Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis L. Š. savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad kaltės nepripažįsta nei pagal LR BK 184 straipsnio 1 dalį, nei pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį ir parodė, jog pinigus tikrai paėmė iš nukentėjusiojo, bet buvo susiklosčiusi tokia situacija, kad buvo įspraustas į kampą ir tuos pinigus prarado ne savo noru. Prasidėjo viskas nuo to, kad K. G. norėjo įsigyti automobilį ir kreipėsi į jį. Jis nupirkdavo automobilį iš užsienio ir parduodavo Lietuvoje. Jis pasiūlydavo automobilį, jeigu žmogus sutikdavo, parveždavo mašiną. Su K. G. ieškojo automobilių, iš kelių automobilių buvo išsirinktas automobilis Olandijoje. Jis sutiko K. G. iš Olandijos parvaryti automobilį, buvo su juo aptarta, kad jis uždirbs iš IPM mokesčio. Tai yra Olandijos eksporto mokestis. Būtų jį susigrąžinęs ir tai būtų jo užmokestis už automobilį. Kadangi automobilis yra eksportuojamas iš Olandijos, jie sugrąžina mokesčio dalį, kurį jie sumoka įveždami tą automobilį, susigrąžina tą mokestį žmogus, kuris eksportuoja tą automobilį iš Olandijos. Tam automobiliui buvo galima susigrąžinti 1000 eurų, tai ne pirma tokia jo atlikta procedūra. Kai parvažiuoja automobilis, yra pateikiami dokumentai, kad automobilis priregistruotas Lietuvoje, yra pateikiamas registracijos numeris įmonei, kuri užsiima tuo, per tam tikrą laiką jie sutvarko formalumus ir yra gražinami pinigai. Pinigų gavėjas šiuo atveju būtų buvęs jis, į jo sąskaitą būtų pervesti pinigai. J. P. vairuotojas buvo netoli tos vietos, kur buvo planuojama pirkti mašina. J. P. jam pasakė, kad kai jo vairuotojas bus netoli tos vietos, nuvažiuos pažiūrėti tą automobilį už 100 eurų ir jeigu tiks - nupirks. J. P. vairuotojas nufotografavo automobilį ir jo defektus, tik automobilio tuo metu negalėjo pasikrauti, nes ta mašina buvo neišregistruota. Jis bendravo su J. P., su vairuotoju jis nebendravo, kadangi nemoka rusiškai. J. P. apibūdino tą automobilį, atsiuntė vairuotojo padarytas nuotraukas. Jis turėjo tikslą tą automobilį nupirkti ir pargabenti į Lietuvą. Su pačiu pardavėju bendravo telefonu ir per programėlę. Jis buvau pateikęs savo telefoną policijai, kur buvo visi susirašinėjimai. Jis niekam nebuvo pervedęs pinigų už automobilį, bankais nesinaudoja. J. P. vairuotojas turėjo pinigų ir turėjo galimybę parvežti automobilį, o parvežus būtų atsiskaitęs. Jis pakalbėdavo su J. P., o J. P. pasikalbėdavo su vairuotoju ir jam perskambindavo, pasakydavo informaciją, atsiųsdavo nuotraukas, pusę dienos viskas buvo derinama. Jis pats Olandijoje rezervavo tą mašiną, sutarė su pardavėju, kad jis rezervuoja tą mašiną kol sutvarkys popierius, tada jis tą automobilį galės paimti. Įvyko taip, kad pardavėjas sutvarkė dokumentus, tačiau tos mašinos tiesiog nebeliko, nespėjo jis jos paimti, nes gautus iš K. G. pinigus įdavė kitam žmogui, kad parvežtų tą automobilį – vairuotojui, tačiau jis pinigus pasiėmė ir automobilio neparvežė. Nenori jo minėti, nes nenori turėti sau ir savo šeimai problemų. Jis atsisako tą asmenį įvardinti, ir ikiteisminio proceso metu neįvardino to asmens. Mašinos nebeliko dėl to, kad pinigus įdavė kitam tralistui, ne J. P. ir po kelių valandų jam paskambino tas žmogus, kurio neįvardins, ir pasakė, kad tų pinigų jis nebegaus už neatliktą darbą. Nurodė, kad jeigu kur nors kreipsis, tai kentės jis ir jo šeima. Jis nesikreipė niekur, nes galvojo, kad išsisuks, susitvarkys kaip nors. Jis paėmė iš nukentėjusiojo pinigus, nes jau buvo nutarta pirkti tą mašiną. Pinigus iš nukentėjusiojo paėmė po apžiūros, tikslios datos neprisimena, bet paėmė tada, kai viską susiderino. Ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad pinigus įdavė M, nes tiesiog nenorėjo skelbti to žmogaus, kuriam įdavė pinigus. Niekada nesakė, kad pinigus sumokėjo olandams, sakė, kad tralistui pinigai įduoti. Nukentėjusiajam davė telefonų numerius savo kaip tralisto dėl to, kad tempė laiką, kad galėtų viską suspėti susitvarkyti, pradžioje nenorėjo pasakyti teisybės. Taip atsitiko, kad tiesiog tam žmogui, kuriam buvo parvežęs mašiną, mašina neatitiko lūkesčių, o jis nesutiko tos mašinos pasiimti atgal, dėl to kilo konfliktas, kurį jis taip sutvarkė. Ketino nupirkti kitą automobilį ir jeigu automobilis būtų tikęs nukentėjusiajam, tai jį būtų nupirkęs. Kada važiavo apžiūrėti to kito automobilio, datos tikrai nepamena. Mano, kad nemažai jau laiko buvo praėję po pinigų paėmimo. Siųsdamas K. G. kito automobilio nuotraukas jis nurodė, kad tai yra tas pats automobilis dėl kurio tarėsi, kokią tada nurodė kainą nepamena. Nenorėjo K. G. apgauti, norėjo pateikti automobilį, kuris, jo nuomone, buvo netgi geresnis už Olandijoje buvusį automobilį. Jis norėjo perduoti tą kitą automobilį vietoj olandiško, bet K. G. suprato, kad tai kitas automobilis. Klastojo mokėjimo nurodymus, nes norėjo pratempti laiką ir bandyti išspręsti tą situaciją. Pradžioje norėjo pratempti laiką, todėl melavo apie automobilį, kuris buvo neva atvežtas į Kauną, o vėliau, kai jau visą teisybę pasakė nukentėjusiajam, buvo jų susitarimas, kad jis pasirašys vekselį ir po truputį jam grąžins pinigus. Prašė jį išteisinti, nes nusikalstamos veikos nepadarė.

Kaltinamojo kaltę įrodo:

Nukentėjusysis K. G. parodė, jog sugedo jo automobilis, todėl nusprendė įsigyti naują automobilį. Išgirdo, kad L. Š. turi savo firmą ir varinėja automobilius. Jis paskambino L. Š.. Pirmą automobilį jis rado Vokietijoje, kurį sakė kad gali nupirkti už 10 000 eurų. Atsiuntė nuotraukas, prie jo skambino tam vokiečiui. Jis pasakė L. Š., kad netoli gyvena draugas E. M., tai jo paprašė, kad nuvažiuotų ir apžiūrėtų. E. M. įvertino automobilį ir pasakė, kad galima pirkti. E. M. yra draugės pusbrolis, todėl buvo patikimesnis. Supakavo pinigus ir įdavė E. M. mamai, kad ji paduotų tuos pinigus vairuotojui. Tada parašė L. Š. ir paklausė kiek jam skolingas už to automobilio suradimą. Pasakė jam, kad tą automobilį pirks per E. M.. Tada L. Š. atrašė, kad nežino ką atsakyti, siūlė neskubėti to automobilio pirkti, nes didelė rida, ir jis per labai trumpą laiką, gal per dieną, atsiuntė jam kito automobilio iš Olandijos nuotraukas. Nurodė, kad rado automobilį, tačiau jokios nuorodos jam neatsiuntė, atsiuntė tik to automobilio nuotraukas. Pasakė: „ką galėjau nusmaugti, tai už 11 300 eurų galiu parvežti tą automobilį“. Automobilyje buvo kamera, gera komplektacija, sako, kad geriau pirkim tą iš Olandijos. Jis pagalvojo, kad gal jis geriau žino, nes juo pasitikėjo. Dar jo paklausė kiek atvežti pinigų, ar tuos 10 000 eurų, ar visus, nes jis važiavo tuos pinigus pasiimti ir E. M. mamos. L. Š. pasakė atvežti visus pinigus, o jis parašysiąs raštelį. Nuvažiavo pasiimti pinigų iš E. M. mamos, po to susitiko degalinėje ir visus pinigus perdavė L. Š., o jis pasirašė raštelį, kad įsipareigoja jam parvežti automobilį iki liepos 26 d., terminas buvo lygtai 7 dienos. 