- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-19
- Bylos Nr.
- AS-641-556/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00579-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Romanas Klišauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. sausio 26 d. buvo gautas pareiškėjo V. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame jis teismo prašė: 1) išspręsti ginčą dėl neveikimo ir vilkinimo, pripažinti atsakovo neveikimą ir / ar vilkinimą nepagrįstu ir imtis reikiamų veiksmų; 2) panaikinti skundžiamus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) aktus 2014 m. gruodžio 19 d. reg. Nr. 4-018037, 2014 m. gruodžio 30 d. reg. Nr. 4-01-8219, 2014 m. gruodžio 30 d. reg. Nr. 4-01-8220, 2014 m. gruodžio 31d. reg. Nr. 4-01-8239, 2015 m. sausio 12 d. reg. Nr. 4-01-210, 2015 m. sausio 21 d. reg. Nr. 4-01-426 ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, pašalinti padarytus pažeidimus, tinkamai atlikti viešojo administravimo subjekto funkcijas ir pareigas ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 3) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), prašant spręsti, ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės L. V. 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-064-04, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir / ar prokurorės L. V. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 4) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar taikomas byloje poįstatyminis teisės aktas – 2006 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo K. G. priimtas aktas Nr. 7.2.-2287, savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar vyriausiojo prokuroro pavaduotojo K. G. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 5) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – 2005 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo K. G. priimtas aktas Nr. 7.2.-4327, savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar vyriausiojo prokuroro pavaduotojo K. G. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 6) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – 2007 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo K. G. priimtas aktas Nr. 7.2.-1755, savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar vyriausiojo prokuroro pavaduotojo K. G. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 7) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – 2007 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo K. G. priimtas aktas Nr. 7.2.-2564 savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir / ar vyriausiojo prokuroro pavaduotojo K. G. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 8) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – 2006 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. R. nutarimas atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-064-04, savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir / ar vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. R. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 9) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – 2006 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. B. aktas Nr. 6.8.338, savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir / ar vyr. prokuroro A. B. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 10) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – 2007 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro Z. B. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir / ar vyriausiojo prokuroro Z. B. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 11) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – 2007 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės J. J. K. priimtas nutarimas atsisakyti tenkinti prašymą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir / ar prokurorės J. J. K. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 12) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – 2007 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. R. nutarimas, atitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir / ar vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. R. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 13) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – 2008 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo G. J. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir / ar Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo G. J. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 14) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – 2008 m. vasario 22 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro Z. B. pasirašytas aktas Nr. 7.2.-833, savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar vyriausiojo prokuroro Z. B. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 15) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – 2008 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro D. A. nutarimas atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-064-04, savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir / ar prokuroro D. A. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 16) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – 2008 m. rugsėjo 26 d. aktas Nr. 13.2.-1086, pasirašytas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorės R. T., savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar prokurorės R. T. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 17) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – 2008 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išvada Nr. 13.12-76, pasirašyta Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorės R. T. ir vyriausiosios prokurorės pavaduotojos S. G., savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir / ar prokurorių R. T. ir S. G. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 18) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – 2008 m. rugsėjo 29 d. Nr. 13.2.-1088, pasirašytas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorės R. T., savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir / ar prokurorių R. T. ir S. G. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 19) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – 2008 m. spalio 27 d. aktas Nr. 14.2.-1187, pasirašytas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiosios prokurorės S. P., savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir / ar prokurorės S. P. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 20) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – 2008 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro D. A. priimtas nutarimas atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą, savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir / ar prokuroro D. A. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 21) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – 2008 m. lapkričio 14 d. aktas Nr. 5.2.-565, pasirašytas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros valdymo skyriaus prokurorės D. K., savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir / ar prokurorės D. K. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 22) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – 2008 m. lapkričio 20 d. aktas Nr. 7.2.