- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-1003-210/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Laisvė Aleknavičienė, Vytautas Kursevičius (pran.)
- Atsakovas
- K. D.
- Ieškovas
- I. D.
- Trečiasis asmuo
- Jonui A
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus, teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Danutės Burbulienės,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-62-291/2014 pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui K. D., tretiesiems asmenims Jonui A. Š., L. Š., SEB bankui AB, K. P., A. D., A. D., R. B., D. D., institucija byloje teikianti išvadą – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS, bei atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikui išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. D. ieškiniu, kurį tikslino, kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydama nutraukti jos santuoką, konstatuojant, jog šeima iširo dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai G. D. po 500 Lt kas mėnesį, priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011-10-01 iki 2013-03-01, nustatyti dukros gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina, priteisti 20000 Lt neturtinės žalos bei, pripažinus gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe, jai priteisti naudotis gyvenamojo namo pirmuoju aukštu, atsakovui paskirti naudotis namo antruoju aukštu. Taip pat prašo padalinti kilnojamąjį turtą, kurį savo priešieškinyje yra nurodęs atsakovas, jai priteisiant sekciją, minkštą dalį, šaldytuvą, virtuvės baldų komplektą, skalbimo mašiną „Beko“, dujinę viryklę, virtuvinių puodų komplektą „Berghoff“, pusę patalynės komplekto „Arvico“, virtuvinį kombainą „Braun“, lygintuvą, mikrobangų krosnelę, pakabinamą vonios spintelę, sumuštinių keptuvą, nešiojamąjį kompiuterį, ąžuolinę sekciją. Likusį kilnojamąjį turtą, atsakovo išvardintą priešieškinyje bei automobilius: Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini) ir Audi 100, v/n (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui. Priteisti jai iš viso 9823,28 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto, nurodyto ieškinyje ir priešieškinyje, dalį. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo jai asmenine nuosavybe priklausančius juvelyrinius papuošalus, kurių bendra vertė 6325 Lt bei 3000 Lt, skirtų šeimos poreikiams tekinti ir 400 Lt asmeninių dukters G. D. pinigų, kuriuos atsakovas pasisavino.
Ieškovė nurodė, kad jų šeima iširo dėl netinkamo atsakovo elgesio, fizinio ir psichologinio smurto šeimoje, jo girtavimo. Dėl tokio atsakovo elgesio, labai pašlijo jos sveikata, teko lankytis psichikos sveikatos centre, jai buvo diagnozuotas vidutinio sunkumo pasikartojantis depresinis epizodas. Be to, matydama smurtaujantį tėvą, dukra labai išgyveno, pradėjo bijoti tėvo. Atsakovui dėl jo smurtavimo jos atžvilgiu buvo išketa baudžiamoji byla, jis buvo pripažintas kaltu, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dukters G. D. gyvenamoji vieta ir tėvo bendravimo su ja tvarka nustatyta jų su atsakovu bendru sutarimu ir patvirtinta teismo nutartimi. Prašo atmesti atsakovo priešieškinį dėl jo nurodytų kreditorių: A. D., A. D., R. B., D. D., kurių pinigines lėšas, neva paskolintas jų šeimai. Nurodo, jog niekada iš minėtų asmenų ji nieko nesiskolino ir niekam nėra skolinga. Kadangi namo rekonstrukcijai tretieji asmenys J. A. Š. ir L. Š. jiems buvo davę atitinkamai 58030 Lt ir 10000 Lt, prašo pripažinti tai abiejų šalių turtiniais įsipareigojimais.
Atsakovas K. D. sutiko, jog santuoka būtų nutraukta, tačiau dėl jos iširimo prašo pripažinti kaltais abu sutuoktinius. Dėl kitų ieškovės reikalavimų, išskyrus bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas nesutinka ir prašo toje dalyje ieškinį atmesti, o jo priešieškinį patenkinti.
Nurodė, jog su ieškove kartu gyventi pradėjo 2005 m. gruodžio mėnesį, o santuoką įteisino (duomenys neskelbtini). Pradžioje tarpusavio santykiai buvę geri, tačiau praėjus ketveriems metams, ieškovės elgesys pasikeitė, ji tapo nervinga, provokuodavo konfliktus, dėl kurių pati kreipėsi į policiją. Tiek ieškovei, tiek jam buvo iškeltos baudžiamosios bylos dėl abipusių nesutarimų ir konfliktų. Kadangi šeima iširusi dėl jų abiejų kaltės dėl nenoro ir nesugebėjimo ją išsaugoti, nesutinka, jog iš jo būtų priteista neturtinė žala, todėl šį atsakovės reikalavimą prašo atmesti. Sutinka mokėti išlaikymą savo dukrai G. D., tačiau nesutinka su ieškovės pageidaujamu išlaikymo dydžiu. Pagal savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimas išlaidas, jis vaiko išlaikymui sutinka mokėti po 200 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės. Be to, kas mėnesį jis moka 150 Lt dydžio draudimo išmoką už dukrą ir išlaikymą savo kitam vaikui – K. D. po 150 Lt kas mėnesį. Sutinka sumokėti ir išlaikymo vaikui įsiskolinimą nuo 2012-08-11 iki ieškinio padavimo dienos po 150 Lt kas mėnesį. Nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl nekilnojamojo turto, t.y. gyvenamojo namo su sklypu padalijimo ir nurodo, jog jis sklypą su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) įsigijo iki santuokos su ieškove. Dalį piniginių lėšų, t.y. 27 000 Lt jis sumokėjo iš savo turėtų asmeninių lėšų, o kitą dalį, t.y. 60 000 Lt gavo kaip paskolą iš banko. Namo rekonstrukciją jis vykdęs iš fizinių asmenų, savo giminaičių paskolintų lėšų. Nesutinka su tuo, jog ieškovės motina L. Š. ir J. A. Š. jų šeimai paskolino ieškovės nurodytas sumas. Jis pageidauja, jog ginčo gyvenamasis namas su kiemo statiniais ir žemės sklypu būtų priteistas jam, o ieškovei priteistina piniginė kompensacija – 36 500 Lt, sumokant ją per dvejus metus. Savo priešieškinyje jis nurodęs santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, kurį visą išsivežė ieškovė. Dalis šio turto, t.y. ąžuolinė sekcija, akvariumas su priedais, šaldytuvas „Beko“, skalbimo mašina “WHIRLPOOL“ yra jo asmeninė nuosavybė, t.y. įgyti iki santuokos su ieškove arba jam asmeniškai dovanoti. Šio turto vertė yra 10 700 Lt. Iš viso bendrai santuokoje sugyventą turtą jis vertina 34 518 Lt ir kiekvienam priklausytų turto už 11 909 Lt. Kadangi visą nekilnojamąjį turtą yra pasiėmusi ieškovė, jis prašo priteisti iš jos 22 609 Lt dydžio kompensaciją. Sutinka sumokėti ieškovei 1250 Lt dydžio piniginę kompensaciją už jam atitenkančius du automobilius: Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini) ir Audi 100, v/n (duomenys neskelbtini).
