- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-25
- Bylos Nr.
- I-2856-463/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00579-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Iveta Pelienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Donatos Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui V. K., atsakovės atstovei Rūtai Kaziliūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) raštus: 1) 2014-12-19 Nr. 4-018037, 2) 2014-12-30 Nr. 4-01-8219, 3) 2014-12-30 Nr. 4-01-8220, 4) 2014-12-31 Nr. 4-01-8239, 5) 2015-01-12 Nr. 4-01-210, 6) 2015-01-21 Nr. 4-01-426 ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą – Specialiųjų tyrimų tarnybą – pašalinti padarytus pažeidimus, tinkamai atlikti viešojo administravimo subjekto funkcijas ir pareigas ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (t. 1, b. l. 143–150).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba neatliko arba netinkamai atliko viešojo administravimo funkcijas ir pareigas, netinkamai įgyvendino teisės aktus, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija). STT privalėjo veikti kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga ir gavusi pareiškėjo skundus, privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau ji neveikė ir neįvykdė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 166 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. STT, atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą, privalėjo surašyti motyvuotą nutarimą. Pareiškėjo teigimu, atsakovė neatliko savo funkcijų ir pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravime įstatyme (toliau – ir VAĮ), pažeidė įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, subsidiarumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo ir „vieno langelio“ principus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatas. Nurodė, kad STT direktorius neatliko savo funkcijų ir pareigų bei nusišalino nuo galutinio sprendimo priėmimo, atsisakęs pasirašyti jam pavaldžių pareigūnų priimtus sprendimus.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2014-12-09 pateikė skundą STT dėl Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) nario L. T. (L. T.), Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos M. P. veiksmų, tačiau atsakovė neišsprendė nei vieno iš 12 prašymų ir teigė, kad jo skundo tinkamai neišnagrinėjo, pažeidė pareiškėjo teisę į gerą viešąjį administravimą, teisę į informaciją.
Pareiškėjas 2014-12-15 pateikė skundą atsakovei dėl Seimo nario ir Europos Parlamento nario Z. B. ir Seimo pareigūnų veiksmų, kurio atsakovė neišsprendė ir tai rodo šios tarnybos neveikimą.
Pareiškėjas 2014-12-18 pateikė skundą dėl Seimo nario ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A. P. ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko J. S. veiksmų, kurio atsakovė tinkamai, išsamiai ir kokybiškai neišnagrinėjo. Iki šiol STT nepradėjo ikiteisminio tyrimo ir neištyrė galimos politinės ir teisinės korupcijos bei nenustatė priežasties, kodėl į 2014-03-26 skundą neatsakė A. P.. Nurodė, kad atsakovės 2014-12-19 atsakymas Nr. 4-01-8037 prieštarauja Konstitucijai bei joje įtvirtintiems teisingumo bei teisinės valstybės principams.
Pareiškėjas nurodė, kad 2014-12-23 pateikė skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teisėjų, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės tarnautojų neteisėtų veiksmų ir neveikimo, kurio STT tinkamai neišnagrinėjo, neatsakė nei į vieną iš aštuonių klausimų, jokios informacijos nepateikė, ikiteisminio tyrimo nepradėjo.
Pareiškėjas 2014-12-29 pateikė skundą dėl STT pareigūnų neteisėtų veiksmų ir neveikimo bei tęsiamos politinės ir teisinės korupcijos, tačiau atsakovė 2014-12-31 rašte tinkamai pareiškėjo skundo neišnagrinėjo. Nurodė, kad 2014-12-09 raštu prašė STT direktorių asmeniškai atsakyti iki 2015-01-09, jog atsakovė neatliks tyrimų pagal pareiškėjo V. K. skundus, tačiau atsakymo negavo.
Pareiškėjas STT direktoriui 2014-12-30 pateikė skundą dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narių neveikimo, funkcijų ir pareigų neatlikimo, tačiau atsakymo iki šiol į pateiktą skundą negavo. Pateiktas skundas, pareiškėjo nuomone patvirtina, kad korupcija tęsiasi.
Nurodė, kad 2014-12-30 raštas Nr. 4-01-8219 ir tos pačios dienos raštas 4-01-8220, 2014-12-31 raštas Nr. 4-01-8239 bei vėlesnis 2015-01-12 raštas Nr. 4-01-210 prieštarauja Konstitucijai ir joje įtvirtintiems principams.