-5105, pasirašytas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro A. V., savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro A. V. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 23) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – 2008 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo K. G. (vykdytojai – prokurorai D. A. ir S. M.) priimtas aktas Nr. 13.2.-1380, savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar vyriausiojo prokuroro pavaduotojo K. G., prokurorų D. A. ir S. M. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 24) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – 2008 m. gruodžio 19 d. aktas Nr. 13.2.-1402, pasirašytas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro A. V., savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro A. V. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 25) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – 2008 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro Z. B. priimtas nutarimas atmesti skundą ir pasirašytas aktas Nr. 7.2.-5643, savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir / ar vyriausiojo prokuroro Z. B. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 26) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar atsakovo toleravimas prokuratūros neveikimo ir/ar nagrinėjant Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro D. V. ir jam pavaldžių prokurorų veiksmai ir neveikimas 2013 m. lapkričio 21 d. skundą reg. Nr. 5.6-5110 ir atsisakius tirti ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą Nr. 10-9-064-04 ir ginti viešą interesą civiliniuose ir administracinėse bylose neprieštarauja, inter alia, Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies nuostatai: „Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja <...> prokuroras“ ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir jam pavaldžių prokurorų veiksmai ir neveikimas neprieštarauja, inter alia, Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalies nuostatai: „Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens visuomenės ir valstybės teises ir teisėtus interesus“; 27) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – 2013 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. P. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, savo turiniu ir priėmimo tvarka neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims, 118 straipsniui ir / ar prokuroro G. P. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 28) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – 2013 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos R. G. priimta nutartis ITS-1251-203/2013, savo turiniu ir priėmimo tvarka neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, 7 straipsnio 1 ir 2 dalims, 109 straipsniui, 110 straipsniui ir / ar teisėjos R. G. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 29) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – 2014 m. sausio 14 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos D. P.-Z. priimta nutartis byloje Nr. 1S-1251-203/2013, savo turiniu ir priėmimo tvarka neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, 7 straipsnio 1 ir 2 dalims, 109 straipsniui, 110 straipsniui ir / ar teisėjos D. P.-Z. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 30) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar taikomas poįstatyminis teisės aktas – 1996 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjos J. T. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2⁴-5313-96 (jo tris skirtingi turinio variantai bei tris skirtingi parašai teisėjos J. T. ir be teismo posėdžio atsiradusi prierašas), savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir / ar Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjos J. T. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 31) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – 2007 m. liepos 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos J. T. nutartis atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-064-04 (kurioje privalėjo būti tiriamos pačios teisėjos J. T. veikos, turinčios nusikaltimo ir korupcijos požymių – galbūt suklastojant 1996 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2⁴-5313-96, padarant be teismo posėdžio prierašą suteikiantį teisę sukčiaujantiems fiziniams asmenims teisę į nuosavybės teisės atkūrimą konkrečioje vietoje) savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos J. T. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 32) Patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – 2003 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjos Z. M. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-193-10/2003, savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjos Z. M. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 33) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar ir taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – 2011 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjos Z. M. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 2-193-10/2003, savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir / ar Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjos Z. M. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 34) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – 2014 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų K. K., R. G. ir T. Ž. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 2A34-234-2004, savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar teisėjų K. K., R. G. ir T. Ž. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 35) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas – 2014 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Z. V. pasirašytas aktas reg. Nr. 2-872 (2.11.PR), savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir / ar Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Z. V. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba neatliko arba netinkamai atliko savo viešojo administravimo funkcijas ir pareigas, netinkamai įgyvendino teisės aktus, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, kitus teisės aktus. Atsakovas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo skundų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo (gauto 2015 m. vasario 11 d.) dalį, kuria jis prašo panaikinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos aktus 2014 m. gruodžio 19 d. reg. Nr. 4-018037, 2014 m. gruodžio 30 d. reg. Nr. 4-01-8219, 2014 m. gruodžio 30 d. reg. Nr. 4-01-8220, 2014 m. gruodžio 31d. reg. Nr. 4-01-8239, 2015 m. sausio 12 d. reg. Nr. 4-01-210, 2015 m. sausio 21 d. reg. Nr. 4-01-426 ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, pašalinti padarytus pažeidimus, tinkamai atlikti viešojo administravimo subjekto funkcijas ir pareigas ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Kitą pareiškėjo skundo (gauto 2015 m. vasario 11 d.) dalį teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Teismas iš trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalino Lietuvos Respublikos Prezidentę, Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos Seimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p., 37 str. 1 d.).
