Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 44.2.4.2.; 30.9.2.; 75.4.3.; 75.6.1.; 75.8.; 77.4.2.; 77.4.3.; 77.7.; 78.2.1.; 116.1. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

2014m. liepos 28d.

dalyvaujant ieškovei I. D.,

atsakovui K. D.,

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS atstovei Jekaterinai Steponavičienei

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui K. D., tretiesiems asmenims: J. A. Š., L. Š., SEB bankui, AB, K. P., A. D., A. D., R. B., D. D., institucijai, teikiančiai išvadą- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS, bei atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikui išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, jo gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS atstovė J.Steponavičienė siūlo ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui bei išlaikymo įsiskolinimo patenkinti visiškai, nes ieškovės pageidaujama suma nepilnametės dukters išlaikymui yra reali, atitinkanti vaiko poreikius.

Trečiasis asmuo Jonas A. Š. parodė, jog ieškovė yra jo sugyventinės dukra. Jis per kelis kartus į ieškovės sąskaitą pervedė pinigų sumas – 20.700Lt , 2008-10-29 pervedė 16.000Lt , 2008-11-07 pervedė 11.330Lt , 2009-08-24 pervedė 10.000Lt. Šie pinigai buvo skirti Dubrovinų šeimai, įsigyjant ir rekonstruojant gyvenamąjį namą. Civilinio ieškinio nereiškia.

Trečiasis asmuo L. Š. parodė, jog ji savo dukros I. D. šeimai namo rekonstrukcijai iš savo asmeninių santaupų yra davusi 10.000Lt. Civilinio ieškinio nereiškia.

Trečiasis asmuo L. B. parodė, jog ji pirko patalynę brolio K. D. šeimai už 3600Lt. Ji už patalynę sumokėjo, tačiau pinigų jai niekas negrąžino. Civilinio ieškinio nereiškia.

Trečiasis asmuo A. D. parodė, jog ji yra paskolinusi atsakovui K. D. 78.000Lt namo rekonstrukcijai. 2010-06-25 surašė paskolos raštelį. Ieškinio nereiškia.

Trečiasis asmuo A. D. parodė, jog pardavusi sodybą, ji savo sūnui K. D. paskolino 30.000Lt. Buvo surašyti paskolos rašteliai, ieškovė skolinant pinigus ir surašant paskolos raštelius, nedalyvavo. Civilinio ieškinio nereiškia.

Trečiasis asmuo D. D. parodė, jog jis savo broliui K. D. 2007-07-01 paskolino 10.000Lt, dėl ko jie surašė paskolos raštelį. Pinigų negrąžino, tačiau ieškinio nereiškia.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką.

CK 3.260str. 2d.,3d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61str.1d.,2d. nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.56-36 str. ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 str. 1d.). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgti į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų, nustatyta, kad šalys susituokė 2006-05-13 (t.1, b.l.10). Jų santuoka sudaryta Kurtuvėnų šv. Apaštalo Jokųbo RKB ir įregistruota Šiaulių rajono savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr.72). Gyvenant santuokoje, 2006-09-25 jiems gimė dukra G. D.. (t.1, b.l.11). Ieškovė atsakovą kaltina tuo, jog atsakovas yra nesugyvenamo būdo, impulsyvus, smurtaujantis, nesiskaitantis su ja, nesirūpinantis ir neišlaikantis šeimos, neteikiantis išlaikymo jų dukrai. Atsakovas ieškovę kaltina tuo jog ji neprognozuojamo charakterio, nervinga, be jokios priežasties provokuojanti konfliktus. Tai, jog šalys tarpusavyje konfliktuoja ir nesutaria patvirtina byloje esantys dokumentai: 2010-09-14 Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ( t.1, b.l.28) 2013-02-05 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis (t.1, b.l.29-32), 2013-05-22 Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nutarimas (t.1, b.l.29), 2013-05-20 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis (t.1, b.l.129-134), 2013-04-02 Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t.1, b.l.135-136). Sutuoktiniai jauni, kartu pragyvenę ne ilgą laiko tarpą, turintys mažametę dukterį, tačiau abu nerodantys noro ir pastangų išsaugoti šeimą, todėl teismas mano, jog faktinė šalių iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, stengtis, kad būtų išsaugota šeima. Sutuoktiniai nesvarstė visų įmanomų galimybių išsaugoti santuoką, neieškojo jokių kompromisų, todėl teismas konstatuoja, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl ko sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkuri darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas.

Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovės ar atsakovo netinkamo elgesio, priešingai, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Jas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t.y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, dėl ko teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nutraukia santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – D., atsakovui- D.. (CK 3.61, 3.69 str.).

Dėl nepilnametės dukters išlaikymo

Ieškovė I. D. prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai G. D., gim.2006-09-25 kas mėnesį po 500Lt nuo pareiškimo padavimo dienos iki dukters pilnametystės. Taip pat ieškovė pageidauja, kad iš atsakovo būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2013-03-01, skaičiuojant po 500Lt kas mėnesį, iš viso 8500Lt.

Ieškovė nurodė, jog tokio dydžio išlaikymas reikalingas nepilnametei dukrai išlaikyti, patenkinti jos elementarius poreikus, ją tinkamai auginti, prižiūrėti ir auklėti. Materialiai išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. (LR CK 3.192str.). Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip at ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai bei socialia vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus, privalo savo pareigas vykdyti tinkamai. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, pirmenybė teikiama ne tėvų turtinei padėčiai, bet vaiko interesams. Pareiga materialiai išlaikyti vaiką susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Šalys turi aštuonerių metų dukrą, kuri lanko bendrojo lavinimo mokyklą, lanko šokių klasę, kurioje užsiėmimai reikalauja papildomų išlaidų. Mergaitei augant, poreikiai ir išlaidos juos bent minimaliai patenkinant, didės, todėl teismas mano, jog ieškovės pageidaujamas 500 Lt dydžio išlaikymas vaikui yra realus ir atitinkantis vaiko poreikius. Tai, jog atsakovas yra apdraudęs dukrą, tai, jog jis teikia 150Lt išlaikymą dar vienam savo vaikui, neturi turėti reikšmės ieškovės pageidaujamam išlaikymo dydžiui, nes atsakovas yra jaunas, darbingas, turintis pajamas ir turtą, ir yra jo pareiga teikti vaikui išlaikymą, kuris atitiktų jo poreikius. Tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kadangi atsakovas pripažino, jog lėšų neteikė, nors nurodo laikotarpį nuo 2012-08-11, tačiau iš bylos dokumentų, šalių paaiškinimų matyti, jog jų kaip sutuoktinių santykiai ypač pašlijo nuo 2010m. spalio mėn., nuo to laiko, kaip nurodė ieškovė, atsakovas neteikė lėšų dukters išlaikymui, ji viena išlaikė vaiką, todėl iš K. D. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2011-10-01 iki 2013-01 po 425Lt ( tokio dydžio laikinas išlaikymas buvo priteistas 2014-03-26 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi), iš viso už 17 mėnesių – 7225Lt. Gautas išmokas vaiko išlaikymui pavestina tvarkyti vaiko motinai atsakovei I. D..

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo

Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. asmeninis sutuoktinio turtas pagerinamas iš esmės; pagerinamas santuokos metu ir sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-584/2008). Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, galima būtų pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti ieškovė, reikalaujanti atsakovo asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį iš 43/100 dalių nekilnojamo turto, kuris buvo įgytas jai su atsakovu gyvenant faktinėje santuokoje ir iš bendrų lėšų: gyvenamojo namo, ūkinio pastatų ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą ji prašo padalinti natūroje, t.y. jai priteisti gyvenamo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpas: gyvenamųjų patalpų plotas 100,46 kv.m. , taip pat priteisti pirmo aukšto negyvenamąsias patalpas: G-l (garažas 38,80 kv.m.), viso 139,26 kv.m. Atsakovui priteisti gyvenamo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pastogės (antro aukšto), patalpas, gyvenamų patalpų plotas 100,86 kv.m. Atsakovas nesutinka su tokiu nekilnojamojo turto padalijimu, nurodydamas, jog jis pageidauja kad nekilnojamas turtas būtų priteistas jam, o ieškovei priteista piniginė kompensacija -71500Lt, nes atėmus iš dabartinės namo vertės -230.000Lt tai, ką jis sumokėjo iki santuokos įsigydamas nekilnojamąjį turtą, t.y. 87.000Lt, skirtumas būtų ta nekilnojamojo turto vertė, kuri laikytina abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.

