- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- e2S-972-864/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00530-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Atsakovas
- G. D.
- Ieškovas
- V. D.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui G. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, bendros jungtinės nuosavybės padalijimo ir dovanų grąžinimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme priimtas ieškovės V. D. (toliau ir ieškovė) ieškinys atsakovui G. D. (toliau ir atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, bendros jungtinės nuosavybės padalijimo ir dovanų grąžinimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas.
2. Kartu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium; įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis šiuo turtu: butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini); padaryti įrašą viešame registre dėl G. D. nuosavybės teisės į 1/2 namo ir 303/1241 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), ir ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad atsakovas su ieškove elgiasi žeminančiai, ją nuolat užgaulioja, bendruose namuose elgiasi taip, lyg juose jis gyventų vienas, neatsižvelgdamas nei į ieškovės, nei į jos nepilnamečio sūnaus poreikius ir interesus. Be to, atsakovas yra itin ūmaus būdo, jis yra susipykęs su visais kaimynais, ieškovės šeimos nariais, todėl ieškovė baiminasi, kad prasidėjus santuokos nutraukimo procesui jos ir nepilnamečio sūnaus saugumui bei gerovei gali kilti reali grėsmė. Būtent todėl ieškovė prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium. Kad nesusiklostytų tokia pat situacija, kokia buvo 2023 m. gruodį, kai pritaikius smurto artimoje aplinkoje orderį ir įpareigojus atsakovą laikinai išsikelti iš šeimos namų, šis pareiškė eisiantis į ieškovei priklausantį butą (duomenys neskelbtini), kurio 1/2 ieškovė yra padovanojusi atsakovui ir šiuo ieškiniu prašo šią dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją, ieškovė prašo taikyti ir kitą laikinąją apsaugos priemonę bei įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis turtu, dėl kurio šiuo metu yra ginčas, t. y.: butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini). Nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti ieškovės ir jos nepilnamečio sūnaus interesai bei trečiojo asmens, t. y. ieškovės pilnametės dukters, gyvenančios ieškovei priklausančiame bute, dėl kurio dalies dovanojimo ieškovė prašo pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją, interesams bei saugumui. Ieškovė nurodė, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, nuolat manipuliuoja, slepia turimą turtą ir su juo susijusius dokumentus, todėl siekdamas išvengti dovanų grąžinimo gali perleisti šį turtą tretiesiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. vasario 20 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir nutarė įpareigoti atsakovą G. D. gyventi skyrium nuo ieškovės V. D.; įpareigoti atsakovą G. D. netrukdyti ieškovei V. D. naudotis šiuo turtu: butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), bei leisti ieškovei V. D. kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą įrašui padaryti dėl nuosavybės teisės į ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 303/1241 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje.
4. Preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis ir ieškovės paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės, kadangi santykiai tarp šalių yra komplikuoti ir reikia imtis visų įmanomų priemonių apsaugoti su ieškove gyvenančio nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.
