- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- e2-698-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00283-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- UAB „Turkmėnlita“
- Atsakovas
- A. P., B. B.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Turkmėnlita“ ieškinį atsakovei A. P. dėl skolos priteisimo ir atsakovės A. P. priešieškinį ieškovui UAB „Turkmėnlita“ ir atsakovui B. B. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, vekselio pripažinimo ir reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, permokos grąžinimo,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I.GINČO ESMĖ
1. Ieškovas UAB „Turkmėnlita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės A. P. 297 069,72 Eur, 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad 2014-03-19 tarp B. B. ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 14/03/19 (toliau – 2014-03-19 paskolos sutartis), pagal kurią atsakovei suteikta 202 734,01 Eur (700 000 Lt) dydžio paskola. Sekančią dieną atsakovė pasirašė ir paprastąjį neprotestuotiną vekselį paskolos sumai. Atsakovė suteiktą paskolą turėjo sugrąžinti iki 2014-12-31, kartu sumokėdama ir 3 proc. dydžio metines palūkanas. Atsakovė nesugrąžino visų 2014-03-19 paskolos lėšų, atliko tik nedidelę dalį mokėjimų. 2016-11-11 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 16/11/11-1 paskolos davėjas B. B. perleido iš 2014-03-19 paskolos kylančias teises naujam kreditoriui ieškovui UAB „Turkmėnlita“.
3. Paaiškino, kad 2014-10-03 ieškovas suteikė atsakovei 22 879,98 Eur (79 000 Lt) dydžio paskolą (toliau – 2014-10-03 paskola), pervesdamas šią pinigų sumą atsakovei per banką, mokėjimo paskirtyje nurodydamas – „paskola pagal sutartį“. Paskolos dalyko perdavimą patvirtina bankinis mokėjimo nurodymas. Nurodė, jog kadangi paskolos dalykas yra pinigai, tai ši paskola yra atlygintinė ir už ją ieškovui taip pat turėjo būti mokamos palūkanos, kurių dydis nustatomas CK 6.872 straipsnio 1 dalies numatyta tvarka. Paaiškino, kad pareiškė reikalavimą atsakovei įvykdyti 2014-10-03 paskolos sutartį 2014-10-20, todėl terminas paskolos grąžinimui suėjo 2014-11-19. Teigė, kad atsakovė negrąžino ieškovui visų paskolos lėšų, o atliko tik dalį mokėjimų.
Atsiliepimas
4. Atsakovė A. P. atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Pareiškė, kad 2014-03-19 paskolos sutartis nebuvo sudaryta, kadangi atsakovei nebuvo perduotas paskolos dalykas – pinigai ir nėra paskolos dalyko perdavimą patvirtinančių įrodymų. Nurodė, kad nei paskolos sutartyje, nei jos vykdymui užtikrinti išduotame paprastajame neprotestuotiname vekselyje, ieškovė nėra patvirtinusi pinigų (700 000 Lt) jai perdavimo fakto, taip pat nėra išdavusi jokio atskiro pakvitavimo būtent todėl, kad paskolos dalykas – pinigai, jai faktiškai perduoti nebuvo, todėl paskolos sutartis taip ir liko nesudaryta.
6. Paaiškino, kad paskola atsakovei turėjo būti suteikta po hipotekos įregistravimo, B. B. visą paskolos sumą (700 000 Lt) išmokant atsakovei grynais pinigais. Atsakovė paskolos sudarymo dieną 2014-03-19 paskolos sutartyje nurodyto žemės sklypo nuosavybės teise neturėjo, todėl jo įkeisti negalėjo, ir todėl jai paskolos dalykas – pinigai, perduoti nebuvo, todėl 2014-03-19 paskolos sutartis taip ir liko nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių realų 700 000 Lt (202 734,01 Eur) sumos perdavimo faktą. Kadangi ieškovei pinigai nebuvo perduoti, paskolos sutartis tarp atsakovės ir B. B. dėl 700 000 Lt (202734,01 Eur) sudaryta nebuvo. 2016-11-11 reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 16/11/11-1, sudaryta tarp B. B. ir ieškovo, pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kadangi B. B. perleido tai, ko pats neturėjo. Tokia sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.102 straipsnio 1 dalis).
