- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-22
- Bylos Nr.
- e2-1317-155/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26851-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 2.1.27pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui R. B., atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovui M. K., atsakovo (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje atstovei advokato padėjėjai N. P., atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui J. A.,
viešame teismo posėdyje nagrinėdama civilinę bylą pagal UAB (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: 1) priteisti solidariai iš atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 1350,11 EUR žalos atlyginimo 2) priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 750 EUR žalos atlyginimo 3) priteisti iš atsakovų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 4) priteisti iš atsakovų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 47 EUR dydžio žyminį mokestį, 130,19 EUR už vertimus ir 133,17 EUR už ieškinio parengimą.
Patikslintame ieškinyje nurodė, jog 2014-10-16 ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) išdavė draudėjui UAB (duomenys neskelbtini) Krovinių draudimo liudijimą PZULT Nr. 1803998, kuriuo buvo apdrausti draudėjo kroviniai laikotarpiu nuo 2014-10-16 iki 2014-10-23 nuo visų rizikų. 2014-10-13 užsakovas UAB (duomenys neskelbtini) ir vežėjas UAB (duomenys neskelbtini) sudarė krovinio vežimo sutartį Nr. 2014-10-13. Šia sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo iš Italijos į Lietuvą parvežti užsakovo krovinį, baldus (496 dėžes, 47,950 cbm). Krovinys turėjo būti pakrautas faktinio vežėjo adresu (duomenys neskelbtini) ir pristatytas adresu (duomenys neskelbtini), UAB „I. B.“. Faktinį krovinio pervežimą atliko UAB (duomenys neskelbtini), kuris Italijoje krovinį pasikrovė į transporto priemonių junginį VOLVO FH12, v/n (duomenys neskelbtini) bei SCHMITZ SCS24, v/n (duomenys neskelbtini), iš gamintojo „M. E.“ ir 2014-10-21 pargabeno krovinį į Vilnių. 2014-10-23 draudimo bendrovėje buvo gautas pranešimas apie įvykį, jog prekių priėmimo metu, atidarius priekabą, pastebėta, kad krovinio pakuotės smarkiai apgadintos, kai kurios suplėšytos. Suskaičiavus ir patikrinus vizualiai, buvo nustatyti defektai: sudaužyti baldai, aplamdytos ir perlinkusios metalinės baldų dalys. Dėl apgadinto krovinio ieškovas išmokėjo draudėjui 2100,11 EUR dydžio draudimo išmoką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo priteisti iš atsakovų išmokėtą draudimo išmoką. Papildomai ieškinyje pažymėjo, jog jų ginčo išsprendimui taikytina CMR konvencija, o ieškinys pareikštas UAB (duomenys neskelbtini) (kaip pirmojo susitariančio vežėjo) draudikui (duomenys neskelbtini), atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) (kaip faktiniam krovinio vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio apgadinimą) bei atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) draudikui (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovas (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovas nesutinka su pateiktu ieškiniu ir mano, kad jis yra nepagrįstas, todėl yra neteisėtas. Pažymėjo, jog krovinio vežėjo UAB (duomenys neskelbtini) atsakomybės draudikas (duomenys neskelbtini) pasamdė nepriklausomą ekspertą (duomenys neskelbtini), tam kad šis nustatytų krovinio apgadinimo priežastis. Remiantis ekspertizės aktu Nr. RB14710455 krovinio apgadinimo priežastys – nepakankamas, netinkamas krovinio įpakavimas, todėl remiantis CMR konvencijos 17 str. 4 d. vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės.
Atsakovas (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ieškovo ieškinį laiko nepagrįstu. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo apdraudęs UAB (duomenys neskelbtini) vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimu, draudimo laikotarpiu nuo 2013-12-09 iki 2014-12-08. Draudiko išduotame draudėjui draudimo liudijime buvo nurodyta, jog draudimo sutartis sudaryta pagal Vežėjų kelių transporto civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr. 038, kurios yra neatskiriamos draudimo sutarties dalis. Taisyklių specialiųjų sąlygų 1.2. p. buvo numatyta, kad draudimo apsauga draudėjui galioja tik vežant krovinius į automobilių sąrašą įtrauktoms ir draudimo sutarties šalių raštu patvirtintoms transporto priemonėms su sąlyga, kad apie jas draudikas buvo informuotas prieš prasidedant pervežimui bei buvo sumokėtos sutartais terminais visos draudimo sutartyje numatytos draudimo įmokos. Draudimo liudijime buvo nurodyta, jog draudimo apsauga galioja UAB (duomenys neskelbtini) atliekant pervežimus tik transporto priemone: MAN TGA, v/n (duomenys neskelbtini) tuo tarpu šiuo atveju krovinys faktiškai buvo vežamas transporto priemone Volvo su puspriekabe, todėl šiam UAB (duomenys neskelbtini) vykdytam pervežimui draudimo apsauga negaliojo ir atsakovas (duomenys neskelbtini) nėra tinkamas atsakovas dėl ieškovo subrogacijos teisės įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas prašo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas (duomenys neskelbtini) pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog dėl apsirikimo, atsakovas neteisingai atsiliepime į ieškinį teismui nurodė, jog draudimo apsauga UAB (duomenys neskelbtini) atliktiems pervežimams transporto priemone Volvo su puspriekabe negaliojo, nes realiai ši transporto priemonė buvo įtraukta į draudimo liudijimą ir UAB (duomenys neskelbtini) pervežimams galiojo draudimo apsauga laikotarpiu nuo 2014-08-30 iki 2014-12-30, tačiau atsakovas vis tiek prašo teismo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą kitais pagrindais. Paaiškinimuose nurodė, jog atsakovas kreipėsi dėl šio įvykio į nepriklausomų siurvejerių bendrovę (duomenys neskelbtini), kuri atliko tyrimą bei pateikė išvadas – buvo nepakankamas/netinkamas krovinio įpakavimas, todėl pagal CMR 17 str. 4 b. papunktį krovinio vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės. Be to pažymėjo jei vis dėl to šioje byloje teismas nustatytų krovinio didelį neatsargumą, tyčią, atsakovui (duomenys neskelbtini) taip pat nekiltų pareiga atlyginti ieškovo kompensuotos žalos, nes tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarytoje Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudime I skyriaus 2 punkte nurodyta, kad jei krovinys pakrautas ir/ar sutvirtintas netinkamai, vairuotojas privalo pareikalauti, kad siuntėjas pašalintų trūkumą, priešingu atveju vairuotojas privalo apie tai įrašyti pastabą važtaraštyje arba atsisakyti priimti krovinį pervežimui. Tokie vežėjo veiksmai būtų traktuotini kaip tyčia, todėl draudikas pagal draudimo taisyklių 4.1.2. punktą tokį atvejį pripažintų nedraudžiamuoju ir draudimo išmoka nebūtų mokama.
Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į patikslintą ieškinį teismui nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Papildomai teismui nurodė, kad žalos dydis buvo paskaičiuotas pagal siurvejerio pateiktą ataskaitą, atlikus reikiamas išskaitas. Pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl pačios žalos ir jos dydžio, bet atsakovai ginčija aplinkybės, jog vežėjo veiksmuose nėra tyčios, tačiau ieškovas įsitikinęs, kad vežėjo veiksmuose yra didelis neatsargumas, prilygintinas tyčiniams veiksmams. Šiuo atveju vežėjas pakraunant krovinį nenurodė jokių pastabų dėl krovinio būklės pagal CMR konvencijos 9 str. reikalavimą, nors siurvejeris išvadoje konstatavo - krovinys buvo netinkamai įpakuotas ir pakrautas, vežant krovinį neatsiklausus siuntėjo dar pačio vežėjo vairuotojo papildomai sutvirtintas paprastomis virvėmis, ir taip padarant dar didesnį svorį kroviniui bei atitinkamai padarant kroviniui didesnę žalą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, ieškovo atstovas prašo patikslintą ieškinį tenkinti visų atsakovų atžvilgiu.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas palaikė jų atsiliepime nurodytas aplinkybes ir prašė patikslintą ieškinį atmesti. Papildomai teismui nurodė, kad nors ir pripažinus vežėjo atsakomybę, šiuo atveju jų draudėjas UAB (duomenys neskelbtini) veikė kaip ekspeditorius, todėl jo atsakomybės šiuo atveju nebūtų. Tačiau atsakovo atstovas taip pat įsitikinęs, kad šiuo atveju nėra UAB (duomenys neskelbtini) kaltės ir vežėjas turi būti atleistas nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 str. 4 d. Be to ir pažymėjo, kad tarp krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo nebuvo susitarta dėl pakrovimo, todėl visa rizika dėl to tenka krovinio siuntėjui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovė palaikė jų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes ir prašė patikslintą ieškinį atmesti. Papildomai teismui pažymėjo, kad vežėjas šiuo atveju yra neatsakingas už pakrovimą, o už tai atsakingas yra pats siuntėjas, kuris pats pasirinko tokį pakrovimo būdą. Šiuo atveju atsakovo atstovės įsitikinimu, vežėjo vairuotojas šioje situacijoje veikė kaip tai įmanoma rūpestingai, o ieškovo atstovo nurodytos aplinkybės dėl neva viršyto greičio yra visiškai nepagrįstos. Tačiau jei šiuo atveju vis dėl to yra atsakingas vežėjas ir vežėjo vairuotojas, tai draudikas pagal draudimo taisyklių 4.1.2. punktą nėra už tai atsakingas ir toks įvykis būtų pripažintas nedraudžiamuoju. Taip pat pažymėjo, jog ieškovas pritaikė 750 EUR besąlyginę išskaitą, tačiau pagal draudimo polisą tikroji išskaita yra 3000 Lt, t.y. 868,86 EUR. Tačiau atsižvelgiant į visas aplinkybes, atsakovas prašo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu UAB (duomenys neskelbtini) atstovas nesutiko su patikslintu ieškiniu bei prašo jį atmesti. Teismui nurodė, kad vežėjo kaltės šiuo atveju nėra, nes kraunant krovinį vežėjo vairuotojo iš viso neprileido prie krovinio pakrovimo rampų ir šis nematė pačio pakrovimo, o pats CMR važtaraštis vežėjo vairuotojui buvo atiduotas jau tik po pakrovimo ir vairuotojas negalėjo pareikšti jokių pastabų dėl šio pakrovimo. Pažymėjo, jog pats krovinys buvo pakrautas prastai, bevažiuojant pasviręs į vieną pusę, todėl be papildomo įtvirtinto diržo krovinys bevažiuojant tiesiog būtų iškritęs iš važiuojančios transporto priemones. Pats vežėjo vairuotojas pirminės apžiūros metu nepastebėjo šių pakrovimo trūkumų ir atsakovo atstovas nežino kodėl vairuotojas pastebėjęs pakrovimo trūkumus nepasikonsultavo dėl to su siuntėju. Šis vairuotojas UAB (duomenys neskelbtini) dirbo tik apie antrą arba trečią mėnesį, tačiau turėjo patirties vežant baldus, po šio įvykio vairuotojas pats išėjo iš darbo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014-10-16 ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) išdavė draudėjui UAB (duomenys neskelbtini) Krovinių draudimo liudijimą PZULT Nr. 1803998, kuriuo buvo apdrausti draudėjo kroviniai laikotarpiu nuo 2014-10-16 iki 2014-10-23 nuo visų galimų rizikų (e.b. priedo l. 6). 2014-10-13 UAB (duomenys neskelbtini) sudarė krovinio vežimo sutartį Nr. 2014-10-13 su UAB (duomenys neskelbtini), kuria UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo iš Italijos į Lietuvą parvežti užsakovo krovinį, baldus (496 dėžes, 47,950 cbm). Krovinys turėjo būti pakrautas faktinio vežėjo adresu (duomenys neskelbtini) Italija ir pristatytas adresu (duomenys neskelbtini), UAB „I. B.“. (e.b. priedo l. 12). UAB (duomenys neskelbtini) yra sudaręs draudimo sutartį su atsakovu (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta UAB (duomenys neskelbtini) kaip ekspeditoriaus atsakomybė laikotarpiu nuo 2013-11-05 iki 2014-11-04. Iš CMR važtaraščio kopijos matyti, kad faktinį šio krovinio pervežimą maršrutu iš Italijos į Lietuvą atliko vežėjas UAB (duomenys neskelbtini), kuris Italijoje krovinį pasikrovė į transporto priemonių junginį VOLVO FH12, v/n (duomenys neskelbtini) bei SCHMITZ SCS24, v/n (duomenys neskelbtini), iš gamintojo „M. E.“ ir 2014-10-21 pargabeno krovinį į Vilnių (e.b. priedo l. 13). UAB (duomenys neskelbtini) vėžėjų kelių transportu civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas (duomenys neskelbtini) (e.b. priedo l. 67-68). 2014-10-23 ieškovas gavo iš UAB (duomenys neskelbtini) pranešimą apie įvykį, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) informavo draudiką, jog šio krovinio priėmimo metu, atidarius priekabą pastebėta, kad krovinio pakuotės smarkiai aplamdytos, kai kurios suplėšytos, baldai sudaužyti ir t.t., nurodyta apytikslė nuostolių suma – 7551,27 Lt (e.b. priedo l. 7). 2014-10-24 UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi su pretenzija į UAB (duomenys neskelbtini) (e.b. priedo l. 9). Dėl šio įvykio tyrimą atliko nepriklausomas siurvejeris (duomenys neskelbtini) pateikė tyrimo ataskaitą Nr. RB1410455 (e.b. priedo l. 17-53). Siurvejeris savo ataskaitoje nurodė: 1) jog laikosi nuomonės, kad šio krovinio pakavimas nebuvo pakankamai stiprus, siekiant išlaikyti viso krovinio svorį 2) vairuotojo panaudotos virvės kroviniui sutvirtinti, neabejotinai sukėlė papildomą krūvį kartoninėms dėžėms 3) preliminari padaryta žala yra 2187 EUR/7551,27 Lt + PVM. 4) kilusių nuostolių priežastys yra susijusios su transportavimu ir tvarkymu (sukrovimu/iškrovimu) taikant neefektyviai / neadekvačiai supakavus ir suženklinus. Pažymėjo, jog virvių panaudojimas neabejotinai padidino krūvį kroviniui ir sukėlė žalos, tačiau ant etikečių nebuvo nurodyta, kad to daryti negalima, todėl vežėjas negalėjo įvertinti jų taikymo rizikos. Ieškovas atlikęs žalos administravimą, išmokėjo 2014-10-31 draudėjui UAB (duomenys neskelbtini) 7251,27 Lt draudimo išmoką (atlikus 300 Lt draudimo sutartyje numatytą išskaitą) (e.b. priedo l. 54-56). 2014-11-10 ieškovas pateikė UAB (duomenys neskelbtini) pretenziją dėl 7251,27 Lt/2100,11 EUR žalos atlyginimo (e.b. priedo l. 57). Taip pat nustatytina, jog jokių atžymų CMR važtaraštyje apie krovinio būklę jo priėmimo vežti ar pristatymo metu nėra. Teismo posėdžio metu faktinio vežėjo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas- direktorius teismui nurodė, kad šiuo konkrečiu vežimu vežėjo vairuotojo iš viso neprileido prie krovinio pakrovimo rampų ir šis nematė pačio krovinio pakrovimo ir jo nekontroliavo, nematė kaip krovinys buvo pakrautas, o pats CMR važtaraštis vežėjo vairuotojui buvo atiduotas jau tik po krovinio pakrovimo ir vairuotojas tiesiog negalėjo pareikšti jokių pastabų dėl šio pakrovimo, tai kad krovinys buvo pakrautas netinkamai vairuotojo pastebėta jau tik pačio vežimo metu.
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų atsakomybės už krovinio sugadinimą tarptautinio pervežimo metu pagal CMR konvenciją ir atlyginimo draudikui išmokėtos draudimo išmokos savo draudėjui subrogacijos tvarka.
