Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-04-01 · Civilinė byla Nr. e2S-1050-392/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-01
Bylos Nr.
e2S-1050-392/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11957-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Suinteresuotas asmuo
E. J., G. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1050-392/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11957-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4
SVILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų E. J. ir G. Č. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio Dariaus Blizniko pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys G. Č. ir E. J., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas antstolis Darius Bliznikas kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas G. Č. skirti baudą E. J. naudai už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018, kuri pakeista 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2612-262/2018 ir papildyta 2018 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018 (toliau – 2018 m. liepos 26 d. nutartis), nevykdymą. Nurodė, jog ieškovė E. J. pateikė antstoliui prašymą kreiptis į teismą dėl baudos G. Č. skyrimo už teismo nutartimis nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą už kiekvieną laikinosios bendravimo tvarkos pažeidimo dieną (atvejį), t. y. už nustatytos laikinos tėvo bendravimo su dukterimi tvarkos pažeidimą, dalyje kuria nustatyta, kad tėvas G. Č. su dukterimi E. C. bendrauja du kartus per savaitę po 1 val. su psichologu suderintu laiku, Vilniuje, dalyvaujant psichologei, šiomis dienomis, t. y.: 1) 2019 m. sausio 8 d., 17:00 val.; 2) 2019 m. sausio 10 d., 12:30 val.; 3) 2019 m. sausio 17 d., 12:30 val.; 4) 2019 m. sausio 24 d., 12:30 val.; 5) 2019 m. vasario 12 d., 12:30 val.; 6) 2019 m. vasario 13 d., 13:00 val.; 7) 2019 m. vasario 19 d., 12:30 val.; 8) 2019 m. vasario 21 d., 17:00 val.; 9) 2019 m. vasario 26 d., 12:30 val.; 10) 2019 m. vasario 28 d., 17:00 val.; 11) 2019 m. kovo 4 d., 12:30 val.; 12) 2019 m. kovo 6 d., 14:30 val. Pažymėjo, jog nurodytomis valandomis ir dienomis G. Č. paskirtuose susitikimuose nedalyvavo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. gegužės 13 d. pareiškėjas surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. B-2019000002. 2019 m. balandžio 3 d. skolininkas elektroniniu paštu informavo antstolį Darių Blizniką, kad 2019 m. vasario 7 d. nutraukė profesinį bendradarbiavimą su psichologe J. Z.. Pareiškėjo teigimu, G. Č. noras pakeisti psichologą nesudaro pagrindo stabdyti laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo ir nevykti į suderintus susitikimus pas psichologą, todėl antstolis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo (3 t., e. b. l. 1-2).

2. Suinteresuotas asmuo E. J. su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti, išsamūs argumentai išdėstyti 2019 m. kovo 12 d. prašyme antstoliui Dariui Bliznikui vykdomojoje byloje. Nurodo, kad G. Č. nepateikė antstoliui jokio paaiškinimo dėl jo nedalyvavimo susitikimuose sausio mėnesį numatytomis datomis, t. y.: 2019 m. sausio 8 d., 17:00 val.; 2019 m. sausio 10 d., 12:30 val.; 2019 m. sausio 17 d., 12:30 val.; 2019 m. sausio 24 d. 12:30 val. Be to, teismo nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės numato, kad psichologas yra keičiamas tik tuo atveju, jeigu jis atsisako dalyvauti tėvo ir dukros susitikimuose, tačiau aptariamu atveju psichologė J. Z. dalyvauti susitikimuose neatsisakė. Psichologė E. J. informavo, kad prieš numatytą susitikimą G. Č. skambino psichologei su pretenzijomis, kodėl ši ir toliau priima į susitikimus dukrą su atsakove, o toks elgesys vertintinas kaip daromas spaudimas psichologei nusišalinti. Laikotarpiu, kai tėvas į susitikimus su dukra tarpininkaujant psichologei neatvyko, teismo nustatyta bendravimo tvarka galiojo, todėl privalėjo būti vykdoma, o G. Č. noras pakeisti psichologą nesudaro pagrindo stabdyti laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo ir G. Č. nevykti į suderintus susitikimus pas psichologą. Svarbu tai, kad 2018 m. gruodžio 22 d. elektroniniu paštu E. J. informavo G. Č., kad jo susitikimų su dukra grafikas bus pateiktas pirmąją sausio savaitę, tačiau gavęs tokį pranešimą jis nesureagavo į jį ir neinformavo, kad jau yra išvykęs į JAV ir neketina dalyvauti sausio mėnesio susitikimuose. 2019 m. sausio 7 d. G. Č. parašė E. J. laišką, kad sausio mėnesio susitikimuose nedalyvaus, kadangi bus išvykęs, maža to, nurodė, kad psichologė toliau dirbs su E., todėl G. Č. vienašališkai, nesuderinęs teismo nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimų, pakeitė teismo nustatytą laikinąją bendravimo tvarką, kartu įpareigodamas E. J. vežioti dukrą pas psichologę; nebendradarbiavo su E. J., sau patogiu metu atsisakė vykdyti teismo nutartį, neatvyko į suplanuotus sausio mėnesio susitikimus ir taip šią nustatytą tvarką pažeidė. E. J., įvertinusi dukros savijautą, priėmė sprendimą, kad psichologo keitimas neatitinka dukros interesų. Iš teismui pateiktos VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos centro pažymos matyti, kad G. Č. elgiasi destruktyviai, nebendradarbiauja su psichologe, nevykdo rekomendacijų, atmeta pagalbą, nededa pastangų, ieškant teigiamo ryšio su dukra, stokoja pagarbos, kantrybės, supratingumo, reiškia pretenzijas dėl „rezultatų nebuvimo“. E. J. pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas nėra atkurti tėvų ir vaikų ryšį, jeigu jis yra sutrikęs ar nutrūkęs. 2019 m. kovo 22 d. nutartimi teismas pasisakė ir atsakovė su tuo visiškai sutinka, kad svarbiausia šioje situacijoje yra nepilnamečio vaiko interesai, specialisto pagalba reikalinga, kad vaikas patirtų kuo mažiau neigiamų emocijų, jaustųsi saugus, neįsitempęs bendraudamas su tėvu, kad procesas būtų nuoseklus ir prognozuojamas. E. J. pasisakydama dėl komisijos sprendimo nurodė, jog nustatytos išvados ir argumentai prieštarauja vienas kitam, t. y., viena vertus konstatuojama ir pripažįstama, kad kontakto su vaiku užmezgimas bei pagalba sprendžiant vaiko emocines problemas yra taipogi svarbūs tikslai, kita vertus, nurodoma, kad susitikimai turėjo būti organizuoti nedelsiant. Šiai dienai vaikas su psichologe turi užmezgęs ryšį, psichologe pasitiki, jai pavyksta susitarti su vaiku dėl susitikimų su tėvu, kas lemia mažėjantį vaiko pasipriešinimą, tačiau progreso nėra, kadangi G. Č. neatvyksta į susitikimus. Nurodė, kad komisija vertino tik procesinius aspektus, prioritetą teikdama procesiniams G. Č. lūkesčiams, o ne vaiko interesams, neatsižvelgė į tai, kad G. Č. sutinka su teismo nutarties vykdymu ne taip, kaip įtvirtinta tiesiogiai, o taip, kaip patogu būtent jam. Be to, G. Č. sutiko su psichologės J. Z. rekomendacijomis, savo sutikimą išreikšdamas šios psichologės pasirinkimu. Pasak E. J., teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo pradžioje G. Č. pats pritarė tokiai teismo nutarties vykdymo tvarkai, kai susitikimai bus organizuojami tik su dukra. E. J. taip pat nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis komisija vertino psichologės darbo kokybę, kai G. Č. nedalyvauja paskirtuose susitikimuose. E. J. pažymėjo, kad ji ne tik siekė įgyvendinti teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau aktyviai siekė, kad susitikimai su tėvu būtų organizuojami du kartus per savaitę, klausė patarimų, kad susitikimai pas psichologę dukrai keltų kuo mažiau streso. Taigi, išdėstyti argumentai patvirtina, kad Lietuvos psichologų sąjungos skundo nagrinėjimo komisijos sprendimas be to, kad yra nepagrįstas, neįrodo, kad yra pagrindas abejoti psichologės J. Z. tinkamumu vykdant teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (3 t., e. b. l. 80-89).

