Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Pareiškėjas V. K. 2016 m. vasario 9 d. (pagal gavimo spaudą, IV t., b. l. 59) padavė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo. Administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo, o ne sprendimo įteikimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas 14 dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą, ar ne (LVAT 2012 m. birželio 13 d. nutartis adm. byloje Nr. TA552-52/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju paskutinė apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimo padavimo diena buvo 2016 m. vasario 8 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą teismui pateikė tik 2016 m. vasario 9 d. (spaudas ant skundo, IV t., b. l. 59), t. y. praleidęs įstatymo nustatytą 14 dienų apskundimo terminą. Kadangi pareiškėjas neprašė minėto termino atnaujinti, apeliacinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, kuris kartu su priedais grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą pareiškėjas teismui pateikė tik 2016 m. kovo 16 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui nuo minėtos LVAT nutarties pareiškėjui išsiuntimo. Minėtame prašyme pareiškėjas nurodė, kad LVAT 2016 m. vasario 17 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti jo apeliacinį skundą, priėmė neteisėtos sudėties, šališkas teismas, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi; taip pat kad terminą jis praleido dėl Lietuvos valdžios institucijų neteisėtų veiksmų – korupcijos, jo teisių gynimo vilkinimo. Šie pareiškėjo teiginiai, kolegijos vertinimu, niekaip nesusiję su praleistu apeliacinio skundo padavimo terminu. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, V. K. apeliacinį skundą teismui pateikė praleidęs ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jo atnaujinti neprašė, o LVAT teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas objektyvias aplinkybes, taikė aiškią ir nedviprasmišką administracinių bylų teiseną reglamentuojančią nuostatą (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymėtina, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje pripažįstamos tik objektyvios ir nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 1 d. nutartį adm. byloje Nr. TA-1-146/2016 ir kt). Sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartį adm. byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino). Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartį adm. byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį adm. byloje Nr. AS-986-552/2015). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartis adm. byloje Nr. A438-798/2008).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimo nuorašą pareiškėjas gavo 2016 m. sausio 26 d. (pareiškėjas teismo sprendimo nuorašą atsiėmė asmeniškai atvykęs į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2016 m. sausio 26 d., IV t., b. l. 56). Kadangi šiuo atveju ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytas 14 dienų terminas pradedamas skaičiuoti taip pat nuo 2016 m. sausio 26 d. (t. y. nuo kitos dienos, einančios po teismo sprendimo, kurį siekiama apskųsti, paskelbimo dienos), pareiškėjas turėjo visas 14 dienų apeliaciniam skundui surašyti ir paduoti teismui. Vadinasi, šiuo atveju pareiškėjas pats pasirinko savo elgesio variantą, t. y. uždelsė paduoti apeliacinį skundą teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinio skundo laiku pateikti negalėjo dėl didelio užimtumo, nes vien Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme turi septynias bylas. Teisėjų kolegija, patikrinusi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie pareiškėjo prašyme atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą nurodytas bylas, pažymi, jog iš esmės jokie procesiniai veiksmai šiose bylose laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. vasario 8 d. nebuvo atliekami, šiuo laikotarpiu pareiškėjas neteikė jokių skundų, prašymų ar atsiliepimų (tik byloje Nr. A-2958-575/2016 pareiškėjas V. K. 2016 m. sausio 20 d. pateikė apeliacinį skundą). Taigi ir ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė nelaikytina objektyvia priežastimi, pateisinančia apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą.

Pareiškėjas prašyme nurodo ir tai, kad pats Vilniaus apygardos administracinis teismas jį suklaidino, kadangi nurodė, jog sprendimą šioje byloje skelbs 2016 m. sausio 26 d., todėl būtent šią dieną jis ir atvyko į teismą pasiimti minėto sprendimo nuorašo. Kaip minėta, ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytas 14 dienų terminas šiuo atveju pradedamas skaičiuoti nuo 2016 m. sausio 26 d., todėl tai, kad pareiškėjas sprendimo nuorašą gavo ne 2016 m. sausio 25 d., ginčui esminės reikšmės neturi. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktos informacinės pažymos apie 2016 m. sausio 5 d. teismo posėdį administracinėje byloje Nr. I-2856-463/2016 (IV t., b. l. 41–43, 44), teismo sprendimo paskelbimas teismo posėdžio metu buvo atidėtas 2016 m. sausio 25 d. 15.15 val. Šią aplinkybę patvirtina ir 2016 m. sausio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: posėdžio metu pirmininkavusi teisėja nurodė, kad sprendimas bus skelbiamas 2016 m. sausio 26 d., tačiau netrukus nurodė, kad dėl paskelbimo atidėjimo datos suklydo, atsiprašė ir patikslino, kad sprendimas bus skelbimas 2016 m. sausio 25 d., t. y. pirmadienį, 15.15 val.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytą, konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir priklausė išimtinai nuo jo valios, todėl negali būti pripažintos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo, tame tarpe ir apeliacinio skundo padavimo teismui, terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus. Atitinkamai manytina, jog V. K. galėjo suplanuoti savo veiklą ir parengti bei išsiųsti apeliacinį skundą nepraleisdamas minėto termino. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė jokių kitų objektyvių priežasčių, sukliudžiusių jam apeliacinį skundą pateikti iki įstatyme nustatyto termino pabaigos.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo V. K. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo V. K. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą ir jį kartu su priedais grąžinti skundą padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.