Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovui M. Š. (M. Š.), trečiajam asmeniui Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarui T. P. V. dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po močiutės T. Š. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pradėdamas paveldimą turtą valdyti; šį juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu; 2) pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro 2012-03-23 išduotą atsakovui M. Š. (M. Š.) paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovo močiutė T. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Mirusiosios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), ten pat gyvenamąją vietą buvo deklaravęs ir ieškovas. Ieškovo tėvas ir močiutės sūnus D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Remiantis CK 5.12 str., kadangi T. Š. mirties dienai jos sūnus ir ieškovo tėvas D. Š. jau buvo miręs, ieškovas J. Š. turi teisę pretenduoti į jo tėvui priklausančią turto dalį po T. Š. mirties.

Iš pateikiamo 2011-10-12 neoriginalaus paveldėjimo teisės liudijimo kopijos matyti, kad F. Š. priklausė gyvenamasis namas su ūkio priklausiniais, (duomenys neskelbtini), tai patvirtina nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla bei LR Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės 1992-01-14 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), nurodanti, kad F. Š. gyveno nuosavame name. Tačiau, minėtas namas F. Š. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su jo sutuoktine T. Š.. Tai patvirtina 2012-03-23 Paveldėjimo teisės liudijime reg. Nr. (duomenys neskelbtini) esantis Vilniaus r. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notaro T.P. V. prierašas, kad nors išduotame paveldėjimo teisės liudijime daiktai registruoti F. Š. vardu, tačiau priklauso mirusiojo F. Š. sutuoktinei, mirusiajai T. Š.. Todėl, darytina išvada, jog ieškovas gali pretenduoti su pirmos eilės T. Š. įpėdiniais į ½ gyvenamojo namo su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esančiais, (duomenys neskelbtini).

2011 metų pabaigoje T. Š. sūnus M. Š. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. 2012-02-03 Vilniaus rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š. priėmė T. Š. palikimą. Tačiau apie šį posėdį ieškovui nebuvo žinoma, jis kaip galimas įpėdinis įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu nebuvo. Visos šios aplinkybės ieškovui tapo žinomos tik 2013 metų liepos mėnesį, kai jo motina A. Š. gavo iš Vilniaus rajono apylinkės teismo M. Š. ieškinį dėl daikto valdymo ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovas savo gyvenamąją vietą name, (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs nuo 1988-11-16, šiame name ieškovas visą laiką gyveno kartu su savo tėvais ir gyvena dabar, jau po T. Š. mirties. Ieškovas po T. Š. mirties priėmė dalį mirusiosios turto, t.y. jis naudojosi jai priklausiusiais ūkiniais pastatais, kiemo įrenginiais, juos tvarkė, remontavo bei, gyvendamas name kartu su savo motina A. Š., mokėjo mokesčius už elektrą.

Ieškovo nuomone, atsakovui M. Š. 2012-03-03 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (toliau – paveldėjimo teisės liudijimas) pažeidžia ieškovo interesus ir teises. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas po F. Š. mirties. Tuo tarpu, kai F. Š. jam priklausantį namą paliko testamentu tiek ieškovui, tiek atsakovui, kurie ir priėmė tėvui priklausančią turto dalį. F. Š. testamentinį patvarkymą padarė visam jam priklausančiam namui, tokiu būdu į dalį namo išduoti paveldėjimo teisės liudijimus pagal testamentą įpėdiniams M. Š. ir dominukui Š., o į kitą namo dalį išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik M. Š. ir ne pagal testamentą, o pagal įstatymą. Šiuo atveju pagal CK 5.22 str., testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą, paveldinčių pagal šio kodekso 5.11 – 5.14 str. str. nustatytas taisykles, negali būti taikytinas, nes, kaip jau buvo pasisakyta, mirusysis visą jam priklausantį turtą paskirstė testamentu.

Gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir kiemo įrenginiais F. Š. buvo įsigytas santuokoje su mirusiąja T. Š.. 2011 metais Vilniaus r. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notaras, atsižvelgdamas būtent į šią aplinkybę, kad namas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, testamentiniams įpėdiniams M. Š. ir D. Š. išdavė paveldėjimo teisės liudijimus tik į ½ dalį turto, kuris ir priklausė F. Š.. Jokių įrodymų, kurie pagrįstų ar pripažintų, kad visas gyvenamasis namas yra F. Š. asmeninė nuosavybė nėra. Kadangi pagal CK 3.117 str. 1 d., sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, darytina išvada, jog išduoti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą po F. Š. mirties nėra jokio teisinio pagrindo. Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu negali pereiti daugiau teisių, nei jų turėjo palikėjas. todėl toks dokumentas prieštarauja CK normoms, teisės doktrinai bei teismų praktikai.