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui bei išlaikymo įsiskolinimo prašo patenkinti visiškai, nes ieškovės pageidaujama suma nepilnametės dukters išlaikymui yra reali, atitinkanti vaiko poreikius.
Trečiasis asmuo Jonas A. Š. per kelis kartus į ieškovės sąskaitą pervedė pinigų sumas – 20 700 Lt , 2008-10-29 pervedė 16 000 Lt, 2008-11-07 pervedė 11 330 Lt , 2009-08-24 pervedė 10 000 Lt. Šie pinigai buvo skirti D. šeimai, įsigyjant ir rekonstruojant gyvenamąjį namą. Civilinio ieškinio nereiškia.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo L. Š. nurodė, jog ji savo dukros I. D. šeimai namo rekonstrukcijai iš savo asmeninių santaupų yra davusi 10 000 Lt. Civilinio ieškinio nereiškia.
Trečiasis asmuo L. B. parodė, jog ji pirko patalynę brolio K. D. šeimai už 3600 Lt. Ji už patalynę sumokėjo, tačiau pinigų jai niekas negrąžino. Civilinio ieškinio nereiškia.
Trečiasis asmuo A. D. parodė, jog ji yra paskolinusi atsakovui K. D. 78 000 Lt namo rekonstrukcijai. 2010-06-25 surašė paskolos raštelį. Ieškinio nereiškia.
Trečiasis asmuo A. D. parodė, jog pardavusi sodybą, savo sūnui K. D. paskolino 30 000 Lt. Buvo surašyti paskolos rašteliai, ieškovė skolinant pinigus ir surašant paskolos raštelius, nedalyvavo. Civilinio ieškinio nereiškia.
Trečiasis asmuo D. D. parodė, jog savo broliui K. D. 2007-07-01 paskolino 10 000 Lt, dėl ko jie surašė paskolos raštelį. Pinigų negrąžino, tačiau ieškinio nereiškia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies.
Panaikino įrašą, padarytą Šiaulių rajono sav. administracijos CMS santuokos metrikų knygoje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 72, apie santuokos registraciją Kurtuvėnų šv. Apaštalo Jokūbo RKB, tarp ieškovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), turinčių vieną nepilnametį vaiką, konstatuojant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Paliko šalims pavardes: ieškovei – D., atsakovui – D..
3. Priteisė iš atsakovo K. D. lėšas jo nepilnametės dukters G. D., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo dienos, t.y. 2013-03-07 iki dukters pilnametystės.
4. Priteisė iš atsakovo K. D. dukters G. D. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2013-03-01 po 425 Lt už 17 mėnesių, iš viso 7225 Lt. Gaunamas lėšas vaikų išlaikymui uzufrukto teise pavedė tvarkyti vaiko motinai I. D..
5. Padalino santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą:
Ieškovei I. D. priteisė šį kilnojamąjį turtą: ąžuolinę sekciją 4500 Lt vertės, svetainės baldų komplektą 2000 Lt vertės, šaldytuvą „BEKO“ 1200 Lt vertės, skalbimo mašiną „WHIRPOOL“ 1100 Lt vertės, virtuvinį baldų komplektą 1050 Lt vertės, dujinę viryklę 400 Lt vertės, puodų rinkinį 250 Lt vertės, pusę natūralios vilnos patalynės komplekto „ARVICO“, 1750 Lt vertės, kompiuterį „ASUS“ 2000 Lt vertės, virtuvinį kombainą „BRAUN“ 650 Lt vertės, lygintuvą 150 Lt vertės, televizorių „SAMSUNG“ 3050 Lt vertės, vonios kambario spintelę 275 Lt vertės, mikrobangų krosnelę 220 Lt vertės, sumuštinių keptuvą 105 Lt vertės, iš viso kilnojamojo turto už 18 700 Lt.
Atsakovui K. D. priteisė šį kilnojamąjį turtą: akvariumą su priedais 4300 Lt vertės, ½ dalį natūralios vilnos patalynės komplekto „Arvico“ 1750 Lt vertės, dviratį „PEGASUS“ 750 Lt vertės, šlifuoklį „BOSCH“ (didelį) 480 Lt vertės, šlifuoklį „BOSCH“ (vidutinį) 230 Lt vertės, drėlę „BOSCH“ 640 Lt vertės, akumuliatorinę drėlę „BOSCH“ 320 Lt vertės, raktų galvučių rinkinį 425 Lt vertės, žieminę striukę 1500 Lt vertės, 3 vnt. miegmaišių 250 Lt vertės, palapinę 350 Lt vertės, pripučiamą čiužinį 130 Lt vertės, stalo įrankius 285 Lt vertės, lėkštes 310 Lt vertės, stalinę lempą 78 Lt vertės, foto aparatą 750 Lt vertės, patalynę 360 Lt vertės, vonios rankšluosčius 410 Lt vertės, kilimą 300 Lt vertės, DVD grotuvą 510 Lt vertės, keptuves 90 Lt vertės, laistymo žarną 150 Lt vertės, automobilį VOLVO, V70, v/n (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės ir AUDI, v/n (duomenys neskelbtini), 500 Lt, iš viso kilnojamojo turto už 16 868 Lt.
6. Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 1A1b(p), bendro ploto 240,12 kv.m), kitus statinius (inžinerinius) – šulinį, tualetą, tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė 230 000 Lt, priteisė atsakovui K. D..
Priteisė iš atsakovo K. D. ieškovei I. D. 71 500 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkantį santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą.
7. Kreditorinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui AB SEB bankui pagal 2005-09-13 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino atsakovo K. D. asmenine prievole.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
Priteisė iš ieškovės I. D. 1400 Lt atsakovui K. D. jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisė iš K. D. valstybei: 5715 Lt žyminio mokesčio ir 854 Lt už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Priteisė iš atsakovo 22,75 Lt pašto išlaidų valstybei.
Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką. Teismas pažymėjo, kad sutuoktiniai jauni, kartu pragyvenę ne ilgą laiko tarpą, turintys mažametę dukterį, tačiau abu nerodantys noro ir pastangų išsaugoti šeimą, todėl teismas manė, jog faktinė šalių iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, stengtis, kad būtų išsaugota šeima. Sutuoktiniai nesvarstė visų įmanomų galimybių išsaugoti santuoką, neieškojo jokių kompromisų, todėl teismas konstatavo, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl ko sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkuri darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas.
Teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovės ar atsakovo netinkamo elgesio, priešingai, nurodytos aplinkybės teismui patvirtino, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Jas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t.y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, dėl ko teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl nepilnametės dukters išlaikymo. Šalys turi (duomenys neskelbtini) metų dukrą, kuri lanko bendrojo lavinimo mokyklą, lanko šokių klasę, kurioje užsiėmimai reikalauja papildomų išlaidų. Mergaitei augant, poreikiai ir išlaidos juos bent minimaliai patenkinant, didės, todėl teismas manė, jog ieškovės pageidaujamas 500 Lt dydžio išlaikymas vaikui yra realus ir atitinkantis vaiko poreikius. Tai, jog atsakovas yra apdraudęs dukrą, tai, jog jis teikia 150 Lt išlaikymą dar vienam savo vaikui, neturi turėti reikšmės ieškovės pageidaujamam išlaikymo dydžiui, nes atsakovas yra jaunas, darbingas, turintis pajamas ir turtą, ir yra jo pareiga teikti vaikui išlaikymą, kuris atitiktų jo poreikius. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kadangi atsakovas pripažino, jog lėšų neteikė, nors nurodo laikotarpį nuo 2012-08-11, tačiau iš bylos dokumentų, šalių paaiškinimų teismas matė, jog jų kaip sutuoktinių santykiai ypač pašlijo nuo 2010 m. spalio mėn., nuo to laiko, kaip nurodė ieškovė, atsakovas neteikė lėšų dukters išlaikymui, ji viena išlaikė vaiką, todėl teismas iš K. D. priteisė išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011-10-01 iki 2013-03-01 po 425 Lt, viso už 17 mėnesių – 7225 Lt.
Dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Šioje byloje nustatyta, jog atsakovas K. D. žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais įsigijo 2005-03-01 ir 2005-09-20 pirkimo pardavimo sutartimis už 87 000 Lt. Minėtą nekilnojamąjį turtą atsakovas įsigijo už savo asmenines ir iš banko pasiskolintas lėšas iki santuokos sudarymo dienos. Tai, kad atsakovo iš AB SEB banko 2005-09-43 paimta paskola būsto pirkimui yra jo asmeninė prievolė patvirtino ir AB SEB bankas. Atsakovas sutinka, kad tai yra jo asmeninė skola. Atsakovas šį nekilnojamąjį turtą įsigijo iki santuokos su ieškove, todėl pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą šis turtas yra laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu ieškovė įrodinėjo CK 3.90 straipsnio taikymo pagrindus, kurie paneigtų iki santuokos įgyto turto pripažinimą asmenine sutuoktinio nuosavybe. Bylos nagrinėjimo metu buvo atliktas dabartinis sklypo su gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais įvertinimas, ir nustatyta jo 230 000 Lt vertė, su kuria abi šalys sutiko. Teismas manė, jog byloje yra įrodyta, kad esminiai turto pagerinamai (namo rekonstrukcija) buvo atlikti šalių santuokos metu bei sutuoktinių bendromis lėšomis, taip pat ir jų asmeninėmis lėšomis bei darbu. Ir tai leido teismui atsakovo ginčo asmeninę sutuoktinio nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnis). Tačiau teismas konstatavo, kad atsakovo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra didesnė, nes nekilnojamas turtas pradžioje buvo įgytas už atsakovo asmenines lėšas.
Teismas, atsižvelgdamas į tarp šalių susiklosčiusius konfliktiškus santykius, manė, jog padalinus nekilnojamąjį turtą natūra, jo bendras naudojimas ir valdymas taps labai suvaržytu ir pažeis pačių buvusių sutuoktinių interesus bei gyvenimo kokybę. Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto padalijimu ir tinkamu naudojimosi daiktu tvarkos nustatymu turi būti pasiekiamas nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas, o atsakovės siūlomu padalijimo būdu šie tikslai nebūtų pasiekiami, taip pat išliktų pagrindas tolesniam ginčų kilimui ateityje. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog šiuo metu ieškovė negyvena ginčo name, juo toliau rūpinasi, prižiūri ir jame gyvena atsakovas, jam priklauso didesnė nekilnojamojo turto dalis, jam ir priteisė nekilnojamąjį turtą natūroje, o ieškovei priteisė piniginę kompensaciją –71500 Lt.