Pareiškėjo teigimu, atsakovė 2015-01-05 skundo dėl STT pareigūnų veiksmų ir priimtų sprendimų tinkamai neištyrė. Pareiškėjas STT 2015-01-13 pateikė skundą dėl teisinės ir politinės korupcijos rinkimų sistemoje, tautos apgaulės ir neteisėto valdžios užvaldymo, žalos padarymo Lietuvos Respublikos piliečiams, į kurį atsakovė atsakė 2015-01-21 raštu Nr. 4-01-426. Šiame atsakyme STT pareigūnai ignoravo informaciją apie korupciją rinkimų sistemoje bei 2015-01-13 skunde nurodytus argumentus. Todėl pareiškėjas laiko, kad atsakovė neįvykdė pareigos atskleisti nusikalstamos veikas, nepagrįstai nepradėjo ikiteisminio tyrimo pagal jo suteiktą informaciją.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Taip pat prašė kreiptis sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įvykdytų šiurkščių Konstitucijos pažeidimų ir priesaikos sulaužymo tiek STT pareigūnų, tiek kitų valdžios pareigūnų. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą arba kreiptis į naujai paskirtą Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą dėl STT veikų, galimai turinčių aukščiausio lygio sisteminius, politinius korupcijos ir nusikaltimo požymius, numatytus BK 182, 228, 229 ir 237 straipsniuose, kadangi STT toleruoja aukščiausio lygio sisteminę teisinę korupciją ir ją dengia, šiurkščiai pažeisdami viešąjį interesą, žmogaus teises ir laisves, jau 23 metus morališkai kankinamos G. K. ir pareiškėjo, kaip jos atstovo.
Atsiliepimas
Atsakovė, Specialiųjų tyrimų tarnyba, atsiliepime į pareiškėjo skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą (t. 2, b. l. 42–45).
Atsiliepime nurodė, kad skundžiami STT raštai yra atsakymai į pareiškėjo prašymus bei pareiškimus, kuriais pareiškėjas pateikė duomenų apie, jo manymu, korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, reikalavo jas ištirti BPK nustatyta tvarka. Atsakovė savo veikloje vadovaujasi ne tik BPK, bet ir VAĮ nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad nuo gauto dokumento turinio ir jame pateikiamos informacijos pobūdžio priklauso kaip bus reaguojama į asmens skundą, prašymą ar pareiškimą. Nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad į jo prašymus ir pareiškimus turėjo būti atsakyta tik BPK nustatyta tvarka. Kiekvienu atveju, kaip ir šiuo konkrečiu, buvo vertinamas kreipimosi turinys. STT veikia ne tik kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga, bet ir kaip viešojo administravimo subjektas.
Pabrėžė, kad pareiškėjo prašymų ir pareiškimų turinys atitinka atsakovės sprendimus juos nagrinėti ne BPK, o VAĮ nustatyta tvarka. Atsakymuose pareiškėjui paaiškintos ne tik priežastys, dėl kurių nepradedamas ikiteisminis tyrimas, bet ir aplinkybės, dėl kurių į šiuos prašymus bei pareiškimus nereaguojama BPK nustatyta tvarka – tai konkrečių duomenų apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas nebuvimas. Nurodė, kad didelė dalis pareiškėjo reikalavimų, į kuriuos buvo atsakyta, yra adresuoti ne atsakovei, o kitiems subjektams. Pabrėžė, kad nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjo skundų persiųsti kitiems viešojo administravimo subjektams, kadangi pareiškėjas, kreipdamasis į STT žinojo, jog jo reikalavimai adresuoti ne atsakovei, o kitiems subjektams – Seimui ar jo struktūriniams padaliniams. Nagrinėjamu atveju netaikytinos Taisyklių 10 p. nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektą persiųsti pagal kompetenciją nagrinėti prašymą. Pažymėjo, kad dalis pareiškėjo prašymų ir pareiškimų nėra susijusi su STT kompetencija, priskirtini kitų viešojo administravimo subjektų kompetencijai ir apie tai pareiškėjas buvo informuojamas. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė argumentų dėl skundžiamų sprendimų neteisėtumo, skundą grindė atsakovei pateiktų skundų citatomis ir atsakymų į jais argumentais, nurodė bendro pobūdžio teiginius ir jų nedetalizavo. Nurodė, kad pareiškėjui buvo išaiškinta STT atsakymus pasirašiusių pareigūnų veikimo teisinis pagrindas. Teigė, kad skundžiami raštai pasirašyti tinkamai įgaliotų pareigūnų, o pareiškėjo reikalavimas, jog raštus pasirašytų būtent STT direktorius, neturi jokio teisinio pagrindo..