Šalies argumentai
5. Teismas nurodo, kad ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiomis dovanojimo sutartis, kuriomis atsakovui ieškovė padovanojo 1/2 namo ir 303/1241 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bei 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – padaryti įrašą viešajame registre dėl nekilnojamojo turto perleidimo draudimo, teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Perleidus padovanotą turtą tretiesiems asmenims ieškovės ieškinys iš esmės negalėtų būti tenkinamas, nes neatitiktų įstatyme nustatytų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pirmosios instancijos teismas taip pat nutarė atsakovą įpareigoti netrukdyti ieškovei naudotis šiuo turtu: butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas G. D. (toliau – atsakovas, apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartį dalyje dėl įpareigojimo atsakovui G. D. gyventi skyrium nuo ieškovės V. D. ir įpareigojimo atsakovui G. D. netrukdyti ieškovei V. D. naudotis šiuo turtu: butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini). Išspręsti klausimą iš esmės ieškovės prašymą minėtose dalyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia motyvais ir aplinkybėmis:
7.1. Atsakovo nuomone, skundžiama teismo priimta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes yra visiškai be jokių motyvų. Atsakovas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik esant dviejų sąlygų visetui: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Atsakovo vertinimu, ieškovė šių sąlygų neįrodė. Atkreipia dėmesį, jog ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra motyvuotas tuo, „Atsakovas su Ieškove elgiasi žeminančiai, ją nuolat užgaulioja, bendruose namuose elgiasi taip, lyg juose jis gyventų vienas, neatsižvelgdamas nei į Ieškovės, nei į jos nepilnamečio sūnaus poreikius ir interesus. Be to, Atsakovas yra itin ūmaus būdo, jis yra susipykęs su visais kaimynais, Ieškovės šeimos nariais, todėl Ieškovė baiminasi, kad prasidėjus santuokos nutraukimo procesui jos ir nepilnamečio sūnaus saugumui bei gerovei gali kilti reali grėsmė“. Toks ieškovės nurodymas iš esmės nėra pagrįstas net preliminariai vertinant pateiktus įrodymus byloje. Kaip atsakovo ir jo santykiai su kaimynais turi reikšmės būsimo teismo sprendimo įgyvendinimui arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindams apskritai nėra aišku. Teismo nutartis tenkinti ieškovės prašymą apskritai yra be jokių motyvų, todėl nėra aišku kodėl pritaikytos tokio pobūdžio laikinos apsaugos priemonės ir kam kyla grėsmė, jeigu jos nebus taikomos.
7.2. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas apskritai neatliko prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimo, net preliminariai netyrė pateiktų įrodymų byloje, ir taikė laikinąsias apsaugos priemones nesant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų.
7.3. Pasisakydamas dėl skundžiam nutartimi atsakovui nustatyto įpareigojimo gyventi skyrium nuo ieškovės, apeliantas sutinka, kad tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Be to, toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Apeliantas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, taikydamas tokio intensyvaus pobūdžio apribojimą, neišklausė atsakovo argumentų, tokiu būdu pažeisdamas jo teises. Teismas, taikydamas tokio intensyvaus pobūdžio apribojimą, visiškai nevertino realaus galimo pavojaus, kuris būtų pagrįstas bylos duomenimis.
7.4. Anot apelianto, ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo gyvenimas kartu keltų grėsmę jos arba jos nepilnamečio vaiko interesams. Vienintelis pateiktas įrodymas yra pranešimas apie pavojų patiriančiam asmeniui priimtą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį (1 tomas, 26 lapas), tačiau pati ieškovė ieškinyje nurodo, kad orderis buvo panaikintas, o ikiteisminis tyrimas nepradėtas ir po minėto įvykio šalys ilgai gyveno bendruose namuose.
7.5. Apeliantas pareiškia, kad šalys šiuo metu išgyvena sunkumus santykiuose, tačiau iš atsakovo pusės ieškovės atžvilgiu niekada nėra naudotas fizinis ar psichologinis smurtas. Šalys yra išsilavinę, kultūringi žmonės, kurie keliauja, lankosi teatruose, renginiuose. Niekada jokių konfliktų iš atsakovo pusės ieškovės atžvilgiu nėra buvę, priešingai šalys nesutarimus spręsdavo tyliai, pagarbiai nekeliant balso. Pati ieškovė pateikė duomenis, kad šalys planavo lankytis pas psichologą siekiant ne skyrybų, bet santykių tęstinumo. Ieškovės nurodytos melagingos aplinkybės apie atsakovo būdą, nepagarbą jai, atsakovui išties kelią nuostabą, nes atsakovas manė, kad šalių nesutarimai yra trumpalaikiai ir išsprendžiami, o šalių santykiai grįsti meile ir pagarba vienas kitam. Taigi, teismas be jokių motyvų, be jokio realaus įrodyto pavojaus pritaikė nepagrįstai ir neteisėtai tokio pobūdžio laikiną apsaugos priemonę. Kieno interesus apsaugoti tokia laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta, teismas apskritai nenurodė ir savo sprendimo niekaip nemotyvavo, todėl teismo nutartis šioje dalyje naikintina.
