Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. D., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) tautybės, pagrindinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, iki 2024 m. vasario 6 d. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, teista:

1. 2022 m. liepos 25 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas;

2. 2022 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis su įpareigojimais. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas;

3. 2022 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 1 metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros su įpareigojimais. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas. 2023 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2022 m. spalio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir S. D. paskirta galutine subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant intensyvią priežiūrą - nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, su įpareigojimais;

4. 2023 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 178 straipsnio 4 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 4 dalį bei 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu, šios subendrintos bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos su kitomis paskirtomis bausmėmis ir S. D. paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinta vienu trečdaliu iki 1 metų laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9, dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartimi paskirta bausme ir S. D. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta pagal nurodytą 2023 m. sausio 17 d. nutartį atliktos bausmės dalis. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos baudos bausmės laiką įskaitytas S. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. birželio 26 d. 14.45 val. iki 2022 m. birželio 27 d. 17.45 val., t. y. dvi paros bei suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. spalio 6 d. 19.13 val. iki bausmės vykdymo pradžios. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimu, 2023 m. birželio 16 d. lygtinai paleista iš Panevėžio kalėjimo;

5. 2023 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 20 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę ir S. D. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 21 d. nuosprendį. 2023 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta 20 parų arešto bausmė ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 28 d. nutartimi, paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrintos iš naujo, bausmes bendrinant apėmimo būdu, t. y. griežčiausia bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 28 d. nutartimi, apimant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtą 20 parų arešto bausmę, ir S. D. paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Į paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytos bausmių dalys, iš dalies ar visiškai atliktos pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 21 d. nuosprendį, pakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 28 d. nutartimi, ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 16 d. nuosprendį;

6. 2023 m. rugsėjo 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ nuostatas – 30 parų arešto bausme. To paties teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, subendrinta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. baudžiamuoju įsakymu S. D. paskirta bausmė (30 parų areštas) su bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 16 d. nuosprendžiu (kuriuo paskirta bausmė su 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš naujo subendrinta 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi), neatlikta dalimi (2 mėnesiais 5 dienomis laisvės atėmimo), prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos dalies iš dalies pridedant 2023 m. rugsėjo 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirta S. D. subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams. Nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nutarties paskelbimo dienos (2024 m. vasario 6 d. paleista atlikusi bausmę);

7. 2024 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 5 dalį (veika įvykdyta 2024 m. kovo 12 d.), pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda. Į bausmę įskaitytas S. D. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. kovo 12 d. 19.05 val. iki 2024 m. kovo 13 d. 13.55 val. (įsiteisėjęs);

8. 2024 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 20 parų areštu (įsiteisėjęs).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

S. D. vengė sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą, o būtent ji, atlikdama laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės sąlygomis (duomenys neskelbtini) kalėjime, (duomenys neskelbtini), ir pagal (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2023 m. gruodžio 15 d. paskyrą dėl išleidimo į „G.“ Nr. (duomenys neskelbtini) turėdama teisę išvykti už įkalinimo įstaigos teritorijos ribų ir nuvykti adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), 2023 m. gruodžio 20 d. apie 12 val. iš laisvės atėmimo įstaigos išvyko ir nustatytu laiku – 2023 m. gruodžio 20 d. 15.50 val. į kalinimo vietą nesugrįžo bei slapstėsi iki tol, kol 2023 m. gruodžio 20 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini)., buvo sulaikyta policijos pareigūnų ir pristatyta į (duomenys neskelbtini) kalėjimą. S. D. tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 242 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji S. D. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad jai buvo leista išvykti iš įkalinimo įstaigos į poliklinika. Turėjo grįžti po trijų valandų. Tiksliai nepamena, bet atrodo, kad jai buvo skirtos trys valandos. Žinojo, kada turi grįžti. Išėjo iš kalėjimo, tuo metu jai buvo uždėta apykojė. Ją pasitiko jos vaikinas A. J. ir jie nuvyko į polikliniką, kurioje ji negalėjo užsiregistruoti. Vėliau nuėjo į „Akropolį“ pavalgyti. Tada ji suprato, kad pažeidė maršrutą. Jai paskambino tėtis ir pasakė, kad kartu su dukra atvažiuoja iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Ji pradėjo draugo prašyti, kad jis ją nuvežtų į (duomenys neskelbtini) susitikti su dukra. Draugas nežinojo, kad jai uždėta apykojė. Draugas sakė, kad nereikia, nes bus problemų, o ji jam paaiškino, kad nieko nebus ir, kad nesiruošia slapstytis ar bėgti iš kalėjimo. Tiesiog norėjo su dukra pasimatyti, nes ilgai nematė. Tada ji su draugu nuvažiavo. Kelyje sugedo automobilio ratas. Ji bandė skambinti, tačiau jos telefonas buvo išsikrovęs. Jie sėdėjo automobilyje ir ji žinojo, kad atvažiuos ją pasiimti, nes ji buvo su apykoje. Atvažiavo pareigūnai. ji nesipriešino, išlipo iš automobilio ir priėjo prie pareigūnų. Nemanė, kad viskas tai įvyks ir ji atsidurs teisme. Tuo metu jos vaikai buvo (duomenys neskelbtini), draugas neatveždavo vaikų jai į pasimatymus. Su vaikais bendravo vaizdo priemonėmis. Supranta, kad pažeidė taisykles.