Teismas konstatavo, kad teismas 2015 m. vasario 2 d. nutartyje, remdamasis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktais ir ABTĮ 88 straipsniu, padarė išvadą, jog reikalavimas išspręsti ginčą dėl neveikimo ir vilkinimo, pripažįstant atsakovo neveikimą ir / ar vilkinimą nepagrįstu, ir imtis reikiamų veiksmų neatitinka ABTĮ 88 straipsnio nuostatų ir negali būti nagrinėjamas kaip savarankiškas reikalavimas. Pareiškėjas neatsižvelgė į šią teismo padarytą išvadą ir pateiktus teismo išaiškinimus, 2015 m. vasario 11 d. pateikdamas skundą ir vėl suformulavo savarankišką reikalavimą išspręsti ginčą dėl neveikimo ir vilkinimo, pripažinti atsakovo neveikimą ir / ar vilkinimą nepagrįstu ir imtis reikiamų veiksmų (reikalavimas Nr. 1). Atsižvelgus į tai, šį pareiškėjo reikalavimą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2015 m. vasario 11 d. skundo reikalavimuose Nr. 3–35 prašo ginčą išspręsti kitu įstatyme nustatytu būdu ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymais ištirti, ar teisėjų, prokurorų veiksmai / neveikimas, priimti sprendimai (raštai) bei Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko raštas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams. Konstitucijos 105 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai (1 dalis), taip pat ar Konstitucijai ir įstatymams neprieštarauja Respublikos Prezidento aktai, Vyriausybės aktai (2 dalis). Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl: 1) įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2) Respublikos Prezidento aktų atitikties Konstitucijai ir įstatymams; 3) Vyriausybės aktų atitikties Konstitucijai ir įstatymams. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui. Konstitucinis Teismas vykdo konstitucinę teisminę kontrolę tik dėl Konstitucijos 105 straipsnyje nustatytų teisės aktų. Atsižvelgus į nurodytas Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad nei vienas pareiškėjo reikalavimuose Nr. 3–35 suformuluotas prašymas nepriskiriamas Konstitucinio Teismo žinybingų bylų kategorijai. ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas, manydamas, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Taigi skundo reikalavimas išspręsti ginčą kitu įstatyme nustatytu būdu ir kreiptis į Konstitucinį Teismą yra ne materialaus, bet procesinio pobūdžio, kuriuos pareiškėjas formuluoja kaip materialaus pobūdžio, t. y. tokius, kurie, jo manymu, pašalintų galimą pareiškėjo teisių pažeidimą. Tokio materialaus pažeistų teisių gynimo būdo neįtvirtina ABTĮ. Pareiškėjas nepateikė prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris būtų tiesiogiai siejamas su jo reikalavimais individualioje byloje panaikinti ginčijamus STT raštus bei būtų žinybingas Konstituciniam Teismui. Be to, ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą, ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą. Be to, asmuo turi teisę kreiptis į teismą tik tuo atveju, jei jo reikalavimo nagrinėjimas priskirtinas teismų kompetencijai. Ne visi klausimai yra nagrinėjami teismuose, o tik tie, kurie patenka į įstatymu griežtai apibrėžtą teismų kompetenciją. ABTĮ 88 straipsnyje nustatytos galimos priimamų teismo sprendimų rūšys ir atitinkamai pareiškėjo teisės ar teisėti interesai galėtų būti ginami tik suformulavus tokį reikalavimą, kuris būtų konkretus ir aiškus bei atitiktų teismo galias. Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundo dalį, t. y. reikalavimus Nr. 3–35, atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ABTĮ 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tretieji suinteresuoti asmenys – tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Atsižvelgus į priimtų reikalavimų dalį ir pareiškėjo skundo argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjo skunde nurodytiems tretiesiems suinteresuotiems asmenimis – Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Seimui – bylos išsprendimas neturės įtakos, todėl jie šalinami iš trečiųjų suinteresuotų asmenų (ABTĮ 37 str. 4 d.