Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, atstovas, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovės atstovo veiksmais, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. jį kalinant Marijampolės pataisos namų 22 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, neužtikrinant vienam nuteistajam tenkančios reglamentuotos gyvenamojo ploto normos, pažeidžiant higienos bei buitinio aprūpinimo normų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– Taisyklės).

Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m viso bendro gyvenamosios patalpos ploto. Atsižvelgiant į tai, skaičiuojant patalpos gyvenamąjį plotą, iš jo neišskaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017).

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 19, 22, 37) nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. paskirtas gyventi į 22 būrio 2 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 144,92 kv. m, minimu laikotarpiu joje buvo iki 46 nuteistųjų, todėl, esant visoms joms užimtoms, vienam nuteistajam šioje gyvenamojoje patalpoje teko 3,15 kv. m gyvenamojo ploto.

Gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie ginčo patalpos plotą, joje kalėjusių asmenų skaičių neginčijo, skunde tvirtino, kad ginčo gyvenamojoje patalpoje buvo 40-44 nuteistieji, tai iš esmės atitinka atsakovės atstovo pateiktus duomenis, todėl teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjui, byloje vertinamu laikotarpiu gyvenant ginčo patalpoje, reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo atsakovės atsakomybei šiame kontekste kilti.

Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl sanitarinių įrenginių sanitariniame mazge trūkumo, tvirtino, kad sanitariniame mazge buvo 3 sėdimi tualetai, 2 pisuarai ir praustuvė su 5 maišytuvais. Teigė, kad naudojantis sanitariniais įrenginiais (atliekant gamtinius reikalus) buvo pažeistas jo privatumas, nes jis buvo stebimas kitų nuteistųjų.

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Aprūpinimo aprašas), buvo nurodyta, kad tualete prausykloje turi būti po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų, pisuarą – dvylikai asmenų, praustuvę - dešimčiai asmenų. Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusioje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), nurodyta, kad prausykloje tualete numatytas vienas klozetas arba pisuaras penkiolikai nuteistųjų, viena praustuvė – ne daugiau kaip penkiolikai asmenų.

Į bylą pateikti patikrinimo aktai patvirtina, kad tualeto patalpoje, kuria naudojosi 22 būrio nuteistieji, įrengtos 5 praustuvės, trys unitazai, du pisuarai ir dušas (b. l. 56–60). Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis 22 būryje ginčo laikotarpiu nuteistųjų skaičius kito, maksimalus nuteistųjų skaičius 22 būryje 2016 m. III ketvirtį buvo 78 nuteistieji, 2016 m. IV ketvirtį – 63 nuteistieji, 2017 m. I ketvirtį – 64 nuteistieji, 2017 m. II ketvirtį – 62 nuteistieji, 2017 m. III ir IV ketvirtį – 63 nuteistieji, 2018 m. I ketvirtį ir II ketvirtį – 62 nuteistieji, 2018 m. III ketvirtį – 63 nuteistieji (b. l. 53).

Taigi, atlikus aritmetinius skaičiavimus nustatyta, jog iki Aprūpinimo normų įsigaliojimo (2017-06-07), 22 būrio sanitarinio mazgo aprūpinimas sanitariniais įrenginiais neatitiko galiojančio teisinio reglamentavimo - Aprūpinimo aprašo nuostatų, tačiau nuo 2017 m. birželio 7 d. iki vertinamojo laikotarpio pabaigos (2018 m. rugpjūčio 9 d.) 22 būrio sanitariniame mazge įrengtų sanitarinių įrenginių skaičius atitiko Aprūpinimo normų reikalavimus.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad sanitariniai įrenginiai (klozetai ir pisuarai) nebuvo atskirti, todėl buvo pažeistas jo privatumas.

Iki 2017 m. birželio 7 d. galiojančiame teisminiame reglamentavime reikalavimo bendrabučių tipo patalų sanitariniuose mazguose atskirti sanitarinius įrenginius pertvaromis nebuvo nustatyta. Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusių Aprūpinimo normų 7.9 punkte nurodyta, jog klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m. Reikalavimo atskirti sienelėmis pisuarus nėra įtvirtinta.

Atsakovės atstovas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 22 būrio sanitariniame mazge pisuarai pertvaromis neatskirti, klozetai atskirti dalinėmis pertvaromis (b. l. 67–69 ), duomenų apie 22 būrio sanitariniame mazge esančių pertvarų aukštį į bylą nepateikta, todėl teismo nuomone, klozetų ginčo būrio sanitariniame mazge atskyrimas neatitiko Aprūpinimo normų (galiojančių nuo 2017-06-07) reikalavimų.

Dėl privatumo, naudojantis sanitariniais įrenginiais, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje (žr. pvz. LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje A-886-662/2018) nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, kad vertinant, ar nebuvo viršyta priimtina kentėjimo riba, prie tokių veiksnių priskirtina ir galimybė privačiai naudotis tualetu. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99).

Vis dėlto Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimą naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindą pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (t. y., kai pripažįstama, kad kalinimo sąlygos viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumą) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiškai ar visiškai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimą byloje M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 62936/00) 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje C. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09), 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12). Taigi aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiškai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir šiems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, klozetai vieni nuo kitų buvo atskirti dalinėmis pertvaromis. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje.

Taigi įvertinus minėtas nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui 22 būryje naudojantis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad gyvenamojoje patalpoje dėl perpildymo trūko oro, jos langai buvo išpuvę, todėl buvo šalta, drėgna, ant sienų ir lubų veisėsi pelėsis, grybelis, buitiniai parazitai. Reiškė pretenzijas dėl netinkamos oro temperatūros prausykloje, dažnai sugedusių plautuvių maišytuvų, techniškai netvarkingos laiptinės, virtuvėje buvusios drėgmės, pelėsio, techniškai netvarkingų baldų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (Higienos normos HN 134:2015 16 p.).