Byloje iš tarptautinio krovinių pervežimo kilusiam ginčui taikytinos CMR konvencijos nuostatos, nes yra būtinas sąlygų šiai konvencijai taikyti visetas, t.y. buvo vežama kelių transporto priemone už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta buvo skirtingų valstybių teritorijose ir tiek krovinio išsiuntimo vietos, tiek krovinio gavimo vietos valstybės yra CMR konvencijos narės (Konvencijos 1 straipsnio 1 punktas)
Vežėjas atsako už krovinio sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento (CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis). Vežėjo atsakomybės prezumpcija pradeda galioti nuo to momento, kai vežėjas, priėmęs krovinį, pasirašo CMR važtaraštyje. CMR konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma krovinio ir pakuotės išorę priimant buvus tinkamos būklės bei krovinio vietų skaičių, žymėjimą ir numeraciją atitikus važtaraščio įrašus. Teisinė prezumpcija, patvirtinanti tinkamos būklės krovinio ir pakuotės išorės perdavimą, yra nuginčijama, t.y. suinteresuotas asmuo turi teisę įrodyti, kad yra priešingai negu preziumuojama įstatymo (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008)
Nagrinėjamos bylos atveju CMR važtaraštyje nėra jokių atžymų apie tai, kad krovinys buvo sugadintas jo priėmimo vežti metu, taip pat nėra atžymų apie tai, kad vežėjas, priimdamas krovinį, neturėjo galimybės jo apžiūrėti, tikrinti pačio pakrovimo, o UAB (duomenys neskelbtini) atstovo-direktoriaus teismo posėdžio metu išsakyti žodiniai teiginiai, jog vežėjo vairuotojui nebuvo leista stebėti ir reikšti pastabų dėl šio krovinio pakrovimo, neparemti jokiais rašytiniais ar kitais įrodymais. Todėl sutiktina su ieškovo teiginiais, kad atsakovas nepaneigė prezumpcijos, jog krovinys jo žinion buvo priimtas vežti tinkamos būklės (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalies b punktas, 2 dalis). CMR konvencijos prasme vežėjo atsakomybė už krovinį pasibaigia, kai CMR važtaraštį pasirašo gavėjas (taip patvirtindamas apie krovinio pristatymą), kuris tampa atsakingas už krovinio tolesnį likimą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-936/2001).
Šiuo nagrinėjamu atveju vežėjas krovinį priėmė vežti tinkamos būklės, bet krovinys pristatytas gavėjui buvo netinkamos, tačiau tiek atsakovas-vežėjas UAB (duomenys neskelbtini), tiek kiti atsakovai nurodo, kad vežėjas turi būti atleistas nuo atsakomybės remiantis CMR konvencijos 17 str. 4 d. b punktu, kuris numato, jog vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai.
Pagal CMR konvencijos 8 str. 1 d. vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. 2 šio straipsnio dalyje numatyta, kad jeigu vežėjas neturi galimybių patikrinti įrašų, minėtų šio straipsnio 1 punkto „a“ papunktyje, tai apie tai jis privalo motyvuotai nurodyti važtaraštyje. Jis taip pat privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę. Šios pastabos neprivalomos siuntėjui, jeigu pastarasis nenurodė važtaraštyje, kad jos yra jam priimtinos. CMR konvencijos 9 str. 2 d. numatyta, kad jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus.
Šiuo nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta (to neneigia ir pats vežėjo atstovas), jog vežėjas šio priimamo krovinio pakrovimo netikrino kaip tai numatyta CMR konvencijoje ir krovinio pakrovime vežėjo atstovas (vairuotojas) net nedalyvavo. Vežėjo atstovas teismui nurodė, jog vežėjo vairuotojui nebuvo leista dalyvauti pakrovime, tačiau kaip jau minėta UAB (duomenys neskelbtini) atstovo-direktoriaus teismo posėdžio metu tokie išsakyti žodiniai teiginiai, jog vežėjo vairuotojui nebuvo leista stebėti ir reikšti pastabų dėl šio krovinio pakrovimo, neparemti jokiais rašytiniais ar kitais įrodymais (CPK 178 str.). Pakrovimo trūkumai pastebėti tik važiavimo eigoje, todėl vežėjo vairuotojas papildomai savamoksliai (neatsiklausęs užsakovo) sutvirtino krovinį virvėmis bei tęsė kelionę toliau. Kaip siurvejerio išvadoje vėliau konstatuota, šios virvės (toks savamokslis vežėjo vairuotojo krovinio sutvirtinimas) neabejotinai buvo priežastiniame ryšyje ir padidino dar labiau krūvį kroviniui, apačioje esančioms kartoninėms dėžėms bei sukėlė žalos kroviniui. Pažymėtina, kad krovinio vežimo sutartyje (e.b. priedo l. 12) užsakovas ir vežėjas susitarė, jog užsakovas yra atsakingas už savalaikį krovinio pakrovimą ir teisingą dokumentų įforminimą (sutarties 1.1. punktas), daugiau sąlygų dėl pakrovimo šalys nesusitarė, tačiau šalys susitarė, kad vežėjas atsako už krovinio saugumą transportavimo metu pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (sutarties 2.2. punktas). Kaip jau byloje nustatyta, vežėjas (jo vairuotojas) šio priimamo krovinio pakrovimo netikrino kaip tai numatyta CMR konvencijoje, t.y. nesilaikė CMR konvencijos 8 str. 1 d. nuostatų, jog vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Tuo labiau nereiškė jokių pastabų pakraunant ir neatliko jokių atžymų važtaraštyje (jog vežėjo atstovo neprileido prie pakrovimo, o CMR važtaraštį iš viso pateikė tik vėliau po pakrovimo). Vežėjas norėdamas laikytis šių CMR konvencijos nuostatų, siekdamas užtikrinti krovinio saugumą transportavimo metu pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją kaip susitarė su užsakovu krovinio vežimo sutartyje, privalėjo dalyvauti šio krovinio pakrovime, tikrinti pagal CMR priimamo krovinio duomenis, patikrinti ar krovinis tinkamai sutvirtintas, patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, atlikti CMR konvencijos 8 str. numatytus veiksmus. Vežėjas privalėjo informuoti užsakovą apie visas krovinio pervežimo metu iškilusias problemas per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Jei vežėjo atstovas pastebėjo neatitikimus ar tuo labiau kaip šiuo atveju krovinys vežimo metu nesilaikė ir net pradėjo slydinėti, vežėjas nedelsiant privalėjo informuoti užsakovą bei laukti tolimesnių instrukcijų, tačiau šiuo atveju vežėjo atstovas (vairuotojas) neinformavo užsakovo, nelaukė tolimesnių instrukcijų, o sutvirtinęs savamoksliai virvėmis krovinį, tęsė kelionę toliau ir tolimesnės šios kelionės metu buvo padaryta kroviniui žala. CMR važtaraštyje nenurodyta jokių pakrovimo metu nustatytų trūkumų ar pastabų, o pristačius yra pastebėta, kad krovinys į pristatymo vietą gautas sugadintas. Krovinio pervežimo užsakymo sąlygos dėl pakrovimo šiuo atveju nebuvo detaliai aptartos ir aiškios, todėl vežėjas vykdydamas tokį vežimą bei CMR važtaraštyje esant aiškiai atžymai, jog šis krovinio pervežimas vykdomas, pagal CMR konvenciją, turėjo suprasti, jog atsitikus tokiai situacijai (ir jos neaptarus) iš esmės negalės remtis tokiomis aplinkybėmis, jog neturėjo kompetencijos ir specialių žinių, susijusių su krovinio paruošimu transportavimui, pakavimu, pakrovimu, sudėjimu, tvirtinimu, o turėjo atlikti visus reikiamus veiksmus numatytus CMR konvencijoje ir elgtis pagal rūpestingo vežėjo standartą. CMR konvencijos 12 straipsnis suteikia teisę tiek krovinio siuntėjui, tiek gavėjui pateikti vežėjui tam tikras krovinio gabenimo instrukcijas, kurių vežėjas privalo laikytis ir atsakyti už dėl instrukcijų nevykdymo ar netinkamo vykdymo padarytus