Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-03-08 · Civilinė byla Nr. 2A-141-340/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-08
Bylos Nr.
2A-141-340/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
UAB „Vianrė“
Ieškovas
UAB „Transtira“
Trečiasis asmuo
UAB „Folis“
Advokatai
Stasys Zabita
Kategorijos
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-141-340/11Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-04971-2009-9Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.1; 60; 121.15; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. kovo 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,kolegijos teisėjų A. Auruškevičiaus, A. Maciejevskio,sekretoriaujant S. Blažinauskaitei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Z. Benečiui,atsakovo (apelianto) atstovui advokatui S. Zabitai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Vianrė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Transtira“ ieškinį atsakovui UAB „Vianrė“ dėl nuostolių atlyginimo, tretysis asmuo UAB „Folis“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vianrė“ 17 060,28 Lt už prarastą krovinį; 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-01-02 su atsakovu buvo sudaryta sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo nuvežti krovinius iš Vokietijos į Lietuvą; tarp vežtų krovinių buvo trečiojo asmens UAB „Folis“ užsakytos prekės – 22 paletės. Atsakovas vykdė ieškovo pavedimą, tačiau nepristatė vienos paletės. Atsakovo argumentas, kad vairuotojui nebuvo leista dalyvauti krovinio pakrovime nepagrįstas; kadangi pagal sutarties 2.2 p. bei CMR konvencijos 17 p. atsakovas prisiėmė atsakomybę už krovinio praradimą. Ieškovas ir UAB „Folis“ tarpusavio užskaitymo aktu kompensavo žalą, todėl pagal CMR konvencijos 37 p. turi regreso teisę kitų vežėjų – UAB „Vianrė“ – atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovas prašė taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą pareikštam reikalavimui; ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad CMR Konvencijos 32 str. nurodoma, jog teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant Konvenciją dėl senaties prarandama po 1 metų, o ieškovas ieškinį pateikė praėjus daugiau nei po pusantrų metų nuo krovinio pristatymo. Ieškovas yra įmonė, kuri užsiima krovinių pervežimų veikla, todėl jam taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Nurodė, kad atsakovo vairuotojui nebuvo leista dalyvauti krovinio pakrovime, ši aplinkybė nurodyta važtaraštyje; krovinį pakrovė siuntėjas, todėl atsakovas turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis Konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c punktu. Taip pat nurodė, kad nepagrįsta prarastos pakuotės vertė. Nepagrįstai reikalaujama 6 procentų dydžio procesinių palūkanų.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010-04-12 sprendimu UAB „Transtira“ ieškinį tenkino; priteisė ieškovo UAB „Transtira“ naudai iš atsakovo UAB „Vianrė“ 17 060,28 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17 060,28 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-05-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 511,81 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo UAB „Vianrė“ valstybės naudai 28,63 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad 2005-01-12 UAB „Transtira“ ir UAB „Folis“ pasirašė sutartį, pagal kurią UAB „Transtira“ įsipareigojo pervežti UAB „Folis“ transporto paraiškoje nurodytą krovinį nuo tiekėjo durų iki UAB „Transtira“ nurodyto terminalo Vilniuje, o UAB „Folis“ įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas sutartą kainą. 2008-01-02 UAB „Transtira“ ir UAB „Vianrė“ pasirašė sutartį, pagal kurią UAB „Vianrė“ įsipareigojo pervežti UAB „Transtira“ transporto paraiškoje nurodytą krovinį, o UAB „Transtira“ įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas sutartą kainą. UAB „Folis“ pasigedo pakuotės 55923/01, kurioje buvo prekės, kurių vertė 17 060,28 Lt; paprašė UAB „Transtira“ kompensuoti patirtus nuostolius. 2008-07-31 UAB „Transtira“ pareiškė UAB „Vianrė“ pretenziją; kadangi vežimą vykdė UAB „Vianrė“ ir dėl prarastos krovinio dalies kaltas yra UAB „Vianrė“ vairuotojas, UAB „Transtira“ pareikalavo, kad UAB „Vianrė“ kompensuotų atsiradusią žalą. Iš 2009-02-17 UAB „Folis“ ir UAB „Transtira“ pasirašyto akto Dėl skolų suderinimo 2008-12-31 duomenimis ir pardavimų knygos išrašo teismas nustatė, kad UAB „Transtira“ sumokėjo UAB „Folis“ 17 060,28 Lt. 2009-09-03 raštu Nr. 136 UAB „Folis“ informavo UAB „Vianrė“ atstovą advokatą Stasį Zabitą apie tai, kad UAB „Transtira“ nekompensavo patirtų nuostolių už prarastą 17 060,28 Lt vertės krovinį.