Kai ją paleidinėjo iš įkalinimo įstaigos ji pasirašė dokumentus, kuriuose nurodyta kada išeina ir kada privalo grįžti. Jeigu jai kažkas atsitiktų, tai tokiam atvejui buvo kontaktinis telefonas asmens. Šiam asmeniui ji skambino du kartus, bet niekas neatsiliepė. skambino būdama (duomenys neskelbtini). Po kavinės skambino. Norėjo pranešti, kad vėluos. Ji turėjo telefoną ir rodė, kad skambino, bet niekas neatsiliepė. Tada jos telefonas išsikrovė, o vėliau, kai jį įjungė, matė, kad buvo daug praleistų skambučių. Draugo telefonas taip pat buvo išsikrovęs.

Į (duomenys neskelbtini) važiavo, nes jos tėtis atvažiavo. Tėtis norėjo pas ją į pasimatymą atvažiuoti, bet buvo tvarka, kad reikėjo parašyti prašymą. Tėtis vieną kartą buvo atvažiavęs pas ją, tačiau jo neįleido. Tai buvo prieš įvykį. Ji norėjo tiesiog su vaikais pasimatyti. Jeigu norėtų pabėgti, būtų apykoję nusiėmus.

Už tai, kad laiku negrįžo buvo nubausta įkalinimo įstaigoje. Praleido 30 parų izoliatoriuje. Kai buvo nubausta niekur eiti negalėjo, nieko daryti negalėjo

Kadangi kaltinamoji savo kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Liudytojas J. T. (J. T.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistas dieninei pamainai. 2023 m. gruodžio 20 d. apie 12 val. pagal nuteistosios S. D., atliekančios laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis, išleidimo į G., paskyrą, jis išleido nuteistąją S. D. iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo teritorijos. S. D. yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Prieš išleisdamas ją, kaip ir visiems nuteistiesiems, kurie yra laikinai išleidžiami iš įstaigos teritorijos, priminė, kad ji privalo laikytis nustatytos tvarkos, vykti nustatytu maršrutu iki (duomenys neskelbtini) ir sugrįžti į įkalinimo įstaigą nustatytu laiku 15.50 val. Taip pat S. D. uždėjo apykoję ir informavo, kad ji bus visą laiką stebima. S. D. atsakė, kad puikiai žino nustatytą tvarką, yra supažindinta pasirašytinai ir patvirtino, kad sugrįš laiku. Išleidęs nuteistąją, būdamas savo tarnybos poste per sistemą „Geosatis“ stebėjo jos judėjimą. Apie 12.35 val. pastebėjo, kad ji nesilaiko nustatyto maršruto ir nedelsdamas informavo budintįjį pareigūną. Taip pat nedelsdamas skambino į nuteistosios mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris yra užregistruotas įstaigos poste, tačiau S. D. į skambučius neatsiliepė. Pagal „Geosatis“ duomenis matė, kad minėta nuteistoji buvo nuvykusi į prekybos centrą „V.“, esantį (duomenys neskelbtini), po to į prekybos centrą „A.“, esantį (duomenys neskelbtini), „H. restoraną“, taip pat (duomenys neskelbtini) gėlių turgelį. Matydamas kaip greitai keičiasi jos buvimo vieta jis suprato, kad nuteistoji galimai važiuoja automobiliu ir visai ne pagal nustatytą maršrutą. Jis ir kartu dirbęs pareigūnas M. L. (M. L.) laikotarpiu nuo 13 val. iki 15 val. skambino S. D. daug kartų, bet ji neatsiliepė. Vieną kartą jie paskambino iš kito numerio ir ji atsiliepė. Jis (liudytojas) jos paklausė, kur ji yra ir kodėl nesilaiko maršruto. S. jam atsakė, kad dar turi laiko ir važiuoja į G. Daugiau į skambučius nuteistoji neatsiliepė. Užvažiavusi į gėlių turgelį, iš ten S. D. jau judėjo link (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini). Kai S. D. judėjo greitkeliu, sistema „Geosatis“ rodė, kad jos judėjimo greitis yra apie 140 km/h. Po to „Geosatis“ sistema parodė, kad kažkurį laiką S. D. tiesiog sustojo ir buvo vienoje vietoje. Apie įvykį jis surašė tarnybinį pranešimą ir savo pamainos pabaigoje nuvežė dokumentus budinčiajam pareigūnui į (duomenys neskelbtini) kalėjimą. Apytiksliai apie 19.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini), budinčiojo poste, išgirdo, kad policija atgabeno pabėgusią S. D.. 2024 m. sausio 1 d. jis kalbėjosi su S. D. apie 2023 m. gruodžio 20 d. įvykį. Paklausė jos, ar ji ketino bėgti į (duomenys neskelbtini), o ji atsakė, kad važiavo į (duomenys neskelbtini), nes labai pasiilgo savo vaikų. O tada dar pridūrė, kad į (duomenys neskelbtini) pabėgti galima ir kitais keliais (t. 1, b. l. 21-22).