nuostolius, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju tokių konkrečių instrukcijų nebuvo, todėl vežėjas (jo vairuotojas) turėjo remtis bendrosiomis CMR nuostatomis ir elgtis pagal sąžiningo ir rūpestingo vežėjo elgesio standartą. Kaip jau byloje nustatyta, vežėjo vairuotojas visiškai nesirūpino savo dalyvavimu krovinio pakrovime, nesirūpino pažiūrėti kaip buvo pakrautas krovinys, kokios yra krovinio pakuotės, ant ko supakuotas, ar supakuotas ant paletės, ar ant kartoninių dėžių, nesidomėjo ženklinimu, pakraunant krovinį netikrino važtaraščio duomenų, susijusių su krovinio kiekiu ar svoriu, jų charakteristikomis ir t.t. Jei ir buvo susidariusius tokia situacija, kad niekas vežėjo vairuotojo neprileido prie pakrovimo rampos ir CMR važtaraštis buvo jam įteiktas tik jau po visų pakrovimų, tai tuomet vežėjo vairuotojas galėjo atsisakyti tokį krovinį vežti, susisiekti su užsakovu arba bent jau mažu mažiausiai padaryti tokias pastabas CMR važtaraštyje, tačiau tas padaryta nebuvo bei pati žala buvo padaryti būtent pačio krovinio pervežimo metu, neįsitikinus krovinio transportavimo saugumu, nors ir buvo susitarta, jog už pakrovimą atsakingas tik siuntėjas. Jeigu vežėjas neįrašė į važtaraštį jokių pastabų dėl krovinio ir pakuotės išorinės būklės, laikoma, kad jis priėmė gabenimui geros būklės krovinį ir jam kyla pareiga atlyginti nukentėjusiojo asmens nuostolius bei šiuo atveju vežėjas negali gintis CMR 10 str. nuostatoms, jog siuntėjas atsako prieš vežėją už nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos krovinio pakuotės, nes šiuo atveju pats vežėjas (vežėjo vairuotojas) visiškai nesirūpino krovinio pakuote ir kitais pakrovimo reikalais, ir jokių pastabų važtaraštyje neįrašė, nevykdė CMR 8 str. numatytų vežėjo pareigų pagal sąžiningo ir rūpestingo vežėjo elgesio standartą. Teismas pažymi, kad CMR konvencija nenustato, kam tenka pareiga pakrauti, perkrauti, iškrauti krovinį, todėl praktikoje ji nustatoma šalių tarpusavio susitarimu (šio atveju bylos duomenimis tarp šalių tas detaliai nebuvo aptarta). CMR konvencijos 10 str. nustato, jog siuntėjas atsakingas už visas krovinio nesupakavimo ar netinkamo supakavimo pasekmes, išskyrus, kai krovinio priėmimo metu jo pakuotės pažeidimas ar netinkamas pakrovimas vežėjui buvo žinomas arba akivaizdus, bet jis to nepažymėjo krovinio važtaraštyje. Kaip šiuo atveju nustatytina, vežėjo vairuotojas nerūpestingai ir neapdairiai priėmė gabenti krovinį (net nedalyvaudamas jo pakrovime), neįvertino krovinio pakuotės ir neįrašė deramų pastabų krovinio gabenimo važtaraštyje, neįsitikino, kad krovinio išdėstymas ir jų sutvirtinimas transporto priemonėje atitinka saugiam eismui keliamus reikalavimus, todėl tokiais veiksmais prisiėmė visą riziką gabendamas tokį nepatikrintą krovinį, ir vėliau atsiradus galimai žalai dėl tokio krovinio pakuotės sugadinimo arba dėl krovinio sugadinimo. Be to vėliau jau vykstant pačiam krovinio vežimui, vežėjo vairuotojui pastebėjus, jog krovinys tinkamai nesilaiko, dar be užsakovo instrukcijos savamoksliai užtvirtino krovinį papildomomis virvėmis, kas pagal siurvejerio išvadą dar labiau padidino spaudimą gabenamam kroviniui ir padarė po transportavimo kroviniui žalą. Kaip siurvejeris išvadoje išsakė savo nuomonę, nuostolių atsiradimas yra susijęs su transportavimu ir tvarkymu, taikant neefektyvų/neadekvatų supakavimą ir ženklinimą, t.y. dėl transportavimo už kurį atsakingas tik vežėjas ir neefektyvų sukrovimą, kad būtų išvengta krovinio pasislinkimo transportavimo metu, kuriuo vežėjas visiškai nesirūpino, net nedalyvaudamas pakrovime ir dėl kurio šalys nebuvo detaliai susitarę. Pažymėtina, kad ir LAT praktikoje (LAT 2009-04-14 nutartis Nr. 3K-3-165/2009) yra pasisakyta, kad ta aplinkybė, jog krovinį pakrovė siuntėjas, savaime neeliminuoja vežėjo atsakomybės už žalą. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas atleisti vežėją nuo atsakomybės, turi įvertinti ar pats vežėjas laikėsi savo pareigos, nustatytos CMR konvencijos 8 str., įpareigojančiose vežėją patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinių vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje, bei krovinio ir pakuotės išorinę būklę, o to negalint padaryti - motyvuotai nurodyti važtaraštyje. Vežėjas šiuo atveju galimybę atleisti jį nuo atsakomybės grindė tomis aplinkybėmis, kurias privalėjo pats patikrinti. Dėl tokių aplinkybių, kai vežėjo vairuotojas buvo neapdairus, nedalyvaudamas pakrovime procese ne kartą yra pasisakę ir aukštesnės instancijos teismai, kur buvo analizuojami gana panašus vežėjo (ir jo vairuotojų) veiksmai (pvz. VAT 2011-03-08 nutartis Nr. 2A-141-340/2011, KAT 2013-01-30 nutartis Nr. 2A-249-601/2013). Pažymėtina, kad ir pats vežėjas priisimdamas atsakomybę vežti tokį krovinį, privalėjo išsiaiškinti, kokios yra nustatyto krovinio tinkamo pakrovimo, sutvirtinimo ir gabenimo taisykles, tinkamai instruktuoti vairuotoją apie tinkamą krovinio pakrovimą, tačiau šiuo atveju, kaip ir pats atsakovas (vežėjas) pripažino vairuotojas visiškai nematė kaip pakrautas krovinys, tačiau apie tai nepranešė nei savo darbdaviui, nei užsakovui, nepažymėjo važtaraštyje, neatsisakė gabenti šio krovinio, bet ėmėsi gabenti netinkamai supakuotą krovinį. Atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas-direktorius negalėjo teismui paaiškinti tokių savo darbuotojo veiksmų, dėl ko šis nepaklausė instrukcijų kaip elgtis šiuo atveju, tačiau mano, kad šis elgėsi tinkamai sutvirtindamas krovinį virvėmis. Tai, kad krovinį tikėtinai vežė nepatyręs vairuotojas (kaip atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas teismui nurodė, jog šis vairuotojas įmonėje tik dirbo apie 2-3 mėnesius ir po įvykio iš karto išėjo iš darbo) nėra pagrindas atleisti vežėją nuo atsakomybės. CMR konvencija nustato, kad vežėjas neatleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo prilyginama tyčiniams veiksmams (CMR konvencijos 29 str.). LAT, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad CMR konvencijos 29 str. 1 d. nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje, kurios taikymas yra aktualus CMR konvencijos 29 str. 1 d. teismui sprendžiant dėl tyčiniams prilyginamų veiksmų sąvokos, didelis neatsargumas tiesiogiai nevertinamas tyčia, suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Taikant CMR konvencijos 29 str. 1 d. vežėjo didelis neatsargumas ar neveikimas pagal bylos aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams. Tai šiuo atveju konstatuotina, jog vežėjas (ir jo vairuotojas) nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, neatliko visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką, vežėjo vairuotojas nebuvo pakankamai instruktuotas, nors ir neturėdamas tikslo šiais veiksmais sukelti žalą, tačiau visi šie vežėjo ir jo darbuotojo (vairuotojo) veiksmai šiuo atveju prilyginami dideliam neatsargumui ir atitinkamai tyčiniams veiksmams CMR konvencijos 29 str. prasme. Todėl atsižvelgus į visas šias aplinkybes šiuo atveju vežėjo atžvilgiu CMR konvencijos 17 str. 4 d. numatyti atleidimo nuo atsakomybės pagrindai netaikytini ir vežėjas yra atsakingas dėl šio krovinio sugadinimo.
