Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-989-855/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-31
Bylos Nr.: e2A-989-855/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-44-3-00796-2018-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
Ieškovas: S. G.
Atsakovas: D. G.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Civilinė byla Nr. e2A-989-855/2020Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00796-2018-6

Procesinio sprendimo už akių kategorijos:

2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 2.4.2.5.; 2.4.2.9.2.; 2.4.2.13.; 3.3.1.20.; 3.2.4.11.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. ir atsakovės D. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei D. G. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų, ir pagal atsakovės D. G. priešieškinį ieškovui S. G. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. G. prašydamas: nutraukti tarp S. G. ir D. G. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įregistruotą Širvintų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3, santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę „G.“, o ieškovui – „G.“; nepilnametės šalių dukros U. G. gyvenamąją vietą nustatyti su motina atsakove; atsakovei 2001 m. liepos 25 d. dovanojimo sutartimi Nr. 3073 padovanotą trijų kambarių butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe; atsakovei 2007 m. rugpjūčio 21 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1612 ir 2013 m. kovo 8 d. dovanojimo sutartimi Nr. 682 padovanotą žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei ant jo esantį statinį – nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe; padalinti šalių santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant: žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 314,50 kv. m. bendro ploto pagalbinio ūkio pastatą su garažu ir dirbtuvėmis, esančius (duomenys neskelbtini); 1,3288 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,4556 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1500 Eur vertės automobilį „SUBARU IMPREZA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); kilnojamuosius daiktus: virtuvės pakabinamus šviestuvus, svetainės pakabinamą šviestuvą, „BRA“ tris šviestuvus, Svetainės minkštus baldus; Svetaines pietų stalą su 8 kėdėmis; Miegamojo lovą; Odinius baldus („Magrės“); Virtuves baldų komplektą; „Siemens“ įmontuojamą orkaitę; „Liebherr“ įmontuojamą šaldytuvą; „Liebherr“ šaldiklį; „AEG“ skalbyklę; „Siemens“ indaplovę; Televizoriaus spintelę kino salėje; 3 „Samsung“ televizorius; padalinti šalių santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant: 37 200 Eur vertės butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 1 670 Eur vertės automobilį „TOYOTA COROLLA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kilnojamuosius daiktus: lovą, rašomąjį stalą, kambario šviestuvą; žiemos sodo šviestuvą, „Siemens“ įmontuojamą kaitlentę, televizoriaus spintelę miegamajame; virtuvės baldus; kambario baldus; viryklę „Gorenje“; taip pat U. G. lovą (nedalijama) ir U. G. komodą (nedalijama); priteisti atsakovei iš ieškovo 13 670,62 Eur dydžio piniginę kompensaciją likusią po šalims vienai kitai tenkančių išmokėti piniginių kompensacijų tarpusavio įskaitymo (už nekilnojamąjį turtą – 10 462,12 Eur, už kilnojamuosius daiktus – 3 208,50 Eur); nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. balandžio 30 d.; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovas nurodė, kad santuokos metu šalys susilaukė dviejų vaikų: (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. G., kuri jau yra pilnametė, o (duomenys neskelbtini) gimė dukra U. G., kuri šiuo metu yra nepilnametė. Ieškovo turimo mokėti dukrai išlaikymo klausimas yra išspręstas Vilniaus regiono apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2018 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-139-522/2018. Dėl charakterių skirtumų ieškovas su atsakove, nors gyvena tame pačiame gyvenamajame name, iš esmės nuo 2015 m. – 2016 m. nepalaiko artimų šeimyninių santykių bei gyvena kiekvienas atskirai savo gyvenimą. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo sąlygų, kiek tai yra susiję su santuokos metu įgyto turto padalinimu. Ieškovas su atsakove yra darbingi, abu gauna pajamas pragyvenimui, todėl išlaikymo iš atsakovės ieškovas nereikalauja. Jis nepriteistinas ir atsakovei. Kadangi dukra yra išreiškusi norą po šalių santuokos nutraukimo gyventi kartu su mama, ieškovas tam neprieštarauja. Ieškovas neprašys teismo nustatyti konkrečią jo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką, o tikisi, kad bendravimas su dukra vyks pagal ieškovo ir atsakovės tarpusavio susitarimą atsižvelgiant išimtinai į dukros interesus. Ieškovo žiniomis šalys nei kiekvienas atskirai bei abu kartu šiai dienai jokių kreditorinių įsipareigojimų neturi. Šalys santuokos metu asmeninės nuosavybės teise valdomo turto neįgijo. Atsakovei santuokos metu jos tėvai 2001 m. liepos 25 d. dovanojimo sutartimi Nr. 3073 padovanojo trijų kambarių butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Kadangi butas buvo nusidėvėjęs, neremontuotas, ieškovas ir atsakovė minėtame bute gyvendami nuo pat santuokos sudarymo iš bendrų santuokinių lėšų atliko esminius jo pagerinimus, t. y. kapitalinį remontą, todėl butas pripažintinas bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe ir įtrauktinas į šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio ir santuokos nutraukimo metu dalintino turto balansą. Taip pat atsakovei šalių santuokos metu mama 2007 m. rugpjūčio 21 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1612 bei 2013 m. kovo 8 d. dovanojimo sutartimi Nr. 682 padovanojo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau žemės sklypas), bei ant jo esantį statinį nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – nebaigtas statyti gyvenamasis namas). Nors kaip nebaigtas statyti registruotas gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti ant atsakovės mamai priklausančio žemės sklypo, bei minėto namo pamatai buvo įregistruoti atsakovės mamos vardu, tačiau šią statybą pilnai atliko ieškovas ir atsakovė jų santuokos metu iš ieškovo senelių ir tėvų jam padovanotų pinigų. Nebaigtas statyti gyvenamasis namas yra pilnai pastatytas, įrengtas bei jame jau daugiau nei penkis metus gyvena bylos šalys su dukromis, tačiau minėto namo statybos užbaigimas iki šios dienos nėra priduotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Žemės sklype yra pilnai pastatytas ir įrengtas 314,50 kv. m. bendro ploto pagalbinio ūkio pastatas su garažu ir dirbtuvėmis. Kadangi gyvenamasis namas buvo pilnai pastatytas ir įrengtas santuokos metu, gyvenamasis namas bei pagalbinio ūkio pastatas su garažu ir dirbtuvėmis, yra laikomi bendrąja jungtine bylos šalių nuosavybe. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra laikomi ne tik nurodyti pastatai, tačiau ir atsakovei padovanotas žemės sklypas, ant kurio šie statiniai stovi. Nors sklypas buvo padovanotas, tačiau faktiškai už šį sklypą atsakovės tėvams buvo sumokėta 15 000 Lt (4 344,30 Eur) suma, kuriuos ieškovui padovanojo jo tėvai, šiuos pinigus išimdami iš jiems priklausančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos 2013 m. vasario 9 d. keturiais kartais po 4 000 Lt ir juos perduodami ieškovui atsiskaityti su atsakovės mama už perleidžiamą šalims žemės sklypą. Dovanojimo momentu minėto sklypo paskirtis buvo žemės ūkio, sklypas buvo visiškai netinkamas gyvenamojo namo statybai, ieškovas ir atsakovė santuokos metu sukūrė sklype namų valdą. Prašo teismo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti kiekvienam sutuoktiniui priteisiant po atskirus nekilnojamojo turto vienetus, nes šalių santykiai yra ypač įtempti, todėl tapus bendraturčiais bendro turto valdymas ir naudojimas šalių tarpusavio sutarimu nėra įmanomas. Ieškovui priteistino turto vertė natūra sudaro 174 221 Eur, o atsakovei 38 870,00 Eur. Ieškovui turto natūra atitenka daugiau nei atsakovei, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistina piniginė kompensacija už jai natūra tenkančią mažesnę bendro turto dalį. Tiek statant ir įrenginėjant gyvenamąjį namą bei pagalbinio ūkio pastatą su garažu ir dirbtuvėmis buvo panaudotos ieškovo asmeninės lėšos, kurias jam padovanojo seneliai S. G. ir J. G. bei tėvai A. G. bei V. G., taip pat dalis medžiagų, reikalingų minėto turto statyboms, buvo nupirktos ieškovo tėvams priklausančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Ieškovui notariškai patvirtinta 2007 m. spalio 26 d. pinigų dovanojimo sutartimi seneliai padovanojo 200 000 Lt (57 924 Eur) gyvenamojo namo statybai, o tėvai – 141 843 Lt (41 080,57 Eur). Taip pat dalį statybinių medžiagų gyvenamojo namo statybai, kaip dovaną ieškovui apmokėjo jo tėvas arba tėvams priklausanti įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso buvo apmokėta statybinių medžiagų bei prekių už 53 249,71 Lt (15 422,18 Eur). Taigi į šalių bendrąją jungtinę nuosavybę buvo investuota 114 426,75 Eur suma ieškovo asmeninių lėšų, todėl pusė šios sumos priteistina iš atsakovės. Ieškovas, įvertinęs tai, kad iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 67 675,50 Eur piniginė kompensacija už jai natūra tenkančią mažesnę bendro turto dalį, o ieškovui iš atsakovės priteistina 57 213,38 Eur piniginė kompensacija už ieškovo asmeninių lėšų panaudojimą turto, įtraukto į bendrąją jungtinę nuosavybę, įsigijimui ir įrengimui, prašo įskaityti šiuos vienarūšius tarpusavio reikalavimus ir atsakovės naudai priteisti 10 462,12 Eur piniginę kompensaciją už nekilnojamąjį turtą. Taip pat atsakovei priteistina 3 208,50 Eur kompensacija už kilnojamuosius daiktus. Automobilis „IVECO 35C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekaba „Tema Car 02“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedalintini, nes įgyti pradėjus gyventi skyrium.