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo ginčijamų STT pateiktų raštų, t. y. 1) 2014-12-19 Nr. 4-018037, 2) 2014-12-30 Nr. 4-01-8219, 3) 2014-12-30 Nr. 4-01-8220, 4) 2014-12-31 Nr. 4-01-8239, 5) 2015-01-12 Nr. 4-01-210, 6) 2015-01-21 Nr. 4-01-426 į jo skundus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas STT direktoriui 2014-12-09 pateikė skundą (registracijos Nr. 6-01-1048) dėl Seimo nario L. T., Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos M. P. ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro D. V. bei jam pavaldžių prokurorų veiksmų bei prašė išsamiai ištirti aukščiausiojo lygio politinę ir teisinę korupciją, siūlyti Seimui kreiptis Konstitucinį Teismą, sudaryti laikinąją komisiją dėl skunde nurodytų asmenų veiksmų ištyrimo (t. 3, b. l. 1–51).
Pareiškėjas 2014-12-15 pateikė skundą STT direktoriui (registracijos Nr. 6-01-1070) dėl Seimo nario ir Europos Parlamento nario Z. B. bei Seimo pareigūnų veiksmų, prašydamas išsamiai ir kokybiškai ištirti, kodėl pareiškėjui nepateiktas atsakymas į 2014-05-15 adresuotą skundą Z. B., imtis veiksmų nusikalstamoje veikoje dalyvavusiems asmenims nustatyti, siūlyti sudaryti laikinąją komisiją dėl skunde nurodytų asmenų veiksmų ištyrimo (t. 3, b. l. 52–68).
STT 2014-12-19 raštu, atsakydama į šiuos abu pareiškėjo skundus, t. y. 2014-12-09 skundą (registracijos Nr. 6-01-10-48) ir 2014-12-15 skundą (registracijos Nr. 6-01-1070), nurodė, kad pareiškėjo skunde nėra nurodytų duomenų, kuriuos STT galėtų vertinti kaip korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymius, todėl ji neturi teisinio pagrindo priimti baudžiamojo proceso sprendimą (pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) BPK nustatyta tvarka. Informavo pareiškėją apie Seimo laikinųjų komisijų sudarymo tvarką ir nurodė, kad galiojantys teisės aktai nesuteikia teisės STT inicijuoti kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Konstatavo, kad pareiškėjo prašomi atlikti veiksmai nepatenka į STT kompetencijos ribas, todėl ji neturi pagrindo atlikti prašomų veiksmų. Taip pat šiame rašte nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme yra priimta neskundžiama nutartis. Išaiškino pareiškėjo teisę, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo administravimo subjekto priimtų sprendimų ar veiksmų, kuriais pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai (t. 2, b. l. 46–47).
Pareiškėjas 2014-12-18 STT direktoriui pateikė skundą registracijos Nr. 6-01-1088 dėl Seimo nario ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A. P. bei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko J. S. veiksmų (politinės ir teisinės korupcijos), prašydamas ištirti, kodėl pareiškėjui nepateiktas atsakymas į jo 2014-03-26 skundą, adresuotą A. P., siūlyti Seimui sudaryti specialiąją komisiją dėl skunde minimų asmenų padarytų pažeidimų ištyrimo bei spręsti dėl minėtų asmenų apkaltos proceso pradėjimo ir siūlyti kreiptis į Konstitucinį Teismą (t. 3, b. l. 69–85).
Specialiųjų tyrimų tarnyba 2014-12-30 atsakyme Nr. 4-1-8219, atsakydama į pareiškėjo 2014-12-18 skundą (registracijos Nr. 6-01-1088), nurodė, kad pareiškėjo skunde nėra nurodytų duomenų, kuriuos Tarnyba galėtų vertinti kaip korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymius, todėl ji neturi teisinio pagrindo priimti baudžiamojo proceso sprendimą (pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) BPK nustatyta tvarka. Taip pat nurodė, kad pareiškėją dėl prašymų STT siūlyti Seimui sudaryti specialiąsias laikinąsias komisijas įvairiems klausimams spręsti ar kreiptis į Konstitucinį Teismą pareiškėją jau informavo 2014-12-19 raštu Nr. 4-01-8037 (t. 2, b. l. 48).
