- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-13
- Bylos Nr.
- e2YT-23561-615/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14617-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Pareiškėjas
- G. R. I.
- Suinteresuotas asmuo
- R. K., R. I., A. M., VĮ Turto bankas
skelbimu specialiame interneto tinklalapyje informavęs dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. R. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. K., R. I., A. M., VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė sutuoktinės A. I., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad:
1.1. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė palikėja A. I.. Pareiškėjas po savo sutuoktinės mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą per tris mėnesius nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė, kadangi faktiškai pradėjo valdyti palikimą sudarantį turtą.
1.2. Palikėjos vardu viešajame nekilnojamo turto registre yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, kuris jai priklausė asmeninės nuosavybės teise: 1/2 dalis Pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis Pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis Kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas registruotas palikėjos asmeninės nuosavybės teise, kadangi buvo įgytas 2005-10-03 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1-4153, pagrindu
1.3. Pareiškėjo vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: Butas/Patalpa - Butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); Pastatas - Garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Butas ir garažas įsigytas santuokos metu.
1.4. Palikimą po savo sutuoktinės mirties pareiškėjas priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pareiškėjas prižiūrėjo ir rūpinosi palikėja iki pat jos mirties, gyveno kartu su ja bute. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas liko gyventi bute, priėmė ir toliau naudojosi palikėjai A. I. priklausiusias jos asmeniniais daiktais - įvairiais stalo įrankiais, servizais, indais, knygomis, baldais ir kitais daiktais buvusiais jų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Palikėjas ne tik liko gyventi bute, tačiau jį administravo, naudojosi ir valdė kaip savo turtą - mokėjo su buto išlaikymu susijusius mokesčius ir kitaip juo rūpinosi. Garaže pareiškėjas iki šios dienos laiko jam priklausantį automobilį ir kitus daiktus reikalingus automobilio eksploatacijai (padangas, įrankius ir kt.).
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys A. M., R. K., R. I. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti, nurodė, kad mirus palikėjai pareiškėjas pradėjo naudotis palikėjai priklausiusia buto ir garažo dalimi kaip savo, priėmė palikėjai priklausančius asmeninius daiktus, buvusius jų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nekilnojamąjį turtą prižiūrėjo , gerino jo būklę bei mokėjo visus su jo išlaikymu susijusius mokesčius.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad VĮ Turto bankas neturi duomenų apie palikėjo palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
4. Civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
5. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).
6. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
7. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
8. Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas ir A. I. susituokė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9). A. I. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10), į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo niekas nesikreipė (el. b. l. 11). Santuokoje pareiškėjas su sutuoktine įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 15,16). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas mokėjo su buto mokesčius (el. b. l. 22–36). Pareiškėjas ir palikėja santuokoje susilaukė dviejų dukrų – R. I. ir L. I. (po santuokos J.). L. J. mirė (duomenys neskelbtini), todėl į bylą įtrauktos jos teisių perėmėjos – dukros A. M. ir R. K.. Palikėjos dukra ir anūkės dėl palikimo priėmimo nesikreipė, pateiktame atsiliepime sutiko, kad palikėjos palikimą faktiniu valdymų priėmė pareiškėjas.
9. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas priėmė sutuoktinės A. I., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo sutuoktinės A. I. mirties 2018 m. spalio 1 d. (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
10. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas G. R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinės A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.