7.6. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos apskritai netyrė ir atsakovo turimo turto bei galimybės gyventi skyrium.
7.7. Pasisakydamas dėl jam nustatyto įpareigojimo netrukdyti ieškovei naudotis turtu, apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas nustatė atsakovui įpareigojimą netrukdyti naudotis ieškovei net dviem nekilnojamo turto objektais: butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamuoju namu bei žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini). sav. Nurodo, kad šalys faktiškai gyveno gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kurio plotas 139 kv. m. ir yra pripažintas šeimos turtu. Butas (duomenys neskelbtini) gatvėje yra vienintelis Vilniuje esantis šalių kitas nekilnojamas turtas. Net ir esant šalių įtemptiems santykiams 3 asmenims gyventi 139 kvadratų turte yra pakankamai vietos gyventi nekonfliktuojant.
7.8. Apelianto vertinimu, ieškovė nepagrindė, o teismas apskritai nemotyvavo, kokio gi galimo teismo sprendimo vykdymui užtikrinti yra taikoma minėta laikinoji apsaugos priemonė. Taipogi, ieškovė nepagrindė, o teismas niekaip nemotyvavo, kokiu gi būdu atsakovas trukdo ieškovei naudotis net dviem nekilnojamo turto objektais. Net vertinant įrodymus preliminariai, ieškovė tokių įrodymų nepateikia. Prie ieškinio pridėtos nuotraukos neva tai pagrindžia 2024 m. sausio 4 d. atjungtas (duomenys neskelbtini) g. namo kiemo vaizdo kameras, svetimo automobilio buvimą namo kieme, nurodo, kad 2024 m. sausio 5 d. kameros jau buvo įjungtos. Apskritai nėra aišku kieno automobilis yra kieme, kodėl manytina, kad atsakovo. Kaip automobilis (jeigu pvz. atvažiavo svečiai, pasiparkavo kaimynai, arba tai pačios ieškovės svečių automobilis) įrodo faktą, kad atsakovas neva trukdo naudotis nekilnojamu turtu. Pridėtos nuotraukos apie galimai išjungtas kameras niekaip neįrodo fakto, kad atsakovas tyčia išjungė tas kameras, kameros išsijungia nesant elektros, interneto, jas gali išjungti pati ieškovė. Galų gale, kaip kamerų veikimo/neveikimo faktas įrodo, kad atsakovas trukdo ieškovei naudotis nekilnojamu turtu. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas pritaikęs tokio pobūdžio laikinas apsaugos priemones apskritai nenurodė ir nepagrindė kokio galimo palankaus sprendimo įgyvendinimui jos taikomos, kieno interesams užtikrinti jos taikomos ir kuo laikinoji apsaugos priemonė „netrukdyti ieškovei V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudotis šiuo turtu: butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) yra susijusi su nagrinėjama byla. Teismo nutartis šioje dalyje yra visiškai nemotyvuota.
7.9. Apeliantas pažymi, jog ieškovė pati nurodo, kad minėtame bute (duomenys neskelbtini) g. ji negyvena, jame gyvena jos pilnametė dukra (paminėta, kad gyvena su vyru ir šeima yra visiškai savarankiška), kuri nėra bylos šalis. Iš ieškovės pateiktos argumentacijos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, susidaro nuomonė, kad tokiu būdu siekiama užtikrinti kitų pilnamečių asmenų interesus, nors turtas priklauso šalims po ½. Ieškovė aiškiai nurodo, kad šiuo turtu net pati nesinaudoja, tai kokiu gi būdu jai trukdo naudotis atsakovas minėtu turtu.