Teismas nustatė, kad vežimas buvo vykdomas kelių transportu, už užmokestį, krovinio gavėjas ir siuntėjas yra skirtingų šalių teritorijose (Vokietija ir Lietuva), abi šalys yra CMR konvencijos narės, todėl ginčo sprendimui taikytinos CMR konvencijos nuostatos (CMR konvencijos 1 str. 1 d.). Atsakovas prašė taikyti ieškovo praleistą CMR konvencijoje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį tuo pagrindu atmesti. Teismas, sutikdamas su atsakovo argumentu dėl šiuo atveju taikytino vienerių metų ieškinio senaties terminu, nesutiko, kad šis terminas skaičiuotinas nuo krovinio pristatymo gavėjui momento. Teismas nustatė, kad UAB „Transtira“ krovinio gavėjui UAB „Folis“ kompensaciją už prarastą krovinio dalį sumokėjo 2009-02-17, o į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Vianrė“ kreipėsi 2009-04-29, todėl teismas padarė išvadą, kad gindamas savo civilines teises ieškovas UAB „Transtira“ CMR konvencijoje nustatyto ieškinio senaties termino nepraleido.

Atsakovas UAB „Vianrė“ neigdamas savo kaltę dėl prarasto dalies krovinio, vadovaujasi CMR konvencijos 17 str. 4 d. c punkto nuostata, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas dėl ypatingos rizikos jeigu krovinį pakrovė krovinio siuntėjas. Atsakovas savo argumentus grindžia tuo, kad jų vairuotojas neturėjo galimybės stebėti krovimo eigos, apie tai padarydamas įrašą „pakrovime nedalyvavau“ CMR važtaraščio 18 grafoje. Vežant krovinį vairuotojas nepastebėjo, kad būtų pažeistos puspriekabės kontrolinės spynelės, todėl mano, kad krovinio dalis dingo ne vežant krovinį, o siuntėjo buvo pakrauta mažiau krovinio, nei nurodyta CMR važtaraštyje. Teismas konstatavo, jog ta aplinkybė, kad krovinį pakrovė siuntėjas, savaime neeliminuoja vežėjo atsakomybės už žalą, padarytą jo dispozicijoje esančiam kroviniui. Kartu turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad CMR konvencijos 8 str. 1 ir 2 d. bei 9 str. 2 d. nustatyti įpareigojimai vežėjui priimant krovinį, t. y. vežėjas priimdamas krovinį, privalo patikrinti ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius. Jeigu vežėjas neturi galimybių patikrinti įrašų, apie tai jis privalo motyvuotai nurodyti važtaraštyje. Išnagrinėjęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad vežėjo vairuotojo padarytas įrašas „Pakrovime nedalyvavau“ nelaikytas motyvuotomis pastabomis CMR konvencijos 17 ir 18 str. nuostatų prasme ir negali būti laikomas pagrindu atleisti vežėją nuo atsakomybės. Vežėjas galimybę atleisti jį nuo atsakomybės grindžia aplinkybėmis, kurias pats privalėjo patikrinti (krovinio vietų atitiktis nurodytoms važtaraštyje). Teismas konstatavo, kad vežėjo vairuotojas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai nedalyvaudamas krovinio pakrovimo procese ir vėliau nesiimdamas priemonių patikrinti krovinio vietų skaičių, tokiu būdu prisiimdamas riziką; padarė išvadą, kad vežėjo kaltės prezumpcija šioje byloje nebuvo paneigta ir atsakomybė už dalies krovinio praradimą tenka vežėjui UAB „Vianrė“.

Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kad už dalies krovinio praradimą sumokėjo UAB „Folis“ 17 060,28 Lt. Prarastos krovinio dalies vertę įrodo sąskaita-faktūra ir važtaraštis. Tai, kad minėta suma UAB „Folis“ buvo sumokėta įrodo UAB „Transtira“ pažyma ir skolų suderinimo aktas. Atsakovo argumentai, kad minėti dokumentai neįrodo sumokėjimo fakto, nes UAB „Folis“ vadovė jiems raštu pranešė, kad UAB „Transtira“ su UAB „Folis“ dėl prarasto dalies krovinio nėra atsiskaičiuosi, buvo paneigti teismo posėdyje apklausiant UAB „Folis“ direktorę J. B., kuri patvirtino faktą, kad UAB „Transtira“ su UAB „Folis“ pilnai atsiskaitė tarpusavio skolų užskaitymo būdu, o savo pasirašytą raštą, adresuotą UAB “Vianrė“ atstovui, liudytoja įvertino kaip nesusipratimą. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad ieškovo UAB „Transtira“ reikalavimas priteisti iš UAB „Vianrė“ 17060,28 Lt skolos yra pagrįstas, todėl tenkintas. CMR konvencijos 27 str. yra nustatyta, kad įgaliojimus turtintis asmuo gali reikalauti 5 proc. dydžio metinių palūkanų. Todėl ieškovo UAB „Transtira“ naudai iš atsakovo UAB „Vianrė“ priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-04-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas; teismas neišsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes ir apelianto išdėstytus atsikirtimus, netinkamai vertino liudytojų parodymus. Nesutinka su teismo argumentais dėl apelianto civilinės atsakomybės; pažymi, kad vairuotojui-ekspeditoriui siuntėjo atstovai neleido dalyvauti pakrovime, todėl jis neturėjo galimybės suskaičiuoti ir patikrinti krovinio, kadangi ant palečių buvo nuorodos, draudžiančios ant jų lipti ar kitaip neatsargiai su jomis elgtis. Teismas vairuotojo parodymų visiškai nevertino, nors liudytojo parodymai yra viena iš įrodinėjimo priemonių. Nurodo, jog vairuotojui nedalyvavus pakrovime, krovinio kiekis buvo įrašytas pagal su kroviniu perduotų dokumentų duomenis. CMR konvencijos 8 str. 2 d. numatyta pareiga įvykdyta – važtaraštyje nurodyta, kad vežėjas pakrovime nedalyvavo; dėl sąvokos „motyvuota“ pažymi, kad ji nėra reglamentuoti motyvavimo reikalavimai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad važtaraštis kaip dokumentas yra pakankamai formalizuotas, jo struktūra glausta, siuntėjo atstovai įrašą matė, važtaraštį su įrašu pasirašė, todėl tokia pastaba jiems buvo priimtina ir manytina, kad tokiu būdu vežėjas tinkamai įvykdė Konvencijos 8 str. 2 d. numatytą pareigą ir turi būti atleistas nuo atsakomybės pagal Konvencijos 17 str. 4 d. c punktą. Apelianto nuomone, teismo argumentai dėl ieškovo ir trečiojo asmens skolų suderinimo akto nepagrįsti. Ieškovas privalėjo įrodyti aplinkybę, kad jis atsiskaitė su UAB „Folis“, įgijo teisę pareikšti regresinį reikalavimą apeliantui. Iš byloje surinktų įrodymų kyla abejonių, jog ieškovas realiai atsiskaitė, kadangi 2009-02-17 aktas dėl skolų suderinimo sudarytas ir pasirašytas asmenų, neturėjusių įgaliojimų veikti bendrovės vardu ir pasirašyti finansines pasekmes sukeliančius dokumentus, o tai rodo tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens nesąžiningumą. Pažymi, jog vykstant bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, UAB „Folis“ atstovai kreipėsi į apeliantą prašydami padengti ginčo įsiskolinimą, nurodė, jog UAB „Transtira“ nekompensavo už prarastą krovinį, tačiau vėliau teismo posėdžiuose poziciją pakeitė. Manytina, jog toks nuomonės pakeitimas susijęs su siekiu pridengti tariamą skolų suderinimo aktą, pasirašytą neįgaliotų asmenų. Pažymi, jog šie argumentai buvo nurodyti atsiliepime į ieškinį, tiek ginčo nagrinėjimo metu, tačiau teismas juos ignoravo, taigi pažeidė įrodymų vertinimo principus bei teismų pareigą įvertinti ir pasisakyti dėl visų byloje surinktų įrodymų. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo situacijos vertinimu ir argumentais ir meno, kad nuostolius lėmė ne vežėjo, o siuntėjo netinkami veiksmai ar aplaidumas, todėl apeliantas turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės vadovaujantis CMR konvencijos 17 str. 4 d. c punktu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-04-12 sprendimą nepakeistu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir liudytojo (vairuotojo) parodymus ir padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad vairuotojo įrašas nelaikytinas motyvuotomis pastabomis CMR nuostatų prasme ir negali būti laikomas pagrindu atleisti vežėją nuo atsakomybės. Nesutinka su apelianto įrodymų interpretavimu – siekiant išsiaiškinti skolos kompensavimą į teismo posėdį buvo iškviesta UAB „Folis“ direktorė, kuri patvirtino, kad prarasto krovinio vertė buvo kompensuota tarpusavio užskaitymo būdu; 2009-02-17 skolų suderinimo aktas nėra nuginčytas ir yra galiojantis, todėl ieškovas turėjo reikalavimo teisę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės.

Vežėjas atsako už krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento (CMR konvencijos 17 str. 1 p.). Šios taisyklės išimtys nustatytos CMR konvencijos 17 str. 2 ir 4 punktuose. Apelianto manymu, jis turi būti atleistas nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 str. 4 punkto c papunkčio pagrindu; šioje konvencijos normoje nustatyta, kad toks atleidimas nuo atsakomybės galimas, jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Pagal CMR konvencijos 18 str. 2 punktą, jei vežėjas įrodo, kad susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 str. 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, jog nuostoliai dėl to ir buvo patirti; tokių aplinkybių buvimą turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo kaltės prezumpciją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasirėmė CMR konvencijos 17 str. 4 punkto c papunkčio normos aiškinimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2009 ir nurodė, kad ta aplinkybė, jog krovinį pakrovė siuntėjas, savaime neeliminuoja vežėjo atsakomybės už žalą. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės, įvertino tai, kad pats atsakovas nevykdė savo pareigos, nustatytos CMR konvencijos 8 str. 1 ir 2 punktuose, įpareigojančiuose vežėją patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje, bei krovinio ir pakuotės išorinę būklę, o to negalint padaryti – motyvuotai nurodyti važtaraštyje. Šių veiksmų neatlikus laikoma, kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitinka važtaraščio įrašus (CMR konvencijos 9 str. 2 p.). Pagrindą atleisti vežėją nuo atsakomybės apeliantas grindžia tuo, kad jo vairuotojui nebuvo leista dalyvauti pakrovime, vėliau negalėjo patikrinti pakrautų palečių kiekio, nes ant jų buvo pažymėta, jog krovinys dūžtantis, lipti ant jų nebuvo galima, krovinys nugabentas su nepažeistomis plombomis, o tai rodo, kad viena paletė tiesiog nebuvo pakrauta, t. y. vežėjas galimybę atleisti jį nuo atsakomybės grindžia tomis aplinkybėmis, kurias pats privalėjo patikrinti (krovinio vietų atitiktis nurodytoms važtaraštyje).

