Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal B. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016 m. balandžio 8 d. nutarimas paliktas nepakeistas, o B. K. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016 m. balandžio 8 d. nutarimu B. K. nubaustas pagal ATPK 124 str. 4 d. 120 Eur bauda už tai, kad jis 2016-03-19 12.47 val. Raseinių r. sav., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (kairė pusė, 190 km), vairavo automobilį BMW 730d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant nustatytam leistinam 110km/h greičiui, važiavo 145 km/h greičiu. Leistiną greitį, įvertinus paklaidą, viršijo 33 km/h. Tokiais veiksmais B. K. pažeidė KET 131.1 p. reikalavimus. B. K., nesutikdamas su tuo, kad pareigūnas jam nesurašė administracinio nurodymo, apylinkės teismui dėl šio nutarimo padavė skundą, prašydamas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016 m. balandžio 8 d. nutarimą panaikinti ir pavesti surašyti administracinį nurodymą pagal teisės aktų reikalavimus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016 m. balandžio 8 d. nutarimas paliktas nepakeistas, o B. K. skundas netenkintas. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog iš byloje esančios išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad B. K. 2015-04-28 (už leistino greičio viršijimą) buvo paskirta administracinė nuobauda – 14 Eur (sumokėta 2015-04-28), ir ji 2016-03-19 pažeidimo padarymo metu buvo galiojanti. Teismas padarė išvadą, jog B. K. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra, paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Apeliaciniu skundu B. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti, ir pavesti institucijai surašyti administracinį nurodymą pagal teisės aktų reikalavimus. Nurodo, jog su teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį pakeisti. Pažymi, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo LVAT formuojama praktika. ABTĮ 13 str. 1 d. ir 20 str. 4 d. numato, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Konstitucinis Teismas 2006 m kovo 28 d. nutarime nurodė, kad „tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esančiais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama“. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad iš Konstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teismų veiklos bei tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai yra mutatis mutandis taikytini ir pagal Konstitucijos 111 str. 2 d. įsteigtų specializuotų teismų veiklai bei jos teisiniam reguliavimui, t. y. taikytini ir administraciniams teismams. Tai reiškia, kad visi administraciniai teismai turi vadovautis tokia teisės aiškinimo kryptimi ir teisės nuostatų taikymo praktika, kokia buvo suformuota ir vadovautasi ankstesnėse bylose. Todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika yra privaloma ir bendrosios kompetencijos teismams. Dėl to laiko nesuprantamu, kodėl apylinkės teismas neatsižvelgė į LVAT poziciją vertinant administracinio nurodymo įvykdymo ir asmens baustumo santykį, nors nuoroda į konkrečią bylą ir buvo pateikta. Mano, kad reikia vadovautis LVAT formuojama praktika, pagal kurią administracinio nurodymo įvykdymas nėra prilyginamas asmens nubaudimui, o toks asmuo nėra laikomas padariusiu teisės pažeidimą (LVAT byla Nr. N-575-4446-11). Šioje byloje aiškiai kalbama apie tai, kad asmuo, įvykdęs administracinį nurodymą, nėra laikomas baustu: „Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nėra nustatyta, jog administracinio nurodymo įvykdymas prilygsta asmens nubaudimui ar asmuo, įvykdęs administracinį nurodymą, yra laikomas padariusiu teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad administracinį nurodymą asmuo gali įvykdyti dėl įvairių priežasčių. Jokia kompetentinga institucija nekonstatavo, kad A. A. pažeidė įstatymą“. Tokios pozicijos laikosi ir kiti teismai (2013-12-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo byla Nr. 11-63-902/2013, 2013-01-04 Panevėžio apygardos teismo byla Nr. ATP-4-337/2013, 2013-01-14 Šiaulių apygardos teismo byla Nr. ATP-19-282/2013). Iš to, kas išdėstyta matyti, kad pagal formuojamą teismų praktiką administracinis nurodymas nagrinėjamoje byloje turėjo būti surašytas, kadangi ankstesnis pažeidimas baigėsi įvykdžius administracinį nurodymą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigėsi (ATPK 260 1 str. 4 d.), o pagal anksčiau minėtą teismų praktiką toks administracinį nurodymą įvykdęs asmuo nėra laikomas padariusiu teisės pažeidimą.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliantas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį ginčija tuo pagrindu, kad teismas netinkamai aiškino ATPK 260¹ str. nuostatas, neteisingai konstatavo, kad jis pažeidimų padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, ko pasekoje nepagrįstai jam nebuvo surašytas administracinis nurodymas ir nesuteikta galimybė savo noru už padarytus pažeidimus sumokėti pusę minimalios baudos.