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo G. Č. nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, kadangi antstolio pareiškimai (tiek pirminis, tiek ir patikslintas) yra nepagrįsti, todėl atmestini. G. Č. nurodė, jog antstolis E. J. prašymo pagrindu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą esant akivaizdžioms kliūtims, nurodytoms CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Antstolis ėmėsi atlikti priverstinio vykdymo priemonių, kai tuo tarpu toje pačioje byloje, turint ryšį su teismo priimtomis nutartimis, antstolis pagal E. J. užsakymą teikė faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas, kurios yra susiję išimtinai su G. Č., o tokie antstolio veiksmai kelia pagrįstų abejonių dėl antstolio objektyvumo ir šališkumo. Pasak suinteresuoto asmens, antstolis pareiškimą teismui pateikė galimai pažeisdamas imperatyvias CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, t. y. 2019 m. balandžio 17 d. pareiškimas Nr. S-2019000155 teismui yra pateiktas nesurašius Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo akto, o tai antstolio kreipimąsi į teismą iš esmės daro neteisėtu, o pareiškimą nepagrįstu. Be to, antstolio patikslintame pareiškime dėstomas prašymas baudą skirti E. J. naudai yra nepagrįstas ir prieštaraujantis suformuotai teismų praktikai (2017 m. spalio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Įvertinus antstolio 2019 m. gegužės 13 d. neįvykdymo akto turinį, konstatuotina, jog antstolis šį aktą surašė pažeisdamas savo veiklos teisėtumo principą, t. y. surašė nesant objektyvių duomenų dėl teismo sprendimais nustatytos G. Č. ir dukros bendravimo tvarkos nevykdymo, vadovaudamasis išimtinai tik subjektyviais E. J. pateiktais paaiškinimais, interpretacijomis, įrodymais, kurie pateikti tokia apimtimi ir interpretuojami taip, kaip yra naudinga pačiai E. J.. Priešingai nei nurodoma, antstolis neatliko jokių veiksmų, siekiant nustatyti objektyvią tiesą, priežastis lėmusius teismo sprendimo neįvykdymą. Antstolis neprašė ir nesudarė G. Č. galimybių pateikti paaiškinimus dėl prašymo skirti baudą. Teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka buvo neįgyvendinama dėl nuo G. Č. valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi E. J. bendravimo tvarkos vykdymą organizavo formaliai ir taip, kad bendravimas iš esmės nevyktų. 2018 m. spalio 26 d. G. Č. informavo E. J., jog pasirinko VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos psichologę J. Z. ir atitinkamai paprašė pateikti jo ir dukros susitikimų grafiką. E. J. tokio grafiko nepateikė ir tokį prašymą ignoravo. Iš E. J. pateikto grafiko buvo absoliučiai neaišku, kada G. Č. turi vykti pas psichologę 2018 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais, įskaitant ir kitais laikais. G. Č. ne kartą psichologės J. Z. prašė skirti susitikimus du kartus per savaitę, taip kaip yra nustatyta nutartimi, tačiau psichologė tokį prašymą ignoravo, nurodė, jog poliklinikai tai yra didelė prabanga ir kad ji susitikimus skirs vieną kartą per savaitę. Neaišku, kokia tvarka vadovaujantis, psichologė J. Z. 2018 m. lapkričio 16 d. paskambino ir nurodė, jog jam yra paskirtas susitikimas su psichologe 2018 m. lapkričio 19 d., 12.30 val. G. Č. nurodė, jog jam turi būti pateiktas susitikimų grafikas ir tą turi padaryti E. J.. Psichologė paaiškino, jog yra paskirtas jo laikas ir šio laiko niekas nekeis. Į G. Č. klausimą dėl susitikimo su dukra, psichologė J. Z. paaiškino, jog mano, kad toks susitikimas įvyks galimai tik gruodį. Apie 2018 m. gruodžio 18 d. susitikimą su dukra G. Č. psichologės J. Z. buvo informuotas telefonu tik 2018 m. gruodžio 15 d. Psichologė jokių konsultacijų G. Č. kitais laikais niekada neskyrė, o visi ir visų asmenų susitikimai buvo organizuojami G. Č. ir dukros susitikimų sąskaita. Viso to pasekmė, G. Č. ir dukros susitikimas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. apskritai įvyko tik vieną kartą (2018 m. gruodžio 18 d.), apie kurį buvo informuotas psichologės. Nustatyta tvarka E. J. buvo ignoruojama, iškraipoma ir niekada nebuvo tinkamai vykdoma, o G. Č. visada buvo klaidinamas, dėl ko kaltinamas dėl tvarkos nevykdymo. 2018 m. gruodžio antroje pusėje G. Č. atsirado būtinybė išvykti į JAV. 2018 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-1346-981/2019 ir teismo posėdžio metu G. Č. viešai informavo, jog 2019 m. sausio mėnesį bus išvykęs, todėl esant galimybei, posėdį prašė skirti sausio mėnesio pabaigoje, kada jau bus grįžęs. Šias aplinkybes girdėjo visos byloje dalyvavusios šalys, įskaitant ir E. J.. 2018 m. gruodžio 18 d. po vykusio susitikimo psichologė dar kartą G. Č. informavo, jog toliau jo ir dukros susitikimus skirs vieną kartą per savaitę, o G. Č. informavo, jog jis 2019 m. sausį bus išvykęs dėl nenumatytų aplinkybių, todėl atvykti į susitikimus negalės. Psichologė su G. Č. 2019 m. gruodžio 18 d. susitikimo metu bendru sutarimu sutarė, kad 2019 m. sausio mėnesį G. Č. su dukra bendraus ryšio priemonių pagalba. Suinteresuoto asmens teigimu, E. J. sąmoningai ribojo jo bendravimą su dukra ir visiškai neatsitiktinai, kai G. Č. išvyko, staiga susitikimai pradėti organizuoti du kartus per savaitę. 2019 m. sausio mėnesį G. Č. teismo nutartimis nustatytą tvarką vykdė taip, kaip buvo suderinęs su psichologe J. Z. - naudojantis ryšio priemonėmis ir tokiu intensyvumu, vieną kartą per savaitę: 1) 2019 m. sausio 8 d. - pokalbio metu psichologė nurodė, jog dukra nenori ir atsisako bendrauti; 2) 2019 m. sausio 15 d. situacija nepasikeitė, pokalbio metu psichologė nurodė, jog dukra verkia, nenori kalbėti, atsisako bendrauti; 3) 2019 m. sausio 22 d. - psichologė nurodė, jog šiandien yra individualus dukros susitikimas, ir kad šis paskambintų vėliau; 4) 2019 m. sausio 29 d. - G. Č. fiziškai atvyko į susitikimą, tačiau susitikimas neįvyko, nes dukra atsisakė bendrauti su tėvu. Išėjus dukrai, psichologė nurodė, jog G. Č. atvyko ne savo laiku. G. Č. yra neaišku, kokiu pagrindu yra prašoma skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą 2019 m. vasario mėnesio nurodytomis dienomis, kai dukros susitikimai su psichologe nurodytomis dienomis nevyko, o vyko tik viena konsultacija ir ta pati E. J. asmeninė. Be to, pradėjus tarpininkauti psichologei J. Z., ėmė aiškėti, jog psichologė yra šališka, veikia išimtinai E. J. interesais, maža to, yra nekompetentinga. G. Č. ne kartą kreipėsi į E. J. su pasiūlymu keisti psichologo kandidatūrą, tačiau E. J. atsisakė bendradarbiauti. Psichologė 2019 m. kovo mėnesį vykdė dukros ir/ar E. J. individualų konsultavimą, tai patvirtina ir dukros asmens sveikatos istorija. Be to, dukros asmens sveikatos istorijos įrašai patvirtina, jog situacija 2019 m. kovo mėnesį nepasikeitė - dukra ir toliau kategoriškai atsisakė bendrauti su tėvu. G. Č. nurodė, kad nutartimi nustatyta bendravimo tvarka buvo neįgyvendinama, kadangi dukra atstumdavo tėvą, ir pati atsisakydavo su juo bendrauti (3 t., e. b. l. 124-133).