Teismas nurodė, kad vežėjo vairuotojas buvo neapdairus, nedalyvaudamas pakrovimo procese ir vėliau nesiimdamas priemonių patikrinti krovinio vietų skaičių, tuo prisiimdamas krovinio praradimo riziką; teismas atsisakė vertinti vairuotojo pastabą CMR važtaraštyje „Pakrovime nedalyvavau“ kaip motyvuotas pastabas CMR konvencijos 17 ir 18 str. prasme. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis; vežėjo vairuotojo D. M. parodymai, dėl kurių teismas sprendime nepasisakė, jų nepaneigia. Teismo posėdžio metu vežėjo vairuotojas D. M. parodė, kad krovinys buvo pakrautas vėlai vakare, kraunant į vidų jo neįleido, kai krovinį pakrovė, jam leido važiuoti; ant palečių buvo parašyta, kad lipti ant jų negalima, todėl jis tikslaus palečių skaičiaus negali pasakyti; mano, kad viena paletė su prekėmis tiesiog nebuvo pakrauta (b.l. 86). Tokiu būdu vežėjo vairuotojas patvirtino, jog neįvykdė vežėjo pareigos patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje nei pakrovimo metu, nei vėliau, pasiteisindamas, kad ant palečių nebuvo galima lipti. Apelianto argumentas, kad vairuotojas negalėjo įvykdyti savo pareigos patikrinti krovinio atitikimą važtaraščio duomenims dėl siuntėjo veiksmų – draudimo dalyvauti pakrovime, atmetamas, kaip neįrodytas: vairuotojas važtaraštyje tiesiog pažymėjo, kad nedalyvavo pakrovime, tačiau nenurodė motyvų, kodėl nedalyvavo, jokių pastabų, kad jam neleido dalyvauti, važtaraštyje nepažymėjo. Iš elektroninio susirašinėjimo su siuntėjo vadybininku seka, kad nei vienam vairuotojui nėra uždrausta stebėti pakrovimo darbų, jeigu jis to nori (b.l. 13-14, 19-20). Taigi teismo išvada, jog vežėjo vairuotojas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai nedalyvaudamas krovinio pakrovimo procese, neprieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

Dėl ieškovo UAB „Transtira“ reikalavimo teisės.

Apeliaciniame skunde remiamasi tuo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, įrodančius UAB „Transtira“ reikalavimo teisę UAB „Vianrė“ atžvilgiu, ieškovas savo reikalavimo teisę grindžia 2009-02-17 skolų suderinimo aktu; atsakovas (apeliantas) teigia, kad aplinkybė, jog ieškovas atsiskaitė su trečiuoju asmeniu UAB „Folis“ jam kelia pagrįstų abejonių; byloje nėra duomenų, kad skolų suderinimo aktą pasirašiusios ieškovo vyr. buhalterės pavaduotoja E. V. ir UAB „Folis“ buhalterė J. S. buvo įgaliotos pasirašyti tokį aktą, dėl to teismas turėjo vertinti jį kritiškai. Toks apelianto argumentas atmetamas, kaip pagrįstas netinkamu procesinių normų, reglamentuojančių įrodinėjimą civiliniame procese, aiškinimu.

CPK 185 str. 1 d. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, t. y. šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Kartu teismas saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.); svarbus įrodinėjimo naštos paskirstymas (CPK 178 str. ir kt.). Ieškovas pateikė skolų suderinimo aktą, byloje apklausta liudytoja UAB „Folis“ direktorė J. B. patvirtino, kad skolų įskaitymas buvo atliktas ir 2009-09-03 raštas Nr. 136 (b.l. 73) buvo pasirašytas per klaidą, taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, pagrįstai konstatavo, jog atsiskaitymas su UAB „Folis“ ir ieškovo teisė pareikšti reikalavimą vežėjui yra įrodyti. Apeliantas savo abejonių pagrįstumo dėl skolų suderinimo akto galiojimo neparėmė jokiais įrodymais. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog jos buvo pažeistos.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Iš apelianto valstybei priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 115) (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Vianrė“ 11,10 Lt (vienuolika litų, 10 centų) dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai A. AuruškevičiusA. Maciejevski