Šioje byloje nustatyta, jog atsakovas K. D. žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais įsigijo 2005-03-01 ir 2005-09-20 pirkimo pardavimo sutartimis už 87.0000Lt. (t.1, b.l.109-116). Minėtą nekilnojamąjį turtą atsakovas įsigijo už savo asmenines ir iš banko pasiskolintas lėšas iki santuokos sudarymo dienos. (t.1, b.l. 105-108) Tai, kad atsakovo iš AB SEB banko 2005-09-43 paimta paskola būsto pirkimui yra jo asmeninė prievolė patvirtino ir AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį. Atsakovas sutinka, kad tai yra jo asmeninė skola. P. N. turto registro centrinio duomenų banko išrašą minėtas nekilnojamas turtas nuosavybės teise priklauso K. D., kadangi įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atsakovo vardu. Taigi atsakovas šį nekilnojamąjį turtą įsigijo iki santuokos su ieškove, todėl pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą šis turtas yra laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu ieškovė įrodinėjo CK 3.90 straipsnio taikymo pagrindus, kurie paneigtų iki santuokos įgyto turto pripažinimą asmenine sutuoktinio nuosavybe. Bylos nagrinėjimo metu buvo atliktas dabartinis sklypo su gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais įvertinimas, ir nustatyta jo 230.000Lt vertė, su kuria sutinka abi šalys. Teismas mano, jog byloje yra įrodyta, kad esminiai turto pagerinamai ( namo rekonstrukcija) buvo atlikti šalių santuokos metu bei sutuoktinių bendromis lėšomis, taip pat ir jų asmeninėmis lėšomis bei darbu. Ir tai leidžia atsakovo ginčo asmeninę sutuoktinio nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnis). Tačiau konstatuotina, kad atsakovo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra didesnė, nes nekilnojamas turtas pradžioje buvo įgytas už atsakovo asmenines lėšas.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nors turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas kitas teismo pasirinktas turto padalijimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas, kitam sutuoktiniui atitinkama jo dalies kompensacija pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, ir dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-51/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, jog nekilnojamojo turto padalijimu ir tinkamu naudojimosi daiktu tvarkos nustatymu turi būti pasiekiamas nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas, o atsakovės siūlomu padalijimo būdu šie tikslai nebūtų pasiekiami, taip pat išliktų pagrindas tolesniam ginčų kilimui ateityje. santuokoje įgytą turtą teismas turi nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys, 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.123 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į tarp šalių susiklosčiusius konfliktiškus santykius, mano, jog padalinus nekilnojamąjį turtą natūra, jo bendras naudojimas ir valdymas taps labai suvaržytu ir pažeis pačių buvusių sutuoktinių interesus bei gyvenimo kokybę. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto padalijimu ir tinkamu naudojimosi daiktu tvarkos nustatymu turi būti pasiekiamas nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas, o atsakovės siūlomu padalijimo būdu šie tikslai nebūtų pasiekiami, taip pat išliktų pagrindas tolesniam ginčų kilimui ateityje. Teismas mano, jog atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu ieškovė negyvena ginčo name, juo toliau rūpinasi ir prižiūri, jame gyvena atsakovas K. D., jam priklauso didesnė nekilnojamojo turto dalis, jam ir priteistinas nekilnojamas turtas natūroje, o ieškovei priteistina piniginė kompensacija-71.500Lt.