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Pagal CPK 648 straipsnį, teismo priimto procesinio dokumento rezoliucinė dalis aiškinama ir vykdoma pažodžiui. Taigi, G. Č. privalo tiksliai, kaip yra nurodyta įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje, vykdyti įsipareigojimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjo antstolio Dariaus Blizniko patikslintą prašymą tenkino iš dalies, skyrė suinteresuotam asmeniui G. Č. įspėjimą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018, kuri pakeista 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2612-262/2018 ir papildyta 2018 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018, nevykdymą.

6. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-123-1044/2020 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ši nutartis buvo pakeista 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2612-262/2018 ir papildyta 2018 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018. Galutine pakeista ir papildyta 2018 m. liepos 26 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyta tėvo G. Č. bendravimo su nepilnamete dukra E. C. tvarka. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo už bendravimo tvarkos nevykdymą.

7. Teismas spręsdamas dėl suinteresuoto asmens G. Č. argumento, jog antstolio kreipimasis į teismą turi būti pripažintas neteisėtu, nes antstolis negalėjo priimdamas vykdyti 2018 m. liepos 26 d. nutartį esant akivaizdžioms kliūtims, nurodytoms CPK 651 straipsnio 2 dalyje, nurodė, jog CPK nedraudžia antstoliui priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vien tik dėl tos priežasties, jeigu jis anksčiau vienos iš vykdymo proceso šalių prašymu yra suteikęs Antstolių įstatyme nustatytas paslaugas (CPK 651 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jei vykdymo proceso dalyviams kyla abejonių dėl antstolio šališkumo, jie turi teisę pareikšti antstoliui nušalinimą CPK 636-637 straipsniuose nustatyta tvarka. Tuo atveju, jei skolininkas mano, kad vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti neteisėtai, jis turi teisę skųsti patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo G. Č. šiomis CPK numatytomis teisėmis nepasinaudojo (antstoliui nušalinimo nepareiškė, CPK nustatytu terminu neskundė 2019 m. kovo 14 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti). Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad vėlesnėse bylos stadijose jo išdėstytos aplinkybės apie tai, kad antstolis neteisėtai priėmė dokumentą vykdymui, todėl pareiškimas dėl baudos skyrimo turėtų būti paliktinas nenagrinėtu, atmestinos kaip nepagrįstos.

Šalies argumentai

8. Teismas nurodė, kad pateikdamas teismui pirminį pareiškimą dėl baudos skyrimo antstolis nesurašė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo akto, tačiau šis trūkumas buvo pašalintas 2019 m. gegužės 14 d. pateikiant teismui patikslintą pareiškimą dėl baudos skyrimo (3 t., e. b. l. 1-2) bei kartu su juo pateikiant 2019 m. gegužės 13 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. B-2019000002 (3 t., e. b. l. 3). Būtent šio dokumento pagrindu bei teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0035/19/01035 medžiaga ir yra grindžiamas patikslintas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo. Teismas sprendė, kad į bylą yra pateikti visi CPK 771 straipsnyje numatyti dokumentai: antstolio kreipimasis ir aktas. Nurodyti dokumentai buvo pateikti teismui ir atitinkamai skolininkui. Skolininkas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame išdėstė nesutikimo su antstolio nustatytomis aplinkybėmis argumentus, pateikė teismui įrodymus, kuriais grindžia savo poziciją, todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad antstoliui surašius 2019 m. gegužės 13 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir atitinkamai patikslinus pareiškimą, būtų pažeistos skolininko teisės.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas nustatė, kad iki 2019 m. sausio mėnesio buvo vykdomos tiek individualios šalių nepilnametės dukters konsultacijos, taip pat 2018 m. lapkričio 19 d. įvyko tėvo konsultavimas, kurio metu „aptarta vaiko lankymosi tvarka psichologo konsultacijose: 1 kartą/savaitėje. Konsultacijos vyks mergaitei atskirai, mamos ir vaiko, tėvo ir vaiko sutartu laiku iš anksto“ (ligos istorijos 2018 m. lapkričio 19 d. įrašo duomenys – 3 t., e. b. l. 147-148), 2018 m. gruodžio 18 d. įvyko pirmasis vaiko susitikimas su tėčiu, kurio metu „tėtis informuotas apie sekančius mergaitės vizitus sausio mėn., kad konsultacijos vyks 1 kartą/savaitėje. Tėvas pranešė, kad sausį nebus Lietuvoje“ (ligos istorijos 2018 m. gruodžio 18 d. įrašo duomenys – 3 t., e. b. l. 151-152). E. J. nurodytos aplinkybės, kad ji apie G. Č. išvykimą buvo informuota tik jo 2019 m. sausio 7 d. elektroniniu laišku (1 t., e. b. l. 97), paneigtos tiek G. Č. paaiškinimais, tiek rašytine civilinės bylos medžiaga – nurodytais ligos istorijos 2018 m. gruodžio 18 d. įrašo duomenimis (3 t., e. b. l. 151-152). Aplinkybę, kad apie G. Č. planuojamą išvykimą į JAV E. J. buvo žinoma dar 2018 m. gruodžio mėnesį konstatavo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-397-1044/2018, nurodydamas, kad „iš šalių nurodytų aplinkybių matyti, kad abiem šalims jau 2018 m. gruodžio antroje pusėje buvo žinoma, kad ieškovas 2019 m. sausio mėnesį bus išvykęs iš Lietuvos“ (vykdomosios bylos lapai 77-79, 1 t., e. b. l. 85-87). Suinteresuotas asmuo G. Č. aptarė su psichologe galimybę dalyvauti tokiuose susitikimuose su dukra elektroninių ryšių priemonėmis (per Skype/Wiber programas).

10. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, jog 2019 m. sausio mėnesį G. Č. 2018 m. liepos 26 d. nutartimi nustatytą tvarką vykdė taip, kaip 2018 m. gruodžio 18 d. buvo suderinęs su psichologe J. Z. (t. y. naudojantis ryšio priemonėmis) ir tokiu intensyvumu, kaip nurodė psichologė J. Z. (t. y. vieną kartą per savaitę). Nustatyta, kad 2019 m. sausio mėnesį, atsižvelgiant į suinteresuoto asmens išvyką į JAV, bendravimo tvarką su tėvu vieną kartą per savaitę (t. y. 2019 m. sausio 8 d., 15 d., 22 d., 29 d.) buvo nutarta organizuoti nuotoliniu būdu elektroninio ryšio priemonėmis, o likusius 2019 m. sausio mėnesio susitikimo laikus paskirti išimtinai vaiko konsultavimui. Psichologei J. Z. šią tvarką įgyvendinant, 2019 m. sausio 10 d. buvo vykdomas Mamos konsultavimas (3 t., e. b. l. 155), 2019 m. sausio 17 d. ir 2019 m. sausio 24 d. Individualūs vaiko užsiėmimai (3 t., e. b. l. 158, 161). Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad 2019 m. gegužės 13 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. B-2019000002 dalyje dėl 2019 m. sausio mėnesio pažeidimų surašytas nesant objektyvių duomenų dėl teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi nustatytos laikinos skyrium gyvenančio skolininko bendravimo su dukra tvarkos nevykdymo.

11. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo į 2019 m. vasario 12 d. paskirtą susitikimą, tiek ir į vėliau paskirtus 2019 m. vasario – kovo mėnesio susitikimus, už kuriuos prašoma skirti baudą, neatvyko, tiek psichologę (2019 m. vasario 7 d.), tiek ir išieškotoją (2019 m. vasario 12 d.) informavęs, jog nutraukia bendradarbiavimą su psichologe J. Z.. Vadovaujantis E. C. ligos istorijos 2019 m. vasario 12 d. įrašo duomenimis, nustatyta, jog šią dieną vyko Mamos konsultavimas (3 t., e. b. l. 166). Atsižvelgęs į liudytojos J. Z. poziciją, jog tais atvejais, kai vyksta vieno iš tėvų konsultavimas, būtent šis tėvas ir yra kviečiamas, teismas antstolio pareiškimą dėl baudos už šį epizodą skyrimo netenkino. Byloje nėra ginčo, jog 2019 m. vasario 7 d. suinteresuotam asmeniui G. Č. pareiškus nepasitikėjimą psichologei J. Z. ir bendradarbiavimą nutraukus, vėlesni (t. y. po 2019 m. vasario 12 d. buvę numatyti vasario mėnesio) konsultacijų laikai buvo atšaukti, t. y. po 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo mėnesio konsultacijos nevyko. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. vasario 23 d. E. C. kartu su motina buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos atostogų į užsienio valstybę, t. y. neturėjo jokių objektyvių galimybių dalyvauti tėvo ir dukters bendravime, jei toks būtų buvęs vykdomas. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes (2019 m. vasario 12 d. vykdytą Motinos konsultavimą, vėlesnių vasario mėnesio konsultacijų nebuvimą bei šalių nepilnametės dukters atostogas užsienio valstybėje 2019 m. vasario 14-23 dienomis), teismas sprendė, jog antstolio patikslintas pareiškimas dėl baudos G. Č. skyrimo už 2019 m. vasario mėnesio epizodus netenkintinas.