Pareiškėjas 2014-12-23 pateikė skundą STT direktoriui (registracijos Nr. 6-01-1100) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėse bylose Nr. I-10092-561/2014, 10092-189/2014 ir LVAT teisėjų veiksmų ir neveikimo administracinėje byloje Nr. AS-1265/2014 (t. 3, b. l. 112–125).
STT, atsakydama į pareiškėjo 2014-12-23 skundą (registracijos Nr. 6-01-1100), 2014-12-30 raštu Nr. 4-01-8220 dar kartą informavo pareiškėją, kad jo skunde pateikta informacija nesudaro pagrindo priimti sprendimo BPK nustatyta tvarka (pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą). Tarnyba pareiškėjui nurodė, kad ankstesniame 2014-12-19 rašte Nr. 4-01-8037 išsamiai atsakė į pareiškėjo keliamus klausimus ir nurodė jų sprendimo galimybes, todėl, vadovaudamasi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, pasisakė, kad pakartotinis skundas nebus nagrinėjamas. Be to, paaiškino pareiškėjui, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės priimtame sprendime yra nurodyta jo apskundimo tvarka (t. 2, b. l. 49).
Pareiškėjas 2014-12-29 pateikė skundą STT direktoriui (registracijos Nr. 6-01-1104) dėl jo vadovaujamos institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų ir neveikimo bei tęsiamos politinės ir teisinės korupcijos, prašydamas panaikinti neteisėtą 2014-12-27 aktą Nr. 4-01-8037, išsamiai ir kokybiškai išnagrinėti pareiškėjo pateiktus skundus bei siūlyti Seimui sudaryti laikinąją komisiją dėl politinės, teisinės bei sisteminės korupcijos požymių ir kreiptis į Konstitucinį Teismą (b. l. 126–132).
Atsakovė 2014-12-31 rašte Nr. 4-01-8239, atsakydama į pareiškėjo 2014-12-29 skundą (registracijos Nr. 6-01-1104), išaiškino STT Administravimo valdybos viršininko suteiktų įgaliojimų tvarką, sprendimų ir veiksmų apskundimo tvarką. Taip pat nurodė, kad jei pareiškėjo netenkina gautas atsakymas, jį parengusių ir pasirašiusių pareigūnų veiksmai, negali būti vertinami kaip neteisėta veika, už kurią turi būti taikoma teisės aktuose nustatyta atsakomybė (t. 2, b. l. 50).
Pareiškėjas STT direktoriui 2014-12-30 pateikė skundą (registracijos Nr. 6-01-1116) dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narių neveikimo, funkcijų ir pareigų neatlikimo pagal pareiškėjo pateiktą 2014-11-17 skundą registracijos Nr. g-2014-11025, neištiriant Seimo nario L. T. veiksmų (t. 3, b. l. 133–146).
Pareiškėjas 2015-01-05 STT direktoriui pateikė skundą (registracijos Nr. 6-01-15) dėl jo vadovaujamos institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų ir neveikimo, funkcijų ir pareigų neatlikimo, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, išsamiai išnagrinėti jo skundus ir asmeniškai pasirašyti sprendimą bei pradėti atskirą ikiteisminį tyrimą dėl veikų, turinčių politinės ir teisinės korupcijos požymių (t. 3, b. l. 161–184).