A. M. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas, teigdamas, kad po močiutės T. Š. mirties priėmė palikimą pradėdamas jį valdyti, pradėjo likusiu turtu naudotis kaip savo, darė statinių (patalpų) remontą ir mokėjo mokesčius, nepateikė apie tai jokių įrodymų. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-02-03 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-180-647/2012 konstatavo, kad T. Š. palikimą priėmė M. Š., pradėdamas palikėjos turtą faktiški valdyti. Ieškovui turėjo būti žinoma apie šią nagrinėjamą bylą. Nors ieškovas nurodo, kad apie nagrinėjamą bylą jis nežinojo, bet toje civilinėje byloje Nr. 2-180-647/2012 suinteresuotu asmeniu dalyvavo ieškovo motina A. Š., kuri, tuomet, pateiktame savo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Būtent atsakovas M. Š. po motinos T. Š. mirties likusį visą turtą prižiūrėjo kaip savą, mokėjo komunalinius mokesčius, sudarinėjo namo ir ūkinių pastatų draudimo sutartis, atliko statinių remontą. Šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir jų įrodinėti iš naujo nereikia (CPK 182 str. 2 p.). Todėl ieškovo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti tenkinamas.

Teismo posėdžio metu atsakovas M. Š. prašė ieškinį atmesti. Papildomai parodė, kad patvirtina, jog vienoje namo dalyje gyveno brolis D. su šeima, o kitoje jis (atsakovas) su tėvais F. ir T.. Po F. mirties T. sunkiai sirgo, tai jis ją pasiėmė gyventi į savo namus (duomenys neskelbtini) kaime, o jos namo dalį užrakino, namo dalį prižiūrėti atvažiuodavo jis, jo sūnus K., pakurdavo krosnį. Kai buvo byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tai A. Š. buvo suinteresuotu asmeniu, ji jam jokių pretenzijų neturėjo, su pareiškimu sutiko, apie bylą ieškovas irgi žinojo. Po tėvo F. mirties jis kreipėsi pas notarą, notaras pasakė, kad turi ateiti ir D., bet jis vis nėjo, o T. nenorėjo, kad namas būtų apiformintas jos vardu. I. T. mirties A. mokėjo mokesčius tik už savo namo dalies elektrą, už T. – mokėjo jis pats. Po D. mirties ieškovas ir A. nesinaudojo ūkiniais pastatais, nes jis juos buvo užrakinęs, kadangi ūkiniai pastatai priklausė jam po tėvo F. mirties. Po T. mirties jos namo dalyje ieškovas nieko neremontavo, ieškovas tvarkė tvorą tik prie savo namo dalies.

Trečiasis asmuo Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notaras T. P. V. į posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Liudytoja A. Š. parodė, kad ji yra ieškovo J. Š. motina, o atsakovas M. Š. yra jos mirusiojo vyro D. Š. brolis, o T. Š. buvo vyro mama. Jos vyras D. Š. mirė (duomenys neskelbtini) metais, o T. Š. mirė (duomenys neskelbtini) metais. Po T. Š. mirties jos sūnus J. Š. visu likusiu turtu naudojosi, naudojosi ir rūsiu, pažymėtu 2JI/1. Ji su vyru gyveno ir sūnumi gyvena name (duomenys neskelbtini) rajone nuo (duomenys neskelbtini) metų, šiame name taip pat gyventojos vyro tėvai F. Š. ir T. Š.. Kai ji 2011 metais pradėjo tvarkyti dokumentus dėl namo, tai sužinojo, kad yra F. Š. testamentas, kuriame jis nurodė, kad jie visi naudotųsi name esančiais kambariais, t.y. jos vyrui D. nurodė naudotis name patalpomis: 1-3, 1-2, 1-4 ir 1-1, o M. Š. – 1-5, 1-9, 1-6, 1-7, 1-8, taip pat nurodė, kad ūkiniais pastatais naudotųsi abu ir D. ir M.. Šitą namą F. ir T. įsigijo gyvendami santuokoje. Dabar šiame name yra deklaruota jos ir jos sūnaus J. Š. gyvenamoji vieta. Name po T. mirties liko gyventi ji ir jos sūnus J. Š. ir naudojasi aukščiau nurodytais kambariais, skirtais D.. Ji pati mokėjo už elektrą iki kol atsakovas M. Š. name apgyvendino savo sūnų K., o nuo 2013 metų pasidarė atskirą elektros skaitiklį, iki tol skaitiklis buvo bendras. Ji nežinojo, kad M. Š. kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo po jo motinos mirties. Ji teismo posėdyje nedalyvavo, vienok, patvirtina, kad jai iš teismo tada buvo atsiųsti dokumentai ir kad ji tuomet neturėjo M. pretenzijų ir parašė pareiškimą, kad ji teisme nedalyvaus. Ji suvokė, kad M. tuomet kreipėsi į teismą dėl T. turto dalies. T. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties dėl palikimo priėmimo nei ji, nei jos sūnus J. Š. nesikreipė, nebuvo pinigų. Po T. mirties jos sūnus J. palikimu rūpinosi, statė tvorą, rūsyje laikė bulves, ji kartu su sūnum naudojosi rūsiu, name darė remontą, sienas, lubas padaryti padėjo jos dukra M. T. su vyru. F. Š. mirė (duomenys neskelbtini) metais, o po jo mirties name T. kiek pagyveno, o po to ją pas save į (duomenys neskelbtini) kaimą gyventi pasiėmė atsakovas M. Š.. Namas yra iš dviejų galų, toje dalyje kur M. priklausė, po T. mirties nieks negyveno, o tik nuo (duomenys neskelbtini) metų toje dalyje apsigyveno M. sūnus K. Š.. M. Š. (duomenys neskelbtini) metais užrakino visus ūkinius pastatus ir ji bei jos sūnus J. negali naudotis ūkiniais pastatais.