7. Dėl ieškovo 2014-10-03 bankinio pavedimo atkreipė dėmesį, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, nors tokios formos sutartį sudaryti buvo privaloma. Kadangi nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, todėl šalys nesusitarė dėl paskolos grąžinimo termino, palūkanų, netesybų (delspinigių) ir kitų sąlygų. Nurodė, kad neginčija aplinkybės, kad jai buvo suteikta 79 000 Eur paskola. Paaiškino, kad šalys žodžiu buvo sutarusios, jog už paskolintus pinigus, atsakovė papildomai sumokės 2 600 Eur palūkanų, kas ir buvo padaryta 2016-04-15, 2016-09-20 ir 2016-09-26 pavedimais. Pažymėjo, kad paskola buvo atlygintinė ir atsakovė už ją atsiskaitė pagal žodinį susitarimą. Atkreipė dėmesį, kad šalys nebuvo sutariusios dėl delspinigių.
Šalies argumentai
8. Atsakovė A. P. pateikė priešieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti 2014-03-19 paskolos sutartį nesudaryta, 2) pripažinti negaliojančiu 2014-03-20 paprastąjį (neprotestuotiną) vekselį, sudarytą prievolės pagal 2014-03-19 paskolos sutartį užtikrinimui, kuriuo atsakovė įsipareigojo B. B. 2014-12-31 sumokėti 700 000 Lt, 3) pripažinti negaliojančia 2016-11-11 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 16/11/11-1, sudarytą tarp B. B. ir ieškovo, 4) priteisti atsakovei iš ieškovo 5 196,85 Eur permoką, 5) priteisti atsakovei iš ieškovo 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Paaiškino, kad pasirašė 2014-03-19 paskolos sutartį. Kadangi paskolos sutarties tinkamas įvykdymas turėjo būti užtikrinamas paprastuoju (neprotestuotinu) vekseliu, todėl papildomai pasirašė 2014-03-20 vekselį. Nurodė, kad pinigus skolintis ketino, nes norėjo įsigyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau žadėtų paskolinti pinigų (700 000 Lt) negavo. Teigė, kad aplinkybę, jog paskolos dalykas (pinigai) nebuvo perduoti patvirtina tai, kad nei paskolos sutartyje, nei jos užtikrinimui išduotame vekselyje nėra užfiksuotas pinigų perdavimo faktas. Negavus paskolos dalyko, negalėjo įsigyti žemės sklypo. Kadangi nebuvo sudaryta pagrindinė paskolos sutartis, todėl vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, buvo išduotas be teisėto pagrindo, negali egzistuoti civilinėje apyvartoje, turėtų būti pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Teigė, jog 2016-11-11 reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 16/11/11-1 pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kadangi atsakovas pagal priešieškinį B. B. perleido tai, ko pats neturėjo, todėl tokia sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.102 straipsnio 1 dalis).
10. Paaiškino, kad nepaisant to, jog šalys nesilaikė paskolos sutarties formos, neginčija, kad 79 000 Lt paskola (bankiniu pavedimu) jai buvo suteikta. Teigė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja pagal šią sutartį priteisti 11 021,80 Eur, nes atsakovės A. P. prievolę pagal šią sutartį yra tinkamai įvykdyta ir pasibaigusi. Dar iki ieškinio padavimo ieškovui grąžino 79 000 Lt (22 879,98 Eur) bei papildomai sumokėjusi 2 600 Eur žodžiu sutartų palūkanų. Kadangi ieškovui pinigus už atsakovės prievolę pervedinėjo ne tik pati atsakovė, bet ir jos broliai L. P. ir K. P., todėl ieškovui per apsirikimą buvo pervesta 5 196,85 Eur didesnė pinigų suma nei atsakovės prievolė. Permokos ieškovas negrąžino, todėl nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita.