Atsakovė, Specialiųjų Tyrimų tarnyba, 2015-01-12 atsakyme Nr. 4-01-20, atsakydama į pareiškėjo abu skundus, t. y. 2014-12-30 skundą (registracijos Nr. 6-01-1116) ir 2014-01-05 skundą (registracijos Nr. 6-01-15), įvertinusi pareiškėjo skundą (registracijos Nr. 6-01-1116), nustatė, kad jame nėra duomenų, kurie galėtų būti vertinami kaip korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymių, todėl neturi pagrindo priimti sprendimo BPK nustatyta tvarka. Išaiškino sprendimų ir veiksmų apskundimo galimybę ABTĮ nustatyta tvarka. Taip pat nurodė, kad atsakovė 2014-12-19 raštu Nr. 4-01-8037, 2014-12-30 raštu Nr. 4-01-8219, 2014-12-30 raštu Nr. 4-01-8220; 2014-12-31 raštu Nr. 4-01-8239 atsakė į pareiškėjo keliamus klausimus, nurodė jų sprendimo galimybes bei apskundimo tvarką, bei vadovaudamasi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, paaiškino, jog skunduose keliami klausimai pakartotinai nebus nagrinėjami. Informavo apie pareiškimų ir pranešimų nagrinėjimo tvarką STT, taip pat paaiškino jos vidaus darbo tvarką, įgaliojimų suteikimo tvarką ir teigė, kad atsakovė veikė pagal suteiktus įgaliojimus. Taip pat nurodė, kad teikti STT direktoriui pakartotinai išnagrinėti ir asmeniškai pateikti motyvuotą atsakymą dėl visų pareiškėjo 2014-12-09, 2014-12-15, 2014-12-18, 2014-12-23 ir 2014-12-29 skundų nėra teisinio pagrindo (t. 2, b. l. 51–52).
Pareiškėjas STT 2015-01-13 pateikė skundą registracijos Nr. 6-01-44 dėl teisinės ir politinės korupcijos rinkimų sistemoje, t. y. 2011 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, 2012 m. Seimo, 2014 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos priimtų sprendimų, pareigūnų politinės ir teisinės korupcijos, tautos apgaulės ir neteisėto valdžios užvaldymo, žalos padarymo Lietuvos Respublikos piliečiams. Prašė nevilkinti politinės ir teisinės korupcijos tyrimo, pradėti ikiteisminį tyrimą, užtikrinti demokratinius ir sąžiningus 2015-03-01 Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimus (t. 3, b. l. 185–192).
Atsakovė 2015-01-21 rašte Nr. 4-01-426, atsakydama į pareiškėjo 2015-01-13 skundą (registracijos Nr. 6-01-44), nurodė, kad pareiškėjo skunde nėra nurodytų duomenų, sudarančių pagrindą priimti sprendimą, BPK nustatyta tvarka(pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą). Informavo, kad STT nėra įgaliota organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų, užtikrinti, kad šie rinkimai vyktų remiantis Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais, tokius uždavinius įgyvendina Vyriausioji rinkimų komisija (t. 2, b. l. 53).
Byloje vertinama, ar ginčijami Specialiųjų tyrimų Tarnybos raštai(atsakymai) yra teisėti ir pagrįsti.
Įvertinus pareiškėjo skundų turinį, darytina išvada, kad jis kreipėsi dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų ištyrimo BPK nustatyta tvarka, kurias, pareiškėjo teigimu, įvykdė skunduose nurodyti asmenys: Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, LVAT ir Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai, Seimo ir Europos Parlamento nariai, Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojai, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, Valstybės kontrolės pareigūnai bei kiti pareiškėjo skunduose skunde nurodyti tarnautojai ir pareigūnai. Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundus, konstatavo, kad duomenų apie veikas, turinčias nusikalstamos veikos požymių, nepateikta, todėl ikiteisminio tyrimo BPK nustatyta tvarka pradėti nebuvo teisinio pagrindo. Šiuo atveju STT diskrecija, vertinant skundų turinį, spręsti, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovės išdėstyta pozicija, nepatvirtina jog STT netinkamai ištyrė pareiškėjo skundus. Teismas sutinka su atsakovės išdėstyta pozicija, kad buvo parengti atsakymai į pareiškėjo skundus ne BPK nustatyta tvarka, o VAĮ nustatyta tvarka ir tokius veiksmus pripažįsta teisėtais.
Atsakovė pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atlieka ikiteisminį tyrimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Pagal Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110, 5 punktą skundu, pareiškimu ar pranešimu apie nusikalstamą veiką, įpareigojančiu prokurorą spręsti ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą BPK 168, 169 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. priimti procesinį sprendimą – nutarimą pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, yra laikomas tik toks asmens kreipimasis, kuriame yra pakankamai aiškiai suformuluotos galimai padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės (arba bent pateikti objektyvūs duomenys, kuriuos įmanoma ir tikslinga patikslinti atliekant BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus), kurių atitiktis Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse aprašytų nusikalstamų veikų požymiams yra nutarimo pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą vertinimo dalykas. Teismas daro išvadą, kad vien pareiškėjo kreipimosi įvardijimas skundu, pareiškimu ar pranešimu apie nusikalstamą veiką ir prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą formulavimas nesukuria atsakovei pareigos dėl tokio kreipimosi priimti procesinį sprendimą – nutarimą. Tokia teismo išvada, atitinka LVAT formuojamą praktiką (2012-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-2297-12).