Dėl kilnojamo turto padalijimo. Teismas manė, jog nei ieškovė, nei atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog jų prašomas padalinti turtas būtų asmeninė kiekvieno nuosavybė, todėl visą ieškinyje ir priešieškinyje nurodytą nekilnojamąjį turtą laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalino jį pusiau. Kadangi ieškovė ginčijo tik tų kilnojamųjų daiktų, kurių pageidauja pati, vertę, teismas, sudarydamas dalintino turto balansą, rėmėsi atsakovo priešieškinyje nurodytomis kainomis, kadangi jos teismo nuomone yra realesnės nei nurodo ieškovė. Teismo nurodyta, kad iš viso šalys santuokoje įgijo kilnojamojo turto už 35568 Lt ir kiekvienam jo turėtų tekti po 17784 Lt. Sudarius dalijamo turto balansą, ieškovei atitenka turto už 18700 Lt, o atsakovui už 16868 Lt. Kadangi su ieškove lieka gyventi nepilnametė šalių dukra, teismas, dalindamas santuokinį turtą, gali nukrypti nuo lygių dalių principo ir nepriteisti atsakovui piniginės kompensacijos iš ieškovės už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį, todėl tokios kompensacijos atsakovui teismas ir nepriteisė.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų. Teismas manė, jog byloje yra vienintelis neginčijamas įrodymas, patvirtinantis, jog buvo pervestos lėšos šalims, yra išrašas iš Swedbanko internetinės bankininkystės puslapio, iš kurio matyti, jog 2006-08-31 J. A. Š. pervedė I. D. 20700 Lt kaip dovaną, 2008-10-29 pervedė 16000 Lt už paskolą, 2008-11-07 pervedė 11330 Lt sąskaitos papildymui, 2009-08-24 pervedė 10000 Lt taip pat sąskaitos papildymui. Teismas šias lėšas vertino kaip ieškovės asmenines lėšas, t.y. indėlį į namo rekonstrukciją, todėl pažymėjo, jog jos negali būti vertinamos kaip abiejų sutuoktinių skola trečiajam asmeniui J. A. Š.. Dėl 10 000 Lt, kuriuos ieškovės teigimu buvo paskolinusi jos motina, byloje nėra jokių įrodymų. Atsakovas teismui pateikė skolos raštelių nuorašus, kuriuose nurodyta, jog jis, t.y. K. D. skolinosi iš A. D. – 20 000 Lt ir 10 000 Lt, iš A. D. skolinosi 46 000 Lt, iš D. D. skolinosi 10 000 Lt. Kadangi pateikti paskolų rašteliai teismui kėlė abejones, o daugiau įrodymų, jog tokios sumos realiai buvo paskolintos atsakovui, apie kurias ieškovė nieko nežinojusi, todėl teismas pripažino kaip atsakovo K. D. asmenines skolas. Teismas ieškovės ir atsakovo turėtas skolas kreditoriams pripažino jų kiekvieno asmeninėmis prievolėmis. Taip pat asmenine atsakovo prievole pripažino ir AB SEB banko atsakovui suteiktą paskolą būsto pirkimui.
Teismas manė, jog byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovei priklausančius auksinius dirbinius: auksinį žiedą su cirkoniu, kurio vertė 430 Lt, auksinį žiedą su cirkoniu, kurio vertė 315 Lt, auksinius auskarus su baltomis akutėmis, kurių vertė 1400 Lt, auksinę apyrankė, kurios vertė 280 Lt, 1,5 gr. aukso laužą, kurio vertė 200 Lt, geltono ir balto aukso žiedą su deimantu, kurio vertė 1800 Lt, auksinį žiedą su deimantu, kurio vertė 1200 Lt, auksinį sutuoktuvių žiedą, kurio vertė 700 Lt, viso už 6325 Lt, 3000 Lt pinigų, skirtų šeimos poreikiams tenkinti bei 400 Lt asmeninių dukters G. D. pinigų būtų pasisavinęs atsakovas, todėl šioje dalyje ieškinį atmetė. Atitinkamai teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas K. D. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo skolos priteisimo, priteisiant iš atsakovo K. D. išlaikymą nepilnametei dukrai G. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 300, 00 Lt, mokamomis kas mėnesį, nuo 2013 m. kovo 1 d. iki Gretos pilnametystės;
Priteisti iš atsakovo K. D. išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai G. D. už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d. (7 mėnesius), skaičiuojant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300, 00 Lt, viso 2100, 00 Lt. Užskaityti atsakovo K. D. iki 2014 m. kovo 29 d. nepilnamečio vaiko G. D. išlaikymui sumokėtas 2350, 00 Lt pinigines lėšas ir pripažinti, kad priteistas vaiko išlaikymo įsiskolinimas yra atsakovo K. D. padengtas.
Žemesnės instancijos teismas
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimą dalyje dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimo:
Pripažinti nekilnojamąjį turtą namą 107000, 00 Lt vertės, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalinti, paliekant namą atsakovui K. D. valdyti asmeninės nuosavybės teise;
Ieškovei I. D. už jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priteisti piniginę kompensaciją 34750, 00 Lt dydžio iš atsakovo K. D..
Santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą: ąžuolinę sekciją, svetainės baldų komplektą, šaldytuvą „BEKO“, skalbimo mašiną „WHIRPOOL“, virtuvinį baldų komplektą, dujinę viryklę, puodų rinkinį, natūralios vilnos patalynės komplektą „ARVICO“, kompiuterį „ASUS“, virtuvinį kombainą „BRAUN“, lygintuvą, televizorių „SAMSUNG“, vonios kambario spintelę, mikrobangų krosnelę, sumuštinių keptuvą, akvariumą su priedais, dviratį „PEGASUS“, du šlifuoklius ir dvi dreles „BOSCH, raktų galvučių rinkinį, žieminę striukę, 3 vnt. miegmaišių, palapinę, pripučiamą čiužinį, stalo įrankius, lėkštes, stalinę lempą, fotoaparatą, patalynę, vonios rankšluosčius, kilimą, DVD grotuvą, keptuves, laistymo žarną ir asmeninę striukę, viso turto už 33068, 00 Lt priteisti Ieškovei I. D. asmeninės nuosavybės teise.