Atsiliepimas

2. Atsakovė D. G. atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies.

2.1. Nurodė, kad nereikalauja išlaikymo iš ieškovo, taip pat pageidauja, kad liktų santuokinė pavardė, sutiko, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, taip pat, kad nebūtų nustatyta ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka. Atsakovė nurodė, kad neturi kreditorių. Nesutiko su ieškovo siūloma turto padalijimo tvarka. Ieškovas siekdamas, kad butas būtų pripažintas bendrąją jungtine nuosavybe, nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad butas buvo pagerintas iš esmės. Ieškovo nurodomi darbai yra priskiriami ne kapitaliniam, o paprastajam, einamajam remontui. Padarytu kosmetiniu remontu butas nebuvo pagerintas iš esmės, ir tai nesudaro pagrindo pripažinti buto bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovas nurodo, jog buto vertė yra 22 500 Eur. Atlikus nekilnojamojo turto vertinimą buvo nustatyta, jog buto vertė yra 37 200 Eur. Ieškovas nurodo, kad namo pamatai statyti 2006-2007 m. iš jo tėvų ir senelių padovanotų pinigų. Tam pagrįsti, ieškovas pateikia teismui paprastos rašytinės formos pinigų dovanojimo sutartis, kurių bendra suma 61 050 Lt (17 681,30 Eur). Šioje dalyje ieškovas negali reikšti atsakovei jokių reikalavimų, nes 2006 – 2007 metų liepos mėnesiais atsakovė nebuvo nei žemės sklypo savininkė, nei statytoja. Visiems reikalavimas, kylantiems iki 2007 m. rugpjūčio 21 d., kuomet buvo padovanotas žemės sklypas su jame esančiu 18 proc. baigtumo statiniu, nėra tinkama atsakovė. Ieškovas nurodo, kad jo įsitikinimu bendrąja jungtine nuosavybe yra laikomi atsakovei padovanotas žemės sklypas. Ieškovas tai motyvuoja tuo, kad neva šalys faktiškai pirko už 15 000 Lt ir kuriuos jam padovanojo tėvai. Toks ieškovo įsitikinimas niekuo nepagrįstas. Pagal 2007 m. rugpjūčio 21 d. dovanojimo sutartį, atsakovė įgijo turto už 25 000 Lt, pagal 2013 m. kovo 8 d. sutartį – turto už 2 000 Lt. Bendra suma 27 000 Lt. Daiktų vertė niekaip nepaaiškina, kodėl ieškovas nurodo, kad šalys neva sumokėjo atsakovės tėvams 15 000 Lt. Jokių įrodymų, kokiu pagrindu ieškovui perduotos įmonės lėšos, kad jis atsiskaitytų už „perkamą“ sklypą ieškovas nepateikė. Atsakovės teigimu, kiekvieną mėnesį įmonėje buvo išgryninami pinigai, kad išmokėti vairuotojams dienpinigius. Ieškovas, teigdamas, kad dovanotas žemės sklypas turėtų būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, nurodo, kad sklypas buvo iš esmės pagerintas. Žemės sklypas nebuvo pagerintas, bet ir pabloginta jo būklė, kadangi dabar jo nebeįmanoma naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Vien pagal ieškovo nurodomas vertes akivaizdu, kad sklypo vertė nepadidėjo. Ieškovas pateikia 2007 m. spalio 16 d. dienos notarinę pinigų dovanojimo sutartį, pagal kurią jam seneliai padovanojo 200 000 Lt, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad pinigai realiai perduoti ar pervesti, bei iš kokių šaltinių įgyti. Taip pat ieškovas pateikė 16 paprastos rašytinės formos pinigų dovanojimo sutarčių, pagal kurias ieškovo tėvai dovanojo dideles sumas pinigų, laikotarpiu nuo 2006 iki 2014 metų. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad pinigai perduoti realiai. Apie tokių sutarčių egzistavimą jai nebuvo žinoma. Iš ieškovo pateikto įmonės sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovo tėvų pajamos įmonėje buvo nedidelės, taip pat matyti, kad ieškovo motina sau persivesdavo ne tik savo, bet ir atsakovės darbo užmokestį. Taip pat ieškovės žiniomis įmonė dirbo arba su minimaliu pelnu arba nepelningai, todėl mažai tikėtina, kad ieškovo tėvai, kaip akcininkai gaudavo dividendus. Taigi dovanojimo sutartys yra fiktyvios ir niekinės. Ieškovas nurodo, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo 1,3288 ha žemės sklypą, kurio vertė 589 Eur. Atlikus nekilnojamojo turto vertinimą, nustatyta, kad sklypo vertė 2019 m. sausio 3 d. yra 4900 Eur. Atsakovė nevertino 0,4556 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl sutinka su ieškovo siūloma vertė 821 Eur. Automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti traukiamas į bendro turto balansą, kadangi pats ieškovas pardavė automobilį atsakovei 2015 m. birželio 26 d. už 750,00 Eur ir jis yra asmeninė atsakovės nuosavybė. Ieškovas teigia, kad automobilio „IVECO 35C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 3000 Eur. Pagal VšĮ „Empekis“ šalių turimo automobilio vertė yra 5200 Eur. Ieškovas nurodo, kad priekabos „Tema Car 02“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 500 Eur. Atsakovė nesutinka su tokiu vertinimu, nes jos vertė yra 2000 Eur. Ieškovas nurodo, kad šalių turimo automobilio „Subaru Impreza M1AA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 500 Eur. Šis automobilis yra ralio automobilis. Atsakovas su juo dalyvauja ralio varžybose. Atsakovės vertinimu šio automobilio vertė yra 7000 Eur. Atsakovės sutiktų su tokiomis turto dalybomis: šalys parduoda visą turimą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą bei pagalbinį pastatą, ir gautas lėšas pasidalija pusiau. Kitą turtą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 900 Eur, 0,4556 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė 821 Eur, automobilį „IVECO 35C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą „Tema Car 02“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilį „Subaru Impreza M1AA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasidalina natūra, kompensuodami vienas kitam skirtumą, jei kažkuriam natūra atitektų didesnės vertės turtas.

Šalies argumentai

3. Atsakovė D. G. pateikė ir priešieškinį, kuriuo prašo: santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; padalyti šalių santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą ir atsakovei priteisti G. G. lovą (vertė 340 Eur)? G. G. rašomąjį stalą (vertė 420 Eur)? G. G. kambario šviestuvą (vertė 150 Eur)? žiemos sodo šviestuvą (vertė 418 Eur)? 3 „BRA“ svetainės šviestuvus (vertė 768 Eur) ir televizoriaus spintelę miegamajam (vertė 336 Eur)? virtuvės baldus (vertė 132 Eur)? kambario baldus (vertė 242 Eur)? viryklę „Gorenje“ (vertė 214 Eur)? taip pat U. G. lovą (nedalijama tarp sutuoktinių) ir U. G. komodą (nedalijama tarp sutuoktinių) bei 7 865 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkančius baldus ir buitinę techniką, o ieškovui priteisti virtuvės pakabinamus šviestuvus (vertė 601 Eur)? svetainės pakabinamą šviestuvą (vertė 955 Eur)? svetainės minkštus baldus (vertė 2 732 Eur)? svetaines pietų stalą su 8 kėdėm (vertė 3297 Eur)? miegamojo lovą (vertė 948 Eur)? odinius baldus („Magrės“, vertė 1 477 Eur)? virtuvės baldų komplektą (vertė 1847 Eur)? „Siemens“ įmontuojamą orkaitę (vertė 504 Eur)? „Siemens“ įmontuojamą kaitlentę (vertė 864 Eur)? „Liebherr“ įmontuojamą šaldytuvą (vertė 840 Eur)? „Liebherr“ šaldiklį (vertė 864 Eur)? „AEG“ skalbyklę (vertė 605 Eur)? „Siemens“ indaplovę (vertė 504 Eur)? televizoriaus spintelę kino salėje (vertė 336 Eur)? 3 „Samsung“ televizorius (vertė 1 512 Eur).

Atsiliepimas

3.1. Atsakovė papildomai pažymėjo, jog dar atsiliepime į ieškinį nurodė, kad realiai santuoka iširo ne dėl charakterių skirtumo, o dėl to, kad atsakovas susirado kitą moterį. 2015 metais ieškovo elgesys šeimoje labai pasikeitė. Jis tapo mažiau dėmesingas, mažiau rūpinosi šeima, dažnai pradėjo negrįžti namo vakarais, naktimis. 2015 metų balandžio mėnesio atsakovė aptiko susirašinėjimą su I. U., iš kurio tapo aišku, kad ieškovas užmezgė artimus santykius su šia moterimi. Nagrinėjant bylą dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo 2018 m. vasario 12 d. posėdžio metu, ieškovo (nagrinėtoje byloje atsakovo) paklausus, kodėl jis du kartus per mėnesį važiuoja į užsienį, jis (1:22:33) nurodė, kad važinėja ten pas draugę. Ieškovas „pas draugę“ buvo nusivežęs ir šalių dukrą G. G.. Jei ieškovas nebūtų neištikimas atsakovei, ji net nesvarstytų apie santuokos nutraukimą. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, neįtraukė šalių įgyto ir valdomo kilnojamojo turto, tai yra baldų ir šviestuvų. Kilnojamojo turto vertę nustatė pagal įsigijimo vertę, taikant baldams 6 proc. metinį nusidėvėjimą, o šviestuvams 4 proc.. Bendra turto vertė yra 21 770 Eur. Kadangi ieškovas pagal ieškinį reikalauja priteisti jam namą, logiška, kad ir name esantis kilnojamasis turtas atitektų jam, o bute esantis turtas atitektų atsakovei. Taip pat atsakovė pasiimtų iš namo nepilnametės U. G. naudojamus baldus, pilnametės G. G. naudojamus baldus bei kelis papildomus. Atsakovė prašo jai priteisti aukščiau išvardintą kilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė 3 020 Eur. Kadangi ieškovui lieka didesnės vertės kilnojamasis turtas, atsakovei priteistina 7 865 Eur pinginė kompensacija už atsakovui atitenkančius baldus ir buitinę techniką.