Liudytoja M. T. parodė, kad ieškovas J. Š. yra jos brolis, o atsakovas M. Š. yra jos dėdė – jos tėvo brolis. F. ir T. Š. buvo jos seneliai. T. po F. Š. mirties liko gyventi namo (duomenys neskelbtini), dalyje, o po to ją pas save gyventi pasiėmė dėdė M. Š., o kitoje namo dalyje liko gyvent jos brolis J. Š. ir jos mama. A. F. testamentą ji žinojo, nes iki jos tėvo D. Š. mirties jos tėvas kartu su dėde M. Š. norėjo sutvarkyti visus dokumentus. Po T. mirties M. namo dalyje nieks negyveno, jos mama ir brolis J. mokėjo už elektrą, name buvo vienas skaitiklis. Po T. mirties name už mamos pinigus jie visi darė remontą, grindis, sienas darė, stogą perdenginėjo, M. name nematė, tik po to M. sūnus K. Š. T. namo dalyje apsigyveno ir gyvena ten gal (duomenys neskelbtini) metus. Po T. mirties jie naudojosi namo rūsiu, jame laikė bulves, ji asmeniškai sau jokio turto nereikalauja.

Liudytojas B. Š. parodė, kad jis yra atsakovo M. Š. pusbrolis. Jo tėvas buvo A. Š., o atsakovo M. Š. tėvas buvo F. Š., A. ir F. buvo broliai. F. Š. žmona buvo T., pirmas mirė F. Š.. F. ir T. gyveno (duomenys neskelbtini), savo name, su jais kartu gyveno D. Š. su žmona A.. Po T. mirties name liko gyventi D. ir A. su sūnumi J. ir jie po T. mirties naudojosi likusiu namu su ūkiniais pastatais, laikė gyvulius, darė remontą. Negali pasakyti kuris ar D. mirė anksčiau, negu T.. Šitas namas yra padalintas, turi du atskirus įėjimus. Už elektrą mokėdavo A., M. namo dalyje M. negyveno.

Liudytoja J. Š. parodė, kad jos vyras A. Š. yra atsakovo M. Š. ir D. brolis. T. mirė (duomenys neskelbtini), namas, kuriame gyveno T. priklausė jai ir jos vyrui F. Š.. Po T. mirties name liko gyventi A. Š., D. Š. žmona, ir jos sūnus J. Š.. Po T. mirties J. naudojosi rūsiu, kuris buvo po A. namo dalies langais, ten bulves laikė, o M. ten negyveno, jis tik ateidavo, nes gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Namas buvo su dviem atskirais įėjimais. A. savo namo dalį remontavo, o J. rūpinosi namo išlaikymu. Po D. Š. mirties, kai dar gyva buvo T., M. užrakino visus ūkinius pastatus.

Liudytoja T. J. parodė, kad ji yra J. Š. kaimynė (duomenys neskelbtini) kaime. J. Š. ir jo mama A. Š. gyvena namo dalyje, namas yra su dviem įėjimais, jie ten gyvena ir po T. mirties. Po T. mirties jie rūpinosi savo namo dalimis, naudojosi ūkiniais pastatais, ten sudėdavo įrankius, A. jai sakiusi, kad mokėdavo už elektrą, o šiai dienai ūkiniai pastatai yra M. Š. užrakinti. Kitoj dalį namo gyvena M. Š. sūnus K., M. tam name negyveno, jis turi savo namą.