Sprendžiant byloje dėl kitų atsakovų atsakomybės ir jų teisinių santykių kvalifikacijos. Atsakovas (duomenys neskelbtini) yra šios bylos pirmojo susitariančio vežėjo UAB (duomenys neskelbtini) draudikas, t.y. šis draudikas buvo apdraudęs UAB (duomenys neskelbtini) ekspeditoriaus atsakomybę draudimu. UAB (duomenys neskelbtini) šiuo atveju buvo sudaręs su užsakovu UAB (duomenys neskelbtini) šią pagrindinę krovinio vežimo sutartį Nr. 2014-10-13, kuria įsipareigojo užsakovui kaip vežėjas nustatytais terminais pristatyti krovinį į išsikrovimo vietą bei atsakyti už krovinio saugumą transportavimo metu pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (e.b. priedo l. 12), tačiau faktiškai vežimą atliko vežėjas-atsakovas UAB (duomenys neskelbtini), t.y. iš esmės UAB (duomenys neskelbtini) veikė byloje kaip susitariantis vežėjas. Teismas pažymi, kad ar susitariantis vežėjas gali būti laikomas vežėju CMR konvencijos prasme, nustatoma pagal konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad taikant bendrą taisyklę, jeigu sutartimi su krovinio siuntėju pervežimo procese dalyvaujantis ekspeditorius įsipareigoja būti vežėjas, jis atsako siuntėjui kaip vežėjas nepriklausomai nuo to, ar jis veža pats, ar paveda tai padaryti trečiajam asmeniui (Lietuvos A. T. 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006). Būtent užsakovo ir susitariančio vežėjo sutartis nulemia susitariančio vežėjo atsakomybės užsakovui apimtį ir garantuoja užsakovui, kad netinkamos sutarties vykdymo atveju, susitariančioji šalis atsakys užsakovui už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako taip pat kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo. Tokia išvada darytina sistemiškai aiškinant CMR konvencijos 3 str., 17 str. ir 36 str. nuostatas. Šiuo nagrinėjamu atveju yra aiškiai matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo sutartimi užsakovui (ieškovo draudėjui) kaip vežėjas ir garantavo, jog nustatytais terminais pristatys krovinį į išsikrovimo vietą bei atsakys užsakovui už krovinio saugumą transportavimo metu pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją, nors realiai šis vežimas buvo pavestas kitam faktiniam vežėjui – UAB (duomenys neskelbtini), kuris ir atliko šios bylos faktinį krovinio pervežimą ir kurio žinioje krovinys buvo apgadintas. Iš faktinių tokių bylos aplinkybių darytina išvada, kad tarp šių šalių, t.y. tarp UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) susiklostė dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai, t.y. sutartiniai santykiai tarp krovinio siuntėjo (užsakovo) ir UAB (duomenys neskelbtini), kaip susitariančiojo vežėjo, kuriuos patvirtina rašytinė sutartis – užsakymas, o iš kitos pusės - teisiniai santykiai tarp siuntėjo ir UAB (duomenys neskelbtini), kaip faktinio vežėjo, kuris, nors su krovinio siuntėju nebuvo sudaręs sutarties, bet buvo susitaręs su susitariančiu vežėju, šio susitarimo pagrindu priėmė krovinį vežti bei siuntėjo CMR važtaraštyje buvo nurodytas kaip vežėjas. Šiuo nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) atstovo akcentuojama, kad tai, jog krovinį gabeno ne UAB (duomenys neskelbtini), bet faktiškai jį gabeno UAB (duomenys neskelbtini), kuris CMR važtaraštyje buvo nurodytas kaip vežėjas, reiškia, kad UAB (duomenys neskelbtini) negali būti laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir turi būti laikomas kaip ekspeditoriumi. Tačiau teismų praktikoje suformuota, kad tuo atveju, kai pervežimo procese dalyvavo keli asmenys, kuris asmuo laikytinas vežėju, nustatytina ir pagal tai, kuris asmuo kaip pervežėjas yra nurodytas važtaraštyje, bei kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežimo užsakovas turėjo suprasti, kas yra vežėjas (LAT 2002 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Utenos trikotažas“ v. „Eksperta“, civilinės bylos Nr. 3K-3-1333/2002). Teismas pažymi, kad tai, kas CMR važtaraštyje yra nurodytas kaip vežėjas, teisinės reikšmės kvalifikuojant šalių teisinius santykius turi tais atvejais, kai iš siuntėjo ir susitariančio vežėjo sutarties nėra aišku, ar susitariančioji su siuntėju (užsakovu) šalis įsipareigojo teikti ekspedijavimo ar vežimo paslaugas, t.y. kai yra neaiški šalių atsakomybės pagal sutartį apimtis ir reikia nustatyti faktinio vežėjo atsakomybės siuntėjui bei siuntėjo reikalavimo susitariančiam vežėjui ir faktiniam vežėjui pobūdį. Todėl vien tai, kad CMR važtaraštyje vežėju nurodytas ne susitariantis vežėjas, bet kitas juridinis asmuo, ir tai, kad krovinį faktiškai vežė ne susitariantis vežėjas, bet kitas juridinis asmuo, nepaneigia siuntėjo (užsakovo) ir susitariančio vežėjo susitarimu nustatytos siuntėjo (užsakovo) ir susitariančio vežėjo atsakomybės apimties pagal sutartį. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai krovinį veža ne tiesiogiai su siuntėju (užsakovu) sudaręs vežimo sutartį asmuo, bet kitas vežėjas, be susitariančio vežėjo, už krovinio saugų pervežimą tiesiogiai siuntėjui (užsakovui) tampa atsakinga ir faktiškai krovinį gabenusi šalis, pagal CMR važtaraštį įsipareigojusi vežti krovinį savo vardu ir rizika, t.y. tiek faktinis vežėjas, tiek susitariantis vežėjas. Tačiau, jau minėta, kad tai jokiu būdu nepaneigia susitariančio vežėjo atsakomybės siuntėjui (užsakovui) kaip vežėjo pagal CMR konvenciją, jei šalių susitarimu susitariantis vežėjas aiškiai sutartimi įsipareigojo atsakyti už saugų krovinio pervežimą užsakovui (kaip šiuo atveju), nes tais atvejais, kai krovinys sugadinimas (prarandamas) dėl faktinio vežėjo kaltės, susitariantis vežėjas siuntėjui (užsakovui) atsako pagal CMR konvencijos 3 str., nes laikoma, kad šis savo rizika parinkdamas tokį faktinį vežėją, jis pažeidžia sutartinį įsipareigojimą užtikrinti saugų krovinio pervežimą. O aplinkybė, kad faktinis vežėjas yra įrašomas į važtaraštį kaip vežėjas reiškia, kad toks vežėjas krovinį veža savo vardu ir rizika, todėl laikoma, kad jis savo veiksmais prisijungia prie siuntėjo ir susitariančio vežėjo sutartinių krovinio vežimo teisinių santykių ir tai suteikia siuntėjui (užsakovui) teisę dėl netinkamo vežimo sutarties vykdymo reikšti reikalavimus ne tik susitariančiam vežėjui pagal CMR 3 str. ir 36 str. kaip pirmajam vežėjui, bet ir tiesiogiai faktiniam vežėjui kaip antrajam vežėjui pagal CMR konvencijos 36 str. Nagrinėjamoje byloje iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) krovinio vežimo sutarties - užsakymo - aiškiai matyti, kad susitariantis vežėjas įsipareigojo užtikrinti saugų krovinio pervežimą, todėl tai, kad jis krovinį vežė ne pats, o vežėjas UAB (duomenys neskelbtini), taip pat tai, kad CMR važtaraštyje jis nebuvo nurodytas kaip vežėjas, nepaneigia ir nepašalina UAB (duomenys neskelbtini) kaip susitariančio vežėjo atsakomybės siuntėjui (užsakovui) CMR konvencijos prasme dėl tinkamai neišsaugoto krovinio tai įsipareigojus padaryti sutartyje, todėl teisiniai santykiai, susiklostę tarp UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) kvalifikuotini