12. Teismas spręsdamas dėl baudos G. Č. skyrimo už 2019 m. kovo mėnesio epizodus, konstatavo, jog nėra duomenų, patvirtinančių, kad suinteresuotas asmuo G. Č. teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdė dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Suinteresuotas asmuo G. Č., neatvykdamas pas psichologę į 2019 m. kovo 4-6 d. paskirtus susitikimus su dukra, sąmoningai prisiėmė ir 2018 m. liepos 26 d. nutarties nevykdymo pasekmių riziką. Teismo vertinimu, sprendimo nevykdymo akto pateikimo teismui dieną sąlygos ir pagrindai skirti G. Č. baudą už 2018 m. liepos 26 d. nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą 2019 m. kovo mėnesio 4-6 dienomis, egzistavo.

Žemesnės instancijos teismas

13. Spręsdamas ar tikslinga skirti suinteresuotam asmeniui G. Č. baudą už 2018 m. liepos 26 d. nutarties nevykdymą, teismas įvertino tai, kad su pareiškimu dėl baudos suinteresuotam asmeniui skyrimo yra kreipiamasi pirmą kartą. Atsižvelgė į tai, kad 2019 m. kovo 28 d. Lietuvos psichologų sąjungos skundo nagrinėjimo komisijos sprendimu suinteresuoto asmens G. Č. skundas dėl psichologės J. Z. veiksmų buvo pripažintas pagrįstu, buvo nustatyti psichologės J. Z. atlikti Etikos kodekso pažeidimai. Iš 2019 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-397-1044/20109 turinio matyti, jog teismui gavus objektyvius duomenis – ekspertizės išvadą, kurioje nurodoma, jog tėvas turi rinktis psichologą, kuriuo pasitiki, byloje 2018 m. liepos 26 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos, tai patvirtina, jog teismas anksčiau priimdamas sprendimus neturėjo pakankamai objektyvių duomenų įvertinti, kokią esminę reikšmę turi tėvo pasitikėjimas psichologu, kuris turi tarpininkauti, padėti tėvui jo ir dukros bendravime. Taip pat atsižvelgė į aplinkybę, jog atsisakęs J. Z. paslaugų, G. Č. nedelsiant pateikė kitų psichologų kandidatūras ir toliau siekė, jog vyktų jo ir dukros bendravimas dalyvaujant kitam psichologui, tačiau E. J. atsisakė bendradarbiauti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, jog taikant analogiją pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį ir 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą, suinteresuotam asmeniui G. Č. skirti nuobaudą už teismo nutarties nevykdymą – įspėjimą. Teismo vertinimu tokios nuobaudos skyrimas bus pakankama priemonė skirta nubausti suinteresuotą asmenį G. Č. už teismo nutarties nevykdymą.

14. Byloje abu suinteresuoti asmenys patyrė iš esmės panašaus dydžio bylinėjimosi išlaidas. Vertindamas šios civilinės bylos baigtį, šalių procesinį elgesį, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, jog kiekvienas iš suinteresuotų asmenų paliktinas prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) E. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarties dalį ir išspręsti klausimą iš esmės, tenkinti antstolio Dariaus Blizniko patikslintą pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui G. Č. visa apimtimi, t. y. skirti baudą už teismo nutartimis nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą: 1) 2019 m. sausio 8 d., 17:00 val.; 2) 2019 m. sausio 10 d., 12:30 val.; 3) 2019 m. sausio 17 d., 12:30 val.; 4) 2019 m. sausio 24 d., 12:30 val.; 5) 2019 m. vasario 12 d., 12:30 val.; 6) 2019 m. vasario 13 d., 13:00 val.; 7) 2019 m. vasario 19 d., 12:30 val.; 8) 2019 m. vasario 21 d., 17:00 val.; 9) 2019 m. vasario 26 d., 12:30 val.; 10) 2019 m. vasario 28 d., 17:00 val.; 11) 2019 m. kovo 4 d., 12:30 val.; 12) 2019 m. kovo 6 d., 14:30 val.; priteisti iš G. Č. E. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose. Atskirojo skundo argumentai:

15.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas sprendė, kad 2019 m. gegužės 13 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. B-2019000002 dalyje dėl 2019 m. sausio mėnesio pažeidimų surašytas nesant objektyvių duomenų dėl teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi nustatytos laikinos skyrium gyvenančio skolininko bendravimo su dukra tvarkos nevykdymo. Nurodo, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka lėmė E. J. pareigą suderinti susitikimų laikus su psichologu, informuoti apie juos G. Č. ir užtikrinti dukros dalyvavimą tėvo ir dukros susitikimuose pas psichologą. G. Č. turėjo pareigą E. J. nurodytu laiku atvykti į susitikimus ir dalyvauti susitikimuose su dukra. Apeliantė elektroniniu laišku informavo G. Č. apie jo asmeninių susitikimų su dukra pas psichologe laikus, tačiau G. Č. į paskirtus susitikimus neatvyko, nes išvyko į JAV.

15.2. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kad psichologė ir G. Č. turėjo teisę vienašališkai (nieko nederindamas su apeliante) nuspręsti, kuriomis iš suderintų 8 sausio mėnesio datų pasirinktinai, tėvas vykdydamas teismo nutartį bendraus su dukra, be to, bendraus su dukra nuotoliniu būdu. Nurodo, kad teismo nustatytos bendravimo su dukra nuostatos yra aiškios ir turi būti vykdomos pažodžiui. Apeliantė nebuvo informuota apie jokias priežastis, kurios lemtų, jog tėvas su dukra bendrautų kas antrą paskirtą susitikimą, kai dukra buvo atvežta į visus paskirtus susitikimus. Jeigu tokios priežastys ir būtų buvę, tuomet G. Č. turėjo pareigą bendradarbiauti su E. J. ir, atitinkamai, suderinti teismo nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimus, tačiau to padaryta nebuvo. Teismo nutartyje yra aiškiai įtvirtintas susitikimų skaičius per savaitę, todėl psichologė neturėjo jokių įgaliojimų keisti teismo nutartimi nustatytą susitikimų skaičių. Vadovaujantis teismo nutarties privalomumo principu, akivaizdu, kad nesant svarbių priežasčių, teismo nutartis turėjo būti vykdoma pažodžiui, o kelionė kaip tokia, nėra svarbi priežastis teismo nustatytos tėvo ir dukros bendravimo tvarkos nevykdymui.

15.3. Apeliantė nurodo, kad viena vertus, teismas sprendė, kad suinteresuotas asmuo G. Č., neatvykdamas pas psichologę į 2019 m. kovo 4 - 6 d. paskirtus susitikimus su dukra, sąmoningai prisiėmė ir 2018 m. liepos 26 d. nutarties nevykdymo pasekmių riziką ir padarė išvadą, kad suinteresuotas asmuo G. Č. neįrodė objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių nevykdė teismo nutarties dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos kovo mėnesį, tačiau, esant analogiškai situacijai, pažeidimų už vasario mėnesį nenustatė. Pažymi, kad G. Č. atsisakius toliau vykdyti teismo nutartį ir dėl tos priežasties, kaip paaiškėjo, psichologei atšaukus vasario mėn. susitikimų laikus, tai žinodama E. J. neturėjo pareigos vežti dukros pas psichologą į susitikimus su tėvu, kadangi iš anksto buvo žinoma, kad tėvas į susitikimus neatvyks. Dėl šios priežasties aplinkybė, kad E. J. su dukra 2019 m. vasario 14 d. – 2019 m. vasario 23 d. buvo išvykusi atostogauti, nekeičia fakto, kad G. Č. teismo nutartį pažeidė taip pat ir šiuo laikotarpiu. G. Č. neatsisakius vykdyti teismo nutarties ir vykstant į susitikimus, E. J. su dukra nebūtų išvykusi - teismo nutartis būtų vykdoma kaip suplanuota. Teismas nevertino, kad atvykus tėvui jokio motinos konsultavimo nebūtų buvę, būtų vykęs tėvo ir dukros susitikimas.