7.10. Pažymi, kad atsakovas dirba ir gyvena Vilniuje. Kito turto, kuriame galėtų gyventi, Vilniuje neturi. Taigi, teismas nustatė ne tik atsakovo gyvenimą skyrium nuo ieškovės, kas reiškia, kad jis negali gyventi nekilnojame turte (duomenys neskelbtini) gatvėje, tai jam net nėra galimybės trukdyti naudotis ieškovei tokiu turtu. Tačiau nesant jokio teisinio ir faktinio pagrindo nustatė įpareigojimą netrukdyti naudotis ir (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad šiuo metu ieškovė, motyvuodama nutartimi reikalauja grąžinti raktus ir neleidžia atsakovui naudotis nekilnojamu turtu nei (duomenys neskelbtini) gatvėje, nei (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tokiu būdu buvo grubiai pažeistos atsakovo teisės į nuosavybę.
7.11. Atsakovas pareiškia, kad neketina nei perleisti, nei kitaip apsunkinti turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nes jokių veiksmų su turtu be bendrasavininkės (ieškovės) tokių negali atlikti. Ir nors atsakovas mano, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė yra perteklinė, tačiau šioje dalyje dėl leidimo ieškovei kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą įrašui padaryti dėl nuosavybės teisės į ½ gyvenamojo namo, 303/1241 dalies žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini)., ir ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje, teismo nutarties neskundžia.
Atsiliepimas
8. Ieškovė V. D. atsiliepime prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo:
8.1. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimų teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pritaikė ieškovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Teismas nurodė, kad „preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis ir ieškovės paaiškinimus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės, kadangi santykiai tarp šalių yra komplikuoti ir reikia imtis visų įmanomų priemonių apsaugoti su ieškove gyvenančio nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus“. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nepagrįstai teigia, kad ginčijama teismo nutartis yra nemotyvuota. Net ir tuo atveju, jei teismas nutartyje išdėstė neišsamius motyvus, tai nėra pagrindas naikinti nutartį. Ieškovė pažymi, kad šiuo atveju buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, pirmosios instancijos teismui preliminariai įvertinus ieškovės pateiktus argumentus dėl santuokos nutraukimo, bendros jungtinės nuosavybės padalijimo ir dovanų grąžinimo. Ieškovė prašyme taikyti šias priemones nurodė, o atsakovas atskirajame skunde sutiko, kad šalių santykiai yra konfliktiški, kad gyvenimas bendruose namuose yra nepakeliamas dėl neprognozuojamo ir nepagarbaus atsakovo elgesio. Atsakovo argumentai, kad ieškovė neįrodė šių aplinkybių ir atsakovas gali ir toliau gyventi bendruose namuose kartu su ieškove ir jos nepilnamečiu sūnumi, kol vyksta santuokos nutraukimo procesas, tik dar labiau parodo jo cinišką situacijos vertinimą.
8.2. Pažymi, kad ieškovė, kaip nurodyta ieškinyje, siūlė atsakovui tiek spręsti kilusius nesutarimus lankantis pas šeimos terapeutą, tiek kreipiantis į mediatorių dėl taikaus sprendimo nutraukiant santuoką. Atsakovo reakcija buvo „tyli“. Jei atsakovas taip supranta „grįstus meile ir pagarba vienas kitu“ santykius, kai nepranešdamas išvyksta neaišku kur ir su kuo, ignoruoja bet kokius ieškovės bandymus spręsti nesutarimus šeimoje, o tuo pačiu 2023 m. gruodžio 28 d. sudaro su advokate atstovavimo sutartį, taip pat užblokuoja ieškovę visuose socialiniuose ir bendravimo tinkluose, tai jokiu būdu nėra suderinama nei su ieškovės vertybėmis, nei su jos saugumu. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovas ir toliau elgiasi nesilaikydamas susitarimų, taip kaip jam patogu, terorizuodamas ir gąsdindamas ieškovę. Pažymi, kad ieškovė ir atsakovas buvo susitarę dėl laiko, kada atsakovas galės atvykti pasiimti savo daiktus, tačiau, nepaisydamas to, atsakovas vieną vakarą netikėtai privažiavo prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir pradėjo reikalauti, kad ieškovė jį įsileistų ir leistų pasiimti daiktus.