4. Ieškovas S. G. atsiliepime į priešieškinį papildomai nurodė, kad atsakovė gavusi ieškinio reikalavimų papildymą, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. balandžio 30 d., pakeitė savo poziciją išdėstytą ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, kurioje sutiko, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pateikusi priešieškinį įrodinėja, kad santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės. Atsakovė teigia, kad ieškovas jai buvo neištikimas, o apie šį faktą ji neva sužinojo 2015 m. balandžio mėn., kai atsakovė aptiko susirašinėjimą su kita moterimi. Ieškovui nėra žinomas į bylą pateiktų susirašinėjimų turinys. Į bylą pateiktas asmenų susirašinėjimas yra dirbtiniai sukurtas siekiant ieškovą nepagristai apkaltinti neištikimybe tam, kad atsakovė į dalintino turto balansą galėtų įtraukti ir tą turtą, kurį ieškovas įgijo šalims gyvenat skyrium ir bendro ūkio nevedant, nors atsakovei puikiai yra žinoma, kad šalių santuoka iširo išimtinai dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė taip pat nurodo, kad nagrinėjant bylą dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo, atsakovas, 2018 m. sausio 12 d. teismo posėdyje, nurodė, kad į užsienį važinėja pas draugę. Taigi šiuo atveju, atsakovė, toje pačioje byloje, kurioje pati teigia, kad nuo 2016 m. pavasario su vyru neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, vyro neištikimybę įrodinėja 2018 m. sausio 12 d. duomenimis, tai yra tada, kai sutuoktiniai jau kuris laikas formaliai gyveno atskirai, todėl tiek ieškovas, tiek ir atsakovė galėjo palaikyti santykius su kitais asmenimis. Patikslinto priešieškinio argumentai netiesiogiai patvirtina atsakovės sutikimą, kad santuokoje pastatytas namas būtų priteistas ieškovui, o butas atsakovei. Ieškovas iš esmės sutinka su atsakovės prašymu, kad tenkinus prašymą dėl namo priteisimo ieškovui, jam būtų priteisiami ir name esantys kilnojamieji daiktai. Ieškovas nesutinka dėl svetainės šviestuvų iškomplektavimo, nes vientisas komplektas turi būti priteisiamas vienam sutuoktiniui. Taip pat ieškovas nesusitinka tik dėl kai kurio turto vertės. G. G. lovos vertė 340 Eur? G. G. rašomojo stalo vertė 420 Eur? G. G. kambario šviestuvo vertė 150 Eur? žiemos sodo šviestuvo vertė 418 Eur? 3 „BRA“ svetainės šviestuvų vertė 768 Eur, televizoriaus spintelės miegamajam vertė 336 Eur? buto virtuvės baldų vertė 132 Eur? buto kambario baldų vertė 242 Eur? viryklės „Gorenje“ vertė 214 Eur? U. G. lova (nedalijama tarp sutuoktinių) ir U. G. komoda (nedalijama tarp sutuoktinių), virtuvės pakabinamų šviestuvų vertė 150 Eur? svetainės pakabinamo šviestuvo vertė 955 Eur? svetainės minkštų baldų vertė 1 500 Eur? svetainės pietų stalų su 8 kėdėm vertė 1300 Eur? miegamojo lovos vertė 400 Eur? odinių baldų („Magrės“) vertė 1 000 Eur? virtuvės baldų komplekto vertė 1 000 Eur? „Siemens“ įmontuojamos orkaitės vertė 160 Eur? „Siemens“ įmontuojamos kaitlentės vertė 200 Eur? „Liebherr“ įmontuojamo šaldytuvo vertė 280 Eur? „Liebherr“ šaldiklio vertė 280 Eur? „AEG“ skalbyklės vertė 80 Eur? „Siemens“ indaplovės vertė 150 Eur? televizoriaus spintelės kino salėje vertė 336 Eur? 3 „Samsung“ televizorių vertė 510 Eur. Bendra turto vertė yra 11 321 Eur. Kiekvienai iš šalių turi atitekti turto už 5 660,50 Eur, kadangi ieškovui lieka didesnės vertės kilnojamasis turtas, atsakovei priteistina 3 208,50 Eur pinginė kompensacija už jam atitenkančius baldus ir buitinę techniką.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu nusprendė ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies. Sprendimu teismas nutraukė santuoką, sudarytą tarp ieškovo S. G. ir atsakovės D. G. (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2016 m. balandžio 30 d. Nepilnametės šalių dukros U. G. gyvenamąją vietą teismas nustatė su motina atsakove D. G.. Atsakovei D. G. 2001 m. liepos 25 d. dovanojimo sutartimi Nr. 3073 padovanotą trijų kambarių butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), teismas pripažino asmenine atsakovės nuosavybe. Atsakovei 2007 m. rugpjūčio 21 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1612 ir 2013 m. kovo 8 d. dovanojimo sutartimi Nr. 682 padovanotą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), teismas pripažino bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Teismas sprendimu nusprendė padalinti santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą ieškovui S. G. asmeninės nuosavybės teise priteisiant: 4 000 Eur vertės žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 16 9800 Eur vertės gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su pagalbinio ūkio pastatu, garažu ir dirbtuvėmis, esančius adresu (duomenys neskelbtini); 4 900 Eur vertės 1,3288 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 821 Eur vertės 0,4556 ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 1 504 Eur vertės automobilį „SUBARU IMPREZA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 8 869 Eur vertės kilnojamuosius daiktus: virtuvės pakabinamus šviestuvus, Svetainės pakabinamą šviestuvą, „BRA“ tris šviestuvus, Svetainės minkštus baldus; Svetaines pietų stalą su 8 kėdėmis; Miegamojo lovą; Odinius baldus („Magrės“); Virtuves baldų komplektą; „Siemens“ įmontuojamą orkaitę; „Liebherr“ įmontuojamą šaldytuvą; „Liebherr“ šaldiklį; „AEG“ skalbyklę; „Siemens“ indaplovę; Televizoriaus spintelę kino salėje ; 3 „Samsung“ televizorius; automobilį „IVECO 35C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio priekabą „Tema Car 02“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), bei atsakovei D. G. asmeninės nuosavybės teise priteisiant: 2 452 Eur vertės kilnojamuosius daiktus: G. G. lovą, rašomąjį stalą, kambario šviestuvą; žiemos sodo šviestuvą, „Siemens“ įmontuojamą kaitlentę, televizoriaus spintelę miegamajame; virtuvės baldus; kambario baldus; viryklę „Gorenje“; taip pat U. G. lovą (nedalijama tarp sutuoktinių) ir U. G. komodą (nedalijama tarp sutuoktinių); automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas taip pat priteisė atsakovei D. G. iš ieškovo S. G. 38 505,62 Eur dydžio piniginę kompensaciją, likusią po šalims viena kitai tenkančių išmokėti piniginių kompensacijų tarpusavio įskaitymo. Po santuokos nutraukimo teismas ieškovui S. G. paliko pavardę „G.“, o atsakovei D. G. paliko pavardę „G.“. Taip pat teismas nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovės D. G. 1 040,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusiose dalyse ieškinys ir priešieškinys buvo atmesti.

6. Teismas nurodė, kad byloje nepateikti aiškūs įrodymai, nuo kada ieškovas galimai turi kitą moterį, be to tiek ieškovas, tiek jo tėvai nurodė, kad šalių santuoka nebuvo tvirta jau pakankamai ilgai, šalys neveda bendro santuokinio gyvenimo nuo 2015 metų, kur kas anksčiau pradėjo laisvalaikį leisti atskirai, pradėjo nepasitikėti vienas kitu, nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, todėl sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

7. Remdamasis byloje esančiais šalių parodymais, teiginiais jų procesiniuose dokumentuose ir kitais įrodymais teismas nustatė, kad nuo 2016 m. balandžio 30 d. ieškovas ir atsakovė nebeveda bendro ūkio, faktiškai gyvena atskirai, todėl tenkino ieškovo prašymą nuo šio momento taikyti santuokos nutraukimo teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms.

8. Teismas pažymėjo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad šalys turi nepilnametę dukrą U. G., gim. (duomenys neskelbtini) Byloje nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, šalys prašo ją nustatyti su atsakove. Tam pritaria ir Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove. Šalys taip pat teismo prašė nenustatyti ieškovo bendravimo su dukra tvarkos, dėl jos ginčo nėra, todėl teismas sprendė, kad bendravimo su vaiku tvarka nenustatoma.

9. Pasisakydamas dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe teismas nurodė, kad atsakovei santuokos metu jos tėvai 2001 m. liepos 25 d. dovanojimo sutartimi Nr. 3073 padovanojo trijų kambarių butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), t. y. šalims būnant susituokus. Tiek ieškovo, tiek atsakovės parodymuose teismo posėdžio metu, šalių procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad ieškovas ir atsakovė apsigyveno minėtame bute dar iki buto padovanojimo ir ten gyvendami dar iki buto dovanojimo sutarties pradėjo pamažu remontuoti butą, o jį padovanojus pakeitė duris, langus, sudėjo laminatą, pakeitė vamzdžius ir atliko kitus darbus. Teismo vertinimu, nurodyti buto remonto darbai: langų, grindų dangos pakeitimas, vamzdyno remontas, sienų dažymas, nelaikytini pagerinimais, kokybiškai ar kiekybiškai iš esmės pakeičiančiais daiktą. Juolab, kad byloje nėra duomenų, kiek konkrečiai kokie darbai kainavo ir kas už juos mokėjo. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų ir apie tai, kiek ieškovas asmeninių lėšų investavo į ginčo buto remontą. Taigi, jis jokiais įrodymais nepagrindė atliktų pagerinimų vertės, įtakojančios buto kainos padidėjimą. Ieškovas su šeima apsigyveno bute iki jo padovanojimo, o tai rodo, kad butas buvo tinkamas gyventi. Tuo pačiu teismas pažymėjo, kad po remonto atlikimo ieškovas su šeima jame gyveno daugiau kaip dešimt metų, nemokėjo nuomos ar kredito, tiesiog naudojosi suremontuotu butu savo ir šeimos poreikiams. Visa tai leido teismui daryti išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų ginčo butą pripažinti iš esmės pagerintu ir jį laikyti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas taip pat pažymėjo, kad nesant buto vertės nepriklausomo vertinimo, kuris rodytų, kokia turto vertė buvo prieš remontą, negalima vien VĮ „Registrų centro“ pateikta rinkos verte spręsti apie buto vertės padidėjimą.