Žemesnės instancijos teismas
STT nesuteikta teisė kontroliuoti teismų, prokuratūros, Seimo ar kitų viešojo administravimo subjekto atliekamų veiksmų. Atsakovė esmine aplinkybe, kodėl ji nepradėjo ikiteisminio tyrimo, nurodė, kad pareiškėjas nepateikė konkrečios informacijos, sudarančios pagrindą įžvelgti konkrečių nusikalstamų veikų sudėties požymių. Pareiškėjas nei skunde teismui, nei teismo posėdyje nenurodė jokios kitos informacijos, kurios nebūtų įvertinusi atsakovė parengtuose atsakymuose. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju STT pagrįstai pareiškėjo įvardijamus skundus nagrinėjo VAĮ nustatyta tvarka, įvertinusi pareiškėjo skundų turinį. LVAT formuojama praktika patvirtina, kad STT gali veikti ir kaip viešojo administravimo subjektas. Skundžiamuose atsakovės sprendimuose pareiškėjui buvo paaiškintos priežastys, dėl kurių nepradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismo vertinimu, ginčijami sprendimai yra teisingi.
Pareiškėjo teigimu, STT jo prašymus, kurie nėra priskirti jos kompetencijai, galėjo perduoti kitoms institucijoms nagrinėti pagal kompetenciją. Ginčijamuose raštuose atsakovė pasisakė ir dėl klausimų, kurie nėra skirti STT, t. y. dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, dėl laikinųjų tyrimo komisijų sudarymo, dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos veiklos, apkaltos procedūros, rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pareiškėjui suteikė aiškią ir pakankamą informaciją jo keliamais klausimais, o nesant konkretaus prašymo ir aiškių faktinių aplinkybių, atsakovas negalėjo tam tikros dalies klausimų sprendimo perduoti kitam kompetentingam viešojo administravimo subjektui.
Teismas sutinka su STT pozicija ir konstatuoja, kad pareiškėjo prašymai, remiantis Taisyklių 10 punktu, neturėjo būti persiųsti kitoms institucijoms, dar ir dėl to, kad pats pareiškėjas, teikdamas skundus STT, pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą ir skunduose adresuotuose atsakovei, kėlė prašymus, kurie nepatenka į STT kompetenciją. Pareiškėjas skundais iš esmės siekė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl juose nurodytų veikų ištyrimo. STT pareiškėjui ginčijamuose raštuose nurodė teisinį pagrindą, paaiškino galimus pažeistų teisių gynimo būdus. Taip pat STT, vadovaudamasi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjui pagrįstai nurodė, kad jo skunduose išdėstytų tų pačių aplinkybių pakartotinai nebenagrinės, kadangi ankstesniais raštais pareiškėjui jos buvo paaiškintos.
Pažymėtina, kad atsakovė neturėjo vertinti pareiškėjo skundo argumentų dėl A. P. pateikto prašymo aplinkybių, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos vykdomų pareigų tinkamo atlikimo ar Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės priimtų sprendimų. Tokia kontrolė atsakovei nesuteikta. Pareiškėjui nurodyta, kad jis gali ginti galimai pažeistas teises ABTĮ nustatyta tvarka.
Pareiškėjo skundas teismui iš esmės grindžiamas tomis pačiomis STT skunduose nurodytomis aplinkybėmis, kurias teismo nuomone atsakovė tinkamai ištyrė ir įvertino. Atsakymai pateikti nepažeidus VAĮ 31 straipsnyje nustatytų administracinės procedūros terminų. STT pagrįstai pareiškėjo skundus nagrinėjo jų neskaidydama, o vertindama visumą juose išdėstytų aplinkybių.