8.3. Anot ieškovės, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo turimo turto ir galimybių toliau gyventi Vilniuje. Ieškovė pažymi, kad atsakovas turi turto, taip pat ir gyvenamosios paskirties, kituose miestuose, jo darbas nėra susijęs su konkrečia geografine vieta, nes jis yra laisvai samdomas fotografas ir dažniausiai būna išvykęs, todėl teigti, kad teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones dėl įpareigojimo atsakovui gyventi skyrium neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir teisės aktų nuostatų. Ieškovė atkreipia dėmesį, jog, kaip nurodyta ieškinyje, šalys buvo pasiskirsčiusios finansinius įsipareigojimus, t. y. ieškovė dengė įmokas bankui, o atsakovas rūpinosi namu. Šiuo metu atsakovas nurodė neketinantis apmokėti su namu susijusių išlaidų už vasario mėnesį, nepaisant to, kad skundžiama nutartis priimta tik 2024 m. vasario 20 d. Taip pat atsakovas atsisakė sumokėti ir skolą už dujas, kuri susikaupė nuo šildymo pradžios, t. y. atsakovui dar gyvenant name. Tai rodo piktybišką ir savanaudišką atsakovo elgesį, kai atskirajame skunde pasakodamas apie galimybę visiems gyventi nekonfliktuojant viename name, tuo pačiu atsisako vykdyti net tuos įsipareigojimus dėl kurių šalys buvo susitarusios.
8.4. Be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad net ir gyvendamas bendruose namuose ir „nesutarimus spręsdamas tyliai“, atsakovas elgdavosi netoleruotinai, lyg gyventų vienas, pavyzdžiui, pasigarsindavo muziką ar televizorių, nepaisant to, kad ieškovei vykdavo paskaitos toje pačioje erdvėje ar ji atlieka kitus darbus, sumažindavo šildymą, išjungė vandens valymo sistemą, užimdavo bendrą gyvenamąjį kambarį ir pan. Taip pat atkreipia dėmesys į tai, kad ieškovės gyvenimas su atsakovu viename kambaryje yra neįmanomas, o gyvenamajame name nėra papildomo atskiro kambario. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į tai, atsakovo reikalavimas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones dėl įpareigojimo jam gyventi skyrium nuo ieškovės yra visiškai nepagrįstas.
8.5. Sprendžiant dėl teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įpareigojant atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovas ir atskirajame skunde nurodo, kad „butas (duomenys neskelbtini) g. yra vienintelis Vilniuje esantis kitas šalių nekilnojamasis turtas“, kad „tokiu būdu siekiama užtikrinti kitų pilnamečių interesus, nors turtas priklauso šalims po 1/2". Tokie atsakovo argumentai tik įrodo ieškinyje išdėstytas aplinkybes, kad atsakovas tik siekdamas pakenkti ieškovei ir ją skaudinti, negalėdamas gyventi kartu su ieškove, būtų pasinaudojęs „savo nuosavybės teise“ į kitą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė pabrėžia, kad ji reikalauja atsakovą grąžinti dovanas, taip pat ir 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas niekada nesinaudojo šio turto nuosavybės teisėmis, nes jų jis reikalavo tik kaip priemonės padaryti ieškovę nuo jo priklausomą ir užsitikrinti savo materialinį gerbūvį. Tuo tarpu ieškovė visada naudojosi šiuo turtu ir įgyvendindama savo nuosavybės teises leido naudotis šiuo turtu savo dukteriai. Atsakovas dėl to, net ir po šio turto dalies dovanojimo jam, neprieštaravo. Atitinkamai atsakovo reikalavimas leisti jam naudotis šiuo turtu, būtų neabejotinas ieškovės nuosavybės teisių apribojimas, nes jos priimti sprendimai dėl šio turto taptų negalimi įgyvendinti.
