Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 7 d.; b. l. 81), atsakovas prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 19), byla nagrinėtina atsakovo atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. patirtą neturtinę žalą, kurią kildina iš jo kalinimo 22-ame būryje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Dėl privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto normos.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo.

Pagal Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punktą pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

Atsakovas į bylą pateikė duomenis (b. l. 52, 56), kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo apgyvendintas 22-o būrio patalpoje Nr. 2, kurios plotas 144,92 kv. m., gali būti apgyvendinta iki 46 nuteistųjų, todėl, apgyvendinus šią patalpą pilnai, vienam nuteistajam teko 3,15 kv. m. gyvenamojo ploto.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 100 kv. m. ploto kambaryje buvo apgyvendinta 70 žmonių, tačiau teismo posėdyje atsakovo nurodyto patalpos ploto ir jame apgyvendintų nuteistųjų skaičiaus iš esmės neginčijo, teigė, kad jis ploto neskaičiavo, skunde nurodė apytikslius skaičius.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiame Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendime (administracinė byla Nr. I-348-644/2019) yra konstatuota, jog 22-o būrio 2-osios gyvenamosios patalpos plotas yra 144,92 kv. m., laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. buvo 46 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,15 kv. m. Tie patys duomenys (apie 22-o būrio, 2-osios gyvenamosios patalpos plotą, jame esantį miegamųjų vietų skaičių, vienam asmeniu tekusį gyvenamąjį plotą) laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. nustatyti ir įsiteisėjusiame Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendime (administracinė byla Nr. I-6589-422/2018). Atsakovo šioje byloje nurodytos aplinkybės dėl 22-o būrio, 2-osios gyvenamosios patalpos ir jame apgyvendintų asmenų skaičiaus atitinka nustatytas minėtuose įsiteisėjusiuose Regionų apygardos administracinio teismo sprendimuose (tuo pačiu laikotarpiu), todėl teismas neturi pagrindo jomis netikėti. Pagal bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių (vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto) pareiškėjas iš esmės neginčijo, teismas vertina, kad Vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, pareiškėjui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma (3,1 kv. m.) ginčui aktualiu laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose pažeista nebuvo.

Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, jog baldų užimamas plotas neturi būti įskaičiuojamas į patalpų plotą, todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažo jam tekusio laisvo ploto, įvertinus baldų užimamą plotą, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl gyvenamųjų patalpų atitikties higienos normoms.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš gyvenamojoje patalpoje nebuvusios oro kondicionavimo sistemos, natūralios ir mechaninės ventiliacijos, prasto dirbtinio ir natūralus apšvietimo.

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nurodoma, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos HN 134:2015 17 punktas).

Pastebėtina, kad natūralaus patalpų apšvietimo ar būtinybės gyvenamosiose patalpose įrengti oro kondicionavimo sistemas Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja. Pastebėtina, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte (b. l. 60-62 (toliau – ir Patikrinimo aktas) konstatuojama, kad patalpose, kuriose asmenys laikomi ilgiau nei 24 val. yra natūralus apšvietimas. Todėl galimas nepakankamas natūralus gyvenamosios patalpos apšvietimas ar kondicionavimo sistemos nebuvimas negali būti vertinami kaip atsakovo neteisėti veiksmai ar pareiškėjo teisių į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimas.

Privaloma mechaninė gyvenamųjų patalpų vėdinimo sistema Higienos normoje HN 134:2015 nėra numatyta. Patikrinimo akte nurodoma, kad patalpose, kuriose asmenys laikomi ilgiau nei 24 val., yra sudarytos sąlygos patalpas vėdinti per atidaromus langus. Pareiškėjas aplinkybės, jog gyvenamosios patalpos nebuvo galimybės išvėdinti pro langą, nenurodė, akivaizdu, kad tvankus oras patalpoje galėjo būti pakeičiamas atidarius langą (-us), todėl nėra pagrindo išvadai, jog Higienos norma HN 134:2015 galėjo būti pažeista, nesudarant sąlygų patalpas vėdinti.