11. Ieškovas UAB „Turkmėnlita“ ir atsakovas pagal priešieškinį B. B. prašė priešieškinį atmesti.
12. Nurodė, kad tai, jog paskolos dalykas pagal 2014-03-19 sutartį atsakovei A. P. buvo perduotas, patvirtina rašytiniai įrodymai. Atsakovė A. P., atlikdama mokėjimo pavedimus ieškovo naudai, aiškiai nurodė, kad pinigus grąžina pagal 2014-03-19 paskolos sutarties vykdymui išduotą vekselį. Paaiškino, kad 2014-03-20 vekselis iš pradžių buvo parengtas tai pačiai datai kaip ir paskolos sutartis, t. y. 2014-03-19, tačiau atsakovė A. P. savo ranka patikslino, kad vekselio data iš tiesų yra sekanti diena, t. y. 2014-03-20. Taigi 2014-03-20 vekselį atsakovė A. P. pasirašė tik po to, kai pinigus pagal 2014-03-19 paskolos sutartį realiai gavo. Pažymėjo, kad kol nebuvo iškelta byla, skolininkė ne tik neginčijo reikalavimo teisės perleidimo, bet ir atliko mokėjimus, grąžindama, pagal paskolos sutartį naujajam kreditoriui ieškovui.
13. Teigė, kad skaičiuodama antrosios paskolos grąžinimą skolininkė nepagrįstai įtraukia 2017-03-23 atliktą 11 000 Eur ir 2017-06-07 atliktą 2 000 Eur mokėjimą. Šių mokėjimų paskirtimi pati skolininkė nurodė 2014-03-20 vekselį, kuris skirtas užtikrinti 2014-03-19 paskolos sutartį.
II. TEISMO NUSTATYTOS FAKTINĖS BYLOS APLINKYBĖS IR PRIIMAMO SPRENDIMO MOTYVAI
Ginčas byloje yra kilęs iš paskolos teisinių santykių.
Dėl ieškinio reikalavimų pagal 2014 03 19 paskolos sutartį ieškinio reikalavimų
14. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje pateikiamą sąvoką paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį, tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis yra realinė, todėl pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas) praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai plati. Joje pažymima, jog tokio pobūdžio ginčams spręsti taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (LAT 2018 02 14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek tokios sutarties reikalavimus atitinkančiam kitam rašytiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai paskolos sutartis paskolos raštelis ar kitas dokumentas turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą, turį būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas paskolos gavėjui tekste pirmuoju asmeniu nurodant gavus pinigus arba šalims konstatuojant jog sutartis yra ir pinigų priėmimo - perdavimo aktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), kas sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje.
17. Taip pat kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.). Todėl kai paskolos dalyko perdavimo faktas aiškiais žodžiais tiesiogiai sutarties tekste ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant juose pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (LAT 2016 07 07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016).
18. Remiantis šalių paaiškinimais, rašytiniais byloje pateiktais įrodymais, byloje nustatytos toliau įvardijamos faktinės bylos aplinkybės.
19. Byloje pateikta 20014 03 19 sutartis, pagal kurią B. B., kaip paskolos davėjas, ir A. P., kaip paskolos gavėja susitarė, jog paskolos davėjas šia sutartimi skolina paskolos gavėjai 700 000 Lt. Paskolos gavėja įsipareigoja skolinamąją pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka bei už suteiktą paskolą Paskolos davėjui mokėti 3 procentų metines palūkanas.
20. Pažymėtina, jog paskolos sutarties 2 straipsnyje detaliai aptarta paskolos suteikimo ir grąžinimo tvarka bei palūkanų mokėjimas. Šio straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog paskola suteikiama paskolos gavėjai po hipotekos, pagal kurią paskolos davėjui, užtikrinant paskolos gavėjos prievolių paskolos davėjui pagal sutartį tinkamą įvykdymą, įkeičiamas paskolos gavėjai nuosavybės teise priklausantis turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kaip tai numatyta šios sutarties 3 straipsnio 1 punkte, įregistravimo hipotekos registre dienos, t.y. ne vėliau kaip per 7 dienas nuo įregistruoto hipotekos lakšto kartu su hipotekos pažymėjimu gavimo dienos. Remiantis minėto straipsnio 2 dalimi paskola laikoma suteikta, kai paskolos davėjas visą paskolos sumą išmoka grynais pinigais paskolos gavėjai.