Liudytoja M. L. parodė, kad atsakovas M. Š. yra jos brolis, jų tėvai buvo T. Š. ir F. Š., pirmas mirė tėvas (duomenys neskelbtini) metais, o mama mirė gal (duomenys neskelbtini) metais. Tėvai iki mirties gyveno savo name (duomenys neskelbtini), turėjo prie namo ūkinius pastatus. Tėvas buvo sudaręs testamentą ir paliko turtą broliams M. ir D.. Nežino ar motina buvo surašiusi testamentą. Ji (liudytoja) ir brolis S. atsisakė turto po motinos mirties. Po mamos mirties jos turtą paveldėjo M., nes jis ir tėvą ir motiną laidojo. M. po tėvo mirties motiną pasiėmė gyventi pas save. J. Š. yra brolio D., kuris yra miręs, sūnus. J. pas M. ji niekada nematė, J. niekuo neprisidėjo prie jos tėvų laidotuvių. B. D. su žmona A. po santuokos sudarymo šitame name, jo dalyje, apsigyveno, rūsys buvo prie jų namo dalies. Jos tėvai namą buvo įsigiję bendrai, patvirtina, kad namo dalis priklausė T..

Liudytoja G. Č. parodė, jog yra M. Š. kaimynė (duomenys neskelbtini) kaime. Pažinojo M. Š. tėvus, tėvas buvo F., motina T., jie gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Po tėvo mirties, M. pas save į (duomenys neskelbtini) kaimą pasiėmė motiną, o kitoje namo dalyje liko gyventi D. Š. žmona A. su sūnumi J.. Ji T. laidotuvėse dalyvavo, nežino kaip po T. mirties jos vaikai tarėsi turtą pasidalinti.

Liudytojas S. Š. parodė, kad jis yra M. Š. brolis, tėvas F. mirė pirmas, o po to motina T., tėvai gyveno name (duomenys neskelbtini) kaime. Tėvų name taip pat gyveno D. su šeima, jie gyveno namo verandoje, o po to prisistatė priestatą. Tėvas buvo surašęs testamentą, kas jame buvo parašyta, nežino. Tėvas buvo išvaręs D. su šeima iš savo namo, o po tėvo mirties mama juos sugrąžino į namą. Po motinos mirties visi broliai ir sesuo kalbėjo, kad viskas liktų M., nes jis abu tėvus prižiūrėjo. Po T. mirties D. namo dalyje liko gyventi jo žmona A. su sūnumi J.. M. gyveno name iki mamos mirties (duomenys neskelbtini) m. Prie namo buvusiu rūsiu naudojosi D..

Liudytoja G. Š. parodė, kad M. Š. yra jos vyras, ji su M. susituokė (duomenys neskelbtini) m. M. tėvai F. ir T. Š. gyveno name (duomenys neskelbtini) kaime, turėjo ūkinius pastatus. F. mirties dienai name gyveno ir D. su savo šeima, A. ir sūnumi J.. Po F. mirties M. pasiėmė mamą T. pas save į (duomenys neskelbtini) kaimą. Tėvų namo dalį po T. mirties M. užrakino, ten niekas negyveno, o kitoje namo dalyje liko gyventi A. su sūnumi. T. buvo surašiusi testamentą, kad po jos mirties visą turtą palieka M.. Už namo, (duomenys neskelbtini) kaime elektrą mokėjo ir A. ir M., kiekvienas turėjo savo knygelę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Kaip nustatyta byloje, ieškovo J. Š. seneliai, o atsakovo M. Š. tėvai – F. Š. mirė (duomenys neskelbtini), T. Š. - (duomenys neskelbtini), ieškovo J. Š. tėvas D. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.9, 10, 11-14, 41-41,t.1).

2011-05-24 Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės D. S. išduotame liudijime (b.l.17, t.1) nurodyta, kad po F. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) palikimą priėmė mirusiojo sūnūs D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)); Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-jame notarų biure paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

2011-09-29 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės R. M. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) metų ūkinę knygą Nr. (duomenys neskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) priklausė iki mirties F. Š. (mirė (duomenys neskelbtini)) (b.l.18, t.1).

(duomenys neskelbtini) F. Š. surašė testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (kurį patvirtino Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sekretorius (pirmininkas) T. P. (b.l.112-113, t.1, civilinės bylos Nr. 2-180-647/2012 b.l. 14-16), kuriuo nurodė, kad: 1) ½ gyvenamojo namo ir visus ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), jis palieka savo sūnui M. F. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenančiam kartu su juo, ir pareiškia norą, kad jis naudotųsi kambariu plane pažymėtu 1-9 – 27,40 kv.m, 1-5 – 13,41 kv. m , veranda – 1-6 – 8,52 kv. m – 8,52 kv. m, koridoriumi – 1-7 – 3,41 kv. m , sandėliu – 1-8 6,27 kv. m. 2) antrą dalį aukščiau nurodyto gyvenamojo namo jis palieka sūnui D. Š., P., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenančiam kartu su juo ir pareiškia norą, kad jis naudotųsi kambariu plane pažymėtu 1-4 – 16,68 kv.m, 1-3 – 9,94 kv. m , virtuve – 1-2 – 10,35 kv. m, tamburu – 1-1 2,90 kv. m.