Dėl kilnojamo turto padalijimo

Sprendžiant santuokos nutraukimą, teismas privalo padalinti turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos. Dalijant sutuoktinių turtą sudaromas balansas, kuris bendrąja prasme reiškia ataskaitą, kurios vienoje dalyje atsispindi sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, lėšos, vertybiniai popieriai ir t. t.), o kitoje – skolos (įvairios paskolos, kiti finansinio pobūdžio įsipareigojimai ir pan.). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų nuosavybės teise priklausantis turtas. Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 str.), nustatęs turto vertę (CK 3.119 str.) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 str., 3.123 str.), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek pasyvas. Iš bendro sutuoktinių turto sumokėjus (priteisus) iš šio turto mokėtinas skolas bei sudarius kompensacijų balansą, likęs bendras turtas dalijamas lygiomis dalimis, priešingu atveju laikoma jog sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi (CK 3.118 str. 4 d., 3.117 str. 1 d.). Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 str. 1 d.), sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 str.), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-415/2008, Nr. 3K-3-686/2013 ir kt.). Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą. Ieškovė neginčijo atsakovo priešieškinyje nurodyto turto buvimo, tačiau nurodė kai kurių daiktų kitokią vertę. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog santuokos metu yra įgiję šį kilnojamąjį turtą: automobilį VOLVO V70, v.n. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės, automobilį (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) 500Lt vertės, televizorių, „SAMSUNG“, nešiojamą kompiuterį, 3000 Lt vertės, draugų padovanotą ąžuolinę sekciją, natūralios vilnos patalynę, 3500 Lt, vertės, mini ekskavatorių „Bobcat", kurio vertė 25000 Lt. Kitus daiktus t.y. dujinę viryklę, šaldytuvą, rašalinį spausdintuvą ieškovė nurodė kaip jos asmeninius daiktus, kurios jai padovanojo J.A. Š.. Atsakovas priešieškinyje nurodė kilnojamojo turto už 34518Lt, kurį kaip teigia atsakovas išsivežė ieškovė, todėl jis prašo tą turtą priteisti ieškovei, o jam priteisti iš ieškovės piniginę kompensaciją -22609Lt. Dalis ieškovės išvežto turto buvo jo asmeninė nuosavybė, todėl jis ir prašo priteisti iš ieškovės daugiau negu pusę kilnojamųjų daiktų vertės. Ieškovė prašo padalinti atsakovo nurodytą kilnojamąjį turtą natūra. Iš atsakovo priešieškinyje nurodyto bendro santuokinio turto, ji pageidauja, jog jai būtų priteista: svetainės baldų komplektas, kurio vertė 200 Lt, šaldytuvas „BEKO", pirktas 2005 metais, 200 Lt vertės, skalbimo mašiną "WHIRLOOL" 200 Lt vertės, dujinę viryklę, 200 Lt vertės, rinkinį iš 2 puodų „BERGHOFF,“ 250 Lt vertės, 1/2 dalį patalinės komplekto „ARVICO", dalies vertė 1750 Lt, virtuvinį kombainą „BRAUN", 290 Lt vertės, lygintuvą, 20 Lt vertės, pakabinamą vonios kambario spintelę, 50 Lt vertės, mikrobangų krosnelę, 30 Lt, sumuštinių keptuvą, 10 Lt vertės. Viso šių daiktų už 2910 Lt. Kitus daiktus, išvardintus priešiekinyje bendrai 12.918 Lt sumai prašo priteisti atsakovui, o ieškovei iš jo priteisti kompensaciją už jam atitekusia didesnę turto dalį 4604 Lt sumoje.