21. Paskolos gavėja įsipareigojo paskolą grąžinti paskolos davėjui ne vėliau kaip iki 2014-12-31 (sutarties 2 straipsnio 3 dalis).
22. Sutarties 3 straipsnis numatė prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones, straipsnio 1 dalyje numatant, kad paskolos gavėjos prievolių pagal šią sutartį tinkamas įvykdymas užtikrinamas paskolos gavėjos nuosavybės teise priklausančio turto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) hipoteka. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog paskolos gavėja privalo užtikrinti, kad šio straipsnio 1 punkte numatyta hipotekos sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip iki 2014 04 01, įskaitant pagal galiojančius įstatymus reikalaujamą notarinį tvirtinimą ir registraciją. Be to straipsnio 3 dalis nustatė, kad jeigu paskolos gavėjos pateiktas užtikrinimas prarandamas ar jo sąlygos pablogėja dėl aplinkybių, už kurias paskolos davėjas neatsako, paskolos davėjas turi teisę arba pareikalauti papildomo jam priimtino prievolės įvykdymo užtikrinimo ir paskolos gavėja privalo tokį užtikrinimą pateikti, įskaitant reikiamų sutarčių sudarymą, tvirtinimą ir registraciją, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo tokio pareikalavimo dienos, arba pareikalauti, kad paskolos gavėja grąžintų visą paskolos sumą prieš terminą. Paskolos gavėjai uždelsus grąžinti paskolintąją pinigų sumą, straipsnio 4 dalis numatė pareigą sumokėti 0,2 % dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.
23. Be to, minėto straipsnio 6 dalyje buvo numatyta, jog paskolos gavėjos prievolių pagal sutartį tinkamas įvykdymas užtikrinimas paprastuoju (neprotestuotinu) vekseliu.
24. Byloje nėra ginčo, kad hipoteka sutartyje minimam sklypui nebuvo įregistruota, nes tokio sklypo atsakovė neįsigijo.
25. Į bylą taip pat yra pateiktas paprastasis vekselis, kuriame jo išrašymo data nurodyta 2014 03 19, pagal kurį paskolos gavėja, atsakovė A. P. besąlygiškai įsipareigojo 2014 12 31 sumokėti B. B. 700,000.00 Lt, vekselį pasirašydama A. P. prie parašo nurodė datą - 2014 03 20.
26. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių duomenų, kad paskolos suma 700 000 eurų realiai buvo perduoti atsakovei.
27. Iš į bylą pateikto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 01 15 nutarimo atsisakyti pradėti parengtinį tyrimą, kopijos nustatyta, jog į policiją kreipėsi atsakovės motina J. P. su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 181 straipsnio l dalyje. Nurodė, jog jos pažįstamas D. K. rašo jai žinutes, reikalaudamas pinigų, kurių ji nėra skolinga jokiais pagrindais. Pareiškėja nurodė, jog D. K. yra jai skolingas daugiau nei 150 000 Eur ką pats patvirtino pareiškime iškelti fizinio asmens bankroto bylą, ji taip pat nurodė nesanti skolinga ir UAB „Turkmėnlita“, kurios vadovu yra minėtas asmuo. Nurodė, kad D. K. siekdamas ją įbauginti reikalauja iš jos pinigų kaip B. B. atstovas, bei nurodo, jog ji neva skolinga B. B. 530 000 Eur. o iš jos dukros, A. P., kaip B. B. atstovas reikalauja 478 452 Eur