1992-01-14 Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudies deputatų tarybos viršaičio T.B. P. pasirašytoje pažymoje nurodyta, kad: „F. T. Š., miręs (duomenys neskelbtini), gyveno nuosavame name (duomenys neskelbtini), kartu su žmona T. B. Š. ir sūnumi M. F. Š., kuris priėmė palikimą ir jį valdo“ (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-180-647/2012 b.l. 38, 40-41).

(duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudies deputatų tarybos viršaičio T.B. P. pasirašytoje pažymoje nurodyta, kad: pagal apylinkės Liaudies deputatų tarybos ūkinės knygos Nr. (duomenys neskelbtini), piliečiui F. T. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso vieno aukšto medinis gyvenamasis namas 96,45 kv. m bendro gyvenamojo ploto, tame tarpe 67,43 kv. m gyvenamojo ploto ir ūkiniai pastatai: 2JI/m, 3JI/m, 4JI/m, 5JI/m, 6JI/m, 7JI/m, kiemo įrenginiai, kurie randasi (duomenys neskelbtini), kolūkio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, 2500 kv. m žemės sklype; areštų ir draudimų nurodytiems pastatams nėra, mokesčiai sumokėti; F. T. Š. šeima priklauso darbininkų ūkiui, šeimos sudėtis sekanti: žmona Š. T. B., sūnus M. f. Š.; gyveno vienoje dalyje namo pagal (toliau nėra žodžio) knygą Nr. (duomenys neskelbtini); kitoje namo dalyje gyvena sūnus D (toliau nėra žodžio) P.; pažyma išduota pateikti notarų kontorai ir galioja 10 dienų nuo jos išdavimo (b.l.116, t.1).

(duomenys neskelbtini) T. Š. pareiškime Vilniaus valstybiniam notarų biurui (pareiškime esantį T. Š. parašo tikrumą patvirtino K. P. - Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio pavaduotoja (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-180-647/2012 b.l.37, 39), nurodyta, kad: „aš, T. B. Š. atsisakau nuo man priklausančios paveldėti turto dalies ir gyvenamojo namo po mano vyro F. Š. (mirė (duomenys neskelbtini)), mirusiojo sūnaus M. F. Š. naudai, gyvenančio (duomenys neskelbtini) apylinkės taryboje, (duomenys neskelbtini) rajone.

1992-01-21 M. Š. kreipėsi su pareiškimu į Valstybinę notarinę kontorą (b.l.109, t.1), ir nurodė, kad 1991-02-16 mirė jo tėvas Š. F. T., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini); po tėvo mirties liko gyvenamasis namas esantis (duomenys neskelbtini), valstybės vienkartinė išmoka pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) apylinkės; nurodė, kad palikimą jis priimą ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą; kiti įpėdiniai – brolis Š. D. P..

(duomenys neskelbtini) D. P. Š. taip pat kreipėsi su pareiškimu į Valstybinę notarinę kontorą (b.l.108, t.1), ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas Š. F. T., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini); po tėvo mirties liko gyvenamasis namas esantis (duomenys neskelbtini), valstybės vienkartinė išmoka pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) apylinkės; nurodė, kad palikimą jis priimą ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą; kiti įpėdiniai – brolis Š. M. F..

(duomenys neskelbtini) T. Š. pareiškime, kurį patvirtino K. P., Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio pavaduotoja (b.l.114, t.1), nurodyta, kad: „aš, T. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) atsisakau privalomosios palikimo dalies po mano vyro F. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), pretenzijų neturiu.“

Kaip matyti iš turto draudimo sutarčių ir būsto draudimo liudijimų, mokėjimo kvitų, po savo motinos T. Š. mirties, M. Š. buvo apdraudęs gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini) rajone ir laikotarpyje nuo 2004-02-25 iki 2012-02-24 mokėjo draudimo įmokas bei mokesčius už komunalinius patarnavimus (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-180-647/2012 b.l.43-55).

2011-09-29 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės R. M. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.122, t.1) nurodyta, kad pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) metų ūkinę knygą Nr. (duomenys neskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini)) priklausė iki mirties F. Š. (mirė (duomenys neskelbtini)).