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (duomenys neskelbtini) specialisto J. T. 2023 m. gruodžio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl nuteistosios S. D. nurodytos tokios pat įvykio aplinkybės, kurias ikiteisminio tyrimo metu nurodė liudytoju apklaustas J. T. (t. 1, b. l. 1).

Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai. 2023 m. gruodžio 20 d. apie 12 val. iš (duomenys neskelbtini) gatvės sektoriuje esančios (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietos pagal patvirtintą paskyrą nuteistoji S. D. buvo išleista nuvykti pas gydytojus į „G.“. Žinojo, kad išleidžiant nuteistąją jai buvo uždėta apykojė ir jos judėjimas toliau buvo stebimas vietos nustatymo sistema. Pagal nustatytą maršrutą ir laiką nuteistoji S. D. į (duomenys neskelbtini) kalėjimą turėjo sugrįžti iki 2023 m. gruodžio 20 d., 15.50 val. Apie 13 val. budinčiosios pamainos pareigūnas J. T. jam telefonu pranešė, kad minėta nuteistoji nesilaiko nustatyto maršruto. Taip pat nurodė, kad susisiekti telefonu nėra galimybės, nes ji neatsako. Tada jie įstaigoje turima vietos nustatymo sistema „Geosatis“ fiksavo jos nustatyto maršruto pažeidimus. Kiek žino, nuteistoji S. D. lankėsi (duomenys neskelbtini) miesto prekybos centruose ir kitose vietose, kuriose jai lankytis draudžiama. Pareigūnams paskambinus S. iš jai nežinomo numerio, ji atsiliepė ir pareigūnų buvo įspėta laikytis nustatyto maršruto ir sugrįžti laiku į įkalinimo vietą. S. D. į kalėjimo teritoriją laiku nesugrįžo ir apie tai buvo informuoti (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininkas ir kiti pareigūnai bei pranešta policijai, kuri pradėjo nuteistosios paiešką. Jis, padėjęs vykdyti paieškos veiksmus, informavo pasienio ir policijos pareigūnus apie S. D. buvimo vietą ir judėjimo link (duomenys neskelbtini) Respublikos kryptį. Taip pat bendravo su (duomenys neskelbtini) rajono policijos pareigūnais, kurie sulaikė nuteistąją kelyje ir 2023 m. gruodžio 20 d., 19.30 val. pristatė ją į (duomenys neskelbtini) kalėjimą. Jis nurodė budinčiosios pamainos pareigūnams atlikti minėtos nuteistosios kratą ir daiktų patikrinimą. Taip pat S. D. buvo patikrinta dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų, tačiau greitųjų testų rezultatai buvo neigiami. Patikrinimo metu prie savęs S. D. grynųjų pinigų neturėjo. Nuteistoji elgėsi visiškai ramiai ir jam žodžiu paaiškino, kad į (duomenys neskelbtini) Respubliką ji pabėgti neketino, tačiau konkrečių priežasčių ir aplinkybių, kodėl nesilaikė nustatyto maršruto, nenurodė. S. D. jo pasiteiravo, per kiek laiko išsikrauna apykojė. Iš to jis suprato, kad galimai ji turėjo minčių sprukti į (duomenys neskelbtini) Respubliką, kadangi ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Jis priėmė sprendimą laikinai izoliuoti nuteistąją iki įstaigos viršininko atvykimo (t. 1, b. l. 51-52).

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto A. M. 2023 m. gruodžio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl nuteistosios S. D. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos tapačios įvykio aplinkybės, kurias nurodė ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. M. (t. 1, b. l. 10).