bei 587 437, 75 Eur, nors nei ji pati, nei jos dukra nėra skolingos B. B.. J. P. taip pat nurodė su D. K. susipažinusi 2007 metais, kai jo vadovaujamai UAB „Vespera“ pardavė paveldėtą žemės sklypą Kaune, Taikos prospekte už 1 680 000 Lt (486 561,63 Eur). D. K. šiam sandoriui iš banko „Hansa lizingas" paėmė paskolą, pinigai buvo pervesti į jos sąskaitą. Tačiau kitą dieną, po pinigų pervedimo D. K. paprašė paskolinti jam iš šios sumos 1 000 080Lt (289 643,18 Eur), sutiko pinigus paskolinti, kadangi jos pažįstamas garantavo, jog D. K. tikrai atiduos pinigus, nors paskolos sutartyje minėtas pažįstamas kaip garantas neįformintas nėra. Po paskolos sutarties pasirašymo pervedė D. K. 1 000 080 Lt (289 643,18 Eur). 2007 12 29 D. K. grąžino 500 000 Lt (144 810 Eur). 2013 metais, teigė pareikalavusi likusios skolos, nes jos dukra A. P., jaunoji ūkininkė, turėjo planą sodinti mišką ir tam tikslui norėjo atiduoti dukrai grąžintus pinigus. D. K. atsakė, pinigų neturintis, tačiau turintis draugą, galintį pareiškėjai paskolinti lėšų. 2014-03-19 buvo pasirašyta paskolos sutartis tarp B. B. bei pareiškėjos dukros A. P., pagal kurią jis turėjo pareiškėjos dukrai paskolinti 700 000 Lt (202 734,01 Eur). Sutartis buvo pasirašyta dukros vardu, kadangi jai, kaip jaunajai ūkininkei, minėti pinigai turėjo būti pervesti į jos banko sąskaitą, Pasirašant minėtą sutartį dalyvavo ji, jos dukra A. P. bei D. K.. B. B. sutarties pasirašymo metu nedalyvavo jos dukra pasirašė 2014-03-19 paskolos sutartį bei paprastąjį vekselį. Tačiau nei pareiškėja nei jos dukra A. P. pinigų negavo. Jokie sutartiniai įsipareigojimai tarp pareiškėjos dukters ir B. B. vykdomi nebuvo. 2016 metais jai paskambino D. K. ir paprašė paskolinti pinigų, jai atsisakius D. K. jai pradėjo sistemingai rašyti SMS žinutes bei reikalauti atiduoti pinigus pagal 2014-03-19 paskolos sutartį sudarytą tarp B. B. bei jos A. P..
Šalies argumentai
28. Sprendžiant dėl ikiteismino tyrimo pradėjimo liudytoju buvo apklaustas B. B., pasirašęs 2014 03 19 paskolos sutartį kaip paskolos davėjas, kuris nurodė, jog turėjo sukaupęs laisvų pinigų, o jo pažįstamas D. K. pakvietė jį investuoti į projektą dėl žemės apsodinimo mišku pagal ES remiamas programas, kurį per savo dukrą A. P. turėjo vykdyti K. pažįstama J. P.. Kadangi projektas jam pasirodė patikimas ir jis pasitikėjo K., sutiko paskolinti pinigus 2014 03 19 pasirašė paskolos sutartį dėl 700 000 Lt paskolos A. P., nes ji turėjo galimybę užtikrinti paskolos gražinimą nekilnojamojo turto įkeitimu, perdavė paskolos sutartį su savo parašu D. K., kuris gražino A. P. pasirašytus 2014-03-19 dienos paskolos sutartį ir 2014-03-20 vekselį. 700 000 Lt atidavė D. K. grynais pinigais A. P. jis niekada sutikęs nebuvo. Kadangi jis neturėjo laiko pats kontroliuoti paskolos gražinimą, reikalavimo teises pagal paskolos sutartį ir vekselį 2016 11 11 perleido D. K., kuriuo visiškai pasitiki, vadovaujamai bendrovei, UAB „Turkmėnlita“. Šiuos savo parodymus B. B. patvirtino ir nagrinėjant šią civilinę bylą.