ATPK 260¹ str. 1 d., 2 d. inter alia nustatyta, jog ATPK 259¹ str. nurodyti pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašo administracinį nurodymą už tuos administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnių sankcijose numatyta ne didesnė kaip 868 Eur maksimali bauda. Administracinis nurodymas negali būti surašomas, jei šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, sankcijoje kaip pagrindinė ar papildoma administracinė nuobauda numatyta kitos rūšies negu bauda administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą). Administracinis nurodymas taip pat negali būti surašomas, jei asmuo pakartotinai per metus padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą atitinkamame šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, taip pat tuo atveju, jei administraciniu teisės pažeidimu padaryti turtiniai nuostoliai, kurie nėra pilnai atlyginti.

Iš aukščiau paminėtų teisės normų matyti, jog administracinis nurodymas administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui gali būti surašomas tik tuo atveju, jei yra įvykdytos šios keturios sąlygos: už padarytus administracinius teisės pažeidimus straipsnių sankcijose numatyta ne didesnė kaip 868 Eur maksimali bauda; sankcijoje kaip pagrindinė ar papildoma administracinė nuobauda nenumatyta kitos rūšies negu bauda administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą); asmuo per metus laiko nėra padaręs administracinio teisės pažeidimo, numatyto atitinkamame ATPK II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje; padaryti turtiniai nuostoliai pilnai atlyginti. B. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal ATPK 124 str. 4 d. Šios dalies sankcijoje numatyta vienintelė galima administracinė nuobauda ne pradedantiesiems vairuotojams – bauda nuo vieno šimto penkiolikos iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų. B. K. padarytu pažeidimu nebuvo padaryti ir jokie turtiniai nuostoliai. Kaip matyti, trys sąlygos, kurios būtinos, norint pažeidimą padariusiam asmeniui surašyti administracinį nurodymą, įvykdytos.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti B. K. skundą pripažino, kad jis 2015-04-28 buvo baustas administracine tvarka už KET taisyklių nesilaikymą, todėl padarė išvadą, kad B. K. negalėjo būti surašytas administracinis nurodymas. Su tokia apylinkės teismo pozicija negalima sutikti. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui administracinio baustumo (LVAT nutartis Nr. N575-4446/2011, t. y. asmuo nelaikomas padaręs administracinį teisės pažeidimą, o tai, jog per metus asmeniui buvo surašytas ir įvykdytas administracinis nurodymas, nužkerta kelio surašyti naują administracinį nurodymą (LAT nutartis Nr. 2AT-1-788/2016). Todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką ir į tai, kad per metus B. K. nebuvo nubaustas už administracinį teisės pažeidimą (2015-04-28 jis įvykdė administracinį nurodymą, sumokėdamas 14 eurų baudą) laikytina, jog B. K. atitinka ATPK 260¹ str. 1 d., 2 d. numatytas sąlygas administracinio nurodymo surašymui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartis bei Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016 m. balandžio 8 d. nutarimas negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, todėl jie naikinami. Kadangi, remiantis 260 str. 2 d., 260¹ str. 1 d., administracinis nurodymas yra į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos ATPK II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, ir administracinį nurodymą į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašo ATPK 259¹ str. nurodyti pareigūnai, byla grąžinama Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybai administracinio nurodymo instituto taikymui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį bei Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016 m. balandžio 8 d. nutarimą panaikinti, ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybai administracinio nurodymo instituto taikymui.

Nutartis neskundžiama.