15.4. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas sprendė, kad taikant analogiją pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį ir 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą, suinteresuotam asmeniui G. Č. skirtina nuobauda už teismo nutarties nevykdymą – įspėjimas. Teismas neįvertino, kad, nepaisant aplinkybės, jog su pareiškimu dėl baudos skyrimo yra kreipiamasi pirmą kartą, tačiau G. Č. padaryti teismo nutarties pažeidimai yra daugkartiniai, tėvas į susitikimus bendrauti su dukra nevyko visą sausio mėnesį, vasario mėnesį ir kovo mėnesį, o po to ir visą likusį kovo mėnesį, balandžio mėnesį, birželį, kai dukra pas psichologą buvo atvežama po 2 kartus per savaitę. Priežastys dėl kurių tėvas nevyko į susitikimus su dukra buvo sąmoningas tėvo apsisprendimas nevykdyti teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Sausio mėnesį tėvas skyrė prioritetą ne bendravimui su dukra, o savo asmeninei kelionei į JAV, kurios neišvengiamumo ir būtinumo taip ir nepagrindė. Nors teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartimi pakeitus psichologo skyrimo tvarką psichologė buvo pakeista, tačiau ši aplinkybė neturi jokios įtakos teisinių santykių kvalifikavimui šioje nagrinėjamoje byloje, kadangi nėra ir nebuvo G. Č. jokio teisėto pagrindo nevykdyti teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių.

16. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) G. Č. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarties dalį skirti suinteresuotam asmeniui G. Č. įspėjimą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018, kuri pakeista 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2612-262/2018 ir papildyta 2018 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018 nevykdymą - antstolio Dariaus Blizniko patikslintą pareiškimą atmesti visa apimtimi; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarties dalį, kuria kiekvienas iš suinteresuotų asmenų paliktinas prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų - priteisti iš suinteresuoto asmens E. J. G. Č. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas 1 950,58 Eur; priteisti iš suinteresuoto asmens E. J. G. Č. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese 580 Eur. Atskirojo skundo argumentai:

16.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas formaliai vertino bylos aplinkybes, nukrypo nuo teisingumo principų ir tinkamai neįsigilinęs į esamą faktinę apelianto situaciją, sprendė klausimą susijusį su teismo sprendimo vykdymu. Apeliantas nesutinka su teismo nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis, jog teismui nutartimi nustačius bendravimo su vaiku tvarką, tarpininkaujant psichologui, ši tvarka privalo būti vykdoma tol, kol ji teismo nėra pakeičiama ar panaikinama. Teismo nutarties vykdymas negali būti suabsoliutintas išimtinai tik skolininko pareigų atžvilgiu. Tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas skolininkui vykdyti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį sprendimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir sprendimo neįvykdymo priežastis, realias šio sprendimo įvykdymo galimybes.

16.2. Teismas klaidingai nustatė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 2019 m. kovo 4 d.,12:30 val.; 2019 m. kovo 6 d., 14:30 val., nevykdė dėl objektyvių priežasčių. Pažymėjo, jog psichologo pasitelkimas apelianto ir dukros bendravime betarpiškai buvo susijęs su psichologo pagalba apeliantui bendravime su dukra. Todėl šiuo nagrinėjamu atveju vienas svarbiausių aspektų įgyvendinant teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką buvo apelianto pasitikėjimas psichologu, kuris gali jam padėti bendrauti ir užmegzti ryšį su dukra. Ekspertizės išvadoje vienareikšmiškai nustatyta, jog sprendžiant dėl psichologo kandidatūros, prioritetas teiktinas apelianto pasirinkimui: kadangi pagalba turi būti teikiama tėvo bendravimui su dukra, rekomenduojama tėvui laisvai pasirinkti specialistą, kuriuo jis galėtų pasitikėti (Ekspertizės išvados atsakymas į 11 klausimą).

16.3. Bylos duomenys patvirtina, jog nuo pat pradžių psichologė J. Z. ignoravo teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką nurodant, kad apelianto susitikimai su dukra vyks vieną kartą per savaitę ir kitaip nebus. Tokie psichologės J. Z. veiksmai buvo nesuderinami su apelianto ir jo dukros teisėmis į šeiminius ryšius bei kėlė pagrįstų abejonių dėl psichologės noro padėti apeliantui bendrauti su dukra. Negana to, psichologė J. Z. teisme duodama paaiškinimus prisipažino, jog tarpininkavimą apelianto ir dukros bendravime pradėjo vykdyti net nesusipažinus su nutartimi nustatyta bendravimo tvarka, tai padarė gerokai vėliau - sausio mėnesį. Šios aplinkybės tik dar kartą parodo psichologės J. Z. atmestinumą ir intereso padėti apeliantui bendrauti su dukra, nebuvimą.

16.4. 2019 m. sausio mėnesio pabaigoje tarp apelianto ir psichologės J. Z. įvyko konfliktas, kurio metu aiškiai išsiskyrė apelianto ir psichologės J. Z. nuomonė dėl apelianto ir dukros nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybių. Atsižvelgiant į tai, psichologės J. Z. dalyvavimas kaip tarpininkės apelianto ir dukros bendravime tapo objektyviai neįmanomas. Apeliantas psichologe J. Z., kuri turėjo apeliantui padėti, pasitikėti nebegalėjo, todėl siekiant toliau vykdyti teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką atsirado pagrindas pasitelkti kitą tarpininką, priešingu atveju, teismo nutartimi nustatyta bendravimo tvarka realiai būtų neįgyvendinama, o tik vykdoma formaliai - fiziškai apeliantui atvykstant į paskirtas konsultacijas. Todėl 2019 m. vasario 7 d. vykusio susitikimo metu apeliantas išsakė nepasitikėjimą psichologe J. Z. ir nurodė, jog jis atsisako jos kaip tarpininkės paslaugų, kadangi tai yra nesuderinama su jo dukros ir jo kaip tėvo interesais. Aplinkybės, jog vėliau psichologė J. Z. pažeisdama profesinės etikos nuostatas toliau neteisėtai siekė kaip tarpininkas dalyvauti teikiant apeliantui pagalbą dukros bendravime ir suinteresuotam asmeniui E. J. toliau registruojant dukrą į konsultacijas pas psichologę J. Z., nesudaro pagrindo išvadai, jog apeliantas nevykdė teismo nutartimi nustatytos tvarkos nesant objektyvių priežasčių. Pažymėjo, kad apeliantui atsisakius psichologės J. Z. paslaugų, visos konsultacijos vasario mėnesį suinteresuoto asmens E. J. buvo nedelsiant atšauktos. Apeliantas nedelsiant kreipėsi į suinteresuotą asmenį E. J. dėl naujų psichologų kandidatūrų pateikimo, tačiau E. J. vienašališkai kovo mėnesį vėl ėmė inicijuoti susitikimus su psichologe J. Z..

Žemesnės instancijos teismas

16.5. Psichologė J. Z. ne kartą apeliantui nurodė, jog į susitikimą - konsultaciją jis turi atvykti kai psichologė jį pakviečia, nes ji turi susitarti su dukra, kad tėvas atvyks. Šias aplinkybes psichologė nurodė 2018 m. spalio mėnesio, 2018 m. lapkričio 19 d. bei 2019 m. vasario 7 d. susitikimų metu. Pažymėjo, jog jo į kovo mėnesio susitikimus psichologė nė karto nekvietė, o pačiam susisiekus telefonu su psichologe pasiaiškinti dėl esamos situacijos, psichologė J. Z. atsisakė bendrauti bei nurodė kreiptis į poliklinikos teisininkus. Todėl, daro pagrįstą išvadą, jog psichologė J. Z. tarpininkavimo paslaugas apelianto ir dukros bendravime baigė teikti dar 2020 m. vasario 7 d. Vien tai, kad suinteresuoto asmens E. J. pozicija dėl nutarties vykdymo dalyvaujant psichologei J. Z. pasikeitė ir po mėnesio laiko, paatostogavusi vėl ėmė inicijuoti susitikimus, negali būti pagrindas apelianto atsakomybei kilti.