Pareiškėjo teigimu, atsakymus turėjo pasirašyti STT vadovas, kadangi jis asmeniškai skundus adresavo pastarajam. Pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, STT vidaus darbo tvarką nustato direktorius. STT direktoriaus 2013-04-03 įsakymu Nr. 2-107 „Dėl įgaliojimų priskyrimo“ (su 2014-07-02 įsakymo Nr. 2-214 pakeitimais; t. 2, b. l. 44, 45) yra įgaliojęs tam tikrus atsakovės pareigūnus atlikti viešojo administravimo subjekto vadovo kompetencijai priskirtus administracinės procedūros veiksmus, nustatytus VAĮ, t. y. įgaliojimai yra suteikti STT direktoriaus pirmajam pavaduotojui, STT direktoriaus pavaduotojui, STT Administravimo valdybos viršininkui bei STT Administravimo valdybos viršininko pavaduotojui. Atsižvelgus į tai, teismas konstatuoja, kad ginčijamus atsakovės parengtus raštus pasirašė pareigūnai, kuriems STT direktorius suteikė įgaliojimus pasirašyti tokio pobūdžio sprendimus. VAĮ 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens. Atsižvelgus į tai, teismas pareiškėjo teiginius, kad atsakymus turėjo pasirašyti Specialių tyrimų tarnybos direktorius, atmeta kaip nepagrįstus. Be to, pareiškėjui pareiškimų nagrinėjimo tvarka ir dokumentų pasirašymo tvarka buvo išaiškinta atsakovės 2015-01-12 rašte Nr. 4-01-210.
Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad į visus pareiškėjo pateiktus skundus atsakovė atsakė, ir tai paneigia pareiškėjo argumentus, kad ne į visus skundus pareiškėjas gavo atsakymus.
Teismas daro išvadą, kad atsakovo pateikti ginčijami raštai, dėl ko nepradedamas ikiteisminis tyrimas ir dėl ko pareiškėjo prašymai, atsižvelgus į jų turinį, nagrinėti VAĮ nustatyta tvarka yra aiškūs ir informatyvūs. Ginčijami sprendimai atitinka gerojo administravimo principus, VAĮ 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimus, juose nurodytas teisinis pagrindas, tinkamai ištirtos ir įvertintos faktinės aplinkybės, nurodyta apskundimo tvarka. Teismas konstatuoja, kad STT pagal suteiktą kompetenciją, kaip viešojo administravimo subjektas, tinkamai ištyrė ir įvertino pareiškėjo prašymuose nurodytas aplinkybes bei pateikė išsamią informaciją pareiškėjo išdėstytais klausimais. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad STT raštai, t. y. 1) 2014-12-19 Nr. 4-018037, 2) 2014-12-30 Nr. 4-01-8219, 3) 2014-12-30 Nr. 4-01-8220, 4) 2014-12-31 Nr. 4-01-8239, 5) 2015-01-12 Nr. 4-01-210, 6) 2015-01-21 Nr. 4-01-426 į pareiškėjo skundus yra teisėti ir pagrįsti, teismas nenustatė pagrindo jų naikinti.
Dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų teismas nepasisako, kadangi jie nereikšmingi ginčui.
Nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, negali būti tenkinamas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti STT pašalinti padarytus pažeidimus, tinkamai atlikti viešojo administravimo subjekto funkcijas ir pareigas ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.
Pareiškėjas pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą ir į Generalinį prokurorą ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismas prašymo kreiptis į Konstitucinį teismą netenkina, kadangi pareiškėjas teikdamas šį prašymą pakartotinai, jokių naujų aplinkybių nenurodė, teismas 2015-02-18 (t. 1, b. l. 143–150) ir 2015-11-10 (t. 4, b. l. 1–3) nutartyse jau yra pasisakęs dėl pareiškėjo argumentų, atmesdamas tokį prašymą kaip nepagrįstą. Teismui išnagrinėjus bylą nekilo abejonių dėl byloje taikytinų teisės aktų teisėtumo ir pagrįstumo, o kaip minėta pareiškėjas naujų aplinkybių nenurodė, todėl teismas netenkina jo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą analogiškais motyvais kaip ir anksčiau nurodytose nutartyse.
Prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų veiksmų atmestinas kaip neteismingas teismui, teismui nesuteikta diskrecijos teisė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Įstatymas numato teismui teisę nagrinėjant ginčą teisme, nustačius galimai nusikalstamos veikos požymius, kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo tikslingumo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, aplinkybių, kurios leistų teismui suabejoti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atliktų veiksmų teisėtumu, todėl nėra teisinio pagrindo apie tai informuoti prokurorą. Dėl išdėstytų motyvų ir šis pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.