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolei su prašymu spręsti, ar Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnų veiksmai ir neveikimas, patikrinant visų teisės aktų taikomų šioje byloje atitikimą Konstitucijai ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams; taikyti Konstitucijos 110 straipsnį, stabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolei prašant spręsti, ar teisės aktas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-6647-764/2015 ir/ar teisėjos Egidijos Puzinskaitės veiksmai ir neveikimas atitinka Konstituciją, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus; taikyti Konstitucijos 110 straipsnį, stabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolei prašant spręsti, ar teisės aktas - Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis administracijos byloje Nr. I-6647-764/2015, ir/ar teisėjos Egidijos Puzinskaitės veiksmai ir neveikimas atitinka Konstituciją, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus; taikyti Konstitucijos 110 straipsnį, stabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolei prašant spręsti, ar Konstitucijoje įtvirtintas draudimas Lietuvos Respublikos piliečiams tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą atitinka Konstituciją bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams bei ar neprieštarauja subsidiarumo ir proporcingumo principams; taikyti Konstitucijos 110 straipsnį, stabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolei prašant spręsti, ar byloje taikomi teisės aktai – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.
Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas ir teisėjai neatlieka savo funkcijų ir pareigų, sprendžiant pareiškėjo skundų priėmimo klausimus, nagrinėjant ir sprendžiant bylas priklausančias administracinių teismų kompetencijai, neįgyvendina teisingumo, pažeidė pareiškėjo ir jo atstovaujamos motinos – G. K., bei kitų asmenų teises – teisę į teismą, teisę į teisingą teismą, teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, teisę į tinkamą teismo proceso procesą (sąžiningą, tinkamą, objektyvų ir greitą), teisę į greitą ir teisingą bylos nagrinėjimą, teisę į gerą viešą administravimą, teisę į tinkamą aptarnavimą piliečių viešojo administravimo institucijose, teisę į informaciją, teisę į nuosavybę, teisę būti apsaugotam nuo nusikaltimų ir korupcijos, teisę į teisminę gynybą Konstituciniame Teisme dėl Lietuvos valdžios savivalės bei šiurkščių Konstitucijos pažeidimų ir teisės aktų prieštaravimo Konstitucijai, teisę būti išklausytam ir kitas teises. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. I-6647-764/2015 (administracine byla Nr. I-6647-463/2015), kuri savo turiniu ir priėmimo tvarka galbūt prieštarauja Konstitucijai. Teismo teisėjos Egidijos Puzinskaitės 2015 m. vasario 2 d. nutartis yra neteisėta, priimta neteisėtos teismo sudėties. Teisėja turėjo iš karto nusišalinti nuo skundo priėmimo klausimo sprendimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė 2015 m. vasario 18 d. priėmė nutartį, kuria tinkamai neišsprendė skundo priėmimo klausimo. Teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti skundo dalį, ir kuria iš trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalinti Lietuvos Respublikos Prezidentė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Seimas, yra neteisinga, neteisėta, tinkamai nemotyvuota, savo turiniu ir priėmimo tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teisingumo ir teisingumo principams. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis yra neteisėta, nes toleruoja Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus ir neveikimą, biurokratizmą ir vilkinimą, nusikaltimus ir korupciją, konstitucinės santvarkos pažeidimus ir žmogaus teisių diskriminaciją. Pareiškėjo manymu, tiek ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis, tiek Konstitucinis Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas, tiek ribojimas Lietuvos Respublikos piliečiams tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, galbūt prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos teisingumo ir teisinės valstybės principams.
