- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-30
- Bylos Nr.
- 2A-249-601/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16569-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- UAB ,,Delamode Baltics“
- Atsakovas
- UAB ,,Altolėkis“
- Trečiasis asmuo
- V. D.
- Kategorijos
- 44.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine raštinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB ,,Delamode Baltics“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Delamode Baltics“ ieškinį atsakovei UAB ,,Altolėkis“, trečiasis asmuo V. D., dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB ,,Delamode Baltics“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo 2 444,58 Lt skolą, 8,05 proc. dydžio procesines metines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. 1043, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pervežti krovinį iš Vokietijos į Lietuvą. Krovinys (picos stalas su granitiniu paviršiumi) vežtas pagal AG ,,Rovabo“ užsakymą Nr. 457. Iškrovus krovinį UAB ,,Brevitra“ terminale pastebėti krovinio pažeidimai (stalas pristatytas su nudaužtu granitinio paviršiaus kampu). Krovinys iš Vokietijos išvyko užplombuotoje atsakovui priklausančioje transporto priemonėje, vežėjas priimdamas krovinį jokių pastabų važtaraštyje nenurodė, iškraunant krovinį terminale nustatyti krovinio pažeidimai. Kadangi kliento siunta buvo pažeista, jam buvo kompensuotas 708 eurų nuostolis. Krovinio sugadinimo atsakomybė tenka atsakovui, todėl jis turi sumokėti 2 444,58 Lt sumą už netinkamą prievolės įvykdymą (1 t., b. l. 3-6).
Dublike nurodė, kad plomba buvo pažeista, krovinys atvežtas be plombos. Atsakovo vairuotojas iškrovus ir nustačius krovinio pažeidimus su tuo sutiko ir pasirašė. Tai, kad vairuotojas nedalyvavo pakrovime yra atsakovo atsakomybė. Krovinys sugadintas, to neneigia ir atsakovas, kuris privalo kompensuoti nuostolius (1 t., b. l. 72).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad siuntėjo VTL Vernetze Transport Logistick GmbH darbuotojai krovinį pakrovė ir užtikrino krovinio saugumą. Vairuotojas nedalyvavo pakraunant krovinį, krovinių komplektą perėmė užplombuotą. Ieškovė taip pat priėmė užplombuotą krovinį. Atsakovė negali atsakyti už krovinio turinį, kuris pakrautas nedalyvaujant jos atstovams (1 t., b. l. 66-67, 79).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies (2 t., b. l. 35-38). Priteisė UAB „Delamode Baltic“ iš UAB „Altolėkis“ 2 444,58 Lt; 6 % proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 1 427 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad vežėjas (vairuotojas), sutinkamai CMR 8 str. 1 d. ir 2 d. turėjo pareigą važtaraštyje motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę, priešingu atveju yra laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės, krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus. Vairuotojas privalėjo patikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo taisykles. Nurodė, kad gabenimo važtaraštyje jokių atžymų apie pažeistą pakuotę, netinkamą pakrovimą nenurodyta, todėl pagal CMR konvencijos 8 str. 1 p. laikė, kad krovinio ir jo pakuotės būklė priėmimo metu buvo tinkama ir atitiko važtaraščio įrašus, o vežėjas tokį krovinį turėjo pristatyti gavėjui. Atsakovės vairuotojas nedalyvavo pakraunat krovinį Vokietijoje, o plomba buvo pažeista ir prekės perkrautos vežant krovinį iš Vokietijos į Lietuvą. Vežėjo atstovas (atsakovės