Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-02-10 · Civilinė byla Nr. e2A-60-357/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-10
Bylos Nr.
e2A-60-357/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
L. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-60-357/2021Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00399-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.29.3; 3.3.1.20. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. spalio 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui L. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo L. B. 1 799,97 Eur negrąžintą kredito dalį, 143,30 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotas iki 2020 m. rugsėjo 1 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 24,06 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 1799,97 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. kovo 25 d., 711,76 Eur tarpininkavimo mokestį, 5,72 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. balandžio 26 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. rugsėjo 1 d., 24,06 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą 1799,97 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. kovo 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 60,00 Eur žyminį mokestį, 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas L. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie iškeltą bylą jis buvo tinkamai informuotas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2020 m. spalio 1 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo L. B. ieškovei AB „NEO Finance“ 1 799,97 Eur negrąžintos kredito dalies, 143,30 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 1 d.), 349,84 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 224,06 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Teismas nurodė, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę. Pažymėjo, jog ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius) ir kompensacines palūkanas, neįvardijo konkrečios negautų pajamų ir kompensacinių palūkanų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė. Nurodė, jog spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, teismas atsižvelgia į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vertino, jog prašoma priteisti 711,76 Eur viršijanti tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra netesybos. Pažymėjo, kad aukštesnės instancijos teismai ne kartą priimtose nutartyse ieškovės atžvilgiu yra išaiškinę sutarties nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčiu, ir konstatavę, jog savo esme tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, numatyta sutarties 5.3.2 papunktyje, laikytina netesybomis ir yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Taip pat nurodė, kad pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Darė išvadą, jog iš atsakovo ieškovės naudai priteisus 349,84 Eur tarpininkavimo mokestį, iš atsakovo nepriteisiamos 5,72 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos bei 24,06 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 799,97 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. spalio 1 d. sprendimą iš dalies, priteisti NEO Finance, AB iš atsakovo L. B. 24,06 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1799,97 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022-03-25, 260,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti 75,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Pažymėtina, kad sutarties Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta Paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 1033,76 Eur. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų realumo.

5.2. Apeliantas yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Įvertinus atsakovo galimybę skolintis bei suderinus individualias Sutarties sąlygas, apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas Sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą Sutarties grafike nurodytą kredito mokestį.

5.3. Apeliantė, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo visa mokama palūkanų suma. Šalys Sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2022 m. kovo 25 d., todėl akivaizdu, kad apeliantė pajamas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2022 m. kovo 25 d.

6. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

8. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės reikalavimus priteisti 24,06 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1799,97 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022-03-25.

9. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas L. B. 2019 m. kovo 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 2 500,00 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui, metinė palūkanų norma – 24,06 proc., paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 1 033,76 Eur, tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma – 349,84 Eur, bendra vartojimo kredito suma – 3 533,76 Eur. Vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2022 m. kovo 25 d. Atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl ieškovė 2020 m. rugsėjo 1 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu, 2020 m. rugpjūčio 26 d. vienašališkai nutraukė Sutartį vadovaudamasi Sutarties 8.4 punktu bei Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu.

10. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos reikalavimo priteisti 24,06 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 799,97 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 25 d.). Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo už akių dalį, nepagrįstai ieškinyje reikalaujamų priteisti nurodytų negautų pajamų (nuostolių) nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, ir šį ieškovės reikalavimą atmetė.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).

12. Palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos. Pagal šią teisės normą, kai apskaičiuojamos procesinės palūkanos, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

14. Apeliantė nurodo, kad sutarties Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta Paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 1033,76 Eur, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų realumo.

15. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, atsižvelgė į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, aptartas įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos su kompensacinėmis palūkanomis, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašoma priteisti 24,06 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 799,97 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 25 d.), yra sąlyginis reikalavimas ir negali būti apibrėžtas konkrečia suma. Taip pat prašomos priteisti palūkanos negautų pajamų forma viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 proc.), pripažįstant tokią sąlygą nesąžininga ir negaliojančia.

17. Spręsdamas dėl šio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformuluota teisės aiškinimo taisykle, pagal kurią, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos.

18. Apeliantė nurodo, kad remiantis minėta kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad apeliantė savo reikalavimą priteisti 24,06 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 799,97 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 25 d.) grindė šalių sudaryta Sutartimi, jos sutarties specialiąja dalimi, kurioje numatytas atsakovo įsipareigojimas sumokėti 1033,76 Eur palūkanas ir metines palūkanas, kurių norma 24,06 procento.

19. Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad sutarties sąlyga, apibrėžianti netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to yra nesąžininga bei negaliojanti, yra pašalintas ieškovės nurodomas negautų pajamų pagrindas – atsakovo įsipareigojimas mokėti ieškovės įrodinėjamą palūkanų normą. Ieškovė, būdama kreditavimo sistemos verslininkė, kuriai keliami aukštesni teisinio išprusimo reikalavimai, neturi pagrindo remtis sutarties dalimis, kurios prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 daliai, ir nepagrįstai didele palūkanų norma, todėl ieškovė neturėjo įstatyme nustatyto pagrindo gauti šią sumą, t. y. pagrįstai tikėtis šią sumą gauti esant normaliai veiklai.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą.

21. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Šioje byloje įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Bet kuriuo atveju, negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

22. Apeliantė nepateikė jokių finansinių dokumentų dėl negautų pajamų dydžio, patirtų nuostolių dėl 1 799,97 Eur negrąžintos kredito dalies, įmonės pelno ar turto sumažėjimo, lėšų kitiems potencialiems klientams skolinimo trūkumo ir kt. Vien tik sutarties tekstas ir atsakovo įsipareigojimas, prieštaraujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 daliai, mokėti ginčo palūkanas nelaikytinas pakankamu įrodymu dėl negautų pajamų dydžio. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, jų dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškovės reikalavimą atmetė.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo perskirstyti ir pirmosios instancijos teisme paskirstytų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. spalio 1 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Bartašienė