Atsiliepimas
Atsakovas STT atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą Nr. 1 yra pagrįstas, nes šiuo reikalavimu pareiškėjas neįvardija konkrečios savo teisės ar įstatymų saugomo intereso, kurio teisminės gynybos siekia kreipdamasis į teismą. Reikalavimai skundams, pagal kuriuos teismas privalo imtis nagrinėti administracinę bylą, yra suformuluoti ABTĮ 5, 23, 24 straipsniuose. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalį skunde turi būti nurodyta konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data (6 punktas) ir pareiškėjo reikalavimas (8 punktas). Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), pagal šiuos reikalavimus skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Teismas gali suteikti efektyvią galbūt pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą. Akivaizdu, kad pareiškėjo reikalavimas Nr. 1, kuris suformuluotas kaip savarankiškas reikalavimas išspręsti ginčą dėl neveikimo ir vilkinimo, pripažinti atsakovo neveikimą ir/ar vilkinimą nepagrįstu ir imtis reikiamų veiksmų, nenurodant, kokius veiksmus atsakovas turėtų atlikti, šių reikalavimų neatitinka, todėl negali būti priimamas ir nagrinėjamas teisme. Teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus Nr. 3–35, kuriais prašoma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl konkrečių prokurorų, ikiteisminio tyrimo teisėjų, teismo procesinių sprendimų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kaip teisingai pastebėjo skundžiamą nutartį priėmęs teismas, tai nėra materialinio pobūdžio reikalavimai, kuriais pareiškėjas siektų apginti konkrečias savo teisės ar teisėtus interesus – tai yra savarankiški procesinio pobūdžio reikalavimai, kuriais nėra siekiama teisminės materialinių teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos. Nors šiuo atveju yra nurodyti konkretūs pareiškėjo netenkinantys sprendimai (juos priėmę subjektai, datos, bylų ar sprendimų numeriai), manytina, kad tokie savo esme savitiksliai procesinio pobūdžio reikalavimai negali būti laikomi atitinkančiais ABTĮ 5, 23 straipsnių reikalavimus, nes jais nėra išreiškiami materialaus pobūdžio reikalavimai, kuriuos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, galėtų tenkinti arba atmesti ir priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų sprendimų. Be to, pažymėtina, kad vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Asmens pageidavimas, kad administracinis teismas realizuotų ABTĮ 4 straipsnyje numatytą galimybę kreiptis į Konstitucinį Teismą, nelaikytinas atitinkančiu minėtą suinteresuotumo konkrečios subjektinės teisės apgynimu reikalavimą, todėl negali būti priimamas ir nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Reikalavimais Nr. 3–34 keliami klausimai dėl prokurorų, ikiteisminio tyrimo teisėjų ir teismo proceso veiksmų ir sprendimų teisėtumo, todėl šie skundo reikalavimai negali būti priimami ir nagrinėjami administraciniame teisme kaip nepriskirti šio teismo kompetencijai. Taip pat pritartina ir pirmosios instancijos teismo argumentams dėl to, kad sprendimai ir aktai, kurių konstitucingumo įvertinimo pageidauja pareiškėjas, nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, apibrėžtai Konstitucijos 105 straipsnyje, ir atitinkamai nėra priskirti prie aktų, kurių konstitucingumu suabejojęs administracinis teismas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str. 2 d.). Dėl aukščiau išvardytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas atsisakyti priimti pareiškėjo skundo reikalavimus Nr. 1 ir 3–35 laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Atskirasis skundas atmestinas taip pat ir dėl tos priežasties, kad jame nėra pateikiama argumentų dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo atsisakyti priimti dalį skundo reikalavimų neteisėtumo. Atskiruoju skundu taip pat ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atsisakyti į šią administracinę bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Prezidentę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Pagal ABTĮ 48 straipsnio 2 dalį, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis administracinėje byloje laikytini asmenys, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Nei iš skundo turinio ir argumentų, nei iš atskirojo skundo motyvų nėra aišku, kokią įtaką šių valstybės valdžią realizuojančių subjektų teisėms ir pareigoms galėtų turėtų šios administracinės bylos išsprendimas. Pareiškėjo nepasitenkinimas Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimamais teisės aktais bei Respublikos Prezidentės veikla, susijusia su įgaliojimais teismų atžvilgiu, nelaikytini argumentais įtraukti šiuos subjektus į šią bylą trečiųjų suinteresuotų asmenų statusu. Pagal ABTĮ 148 