vairuotojas) V. D. pasirašė krovinio pažeidimo aktą Nr. 2010/06/17, nenurodydamas jokių pastabų. Pagal CMR 17 str. vežėjas atsako tiek už viso, tiek ir už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai priėmė krovinį vežti iki jo perdavimo momento. Nurodė, kad atsakovė byloje neįrodė, jog krovinį pristatė užplombuotą. Taip pat neįrodė, kad krovinys buvo pakrautas netinkamai, pažeidžiant krovinio išdėstymą, pažeidus jo pakuotę ne dėl vežėjo kaltės. Teismas vertino, kad atsakovė negali būti atleista nuo atsakomybės pagal CMR 17 str. 4 d. „c“ punktą, prašydama taikyti šią nuostatą turėjo įrodyti, kad krovinio gabenimas buvo susijęs su ypatinga rizika. Vien tik aplinkybė, kad krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė siuntėjas ar trečiasis asmuo negali būti pagrindu, atleisti atsakovę nuo atsakomybės. Pati atsakovė elgėsi neapdairiai ir neatsargiai, neužpildė važtaraščio, krovinį pristatė be plombų, nuostoliai ieškovei atsirado dėl atsakovės vairuotojo kaltės, kuris privalėjo saugiai ir nepažeistą krovinį pristatyti į paskyrimo vietą. Atsakovė savo veiklą buvo apdraudusi Olandijos draudimo bendrovėje „AonRISK SERVICES“, tačiau į bendrovę nesikreipė ir visą nuostolių atlyginimo riziką už krovinio sugadinimą prisiėmė sau. AG „Rovabo“, su kuria ieškovė sudarė sutartį dėl krovinio vežimo, turėjo reikalavimo teisę į nuostolių atlyginimą, ir ieškovė pagrįstai pastarajai kompensavo nuostolius, kurie sudarė 708 eurų. Teismas priteisė 6 proc. (o ne 8,05 proc.) dydžio palūkanas, nurodydamas, kad užsakymų pervežimui nelaikytini komerciniais sandoriais, jiems netaikoma Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Šalies argumentai
Atsakovė (apeliantė) UAB ,,Altolėkis“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėt iš naujo (2 t., b. l. 44-47).
Motyvuose nurodė:
Teismo sprendimas neteisėtas bei nepagrįstas. Teismas neteisingai vertino, kad plomba buvo pažeista ir prekės perkrautos vežant krovinį iš Vokietijos į Lietuvą. Nėra įrodyta, kad krovinio plomba buvo pažeista dėl atsakovės kaltės. Teismas rėmėsi liudytojų parodymais, kad automobilis atvažiavimo be plombos (atidarytomis durimis), tačiau visiškai nevertino kad 2010 m. birželio 17 d. pranešimas buvo surašytas ne tą pačią dieną, o vėliau. Pretenzijos reikštinos siuntėjui, kuris netinkamai įpakavo ir pakrovė krovinį. Atsakovės vairuotojas nedalyvavo pakraunant krovinį, todėl važtaraštyje jokių pastabų ir neįrašė. Jis negalėjo patikrinti pakuotės ar pastebėti jos defektų, t. y. įpakavimo defektas vairuotojui (vežėjui) priimant krovinį nebuvo akivaizdus.2010 m. birželio 17 d. užsakymu atsakovė neįsipareigojo pakrauti ir iškrauti krovinį, todėl jai taikytina CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto ,,c“ papunktis, numatantis, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas, jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo. Krovinį priimant CMR važtaraštyje nebuvo pažymėta, jog krovinys pasiekė gavėją neplombuotas, CMR važtaraštyje nenurodyti jokie tarpiniai sustojimai. Teismas pilnai neištyrė visų aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės, neapklausė atsakovės darbuotojo, gabenusio krovinį V. D., netyrė aplinkybės dėl pakuotės Nr. 300131 apgadinimo, nenustatinėjo aplinkybių, kurios turėtų įtakos siuntėjo atsakomybei atsirasti ir nesprendė dėl siuntėjo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą (2 t., b. l. 53-57) .