kaip krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais teisiniai santykiai, kuriuose UAB (duomenys neskelbtini) buvo krovinio siuntėjas (užsakovas), UAB (duomenys neskelbtini) – pirmasis vežėjas, o UAB (duomenys neskelbtini) antrasis vežėjas. Toks susitarimo dėl krovinio vežimo aiškinimas CMR konvencijai neprieštarauja ir atitinka teismų formuojamą praktiką nustatant atsakomybės subjektų už prarastą (apgadintą) krovinį pobūdį (LAT 2007-11-29 nutartis Nr. 3K-3-536/2007). Teismas pažymi, kad CMR konvencijos 36 str. nustatyta, kad ieškinys dėl krovinio sugadinimo gali būti pateikiamas tiek pirmajam (susitariančiam vežėjui), tiek paskutiniajam, tiek tam vežėjui, kuris vykdė vežimą faktiškai tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą ir jie atsako solidariai. Ieškinys gali būti pareikštas ir keliems vežėjams, kurie vežė tą krovinį. Tai yra papildoma garantija siuntėjui (užsakovui), reiškiančiam reikalavimą keliems vežėjams, gauti nuostolių atlyginimą, neapsiribojant konkrečiu vežėju, tuo tarpu konkretaus vežėjo kaltė reikšminga tik sprendžiant vežėjų tarpusavio atsakomybės už padarytus nuostolius klausimą, todėl jeigu pagal siuntėjo (užsakovo) ir susitariančio vežėjo sutartį nustatoma, kad pastarasis siuntėjui atsako kaip vežėjas, tokiam vežėjui, neatsižvelgiant į jo dalyvavimo krovinio vežimo procese pobūdį, CMR konvencijos nuostatos, susijusios su vežėjo atsakomybe už krovinio praradimą, taikomos visa apimtimi. Todėl pagal CMR konvencijos 36 str. nuostatas siuntėjas (užsakovas) turi teisę pareikšti reikalavimus tiek pirmajam, tiek antrajam, tiek abiems vežėjams, nepaisant vežėjo dalyvavimo krovinio gabenimo procese pobūdžio. Todėl šiuo atveju iš esmės abu vežėjai (susitariantysis ir faktinis) yra atsakingi už krovinio tinkamą neišsaugojimą ir nesutiktina su atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovo argumentais, jog UAB (duomenys neskelbtini) ir jo draudikas šiuo atveju neatsako, nes UAB (duomenys neskelbtini) veikė kaip ekspeditorius, tai aiškiai paneigia ir sudaryta pagrindinė krovinio pervežimo sutartis bei jos turinys, iš kurios matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) neveikė vien kaip tik tarpininkas (organizuojantis krovinio pervežimą), bet prisiėmė visą atsakomybę už pervežimą. Pažymėtina, kad LAT praktikoje taip pat pasisakyta, jog ekspeditorius laikomas vežėju, jeigu sutartimi su užsakovu akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo kad jis tik ekspedijuoja krovinį (LAT 2004-02-11 nutartis Nr. 3K-3-75/2004, LAT 2014-04-04 nutartis Nr. 3K-3-189/2014). Šiuo nagrinėjamu ieškinį pateikė ne pats užsakovas (nes šiam atlygino visus nuostolius jo draudikas), o užsakovo draudikas, atlyginęs draudėjui visą patirtą žalą, kuris subrogracijos tvarka pareiškė reikalavimus faktiniam vežėjui (UAB (duomenys neskelbtini)), jo draudikui ((duomenys neskelbtini) draudimui) ir susitariančiojo vežėjo draudikui ((duomenys neskelbtini) draudimui). Todėl šioje byloje taip pat aktualus teisės normų, reglamentuojančių krovinio draudiko, išmokėjusio krovinio gavėjui (draudėjui) draudimo išmoką už dėl apgadinto krovinio patirtą žalą, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš už žalą atsakingų asmenų, taikymo klausimas. Pagal CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui, t.y. subrogaciją, 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl jei krovinio draudimo sutartis nenustato kitokių taisyklių dėl teisių į žalos atlyginimą perėjimo draudikui, tada subrogacija yra galima. Šiuo atveju kitokių taisyklių krovinio draudimo sutartyje nenustatyta, todėl ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką (atlyginęs žalą) įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą iš už žalą atsakingų asmenų. Taigi, krovinio draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką už krovinio sugadinimą krovinio savininkui (naudos gavėjui) ir perėmęs iš šio reikalavimo teisę, turi teisę pats spręsti, kas yra atsakingas už žalą ir kuriam iš jų sutarties šalių pareikšti reikalavimą. Todėl šiuo atveju ieškovas galėjo reikšti šį ieškinį šiems atsakovams - faktiniam vežėjui (UAB (duomenys neskelbtini)), jo draudikui ((duomenys neskelbtini) draudimui) ir susitariančiojo vežėjo draudikui ((duomenys neskelbtini) draudimui). Pažymėtina, kad ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką už pervežimo metu sugadintą krovinį šio krovinio gavėjui (draudėjui), įgijo visas šio reikalavimo į vežėjus teises, kurias gali įgyvendinti laikydamasis taisyklių, nustatančių naudos gavėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Pažymėtina, kad ir atsakovai neginčijo ieškovo teisės į subrogaciją. Sprendžiant klausimą dėl dar kito atsakovo (duomenys neskelbtini) atsakomybės. Atsakovas (duomenys neskelbtini) yra atsakovo-faktinio vežėjo UAB (duomenys neskelbtini) draudikas, t.y. šis draudikas buvo apdraudęs faktinį krovinio vežėją UAB (duomenys neskelbtini) vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimu. Tačiau atsakovas (duomenys neskelbtini) teismui nurodė, jog jei šiuo atveju vis dėl apgadinto krovinio yra atsakingas jo apdraustas vežėjas ir vežėjo vairuotojas, tai draudikas nagrinėjamu atveju pagal draudimo taisyklių 4.1.2. punktą nėra už šią atsiradusią žalą atsakingas ir toks įvykis būtų pripažintas nedraudžiamuoju. Pažymėjo, jog šalys sudarydamos draudimo sutartį, sudarė ir priedą "Nurodymai vairuotojams", kuriuose I skyriaus 2 punkte nustatyta, jog jei krovinys pakrautas ir/ar sutvirtintas netinkamai, vairuotojas privalo pareikalauti, kad siuntėjas pašalintų trūkumą, priešingu atveju vairuotojas privalo apie tai įrašyti pastabą važtaraštyje arba atsisakyti priimti krovinį pervežimui. Atsakovo teigimu, tokie vežėjo veiksmai būtų traktuotini kaip tyčia, todėl atsakovas (duomenys neskelbtini) įvykio nepripažintų draudžiamuoju pagal Vežėjų kelių civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 038 punktą 4.1.2. ir draudimo išmoka nebūtų mokama. 