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ Dvidešimt antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Minėtame skirsnyje reikalavimų atskirojo skundo turiniui nėra nustatyta, todėl atskiriesiems skundams taikytinas ABTĮ 130 straipsnis. Šio straipsnio 6 dalyje įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tačiau atskirojo skundo 2–5 reikalavimai nėra susiję su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi bei pareiškėjo netenkinančių pirmosios instancijos teismo sprendimų atsisakyti priimti dalį skundo reikalavimų bei neįtraukti į bylą pareiškėjo nurodytų trečiųjų asmenų pagrįstumu. Šių reikalavimų taip pat nėra tarp pareiškėjo 2015 m. vasario 11 d. patikslinto skundo reikalavimų. Dėl šios priežasties atskirojo skundo 2–5 punkte išdėstyti reikalavimai atmestini kaip neatitinkantys ABTĮ 130, 148 straipsnių reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjo V. K. 2015 m. rugpjūčio 19 d. prašyme aiškiai neišreikštas prašymas dėl teisėjų kolegijos nušalinimo, todėl nekyla poreikis spręsti, ar taikytinas nušalinimo institutas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo septintajame skirsnyje (Teismo sudėtis. Nušalinimai). Tame pačiame dokumente akivaizdžiai suformuluoti reikalavimai nesuderinami su atskirojo skundo esme, o tai reiškia, jog jų aptarimui nėra ir teisinio pagrindo.
Tikrinamu atveju bus nagrinėjami tik procesiniai klausimai, susiję su pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, teisėtumu ir pagrįstumu.
Pasisakant dėl teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą išspręsti ginčą dėl neveikimo ir vilkinimo, pripažinti atsakovo neveikimą ir / ar vilkinimą nepagrįstu ir imtis reikiamų veiksmų, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje ABTĮ nuostatas dėl administracinių teismų nagrinėtinų skundų aiškino teisingai.
Remiantis LVAT praktika administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ir interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pavyzdžiui, LVAT teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-261/2007; 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-156-556/2015). Be to, prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą imtis tam tikrų veiksmų, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Kadangi pareiškėjas savo skundo pirmuoju reikalavimu reiškė prašymą dėl atitinkamų faktų konstatavimo, taip pat netinkamai suformuluotą, neaiškų, nekonkretų reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šį pareiškėjo reikalavimą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo skundo 3–35 reikalavimai, kuriais pareiškėjas prašo ginčą išspręsti kitu įstatyme nustatytu būdu ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymais ištirti, ar teisėjų, prokurorų veiksmai / neveikimas, priimti sprendimai (raštai) bei Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko raštas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams, negali būti nagrinėjami administraciniame teisme, kadangi teismams nesuteikti įgaliojimai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl konkrečių teisėjų, pareigūnų (šiuo atveju prokurorų), Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko veiksmų ar neveikimo, taip pat jų priimtų sprendimų (bendrine prasme) atitikties Konstitucijai. Be to, ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnyje įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai (1 dalis), taip pat ar Konstitucijai ir įstatymams neprieštarauja Respublikos Prezidento aktai, Respublikos Vyriausybės aktai (2 dalis). Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnis, detalizuodamas šią Konstitucinę nuostatą (Konstitucijos 102 str. 2 d.) dėl bylų žinybingumo Konstituciniam Teismui, nustato, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl: 1) įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2) Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams; 3) Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktas reglamentuoja, kad Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui. Pagal minėtą įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą Konstitucinis Teismas vykdo konstitucinę teisminę kontrolę tik dėl Konstitucijos 105 straipsnyje numatytų teisės aktų. Remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad teismų priimti procesiniai sprendimai ir teisėjų veiksmai/neveikimas, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir jam pavaldžių prokurorų, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko veiksmai ar neveikimas, taip pat jų priimti sprendimai (bendrine prasme) nėra konstitucinės teisminės kontrolės objektas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog teismo procesiniai sprendimai yra tikrinami instancine tvarka.