Dėl sanitarinių patalpų (prausyklų) įrengimo.

Pareiškėjas nurodė, kad lokalinio sektoriaus prausyklose nebuvo veidrodžių, nebuvo įrengto dušo, buvo tik trys vandens kranai, trys sanitariniai mazgai ir trys pisuarai 100-ui žmonių, todėl tekdavo laukti eilėse.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Normos), nurodoma, kad turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Taip pat Normose reglamentuojama, kad turi būti praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Pagal Normų 7.3 punktą, prausykloje turi būti sieninis veidrodis - po 1 vnt. virš kiekvienos praustuvės.

Atsakovas atsiliepime nurodė ir pateikė įrodymus (b. l. 13), kad 22-ame būryje ginčui aktualiu laikotarpiu atskirais ketvirčiais buvo apgyvendinta nuo 57 iki 63 nuteistųjų. Šiais duomenimis teismas neturi pagrindo netikėti, nes tas pats nuteistųjų skaičius (iki 63 nuteistųjų), tuo pačiu laikotarpiu yra nustatytas ir įsiteisėjusiame Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendime (administracinė byla Nr. I-6589-422/2018), todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog sanitariniais įrenginiais naudojosi apie 100 žmonių, atmestina kaip nepagrįsta. Tokiu būdu, pagal atsakovo pateiktus duomenis, 22-ame būryje turėjo būti įrengtos ne mažiau kaip 4 praustuvės, 4 (klozetai arba pisuarai). Pareiškėjas nurodė, kad sanitarinėse patalpose buvo trys vandens kranai, trys tualetai, trys pisuarai. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 22-ame būryje buvo 5 kietieji įrenginiai ir 5 vandens kranai ir pateikė fotonuotraukas (b. l. 64, 68, 72, 74, 75). Teismas pateiktų nuotraukų negali laikyti pakankamais įrodymais nagrinėjamoje byloje, nes jos nėra patvirtintos atsakingo asmens parašu ir nepakankamai informatyvios, nes nėra aišku, kurio būrio sanitarinės patalpos jose užfiksuotos. Taigi, 22-ame būryje esant atsakovo nurodytam nuteistųjų skaičiui ir pareiškėjo nurodytai aplinkybei, jog buvo trys vandens kranai, laikotarpiais, kai būryje buvo 63 nuteistieji, Normos buvo pažeidžiamos. Atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad prausyklose nebuvo veidrodžių, todėl šis pažeidimas taip pat laikytinas nustatytu. Pagal bylos duomenis, teismas vertina, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus dėl nepakankamos įrangos 22-ojo būrio prausykloje.

Pastebėtina, kad Normos reglamentuoja dušo kaip atskiros patalpos įrengimą, tačiau nenumato, kad dušai turi būti įrengti lokalinio sektoriaus prausyklose, todėl pareiškėjo argumentas dėl prausykloje nesančio dušo negali būti vertinamas kaip atsakovo neteisėti veiksmai.

Dėl kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių.

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildino iš to, kad ant langų buvo uždėtas tinklas ir grotos langų plotis neatitiko patalpų erdvės, tai silpnino natūralios šviesos patekimą. Posėdžio metu papildomai nurodė, jog tualetuose rūkoma, o jis yra nerūkantis, kad prausykloje kibirai, praustuvė primena lovį, netvarkingos durys, nėra kur rankšluosčių pasikabinti, šaltas vanduo, ant lubų pelėsiai.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11.5 punkte nurodoma, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Pagal LVAT formuojamą praktiką, tokio pobūdžio bylose pareiškėjas turi pareigą nurodyti pagristai detalizuotą kalinimo sąlygų apibudinimą. Šiuo atveju pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad langų plotas neatitiko patalpų erdvės, tačiau detalizuotų aplinkybių apie lango (-ų) plotą ir patalpos erdvę, kurias atsakovas galėtų pripažinti ar paneigti, nenurodė. Pareiškėjo nurodytos gyvenamosios patalpos langus apibūdinančios aplinkybės yra pernelyg abstrakčios, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, jausdamas skunde nurodytus nepatogumus, kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, o pataisos namų administracija į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusi. Kreipimosi į pataisos namų administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar pataisos įstaiga, žinodama apie nuteistiesiems galimai sukeliamus nepatogumus, ėmėsi veiksmų, kad nepatogumai būtų pašalinti. Nesant pareiškėjo kreipimosi, laikytina, kad pareiškėjo nurodyti nepatogumai nebuvo itin intensyviai juntami.

Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė naujas (skunde nenurodytas) kalinimo sąlygas – jog buvo rūkoma tualetuose, prausykloje buvo kibirai, praustuvės primenančios lovį, netvarkingos durys, šaltas vanduo, ant lubų matėsi pelėsis, nebuvo pakabų rankšluosčiams.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalis suteikia teisę pareiškėjui tikslinti ar pakeisti skundo pagrindą per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos.

Šiuo atveju atsakovo atsiliepimas į skundą kartu su teismo šaukimu pareiškėjui pasirašytinai buvo įteiktas 2019 m. spalio 22 d. (b. l. 80, 83), todėl tikslinti skundo aplinkybes pareiškėjas galėjo vėliausiai iki 2019 m. lapkričio 5 d. Teismo posėdis vyko 2019 m. lapkričio 18 d. (b. l. 85-86), tokiu būdu pareiškėjas praleido terminą tikslinti skundo aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1353-662/2018), todėl minėtas skundo pagrindo tikslinimas vertintinas kaip nepatenkantis į nagrinėjamo ginčo ribas, kurios apibrėžtos pareiškėjo pateiktu ir teismo priimtu skundu. Dėl nurodytų priežasčių teismas nevertina pareiškėjo motyvų, jog jis neturtinę žalą patyrė ir iš rūkymo tualetuose, kibirų prausykloje, praustuvės primenančios lovį, netvarkingų durų, nesudarytų sąlygų pasikabinti rankšluosčius, šalto vandens, ant lubų matomų pelėsių, kaip išeinančių už nagrinėjamo ginčo ribų ir dėl jų nepasisako.

LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas ne kartą buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Todėl likusieji tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, dėl to detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Dėl neturtinės žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Nors pareiškėjas, skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis jautė emocinę depresiją, sumažėjo bendravimo galimybės, jautė pyktį, sirgo bronchitu ir bronchine astma, skaudėdavo akis, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovas į bylą pateikė Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus psichologės pasirašytą pažymą (b. l. 55), kurioje nurodoma, kad atlikdamas bausmę Marijampolės PN ginčui aktualiu laikotarpiu dėl gyvenimo sąlygų A. T. į psichologus kreipęsis nebuvo. Asmens sveikatos istorijos dokumentai (b. l. 20-44) leidžia daryti išvadą, kad atlikdamas bausmę Marijampolės PN pareiškėjas ne kartą kreipėsi į gydytojus, jam buvo teikiamos odontologinės paslaugos, tačiau nusiskundimų regėjimo problemomis pareiškėjas nereiškė. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų į sveikatos priežiūros specialistus kreipęsis nebuvo (b. l. 45). Teismas vertina, kad pareiškėjo nusiskundimai sveikata nėra išskirtiniai lyginant su laisvėje gyvenančiais žmonėmis, todėl nėra pagrindo išvadai, kad juos galėjo sąlygoti išimtinai tik kalinimo Marijampolės PN sąlygos.

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas ir ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Byloje nenustačius, kad dėl netinkamo prausyklos ir sanitarinių patalpų įrengimo (įrangos trūkumo) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo A. T. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.