Motyvuose nurodė:
Atsakovo vežėjas iš siuntėjo perėmė tinkamos būklės krovinį, transporto priemonė priimta užplombuota. Nėra jokių įrašų, kad pakuotė netinkama. Nepateikta jokių įrodymų, kad krovinys perėmimo momentu buvo netinkamos būklės. Žala užsakytam kroviniui padaryta būtent pervežimo metu ir atsakomybė kyla vežėjui – UAB ,,Altolėkis“. Nepagrįsti vairuotojo V. D. paaiškinimai, kad jis neturėjo galimybių dalyvauti pakraunant krovinį Vokietijoje (paletės buvo ardomos ir kraunamos iki viršaus). Atsakovui ir jo darbuotojams yra žinomos CMR konvencijos nuostatos, todėl V. D. priimdamas krovinį iš siuntėjo privalėjo padaryti atitinkamus įrašus krovinio važtaraštyje, tačiau dėl nežinomų priežasčių nepadarė (nepadarė jokių atžymų apie pažeistą pakuotę ar netinkamą pakrovimą). Nelogiškas teiginys, kad nebūtų tilpusi pervežimui 31 paletė, kadangi transporto priemonėje telpa 33 paletė. Tikėtina, kad vežėjas pažeidė plombas ir priėmė vežti kitus krovinius, t. y. turėjo perkrauti krovinį, o tai darydamas apgadino jį. Nepagrįstas atsakovės teiginys dėl 2010 m. birželio 17 d. akto surašymo termino, kadangi niekur nėra nurodyta, per kiek laiko toks aktas turi būti surašytas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad transporto priemonė į terminalą atvyko neplombuota, nėra jokių šią aplinkybę paneigiančių įrodymų. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nepagrįstos, kadangi atsakovas nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kurios nebuvo ištirtos teismo posėdžio metu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nustatyta, kad ieškovė UAB „Delamode Baltic“ su užsakovu AG „Rovabo“ pasirašė užsakymą krovinio pervežimui Nr. 457 iš Vokietijos į Vilnių. Šio užsakymo pagrindu ieškovė ir atsakovė UAB „Altolėkis“ sudarė krovinio pervežimo sutartį - užsakymą Nr. 1043. Pagal šį užsakymą atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį iš Vokietijos į Lietuvą pagal CMR konvencijos nuostatus ir reglamentus iki 2010-06-17 ir jį pristatyti į UAB „Brevitra“ terminalą. Krovinį pakrovė ir krovinio saugumą užtikrino siuntėjas, vairuotojas nedalyvavo pakraunant krovinį ir perėmė krovinių komplektą užplombuotą (1 t., b. l. 23-24). UAB „Brevitra“, vykdžiausi krovinio iškrovimą nurodė, kad krovinys pristatytas neplombuotas, buvo pažeistos kai kurios pakuotės. Užsakovas išpakavęs prekę, pamatė, kad prekė (picos stalas) sugadinta (1 t., b. l. 27), todėl kreipėsi su pretenzija į ieškovą (kaip vežėją), kuris atlygino patirtus nuostolius (2 444,58 Lt).
Apeliacinio skundo esmė – nebuvo įrodyta, kad krovinio plomba pažeista dėl atsakovo kaltės bei nepagrįstai netaikyta CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio nuostatos (atleidžiančios vežėją nuo atsakomybės).
Pažymėtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikalingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2013).
Pažymėtina, kad CMR konvencija, įtvirtina griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 str.).