Šalies argumentai

10. Nors ieškovas ieškiniu prašė pripažinti atsakovei 2007 m. rugpjūčio 21 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1612 ir 2013 m. kovo 8 d. dovanojimo sutartimi Nr. 682 padovanotą žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau teismas nurodė, kad byloje nepakanka įrodymų spręsti, jog ieškovas mokėjo atsakovės motinai už žemės sklypą. Nors ieškovo tėvai teigia, kad sūnui davė pinigus sumokėti už žemės sklypą, jie pinigų perdavimo fakto atsakovės motinai nematė, atsakovė taip pat neigia pinigų mokėjimo jos motinai faktą, todėl nėra pagrindo spręsti, jog žemės sklypas buvo pirktas už ieškovo pinigus, o ne padovanotas, kaip tai nurodyta dovanojimo sutartyse. Teismas taip pat pažymėjo, kad pirmoji žemės sklypo dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2007 m. rugpjūčio 21 d., todėl nelogiška, kad ieškovas už visą žemės sklypą būtų mokėjęs tik 2013 metais. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šio ieškovo reikalavimo tenkinimui nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pasisakydamas dėl gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra ginčo, jog šį namą, nors pradžioje ir atsakovės motinos vardu pradėjo statyti ieškovas su atsakove, kurie parengė namo projektą, pastatė pamatus, o vėliau atsakovei pastatas buvo perrašytas dovanojimo sutartimi, o jai tapus ūkininke, buvo baigtas statyti iš šalių lėšų (tai patvirtina visa eilė rašytinių dokumentų). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas pripažinti namą šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Byloje šalių parodymais, taip pat įrodymais apie šalių gaunamas pajamas, teismas nustatė, kad šalys paskolos namo statybai neėmė, o jų gaunamos pajamos buvo nedidelės, todėl laikė, kad iš savo gaunamo uždarbio pasistatyti namą galimybės šalys neturėjo. Namo statybai išleistos sumos, mokėjimai už medžiagas rodo, kad prie namo statybos ženkliai prisidėjo ieškovo tėvai bei seneliai. Remiantis šiais rašytiniais įrodymais bei ieškovo ir jo tėvų parodymais, jog ieškovui senelių padovanota suma buvo panaudota namo statybai, teismas sprendė, kad byloje įrodyta, jog namo statybai ieškovas panaudojo 57 924,00 Eur savo asmeninių lėšų. Be, teismas laikė, jog ieškovo, jo tėvų parodymais bei rašytiniais įrodymais įrodyta, jog ieškovo tėvas vykdant statybas dovanojimo sutartimis padovanojo ieškovui 41 080,57 Eur. Galiausiai teismas nurodė, kad ieškovas taip pat įrodė, kad jo tėvai jam taip pat padovanojo 15 422,18 Eur, kuriuos jų įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo už statybines medžiagas, baldus ir kitas prekes. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovas namo ir ūkinio pastato statybai ir įrengimui investavo 114 426,75 Eur savo asmeninių lėšų.

12. Pasisakydamas dėl šalims priklausančio turto padalijimo teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad padalijus turtą namas su ūkiniu pastatu atitenka ieškovui. Taip pat teismas sprendė, kad ieškovui priteistinas žemės sklypas po namu, kuris priklauso ieškovei. Nors žemės sklypas nepripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismas laikė, kad vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, žemės sklypą tikslinga priteisti ieškovui. Manė, kad tai nepažeis atsakovės teisių, nes jai iš ieškovo už žemės sklypą ir tenkančią namo dalį priteisiama kompensacija. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė nereiškė noro turėti šį žemės sklypą. Tokią išvadą teismas darė įvertinęs atsakovės atsiliepime nurodytą siūlomą turto padalijimo būdą, t. y. parduoti žemės sklypą su namu ir pinigus pasidalinti šalims lygiomis dalimis.

13. Nustatydamas namo su ūkiniu pastatu ir žemės sklypo vertę, teismas nurodė, kad šalių pateiktos turto vertės konsultacinės išvados yra išsamios, atliktos kvalifikuotų turto vertintojų, o šalys atsisakė daryti turto vertės nustatymo ekspertizę, todėl laikė, jog šiuo atveju teisingiausia laikyti, jog turto vertė yra 173 800 Eur, t.y. vidurkis pateiktų turto verčių. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui atitenka namas ir ūkinis pastatas, kurių su žemės sklypu vertė yra 173 800 Eur, teismas sprendė, kad atsakovei už ieškovui atitenkantį didesnės vertės turtą priteistina 31 686,62 Eur kompensacija ((169 800 Eur (namo ir ūkinio pastato vertė be žemės sklypo) - 114 426,75 Eur (ieškovo panaudotos asmeninės lėšos namo statybai)) : 2 + 4 000,00 Eur (atsakovei asmenine nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vertė, remiantis nustatyta remiantis nekilnojamojo turto konsultacine pažyma).

14. Dalindamas nekilnojamąjį turtą teismas nurodė, kad ieškovas prašė jam priteisti 4 900 Eur vertės 1,3288 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) Nesant šalių ginčo dėl sklypo padalijimo, ieškovo prašymas tenkinamas, o atsakovei priteistina 2450 Eur kompensacija. Be to, ieškovui šalių sutarimu atitenka santuokoje įgytas 821 Eur vertės 0,4556 ploto žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovei iš ieškovo priteistina 410,50 Eur kompensacija.

15. Pasisakydamas dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo teismas pažymėjo, kad šalys teismui nurodė skirtingas kilnojamojo turto kainas, tačiau nepateikė šio turto įsigijimo dokumentų. Šalys taip pat nesutiko, kad būtų atliktas kilnojamojo turto vertinimas, todėl teismas šioje byloje dalytino turto vertę nustatė pagal byloje esančius įrodymus ir savo vidinį įsitikinimą. Įvertinęs bylos duomenis teismas sprendė, kad ieškovo nurodomos kainos atitinka dėvėtų baldų ir buitinės technikos rinkos kainas, todėl dalindamas šį turtą vadovavosi jomis. Teismas laikė, kad viso kilnojamojo turto vertė yra 11 321 Eur, ieškovui iš jo tenka už 8 869 Eur, o atsakovei už 2 452 Eur. Todėl sprendė, kad ieškovas už kilnojamąjį turtą sumoka 3 208,50 Eur kompensaciją.

16. Teismas sprendime taip pat nurodė, kad esant ginčui dėl automobilio „Subaru“ vertės, teismas vadovavosi VšĮ „Emprekis“ nurodyta vidutine transporto priemonės kaina Lietuvoje, kuri yra 1504 Eur be PVM, todėl sprendė, kad ieškovui priteisus šį „Subaru“, atsakovei priteistina 752 Eur kompensacija. Teismas taip pat pažymėjo, jog iš atsakovės pateiktos 2015 m. birželio 26 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad ieškovas atsakovei automobilį „Toytota Corolla“ pardavė už 750 Eur, todėl šis turtas laikytinas asmenine atsakovės nuosavybe ir šioje byloje nėra dalintinas. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo automobilis „IVECO 35C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytas 2017 m. balandžio 6 d., o automobilio priekaba Tema Car 02, valst Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyta 2017 m. balandžio 6 d., t. y. gyvenant šalims skyrium, todėl sprendė, kad šis turtas nedalintinas ir pripažįstamas ieškovo asmeniniu turtu.

17. Suskaičiavęs visą turtą, tenkantį šalims, teismas nurodė, kad atsakovei iš ieškovo priteistina iš viso 38 505,62 Eur dydžio piniginė kompensacija.

Šalies argumentai

18. Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas pažymėjo, kad atsakovė priešieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės ir padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, tačiau teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o padalijant kilnojamąjį turtą, kadangi dėl jo iš esmės nebuvo ginčo, vadovavosi ieškovo nurodytomis turto vertėmis. Teismas sprendė, kad ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteisiama 2040,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovui nepriteisiamos išlaidos už nekilnojamojo turto vertinimą, kadangi abi šalys teikė savo nekilnojamojo turto vertinimus. Atitinkamai atsakovei iš ieškovo – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteisiama 1000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu apeliantas S. G. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą dalyje dėl turto pripažinimo asmenine atsakovės nuosavybe bei turto nutraukiant santuoką padalijimo, ir šioje dalyje išdėstyti jį taip: atsakovei D. G. 2001 m. liepos 25 d. dovanojimo sutartimi Nr. 3073 padovanotą trijų kambarių butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe. Atsakovei D. G. 2007 m. rugpjūčio 21 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1612 ir 2013 m. kovo 8 d. dovanojimo sutartimi Nr. 682 padovanotą žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės D. G. nuosavybe. Atsakovei D. G. 2007 m. rugpjūčio 21 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1612 ir 2013 m. kovo 8 d. dovanojimo sutartimi Nr. 682 padovanotą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe. Padalinti ieškovo S. G. ir atsakovės D. G. santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą: ieškovui S. G. asmeninės nuosavybės teise priteisiant: 4 000 Eur vertės žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 163 000 Eur vertės gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su pagalbinio ūkio pastatu, garažu ir dirbtuvėmis, esančius adresu (duomenys neskelbtini); 4 900 Eur vertės 1,3288 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 821 Eur vertės 0,4556 ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 1 504 Eur vertės automobilį „SUBARU IMPREZA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 8 869 Eur vertės kilnojamuosius daiktus: virtuvės pakabinamus šviestuvus, Svetainės pakabinamą šviestuvą, „BRA“ tris šviestuvus, Svetainės minkštus baldus; Svetaines pietų stalą su 8 kėdėmis; Miegamojo lovą ; Odinius baldus („Magrės“); Virtuves baldų komplektą; „Siemens“ įmontuojamą orkaitę; „Liebherr“ įmontuojamą šaldytuvą; „Liebherr“ šaldiklį; „AEG“ skalbyklę; „Siemens“ indaplovę; Televizoriaus spintelę kino salėje ; 3 „Samsung“ televizorius; Automobilį „IVECO 35C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio priekabą „Tema Car 02“, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei D. G. asmeninės nuosavybės teise priteisiant: 37 200 Eur vertės butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2452 Eur vertės kilnojamuosius daiktus: G. G. lovą, rašomąjį stalą, kambario šviestuvą; žiemos sodo šviestuvą, „Siemens“ įmontuojamą kaitlentę, televizoriaus spintelę miegamajame; virtuvės baldus; kambario baldus; viryklę „Gorenje“ vertė; taip pat U. G. lovą (nedalijama tarp sutuoktinių) ir U. G. komodą (nedalijama tarp sutuoktinių); 1 669 Eur vertės automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priteisti atsakovei D. G. iš ieškovo S. G. 13 673,13 Eur dydžio piniginę kompensaciją, likusią po šalims vienai kitai tenkančių išmokėti piniginių kompensacijų tarpusavio įskaitymo. Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokinę pavardę G., o atsakovei palikti pavardę G.. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Atsiliepimas

19.1. Dėl buto. Apelianto teigimu, byloje esančios nuotraukos patvirtina faktą, kad atlikus remontą butas buvo iš esmės pagerintas. Faktą apie atliktus kapitalinius remonto darbus bute patvirtino ir byloje liudiję A. G. ir V. G.. Net pati atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek duodama parodymus patvirtino, kad buvo pakeistos durys, langai, sutvarkyta vonia ir tualetas, sutvarkytos grindys, sienos, t. y. iš esmės pertvarkytas visas butas. Todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog butas nebuvo iš esmės kokybiškai pagerintas.