Pagal Higienos normos 12 punktą, laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (Higienos normos HN 134:2015 35 p.).

Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (Higienos normos HN 134:2015 37 p.).

Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 p.).

Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka [10.5] (Higienos normos HN 134:2015 20 p.).

Atsakovės atstovas pateikė teismui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento patikrinimo aktus, iš kurių matyti, jog 2016 m. rugpjūčio 30 d. ir 2016 m. rugsėjo 19 d. atlikus 22 būrio 2 gyvenamosios patalpos patikrinimus, buvo nustatyta, kad ginčo gyvenamojoje patalpoje sudaryta galimybė ją išvėdinti per langus, patalpos oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą, ginčo patalpoje esantys įrenginiai (įranga) yra techniškai tvarkingi. Kontrolės metu nustatyta, kad 22 nuteistųjų būryje yra įrengtos penkios praustuvės bei trys unitazai, su pisuarai ir vienas dušas, kurie tikrinimo metu, buvo veikiantys (b. l. 23–24, 56–60).

Iš į bylą pateiktų 22 būrio nuteistųjų virtuvėlės nuotraukų (pateiktų per Elektroninių paslaugų portalą EPP, o ne iš jų atspausdintų kopijų (b. l. 33–36)) matyti, kad virtuvėlės patalpa ir joje esantys baldai, langas yra techniškai tvarkingi.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildino iš ventiliacijos nebuvimo 22 būrio sanitariniame mazge. Nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82, nei ginčui aktualioje Higienos normoje HN 134:2015 nėra nustatyta, kokia ventiliacija turi būti įrengta reikalavimų bendrabučio tipo patalpų sanitarinio mazgo patalpoje. Byloje esančios nuotraukos (b. l. 67–68) patvirtina, kad 22 būrio tualete, prausykloje įrengtas langas, jis atsidaro, todėl per jį užtikrinamas šios patalpos vėdinimas. Duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl blogo kvapo, negalėjimo išvėdinti 22 būrio sanitarinį mazgą byloje nėra, todėl, įvertinus aukščiau išdėstytą, atsakovės atstovo neteisėti veiksmai šiuo aspektu nenustatyti.

Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių duomenų, apie oro temperatūros prausyklos patalpoje atitiktį Higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimams, taip pat apie laiptinės, kuria naudojosi 22 būrys, techninę būklę, taip pat nepateikė duomenų apie su trečiaisiais asmenimis sudarytą sutartį dėl buitinių parazitų kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo, vykdomus sutartinius įsipareigojimus, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos oro temperatūros prausyklos patalpoje, techniškai netvarkingos laiptinės ir buitinių parazitų patalpose lieka nepaneigti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017).

Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl netinkamo patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi. Nurodė, kad stalas virtuvėje buvo per mažas, prausykloje nebuvo lentynų higienos priemonėms susidėti, pakabų, kilimėlių, higienos priemonių (tik vienas muilo gabaliukas).

Pagal ginčo metu galiojusį Aprūpinimo aprašą (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) ir Aprūpinimo normas (galiojančias nuo 2017 m. birželio 7 d.), bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlėje pagal poreikį ir plotą turi būti stalas. Į bylą pateiktose nuotraukose matyti, kad stalas 22 būrio virtuvėlėje buvo įrengtas (b. l. 33,36), duomenų, kad pareiškėjas dėl stalo dydžio keliamų nepatogumų būtų reiškęs pretenzijas Marijampolės PN administracijai byloje nėra, todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažo virtuvėlės stalo atmestini kaip nepagrįsti.

Aukščiau minėtose nuteistųjų buitinį aprūpinimą reglamentuojančiose normose buvo nustatyta, kad prausyklos, tualeto patalpoje turi būti lentynėlė asmens higienos priemonėms (virš kiekvienos praustuvės), sieninė drabužių pakaba (Pagal Aprūpinimo aprašą – 1 vnt. 10 asmenų, pagal Aprūpinimo normas – bendras kabliukų skaičius ne mažesnis už praustuvių skaičių), sieninis veidrodis (virš kiekvienos praustuvės), praustuvė (Pagal Aprūpinimo aprašą – 1 vnt. 10 asmenų, pagal Aprūpinimo normas – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), šiukšlių dėžė (1 vnt. prie kiekvieno klozeto ar unitazo) ir pan. Reikalavimo prausykloje, tualete įrengti kilimėlius arba groteles, aprūpinti higienos priemonėmis (kūno ir plaukų prausiklių dozatoriais) nėra nustatyta, todėl pareiškėjo argumentai dėl jų nebuvimo tualeto, prausyklos patalpoje, laikomi nepagrįstais.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su aplinkybe, jog prausyklos patalpoje nebuvo karšto vandens, todėl jis negalėjo po šiuo dušu išsimaudyti, išsiskalbti drabužių. Teigė, kad jo būrio nuteistiesiems buvo skirta viena skalbimo mašina, kuri buvo techniškai netvarkinga.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 18 punktą, karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.

Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl karšto vandens netiekimo į dušą, esantį tualeto, prausyklos patalpoje, tačiau, pagal aukščiau nurodytą teisės normą, karštas vanduo į prausyklos patalpą neturi būti tiekiamas, todėl jo pretenzijos dėl karšto vandens prausykloje nebuvimo yra nepagrįstos.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 40 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.