Motyvuojamoji dalis
29. Teismas įvertinęs byloje pateiktus rašytinius duomenis, šalių pasisakymus bei liudytojų parodymus konstatuoja, jog byloje nėra pateikta įtikinamų įrodymų, kad atsakovė gavo pinigus pagal 2013 03 19 paskolos sutartį. Tokia išvada darytina, remiantis sutarties tekstu, kuriame šalių parašais niekaip neužfiksuotas pinigų gavimo - perdavimo faktas, atvirkščiai sutarties 2 straipsnyje aiškiai nurodoma, jog paskola bus suteikiama po to kai bus įregistruota hipoteka žemės sklypui, kurio atsakovė nėra įgijusi ir akivaizdu, kad hipotekos nėra įregistravusi.
30. D. K. yra verslo patirtį turintis asmuo, B. B., kaip matyti iš į bylą pateiktų Sodros duomenų, buvo ilgametis užsienio bedrovės atstovybės Lietuvoje atsakingas darbuotojas, todėl neįtikėtina, jog šie asmenys būtų perdavę stambią 700 000 Lt sumą grynaisiais pinigais ir nepasirūpinę tinkamu įforminimu, nesurašę pinigų priėmimo – perdavimo akto ar tiesiog nepaprašę paskolos gavėjos pasirašyti, kad ji pinigus gavo, juolab, kad sutartyje buvo numatytos net dvi paskolos gražinimo užtikrinimo priemonės, kas rodo, jog šie asmenys nebuvo linkę kliautis vien pasitikėjimu atsakove.
31. Todėl ieškinys šioje dalyje atmetamas neįrodžius paskolos objekto (700 000 Lt ) perdavimo fakto.
Dėl priešieškinio reikalavimų pripažinti sandorius nesudarytais ir negaliojančiais
32. Nustačius kad pinigai pagal paskolos sutartį nebuvo perduoti tenkinamas priešieškinio reikalavimas reikalavimas pripažinti 2014 03 19 paskolos sutartį pasirašytą B. B. ir A. P. nesudaryta. Tai pat tenkinamas priešieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovės 2014 03 20 pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, sudarytą 2014 03 19 paskolos sutarties užtikrinimui.
33. Byloje nėra ginčo, kad minėtas vekselis buvo išduotas atsakovės įsipareigojimams pagal 2014-03-19 paskolos sutartį užtikrinti, kad vekselis buvo viena iš atsakovės prievolių pagal 2014 03 19 paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonių patvirtina ir paskolos sutarties 3 straipsnio 6 punkto nuostata Todėl pripažinus, jog nebuvo sudaryta pagrindinė paskolos sutartis, pripažintina, jog vekselis, išduotas neegzistuojančios prievolės įvykdymui užtikrinti, apyvartoje yra atsiradęs be teisėto pagrindo.
34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas (šiuo atveju ieškovas, kuriam reikalavimas atiteko pagal reikalavimų perleidimo sutartį) neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas (šiuo atveju atsakovė) privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo 2007 10 01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 04 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 12 20 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012). Taigi vekselio davėjas turi teisę ginčyti pagrindą, iš kurio atsirado prievolė mokėti pagal vekselį. Vekselio davėjui (ieškovui) tenka pareiga įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja. Kadangi šioje byloje nustatyta, kad ieškovo reikalavimai yra kilę iš negaliojančios (pripažintos nesudaryta) paskolos sutarties vekselis taip pat pripažįstamas negaliojančiu.
35. Iš pateiktos 2016 11 11 reikalavimų perleidimo sutarties matyti, kad B. B. (sutartyje įvardijamas pradiniu kreditoriumi) ir UAB „Turkmėnlita“ (sutartyje įvardijama naujuoju kreditoriumi), atstovaujama direktoriaus D. K., atsižvelgdami, kad skolininkė sutarties pasirašymo dieną pagal pagrindinę sutartį yra skolinga pradiniam kreditoriui 491 334,26 Eur sumą, o pradinis kreditorius pageidavo perleisti naujajam kreditoriui reikalavimo teises už sutartą pinigų sumą, naujasis kreditorius pageidavo įgyti reikalavimo teises; naujasis kreditorius sutiko už įgytas teises sumokėti pradiniam kreditoriui sutartą pinigų sumą sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį: siekiant sureguliuoti pradinio kreditoriaus turimų reikalavimo teisių perleidimą naujajam kreditoriui.