19.2. Teismo argumentas, jog po remonto atlikimo ieškovas su šeima jame gyveno ir naudojosi savo ir šeimos poreikiams, kaip tik patvirtina, kad buto remontas ir buvo skirtas ieškovo ir atsakovės šeimai gyventi, taigi šio turto sukūrimo tikslas buvo bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Abi šalys ir liudytojai aiškiai patvirtino, kad butas buvo pradėtas remontuoti dar iki santuokos, vos šalims apsigyvenus kartu, kadangi jame buvo būtinas kapitalinis remontas ir buto dovanojimo sandorio sudarymo metu butas jau buvo dalinai pagerintas.

19.3. Duomenys apie buvo vertę patvirtina faktą, kad atlikti buto pagerinimai turi reikšmingos įtakos buto vertei, kadangi vertinant nekilnojamąjį turtą jį apžiūrėjus yra nustatoma vertė, ženkliai didesnė už bendrą vertinimą. Ieškovo skaičiavimais ir tvirtinimu į buto remontą buvo investuota 20 000 Lt (5 792,40 Eur).

19.4. Konstatavus, kad santuokos metu ginčo bute buvo atlikti pagerinimai, ir teismui sprendus, kad šie pagerinimai nėra esminiai, klausimas dėl kompensacijos ieškovui nebuvo sprendžiamas.

19.5. Dėl žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Nagrinėjant bylą ieškovas ir liudytojai aiškiai patvirtino faktą, kad už ginčo žemės sklypą atsakovės motinai buvo sumokėta 15 000 Lt, kadangi buvo planuota sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, o ne dovanojimo sandorius. Tik nuvykus pas notarą ieškovui buvo pasakyta, kad šiuo atveju labiau „apsimoka“ sudaryti dovanojimo sandorį.

19.6. Ieškovas reikalavimą pripažinti žemės sklypą bendrąja jungtine nuosavybe grindė ir žemės sklypo pagerinimu, tačiau teismas apie tai visiškai nepasisakė. Ginčo žemės sklypas buvo išlygintas, jame pasodinta veja bei įvairūs vaismedžiai, pilnai sutvarkyta aplink namą esanti namų valda, sklypas apsodintas tujomis bei aptvertas tvora, sklype buvo iškąstas tvenkinys, t. y. minėtame sklype šalių santuokos metu buvo atlikti esminiai pagerinimai.

19.7. Vertinant ginčo žemės sklypo vertę, atsižvelgtina į tai, kad 2006 m. rugpjūčio 28 d. sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 977 Eur, dovanojimo metu šalys žemės sklypą įvertino 1 599 Eur, tuo tarpu sutuoktiniams vykdant bendras investicijas į sklypą ir minėtame sklype sukūrus namų valdą (Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis), jo vertė buvo padidinta ir išaugo iki 4 000 Eur. Taigi žemės sklypo vertė ženkliai padidėjo. Ieškovo vertinimu yra pagrindas ginčo žemės sklypą pripažinti bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe ir jį įtraukti į šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio ir santuokos nutraukimo metu dalintino turto balansą.

19.8. Dėl automobilio Toyota Corolla. Faktas, kad automobilis pirkimo – pardavimo sutartimi buvo perleistas ieškovo atsakovei niekaip neįrodo jo buvimo asmenine atsakovės nuosavybe. Sudarius pirkimo – pardavimo sutartį viešame registre buvo tiesiog pakeistas automobilio savininkas. Tačiau automobilio pirkimui nebuvo panaudotos asmeninės atsakovės lėšos ir tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta. Todėl automobilis yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, įgyta santuokos metu.

19.9. Dėl gyvenamojo namo su pagalbiniu ūkio pastatu, garažu ir dirbtuvėmis vertės nustatymo. Ieškovo pateiktas ginčo turto rinkos vertės nustatymas yra visu pusmečiu vėlesnis, labiau atspindintis rinkos pokyčius ir tikrąją turto vertę teismo sprendimo priėmimo dienai. Atsakovė šios ieškovo pateiktos turto vertės neginčijo, neprašė atlikti teismo ekspertizės, taigi su nustatyta verte sutiko. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką bei į tai, kad konsultacinė išvada yra išsami ir atlikta kvalifikuotai, nėra jokio pagrindo abejoti ieškovo pateikta ginčo turto verte bei turto vertę nustatyti pagal pateiktų turto verčių vidurkį.

19.10. Dėl atsakovei priteistos piniginės kompensacijos dydžio. Atsakovei priteisintos kompensacijos dydis ieškovo skaičiavimu turėtų būti 13 673,13 Eur.

20. Atsakovė D. G. pateiktame atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai.

20.1. Ieškovo reikalavimas dėl buto pripažinimo bendra nuosavybe grindžiamas tik ieškovo teiginiais ir iš esmės šališkais liudytojų parodymais, nes duodama parodymus apelianto motina visą laiką piktinosi, kodėl atsakovės tėvai padovanojo butą savo dukrai, o ne žentui. Ieškovas nepateikia jokių duomenų, įrodančių darbų apimtis, apmokėjimo faktų bei darbų atlikimo terminus.

20.2. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad žemės sklypo pagerinimai turėjo esminę reikšmę jo rinkos vertės pokyčiams. Tam, kad ginčo turtą butų galima pripažinti bendra jungtine nuosavybe, ieškovas turi remtis ne VĮ „Registrų centras“ nurodomu vertės pokyčiu, bet aiškiai ir nedviprasmiškai įrodyti, kaip buvo iš esmės, kokiomis lėšomis ir kada pagerintas žemės sklypas.

20.3. Parduodamas Toyota Corolla automobilį apeliantas jau gavo iš atsakovės 750,00 Eur, gauų pinigų nesidalino.

20.4. Ginčo dėl turto vertės, kompensacijos dydžio nekiltų, jei teismas, priimdamas sprendimą, būtų laikęsis įstatyme nustatyto turto padalijimo būdo – padalijimo natūra, o ne taikydamas išimtinį turto padalijimo būdą.

Šalies argumentai

21. Apeliaciniu skundu apeliantė D. G. prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui priteistas asmeninės nuosavybės teise D. G. priklausantis žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); panaikinti teismo sprendimą turto padalinimo dalyje ir priteisti D. G.: ½ gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su pagalbinio ūkio pastatu, garažu ir dirbtuvėmis, esančių adresu (duomenys neskelbtini); ½ 1,3288 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ 0,4556 ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); Tenkinus reikalavimą dėl ½ gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su pagalbinio ūkio pastatu, garažu ir dirbtuvėmis, esančių adresu (duomenys neskelbtini) priteisimo, priteisti S. G. ½ žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Dėl ieškinio ribų peržengimo. Byloje ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo priteisti kompensaciją už ieškovo asmeninių lėšų panaudojimą, kurios pagrindas būtų giminaičių neva dovanotos lėšos. Ieškovas, reikšdamas reikalavimus, pats atliko įskaitymą, nors atsakovė nesutiko su tuo, kad ieškovas namo statybai panaudojo visas lėšas. Pažymėtina ir tai, kad pats ieškovas pripažino, kad ne visas pagal jo teiktas dovanojimo sutartis teiktas lėšas panaudojo statyboms. Atsakovės nuomone, klausimas, nesant pareikšto materialinio reikalavimo dėl kompensacijos už ieškovo asmeninių lėšų panaudojimą priteisimo negalėjo būti sprendžiamas. Šioje byloje nagrinėti ieškovo reikalavimo dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo nebuvo teisinio pagrindo, nes šiam momentui nėra nustatyta, jog šalys turi viena kitai galiojančių priešpriešinių reikalavimų. Teismas, priimdamas sprendimą dėl nepareikšto reikalavimo, privalėjo motyvuoti, kaip pažeidžiami ieškovo interesai ir kokiu būdu tai veikia visuomenės interesus.

21.2. Dėl asmeninės nuosavybės nusavinimo. Teismas konstatavo, kad žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, tačiau jį priteisė ieškovui. Norą šį sklypą turėti asmeninės nuosavybės teise ji išreiškė priimdama jį kaip dovaną ir niekada šio noro nebuvo atsisakius. Nusavindamas atsakovės asmeninės nuosavybės teise priklausantį sklypą, mažiausiai turėjo priteisti 6800 Eur piniginę kompensaciją.

21.3. Dėl turto padalijimo būdo. Teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika ir visiškai nemotyvavo, kodėl turtas negali būti dalijamas natūra. Teismas, nedalindamas turto natūra, pažeidė ne tik atsakovės, bet ir šalių nepilnametės dukters teises, nes atėmė galimybę vaikui augti savo namuose. Nors teismo sprendimu yra nustatoma nepilnametės dukters gyvenamoji vieta su atsakove, tačiau dalindamas turtą ne natūra, teismas visiškai neatsižvelgia į tai.

21.4. Nagrinėjamoje byloje, teismas dalindamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalim priklausantį 188 346 Eur vertės turtą, kurį sudaro 2 sklypai, 334,49 kv. m namas, 232 kv. m ūkinis pastatas, ieškovei priteisė turto už 2 452 Eur, nusavino ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį sklypą ir už tai priteisė 31 686,62 Eur piniginę kompensaciją. Toks turto padalijimo būdas niekaip neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų.

21.5. Paties ieškovo teigimu, per mėnesį, sumokėjus išlaikymą dukrai, jam pragyvenimui lieka 178 Eur. Pagal esamą situaciją, net jeigu ieškovas iš jam, jo teigimu liekančių 178 Eur savo poreikiams neskirtų nė cento, kompensaciją galėtų sumokėti per 15 metų. Todėl vertinant ir šiuo aspektu, ieškovui negalėjo būti priteisiamas turtas. Jis turėjo būti padalintas natūra.

21.6. Dėl ieškovo gautų pinigų namo statybai. Tuo atveju, jei atsakovas įrodinėja, kad įmonėje išgrynintomis lėšomis bei įmonės pirktomis prekėmis buvo mažinamas įmonės įsiskolinimas jo tėvui, į bylą turėjo būti pateikti atitinkami įrodymai: prekių perdavimo aktai, kuriomis perduodamos prekės, kasos išlaidų orderiai, patvirtinantys skolos grąžinimą. Dėl senelių dovanotų pinigų ieškovas niekada nebuvo užsiminęs, taip pat nebuvo informavęs, kad asmenines lėšas investuoja į bendrąją jungtinę nuosavybę. Net jei vertinti, kad ieškovo nurodytos lėšos buvo padovanotos, jos vertintinos kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Atsiliepimas

22. Ieškovas S. G. pateiktame atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

22.1. Reikalavimas dėl kompensacijos už jo asmeninių lėšų investavimą į bendrąją jungtinę nuosavybę priteisimo buvo aiškiai nurodytas ir pareikštas ieškinyje, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas tokį reikalavimą tenkino savo iniciatyva. Atsakovė jau atsiliepime į ieškinį pasisakė dėl ieškovo investuotų asmeninių lėšų. Bylos nagrinėjimo metu buvo aktyviai nagrinėjamos faktinės aplinkybės ir klausimas dėl ieškovo investuotų asmeninių lėšų į bendrąją jungtinę nuosavybę, apklausiami liudytojai, atliekamas įrodymų tyrimas.