CMR konvencijos IV skyriuje reglamentuojama vežėjo atsakomybė už dalies ar viso krovinio praradimą ar sugadinimą, taip pat nustatyti atvejai (išimtys), kai vežėjas yra atleidžiamas nuo atsakomybės arba kai jo atsakomybė mažinama. Šio CMR konvencijos skyriaus 17 straipsnio 4 punkte įtvirtinta, kad pagal 18 straipsnio 2, 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis išvardytomis aplinkybėmis: <...> jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Sprendžiant klausimą dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto a–f papunkčius, būtina nustatyti, ar ypatingos rizikos faktoriai galėjo būti krovinio ar jo dalies praradimo arba sugadinimo priežastis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kai vežėjas remiasi šiais ypatingos rizikos faktoriais, jis nuo atsakomybės gali būti atleidžiamas pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkto nuostatas, vežėjas turi pagrįstai nurodyti, kad kuri nors iš aplinkybių, esanti ypatingos rizikos faktoriumi, egzistavo vežant krovinį, bei įrodyti galimybę (tikėtiną priežastinį ryšį), kad krovinio praradimas arba sugadinimas galėjo atsirasti būtent dėl šio faktoriaus. Jeigu vežėjas įrodinėja, jog krovinį netinkamai paruošė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas arba gavėjas, arba trečiasis asmuo siuntėjo arba gavėjo pavedimu (CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktis), jis turi įrodinėti tikėtiną priežastinį ryšį tarp siuntėjo, gavėjo ar trečiųjų asmenų veiksmų ir atsiradusios žalos Taigi, konstatuotina, kad tokiais atvejais būtina nustatyti, jog būtent ypatinga rizika, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės, galėjo būti krovinio praradimo ar sugadinimo tiesioginė ar netiesioginė priežastis. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, ypatingos rizikos faktorių, įtvirtintą CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje, žalos pobūdį, žalos susidarymo mechanizmą. Jei nustatoma, kad ypatinga rizika galėjo tiesiogiai ar netiesiogiai lemti krovinio praradimą ar sugadinimą, tai preziumuojama, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti (CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punktas), o vežėjas nuo atsakomybės turi būti atleidžiamas. Pabrėžtina, kad vien tik konstatavimas fakto, jog krovinį pakrovė siuntėjas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti buvus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėją nuo atsakomybės, nes, kaip nurodyta pirmiau, turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu, kurį turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo kaip perėmusiojo savo dispozicijon krovinį kaltės prezumpciją. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad jeigu vežėjas matė, jog kuri nors iš minėtų operacijų kelia grėsmę krovinio saugumui, bet neatsisakė vežti prekių ir (ar) nepadarė apie tai žymos važtaraštyje, tokiais atvejais vežėjas neturėtų būti atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo, jo atsakomybė galėtų būti nebent mažinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2012).
Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas, turėdamas pareigą, nepateikė jokių įrodymų, kad krovinys buvo sugadintas dėl siuntėjo tam tikrų netinkamų veiksmų (netinkamo pakrovimo, ar pan.), t. y. nenustatytas (neįrodytas) bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio sugadinimu. Priešingai, laikytina, jog yra pakankamai įrodymų, jog būtent atsakovo veiksmai ar neveikimas tikėtinai lėmė krovinio sugadinimą, nes atsakovas (faktinis vežėjas) pristatė krovinį neišsaugojęs plombų (be plombų). Kad atsakovas krovinį pristatė be plombų yra įrodyta UAB „Brevitra“ pranešimu (1 t., b. l. 38) bei liudytojų A. B. ir M. M. parodymais (2 t., b. l. 32-33). Šie asmenys nėra dalyvaujantys byloje asmenys, nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl laikytina, kad šie įrodymai yra pakankami įrodyti plombos nebuvimo faktui (priešingų įrodymų nepateikta).
Nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai dėl bylos esmės neatskleidimo, dėl atsakovo darbuotojo trečiojo asmens V. D. neapklausimo, dėl pakuotės Nr. 300131 apgadinimo aplinkybių netyrimo, dėl siuntėjo įtraukimo į bylos nagrinėjimą nesprendimo. Apeliantas nurodydamas šiuos abstrakčius argumentus jų visiškai nepagrindė, t. y. nenurodė kokius gi konkrečius veiksmus teismas turėjo atlikti, o to nepadarė, kad ištirti nurodomas aplinkybes. Pažymėtina, kad pats atsakovas pirmosios instancijos teisme nereiškė jokių prašymų tam, kad būtų ištirtos jo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, nepateikė su tuo susijusių įrodymų (nevykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos), o neatvykus į teismo posėdį trečiajam asmeniui V. D. sutiko bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (2 t., b. l. 31) bei neprašė teismo į bylos nagrinėjimą įtraukti dalyvaujančiu asmeniu siuntėją. Be to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes (atsakovas neišsaugojo krovinio plombos), siuntėjo įtraukimas į bylos nagrinėjimą būtų netikslingas (neturintis įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui), užvilkinantis ir taip ilgą bylos nagrinėjimą.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas, atskleidė bylos esmę bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.