Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutarties perduoti prokurorei baudžiamąją bylą, kurioje M. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2022 m. liepos 11 d. su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu gauta baudžiamoji byla, kurioje M. B. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2022 m. gegužės 16 d. apie 20.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini neskelbtini), Šiauliai, tyčia sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau nei 12 kartų, savo buvusiai sutuoktinei I. B. kumščiu į galvos ir veido sritis; jai nugriuvus ant grindų, vieną kartą spyrė jai į koją, sugriebęs už abiejų rankų ir plaukų, ją tampė, sukeldamas nukentėjusiajai I. B. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas dešinio antakio srityje, kairės akies apatinio voko - kairio skruosto srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairėje plaštakoje, nugaros dešinėje, muštinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva kairio antakio srityje.

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje M. B. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, perduota prokurorei trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje nurodė, jog veika ydingai kvalifikuota kaip smurtas artimoje aplinkoje pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir tai trukdo teismui operatyviai išnagrinėti bylą supaprastinto proceso tvarka. Faktinės aplinkybės aiškios, todėl nėra teisinio pagrindo perduoti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Teismas pagal analogiją taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 234 straipsnio 2 dalį ir perdavė bylą prokurorei tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką.

3. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Jolanta Steponavičiūtė skundžia Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą grąžinti nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

3.1. Prokurorė nurodo, kad sprendimai, kuriuos gali priimti teismas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nurodyti BPK 420 straipsnio 1-3 punktuose. Šis sąrašas baigtinis, todėl teismas neturi teisės savo iniciatyva priimti kitokių sprendimų. Bylos perdavimo prokurorui atvejus reglamentuoja BPK 234 straipsnis – teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimas ar kitas ikiteisminio tyrimo metu padarytas pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme.

3.2. Atvejus, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, reglamentuoja BPK 423 straipsnio 1 dalis. Tokiu atveju teismas priima nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme.

Prokurorės skundas tenkinamas.

4. Apygardos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiama nutartimi ir prokurorės skundo argumentais, konstatuoja, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta – baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui pagrindas formalus, be to, nenumatytas BPK 420 straipsnyje, todėl skundžiama nutartis naikintina.

5. Bylų supaprastintas procesas reglamentuotas BPK XXXI skyriuje. Šio skyriaus pirmojo skirsnio 418–425 straipsniuose įtvirtintos teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso bendrosios nuostatos. Sprendimai, kuriuos gali priimti teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nurodyti BPK 420 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose. Teisėjas gali: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais. Kaip teisingai nurodo prokurorė, sąrašas yra baigtinis, todėl teismas neturi teisės savo iniciatyva priimti kitokių sprendimų.

6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, motyvuodamas tuo, jog netinkamai kvalifikuota kaltinamojo veika.

7. Bylos perdavimo prokurorui atvejus reglamentuoja BPK 234 straipsnis ir teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimas ar kitas ikiteisminio tyrimo metu padarytas pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme. Bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojamą aktyvaus teismo modelį negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik retose ir tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016 ir 2K-1-696/2016).

8. Atvejus, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, reglamentuoja BPK 423 straipsnio 1 dalis. Tokiu atveju teismas priima nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme. Nagrinėjamu atveju kilusios abejonės dėl veikos tinkamo kvalifikavimo gali būti pašalintos priėmus nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme ir išnagrinėjus bylą bendrąja tvarka.

9. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, jog apylinkės teismo įvardintas trūkumas negali būti laikomas suteikiančiu pagrindą grąžinti bylą prokurorui. Skundžiama nutartis yra priimta pažeidus imperatyviuosius BPK reikalavimus, todėl naikinama, o pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiaga grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą grąžinti nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.