Atsakovas savo priešieškinyje išvardijo labai smulkiai nekilnojamąjį turtą, įvertindamas jį bendrai 34.518Lt sumai. Kadangi dalis to turto kaip nurodė atsakovas yra jo asmeninė nuosavybė, jis prašo ieškovei priteisti visą jo išvardintą kilnojamąjį turtą, o jam priteisti iš atsakovės piniginę kompensacija- 22.609Lt. Teismas mano, jog nei ieškovė, nei atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog jų prašomas padalinti turtas būtų asmeninė kiekvieno nuosavybė, todėl visas ieškinyje ir priešieškinyje nurodytas nekilnojamas turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinas pusiau. Kadangi ieškovė ginčijo tik tų kilnojamųjų daiktų, kurių pageidauja pati, vertę, teismas, sudarydamas dalintino turto balansą, remiasi atsakovo priešieškinyje nurodytomis kainomis, kadangi jos teismo nuomone yra realesnės nei nurodo ieškovė. Teismas tenkina ieškovės prašymą ir jai priteisia: ąžuolinę sekciją, 4500Lt vertės, svetainės baldų komplektą, 2000Lt vertės šaldytuvą „BEKO“, 1200Lt vertės, skalbimo mašiną“ WHIRPOOL“,1100Lt vertės, virtuvinį baldų komplektą, 1050Lt vertės, dujinę viryklę, 400Lt vertės, puodų rinkinį, 250Lt vertės, pusę natūralios vilnos patalynės komplekto „ARVICO“, 1750Lt vertės, kompiuterį „ASUS“, 2000Lt vertės, virtuvinį kombainą „BRAUN“,650Lt vertės, lygintuvą, 150Lt vertės, televizorių „SAMSUNG“,3050Lt vertės, vonios kambario spintelę, 275Lt vertės, mikrobangų krosnelę, 220Lt vertės, sumuštinių keptuvą, 105Lt vertės, iš viso turto už 18700Lt. Likęs priešieškinyje nurodytas kilnojamas turtas priteistinas atsakovui. Taip pat atsakovui priteistini du santuokoje įgyti automobilius : VOLVO, V70, v/n (duomenys neskelbtini), 2000Lt vertės ir AUDI, v/n (duomenys neskelbtini), 500Lt, o ieškovei piniginė kompensacija, t.y. pusė tų autobobilių vertės- 1250Lt.

Iš viso šalys santuokoje įgijo kilnojamojo turto už 35568Lt ir kiekvienam jo turėtų tekti po 17784Lt ( 35568 : 2). Sudarius dalijamo turto balansą, ieškovei atitenka turto už 18700Lt, o atsakovui už 16868Lt. Kadangi su ieškove lieka gyventi nepilnametė šalių dukra, teismas, dalindamas santuokinį turtą, gali nukrypti nuo lygių dalių principo ir nepriteisti atsakovui piniginės kompensacijos iš ieškovės už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį, todėl tokia kompensacija atsakovui nepriteistina.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Ieškovė I. D. šioje byloje trečiaisiais asmenimis nurodė Joną A. Š. ir L. Š., kuriuos įvardija kaip kreditorius, nes J.A. Š. pervedė iš savo sąskaitos į ieškovės sąskaitą per kelis kartus 58.030Lt, o L. Š. paskolino10.000Lt. Atsakovas trečiaisiais asmenimis ir kreditoriais nurodo SEB banką, AB, A. D., A. D., R. B.,, D. D. bei K. P.. Teismas mano, jog byloje yra vienintelis neginčijamas įrodymas, patvirtinantys, jog buvo pervestos lėšos šalims, yra išrašas iš Swedbanko internetinės bankininkystės puslapio, iš kurio matyti, jog 2006-08-31 J. A. Š. pervedė I. D. 20700Lt kaip dovaną, 2008-10-29 pervedė 16000Lt už paskolą, 2008-11-07 pervedė 11330Lt sąskaitos papildymui, 2009-08-24 pervedė 10000Lt taip pat sąskaitos papildymui. (t.1, b.l.16-18) Teismas šias lėšas vertina kaip ieškovės asmenines lėšas, t.y. indėlį į namo rekonstrukciją, todėl jos negali būti vertinamos kaip abiejų sutuoktinių skola trečiajam asmeniui J.A. Š.. Dėl 10.000Lt, kuriuos ieškovės teigimu buvo paskolinusi jos motina, byloje bėra jokių įrodymų. Atsakovas teismui pateikė skolos raštelių nuorašus, kuriuose nurodyta, jog jis, t.y. K. D. skolinosi iš A. D.- 20.000Lt (t.1, b.l.101) ir 10.000Lt (t.1, b.l.103), iš A. D. skolinosi 46.000Lt, (t.1, b.l.102), iš D. D. skolinosi 10000Lt (t.1, b.l. 104). Kadangi pateikti paskolų rašteliai kelia teismui abejones, o daugiau įrodymų, jog tokios sumos realiai buvo paskolintos atsakovui, apie kurias ieškovė nieko nežinojusi, todėl teismas tai pripažįsta kaip atsakovo K. D. asmenines skolas. Nors apklausti byloje minėti fiziniai asmenys nurodė, jog jie įvairias sumas buvo skolinę šalims, ir tų skolų jiems niekas negrąžino, jie teismo neprašė priteisti jas iš D. Todėl teismas ieškovės ir atsakovo turėtas skolas kreditoriams pripažįsta jų kiekvieno asmeninėmis prievolėmis. Taip pat asmenine atsakovo K. D. prievole pripažįstama ir AB SEB banko atsakovui suteikta paskola ( 17420,59 eurų) būsto pirkimui.