16.6. Apeliantas nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria antstolio pareiškimą tenkinus iš dalies, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo nepriteistos. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo ir nepaaiškino koks konkrečiai šalių procesinis elgesys, kokios tokį elgesį patvirtinančios aplinkybės sudaro pagrindą kitaip, negu reglamentuoja bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, tenkinus antstolio patikslintą pareiškimą iš dalies – apie 17 proc., t. y. dėl dviejų ir dvylikos teismo nutarties neįvykdymo atvejų, apeliantui iš suinteresuoto asmens E. J. turėjo būti priteista apie 1 619 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad suinteresuoto asmens E. J. byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal 2019 m. gegužės 24 d. ir 2021 m. sausio 20 d. pažymas kelią pagrįstų abejonių dėl finansinių dokumentų už teisines paslaugas tinkamo įforminimo (egzistavimo) ir suinteresuoto asmens E. J. realių, su šia byla susijusių bylinėjimosi išlaidų patyrimo, jie neatitinka CPK 98 straipsnio reikalavimų ir negali būti vertinamos kaip patirtos bylinėjimosi išlaidos. Šioje byloje įstatymo reikalavimus atitinkančios suinteresuoto asmens E. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos tik dalyje dėl 1 065,01 Eur, kurias pagrindžia 2019 m. rugsėjo 30 d. Pažyma, 2020 m. rugsėjo 29 d. PVM Sąskaita - faktūra Nr. 020153 bei 2020 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo nurodymas.

17. Suinteresuotas asmuo E. J. atsiliepimu į G. Č. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su G. Č. pareiškimu dėl psichologės atsisakymo, nesutiko. Teismo nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės numatė, kad psichologas yra keičiamas tik tuo atveju, jeigu atsisako dalyvauti tėvo ir dukros susitikimuose. Šiuo atveju psichologė J. Z. neatsisakė dalyvauti tėvo ir dukros susitikimuose, todėl nėra jokio teisinio pagrindo keisti psichologą ir nevykdyti teismo nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių. G. Č. noras pakeisti psichologą nepateisina jo neatvykimų į susitikimus su dukra bei nesudaro pagrindo stabdyti laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo ir G. Č. nevykti į E. J. suderintus tėvo ir dukros susitikimus pas psichologą. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2- 9857-1044/2018, tiek ir 2019 m. kovo 22 d. nutartimi, priimtoje toje pačioje byloje konstatavus, kad G. Č. argumentai dėl psichologės šališkumo, ar netinkamumo, psichologo atsisakymo yra nepagrįsti, šis ir toliau nevykdė teismo nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėjo, kad G. Č. pareikalavus pasiūlyti kitas psichologų kandidatūras, E. J. neatsirado jokios pareigos bendradarbiauti, kadangi, kaip nustatė teismai, G. Č. reikalavimas dėl psichologo kandidatūros pakeitimo buvo neteisėtas, kad G. Č. pareiškimas dėl psichologo atsisakymo nenulėmė jo teisės nevykdyti teismo nutarties. Teismo nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyti tikslai negalėjo būti pasiekti, kadangi G. Č. neatvyko į paskirtus susitikimus su vaiku, t. y. savo veiksmais panaikino bet kokias prielaidas pasiekti nutarties tikslų ir taip visų pirma pažeidė vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi pagrįstai sprendė, jog apeliantas neįrodė objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių nevykdė teismo sprendimo dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir konstatavo teismo nutarties pažeidimą. Sutinka su teismo vertinimu, jog suinteresuoto asmens prašyme nurodyti duomenys apie psichologės J. Z. galimą subjektyvią nuomonę apie skolininką, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl antstolio pareiškimo pagrįstumo. Nurodo, kad patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti pobūdį įrodo advokato pateiktos detalizuotos pažymos ir prie jų pridėti mokėjimo nurodymai. Šiuo atveju nekyla ir negali kilti jokių abejonių, kad mokėjimai atlikti būtent už šioje byloje suteiktas teisines paslaugas. Suinteresuotas asmuo nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nurodo, kad teismas skundžiamoje dalyje, nagrinėjamu atveju pagrįstai įgyvendino įstatymo jam suteiktą diskrecijos teisę, vertinant šios civilinės bylos baigtį, šalių procesinį elgesį, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nuspręsti, jog kiekvienas iš suinteresuotų asmenų paliktinas prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Suinteresuotas asmuo pateikė rašytinius paaiškinimus, jog nesutinka dėl naujų įrodymų prijungimo, t. y. psichologo A. A. laiško E. J. dėl nebendradarbiavimo, kurį G. Č. pateikė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, nes jie neturi jokio ryšio su nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybėmis.

18. G. Č. atsiliepimu į E. J. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nuo pat psichologų kandidatūrų G. Č. pateikimo, E. J. tinkamai nevykdė teismo nutarties, toleravo G. Č. pasirinktos psichologės J. Z. vienasmeniškai organizuojamų susitikimų vykdymo tvarką ir ją priėmė. E. J. atskirajame skunde deklaruoja, jog pagal teismo nutartį būtent ji turėjo pareigą laikus suderinti su psichologu ir apie juos pranešti G. Č.. Tačiau, E. J. šios pareigos tinkamai nevykdė ir tik nurodė kada vyks išimtinai dukros susitikimai su psichologe, bet ne G. Č. ir dukros susitikimai. Tuo tarpu, G. Č. pas psichologę vyko psichologės individualiai pakviečiamas ir jai nurodant kada jis turi atvykti. E. J. tokią tvarką toleravo ir jokių prieštaravimų, jog G. Č. į susitikimus atvyksta kada psichologė nusprendžia ir jį pakviečia, niekada nereiškė. Psichologei J. Z. informavus G. Č. apie sausio mėnesį numatytus 4 susitikimus - vieną kartą per savaitę bei aptarus galimybę juose dalyvauti nuotoliniu būdu, priežastys dėl kurių G. Č. išvyko į JAV yra teisiškai nereikšmingos. Įvertinus tai, kad 2019 m. sausio mėnesį G. Č. 2018 m. liepos 26 d. nutartimi nustatytą tvarką vykdė taip, kaip 2018 m. gruodžio 18 d. buvo nurodžiusi psichologė J. Z., t. y. vieną kartą per savaitę bei įvertinus tai, kad 2018 m. liepos 26 d. nutartyje nebuvo nurodyto draudimo G. Č. bendrauti su dukra per Skype programą, ar kitu būdu, dalyvaujant psichologui, juolab, kad bendravimas per Skype programą buvo suderintas su psichologu, G. Č. teismo nutarties vykdymo 2019 m. sausio mėnesį nepažeidė. Į bylą pateikti 2018 m. lapkričio 19 d. ir 2018 m. gruodžio 18 d. garso įrašai patvirtina, jog G. Č. su psichologę apie tai, kad susitikimai būtų organizuojami ne du kartus per savaitę, o vieną kartą niekada nederino ir net tokios galimybės neturėjo. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo E. J. nutartyje nustatytos pareigos tinkamai nevykdė ir pateikė psichologo kandidatūrą, kuris ne tik nuo pat pradžių nevykdė teismo nutartimi nustatytos tvarkos, bet net kaip teigė neturėjo galimybių to daryti. Be to E. J., turėdama pareigą prieš psichologui duodant (ne)sutikimą tarpininkauti tėvo ir dukros bendravime, turėjo pareigą supažindinti psichologą su teismo nutartimi, tam kad galėtų tinkamai įvertinti, ar gali įgyvendinti ir užtikrinti nutartyje nustatytą tvarką, tačiau ir šiuo atveju suinteresuotas asmuo šios pareigos nevykdė. Teismas pagrįstai atsisakė tenkinti antstolio D. Blizniko patikslintą pareiškimą dėl baudos G. Č. paskyrimo už nutarties nevykdymą 2019 m. sausio 8, 10, 17, 24 dienomis. Taip pat sutinka su teismo įvertintomis aplinkybėmis, susijusiomis dėl baudos G. Č. skyrimo už 2019 m. vasario mėnesio epizodus, ir konstatuoja, kad teismo nutartis dalyje, kuria buvo atsisakyta tenkinti antstolio patikslintą pareiškimą dėl baudos G. Č. paskyrimo už nutarties nevykdymą 2019 m. vasario 12, 13, 19, 21, 26, 28 dienomis, yra pagrįsta. Teismas nenustatė daugkartinių pažeidimų, o tik sprendė, jog teismo nutartis buvo pažeista 2019 m. kovo 4 ir 6 dienomis. Teismo nutarties nevykdymas likusį kovą, balandį, birželį, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nutarties vykdymo eigoje pasireiškė akivaizdus psichologės J. Z. šališkumas G. Č. atžvilgiu. J. Z. nurodytos aplinkybės, teiginiai imdavo ir virsdavo priešingais veiksmais, buvo ignoruojami G. Č. prašymai, o išimtinai vykdomi E. J. prašymai. Be to, psichologė ne kartą dukros akivaizdoje apie G. Č. atsiliepė neigiamai. Lietuvos psichologų sąjunga 2019 m. kovo 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo buvo nustatyti psichologės J. Z. atlikti profesinės veiklos etikos pažeidimai. Teismo nutarties vykdymas dalyvaujant psichologei J. Z. buvo neįmanomas, nei vasario mėnesį, nei kovo 4, 6 dienomis. Teismas spręsdamas klausimą dėl nuobaudos G. Č. paskyrimo, pagrįstai vertino ir tėvų kooperavimosi ir bendradarbiavimo veiksmus šioje konkrečioje situacijoje, t. y. suinteresuoto asmens E. J. nebendradarbiavimą. Todėl, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismui sprendžiant, jog yra pagrindas tenkinti antstolio pareiškimą dėl nutarties nevykdymo 2019 m. kovo 4 ir 6 dienomis, konstatuotina, jog teismas pagrįstai sprendė dėl nuobaudos - įspėjimo, o ne baudos, G. Č. paskyrimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-123-1044/2020 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuri buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ir papildyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi, nustatyta laikina tėvo G. Č. bendravimo su nepilnamete dukra E. C. tvarka.