Priteisti atsakovui K. D. iš ieškovės I. D. 17284, 00 Lt piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią atsakovo kilnojamojo turto dalį.
Automobilius VOLVO, V70, v/n (duomenys neskelbtini) ir AUDI, v/n (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 2500, 00 Lt priteisti atsakovui K. D. asmeninės nuosavybės teise.
Priteisti ieškovei I. D. iš atsakovo K. D. ½ dalį atsakovui tenkančių automobilių vertės 1250, 00 Lt kompensaciją. Šia suma mažinti atsakovui iš ieškovės priteistinos kompensacijos už jam tenkančio kilnojamojo turto dalį 17284, 00 Lt, nustatant, kad iš ieškovės I. D. priteistina piniginė kompensacija atsakovui K. D. už jam tenkančią kilnojamojo turto dalį yra 16034, 00 Lt.
1. Apeliantui akivaizdu, kad priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai G. po 500 Lt kas mėnesį, atsakovui mokant išlaikymą sūnui K. po 200 Lt (pagal teismo sprendimą 150 Lt) kas mėnesį, uždirbant minimalią algą, jo nekilnojamajam turtui esant įkeistam bankui už paskolą, negali būti laikomas proporcingu jo turtinei padėčiai. Dėl tokio teismo sprendimo, nukenčia kito nepilnamečio vaiko interesai. Nepilnamečiai vaikai K. ir G. yra panašaus amžiaus, todėl jų minimalūs būtini poreikiai taip pat panašūs. Ieškovė taip pat yra jauna, darbinga, dirba masažiste, turi nekilnojamojo turto, kuriuo gali laisvai disponuoti, todėl abu tėvai lygiomis dalimis privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, proporcingai savo turtinei padėčiai. Apelianto manymu (duomenys neskelbtini) metų vaiko būtinų minimalių poreikių užtikrinimui, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, tikrai pakanka 400-500 Lt. Kai vienas iš tėvų privalo rūpintis keliais vaikais, tai išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos, turi būti panaudotos lygiomis dalimis. Teismas nustatydamas, kad dukra lanko mokamas šokių pamokas, kad jos poreikiai ateityje didės, atsižvelgė į vaiko poreikius, tačiau tinkamai nevertino atsakovo turtinės padėties.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas sprendimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priėmė remdamasis vien tik ieškovės paaiškinimu, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. atsakovas neteikia išlaikymo dukrai, visiškai ignoruodamas apelianto paaiškinimą kad iki 2012-08-11 su ieškove vedė bendrą šeimos ūkį ir gyveno iš bendrų lėšų. Apelianto teigimu ieškovei iki 2013-12-09 dukters išlaikymui buvo pervedęs ne ieškovės pripažintą 1150 Lt sumą, o 1900 Lt sumą, o iki 2014-03-29 viso buvo pervedęs ieškovei 2350, 00 Lt, tačiau teismas priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą šių įrodymų nevertino.
Priteistas dukrai išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydis atitinkamai 500 Lt ir 425 Lt kas mėnesį, apelianto manymu, yra aiškiai per didelis. Ieškovė, anot apelianto, nepateikė jokių įrodymų, kad ji iki 2012-08-11 dukters išlaikymui kas mėnesį teikė 850 Lt, o nuo 2013-03-07 -1000 Lt.
3. Byloje pateikti įrodymai, kad nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), jis įsigijo iki santuokos su ieškove už savo asmenines lėšas 87 000 Lt, tame tarpe AB SEB banko suteiktą kreditą 17420, 59 EUR (60000 Lt). Teismas šią aplinkybę skundžiamame sprendime pripažino. 2007 metais, būnant santuokoje, gautas statybos leidimas ir pradėti nusipirkto namo rekonstrukcijos darbai. Taigi, rekonstruojamas buvo tik gyvenamasis namas. Žemės sklypo, kiemo (inžinerinių) statinių rekonstrukcija nebuvo atliekama. Todėl teismas be jokio teisinio pagrindo pripažino visą atsakovo iki santuokos įgytą nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovei nepateikus jokių įrodymų, jog santuokos metu iš esmės buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ne tik gyvenamasis namas, bet ir žemės sklypas, kiemo statiniai, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažino visą namų valdą ir ją padalino, palikdamas jam nekilnojamąjį turtą ir priteisdamas 71000 Lt piniginę kompensaciją ieškovei.
Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta 230 000 Lt namo verte. Teigia, kad namo vertė yra 107 000 Lt ir sutinka ieškovei sumokėti piniginę kompensaciją už jam tenkančią namo dalį, apytiksliai apie 36 500 Lt. Teigia, jog teismų praktikoje pripažįstama tinkamu nekilnojamojo turto vertės nustatymu VĮ Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos kaina, atlikus masinį vertinimą, kas ir buvo padaryta.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas sprendimu padalino santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovė 2013 m. vasario-kovo mėnesį išsivežė iš namų beveik visą atsakovo asmeninį ir santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą. Teismas nevertino antstolio faktinių aplinkybių nustatymo akto su vaizdo įrašu, nenustatė daiktų buvimo vietos, nepatikrino ir neįsitikino, ar priteisti daiktai tebėra pas ieškovę, nepripažino jo nurodytų daiktų jam asmenine nuosavybe. Teismas, priimdamas sprendimą dalyse dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo skolos priteisimo, santuokoje įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimo, sprendimo motyvuojamoje dalyje nepateikė visų byloje surinktų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų analizės, neatskleidė jų įrodomosios reikšmės, savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, todėl priėmė nepagrįstą įrodymais ir neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. D. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisiant atsakovui didelės vertės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, teismas, atsižvelgė į šią aplinkybę, todėl atsakovo turtinė padėtis negali būti laikoma bloga, o tai, kad atsakovas gauna mažas pajamas ir turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, neatleidžia jo, kaip tėvo nuo CK 3.192 straipsnyje pareigos materialiai išlaikyti nepilnametę dukrą. Atsakovas stengiasi baigti bylą be nuostolių, t.y. ieškovės ir dukters sąskaitą, tai, kad atsakovas pavogė ieškovės asmeninius auksinius dirbinius, pinigus, vaiko pinigus, įrodyti nepavyko, todėl atsakovas neįrodė, kad teismo priteistais kilnojamaisiais daiktais jis nedisponuoja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei santuokoje įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalinimo, todėl apelianto argumentai nagrinėjami tik apeliacinio skundo ribose.
Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).
Apelianto įsitikinimu, iš jo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai G. po 500 Lt kas mėnesį, atsakovui mokant išlaikymą sūnui K. po 200 Lt kas mėnesį, uždirbant minimalią algą, jo nekilnojamajam turtui esant įkeistam bankui už paskolą, negali būti laikomas proporcingu jo turtinei padėčiai.
Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, vertina bylai reikšmingas aplinkybes dėl šalių turtinės padėties, iš kurių mato, kad ieškovė gauna 400 Lt atlyginimą, asmeninės nuosavybės teise turi du butus, ir šiuo metu viename iš jų gyvena, transporto priemonių jos vardu nėra registruota. Atsakovas gauna minimalią algą, teismo sprendimu priteistas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, du automobiliai. Be to, atsakovas moka išlaikymą sūnui K., draudimą už abu vaikus bei paskolą bankui. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į turimą turtą ir gaunamas pajamas, bei išlaikytinių skaičių, šalių turtinė padėtis teiktino išlaikymo dydžio aspektu yra panaši, ji nėra bloga, todėl vaiko būtinų poreikių patenkinimui abu tėvai turi prisidėti prie dukros išlaikymo po lygiai. Apelianto teigimu, jo nepilnamečiai vaikai K. ir G. yra panašaus amžiaus, todėl jų minimalūs būtini poreikiai taip pat panašūs, todėl priteisus dukrai didesnį išlaikymą, o sūnui mažesnį, yra pažeidžiami vaiko interesai. Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamu sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, atsižvelgia ir į tai, kad atvejais, kai išlaikymas turi būti mokamas dviem ar daugiau vaikų, priteisdamas išlaikymą teismas, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas nagrinėjamos bylos kontekste reiškia, jog visi tėvo, iš kurio priteistas išlaikymas, vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu, gimę jie iš tos pačios ar skirtingų santuokų – pagal aptariamą normą jiems priteisiamo išlaikymo dydis paprastai turi būti nustatomas vienodas. Nors išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko, kuriam reikalingas išlaikymas, poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, šiuo atveju teisus apeliantas teigdamas, kad dukrai priteisus 500 Lt dydžio išlaikymą yra pažeidžiami jo sūnaus interesai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi atsakovo teiktino išlaikymo faktu ir pripažįsta esant pagrindui mažinti teismo priteisto išlaikymo dydį.
Teisėjų kolegija vertina faktinės aplinkybes, kad apeliantas moka paskolą ir vaiko draudimą. Teismo nuomone, kreditinės prievolės vykdymas ir draudimo įmokos mokamos apelianto, teikia pagrindą mažinti teismo priteistą išlaikymo dydį dukrai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių dukrai G. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, ji lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, keramikos būrelį, muzikos mokyklą, šokių būrelį. Ieškovės teigimu išlaikymui skiria 1000 Lt, nes būtinus dukters poreikius sudaro šios išlaidos: maistui – 350 Lt, drabužiai, avalynė – 100 Lt, vaistai, vitaminai – 80 Lt, ugdymo priemonės – 100 Lt, būreliai – 70 Lt, higienos priemonės – 50 Lt, laisvalaikis – 100 Lt, komunalinių mokesčių dalis bei kitos išlaidos – 150 Lt.
Apeliantas byloje išreiškė poziciją, kad sutiktų teikti 300 Lt dydžio išlaikymą dukrai. Sutiktina su apelianto argumentu, kad dukros išlaikymui ieškovės paskaičiuotų išlaidų suma yra per didelė. Vertinant ieškovės gaunamas pajamas, akivaizdu, kad ji nėra pajėgi teikti teismo priteisto išlaikymo dukrai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus nepilnamečio vaiko bendrųjų ir individualiųjų poreikių patenkinimui būtų pakankamas 700 Lt išlaikymo sumos dydis. Byloje nėra duomenų, kad šalių dukrai būtini specialūs poreikiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad šalių dukros išlaikymui kas mėnesį gali būti nustatyta suma, atitinkanti vieną minimalią mėnesio algą.
Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai leidžia teigti, jog teismas, priteisdamas iš apelianto po 500 Lt per mėnesį dukros išlaikymui, pažeidė išlaikymo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principą ir netinkamai vertino šalių turtinę padėtį. Remiantis išdėstytu, sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant iš atsakovo dukros išlaikymui po 350 Lt per mėnesį periodinių išmokų.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Apeliantas teismo priteistą išlaikymo įsiskolinimą skundžia dviem aspektais, netinkamai nustatyta išlaikymo įsiskolinimo pradžia bei teismo neįvertinto atsakovo sumokėto 2350 Lt išlaikymo.
Pirmosios instancijos teismas išlaikymo įsiskolinimą priteisė iš atsakovo nuo 2011-10-01 iki 2013-03-01 po 425 Lt, vertindamas tai, kad sutuoktinių santykiai ypač pašlijo nuo 2011 m. spalio mėnesio, laikydamas, kad nuo to laiko atsakovas neteikė lėšų dukters išlaikymui ir ieškovė viena išlaikė vaiką.
Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės paaiškinimu, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. atsakovas neteikia išlaikymo dukrai, visiškai ignoruodamas atsakovo paaiškinimą kad šalys iki 2012-08-11 kartu vedė bendrą šeimos ūkį ir gyveno iš bendrų lėšų.
Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad nuo 2011-10-01, jis teikė išlaikymą dukrai. Antra, faktinė aplinkybė, kad po 2012-08-11 įvykusio konflikto šalys gyvena atskirai, negali patvirtinti teikto išlaikymo fakto išlaikymo įsiskolinimo pradžios aspektu. Vis tik, bylos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pripažinti, kad nuo 2010 m. pašlijus šalių santykiams, šalys pykosi ir taikėsi, atskirais momentais kartu gyveno. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2012-08-18 šalys vedė bendrą šeimos ūkį. Atsižvelgiant į tai, apeliantas nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimo pradžią bando susieti su kilusio konflikto momentu.
Išlaikymo įsiskolinimas yra priteisiamas griežtai laikantis CK 3.200 straipsnio nuostatų, ribojančių priteisiamo išlaikymo dydį trejų metų iki ieškinio pareiškimo dienos terminu. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas yra priteisiamas iki ieškinio priėmimo dienos, todėl įsiskolinimo laikotarpis šioje sprendimo dalyje tikslintinas, nurodant „už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2013-03-07“.
Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad ieškovei iki 2013-12-09 dukters išlaikymui buvau pervedęs ne ieškovės pripažintą 1150 Lt sumą, o 1900 Lt sumą, o iki 2014-03-29 viso ieškovei pervedė 2350, 00 Lt, tačiau teismas priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą šių įrodymų nevertino.
Byloje pateiktas atsakovo banko sąskaitos išrašas iš tiesų patvirtina, kad apeliantas laikotarpiu nuo 2013-05-16 iki 2014-03-29 dukters išlaikymui yra pervedęs 2350 Lt sumą. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad ši išlaikymui skirta suma nepatenka į teismo priteistą išlaikymo įskolinimo laikotarpį. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl atsakovo sumokėto 2350 Lt išlaikymo laikotarpyje nuo 2011-10-01 iki 2013-03-07.
Dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir piniginės kompensacijos
Pirmosios instancijos teismas santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 1A1b(p), bendro ploto 240,12 kv. m), kitus statinius (inžinerinius) – šulinį, tualetą, tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė 230 000 Lt priteisė atsakovui K. D., o ieškovei I. D. iš atsakovo priteisė 71 500 Lt piniginę kompensaciją už apeliantui tenkantį santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą.
Šalys byloje neskundžia teismo sprendimo dalyje dėl nekilnojamojo turto atsakovui priteisimo natūroje, tačiau apeliantas nesutinka su teismo nustatyta 230 000 Lt namo verte. Teigia, kad tinkamu nekilnojamojo turto vertės nustatymu VĮ Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos kaina, todėl įsitikinęs, kad namo vertė yra 107 000 Lt ir sutinka ieškovei sumokėti piniginę kompensaciją už jam tenkančią jos namo dalį, apie 34 750 Lt.
Objektyvus dalijamo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v. A. Š., bylosNr. 3K-3-25/2011). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 3.119 straipsnio taikymo taip pat išaiškinta, kad, dalijant bendrą sutuoktinių turtą, turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, – tai šio teismo sprendimo(nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.59 straipsnis); aplinkybė, kad nėra šalių ginčo dėl turto vertės, nepaneigia būtinybės laikytis CK 3.119 straipsnio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009).
Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija gyvenamojo namo rinkos vertę, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimant sprendimą dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo. Dalijamo turto vertė, taigi ir kompensacijos už ją dydis, nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje.
Vist tik atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys – atsakovas ir ieškovė iš esmės sutiko su 230 000 Lt namo verte, todėl visgi teisinga pozicija būtų ta, jog būtent iš šios turto vertės atėmus 87 000 Lt žemės sklypui bei gyvenamojo namo pirkimui panaudotas iki santuokos jo asmenines bei banko lėšas, ieškovei tektų 71 500 Lt nekilnojamojo turto vertės kompensacija, po santuokos metu atliktų gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų. Šias aplinkybes patvirtina tiek teismo posėdžio garso įrašas, tiek atsakovo atstovės paaiškinimai, jos baigiamoji kalba, kuri prijungta prie bylos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė yra nurodžiusi, kad namo vertė gali būti apie 400 000 Lt, tačiau su 230 000 Lt verte sutiko, didesnės namo vertės neįrodinėjo. Taigi, šiuo atveju byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, ar paneigtų šalių pripažintą 230 000 Lt namo vertę. Bylos duomenys patvirtina, kad 2013 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio metu atsakovas buvo įpareigotas atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, todėl pateikė teismui VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 107 000 Lt vertė. Apeliacinėje instancijoje šią namo vertę nurodo ir apeliantas, kuria ir prašo vadovautis.
Tačiau teisėjų kolegija, vertindama VĮ Registrų centro pateiktą 107 000 Lt vidutinę rinkos vertę atkreipia dėmesį į tai, kad vidutinė rinkos vertės nustatymo data yra 2012-08-16, nors atsakovas gyvenamojo namo kadastrinius matavimus buvo įpareigotas atlikti 2013 m. gruodžio mėnesį. Taigi, VĮ Registrų centro nurodyta 107 000 Lt rinkos vertė nesutampa bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Atsakovas žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais įsigijo 2005-03-01 ir 2005-09-20 pirkimo pardavimo sutartimis. Tuo metu gyvenamojo namo rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis 2005-09-01 nurodyta 37500 Lt. Tačiau iš teismui pateiktos 2005-09-13 kredito sutarties matyti, kad prieš paskolos gavimą atsakovui įkeičiant nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nepriklausomų vertintojų buvo įvertintas 120 000 Lt. Nors bylos duomenys patvirtina, kad šio namo baigtumas yra 70 procentų, tačiau iš byloje esančių gyvenamojo namo nuotraukų, akivaizdu, kad atliekant namo rekonstrukciją, iš esmės pastatytas naujos statybos gyvenamasis namas. Vis tik teismui akivaizdu, kad naujai pastatyto gyvenamojo namo vertė negali būti mažesnė už 2005 m. atsakovo įgytus senus statinius. Apeliantas sutikdamas su 34 750 Lt dydžio kompensacijos išmokėjimu, nepagrįstai iš 107 000 Lt vertės 37 500 Lt suma mažina asmeninėmis lėšomis iki santuokos įgyto gyvenamojo namo kaina, nes 2005 m. prieš įkeitimą nekilnojamasis turtas kaip minėta buvo įvertintas 120 000 Lt. Duomenų, apie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kainą, egzistuojančią bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, tai yra 2014 m. liepos 28 d., ar procesinio sprendimo apeliacinėje instancijoje priėmimo metu, atsakovas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teisme atsakovui pripažinus 230 000 Lt namo vertę, apeliantas nepagrįstai apeliacinėje instancijoje remiasi 107 000 Lt verte.