Šalies argumentai

22.2. Nors ieškovas taip pat yra pateikęs apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo ir nesutinka su teismo nurodyta gyvenamojo namo su priklausiniais verte, tačiau matematiškai kompensacijų skaičiavimą teismas atliko tinkamai ir teisingai. Jokio ieškovo reikalavimo dėl kompensacijos už investuotas asmenines lėšas į bendrąją jungtinę nuosavybę „padvigubinimo“ teismas neatliko.

22.3. Teismas nusprendė priteisti atsakovei iš ieškovo 38 505,62 Eur dydžio piniginę kompensaciją, likusią po šalims vienai kitai tenkančių išmokėti piniginių kompensacijų tarpusavio įskaitymo. Pažymėtina, kad toks teismo sprendimas, t. y. šalių tarpusavio prievolių įskaitymas, yra pagrįstas teismų praktika (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

22.4. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas pagrįstai vadovavosi nustatyta žemės sklypo rinkos kaina – 4 000,00 Eur. Tuo tarpu iš atsakovės argumentų matyti, šiuo atveju nesutikimas su teismo sprendimu yra ne dėl to, kad atsakovės interesas yra turėti ginčo žemės sklypą asmenine nuosavybe, o dėl priteistos kompensacijos dydžio. Gyvenamasis namas, kiti statiniai ir žemės sklypas laikytini vientisu nedalomu turto kompleksu, kurį sudaro atskiri objektai, didinantys vienas kito vertę, būdami būtent nedalomo turto komplekso dalys. Tokie objektai negali būti vienas nuo kito atskiriami. Todėl teismas pagrįstai priteisė ginčo žemės sklypą kartu su gyvenamuoju namu ieškovui.

22.5. Turto padalinimas nepažeidžia nei atsakovės, nei šalių dukters teisių. Atsakovei nuosavybės teise lieka trijų kambarių butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (net prašydamas šį turtą pripažinti bendrąją jungtine nuosavybe, ieškovas prašė jį priteisti atsakovei). Šiame bute ilgą laiką šalys gyveno su dukterimis, bute buvo padarytas kapitalinis remontas, butas yra puikiai tinkamas gyventi. Taigi nei atsakovė, nei šalių dukra nelieka be gyvenamosios vietos.

22.6. Nors paties ieškovo pajamos nėra didelės, tačiau ieškovo tėvai yra geranoriškai pasiryžę dar kartą pagelbėti ir padėti ieškovui atsiskaityti su atsakove. Todėl ieškovas atsakingai teismui patvirtino, kad jokių finansinių kliūčių sumokėti atsakovei teismo priteistą kompensaciją nebus.

22.7. Senelių ir tėvų dovanoti pinigai buvo dovanojami asmeniškai ieškovui, todėl jie nebuvo fiziškai perduoti atsakovei. Tačiau iš faktinių aplinkybių akivaizdu, kad šalys neturėjo pajamų, kurios būtų pakankamos pastatyti ir įrengti didelį gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir garažą. Be ieškovui dovanotų lėšų šalys nebūtų turėję jokios galimybės įgyti turtą, kuris yra dalinamas santuokos nutraukimo metu. Ieškovas jau su ieškiniu detaliai nurodė faktines ginčo aplinkybes, pagrindė įrodymais savo reikalavimus. Jau ieškinyje buvo aiškiai įvardintos ieškovo investuotos asmeninės lėšos ir nurodyti jų šaltiniai. Atsakovė byloje teikė priešieškinį, tačiau reikalavimo senelių ieškovui dovanotas lėšas pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe nereiškė.

22.8. Atsakovė apeliaciniame skunde kelia reikalavimus, kurie nebuvo keliami pateikus priešieškinį pirmosios instancijos teisme - atsakovė neprašė padalinti gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą, ant kurio namas stovi, lygiomis dalimis ieškovui ir atsakovei, neprašė ieškovui dovanotų lėšų pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, pirmosios instancijos teisme atsakovė sutiko su ieškovo nurodomu turto padalinimo būdu ir reiškė reikalavimus tik dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir kilnojamųjų daiktų padalinimo. Naujų reikalavimų kėlimas apeliacinė instancijos teisme nėra galimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliaciniai skundai netenkintini.

23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų.

24. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

25. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas S. G. ir atsakovė D. G. (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3, sudarė santuoką. Santuokos metu šalims gimė dukra G. G., kuri šiuo metu jau yra pilnametė, ir U. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra nepilnametė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovo turimo mokėti dukrai išlaikymo klausimas jau buvo išspręstas anksčiau, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-139-522/2018. Šioje byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl jų mažametės dukros U. G. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, taip pat dėl S. G. bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, o skundžiamas sprendimas šioje dalyje, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka mažametės interesus, vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove neprieštaravo ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pateiktais apeliaciniais skundais neginčija ir teismo sprendimo dalies, kuria teismas nusprendė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei kuria nustatė, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2016 m. balandžio 30 d.

26. Teismui pateiktais apeliaciniais skundais tiek ieškovas S. G., tiek atsakovė D. G. ginčija bylą nagrinėjusio teismo sprendimą dalyje dėl šalims priklausančio turto priteisimo vienai ar kitai šaliai, turto priskyrimo bendram sutuoktinių turtui arba asmeninei sutuoktinių nuosavybei, turto vertės nustatymo ir jo padalijimo būdo, priteistinos kompensacijos dydžio etc. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinius skundus pateikė abi šalys, teisėjų kolegija atskirai vertina apelianto S. G. ir apeliantės D. G. pateiktų skundų pagrįstumą.

Dėl apelianto S. G. apeliacinio skundo

27. Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Skundžiamu teismu sprendimu teismas nusprendė atsakovei D. G. 2001 m. liepos 25 d. dovanojimo sutartimi Nr. 3073 padovanotą trijų kambarių butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe ir tokiu būdu netenkinti ieškovo reikalavimo laikyti šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nors apeliantas su sprendimu šioje dalyje nesutinka, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.90 straipsnio 1 dalis numato, jog turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

29. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, jog iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2012; kt.).

30. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju negalima spręsti, jog butas buvo pagerintas iš esmės, yra išsami ir motyvuota. Byloje nėra ginčo, kad šalys, gyvendamos bute pakeitė buto duris, langus, sudėjo laminatą, pakeitė vamzdžius ir atliko kitus darbus, tačiau nurodyti darbai senos statybos bute iš esmės yra skirti tik komfortiškesniam gyvenimui, ir nors keičia turto vertę, tačiau, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame sprendime, nelaikytini pagerinimais, kokybiškai ar kiekybiškai iš esmės pakeičiančiais daiktą (nekilnojamasis turtas nebuvo rekonstruotas, praplėstas, perstatytas ir pan.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat turi atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-187/2013; 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.). Atsižvelgiant į šią kasacinio teismo praktiką nagrinėjamos situacijos kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu ir tai, kad nekilnojamojo turto vertės dinamika pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos Respublikoje rodo nekilnojamojo turto vertės augimą, todėl labiau tikėtina, kad apeliantei padovanoto buto vertė būtų augusi net ir be reikšmingų šalių ir/ar apelianto S. G. investicijų į butą. Be to, net ir apelianto nurodoma kaip investuota 5 792,40 Eur suma, manytina, nesudarytų prielaidų spręsti apie esminį turto pagerinimą, kadangi pats butas yra trijų kambarių, o per daugiau nei dešimties metų laikotarpį tokios sumos investavimas į buto remontą negalėtų būti laikomas ypatingai dideliu, neatitinkančiu įprastų sąnaudų einamiesiems remontams ir pan. Kaip skundžiamame sprendime nurodė ir bylą nagrinėjęs teismas, bylos duomenys ir šalių procesiniai dokumentai patvirtina, kad šeima bute apsigyveno dar iki buto padovanojimo ir gyvendama butą remontavo, o tai neabejotinai rodo ir tai, kad butas tuo metu jau buvo tinkamas gyventi.

31. Nagrinėjamu atveju ne mažiau svarbu, jog pats S. G. savo apeliaciniame skunde pripažįsta, kad butas remontuoti pradėtas dar iki santuokos su atsakove sudarymo, o nurodyta aplinkybė, remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, taip pat neleidžia spręsti, kad ginčo butas turėtų būti pripažintas bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Kita vertus, teisėjų kolegija apskritai neneigia, kad esant kitoms reikšmingoms aplinkybėms, sprendžiant, jog pagerinimai yra esminiai, į tai, kad butas pradėtas remontuoti dar iki santuokos sudarymo, galėtų būti neatsižvelgta.

32. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju apskritai nėra jokių rašytinių įrodymų dėl asmeninių apelianto lėšų panaudojimo buto remontui, tuo tarpu vien ieškovo paaiškinimai apie tai, kad butas iš šalių bendrų lėšų buvo remontuojamas ir išlaikomas, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad butas turėtų būti pripažintas bendrąja jungtine šalių nuosavybe, kadangi šalys, įskaitant ir patį S. G., butu naudojosi, jame gyveno daugiau kaip dešimt metų. Be to, skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėta, kad už šį laikotarpį apeliantas, pavyzdžiui, nemokėjo nuomos mokesčio, t. y. tik naudojosi atsakovei priklausančiu turtu. Nors apeliantas ir teigia, kad jo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojai, kurių parodymais prašoma remtis, tačiau nurodomi liudytojai A. G. ir V. G. yra apelianto tėvai, kurie neabejotinai yra suinteresuoti bylos išsprendimu būtent apelianto naudai, todėl jų nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai.

33. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija ginčo butą pripažįstant asmenine atsakovės nuosavybe, kadangi nesant jokių rašytinių įrodymų apie apelianto investuotas asmenines lėšas į buto pagerinimus, nenustačius, kad buto pagerinimai yra esminiai, spręsti kitaip vien remdamasis subjektyviais ieškovo paaiškinimais ir jo nurodomų liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo.

34. Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti šį atsakovei 2007 m. rugpjūčio 21 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1612 ir 2013 m. kovo 8 d. dovanojimo sutartimi Nr. 682 padovanotą žemės sklypą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teisėjų kolegijos vertinimu nurodytas reikalavimas bylą nagrinėjusio teismo buvo atmestas pagrįstai.