Teismas namo, jog byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovei priklausančius auksinius dirbinius: auksinį žiedą su cirkoniu, kurio vertė 430 Lt, auksinį žiedą su cirkoniu, kurio vertė 315 Lt, auksinius auskarus su baltomis akutėmis, kurių vertė 1400 Lt, auksinę apyrankė, kurios vertė 280 Lt, 1,5 gr. aukso laužą, kurio vertė 200 Lt, geltono ir balto aukso žiedą su deimantu, kurio vertė 1800 Lt, auksinį žiedą su deimantu, kurio vertė 1200 Lt, auksinį sutuoktuvių žiedą, kurio vertė 700 Lt, viso už 6325 Lt, 3000 Lt pinigų, skirtų šeimos poreikiams tenkinti bei 400 Lt asmeninių dukters G. D. pinigų būtų pasisavinęs atsakovas, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Ginčą dėl nepilnametės dukters G. D. gyvenamosios vietos nustatymo ir tėvo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo šalys išsprendė taikiai, pasirašydami Taikos sutartį, kurią 2014-05-29 nutartimi patvirtino Šiaulių apylinkės teismas. (t.2, b.l. )

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei I. D. yra suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant šios pagalbos išlaidas 100 procentų. Tuo pačiu ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį.

Atsakovas, paduodamas priešieškinį yra sumokėjęs 700Lt, likusi žyminio mokesčio dalis jam buvo atidėta.

LR CPK 93str. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies, todėl iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis pagal jam tenkančio turto vertę, atėmus jau sumokėtą sumą. Atsakovo mokėtina žyminio mokesčio suma -5715Lt .( 3 procentai nuo priteisto turto, t.y. 5246Lt, 180 Lt išlaikymo ir 217 Lt išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui, bei 75Lt dėl santuokos nutraukimo). Kadangi atsakovas yra sumokėjęs 700Lt žyminio mokesčio, iš jo priteistina valstybei: 5015Lt žyminio mokesčio ir 854Lt už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Iš ieškovės priteistina atsakovui pusė jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t.y.1400Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 263str.-270str.

nusprendė:

Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Panaikinti įrašą, padarytą Šiaulių rajono sav. administracijos CMS santuokos metrikų knygoje 2006 metų gegužės mėnesio 16 dieną, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), apie santuokos registraciją Kurtuvėnų šv. Apaštalo Jokūbo RKB, tarp ieškovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios 1977-02-21 Šiaulių m. ir atsakovo K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1977-01-06 Šiaulių m., turinčių vieną nepilnametį vaiką, konstatuojant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Palikti šalims pavardes: ieškovei – D., atsakovui – D..