2011-10-12 M. Š. kreipėsi su prašymu į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ąjį notarų biurą (b.l.106, t.1), prašydamas išduoti jam paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į dalį gyvenamojo namo su ūkio pastatais ir priklausiniais, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus jo tevui F. Š..

2011-10-12 A. Š., M. Š. brolio D. Š. (mirusio (duomenys neskelbtini)) sutuoktinė kreipėsi su prašymu į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ąjį notarų biurą (b.l.107, t.1), prašydamas išduoti D. Š. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į dalį gyvenamojo namo su ūkio pastatais ir priklausiniais, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus jo tėvui F. Š..

2011-10-12 Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarė L. Š., remiantis F. Š. (duomenys neskelbtini) surašytu testamentu, išdavė M. Š. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l.87-102, t.1), jame nurodyta, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas sudaro: (duomenys neskelbtini) esantys: ½ dalis gyvenamojo namo (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsys (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), vienuolika ūkinių pastatų (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)); 2011-10-12 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime įrašyta pastaba: palikėjas F. Š. aukščiau minėtame (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkėje patvirtintame testamente reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pageidavo, kad įpėdiniai aukščiau minėtu gyvenamuoju namu naudotųsi taip: sūnus D. Š. naudotųsi kambariais plane pažymėtais indeksais: 1-4 (16,68 kv. m), 1-3 (9,94 kv. m), 1-2 (10,35 kv. m), 1-1 (2,90 kv. m); sūnus M. Š. naudotųsi kambariais, plane pažymėtais indeksais; 1-9 (27,40 kv. m), 1-5 (13,41 kv. m), 1-6 (8,52 kv. m), 1-7 (3,41 kv. m), 1-8 96,27 kv. m); taip pat nurodyta, kad į likusią ½ 1 punkte (1punktas: ½ dalis pastato – gyvenamo namo, unikal. Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini)) aukščiau minimo turto Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-jame notarų biure (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas D. Š., reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

2011-10-12 Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarė L. Š., remiantis F. Š. (duomenys neskelbtini) surašytu testamentu, išdavė D. Š. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l.103-105, t.1), jame nurodyta, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas sudaro: ½ dalis pastato – gyvenamojo namo (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 2011-10-12 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime įrašyta pastaba: palikėjas F. Š. aukščiau minėtame (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkėje patvirtintame testamente reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pageidavo, kad įpėdiniai aukščiau minėtu gyvenamuoju namu naudotųsi taip: sūnus D. Š. naudotųsi kambariais plane pažymėtais indeksais: 1-4 (16,68 kv. m), 1-3 (9,94 kv. m), 1-2 (10,35 kv. m), 1-1 (2,90 kv. m); sūnus M. Š. naudotųsi kambariais, plane pažymėtais indeksais; 1-9 (27,40 kv. m), 1-5 (13,41 kv. m), 1-6 (8,52 kv. m), 1-7 (3,41 kv. m), 1-8 96,27 kv. m).

Remiantis 2011-10-12 Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) ojo notarų biuro notarės išduotu Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) VĮ Registrų centras nuo (duomenys neskelbtini) M. Š. vardu nuosavybės teise įregistruoti ¼ dalis gyvenamojo namo (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir po ½ dalį: kiemo rūsio (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), vienuolikos ūkinių pastatų (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), o remiantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės išduotu Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu (notarinio reg. (duomenys neskelbtini)) VĮ Registrų centras nuo (duomenys neskelbtini) A. Š. vardu nuosavybės teise įregistruota ¼ dalis gyvenamojo namo (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); o remiantis 2007-05-23 išrašu iš ūkinių knygų Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, F. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota 2/4 dalys gyvenamojo namo (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir po ½ dalį: kiemo rūsio (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), vienuolikos ūkinių pastatų (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 35-49, t.1).

2012-02-03 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-180-647/2012 (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-180-647/2012 b.l.75-76 ir šios civilinės bylos b.l.62-63, t.1) pagal pareiškėjo M. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities VMI, A. Š., M. L., S. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (turto paveldėjimo tikslu), kad pareiškėjas M. Š. priėmė T. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą nuo jo atsiradimo dienos; minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs nėra nuginčytas; atkreiptinas dėmesys, jog civilinėje byloje Nr. 2-180-647/2012 suinteresuotu asmeniu dalyvavo ieškovo J. Š. motina A. Š., kuri savo atsiliepime į pareiškimą (b.l.61) nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

2012-03-14 M. Š. kreipėsi į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-jį notarų biurą su pareiškimu (b.l.138, t.1), kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina T. Š., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad palikimas priimtas pradėjus jį faktiškai valdyti, pagrindas - 2012-02-03 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-180-647/2012 ir prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

2012-03-23 Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notaras T.P. V. išdavė M. Š. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l.14-29, t.2), jame nurodyta, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas sudaro: (duomenys neskelbtini) esantys: 2/4 dalys gyvenamojo namo (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei po ½ dalį: kiemo rūsio (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), vienuolikos ūkinių pastatų (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 4(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime pažymėta pastabose (4 p.), kad aukščiau nurodyti paveldimi daiktai yra registruoti mirusiojo F. Š., gimimo data (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vardu, tačiau priklauso mirusiojo F. Š. sutuoktinei T. Š., mirusiai (duomenys neskelbtini).