Teisėjų kolegijos minėta, jog CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad dalijant bendrą turtą jo vertė nustatoma pagal rinkos kainas, egzistuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Teismas nustato bendro turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias pateikia ginčo šalys (CPK178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas), išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme šalys neginčijo gyvenamojo namo 230 000 Lt vertės, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ja vadovavosi. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šią civilinę bylą nagrinėjęs teismas turėjo būti dar aktyvesnis dėl reikalavimų padalyti turtą ir papildomai rinkti įrodymus savo iniciatyva, dėl gyvenamojo namo kitokios vertės, kai objektyviai - 230 000 Lt namo vertė ir šalių pirmosios instancijos teisme, ir teismo vertinimu pripažinta tinkama. Kadangi šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto vertinimą, tai teismas vertina sutuoktinių pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turto rūšį ir kt., tikslu teisingai ir protingai padalyti santuokinį turtą (CK 1.5 straipsnis, CPK185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012; kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertę – 230 000 Lt, kurią abi šalys pripažino, nepažeidė proceso teisės normų ir tinkamai ja vadovavosi.
Apelianto teigimu, rekonstruojamas buvo tik gyvenamasis namas, o ieškovei nepateikus įrodymų, jog santuokos metu iš esmės buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ne tik gyvenamasis namas, bet ir žemės sklypas, kiemo statiniai, teismas be pagrindo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažino visą namų valdą ir ją padalino, palikdamas atsakovui nekilnojamąjį turtą ir priteisdamas 71000 Lt piniginę kompensaciją ieškovei. Su tokia apelianto pozicija nesutiktina.
Teisėjų kolegijos pažymėtina tai, kad byloje pateiktos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys, patvirtina, kad atsakovas 2005 metais įsigijo ne tik žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitos paskirties statinius (inžinierinius) kiemo statiniai (šulinys, tualetas, tvora), bet ir du pagalbinio ūkio paskirties pastatus. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, atsakovas laikėsi pozicijos, kad visi ūkiniai pastatai yra nugriauti, o gyvenamasis namas yra rekonstruojamas. Byloje pateiktas statybos leidimas, teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad iš tiesų leidimas yra išduotas tik gyvenamojo namo rekonstrukcijai ir priestato statybai (1 t., 97 b. l.). Iš UAB „Egmus“ atliktos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos teismui akivaizdu, kad dviejų ūkinių pastatų ir šiltnamio, žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nėra (2 t., 12-13 b. l.). Tai patvirtina ir byloje paties atsakovo pateiktas VĮ registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas, kad (duomenys neskelbtini), yra registruoti tik du nekilnojamieji daiktai: pastatas– gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir kiti statiniai (inžinieriniai) – kiemo statiniai (šulinys, tualetas, tvora) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (2 t., 1-2 b. l.). Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad sutuoktinių bendromis lėšomis santuokos metu iš esmės buvo pagerintas tik gyvenamasis namas. Pirmosios instancijos teismas byloje taip pat laikė įrodyta, kad esminiai turto pagerinamai yra atlikus tik namo rekonstrukciją. Be to, pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovei piniginę kompensaciją vadovavosi tik gyvenamojo namo verte. Remiantis išdėstytu, nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad teismas be pagrindo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažino visą namų valdą.
Dėl kilnojamojo turto padalijimo
Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad teismas sprendimu padalino santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovė 2013 m. vasario-kovo mėnesį išsivežė iš namų beveik visą atsakovo asmeninį ir santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą. Teismas nevertino antstolio faktinių aplinkybių nustatymo akto su vaizdo įrašu, nenustatė daiktų buvimo vietos, nepatikrino ir neįsitikino, ar priteisti daiktai tebėra pas ieškovę, nepripažino nurodytų daiktų apelianto asmenine nuosavybe.
Visų pirma, pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jų prašomas padalinti kilnojamasis turtas būtų asmeninė kiekvieno nuosavybė. Todėl apeliantas nepagrįstai remiasi argumentu dėl atitinkamų daiktų pripažinimo jo asmenine nuosavybe. Antra, byloje atsakovas neįrodė, kad būtent ieškovė 2013 m. vasario-kovo mėnesį išsivežė iš namų beveik visą atsakovo asmeninį ir santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą. Trečia, byloje esantis antstolio faktinių aplinkybių nustatymo aktas su vaizdo įrašu, taip pat negali patvirtinti fakto, kad būtent buvusi sutuoktinė išsivežė dalintiną santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą. Ketvirta, nurodytų išvežtų daiktų buvimo vietą, nagrinėjamu atveju privalo įrodyti pats apeliantas. Remiantis išdėstytu, atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl realiai nesančio teismo sprendimu padalinto santuokoje įgyto kilnojamojo turto.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo pakeisti.
„Priteisti iš atsakovo K. D. lėšas jo nepilnametės dukters G. D., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo dienos, t.y. 2013-03-07 iki dukters pilnametystės“.
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo patikslinti nurodant, kad iš atsakovo K. D. dukters G. D. išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas „už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2013-03-07“.
Likusį Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.