Šalies argumentai
8.6. Ieškovės teigimu, atsakovas ir toliau trukdo ieškovei naudotis turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Kaip buvo ne kartą nurodyta, šalims gyvenant kartu, atsakovas buvo atsakingas už rūpinimąsi namu, taip pat ir jo šildymo, apsaugos ir kitomis sistemomis, kurias jis vienas naudodavo nuotoliniu būdu. Šiuo metu vykstant šalių santuokos nutraukimo procesui, atsakovas nuotoliniu būdu blokavo gyvenamojo namo vaizdo sistemas, dėl ko ieškovė patyrė papildomų rūpesčių ir išlaidų. Visa tai rodo, kad teismas pagrįstai ėmėsi laikinai sureguliuoti šalių tarpusavio santykius ir apsaugoti ieškovės interesus.
8.7. Reaguodama į atsakovo argumentą, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neišklausė jo nuomonės, ieškovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui, kai teismas mano, kad tai būtina. Tai reiškia, kad įstatymas nenustato imperatyvaus reikalavimo kiekvienu atveju išklausyti atsakovą, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8.8. Ieškovės nuomone, šiuo atveju atsakovo teisės nebuvo pažeistos, nes atsakovas buvo informuotas apie ieškovės ketinimą pradėti santuokos nutraukimo procesą (kreipimasis dėl mediacijos), atsakovas ignoravo bet kokius ieškovės bandymus kalbėtis ir tartis, atsakovas nieko nepranešęs išvykdavo, dėl ko būtų buvę sunku numatyti, kada atsakovui būtų galima pranešti apie numatomus taikyti veiksmus. Šiuo metu pateiktu atskiruoju skundu atsakovas išdėstė savo argumentus, todėl atsakovo nuomonė yra išklausyta ir teismas gali ją vertinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliantas vienu iš atskirojo skundo argumentų kaip pagrindą skundžiamai nutarčiai panaikinti nurodo pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų stoką. Pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Skundžiamoje teismo nutartyje yra pateikti motyvai, kuriais tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas kompetentingas ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytas bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apelianto atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. vasario 20 d. nutarties dalies dėl įpareigojimo atsakovui G. D. gyventi skyrium nuo ieškovės V. D. ir įpareigojimo atsakovui G. D. netrukdyti ieškovei V. D. naudotis šiuo turtu: butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamuoju namu bei žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), pagrįstumas ir teisėtumas.
Dėl naujų įrodymų
13. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas G. D. teikia naują įrodymą – 2024 m. kovo 1 d. ieškovės V. D. jam adresuotą el. laišką, kuriuo iškovė informuoja apie Vilniaus regiono teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bei prašo atsakovą grąžinti buto ir namo raktus. Taip pat nurodo iš anksto informuoti apie ketinimą atvykti pasiimti daiktus. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė V. D. teikia naujus įrodymus – 2024 m. kovo 5 d. Daiktų priėmimo-perdavimo aktą ir 2024 m. kovo 13 d. Vaizdo sistemos įrenginių defektų aktą.
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).
15. Nors teikiant rašytinius įrodymus nėra formuluojami prašymai juos priimti, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių pateikti nauji rašytiniai įrodymai susiję su byloje keliamais klausimais, į tai, kad šie įrodymai gali būti reikšmingi ir pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės, kad abiem šalis yra žinomas teikiamų įrodymų turinys, jų vertinimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, sprendžia apeliacinės instancijos teisme šalių pateiktus naujus rašytinius įrodymus priimti ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).
Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo
16. Ieškovė 2024 m. balandžio 12 d. į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad, šiuo metu atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis ir elgiasi netoleruotina, bei pateikė papildomus rašytinius įrodymus.
17. Pirma, pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 323 straipsnyje numatytu apribojimu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (CPK 302 straipsnis). Šios taisyklės aktualios ir paduodant bei nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Teismų praktikoje pažymima, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-284-933/2023). Susipažinus su ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų turiniu matyti, kad rašytiniais paaiškinimais siekia papildyti atsiliepimą į atskirąjį skundą. Tokie paaiškinimai neatitinka anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo.
18. Antra, pažymėtina, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Svarbu ir tai, kad apeliaciniame procese yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, tai reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja byloje keliamo klausimo iš naujo, o tik nustato, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir jų į bylą pateiktus įrodymus, klausimą išsprendė tinkamai.
19. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu ir konkrečiu atveju nenustatęs pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytas išimtis, atsisako priimti atsakovo 2023 m. rugpjūčio 31 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir kartu su jais pateiktus naujus įrodymus bei jų nevertina.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
20. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje ,,laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta galima laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas vieną sutuoktinį gyventi skyrium, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta galima laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas vienam sutuoktiniui netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu, o CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad teismas gali pritaikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas priemones.
22. Aukščiau paminėtų priemonių taikymo pagrindas turėtų būti būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, tai yra kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo, be kita ko, saugią aplinką. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Be to, šios apsaugos priemonės taikomos, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti (pav., Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-797-730/2019).
23. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsakovo G. D. atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovui gyventi skyrium nuo ieškovės ir įpareigojo atsakovui netrukdyti ieškovei naudotis šiuo turtu: butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamuoju namu bei žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini).
24. Atsakovas atskirajame skunde prašo skundžiamą nutartį šioje dalyje panaikinti. Jo teigimu, ieškovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą nutartį, todėl nėra aišku kokiu tikslu laikinos apsaugos priemonės pritaikytos ir kam kyla grėsmė, jeigu jos nebus taikomos. Be to, apeliantas pažymi, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas nepranešus atsakovui ir neišklausius jo nuomonės, neįvertinus, kad jis neturi Vilniaus mieste kito gyvenamojo būsto, o skundžiama nutartimi buvo paneigti jo teisėti interesai naudotis jam taip pat priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kuris dar yra nepadalintas. Savo ruožtu ieškovė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovui gyventi skyrium nuo ieškovės ir jų nepilnamečio sūnaus iš esmės grindžia atsakovo jos atžvilgiu naudojamu psichologiniu smurtu.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium, santuokos nutraukimo bylose yra išskirtinė ir taikoma esant ypatingoms aplinkybėms dėl jos taikymo metu kilusios grėsmės vaikų ar kito sutuoktinio interesams, nes kitu atveju ji pažeidžia vaikų teises gyventi kartu su savo tėvais neišnagrinėjus bylos iš esmės (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas šios laikinosios apsaugos priemonės (ne)taikymo klausimą, privalo atidžiai vertinti į bylą pateiktus įrodymus dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę bei, kad jų nepritaikius bus pažeisti vaikų ar vieno iš sutuoktinio interesai, tenka asmeniui (nagrinėjamu atveju ieškovei) prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis).
26. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad proceso šalių santykiai yra įtempti bei konfliktiški, jos jokių klausimų negali išspręsti gera valia, tarpusavio susitarimu, tačiau tai savaime neįrodo ieškovės prašymo pagrįstumo ir aplinkybių, kad dėl atsakovo veiksmų ar elgesio ieškovei ir jos nepilnamečiam sūnui, jiems gyvenant kartu su atsakovu, kiltų reali grėsmė turtiniams ar asmeniniams vaiko ar ieškovės teisėms interesams. Ieškovė, siekdama įpareigojimo atsakovui gyventi skyrium nuo jos ir vaiko, nepateikė aktualių šiam klausimui nagrinėti, patikimų ir objektyvių duomenų apie tokį atsakovo elgesį ieškovės ar jos sūnaus atžvilgiu, kuris būtų pakankamu pagrindu taikyti išimtinę laikinąją apsaugos priemonę (CPK 178 straipsnis).
27. Pripažintina, kad vykstant tėvų skyrybų procesui, kuomet jų santykiai yra įtempti ir konfliktiški, vaikų emocinė būklė yra labai jautri ir pažeidžiama, tačiau vien tik aplinkybė, kad teisme yra sprendžiamas ginčas dėl šalių santuokos nutraukimo, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo spręsti, jog šalių konfliktai ir tarpusavio santykiai yra tokio pobūdžio, kurie pateisintų tokios išskirtinės ir ypatingai varžančios laikinosios apsaugos priemonės taikymą atsakovo atžvilgiu.
28. Aktualiu laikotarpiu (iki skundžiamos nutarties priėmimo) byloje buvę faktiniai duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas iki teismo sprendimo priėmimo gyvendamas kartu su ieškove ir nepilnamečiu jos sūnumi negali užtikrinti ieškovei ir nepilnamečiam vaikui saugių, ramių sąlygų gyventi ir vystytis ar kad ieškovės sūnaus gyvenimas su atsakovu neatitinka vaikų interesų, kelia jam socialinę ir fizinę grėsmę. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis vien emociniais ieškovės teiginiais ir nesant jų objektyvaus pagrindimo, nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir jos sūnaus, todėl šioje dalyje skundžiama teismo nutartis keistina ir pritaikytas įpareigojimas naikintinas.
29. Apeliantas ginčija nutartimi paskirtą įpareigojimą netrukdyti ieškovei naudotis turtu: butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamuoju namu bei žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini). Jo vertinimu, ieškovės nepagrindė, o teismas apskritai nemotyvavo, kokio gi galimo teismo sprendimo vykdymui užtikrinti yra taikoma minėta laikinoji apsaugos priemonė. Taipogi, ieškovė nepagrindė, o teismas niekaip nemotyvavo, kokiu gi būdu atsakovas trukdo ieškovei naudotis net dviem nekilnojamo turto objektais.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptariamu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
31. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė su savo nepilnamečiu sūnumi ir atsakovu gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), minėtas namas ir prie jo esantis žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovui. Be to, ieškovė yra padovanojusi atsakovui dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame dar iki dovanojimo sandorio gyvena ieškovės dukra. Pažymėtina, kad ieškovė ieškiniu ginčija minėtą sandorį. Taip pat ir bylos medžiagos matyti, kad šalys šiuo metu išgyvena sunkumus santykiuose. Nors, kaip teigia apeliantas, byloje nėra duomenų, kad atsakovas trukdo ieškovei naudotis jiems bendros nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau bylos duomenys, apibūdinantys atsakovo elgesį (lyg netyčia vaizdo kamerų ar vandens filtravimo sistemos atjungimas, neįjungimas apsaugos sistemos, neinformavimas apie išvykimą kuriam laikui ir kt.) suponuoja išvadą, kad atsakovas visgi atlieka eilę veiksmų, sukeliančių nepatogumus naudotis nurodytu turtu.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais bei esant vidiniam įsitikinimui taikė ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą netrukdyti naudotis turtu, sudarydamas prielaidą užtikrinti ne vien ieškovės, bet ir jos nepilnamečio sūnaus bei dukros interesų apsaugos principo įgyvendinimui. Kaip jau buvo minėta, laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose gali būti taikomos laikinai ginčo situacijai sureguliuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių konfliktai kelia psichologinę įtampą ne tik jiems, bet ir ieškovės sūnui, pažeidžia jo teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje. Pirmosios instancijos teismui pritaikius atsakovo atžvilgiu įpareigojimą netrukdyti ieškovei naudotis turtu, buvo eliminuota konfliktų tarp šalių kilimo ieškovės nepilnamečio sūnaus akivaizdoje galimybė ir tokiu būdu užtikrintas nepilnamečio vaiko interesas gyventi saugioje aplinkoje, todėl ši laikinoji apsaugos priemonė paliktina nepakeista.
33. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Dėl procesinės baigties
34. Taigi atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė išimtinę laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium, tuo tarpu tinkamai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas, susijusias su kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, t. y. panaikintinas įpareigojimas atsakovui gyventi skyrium nuo ieškovė, kitoje dalyje nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atsakovo G. D. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartį pakeisti dalyje dėl įpareigojimo atsakovui G. D. gyventi skyrium nuo ieškovės V. D. ir šią laikinąja apsaugos priemonę panaikinti.
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.