36. Pradinis kreditorius B. B. perleido naujajam kreditoriui UAB „Turkmėnlita“ reikalavimo teises, kylančias iš 2014 03 19 paskolos sutarties, reikalauti, kad skolininkė sumokėtų 202 734,01 Eur pagrindinę skolą, padengtų 5 282, 19 Eur palūkanų ir susimokėtų 283 318,06 Eur susikaupusių delspinigių, bei visas kitas pradinio kreditoriaus teises, kylančias iš sutarties.
37. Už įsigyjamas reikalavimo teises, pagal sutartį, naujasis kreditorius įsipareigojo sumokėti Pradiniam kreditoriui 311 703 Eur pervesdamas pinigines lėšas į pradinio kreditoriaus banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) arba į kitą pradinio kreditoriaus naujajam kreditoriui raštu nurodytą banko sąskaitą. Šalys besąlygiškai susitarė, kad tarp jų atsiradus priešpriešiniams vienarūšiams reikalavimams, jos nedelsiant atliks priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą neatsižvelgiant į tai, kad mokėjimo terminas pagal šią reikalavimo perleidimo sutartį dar nebus suėjęs. Numatyta pradinio kreditoriaus teisė vienašališkai, bet kuriuo metu atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą.
38. Nustačius, kad 2014 03 19 paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes paskolos suma nebuvo perduota paskolos gavėjai konstatuotina, jog kreditorius B. B. perleido reikalavimo teises, kurių jis pats neturėjo, todėl toks reikalavimų perleidimas prieštarauja CK 6. 102 straipsnio 1 dalyje numatytam draudimui perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, nes akivaizdu, jog negalimas išieškojimas pagal neegzistuojantį reikalavimą. Todėl tenkinamas ir priešieškinio reikalavimas dėl reikalavimų perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Dėl 5 196, 85 Eur permokos gražinimo atsakovei P.
39. Ieškovas UAB „Turkmėnlita“ ir atsakovė A. P. yra pateikę savo sąskaitų išrašus, pagal kuriuos matyti ir ginčo tarp šalių nėra, kad ieškovas į atsakovės sąskaitą 2014 10 03 pervedė 79 000 Lt (22 879,98 Eur) nurodydamas, jog tai paskola pagal sutartį. Atsakovė šios paskolos sumos gavimo neneigė ir nurodė, jog paskolą yra gražinusi su jos brolių pagalba.
40. Atitinkamai pagal pateiktus šalių sąskaitų išrašus matyti, jog atsakovė pervedė į ieškovo sąskaitą sumas nurodydama jų paskirtį – „dalies gražinimas“: 2014 11 19 pervedė 10 000 Lt, 2014 11 20 pervedė 9 500 Lt, 2014 12 23 pervedė 2 000 Lt. Viso pervedė 21 500 Lt (6 226,83 Eur).
41. Atsakovė pervedė į ieškovo sąskaitą mokėjimo paskirtyje nurodydama, jog pervedamos palūkanos: 2016 04 15 - 600 Eur, 2016 09 20 – 1000 Eur, 2016 09 26 – 1000 Eur . Viso 2 600 Eur.
42. Atsakovės broliai K. P. ir L. P. yra pervedę ieškovui pinigų sumas už atsakovę: 2016 09 19 -500 Eur, 2016 09 24 – 200 Eur, 2016 09 26 – 1000 Eur, 2016 12 09 – 150 Eur, 2016 12 16 - 500 Eur, 2017 02 08 - 900 Eur, 2017 03 16 - 1000 Eur, 2017 04 12 - 900 Eur, 2017 06 16 - 500 Eur, 2017 06 21 - 1000 Eur, 2017 07 13 - 500 Eur, 2017 07 21 - 1000 Eur. Viso 8 150 Eur.