21. Antstolis Darius Bliznikas kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo G. Č. už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą, t. y. už kiekvieną iš pažeidimų, įvykusių šiomis dienomis, t. y.: 1) 2019 m. sausio 8 d., 17:00 val.; 2) 2019 m. sausio 10 d., 12:30 val.; 3) 2019 m. sausio 17 d., 12:30 val.; 4) 2019 m. sausio 24 d., 12:30 val.; 5) 2019 m. vasario 12 d., 12:30 val.; 6) 2019 m. vasario 13 d., 13:00 val.; 7) 2019 m. vasario 19 d., 12:30 val.; 8) 2019 m. vasario 21 d., 17:00 val.; 9) 2019 m. vasario 26 d., 12:30 val.; 10) 2019 m. vasario 28 d., 17:00 val.; 11) 2019 m. kovo 4 d., 12:30 val.; 12) 2019 m. kovo 6 d., 14:30 val.

22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi antstolio prašymą tenkino iš dalies ir skyrė suinteresuotam asmeniui G. Č. įspėjimą už teismo nutarties nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus netenkino antstolio pareiškimo dalyje dėl baudos G. Č. skyrimo už 2018 m. liepos 26 d. nutartimi nustatytos laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą 2019 m. sausio ir vasario mėnesiais. Teismas konstatavo, jog suinteresuotas asmuo G. Č. neįrodė objektyvių ir pateisinamų priežasčių dėl kurių nevykdė teismo nutarties 2019 m. kovo 4, 6 d., todėl yra pagrindas skirti G. Č. baudą. Atsižvelgęs ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taikant analogiją pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį ir 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą, G. Č. paskyrė nuobaudą už teismo nutarties nevykdymą – įspėjimą. Teismo vertinimu tokios nuobaudos skyrimas yra pakankama priemonė skirta nubausti G. Č. už teismo nutarties nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, atskirųjų skundų ir atsiliepimų argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

Dėl suinteresuoto asmens E. J. atskirojo skundo

23. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas sprendė, kad 2019 m. gegužės 13 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. B-2019000002 dalyje dėl 2019 m. sausio mėnesio pažeidimų surašytas nesant objektyvių duomenų dėl teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi nustatytos laikinos skyrium gyvenančio skolininko bendravimo su dukra tvarkos nevykdymo. Nurodo, kad psichologė ir G. Č. neturėjo teisės vienašališkai (nieko nederindamas su apeliante) nuspręsti, kuriomis iš suderintų 8 sausio mėnesio datų pasirinktinai, tėvas vykdydamas teismo nutartį bendraus su dukra, be to, bendraus su dukra nuotoliniu būdu. Pasak apeliantės, vadovaujantis teismo nutarties privalomumo principu, akivaizdu, kad nesant svarbių priežasčių, teismo nutartis turėjo būti vykdoma pažodžiui, o kelionė nėra svarbi priežastis teismo nustatytos tėvo ir dukros bendravimo tvarkos nevykdymui.

24. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

25. Nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 18 d. vykusios konsultacijos metu psichologė buvo informuota apie tai, kad suinteresuotas asmuo G. Č. 2019 m. sausio mėnesį bus išvykęs į JAV ir sutarė, jog tėvas susitikimuose su dukra galės dalyvauti elektroninių ryšių priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog toks tėvo bendravimas su dukra elektroninių ryšių priemonėmis pripažintinas tinkamu 2018 m. liepos 26 d. nutarties vykdymu, nes 2018 m. liepos 26 d. nutartyje nėra draudimo G. Č. bendrauti su dukra per Skype programą ar kitu būdu, dalyvaujant psichologui. Teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi nustatė, jog tėvas G. Č. su dukterimi bendrauja du kartus per savaitę po 1 val. su psichologu suderintu laiku. Tačiau byloje esantys 2018 m. gruodžio 18 d. garso įrašai patvirtina, kad psichologė J. Z. įgyvendindama šią tvarką, 2019 m. sausio mėnesį konsultacijas buvo nusprendusi skirti tik vieną kartą per savaitę, antradieniais 17 valandą, t. y. 2019 m. sausio 8, 15, 22, 29 dienomis. Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismui, kad 2019 m. sausio mėnesį G. Č. 2018 m. liepos 26 d. nutartimi nustatytą tvarką vykdė taip, kaip 2018 m. gruodžio 18 d. buvo suderinęs su psichologe J. Z. (t. y. naudojantis ryšio priemonėmis) ir tokiu intensyvumu, kaip nurodė psichologė J. Z. (t. y. vieną kartą per savaitę).

26. Antstolis prašė skirti G. Č. baudą už teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą šiomis 2019 m. sausio mėnesio dienomis, t. y.: 1) 2019 m. sausio 8 d., 17:00 val.; 2) 2019 m. sausio 10 d., 12:30 val.; 3) 2019 m. sausio 17 d., 12:30 val.; 4) 2019 m. sausio 24 d., 12:30 val. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtino, jog psichologė 2019 m. sausio mėnesį bendravimo su vaiku susitikimus G. Č. skyrė vieną kartą per savaitę, t. y. 2019 m. sausio 8, 15, 22, 29 d., o likusius 2019 m. sausio mėnesio susitikimo laikus skyrė vaiko konsultavimui: 2019 m. sausio 17 d. ir 24 d. vyko individualūs vaiko užsiėmimai ir 2019 m. sausio 10 d. vyko mamos konsultavimas. Kadangi G. Č. vykdė psichologės J. Z. nustatytą bendravimo tvarką ir 2019 m. sausio 8, 15, 22 dienomis dukters konsultacijų metu elektroninių ryšių priemonėmis susisiekė su psichologe J. Z., o sausio 29 d. į paskirtą susitikimą faktiškai atvyko, tuo tarpu 2019 m. sausio 10 d., 17 d. ir 24 d. susitikimas su dukra jam nebuvo paskirtas, o vyko individualus vaiko ir motinos konsultavimas, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog antstolis 2019 m. gegužės 13 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. B-2019000002 dalyje dėl 2019 m. sausio mėnesio pažeidimų nenurodė jokių objektyvių duomenų dėl teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su dukra tvarkos nevykdymo ir antstolio pareiškimą šioje dalyje atmetė.

27. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas sprendė, kad antstolio pareiškimas dėl baudos G. Č. skyrimo už 2019 m. vasario mėnesio epizodus netenkintinas. Pažymi, kad G. Č. atsisakius toliau vykdyti teismo nutartį ir dėl tos priežasties, kaip paaiškėjo, psichologei atšaukus vasario mėn. susitikimų laikus, tai žinodama E. J. neturėjo pareigos vežti dukros pas psichologą į susitikimus su tėvu, kadangi iš anksto buvo žinoma, kad tėvas į susitikimus neatvyks. Dėl šios priežasties aplinkybė, kad E. J. su dukra 2019 m. vasario 14 d. – 2019 m. vasario 23 dienomis buvo išvykusi atostogauti, nekeičia fakto, kad G. Č. teismo nutartį pažeidė taip pat ir šiuo laikotarpiu.

28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad E. C. ligos istorijos 2019 m. vasario 12 d. įrašo duomenimis šią dieną vyko mamos konsultavimas bei atsižvelgęs į psichologės J. Z. poziciją, jog tais atvejais, kai vyksta vieno iš tėvų konsultavimas, būtent šis tėvas ir yra kviečiamas, taigi tėvui G. Č. nebuvo paskirtas susitikimas, pagrįstai pareiškimo dėl baudos už šį epizodą netenkino. Nustatyta, kad G. Č. informavus psichologę ir E. J., jog nutraukia bendradarbiavimą su psichologe J. Z., G. Č. į 2019 m. vasario mėnesio susitikimus neatvyko, vėlesni, t. y. po 2019 m. vasario 12 d. numatyti vasario mėnesio, konsultacijų laikai buvo atšaukti. Byloje ginčo, kad susitikimai faktiškai nebuvo vykdomi, nėra. Be to, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. vasario 23 d. E. C. kartu su motina buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos atostogų į užsienio valstybę. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, E. C. minėtu laikotarpiu neturėjo jokių objektyvių galimybių dalyvauti tėvo ir dukters bendravime, jei toks būtų buvęs vykdomas. Kaip minėta, G. Č. su dukra bendrauja su psichologu suderintu laiku, susitikimai su dukra turi vykti dalyvaujant psichologui. Tuo tarpu, vasario mėnesį konsultacijų laikai buvo atšaukti, susitikimai nevyko, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, G. Č. negalėjo vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Tokiu atveju, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino antstolio pareiškimo dėl baudos G. Č. skyrimo už 2019 m. vasario mėnesio epizodus.

29. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas sprendė, kad taikant analogiją pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį ir 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą, suinteresuotam asmeniui G. Č. skirtina nuobauda už teismo nutarties nevykdymą – įspėjimas.

30. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą ar nutartį. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant dėl baudos, neįgyvendinant teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaiko interesus bei gerovę.

31. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą ar tikslinga suinteresuotam asmeniui G. Č. skirti baudą už 2018 m. liepos 26 d. nutarties nevykdymą, atsižvelgė į tai, kad su pareiškimu dėl baudos suinteresuotam asmeniui skyrimo buvo kreipiamasi pirmą kartą, taip pat, jog Lietuvos psichologų sąjungos skundo nagrinėjimo komisijos 2019 m. kovo 28 d. sprendimu suinteresuoto asmens G. Č. skundas dėl psichologės buvo pripažintas pagrįstu ir nustatyti psichologės J. Z. atlikti Etikos kodekso pažeidimai. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartimi buvo pakeista 2018 m. liepos 26 d. nutartimi nustatyta laikina tėvo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka, teismui įvertinus ekspertizės išvadą, kurioje nurodoma, jog tėvas turi rinktis psichologą, kuriuo pasitiki. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog atsisakęs J. Z. paslaugų, G. Č. nedelsiant pateikė kitų psichologų kandidatūras ir toliau siekė, jog vyktų jo ir dukros bendravimas dalyvaujant kitam psichologui, tačiau E. J. atsisakė bendradarbiauti. Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas G. Č. paskyrė teisingą nuobaudą – įspėjimą.

32. Apeliantės argumentas, kad G. Č. padaryti pažeidimai yra daugkartiniai, nes tėvas į susitikimus bendrauti su dukra nevyko visą sausio mėnesį, vasario mėnesį ir kovo mėnesį, o po to ir visą likusį kovo mėnesį, balandžio mėnesį, birželį, kai dukra pas psichologą buvo atvežama po 2 kartus per savaitę, yra atmestini. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas netenkino antstolio pareiškimo dėl baudos G. Č. skyrimo už 2019 m. sausio ir vasario mėnesio epizodus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad G. Č. padarė pažeidimus sausio ir vasario mėnesius. Teismo nutarties nevykdymas likusį kovo mėnesį, balandžio mėnesį, birželio mėnesį nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog G. Č. padaryti pažeidimai yra daugkartiniai.

Dėl suinteresuoto asmens G. Č. atskirojo skundo

33. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog apeliantas teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 2019 m. kovo 4 d.,12:30 val.; 2019 m. kovo 6 d., 14:30 val., nevykdė dėl objektyvių priežasčių. 2019 m. vasario 7 d. apeliantui pagrįstai ir teisėtai atsisakius psichologės J. Z. paslaugų, nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimas nesant vienam iš privalomų subjektų - psichologui, tapo objektyviai neįvykdomas. Aplinkybės, jog vėliau psichologė J. Z. pažeisdama profesinės etikos nuostatas toliau neteisėtai siekė kaip tarpininkas dalyvauti teikiant apeliantui pagalbą dukros bendravime ir suinteresuotam asmeniui E. J. toliau registruojant dukrą į konsultacijas pas psichologę J. Z., nesudaro pagrindo išvadai, jog apeliantas nevykdė teismo nutartimi nustatytos tvarkos nesant objektyvių priežasčių.

34. Nustatyta, kad 2019 m. vasario 22 d. elektroniniu laišku E. J. G. Č. informavo apie 2019 m. kovo 4 ir 6 d. paskirtus susitikimų su dukra pas psichologą laikus, tačiau vykusių susitikimų metu suinteresuotas asmuo G. Č. nedalyvavo. Byloje ginčo, kad G. Č. nurodytomis dienomis pas psichologę neatvyko, nėra. G. Č. paaiškino, kadangi jis atsisakė psichologės J. Z. paslaugų, o E. J. nesutiko bendradarbiauti suderinant naują psichologo kandidatūrą, tai nustatyta bendravimo tvarka buvo neįgyvendinama, nes dukra atstumdavo tėvą, atsisakydavo su juo bendrauti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors suinteresuotas asmuo G. Č. 2019 m. kovo 5 d. kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi numatytą psichologo pasirinkimo tvarką, tačiau šis prašymas dar nebuvo išnagrinėtas, todėl nustatyta bendravimo su vaiku tvarka galiojo ir turėjo būti vykdoma. Kadangi G. Č. neįrodė objektyvių ir pateisinamų priežasčių dėl kurių nevykdė teismo nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, tai pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog sąlygos ir pagrindai skirti G. Č. baudą už 2018 m. liepos 26 d. nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą 2019 m. kovo 4, 6 dienomis, egzistavo.

35. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria antstolio pareiškimą tenkinus iš dalies, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo nepriteistos. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo ir nepaaiškino koks konkrečiai šalių procesinis elgesys, kokios tokį elgesį patvirtinančios aplinkybės sudaro pagrindą kitaip, negu reglamentuoja bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, tenkinus antstolio patikslintą pareiškimą iš dalies – apie 17 proc., t. y. dėl dviejų ir dvylikos teismo nutarties neįvykdymo atvejų, apeliantui iš suinteresuoto asmens E. J. turėjo būti priteista apie 1 619 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog teismas antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkino iš dalies, padarė išvadą, jog suinteresuotas asmuo G. Č.F nevykdė 2018 m. liepos 26 d. nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 2019 m. kovo 4, 6 dienomis, ir už teismo nutarties nevykdymą skyrė įspėjimą, dėl 2019 m. sausio ir vasario mėnesių epizodų prašymą atmetė. Byloje abu suinteresuoti asmenys patyrė iš esmės panašaus dydžio bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įgyvendino įstatymo jam suteiktą diskrecijos teisę vertinant bylos baigtį, šalių procesinį elgesį bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nusprendė, jog kiekvienas iš suinteresuotų asmenų paliktinas prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apelianto argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepaneigia.

37. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

38. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

39. Atmetus suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius