- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- e2-576-577/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01178-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Trečiasis asmuo
- A. C.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Protekcija“
- Atsakovas
- T. L., A. C.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo dalies, kuria iš jo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Protekcija“ ieškinį atsakovui T. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. C., ir pagal atsakovo T. L. priešieškinį atsakovui A. C. dėl patvirtinimo akto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Protekcija“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Nortomas“ 2022 m. rugsėjo 19 d. pareiškė ieškinį atsakovui T. L., kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovo 140 000 Eur skolą. Ieškinys buvo grindžiamas 2016 m. gruodžio 4 d. patvirtinimo aktu, kuriuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nortomas“ patvirtino, kad gavo iš A. C. 140 000 Eur dydžio kompensaciją. Patikrinęs BUAB „Nortomas“ buhalterinę apskaitą, BUAB „Nortomas“ nemokumo administratorius nerado duomenų, patvirtinančių, kad BUAB „Nortomas“ direktorius T. L. būtų įnešęs į bendrovės sąskaitą ar į kasą 140 000 Eur ar kad šias lėšas būtų panaudojęs BUAB „Nortomas“ interesais ar tikslais, todėl šią sumą ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas T. L. su ieškovės reikalavimais nesutiko, atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti.
3. 2022 m. lapkričio 23 d. rezoliucija teismas įtraukė į bylą trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, A. C., kuris atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.
4. 2023 m. sausio 25 d. nutartimi teismas tenkino pareiškėjos UAB „Protekcija“ prašymą ir pakeitė ieškovę BUAB „Nortomas“ jos teisių perėmėja UAB „Protekcija“.
Šalies argumentai
5. Atsakovas T. L. 2023 m. birželio 12 d. pateikė priešieškinį atsakovui A. C., kuriuo prašė pripažinti 2016 m. gruodžio 4 d. patvirtinimo aktą negaliojančiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė; nusprendė išieškoti iš ieškovės UAB „Protekcija“ ir iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. C. 450,45 Eur už atstovavimą valstybės naudai lygiomis dalimis, tai yra po 225,22 Eur iš kiekvieno; nusprendė išieškoti iš ieškovės UAB „Protekcija“ ir iš trečiojo asmens A. C. 51 Eur pašto išlaidas valstybės naudai lygiomis dalimis, tai yra po 25,50 Eur iš kiekvieno.
7. Teismas nurodė, kad, ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovo neatlyginamos. Įvertinęs tai, kad, nors atsakovo priešieškinis formaliai atmetamas, tačiau sprendimas priimamas atsakovo T. L. naudai, kadangi jo teisėms apginti pakako ieškinio atmetimo fakto, teismas padarė išvadą, jog bylinėjimosi išlaidos atsakovui turi būti atlyginamos iš ieškovės ir trečiojo asmens, dalyvavusio byloje ieškovės pusėje.
8. Teismas nustatė, kad atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. kovo 23 d. sprendimu nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog dėl antrinės teisinės pagalbos byloje valstybė patyrė 450,45 Eur išlaidų (2023 m. gruodžio 22 d. pažyma Nr. APD-2023-17273), be to, byloje susidarė 50,93 Eur pašto išlaidų. Šias išlaidas teismas nusprendė išieškoti valstybei iš ieškovės UAB „Protekcija“ ir trečiojo asmens A. C. lygiomis dalimis.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. C. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą, panaikinant sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš trečiojo asmens A. C. valstybei priteisti 225,22 Eur už atstovavimą ir 25,50 Eur pašto išlaidų; priteisti iš atsakovo T. L. trečiajam asmeniui A. C. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
9.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pažeidžia pagrindines bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų išsprendimo rezultatas. Taigi pagal bendrąjį principą, atmetus tiek ieškinį, tiek priešieškinį, nė vienai iš šalių neturėtų būti priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantas byloje nereiškė savarankiškų reikalavimų, o jo atžvilgiu pareikštas atsakovo priešieškinis buvo visiškai atmestas kaip nepagrįstas, todėl nelogiška ir nesąžininga, kad dalis bylinėjimosi išlaidų buvo priteista iš apelianto, kuris byloje nepralaimėjo. Priešingai, apeliantas laimėjo, nes buvo atmestas jo atžvilgiu pareikštas atsakovo priešieškinis.
9.2. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, tačiau šiuo atveju byloje nėra duomenų (teismas sprendime taip pat tokių nenustatė), patvirtinančių, jog apelianto procesinis elgesys būtų buvęs netinkamas ar sąlygojęs atsakovo bylinėjimosi išlaidų susidarymą, kad apeliantas procese butų nesąžiningai naudojęsis procesinėmis teisėmis ar nesąžiningai atlikęs procesines pareigas. Apeliantas neinicijavo bylos proceso, nereiškė ieškinio ar savarankiškų reikalavimų.
9.3. Pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ne tik prieštarauja bendrosioms CPK 93 straipsnyje įtvirtintoms taisyklėms ir neatitinka ir CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytų specialių kriterijų, kada teismas gali nukrypti nuo bendrųjų taisyklių, bet nėra suderinamas ir su bendraisiais protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pagal ieškinį ir ieškovas pagal priešieškinį T. L. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą. Nurodo šiuo esminius nesutikimo su skundu argumentu:
Šalies argumentai
10.1. Ieškiniu buvo prašoma priteisti 140 000 Eur skolą, nurodant, kad pinigai buvo gauti 2016 m. gruodžio 4 d. patvirtinimo akto pagrindu. Trečiasis asmuo A. C. byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas palaikė ieškinio reikalavimus, aktyviai įrodinėjo aplinkybes, susijusias su minėto patvirtinimo akto surašymu ir pinigų perdavimu. Atsakovas pateikė trečiajam asmeniui A. C. priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2016 m. gruodžio 4 d. patvirtinimo aktą. Taigi tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai buvo susiję su tuo pačiu 2016 m. gruodžio 4 d. patvirtinimo aktu. Pirmosios instancijos teismas tiek ieškinį, tiek priešieškinį atmetė, todėl atsakovas T. L. laikytinas bylą laimėjusia šalimi, o trečiasis asmuo A. C. pralaimėjusia šalimi, kadangi šiuo atveju, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo teisėms apginti užteko ieškinio atmetimo fakto.
10.2. Dėl byloje pareikšto priešieškinio nei ieškovė, nei trečiasis asmuo jokių bylinėjimosi išlaidų nepatyrė (atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo), todėl pirmosios instancijos teismas nesvarstė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su priešieškiniu, atlyginimo.
10.3. Atsakovo procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, jis sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas.
10.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, teisingai taikė bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias proceso teisės normas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Iš trečiojo asmens A. C. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju neginčijami materialiniai teisiniai reikalavimai, keliamas tik procesinio pobūdžio klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Taigi apeliacijos dalyką šiuo atveju sudaro tik Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo dalies, kuria iš trečiojo asmens A. C. valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, todėl, neišeinant už apeliacinio skundo ribų, toliau bus pasisakoma šiuo aspektu.
12. Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnio 3 dalis). Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis apeliacinio skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies (ne)teisėtumo
13. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16 punktas). Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).
15. Teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30, 31 punktai; 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-611/2024, 22 punktas). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas negali būti mechaniškas, o yra nulemtas šio teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslo ir proporcingumo tarp siekiamo tikslo ir pasekmių vertinimo. Tai reiškia, kad teismai, paskirstydami šalių bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti tiek į šio ribojimo tikslą – atgrasyti potencialias ginčo šalis nuo nepagrįstų ieškinių (reikalavimų) reiškimo teismuose, tiek į konkrečioje byloje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kylančius padarinius ginčo šalims ir kitas aplinkybes, reikšmingas vertinant ribojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023, 15 punktas).
16. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs tai, kad, nors atsakovo T. L. priešieškinis formaliai buvo atmestas, tačiau sprendimas priimtas jo naudai, kadangi jo teisėms apginti pakako ieškinio atmetimo fakto, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog bylinėjimosi išlaidos atsakovui turi būti atlyginamos iš ieškovės ir trečiojo asmens, dalyvavusio byloje ieškovės pusėje. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad toks teismo sprendimas (jo dalis) pažeidžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, numatytas civilinio proceso įstatyme.
17. Pažymėtina, kad priešieškinis, kuris buvo pareikštas atsakovui A. C. buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. L. teisėms apginti pakako ieškinio atmetimo fakto iš esmės reiškia, kad priešieškinio išnagrinėjimas neturėjo įtakos ieškinio reikalavimų išsprendimui (nebuvo būtinas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu atveju, nėra pagrindo nuspręsti, kad sprendimas yra palankus atsakovui T. L.. Ieškovės UAB „Protekcija“ ieškinys buvo pareikštas atsakovui T. L., o A. C. įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
18. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį.
19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesinių įstatymų suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad jis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-219/2019, 54 punktas).
20. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo A. C. byloje nereiškė savarankiškų reikalavimų, o pagal paminėtą teisinį reglamentavimą negalėjo disponuoti ieškovei UAB „Protekcija“ suteiktomis teisėmis, susijusiomis su ginčo dalyku. Atsakovo bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė ieškovės procesinis veiksmas – ieškinio pateikimas. Duomenys apie trečiojo asmens veiksmus, susijusius bylos proceso inicijavimu (ieškinio pateikimu), tęsimu ir pan., apskųstoje teismo sprendimo dalyje nenurodyti.
21. Pirmosios instancijos teismas, nors ir pacitavo CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, A. C. procesinių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip nesąžiningi ar netinkami CPK 93 straipsnio 4 dalies prasme, lėmę atsakovo bylinėjimosi išlaidų susidarymą, nenurodė.
22. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto pozicijai, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos iš trečiojo asmens priteistos nepagrįstai.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta iš trečiojo asmens A. C. priteisti valstybei 225,22 Eur išlaidų už atstovavimą ir 25,50 Eur pašto išlaidų, panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
24. Apeliantas prašo priteisti iš atsakovo T. L. 453,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pridėjo šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgdamas į byloje priimto sprendimo rezultatą, apeliacinės instancijos teismas šias apelianto bylinėjimosi išlaidas priteisia iš ieškovės UAB „Protekcija“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
25. Trečiasis asmuo už apeliacinį skundą sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas buvo paduotas dėl sprendimo dalies, kuriuo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, t. y. išspręstas procesinis klausimas, o ne materialus reikalavimas. CPK nuostatose nėra nustatyta, kad procesinio pobūdžio reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, todėl ir apeliacinis skundas dėl sprendimo dalies, kuria buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, neapmokestinamas žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, apeliantui grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 straipsnio 3 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria iš trečiojo asmens A. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei priteistos 225,22 Eur išlaidos už atstovavimą ir 25,50 Eur pašto išlaidos, panaikinti.
Priteisti apeliantui A. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Protekcija“ (juridinio asmens kodas 302760439) 453,75 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti apeliantui A. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 22 Eur (dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą 2024 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 95 (mokėtoja G. C.).