Liudytoja L. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. Bausmę atlieka kameroje kartu su S. D.. Ji S. D. anksčiau nepažinojo. Iš S. D. pasakojimų suprato, kad ją į (duomenys neskelbtini) kalėjimą atvežė iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo, kur ji praleido apie pusantrų metų. Ji kalba lietuviškai, rusiškai, čigoniškai ir latviškai. Ji (liudytoja) ne visada supranta, ką S. D. sako, todėl su S. D. beveik nebendraudavo. Kai buvo gyvenamojoje patalpoje, S. D., kaip ir kitos nuteistosios turėjo mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo kiekvieną dieną kalbėjosi su savo vaikais. Ji nežino kur ir pas ką gyvena S. D. vaikai. Jai S. D. niekada nesakė, kad ruošiasi bėgti pas vaikus, ar į (duomenys neskelbtini), ar dar kur nors. S. D. pasirodė rami, savame pasaulyje, nesivėlė į jokius konfliktus. Artimų draugių S. D. neturėjo. 2023 m. gruodžio 20 d. patalpoje jos buvo keturios - ji, S., F. ir E. S. išeidama tiesiog pasakė, kad vyksta į polikliniką. Daugiau nieko ji neaiškino ir jos neturėjo jokio įtarimo, kad ši bėgs arba negrįš. Apie tai, kad nesugrįžo laiku į įkalinimo įstaigą S. iš viso nekalba (t. 1, b. l. 27).

Liudytoja E. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2023 m. gruodžio 5 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, (duomenys neskelbtini). Ji buvo paskirta bausmę atlikti gyvenamojoje patalpoje Nr. 6, kurioje su ja bausmę atliko F., S., D. ir L. Pavardžių patikslinti negali, nes nežino. S. anksčiau niekada nepažinojo, bet gyvenant kartu, tarp jų nebuvo jokių tarpusavio santykių. Būdama patalpoje ji matė ir girdėjo kaip S. vaizdo skambučiais kalbėdavo mobiliojo ryšio telefonu su savo vaikais ir mama. Iš kalbų ji suprato, kad mama ir vaikai gyvena (duomenys neskelbtini), bet tikslaus miesto ji nežino. Taip pat S. D. kalbėdavosi ir su savo vaikinu, kuris, kaip suprato, gyvena (duomenys neskelbtini). S. kalbėjo lietuvių, latvių, rusų ir čigonų kalbomis. Apie pabėgimą iš įkalinimo įstaigos ji (liudytoja) nieko negirdėjo ir nežinojo. 2023 m. gruodžio 20 d. išeidama iš patalpos S. likusioms merginoms pasakė, kad važiuoja į polikliniką ir paminėjo, kad jos atvažiavo pasiimti jos vaikinas. Vaikino vardo ji nežino ir kokiu automobiliu jis atvažiavo taip pat nežino. Kur ir su kuo S. važiavo ji taip pat nežino. Žinojo, kad dėl S. nusižengimų, jai išeinant į laisvę, buvo uždedama apykojė. Apie save S. nieko nepasakojo, su kitomis nuteistosiomis mažai bendravo (t. 1, b. l. 33).

Liudytoja F. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2023 m. gruodžio atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime. Bausmę atliko kartu su kitomis nuteistosiomis (duomenys neskelbtini), sektoriuje, gyvenamojoje patalpoje Nr. 6. Anksčiau S. D. ji nepažinojo, būdamos patalpoje labai mažai bendravo ir tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Apie S. D. negali papasakoti daug, gali pasakyti tik tiek, kad būdama kambaryje S. dažniausiai būdavo lovoje, kalbėdavosi telefonu su kažkokiu vyriškiu, kaip suprato, savo vyru arba vaikinu. Iš kalbų suprato, kad S. turi porą vaikų, kuriuos augina mama. Ji nežino, kur gyvena vaikai. Taip pat nežino iš kur yra S. vaikinas. 2023 m. gruodžio 20 d., jai būnant patalpoje, S. išeidama pasakė, kad išvyksta į gydymo įstaigą pas gydytoją. Apie nesugrįžimą į įkalinimo įstaigą nebuvo išvis jokių kalbų. Ji žinojo, kad S. laikinai išeinant už įkalinimo įstaigos ribų, buvo dedama apykojė. Ji taip pat tą dieną buvo išėjusi už įstaigos teritorijos ribų tvarkyti savo reikalų, o grįžusi iš pareigūno sužinojo, kad S. laiku į (duomenys neskelbtini) kalėjimą nesugrįžo (t. 1, b. l. 39).

Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra S. D. draugas. Jis su ja susipažino (duomenys neskelbtini) naktiniame klube ir apie 6 mėnesius yra pažįstami. Jis žino, kad ji atvyko į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini) ir buvo įkalinimo įstaigoje. Ji sakė, kad atlieka bausmę už vagystes. Tuo metu, kai ji atliko bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, jis su ja visą laiką bendraudavo telefonu. 2023 m. gruodžio 20 d. jis atvažiavo padėti S. D., nes ji jo prašė nuvežti ją pas gydytoją. Jis atvažiavo su juodos spalvos automobiliu „S. I.“. S. tą dieną nebuvo pas gydytoją. Ji jo paprašė, kad jis ją nuvežtų į „A.“ pavalgyti, taip pat jie kartu buvo nuvažiavę į „V.“ parduotuvę, nes jam reikėjo nusipirkti vaistų. Jis žinojo, kad S. turi sugrįžti laiku į įkalinimo įstaigą ir jis jai tai visą laiką priminė. S. jam patvirtino, kad jeigu valandą pavėluos, jai dėl to nieko blogo nebus, svarbiausia, kad sugrįžtų. Tada S. telefonu paskambino jos giminaičiai, ir pasakė kad jie atvažiavo pas jo mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) g. A. S. labai norėjo pamatyti savo vaikus. Ji jo labai prašė pas juos nuvežti, todėl jis ją vežė į (duomenys neskelbtini). Pakeliui dar sustojo prie gėlių turgelio, S. nupirko tėvams gėlių. Pakeliui sprogo automobilio padanga ir jie sustojo. Jis apie dvi tris valandas stovėjo pakelėje ir laukė, kol jam atveš pakeisti padangą. Tada apie 19 val. prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir paprašė parodyti dokumentus, tačiau jie abu su S. dokumentų neturėjo. Tada pareigūnai paklausė jų vardų. Taip pat jie paklausė, ar S. turi ant kojos apykoję. Jis atsakė, kad nežino ir jie patys patikrino. Jie pamatė, kad ant S. kojos yra apykojė, tada paklausė jos vardo ir išsivežė ją. S. D. tikrai nenorėjo pabėgti iš kalėjimo, ji jam apie tai niekada nieko nesakė ir neprašė jos išvežti iš Lietuvos. Ji tik labai norėjo pasimatyti su savo vaikais (t. 1, b. l. 45-46).

2023 m. gruodžio 15 d. nuteistosios S. D., atliekančios laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis, 2023 m. gruodžio 20 d. išleidimo į G. paskyros Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, S. D. leista išvykti nuo 2023 m. gruodžio 20 d. 11.50 val. iki 15.20 val. maršrutu: (duomenys neskelbtini). S. D. susipažino bei buvo įspėta dėl drausmės ir baudžiamosios atsakomybės už nesugrįžimą į laivės atėmimo vietą nustatytu laiku (t. 1, b. l. 4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėjo E. J. 2024 m. vasario 10 d. tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto asmens nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 20 d. tarnybiniu automobiliu apie 19 val. (duomenys neskelbtini), rastas stovintis automobilis „Seat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuriame vairuotojo vietoje buvo A. J., keleivio vietoje buvo, kaip vėliau paaiškėjo paieškoma moteris S. D.. Susisiekus su (duomenys neskelbtini) kalėjimo budėtoju buvo nurodyta sulaikytąją pristatyti į (duomenys neskelbtini) kalėjimą. Įvykio vietoje nustatyta A. J. tapatybė bei apžiūrėtas automobilis, jokių neleistinų daiktų pas asmenį ar automobilyje nerasta (t. 1, b. l. 18).

Iš apykojės kontrolės sistemos „Geosatis“ ataskaitos matosi S. D. vykimo maršrutai. Matyti, kad S. D. maršrutas neatitinka nustatyto maršruto, ji lankėsi prekybos centruose ir tuo metu, kai turėjo būti grįžusi į įkalinimo vietą, ji buvo (duomenys neskelbtini) r. (t. 1, b. l. 56-83).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 242 straipsnį atsako tas, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo.

Taigi BK 242 straipsnyje nustatytos dviejų nusikalstamų veikų sudėtys: 1) asmens, nuteisto arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimto, vengimas atlikti paskirtą bausmę ir 2) asmens, laikinai išleisto iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos, negrįžimas nustatytu laiku be svarbios priežasties. Teismų praktikoje išaiškinta, kad veikos tikslas nėra būtinasis BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – asmens, laikinai išleisto įkalinimo vietos ir negrįžusio nustatytu laiku be svarbios priežasties – sudėties požymis. Pagal BK 242 straipsnį kvalifikuojant veiką asmens, nustatytu laiku negrįžusio į įkalinimo vietą, būtina nustatyti, kad tai jis padarė be svarbios priežasties, o tokios veikos tikslas, t. y. ar jis laiku negrįžo todėl, kad vengė atlikti bausmę, ar tokiu savo elgesiu nesiekė jokių tikslų, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2k-332/2007).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamoji S. D. atlikdama laisvės atėmimo bausmę kaltinime nurodytoje įkalinimo įstaigoje ir pagal (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2023 m. gruodžio 15 d. paskyrą dėl išleidimo į „G.“ Nr. (duomenys neskelbtini) turėdama teisę išvykti už įkalinimo įstaigos teritorijos ribų ir nuvykti į kaltinime nurodytą vietą, nustatytu laiku išvyko iš įkalinimo įstaigos, tačiau nustatytu laiku negrįžo bei slapstėsi iki kol buvo sulaikyta ir pristatyta į (duomenys neskelbtini) kalėjimą.