43. 2017 02 10 atsakovė pervedė 700 Eur atsakovui, nurodydama mokėjimo paskirtį „paskolos gražinimas“; 2017 03 23 atsakovė pervedė ieškovui 11 000 Eur, nurodydama paskirtį paskolos gražinimas pagal 2014 03 20 vekselį; 2017 06 07 atsakovė pervedė ieškovui 2 000 Eur, nurodydama paskirtį „paskolos gražinimas pagal 2014 03 20 vekselį“. Viso 13 700 Eur.
44. Taigi, atsakovė skolos padengimui pervedė 19 926, 83 Eur ir 2600 Eur palūkanų dengimui, atsakovės broliai už seserį pervedė 8 150 Eur neįvardindami pervedamų sumų paskirties.
45. Atsakovė teigia, jog paskolos gražinimui per klaidą kadangi pinigus už ją pervedinėjo ir jos broliai yra pervesta 28 076, 83 skolos gražinimo kai paskola sudarė tik 22 879,98 Eur taip pat pervesta 2 600 Eur palūkanų. Atsakovė teigia jog per klaidą be pagrindo buvo pervesta 5 196, 85 Eur daugiau, nei ji buvo skolinga ieškovui. Atsakovė nurodė, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis, pagal kurią šalys susitarė tik dėl 2 600 Eur palūkanų, tvirta suma. Tačiau atsakovė nėra pateikusi jokių įrodymų patvirtinančių pastaruosius jos teiginius, nei kad buvo sutarta dėl palūkanų tvirta 2 600 Eur suma, kas būtų neįprasta praktika, nei dėl atsakovės brolių pervestų sumų paskirties, taigi negalima atmesti galimybės, kad dalis šių sumų pervesta kaip palūkanos ir netesybos, nes paskolos gražinimas dalimis užtruko beveik 3 metus nuo 2014 10 03 iki 2017 07 21. Pati atsakovė yra pridėjusi, jos nepasirašytą 2014 10 01 paskolos sutartį su UAB „Turkmėnlita“, kuri pasirašyta Turkmėnlitos vadovo D. K. ir teigia, jog šią sutartį gavo tik 2016 metais tačiau įrodymų, kad tokia sutartis buvo surašyta atgaline data taip pat nepateikė. Todėl priešieškinio reikalavimas dėl 5 196,85 Eur permokos priteisimo atmetamas.
46. Ieškinį atmetus, priešieškinį patenkinus didžiąja dalimi, iš ieškovo, remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, atsakovės naudai priteisiamos, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro; 150 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant priešieškinį, (nuo likusios žyminio dalies sudarančio 2 534 Eur mokėjimo atsakovė buvo atleista) ir 2040 Eur, advokato paslaugos. Atsižvelgiant, kad priešieškinio reikalavimai tenkinti ne visiškai šios išlaidos sumažinamos proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai sumokėtosios žyminio mokesčio dalies nepriteisiant, o priteisiamos advokato pagalbos išlaidas sumažinamos iki 2000 Eur sumos.
47. Iš ieškovo priteisiamos valstybės naudai 2 534 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo atsakovė buvo atlesta 2018 05 18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi.
48. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas naikinamos 2018 03 08 Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - turto areštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais
NUSPRENDŽIA:
Ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti 2014m. kovo 19 d. paskolos sutartį Nr.14/03/19, tarp A. P., a.k. 4S910270111, ir B. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 700 000 Lt sumai nesudaryta. Pripažinti negaliojančiu 2014-03-20 paprastąjį (neprotestuotiną) vekselį, A. P. išduotą prievolių B. B., pagal 2014m. kovo 19 d. paskolos sutartį Nr. 14/03/19 užtikrinimui. Pripažinti negaliojančia 2016m, lapkričio 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 16/11/11-1, sudarytą tarp B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir UAB “Turkmėnlita”, į.k. 302422882.
Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. P., a.k. 4S910270111, naudai 2000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, išleistų advokato pagalbai apmokėti, valstybės naudai 2 534 Eur (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio dalį, nuo kurios atsakovė buvo atleista paduodant priešieškinį.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2018 m. kovo 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovės A. P., a.k. 4S910270111, atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės – turto areštą.
Sprendimas 30 d. laikotarpiu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.