Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų J. V. ir M. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 6 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovams M. V. ir J. V. dėl vienašalio sandorio nutraukimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo byloje Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarė D. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliantų prašymo priimti naujus įrodymus

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Asmuo, siekdamas pasinaudoti nurodyta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo ir turi šį prašymą pagrįsti svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.

12. Nagrinėjamu atveju nėra prielaidų prašymo dėl išimties apeliantams taikymo ir naujų įrodymų priėmimo patenkinimui. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad apeliantai, 2025 m. gruodžio 8 d. pateikdami atsiliepimą į jiems pareikštą ieškinį, su juo pateikė ir visus prie atskirojo skundo pridėtus teismų procesinius dokumentus, taip pat anksčiau išduotą, nei pateiktas su atskiruoju skundu, VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą – informaciją apie ginčo objektu tapusį turtą. Atsiliepimas į ieškinį su visais jo priedais priimtas į bylą pirmosios instancijos teismo teisėjos 2025 m. lapkričio 10 d. rezoliucija. Vadinasi, visi nurodyti dokumentai jau yra nagrinėjamos bylos dalimi, kitaip tariant, jie neatitinka naujų įrodymų apibrėžimo. Todėl ir jų priėmimo, kaip naujų įrodymų, klausimas objektyviai nekyla, nepriklausomai nuo to, buvo ar ne apeliantams pranešta apie ieškovės prašymo dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Pažymėtina ir tai, kad teismų procesiniai dokumentai įstatymų leidėjo iš viso nėra priskiriami prie įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnis), todėl dar ir dėl šios priežasties jų, kaip naujų įrodymų, priėmimo klausimas pagal CPK 314 straipsnio nuostatas nespręstinas.

13. Apeliantų pateikto ieškovės prašymo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-10-859/2025 sustabdymo priėmimo klausimas taip pat neaktualus. Teismai turi galimybę naudotis LITEKO duomenimis ir susipažinti su bet kokiais kitose bylose esančiais dokumentais (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vien dėl šios priežasties aptariamo prašymo priėmimas į bylą apeliacinės instancijos teisme, kuriame bylos medžiagos papildymas naujais duomenimis yra itin ribojamas (žr. šios nutarties 11 punktą), būtų perteklinis. Kadangi apeliantai atskirajame skunde yra pateikę informaciją apie tarp šalių vykstantį dar vieną teisminį ginčą, su jų nurodytos civilinės bylos procesine eiga bei joje esančiais procesiniais dokumentais, kilus tokiam poreikiui, galima susipažinti naudojantis LITEKO duomenimis.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

15. Atliekant ieškinio prima facie (preliminaraus, tikėtino) pagrįstumo vertinimą, teismas turi pareigą įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie argumentai grindžiami įrodymais. Lietuvos apeliacinis teismas jau yra suformavęs aptariamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nustatymo principus bei išaiškinęs, kad ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje). Teismas vien preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-341-464/2023, 21 punktas; 2024 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-246-464/2024, 26 punktas).

16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta ir tokiu aspektu, kad tais atvejais, kai ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sudaro pati galimybė nevaržomai disponuoti turtu, kuris yra restitucijos objektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020, 24 punktas). Todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė, kaip įrašas viešame registre, uždraudžiantis disponuoti ginčo turtu, yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Todėl tuo atveju, kai reikalavimai susiję su nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimu, turto perdavimu ar jo išreikalavimu, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1051-464/2021, 26–27 punktai).

17. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti šalių sudarytą mainų sutartį vienašališkai nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir taikyti restituciją, grąžinant ieškovei jos išmainytą į butą kitą nekilnojamąjį turtą (gyvenamojo namo ir jo priklausinių dalį), o apeliantams grąžinant ieškovei mainų sutarties pagrindu atitekusio buto šios sutarties sudarymo metu buvusią vertę pinigais (bylos duomenimis, ieškovė butą yra perleidusi jį kitiems asmenims) ir apeliantų jai sumokėtą priemoką. Taigi, įvertinus ieškovės ieškinio reikalavimus bei juos pagrindžiančius įrodymus, taip pat atsižvelgiant į minėtą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad ieškovės ieškinio reikalavimai yra susiję ginčo nekilnojamojo turto statuso pasikeitimu. Atitinkamai, formaliai prielaidos taikyti ieškovės prašomus ribojimus yra, nebent būtų nustatyta, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus.

18. Iš LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-1783-431/2018, Nr. e2-1582-614/2018, Nr. e2-84-580/2023 ir Nr. e2-587-1097/2024 jau buvo ginčijama ta pati mainų sutartis, dėl kurios nutraukimo pareikštas reikalavimas ir nagrinėjamoje byloje. Mainų sutartį ginčijo nagrinėjamos bylos ieškovė ir jos artimi giminaičiai – F. Š., V. Š.-R. A. Visose keturiose Vilniaus apygardos teisme jau išnagrinėtose ir Lietuvos apeliacinio teismo instancine tvarka peržiūrėtose civilinėse bylose reikalavimai, susiję su mainų sutarties negaliojimu ir (ar) jos panaikinimu, galiausiai buvo atmesti. Nagrinėjant nurodytas civilines bylas, apeliantų nuosavybės teisė į ginčo turtą buvo varžomos jose pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu. Laikinosios apsaugos priemonės ginčo turtui buvo pritaikytos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi, areštuojant M. V. ir J. V. priklausantį turtą, uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims (laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2019 m. gruodžio 23 d.). Laikinosios apsaugos priemonės, atliekant įrašą viešajame registre, draudžiant M. V. ir J. V. disponuoti turtu, buvo pritaikytos ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartimi (šios laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2025 m. kovo 24 d.).

19. Vilniaus apygardos teisme šiuo metu nagrinėjama dar viena civilinė byla Nr. e2-1082-794/2026 dėl tos pačios mainų sutarties panaikinimo. Joje viešame registre atliktu įrašu taip pat buvo apribota apeliantų nuosavybės teisė disponuoti ginčo objektu tapusiu nekilnojamuoju turtu, kurį per restitucijos institutą siekia iš jų susigrąžinti ieškovė. Nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl toje byloje 2025 m. rugsėjo 25 d. priimtos nutarties taikyti apeliantams laikinąsias apsaugos priemones, Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-9-790/2026 pažymėjo, kad nors apeliantai M. V. ir J. V. nuosavybės teisę į ginčo turtą yra įgiję dar 2016 m. balandžio 19 d., šios teisės visa apimtimi jie įgyvendinti negali, be kita ko, ir dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme nuo 2016 m. spalio mėn. iki šiol tebenagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-8-859/2026 (dėl ieškovės ir jos šeimos narių iškeldinimo iš ginčo turto). Pastarosios civilinės bylos užsitęsusį nagrinėjimą Vilniaus mesto apylinkės teisme lėmė ir tokia aplinkybė, kad jos procesas 2017, 2020 ir 2024 metais buvo sustabdytas dėl F. Š. ir (ar) jo šeimos narių inicijuotų kitų civilinių bylų, kuriose buvo ginčijama mainų sutartis, nagrinėjimo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 22 d. nutarties 14–15 punktus).

20. Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9-790/2026 17, 24 punktuose buvo prieita prie išvados, kad tokioje situacijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir apeliantų nuosavybės teisių ribojimas dėl naujai pateikto ieškinio, kuriuo penktą kartą ginčijama ta pati mainų sutartis, turėtų būti pagrįstas svariais argumentais. Tokių argumentų apeliacinės instancijos teismas neįžvelgė, ir, suabejojęs sėkminga tos bylos ieškovui F. Š. bylos baigtimi, pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atliktą įrašą viešame registre dėl ginčo turto perleidimo draudimo – panaikino.

21. Nagrinėjamos bylos atveju, kai jau šeštą kartą iškeltas mainų sutarties galiojimo klausimas, be kita ko, teisme jau analizuotu sutarties tinkamo įvykdymo aspektu, o prašymas dėl eilinį kartą apeliantams taikytino disponavimo ginčo turtu suvaržymo iš esmės grindžiamas vienintele – ieškinio padavimo ir jo nagrinėjimo teisme – aplinkybe, nėra pagrindo daryti kitokią išvadą, nei pirmiau buvo padaryta Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-9-790/2026, t. y., kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas ir apeliantų nuosavybės teisių ribojimas, esant pagrįstoms abejonėms sėkminga ieškovei šio proceso baigtimi, būtų nesuderinamas su proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principu.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų atskirojo skundo argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju konstatuoti ieškovės reikalavimų preliminaraus pagrįstumo pagal prima facie taisyklę neleidžia ir pirmiau tarp šalių kilusiuose ginčuose jau nustatyta faktinė aplinkybė, susijusi su atsiskaitymu pagal mainų sutartį, kuria nagrinėjamoje byloje ir yra grindžiamas reikalavimas dėl mainų sutarties vienašalio nutraukimo. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės V. Š.-R. A. ieškinį atsakovams S. Š. (nagrinėjamos bylos ieškovei), J. V. ir M. V. (nagrinėjamos bylos apeliantams) dėl mainų sutarties pripažinimo negaliojančia, 2018 m. spalio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1582-614/2018 šį reikalavimą atmetė. Vilniaus apygardos teismas, be kita ko, nustatė, kad 2016 m. gegužės 5 d. notarinės formos pareiškimu atsakovė S. Š. (nagrinėjamos bylos ieškovė) patvirtino, jog atsakovai M. V. ir J. V. pagal mainų sutartį visiškai atsiskaitė (pavedimu į atsakovės sąskaitą ir grynaisiais pinigais). S. Š. teismo posėdžio metu taip nurodė, kad dalį pinigų ji yra panaudojusi savo reikmėms, o likusią sumą laiko saugiai ir tai jos paslaptis. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

23. Taigi, pradinėje nagrinėjamos bylos stadijoje kitaip, nei jau buvo įvertinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, vertinti tų pačių faktų, susijusių su apeliantų atsiskaitymu, prielaidų nėra. Visgi šiame kontekste pažymėtina, kad dėl faktų prejudicinės reikšmės bei jų privalomumo (CPK 182 straipsnis) bus pasisakyta tik išnagrinėjus šį ginčą iš esmės, o ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimui, sprendžiant vien dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, tokia aplinkybė, ar faktas yra prejudicinis, reikšmės neturi. Todėl dėl tokių atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų išsamiau nepasisakoma.

24. Kadangi ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir grėsmės teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui buvimo sąlygos yra kumuliatyvios – nenustačius bent vienos iš jų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas, skundžiama nutartimi taikytos laikinosios pasaugos priemonės panaikinamos, o ieškovės prašymas dėl atitinkamų ribojimų atsakovams nustatymo atmetamas. Dėl argumentų, susijusių su grėsmės sprendimo įvykdymui buvimu, kaip jau neaktualių, taip pat nepasisakoma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 6 d. nutartį, kuria ieškovės S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimams užtikrinti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atliktas įrašas viešajame registre dėl atsakovams M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 dalies pastato–garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 dalies pastato–garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 dalies pastato– šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 dalies pastato–šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 dalies kitų inžinerinių tinklų–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, panaikinti.

Ieškovės S. Š. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.

Šios nutarties kopiją išsiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.