Kaltinimo aplinkybes bei kaltinamosios kaltę patvirtino pati S. D. prisipažindama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme. Kaltinamoji pripažino, kad ji laiku nesugrįžo į įkalinimo vietą, kur atlikinėjo bausmę. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji S. D. nusikalstamos veikos padarymo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo nuteistosios, S. D., atliekančios laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis, 2023 m. gruodžio 20 d. išleidimo į G. 2023 m. gruodžio 15 d. paskyra Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamajai suteikta išvyka nuo 2023 m. gruodžio 20 d. 11.50 val. iki 2023 m. gruodžio 20 d. 15.50 val. į „G.“. Kaltinamajai buvo nustatytas išvykos maršrutas, ji pasirašytinai pasižadėjo sugrįžti nustatytu laiku į įkalinimo įstaigą. Tačiau, kaltinamoji to nepadarė. Kaltinamoji S. D. pripažino, kad ji žinojo, jog turėjo grįžti į pataisos įstaigą, tačiau labai norėjo pasimatyti su vaikais. Jos tėvas paskambino, kad atvežė vaiką, todėl labai prašė savo draugo A. J., kuris ją pasitiko iš kalėjimo ir vežė, kad jis ją nuvežtų į (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji teigė, kad ji neketino pabėgti, kad ji ketino grįžti. Liudytojas A. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino kaltinamosios nurodytas aplinkybes, kad jis ją pasitiko iš įkalinimo įstaigos. Kaltinamoji jo paprašė, kad jis ją nuvežtų į „A.“ pavalgyti, jie po to nuvažiavo į kitas vietas (kitus prekybos centrus, gėlių turgelį). Vėliau jai paskambino jos tėvas ir pasakė, kad jis atvažiavo. S. labai norėjo pamatyti savo vaikus ir jo labai prašė nuvežti pas juos.

Kaltinimo aplinkybes taip pat patvirtina ir liudytojų pareigūnų J. T., A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei šių pareigūnų tarnybiniai pranešimai. J. T. parodė, kad jis nuteistajai priminė, kad ji privalo laikytis nustatytos tvarkos, vykti nustatytu maršrutu iki gydymo įstaigos ir kad privalo grįžti nustatytu laiku (15.50 val.). Taip pat jis kaltinamajai uždėjo apykoję ir informavo, kad ji bus stebimą. Vėliau stebėdamas kaltinamosios judėjimą, jis pastebėjo, kad S. D. nesilaiko nustatyto maršruto ir apie tai informavo atsakingus asmenis. Jis skambino ir kaltinamajai, bet kaltinamoji neatsiliepė. O kai paskambino iš kito telefono numerio, kaltinamoji atsiliepė ir nurodė, kad dar turi laiko ir važiuoja į kliniką. Liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu iš esmės nurodė panašias aplinkybes, kurias nurodė J. T. bei, kad kaltinamosios būvimo vieta buvo stebima, matė jos judėjimo kryptį, o prisiskambinus S. D. ji buvo įspėta laikytis nustatyto maršruto bei grįžti laiku.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių kaltinamoji negalėjo nustatytu laiku grįžti į įkalinimo įstaigą. Priešingai, teismui nekyla jokių abejonių, kad ji taip pasielgė sąmoningai, dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių. Nors kaltinamoji nurodė, kad labai norėjo pasimatyti su vaikais, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų (2023 m. gruodžio 15 d. Išleidimo į „G.“ paskyros Nr. (duomenys neskelbtini)), kaltinamajai buvo iš anksto suderintas maršrutas, kaltinamoji žinojo apie šį maršrutą ir raštu įsipareigojo vykdyti jį, tačiau tiek iš pačios kaltinamosios, tiek iš jos draugo A. J. duotų parodymų matyti, kad kaltinamoji nuo pat to momento, kai išėjo iš įkalinimo įstaigos keliavo ne nustatytu maršrutu (važiavo į prekybos centrus ir pan.), o tik po to galimai sužinojo, kad vaikas atvežtas į Lietuvą, kai jai paskambino tėvas. Apykojės kontrolės sistemos „Geosatis“ atskaitoje nurodyta, kad kaltinamojo net nevažiavo į kliniką. Svarbu ir tai, kad kaltinamoji ne tik žinojo apie jai nustatytą grįžimo laiką, bet ir pasak liudytojo A. J., jis jai vis priminė, kad reikia grįžti, o ir telefonu kalbėjo su pareigūnais dėl nustatyto maršruto pažeidimo bei grįžimo, tačiau ji vis tik nepakluso ir negrįžo laiku. Taigi kaltinamosios išsakytas noras pamatyti vaikus šiuo atveju, visų pirma abejotina, o antra - nelaikytina aplinkybe, kuri pateisintų negrįžimą į pataisos įstaigą.

Teik pačios kaltinamosios duoti parodymai, tiek pirmiau minėtų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina kaltinamąją S. D. veikus tiesiogine tyčia.