4.1.2. draudimo taisyklių punktas numatė, kad kai nuostoliai atsiranda dėl draudėjo arba jo darbuotojų tyčios, ar veiksmų, kurie pagal CMR konvencijos 29 str., yra prilyginami tyčiniams veiksmams, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingas (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.). Tai iš esmės draudimo bendrovė atsisakytų mokėti draudimo išmoką savo draudėjui dėl draudimo sutarties pažeidimo, jei vežėjas (ar jo darbuotojas) nepasirūpino, kad krovinys būtų tinkamai pakrautas ir/ar sutvirtintas. Teismas pažymi, kad galiojantys įstatymai nedraudžia draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kada draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, arba ją sumažinti. Tačiau tokia draudiko teisė neturi paneigti draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl dėl tokių sąlygų šalys turi aiškiai susitarti. Jos turi būti kiek įmanoma labiau sukonkretintos, kad neliktų sąlygų draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant pačią draudimo sutarties esmę ir tikslus. Teismas pažymi, kad šiuo atveju minėtas nurodymams vairuotojams, kuris nurodytas draudimo sutarties priede "Nurodymai vairuotojams", I skyriaus 2 punkte, „jog jei krovinys pakrautas ir/ar sutvirtintas netinkamai, vairuotojas privalo pareikalauti, kad siuntėjas pašalintų trūkumą, priešingu atveju vairuotojas privalo apie tai įrašyti pastabą važtaraštyje arba atsisakyti priimti krovinį pervežimui“ yra gana abstraktus, t.y. draudimo bendrovė savo apdrausto vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygų pažeidimą, sudarantį pagrindą atsisakyti mokėti draudimo išmoką, iš esmės grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriais teismas konstatavo, kad nėra šiuo atveju pagrindo atleisti vežėją nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą pagal CMR konvencijos 17 str. 4 d. b punktą, t.y. kad krovinys buvo pakrautas be vežėjo atstovo (vairuotojo), šiam neprižiūrint pačio pakrovimo, neteikiant jokių pastabų, nesilaikant CMR 8 str. nuostatų, savamoksliai tvirtinant virves, esant tinkamai neinstruktuotam ir t.t. Teismas pažymi, kad sprendžiant vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagal minėtą CMR konvencijos 17 str. 4 d. b punktą klausimą bei jo draudiko nurodyta draudimo sutarties pažeidimo pagrįstumą, konkrečių vežėjo veiksmų vertinimas turi skirtingą teisinę reikšmę, nes susijęs su įpareigojimų iš dviejų savarankiškų sutarčių - vežimo ir civilinės atsakomybės draudimo - kurių tikslai lemia skirtingą šių sutarčių teisinį reglamentavimą ir šalių sutartinės atsakomybės apimtį, vertinimu, todėl jie negali būti vertinami vienodai, nes civilinės atsakomybės esmę ir sudaro tai, kad draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką atsiranda dėl kaltų vežėjo veiksmų, kuriais pažeidžiamos vežimo sutarties sąlygos. Pirmiausia pažymėtina, kad draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumas turi būti vertinamas šalių sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytos draudiminės apsaugos aspektu. Draudiminės apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudiminių įvykių, nedraudiminių įvykių sąrašas bei kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį. Be to, atsižvelgiant į tai, kad draudimo sutartis sudaroma prisijungimo būdu, aiškinant jos nuostatas, taikomos CK 6.193 str. nustatytos taisyklės. Todėl jeigu draudikas nustato tokias abstrakčias, neaiškias, dviprasmiškas draudimo taisyklių sąlygas arba jas aiškina tokiu būdu, jog draudėjui nustatytų prievolių apimties atžvilgiu draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnis visiškai išnyksta arba tampa toks minimalus, kad iš esmės paneigiamas, tuomet tokios sąlygos arba toks jų turinio aiškinimas neatitinka pačios draudimo esmės ir tikslo. Būtent šiame draudimo sutarties priede „Nurodymai vairuotojui“ (e.b. priedo l. 69) numatytos sąlygos (ne tik atsakovo nurodytas punktas, bet iš esmės daugumą sąlygų) nurodytos beveik visiems galimiems atvejams susijusiems su krovinio vežimais (pakrovimui, išsikrovimui, krovinio palikimui, vežimui ir t.t.). Šiuo nagrinėjamu vežėjas (jo vairuotojas) nedalyvavo krovinio pakrovime ir iš esmės nesirūpino krovinio saugumu pagal CMR konvenciją, teismas konstatavo, jog šie veiksmai prilyginami CMR konvencijos 29 str. tyčiniams veiksmams esant dideliam neatsargumui, nes vežėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, neatliko visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką ir net ją sukėlė savo papildomais (be suderinimo) veiksmais prisiėmęs vežti tokį nepatikrintą krovinį, tai šiuo atveju draudimo sutarties priede „Nurodymai vairuotojui“ (e.b. priedo l. 69) nurodyta, jog vežėjo vairuotojai privalo pakrovimo metu visąlaik dalyvauti ir kontroliuoti krovinio išdėstymą siekiant kuo didesnio saugumo. Jei krovinys pakrautas ir/ar sutvirtintas netinkamai, vairuotojas privalo pareikalauti, kad siuntėjas pašalintų trūkumus. Priešingu atveju vairuotojas privalo apie tai įrašyti pastabą važtaraštyje arba atsisakyti priimti krovinį pervežimui. Teismo vertinimu šie draudimo priede esančios „nurodymai vairuotojui“ nuostatos yra neaiškios ir dviprasmiškos, kadangi juose nėra tiksliai nurodyta, kurie konkrečiai vežėjo (jo vairuotojų) veiksmai sudaro pagrindą taikyti draudimo taisyklių 4.1.2. punktą, nes pagal šią 4.1.2. nuostatą nedraudžiamuoju įvykiu galėtų būti pripažinti bet kurie vežėjo ar jo darbuotojo veiksmai prilyginti CMR konvencijos 29 str. tyčiniams veiksmams. Atsakovas savo argumentaciją sieja CMR konvencijos 29 str. pagrindu. Teismas pažymi, kad CMR konvencija apibrėžia vežėjo civilinės atsakomybės kilimo pagrindus, tačiau vežėjo didelio neatsargumo prilyginimas tyčiai draudimo įstatymo prasme paneigtų pačią draudimo esmę. Šalys sudarydamos draudimo sutartį nesusitarė, kad draudėjo žala padaryta dėl didelio neatsargumo draudimo įstatymo prasme bus laikoma nedraudiminiu įvykiu ir atsakovui neatsiras pareiga mokėti draudimo išmoką, o būtent šiuo atveju nors byloje ir yra konstatuotas CMR konvencijos 29 str. pagrindas (vežėjo veiksmai prilyginami tyčiai CMR prasme sprendžiant vežėjo atsakomybės klausimą pagal CMR konvenciją), tačiau tai yra dėl didelio neatsargumo dėl kurio konkrečiai draudimo sutarties santykio šalys draudiminiuose santykiuose draudimo įstatymo prasme neapsitarė, todėl šiuo atveju tokį įvykį pripažinti nedraudžiamuoju pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) nurodytus teismui motyvus, nėra pagrindo, nes tai paneigtų draudimo sutartimi siekiamus tikslus, nes dėl tokių sąlygų draudimo sutarties šalys turėjo aiškiai ir konkrečiai susitarti, konkretizuojant, o ne abstrakčiai nurodyti, pavyzdžiui šiuo atveju draudimo sutarties priede „Nurodymai vairuotojui“ veiksmų nesilaikymas būtų aiškiai prilyginamas nedraudžiamiesiems įvykiams ir apie tai kita sutarties šalys turi žinoti, su tuo sutiko ir patvirtino, kad sutinka draustis būtent tokioms sąlygomis, kad net dėl vežėjo didelio neatsargumo, jam negalioja draudimo apsauga, tačiau šiuo atveju tokių duomenų nėra. Todėl šiuo atveju atsakovo (duomenys neskelbtini) argumentai dėl nedraudžiamojo įvykio yra atmestini. Atsižvelgiant į visas šias nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog ieškovas pagrįstai pateikė teismui ieškinį šių atsakovų - UAB (duomenys neskelbtini) (kaip pirmojo susitariančio vežėjo) draudiko (duomenys neskelbtini), atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) (kaip faktiniam krovinio vežėjui) bei atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) draudiko (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, kadangi ieškovas atlyginęs žalą draudėjui įgijo subgrogacijos teisę į žalos atlyginimą iš už žalą atsakingų šių asmenų - t.y. vežėjų ir jų draudikų, nenustatant aplinkybių dėl kurių galėtų būti atleisti vežėjai (tiek susitariantysis, tiek faktinis) ar jų draudikai (esant draudžiamajam įvykiui).
Sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo ir žalos atlyginimo dydžio. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas iš viso išmokėjo draudėjui 7251,27 Lt (2100,11 EUR) sumą (e.b. priedo l. 56), būtent ši suma (pridedant ieškovo padarytą išskaita) laikoma nustatytu žalos dydžiu. Iš viso patikslintu ieškiniu ieškovas prašo teismo priteisti solidariai iš atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 1350,11 EUR žalos atlyginimo (atėmus 750 EUR besąlyginę išskaitą) bei priteisti ieškovui iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 750 EUR žalos atlyginimo (besąlyginės išskaitos dydžio žalą). Vadovaujantis CMR konvencijos 25 str. 1 d. nuostatomis, krovinio sugadinimo atvejais vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai sutinkamai su 23 str. 1, 2, 4 punktų nuostatomis. Atsakovai pačio nustatyto žalos dydžio neginčijo, ją patvirtina ir bylos įrodymai (2014-10-23 pranešimas apie įvykį, 2014-10-21 defektinis aktas, 2014-10-24 pretenzija, 2014-10-30 tyrimo ataskaita Nr. RB1410455, 2014-10-16 sąskaita-faktūra Nr. 5.091, 2014-10-29 pranešimas dėl draudimo išmokos mokėjimo, 2014-10-30 žalos bylos dėl apgadinto krovinio išmokos aktas, 2014-10-31 vietinio mokėjimo nurodymas, siurvejerio išvada), tačiau teismo posėdžio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovė pažymėjo, jog ieškovas ieškinyje neteisingai nurodė 750 EUR besąlyginę išskaitą, nes pagal draudimo polisą tikroji išskaita yra 3000 Lt, kas sudaro konvertavus litus į eurus 868,86 EUR sumą, o ne 750 EUR sumą. Pažymėtina, kad iš byloje esančių draudimo sutarčių matyti, jog draudimo sutartyje tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) besąlyginė išskaita nurodyta 750 EUR, tuo tarpu draudimo sutartyje tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) besąlyginė išskaita nurodyta 3000 Lt, t.y. 868,86 EUR suma. Tokiu būdu dėl šio vieno įvykio taikomos dvi skirtingos draudimo bendrovių besąlyginės išskaitos 750 EUR ir 868,86 EUR suma. Teismas pažymi, kad išskaita (frančizė) – tai nuostolių dalis, kurią kiekvieno draudžiamojo įvykio metu atlygina pats klientas, o draudimo bendrovės atlygina nuostolių dydį, viršijantį frančizės dydį. Kiekviena draudimo bendrovė su savo draudėju sutaria savo frančizės dydį. Todėl esant tokioms aplinkybėms ir esant byloje solidariam reikalavimui, kuris remiasi tik mažesne 750 EUR besąlygine išskaita, ieškovo solidarus reikalavimas (1350,11 EUR sumos) draudimo bendrovėms mažinamas minėtos (didesnės 868,86 EUR išskaitos) dydžiui, t.y. iki 1231,25 EUR (2100,11-868,86) sumos, o LR CK 6.251 str. 1 d. nurodoma, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, todėl skirtumas 118,86 EUR sumos priteistinas tik iš atsakovo (duomenys neskelbtini), kurios draudimo sutartyje besąlyginė išskaita yra mažesnė - 750 EUR suma. Taigi, ištyrus šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, kadangi UAB (duomenys neskelbtini), išmokėjęs draudimo išmoką krovinio savininko patirtai žalai kompensuoti, subrogacijos tvarka (LR CK 6.1015 str. 1 d.) įgijo reikalavimo teises į už žalą kroviniui atsakingus asmenis – į susitariantį vežėją UAB (duomenys neskelbtini), kuris nors ir faktiškai nevežė krovinio vežimo sutartimi, tačiau krovinio vežimo sutartimi Nr. 2014-10-13 buvo įsipareigojęs užsakovui kaip vežėjas ir atsakė už krovinio saugumą transportavimo metu, nors ir patikėjęs krovinį vežti vežėjui UAB (duomenys neskelbtini), į faktinį vežėją UAB (duomenys neskelbtini), kuris veikė kaip faktinis vežėjas ir jo žinioje krovinys buvo apgadintas bei atitinkamai į jų atsakomybės draudikus, kadangi šis įvykis pripažintas draudiminiu (nenustačius galimybės byloje šį įvykį pripažinti nedraudiminiu) ir taip pat esant šioje civilinėje byloje pilnai įrodytam ieškovo patirtos žalos dydžiui ir įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, šalys nepateikė (LR CPK 176 str. - 179 str.), todėl ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) priteistina solidariai iš atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 1231,25 EUR žalos atlyginimo, iš vieno atsakovo (duomenys neskelbtini) priteistina 118,86 EUR žalos atlyginimo bei taip pat priteistina 750 EUR žalos atlyginimas (besąlyginės išskaitos sumos dydis) iš faktinio vežėjo UAB (duomenys neskelbtini).
Ieškovas taip pat pareiškė byloje reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš visų atsakovų. Remiantis CMR konvencijos 27 str. 1 d. iš vežėjo UAB (duomenys neskelbtini) priteisiamos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo tarpu teismas pažymi, kad CMR konvencijos 27 str. pagrindu pareiga mokėti 5 proc. palūkanas tenka tik vežėjui, bet ne draudikui, nes draudiko atsakomybės už netinkamą draudimo sutarties vykdymą pagrindas yra ne CMR konvencijos nuostatų pažeidimas, bet draudimo sutarties netinkamas vykdymas. Todėl iš kitų atsakovų (draudimo bendrovių) priteisiamos 5 proc. metinės palūkanos kitu pagrindu, t.y. CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. įstatyme numatytu pagrindu. Pažymėtina, kad CK 6.37 str. nustatytos procesinės palūkanos iš atsakovų priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir tenkinamas ieškinys. (LAT 2007-11-29 nutartis Nr. 3K-3-536/2007).
Patenkinus ieškinį, iš atsakovų priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Ieškovas iš viso nurodė, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 47 EUR sumokėtas žyminis mokestis, 130,19 EUR už vertimus, 520,37 EUR už advokato teisinę pagalbą (rengiant ieškinį, pasirengiant bylai ir atstovaujant ieškovą teismo posėdžiuose), iš viso 697,56 EUR bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, pažymėtina, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžio, atsižvelgtina į tai, kad šalių ginčas yra sudėtingas, ieškovo atstovui reikėjo analizuoti įvairius teisės klausimus (žalos priteisimas subrogacijos tvarka, teisinių santykių kvalifikavimas pagal CMR konvenciją, ekspeditoriaus ir vežėjo atribojimas, dėl vežėjų civilinės atsakomybės draudikų teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką ir t.t.), kuriems nepakanka minimalių darbo ir laiko sąnaudų, advokatas rengė procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdyje, todėl ieškovo 520,37 EUR patirtos išlaidos už teisines paslaugas vertinamos kaip atitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo, protingumo ir realumo. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 697,56 EUR bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 232,52 EUR iš kiekvieno atsakovo.
Procesinių dokumentų įteikimo pašto išlaidos iš proceso šalių nėra priteisiamos, atsižvelgiant į ekonomiškumo principą, nes jos yra mažos, o jų išieškojimas yra neproporcingai didelis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) solidariai iš atsakovų (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikiančio per (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialą (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikiančio per (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialą (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) 1231,25 EUR žalos atlyginimo.
Priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini) (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikiančio per (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialą (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) 118,86 EUR žalos atlyginimo.
Priteisti ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) 750 EUR žalos atlyginimo.
Priteisti ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikiančio per (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialą (j.a.k. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikiančio per (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialą (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) ir UAB (duomenys neskelbtini) (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis iš atsakovų (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikiančio per (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialą (j.a.k. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikiančio per (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialą (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) ir UAB (duomenys neskelbtini) (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) 697,56 EUR bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 232,52 EUR iš kiekvieno atsakovo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šį apylinkės teismą.