Tas pats pasakytina ir dėl pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytų prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įvairių Vilniaus apygardos administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinių dokumentų, teisėjų, pirmininko veiksmų ir neveikimo atitikties Konstitucijai. Šių prašymų taip pat nėra pagrindo tenkinti, kadangi Konstitucinis Teismas tokių klausimų nenagrinėja. Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas nenagrinėja, ar neprieštarauja viena kitai Konstitucijos normos, taip pat ar neprieštarauja Konstitucijai paties Konstitucinio Teismo priimti aktai.
Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas nepateikė prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris būtų tiesiogiai siejamas su jo reikalavimais individualioje byloje panaikinti ginčijamus STT raštus bei būtų žinybingas Konstituciniam Teismui.
LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto konstitucingumą gali būti realizuota tik tuo atveju, kai teismas nagrinėja konkrečią jo kompetencijai priskirtiną bylą. Ši išvada darytina remiantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei LVAT suformuluota praktika administracinėje byloje Nr. AS438-679/2009. Atsižvelgdama į tai, kad teismas priėmė nagrinėti tik pareiškėjo skundo dalį dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad netenkintinas ir pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis atitinka Konstituciją ir teisinės valstybės principus, kadangi šis teisės aktas netaikytas nagrinėjamoje byloje.
Pareiškėjas atskiruoju skundu taip pat ginčija teismo nutarties dalį, kuria teismas iš trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalino Lietuvos Respublikos Prezidentę, Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos Seimą. Galimybė dėl tokios nutarties paduoti atskirąjį skundą ABTĮ nenumatyta, tokia nutartis taip pat neužkerta galimybės ir tolesnei bylos eigai (ABTĮ 149 str. 1 d.), todėl dėl šių pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytų argumentų nepasisakytina.
Byloje taip pat nėra duomenų, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Atkreiptinas dėmesys, jog atsižvelgus į pareiškėjo išreikštas abejones dėl teisėjos Egidijos Puzinskaitės nešališkumo ir siekiant užkirsti kelią bet kokioms abejonėms dėl teismo sprendimo šališkumo ar objektyvumo, teisėja Egidija Puzinskaitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartimi nusišalino nuo šios bylos nagrinėjimo. Pareiškėjo byloje pateikto skundo pirmosios instancijos teismui priėmimo klausimą ginčijama nutartimi išsprendė teisėja Jolanta Malijauskienė. Taigi galima daryti išvadą, kad buvo užtikrinta pareiškėjo teisė į nešališką teismą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kita vertus, pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, bet nustato ir pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis numato, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas. Kaip matyti iš ginčijamos nutarties, teismas priėmė ABTĮ reikalavimus atitinkančią skundo dalį, todėl negalima teigti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisminę gynybą.
Kitus atskirajame skunde nurodytus argumentus teisėjų kolegija vertina, kaip deklaratyvius ir nesusijusius su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku, todėl dėl jų nepasisako.
Remdamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo naikinti ar keisti tinkamai motyvuotą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties dalį, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.