Kaltinamosios gynėja advokatė L. U. teisme prašė baudžiamąją bylą nutraukti bei nurodė, kad kaltinamoji už savo neteisėtus veiksmus buvo nubausta (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko įsakymu už Bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 69 straipsnio 2 dalies numatytus pažeidimus. Kaltinamajai buvo paskirtas 30 parų izoliavimas. Todėl gynėjos nuomone, teismas turėtų pripažinti, kad kaltinamoji už veiksmus, kurių padarymą yra kaltinama, jau buvo nubausta drausmine tvarka, todėl kaltinamoji negali būti už tuos pačius veiksmus baudžiama antrą kartą, nes tokiu atveju būtų pažeistas draudimo bausti asmenį už tą pačią veiką antrą kartą.

Teismas su tokiu kaltinamosios gynėjos pozicija nesutinka. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą (teisės principas non bis in idem). Šis principas įtvirtintas ir BK 2 straipsnio 6 dalyje. BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas draudžia dvigubą baudžiamąjį persekiojimą. Principas non bis in idem taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11). Kita vertus, non bis in idem principo taikymo sritis apribota tik baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad non bis in idem principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikoma skirtingų rūšių teisinė atsakomybė (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).

Kaip matyti iš gynėjos nurodytų aplinkybių, kaltinamoji (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko įsakymu buvo nubausta už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalies 1 ir 69 straipsnio 2 dalies reikalavimų nevykdymą. Toks pažeidimas, kaip drausminės atsakomybės taikymo pagrindas, nei Lietuvos teismų, nei EŽTT praktikoje nelaikomas baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimu, todėl, priešingai, nei teigia gynėja, kaltinamajai taikyta drausminė atsakomybė neužkerta galimybės jai taikyti baudžiamąją atsakomybę, o bausmės skyrimas pagal BK, nėra kliūtis drausminei atsakomybei realizuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2/2007, 2K-418/2012, 2K-507-788/2015, 2K-222-788/2017, 2K-21-628/2019). Pažymėtina ir tai, kad drausminės nuobaudos metu jai nebuvo sustabdytas laisvės atėmimo bausmės laikas, tik sugriežtintos sąlygos. Taigi nuobaudos už bausmės atlikimo režimo pažeidimą pritaikymas kaltinamajai, nereiškia, kad jai negalima taikyti ir baudžiamosios atsakomybės, nustačius, kad jos veiksmuose yra būtent ir nusikalstamos veikos požymių.

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta kaltinamąją S. D. padarius nusikaltimą, numatytą BK 242 straipsnyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 242 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61, 63 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, teisingumo ir proporcingumo principais.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018, 2K-132-942/2021).‏‏‎ ‏‏‎

Nagrinėjamu atveju nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). S. D. padarė vieną baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką teisingumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) kitos bausmės atlikimo metu. Ji yra jauno amžiaus, nedirbanti, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie kaltinamosios psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. 2024 m. vasario 12 d. duomenimis, per paskutinius trejus metus kaltinamoji administracinėn atsakomybėn netraukta (t. 1, b. l. 92). Bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis, S. D. anksčiau teista 8 kartus, iš kurių 6 kartus iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo. Jos teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Pasak kaltinamosios ji yra ne Lietuvos Respublikos pilietė, ji neturi leidimo gyventi Lietuvoje todėl negali dirbti, tačiau matyti, kad kaltinamoji Lietuvoje nusikalstamas veikas pradėjo daryti jau 2022 m., jai buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, teikiama probacijos tarnybos pagalba, tačiau ji toliau nusikalsta ir ieško lengvesnių pragyvenimo būdų. Ji yra Europos Sąjungos pilietė, tačiau duomenų, kad S. D. realiai būtų dėjusi pastangas keisti gyvenimo būda ir surasti darbą, byloje nėra.

Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamosios nusikalstama veika nėra atsitiktinė, o nuoseklaus visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ignoravimo apraiška. Kaltinamoji praeityje buvo taikytos ir su laisvės atėmimu nenusijusios bausmės (laisvės apribojimas, bauda), taip pat ji buvo lygtinai paleista. Tačiau, kaip matyti, kaltinamoji teigiamų išvadų nepadarė ir toliau nusikalto. Ne kartą atliko ir griežčiausias, su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Nagrinėjamu atveju, visi kaltinamosios teistumai susiję su vagystėmis, ji neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nedirba, ir vėl padarė du baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei netrukus po to, kai buvo paleista atlikusi laisvės atėmimo bausmę. Todėl pagrindo skirti švelniausią bausmę – baudą, teismas nemato teisinio pagrindo. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti paskyrus tik BK 242 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurio dydis lygus šios bausmės minimumui – tris mėnesius.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Taip pat nustatyta, kad S. D. nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda (į baudos bausmę įskaitytas laikinas sulaikymas, kuris prilygintas 2 MGL dydžio baudai). Taip pat nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 20 parų areštu, į bausmę įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2024 m. kovo 19 d. 15 val. iki 2024 m. kovo 20 d. 11.50 val. Bausmės nėra atliktos, teismo baudžiamieji įsakymai yra įsiteisėję, todėl jais paskirtos bausmės turi būti subendrintos su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme.