35. Apeliantas, įrodinėdamas, jog sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, remiasi iš esmės tik tėvų įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašu apie 16 000 Lt išgryninimą bei teigia, jog iš atsakovės motinos I. K. sklypas buvo pirktas už 15 000 Lt. Taip pat šiuo atveju vėlgi remiasi liudytojų, kurie yra jo tėvai, nurodytomis aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantas įrodė, jog žemės sklypas iš tiesų buvo iš atsakovės motinos nupirktas, kadangi byloje paprasčiausiai nėra pakankamai įrodymų apie pinigų už sklypą sumokėjimą, pirkimo - pardavimo sandorio su abiem sutuoktiniais sudarymo, o nenuginčytomis dovanojimo sutartimis žemės sklypas yra padovanotas D. G..

36. Apeliantas byloje neprašo pripažinti dovanojimo sutarčių apsimestiniais sandoriais, laikyti šias sutartis pirkimo – pardavimo sutartimis, nors tokią galimybę ir turėjo. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu šioje situacijoje buvo sudarytas apsimestinis sandoris, pats apeliantas S. G. nurodo, kad sąmoningai ir niekieno neverčiamas vietoj pirkimo – pardavimo sutarties sudarė dovanojimo sutartis, nes paklausė notaro patarimo, kad tai labiau „apsimoka“, tikėtina, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo, t. y. iš esmės veikė nesąžiningai, pats suvokdamas nesąžiningumą ir turėdamas prisiimti iš to kylančias neigiamas teisines pasekmes.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šio ginčo sklypo pagerinimai taip pat nesudaro pagrindo pripažinti jo bendrąją jungtine nuosavybe. Nurodomi žemės sklypo pagerinimai neabejotinai buvo svarbūs šalių šeimai, naudojant žemės sklypą (tiek, pavyzdžiui, jį aptveriant, tiek sodinant vaismedžius, iškasant tvenkinį), tačiau nėra esminiai. Byloje nėra duomenų, kurie būtų leidę spręsti, kad sklypo vietoje buvo pelkė, į jį nebuvo įmanoma įvažiuoti ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinio žemės sklypo statuso pakeitimas (teisine prasme sukūrus namų valdą) taip pat nėra laikytinas esminiu paties daikto pagerinimu, nors įprastai ir lemia daikto vertės padidėjimą. Svarbu ir tai, kad šiuo atveju byloje taip pat nėra paneigta ir tai, kad sutuoktinė D. G. prisidėjo prie aplinkos prie namo gražinimo, sklypo tvarkymo kartu su apeliantu ir pan.

38. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nagrinėjamu atveju neįrodė, kad ginčo žemės sklypas yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, bei visiškai sutinka su skundžiamo teismo sprendimo motyvais atmetant šį apelianto reikalavimą.

39. Dėl automobilio „Toyota Corolla“. Bylos duomenimis 2015 m. birželio 26 d. automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi apeliantas perleido atsakovei už 750,00 Eur sumą. Nors apeliantas ir nurodo, kad sudarius pirkimo – pardavimo sutartį viešame registre buvo tiesiog pakeistas automobilio savininkas, o automobilis liko bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija sutikti negali.

40. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

41. Nurodyto teisinio reguliavimo kontekste svarbu tai, kad ginčo automobilio perleidimą patvirtina rašytinė sutartis. Be to, kaip jau minėta, pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad nors gyvena tame pačiame gyvenamajame name, iš esmės nuo 2015 m. – 2016 m. nepalaiko artimų šeimyninių santykių su bei gyvena kiekvienas atskirai savo gyvenimą, todėl šiuo atveju yra pagrindas daryti itin didelio tikėtinumo išvadą, kad 2015 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi buvo aiški sutuoktinių valia perleisti turtą asmeninei D. G. nuosavybei, nebelaikant šio automobilio bendrąja daline nuosavybe. Toks pirmosios instancijos teismo vertinimas atitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, kadangi taip pat tikėtina, jog šalims nebepalaikant artimų šeimyninių santykių automobilis iš apelianto galėjo būti įsigytas iš asmeninių atsakovės lėšų, o už automobilį gautas lėšas pasiliko sau.

42. Dėl gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu vertės nustatymo. Kaip nurodė ir bylą nagrinėjęs teismas skundžiamame sprendime, byloje yra pateiktos dvi turto vertinimo išvados dėl namo su ūkiniu pastatu rinkos vertės. Ieškovo pateiktoje išvadoje nurodyta, kad šio nekilnojamojo turto vertė yra 167 000,00 Eur, o atsakovės pateiktoje – 180 600,00 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai ir motyvuotai, vadovaudamasis racionalumo ir protingumo kriterijais, nustatė, kad teisingiausia spręsti, jog turto vertė yra 173 800,00 Eur, t. y. vidurkis pateiktų turto verčių. Tokia pozicija pagrįsta dar ir todėl, kad byloje šalys iš tiesų neprašė skirti ir teismo ekspertizės.

43. Nors apeliantas ir nurodo, kad jo pateiktas ginčo turto rinkos vertės nustatymas yra visu pusmečiu vėlesnis (pagal UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ parengtą konsultaciją dėl galimos rinkos kainos, rinkos nustatymo data -2019 m. birželio 26 d.), todėl labiau atspindintis rinkos pokyčius ir tikrąją turto vertę teismo sprendimo priėmimo dienai, tačiau nurodytas teiginys yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Nustatoma vertinamo turto kaina taip pat priklauso ir nuo pasirinkto vertintojo, tam tikru laikotarpiu atitinkamoje vietovėje sudarytų nekilnojamojo turto perleidimo sandorių ir kitų aplinkybių. Be to, laikotarpis tarp šalių atlikto turto vertinimo iš tiesų nėra pakankamai didelis, tuo tarpu, kaip jau minėta pastaraisiais metais nekilnojamojo turto vertė turi bendrą tendenciją augti, o ne mažėti. Svarbu ir tai, kad net ir apelianto pateikta turto vertinimo ataskaita, kuria prašoma remtis, absoliučiai tiksliai nenustato turto vertės bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pabaigoje, nes sprendimas dėl santuokos nutraukimo priimtas pusmečio vėliau, nei apelianto pateikta vertinimo ataskaita nustatyta turto vertė, per tą laiką taip pat galimai įvyko šio ginčo nekilnojamojo turto pokyčiai.

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatant gyvenamojo namo su ūkiniu (ūkio) pastatu vertę, byloje nebuvo galima pasiekti preciziško tikslumo, tačiau bylą nagrinėjusio teismo pozicija dėl turto vertės nustatymo yra labiausiai atitinkanti abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylą nagrinėjusio teismo nustatyta ir apelianto įrodinėjama turto vertė skiriasi sąlyginai nedaug (atsižvelgiant į visą vertinto turto vertę), t. y. 6 800,00 Eur (173 800,00 Eur – 167 000,00 Eur), todėl apelianto S. G. apeliacinio skundo reikalavimai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

45. Dėl atsakovei priteistinos piniginės kompensacijos dydžio. Nors S. G. skunde ir nurodo, kad atsakovei D. G. priteisintos kompensacijos dydis ieškovo skaičiavimu turėtų būti 13 673,13 Eur, tačiau atmetus kitus apelianto apeliacinio skundo reikalavimus, priteistinos kompensacijos dydžio keisti nėra jokio pagrindo. Skundžiamame sprendime teismas itin išsamiai ir argumentuotai įvertino viso šalims priklausančio turto vertę, o, pavyzdžiui, nustatydamas kilnojamųjų daiktų kainas, rėmėsi būtent ieškovo pateiktų skelbimų duomenimis bei sprendė, kad ieškovo nurodomos kainos labiau atitinka dėvėtų baldų ir buitinės technikos rinkos kainas, nei atsakovės pateikti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nenustatė ir aritmetinių netikslumų skaičiuojant atsakovei priteistinos kompensacijos dydį, todėl sprendžia, kad teismo skaičiavimai priteisiant D. G. 38 505,62 Eur dydžio piniginę kompensaciją, likusią po šalims vienai kitai tenkančių išmokėti piniginių kompensacijų tarpusavio įskaitymo, yra tikslūs.

Dėl apeliantės D. G. apeliacinio skundo

46. Dėl ieškinio ribų peržengimo. Nors D. G. pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad byloje ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo priteisti kompensaciją už ieškovo asmeninių lėšų panaudojimą, kurios pagrindas būtų giminaičių neva dovanotos lėšos, todėl jos nuomone, nagrinėjamu atveju klausimas, nesant pareikšto materialinio reikalavimo dėl kompensacijos už ieškovo asmeninių lėšų panaudojimą priteisimo, negalėjo būti sprendžiamas, tačiau teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka.

47. Kaip pagrįstai nurodoma ir ieškovo atsiliepime į D. G. apeliacinį skundą, reikalavimas dėl kompensacijos už S. G. asmeninių lėšų investavimą į bendrąją jungtinę nuosavybę priteisimo buvo aiškiai nurodytas ir pareikštas ieškinyje. Ieškinyje ieškovas expressis verbis nurodė, kad š bendrąją jungtinę nuosavybę buvo investuota 114 426,75 Eur suma ieškovo asmeninių lėšų, taip pat nurodė aritmetinius skaičiavimus, kurie lemtų apeliantei priteistinos kompensacijos mažėjimą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas klausimą dėl kompensacijos priteisimo sprendė savo iniciatyva.

48. Šiuo atveju taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas „padvigubino“ ieškovui priteistinos kompensacijos dydį, o sprendime atlikti skaičiavimai dėl apeliantei priteistinos kompensacijos dydžio yra netikslūs, neaiškūs, dviprasmiški ir pan.

49. Ieškovas viso bylos nagrinėjimu metu įrodinėjo, kad 114 426,75 Eur suma ieškovo asmeninių lėšų buvo investuota į namo statybas, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad turtas bet kuriuo atveju turėtų būti padalintas apeliantei išmokant kompensaciją, laikė, jog iš D. G. mokėtinos kompensacijos turėtų būti išskaičiuota (priteista) 57 213,38 Eur piniginė kompensacija už ieškovo asmeninių lėšų panaudojimą turto pagerinimui.

50. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas ir baigiamojoje kalboje pabrėžė, jog prašo priteisti iš apeliantės ½ jo į namą investuotų lėšų, t. y. 57 213,38 Eur (114 426,75 Eur / 2), o ne visą sumą 114 426,75 Eur. Tai reiškia, jog nurodytas reikalavimas apeliantei nebuvo siurprizinis. Teismas skundžiamame sprendime atliko matematiškai tikslius ir teisingus skaičiavimus, iš apeliantės 114 426,75 Eur suma priteista nebuvo, kadangi tokios sumos iš jos priteisimas pirmiausiai lemtų tai, kad ne ieškovas, o būtent apeliantė turėtų mokėti jam kompensaciją.

51. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka, kad kaip ir nurodoma atsiliepime į apeliantės apeliacinį skundą, įskaitymas tokio pobūdžio bylose, nutraukiant santuoką, yra galimas, tikslingas, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Kartu pažymėtina, kad ir atsiliepime į apeliantės apeliacinį skundą nurodytoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018) kasacinis teismas pripažino santuoką nutraukiančių ir turtą besidalinančių sutuoktinių tarpusavio reikalavimų įskaitymų galimumą. Tai rodo, kad bylą nagrinėjęs teismas, priteisdamas apeliantei 38 505,62 Eur dydžio piniginę kompensaciją, likusią po šalims vienai kitai tenkančių išmokėti piniginių kompensacijų tarpusavio įskaitymo, teisės aktų nuostatų nepažeidė ir vadovavosi aktualia teismų praktika.

52. Dėl ieškovo gautų pinigų namo statybai. Skundžiamame sprendime teismas itin detaliai ir motyvuotai išanalizavo byloje esančius įrodymus apie ieškovui tėvų ir senelių padovanotas piniginės lėšas, atsižvelgė į santuokos metu buvusias itin nedideles sutuoktinių pajamas bei kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, ir pagrįstai sprendė, jog ieškovas namo ir ūkinio pastato statybai ir įrengimui investavo savo 114 426,75 Eur asmeninių lėšų. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su skundžiamo teismo sprendimo argumentais ir motyvais šioje dalyje, todėl jų nekartoja.

53. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad lėšų dovanojimą ieškovui patvirtina ne tik sandoriai tarp ieškovo ir jo tėvų bei senelių, kuriuos apeliantė laiko fiktyviais, neišviešintais ir pan., bet ir statybos medžiagų įsigijimo, apmokėjimo dokumentai ir kiti pirmosios instancijos teismo detaliai išanalizuoti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, kurie, juos kompleksiškai įvertinus, vadovaujantis tikėtinumo principu, buvo pakankami pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl 114 426,75 Eur asmeninių ieškovo lėšų panaudojimu gyvenamojo namo statyboms.

54. Be to, pati apeliantė jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė tokios didelės pinigų sumos panaudojimo namo statyboms fakto, neįrodė, kad visos šios lėšos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (abiejų uždirbtos, sutaupytos, padovanotos abiems sutuoktiniams ir pan.), nereiškė reikalavimų dėl apeliantui padovanotų lėšų pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Bylą nagrinėjusiam teismui apeliantė apskritai nenurodė jokių alternatyvių ir realių šalių pajamų šaltinių, paskola namo statybos imta nebuvo, todėl spręstina, kad teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes bei atsižvelgė į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriteriju,s spręsdamas dėl ieškovo asmeniškai gautų ir investuotų į namo statybas lėšų.

55. Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priteisimo ieškovui. Apeliaciniame skunde apeliantė pabrėžia, kad teismas nors ir konstatavo, jog žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, tačiau nepagrįstai jį priteisė ieškovui, ir toks teismo sprendimas yra neteisėtas, reiškiantis nuosavybės nusavinimą nesant tam tinkamo pagrindo. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

56. Pirmiausiai, nors apeliantė ir nurodo, kad norą šį sklypą turėti asmeninės nuosavybės teise, ji išreiškė priimdama jį kaip dovaną ir niekada šio noro nebuvo atsisakiusi, tačiau per visą santuokos nutraukimo teisminį procesą apeliantė iš esmės sutiko su nuosavybės teisių netekimu tiek į gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, tiek į žemės sklypą, kuriame šie statiniai yra, ir nereiškė nei valios, nei noro, įskaitant ir pateikdama priešieškinį, dėl šio turto priteisimo / palikimo po santuokos nutraukimo jai, noro šiame turte gyventi su dukra, neįrodinėjo šio nekilnojamojo turto reikalingumo būtent jai.

57. Antra, pati apeliantė priešieškiniu prašė name esantį kilnojamąjį turtą priteisti ieškovui, nes jam liktų namas, nurodė, jog „kadangi ieškovas pagal ieškinį reikalauja priteisti jam namą, logiška, kad ir name esantis kilnojamasis turtas atitektų jam, o bute esantis turtas atitektų atsakovei“, o pačiame priešieškinyje neprašė jai priteisti natūra nei gyvenamojo namo su ūkinio pastatu, nei žemės sklypo, tik nurodė, kad „kiti klausimai, susiję su santuokos nutraukimu, jau yra sprendžiami pagal pareikštą ieškinį.“ Tuo tarpu atsiliepime nurodė, jog sutiktų su tokiomis turto dalybomis: šalys parduoda visą turimą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą bei pagalbinį pastatą, ir gautas lėšas pasidalija pusiau. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad nors apeliantė tiesiogiai ir neišreiškė sutikimo dėl žemės sklypo atitekimo ieškovui, tačiau iš esmės tam neprieštaravo, siekė žemės sklypo pardavimo ir pinigų gavimo už parduotą žemės sklypą, todėl teismo sprendimas, priteisiant ieškovui gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir žemės sklypą, o atsakovei atitinkamai priteisiant piniginę kompensaciją už visą šį nekilnojmąjį turtą, iš esmės atitiko pačios apeliantės galutinę valią ir siekiamą rezultatą.

58. Trečia, kaip jau nurodyta anksčiau, į namo statybas investuota net 114 426,75 Eur asmeninių ieškovo lėšų, o ir dauguma name esančių kilnojamųjų daiktų teismo sprendimu atiteko ieškovui. Be to, šalia esantys du kiti žemės sklypai, dėl kurių padalijimo ginčo byloje nėra, taip pat priteisti ieškovui. Pažymėtina, jog skundžiamu sprendimu D. G. 2001 m. liepos 25 d. dovanojimo sutartimi Nr. 3073 padovanotą trijų kambarių butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame šalys gyveno daugiau nei dešimt metų, pripažinus asmenine apeliantės nuosavybe, mažametė šalių dukra taip pat turės gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad šalių santykiai bylos duomenimis yra itin konfliktiški, žemės sklypo, ant kurio stovi gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, priteisimas ieškovui laikytinas racionalesniu. Sprendžiant priešingai, t. y. žemės sklypą paliekant apeliantei, tarp šalių būtų užprogramuojama konfliktinė situacija, tikėtina lemsianti ateities ginčus dėl naudojimosi žemės sklypu, servitutų nustatymų etc.

59. Ketvirta, pati D. G., pateikdama apeliacinį skundą galiausiai nurodė, kad teismas, "nusavindamas" atsakovės turtą, turėjo priteisti mažiausiai 6 800,00 Eur kompensaciją, ir nors nurodyti apeliantės skaičiavimai yra nepagrįsti byloje esančiais duomenimis, neatitinka pirmosios instancijos teismo detaliai ir argumentuotai apskaičiuotos žemės sklypo vertės, su kuria teisėjų kolegija visiškai sutinka, todėl atskirai dėl teismo atliktų skaičiavimų nepasisako, taip pat rodo, kad galiausiai apeliantei reikšmingesnis būtent kompensacijos dydis, o ne žemės sklypo išsaugojimas.

60. Dėl turto padalijimo būdo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nedalinti turto natūra yra nemotyvuotas, pažeidžia šalių nepilnametės dukters teises.

61. Kaip jau minėta, pati apeliantė D. G. priešieškiniu nereiškė reikalavimų dėl nekilnojamojo turto priteisimo natūra jai, o pačiu apeliaciniu skundu iš esmės neskundė sprendimo dalyje, pavyzdžiui, dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo, įskaitant transporto priemonių padalijimą. Skundžiamu sprendimu trijų kambarių butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas jos asmenine nuosavybe ir liko pačiai apeliantei D. G., todėl teigti, jog visas turtas priteistas vien tik ieškovui, o sprendimas yra neteisingas, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad ir šalių dukros U. G. teisės, taip padalijant turtą buvo pažeistos, kadangi apeliantė ir šalių mažametė dukra bet kuriuo atveju turės galimybę gyventi trijų kambarių bute, kuris bylos duomenimis yra ir tinkamas gyventi, ir sąlyginai neseniai suremontuotas. Tuo tarpu sprendžiant priešingai, šalims priteisus, po ½ gyvenamojo namo ir kito nekilnojamojo turto, sprendimas labiau neatitiktų mažametės šalių dukros interesų, kadangi tarp šalių būtų užprogramuota konfliktinė situacija, o vaikas galimai matytų nuolatinius tėvų konfliktus, patirtų psichologinių sunkumų ir pan.

62. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantė nereiškė reikalavimų dėl turto priteisimo jai, nesiekė pati sumokėti kompensacijos ieškovui. Be to, kaip jau aptarta, procesiniuose dokumentuose nurodė interesą parduoti tiek gyvenamąją namą, tiek ūkio pastatą, tiek ir žemės sklypą, ant kurio šie statiniai stovi.

63. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, sutinka su S. G. argumentais, jog nors jo pajamos ir yra nedidelės, tačiau pakankamai tikėtina, kad apelianto tėvai yra geranoriškai pasiryžę padėti ieškovui atsiskaityti su D. G.. Bylos duomenys patvirtina, jog būtent tėvų pagalba apeliantui buvo ženkli, tėvai jam jau yra dovanoję dideles pinigų sumas, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantas nesumokės apeliantei priteistos 38 505,62 Eur dydžio piniginės kompensacijos, likusios po šalims vienai kitai tenkančių išmokėti piniginių kompensacijų tarpusavio įskaitymo.

64. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

65. Kartu teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį šalių interesų pusiausvyrą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

66. Atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, atsižvelgiant į tai, kad abiejuose skunduose buvo reiškiami reikalavimai, susiję su turto pripažinimu asmenine ar bendrąja nuosavybe, šalims priklausančio turto padalijimu, kompensacijų priteisimu, o tiek apeliaciniais skundais, tiek ir atsiliepimais į juos šalys grindė savo diametraliai priešingas pozicijas šiais klausimais, teisingiausia, protingiausia ir sąžiningiausia šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų tarp šalių neskirstyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šalių apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neskirstomos, šalis paliekant prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

67. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo S. G. ir atsakovės D. G. apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė MikonienėAndrius VerikasRenata Volodko