Remiantis 2011-10-12 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras nuo 2012-03-28 M. Š. vardu nuosavybės teise įregistruoti 3/4 dalys gyvenamojo namo (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir: kiemo rūsys (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), vienuolika ūkinių pastatų (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) bei nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu - gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ¼ dalis nuosavybės teise įregistruota A. Š. vardu, tvarka (b.l. 64-66, t.1).

Ieškovo pareiga yra ieškinyje nurodyti ieškinio pagrindą ir dalyką, nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinys bei pridėti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes (CPK 111, 135 str. str.).

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Teismo nuomone, ieškovas neįrodė, kad jis po jo močiutės T. Š. mirties, priėmė palikimą pradėdamas jį valdyti (CPK 178 str., 185 str.).

2000-07-18 Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 str. 1 d. nustatyta, jog CK taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis; pagal 4 str. 2 d., 2000 m. CK taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.); o paminėto straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas.

T. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties momentu, t.y. (duomenys neskelbtini), galiojusio CK 5.50 str. 2 d. nustatė, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo; 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Neatlikus nurodytų veiksmų per šį terminą, laikoma, jog asmuo nepriėmė palikimo. Nurodyto termino praleidimo priežastis pagrindžiančias aplinkybes turi nurodyti ir jų svarbą įrodyti palikimą siekiantis priimti įpėdinis. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti ar pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 str. 2 d. nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009-11-02 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009 ir kt.). Remiantis pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad, sprendžiant, ar asmuo priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, būtina nustatyti, ar buvo atlikti aktyvūs veiksmai, patvirtinantys, jog asmuo siekė valdyti paveldėtą turtą kaip šio savininkas.

A. M. Š. neginčijo, kad ieškovas J. Š. kaip mirusiosios T. Š. vaikaitis laikytinas antros eilės įpėdiniu po T. Š. mirties pagal CK 5.11, 5.12 str. str. normas. Ginčo taip pat nekilo dėl to, jog iki T. Š. mirties gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), gyveno - vienoje namo dalyje – ieškovas J. Š. su savo tėvais D. Š. (atsakovo M. Š. brolis, kuris mirė (duomenys neskelbtini)) ir A. Š., kitoje namo dalyje – ieškovo seneliai ir atsakovo M. Š. tėvai: F. Š. (kuris mirė (duomenys neskelbtini)) ir T. Š.. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje apklausti visi aukščiau paminėti liudytojai vieningai patvirtino, kad ieškovas J. Š. su savo motina A. Š. ir po T. Š. mirties taip ir liko gyventi toje pačioje namo dalyje kaip ir gyveno iki T. Š. mirties. Byloje taip pat nustatyta, kad dar iki savo mirties dėl pablogėjusios sveikatos T. Š. gyveno pas atsakovą M. Š., t.y. jo name (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tai patvirtino ieškovas, atsakovas, liudytojai M. L., G. Č., o T. Š. priklausančioje namo dalyje tuo metu niekas negyveno. Ginčo nekilo ir dėl to, kad būtent atsakovas M. Š. - T. Š. sūnus, T. Š. mirus ją palaidojo ir po pastarosios mirties, atvykdavo į T. Š. priklausančią namo dalį, mokėjo komunalinius mokesčius už elektrą (ką patvirtina mokėjimo knygelėje, b.l.62, t.2, esantys įrašai apie mokėtoją – M. Š.), draudimo įmokas pagal atsakovo M. Š. vardu sudarytas gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) draudimo sutartis, raktai nuo namo dalies, kurioje gyveno T. Š. su F. Š. iki pastarojo mirties ir ūkinių pastatų buvo pas atsakovą M. Š.. I. J. Š. nepateikė jokių oficialių rašytinių įrodymų, kad mokėjo komunalinius mokesčius ir už naudojimąsi T. Š. priklausančia namo dalį bei, kad šia namo dalimi naudojosi, ja rūpinosi, naudojosi močiutėi priklausančiu turtu po jos mirties ir pan., todėl nėra pagrindo remtis ieškovo bei liudytojų A. Š., M. T. parodymais dalyje apie mokesčių mokėjimą bei darytą namo remontą. Taip pat atmestini tiek ieškovo, tiek liudytojų A. Š., M. T., B. Š., T. J. parodymai dalyje apie tai, kad ieškovas naudojosi ir prie gyvenamojo namo esančiais ūkiniais pastatais, kuriuos vėliau atsakovas M. Š. užrakino ir neleido ieškovui jais naudotis, kadangi tai neturi jokios reikšmės bylai bei prieštarauja bylos medžiagai. Kadangi, kaip jau nurodyta aukščiau, F. Š. savo (duomenys neskelbtini) surašytu testamentu, kuris nėra nuginčytas ir nebuvo ginčijamas, išreiškė valią, kad ieškovo tėvui D. Š. po F. Š. mirties liktų tik ½ dalis gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), o M. Š. liktų kita ½ dalis gyvenamojo namo su visais ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). Būtent aukščiau nurodyto F. Š. (duomenys neskelbtini) testamento pagrindu (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. Š., kad jis po F. Š. mirties paveldi ½ dalį gyvenamojo namo su visais ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo J. Š. tėvo D. Š. (mirusio (duomenys neskelbtini)) vardu, kad D. Š. paveldi tik ½ dalį gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) todėl, akivaizdu, kad paminėtų ūkinių pastatų savininku buvo atsakovas M. Š. ir neleido ieškovui naudotis pastatais bei turėjo raktus nuo jų. .

