- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-15
- Bylos Nr.
- e2T-17-881/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-60-3-00007-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Š.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės 2021 m. gruodžio 30 d. įsakymą dėl A. Š. ir J. Š. santuokos nutraukimo pasekmių tarpusavio sutarimu patvirtinimo, suinteresuotas asmuo J. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. vasario 8 d. gautas pareiškėjo A. Š. prašymas pripažinti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės 2021 d. gruodžio 30 d. įsakymą dėl A. Š. ir J. Š. santuokos nutraukimo pasekmių tarpusavio sutarimu patvirtinimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodo, kad jo ir J. Š. santuoka buvo įregistruota Trakų rajono civilinės metrikacijos biure 1994 m. sausio 29 d., o nutraukta 2022 m. sausio 24 d. Jungtinės Karalystės Bury St. Edmunds šeimos teismo galutiniu sprendimu (angl. decree absolute) byloje Nr. BV21D05109. Šis teismo sprendimas yra neskundžiamas, t. y. įsiteisėjo teisėjui jį pasirašius. Taip pat, šioje byloje, teismas 2021 d. gruodžio 30 d. priėmė įsakymą (angl. order) dėl santuokos nutraukimo pasekmių tarpusavio sutarimu patvirtinimo (Annex A – angl. consent order), kuriuo buvo padalintas santuokoje įgytas turtas ir prievolės. Šiuo įsakymu buvo nustatyta, kad santuokoje įgytas šeimos turtas, t. y. nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbiami), kartu su šio turto hipoteka, lieka J. Š., o turtas, esantis (duomenys neskelbiami), t. y. butas, (duomenys neskelbiami), atitenka pareiškėjui A. Š.. Grįžęs gyventi į Lietuvą, pareiškėjas kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą dėl santuokos nutraukimo įregistravimo ir į valstybės įmonę Registrų centrą dėl nuosavybės teisių į turtą įregistravimo. Santuokos nutraukimas buvo įregistruotas, tačiau nuosavybės teisę į turtą registro įstaiga 2023 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. SPR4-2408 (14.5 E) perregistruoti atsisakė, nurodydama, kad užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas
3. Užsienio teismo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios tokiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo sprendimui. Kitaip tariant, užsienio teismo sprendimo pripažinimas Lietuvos Respublikoje reiškia, kad tokio užsienyje priimto teismo sprendimo teisiniai padariniai išplečiami į Lietuvos Respublikos teritoriją ir pripažįstami konkretūs to sprendimo sukeliami teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2011).
4. Jungtinės Karalystės teismo procesinio sprendimo dėl turto padalijimo pripažinimui ir leidimui vykdyti kitoje valstybėje (Lietuvoje) nėra taikomas koks nors tarptautinės teisės aktas, t. y. reglamentas ir (ar) konvencija ir (ar) tarptautinis teisės aktas (pvz., dvišalė sutartis), kurio dalyvėmis būtų Lietuvos Respublika ir Jungtinė Karalystė. Taigi, nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio procesinių sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūroms taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normos.
5. Užsienyje priimtų teismų sprendimų pripažinimas reglamentuojamas CPK 809–812 straipsniuose, o tokių sprendimų vykdymą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja CPK 813–815 straipsniai. Užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (CPK 809 straipsnio 1 dalis), jei kituose teisės aktuose nėra nustatyta kitaip.
6. Pagal esantį teisinį reguliavimą, nagrinėjant prašymą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, neturi būti tikrinama, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiuosius ir proceso įstatymus. Teismo kompetencijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (nagrinėjamu atveju – CPK 810 straipsnio 1 dalyje) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2012).
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartyje konstatavo, kad CPK 816 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi užsienio teisme patvirtintų taikos sutarčių pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje sąlygos:
7.1. Taikos sutartį turi būti galima vykdyti toje valstybėje, kurioje ji buvo sudaryta. Šis galėjimo vykdyti kriterijus turi būti aiškinamas teisine, bet ne faktine prasme – tam, kad ši sąlyga būtų tenkinama, kreipimosi į Lietuvos Respublikos teismą dėl taikos sutarties pripažinimo ir leidimo vykdyti metu turi egzistuoti taikos sutarties teisinis vykdytinumas jos kilmės valstybėje. Faktinės galimybės vykdyti taikos sutartį egzistavimas ar neegzistavimas kilmės valstybėje (pvz., skolininko finansinių išteklių vykdyti taikos sutartį turėjimas) yra teisiškai nereikšmingi. Pareiga įrodyti taikos sutarties vykdytinumą kilmės valstybėje tenka pareiškėjui (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) CPK 811 straipsnio 2 dalis).
7.2. Taikos sutartis neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai. Įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ turinys. Jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-695/2017). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Viešoji tvarka apima šiuos bendruosius teisės principus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų; laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas. Atitinkamai tokia taikos sutartis gali būti vertinama ir kaip neatitinkanti viešosios tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).
8. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pareiškėjo A. Š. ir suinteresuoto asmens J. Š. sudaryta taikos sutartis ir joje pasirinktas turto padalinimo būdas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą, pareiškėjas A. Š. 2022 m. sausio 24 d., priėmus Bury St. Edmunds šeimos teismo sprendimą byloje Nr. BV21D05109 dėl santuokos nutraukimo, neturėjo jokių kreditorių Lietuvos Respublikoje, todėl taikos sutartis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai.
9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo A. Š. prašymas yra tenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 812, 816 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo A. Š. prašymą tenkinti.
Pripažinti bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės 2021 d. gruodžio 30 d. įsakymą dėl A. Š. ir J. Š. santuokos nutraukimo pasekmių tarpusavio sutarimu patvirtinimo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.