3. Priteisti iš atsakovo K. D. lėšas jo nepilnametės dukters G. D., gimusios 2006-09-25 išlaikymui po 500Lt ( penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo dienos, t.y. 2013-03-07 iki dukters pilnametystės.

4. Priteisti iš atsakovo K. D. dukters G. D. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2013-03-01 po 425Lt (keturis šimtus dvidešimt penkis litus) už 17 mėnesių , iš viso 7225Lt ( septynis tūkstančius du šimtus dvidešimt penkis litus).

Gaunamas lėšas vaikų išlaikymui uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko motinai I. D..

Ieškovei I. D. priteisti šį kilnojamąjį turtą: ąžuolinę sekciją, 4500Lt vertės, svetainės baldų komplektą, 2000Lt vertės šaldytuvą „BEKO“, 1200Lt vertės, skalbimo mašiną“ WHIRPOOL“,1100Lt vertės, virtuvinį baldų komplektą, 1050Lt vertės, dujinę viryklę, 400Lt vertės, puodų rinkinį, 250Lt vertės, pusę natūralios vilnos patalynės komplekto „ARVICO“, 1750Lt vertės, kompiuterį „ASUS“, 2000Lt vertės, virtuvinį kombainą „BRAUN“,650Lt vertės, lygintuvą, 150Lt vertės, televizorių „SAMSUNG“,3050Lt vertės, vonios kambario spintelę, 275Lt vertės, mikrobangų krosnelę, 220Lt vertės, sumuštinių keptuvą, 105Lt vertės, iš viso kilnojamojo turto už 18.700Lt. (aštuoniolika tūkstančių septynis šimtus litų).

A. K. D. priteisti šį kilnojamąjį turtą: akvariumą su priedais, 4300Lt vertės, ½ dalį natūralios vilnos patalynės komplekto „Arvico“, 1750Lt vertės, dviratį „PEGASUS“, 750Lt vertės, šlifuoklį „BOSCH“(didelį), 480Lt vertės, šlifuoklį „BOSCH“ (vidutinį), 230Lt vertės, drėlę „BOSCH“, 640Lt vertės, akumuliatorinę drėlę „BOSCH“, 320Lt vertės, raktų galvučių rinkinį, 425Lt vertės, žieminę striukę, 1500Lt vertės, 3vnt miegmaišių, 250Lt vertės, palapinę, 350Lt vertės, pripučiamą čiužinį,130Lt vertės, stalo įrankius,285Lt vertės, lėkštes, 310Lt vertės, stalinę lempą, 78Lt vertės, foto aparatą, 750Lt vertės, patalynę, 360Lt vertės, vonios rankšluosčius,410Lt vertės, kilimą, 300Lt vertės, DVD grotuvą,510Lt vertės, keptuves, 90Lt vertės, laistymo žarną, 150Lt vertės, automobilį VOLVO, V70, v/n (duomenys neskelbtini), 2000Lt vertės ir AUDI, v/n (duomenys neskelbtini), 500Lt, iš viso kilnojamojo turto už 16.868Lt. (šešiolika tūkstančių aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus).

6. Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ( unikalus Nr. 2990-9000-4019, žymėjimas 1A1b(p), bendro ploto 240,12 kv.m), kitus statinius (inžinerinius) – šulinį, tualetą, tvorą ( unikalus Nr. 2990-9000-4051), esančius adresu Sodo g.72, Šiauliuose, kurių vertė 230.000Lt ( du šimtai trisdešimt tūkstančių litų), priteisti atsakovui K. D..

Priteisti iš atsakovo K. D. ieškovei I. D. 71.500( septyniasdešimt vieną tūkstantį penkis šimtus litų) piniginę kompensaciją už jam tenkantį santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą.

7. Kreditorinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui AB SEB bankui pagal 2005-09-13 kredito sutartį Nr. 0650518030842 pripažinti atsakovo K. D. asmenine prievole.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. D. 1400Lt atsakovui K. D. jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš K. D. valstybei: 5715Lt žyminio mokesčio ir 854Lt už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo 22,75Lt pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.