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaip jau buvo nurodyta aukščiau, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-02-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-180-647/2012 (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-180-647/2012 b.l.75-76) konstatavo, kad M. Š. po jo motinos T. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą nuo jo atsiradimo dienos; minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs nėra nuginčytas; minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-180-647/2012 suinteresuotu asmeniu dalyvavo ieškovo J. Š. motina A. Š., kuri tuomet pareiškėjo – M. Š. pareiškimui neprieštaravo, savo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Paminėtoje civilinėje byloje procesas nebuvo ir nėra atnaujintas (CPK XVIII skyrius), todėl ieškovo teiginiai, kad jis kaip galimas įpėdinis, pretenduojantis į T. Š. palikimą, nebuvo įtrauktas minėtoje civilinėje byloje suinteresuotu asmeniu, neturi jokios reikšmės. Todėl, įsiteisėjus Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-02-03 sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-180-647/2012, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. Š. po T. Š. mirties priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, M. Š. ir kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo kaip mirusiosios T. Š. įpėdinis.

Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str.).

Todėl, esant aukščiau nurodytais pagrindais, kadangi nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo reikalavimas dėl pripažinimo negaliojančiu ginčijamą (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Kitais pagrindais ieškinys nebuvo reiškiamas (CPK 178 str., 185 str.).

Tuo atveju, kai įpėdinio teisės į paveldėtą turtą yra pažeidžiamos, jų teisminiam gynimui taikomi ieškinio senaties terminai. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas palikimo priėmimui ir paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti, teisės į ieškinį atsiradimo diena šiuo atveju yra palikimo atsiradimo diena arba diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Kitais įpėdinio teisių pažeidimo atvejais taikytini bendrieji įstatyminiai ieškinio senaties terminai, o ieškinio senaties termino pradžia nustatytina pagal CK 1.127 straipsnio taisykles.

Pagal CK 1.124 str., ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CPK 110 str., 111 str. 1 d. nustatyta, kad atsiliepimas ir kiti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu, todėl ir prašymą taikyti ieškinio senatį atsakovas turi išdėstyti raštu. Todėl atsakovo M. Š. atstovo nurodytos aplinkybės baigiamųjų kalbų metu apie tai, kad ieškovas praleido terminą ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, nėra laikytinas reikalavimu taikyti ieškinio senatį CK 1.126 str. 2 d. pagrindu – t.y., kad ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja, kadangi tokio reikalavimo raštu atsakovas M. Š. savo atsiliepime nereiškė, nereiškė ir papildomai, duodant parodymus bylos nagrinėjimo metu.

Kadangi ieškinys atmestinas kaip neįrodytas iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 17,43 Lt pašto išlaidų (CPK 79, 88 str. str., 96 str.), atsakovas M. Š. jokių įrodymų apie jo turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo, nespręstinas.

2014-01-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi (b.l.79-80, t.1) ieškovo J. Š. prašymu ieškinio užtikrinimui pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė atsakovo M. Š. atžvilgiu – įrašas viešame registre dėl atsakovui M. Š. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (3/4 dalies), unikalus N. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais ir kiemo įrenginiais, esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintina (CPK 149, 150 str. str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660), 17,43 Lt (septyniolika litų 43 ct.) pašto išlaidų.

Panaikinti, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovo J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinio užtikrinimui pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl atsakovui M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (3/4 dalies), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais ir kiemo įrenginiais, esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.