Atsižvelgiant į visų veikų padarymo laiką ir į duomenis apie teismo baudžiamųjų įsakymų įteikimą, bendrinant bausmes taikoma BK 63 straipsnio 9 dalis, kurioje nustatyta, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Taikant BK 63 straipsnį, bausmės gali būti visiškai sudedamos, iš dalies sudedamos ar apimamos. Šiuo atveju nėra pagrindo taikyti bausmių apėmimą, nes veikos padarytos realia sutaptimi, teismo baudžiamaisiais įsakymais ji bausta už pasikėsinimą pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą (baudžiamieji nusižengimai), o nagrinėjamoje byloje teisiama už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Teismo nuomone, veikos nesiskiria savo pavojingumu ir nors priskiriamos skirtingoms rūšims, tačiau teismų praktikoje laikoma, kad nesunkūs nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai priskiriami gretimoms kategorijoms. Visa tai sudaro pagrindą taikyti bausmių sudėjimą.

Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

Nagrinėjamu atveju, 2024 m. kovo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda, t. y. paskirta bauda, kurios dydis mažesnis nei minimali bauda, kuri gali būti paskirta už baudžiamąjį nusižengimą (už baudžiamąjį nusižengimą gali būti skirta bauda nuo 15 iki 500 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas)). Teismo nuomone, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, į kaltinamąją charakterizuojančią medžiagą, tikslinga taikyti visišką bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad baudos bausmė, taikant sudėjimo būdą, negali būti keičiama kita bausme (BK 65 straipsnio 2 punktas). Į baudos bausmę įskaitomas laikotarpis, nurodytas teismo baudžiamajame įsakyme.

2024 m. kovo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 20 parų areštu (minimali arešto bausmė yra 10 parų, BK 49 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas bendrindamas šią bausmę prideda jos dalį – 10 parų, kurios prilyginamos 10 dienų laisvės atėmimui (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis). Į laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas laikotarpis, nurodytas teismo baudžiamajame įsakyme.

Nors prokuroras siūlė taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau, atsižvelgus į pirmiau išdėstytas kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad tik paleista iš laisvės atėmimo vietos ji iš karto pradėjo daryti naujas nusikalstamas veikas nuosavybei, į tai, kad vienu iš teismo baudžiamųjų įsakymų jai paskirta reali arešto bausmė, teismas nemato galimybės taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą.

V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Kaltinamajai S. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: 1) įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje; 2) dokumentų (pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2022 m. rugpjūčio 17 d. (duomenys neskelbtini) Respublikoje, T. N.) paėmimas; 3) rašytinis pasižadėjimas neišvykti –– paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti panaikintinos. Po nuosprendžio įsiteisėjimo pasas grąžintinas S. D..

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. birželio 4 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 391,66 Eur už S. D. gynusios advokatės L. U. darbo užmokestį. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji pakankamai nemoka proceso kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, nustatyta, kad kaltinamosios turtinė padėtis yra sudėtinga (ji nedirba, neturi pajamų). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąją, nepriteistinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 242 straipsnyje, ir jai paskirti 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą baudą, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir dalį arešto bausmės (10 parų), paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dviejų) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimą bei 14 MGL dydžio (700 Eur) baudą.

Į baudos bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu įskaitytą laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2024 m. kovo 12 d. 19.05 val. iki 2024 m. kovo 13 d. 13.55 val., kas, remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, atitinka 2 MGL dydžio baudą.

Į laisvės atėmimo bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. teismo baudžiamajame įsakyme įskaitytą laikotarpį, t. y. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. kovo 19 d. 15 val. iki 2024 m. kovo 20 d. 11.50 val. (1 dieną).

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. D. sulaikymo bausmei atlikti dienos.

Bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 2024 m. kovo 18 d. teismo baudžiamajame įsakyme nustatytą terminą, t. y iki 2024 m. spalio 12 d.

S. D. kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje; rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą (pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2022 m. rugpjūčio 17 d. (duomenys neskelbtini) Respublikoje, T. N.) – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti. Pasą Nr. (duomenys neskelbtini), S. D. pradėjus atlikti laisvės atėmimo bausmę, perduoti į laisvės atėmimo vietą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos prašymo priteisti iš S. D. išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

S. D. neatvykus į paskelbimą, nuosprendį išsiųsti registruotu paštu jos gyvenamosios vietos adresu ir per kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, vykdantį policijos komisariatą. Taip pat išsiųsti elektroniniu paštu prokurorui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.