7-8 dieną jis pradėjo klausti kur tas automobilis, tai L. Š. sakė, kad kamščiai yra, kad pikas, tai galų gale atsiuntė kelias defektų nuotraukas, bet pačio automobilio nuotraukos neatsiuntė ir sako, kad turi jau pasikrauti. Paskui prasidėjo jo kalbos, kad nepasikrovė, nes nesutvarkė dokumentų, paskui sakė, kad pasikrovė, bet sugedo fūra, kad negali niekaip nukrauti nuo mašinos, kad kraunant nuo tralo apgadino tą jo automobilį ir dabar tvarko Marijampolėje. Jis net pats buvo nuvažiavęs į Marijampolę, laukė apie tris valandas, kad galėtų pamatyti tą automobilį, tačiau L. Š. išsisukinėjo, kad dar meistras negrįžo, kad jam nepriskambina, tai galų gale grįžo namo. L. Š. teigė, kad meistras yra Kaune. Paskui pasakė, kad nuvažiuos ir nupaveiksluos tą sutvarkytą automobilį, kad jam būtų ramiau. Jis atsiuntė keturias nuotraukas Audi A6 automobilio. Jam kilo įtarimas, kad tai kitas automobilis, todėl jis įėjo į Autoplius.lt puslapį ir pirmas automobilis iškrito grynai prie tos daržinės to automobilio, kurio nuotraukas atsiuntė L. Š.. Jis surado kitas nuotraukas to pardavėjo prie tos daržinės, taip gaudamas jo telefono numerį ir susisiekė su juo. Tas pardavėjas pasakė, kad L. Š. buvo atvažiavęs, apžiūrėjęs ir žadėjo pirkti tą automobilį, prašė išimti tą skelbimą, tačiau taip ir dingo, nei jis paskambino, nei ką. Kai L. Š. atsiuntė tą automobilį iš Kauno, jis pradėjo klausti kodėl nėra tamsinti galiniai stiklai, kodėl nėra priekinės kameros, lieti diskai ne tokie pat. Jis visaip išsisukinėjo. Suprasdamas visas tas jo gudrybes, pareikalavo grąžinti pinigus. Jis pažadėjo pervesti pinigus į sąskaitą ir atsiuntė suklastotą pavedimą. Laukė tų pinigų, tačiau taip ir nesulaukė, kol rugsėjo pradžioje įėjo į olandų skelbimų puslapį ir rado tą patį automobilį pardavinėjamą, kurį L. Š. žadėjo pirkti, jo kaina buvo 12 450 Eurų. Jis paprašė, kad dėl to automobilio paskambintų E. M. ir paklaustų dėl to automobilio, kad atsiųstų dokumentus ir pažiūrėtų ar tai tas pats automobilis. E. M. patikino, kad automobilis tebepardavinėjamas, atsiuntė dokumentą ir jis sulygino, tai buvo tas pats automobilis, kurį žadėjo parvežti L. Š.. Po to įvykio L. Š. dar sakė kad jis palauktų, kad nupirks automobilį ir parveš. Vis teigė, kad turi automobilis grįžti, kol galų gale atsiuntė telefono numerį ir pasakė, kad skambintų ir paklaustų pats, nes jau turi parvažiuoti mašina į Telšius. Tačiau jis išsiaiškino, kad tas numeris yra paties L. Š.. Tada nutarė kreiptis į policiją. Be to, jis kreipėsi “su postu”, kad yra apgautas L. Š., tai jam parašė vienas žmogus iš Druskininkų, kuriam 2019 m. rugsėjo viduryje buvo grąžinta 12-13 tūkstančių eurų grynais, į Alytaus policiją L. Š. juos nuvežė. Atsekdamas tų įvykių laiką, mano, kad jo pinigai nukeliavo tam nukentėjusiajam, nes L. Š. tuo laiku pinigus iš jo paėmė. Teko bendrauti su mažiausiai dešimt žmonių, kurie buvo apgauti L. Š.. Buvo šokas, kad L. Š. tiek laiko jį mulkino. Iki šios dienos jis negrąžino nei cento. Yra pareiškęs vienuolikos tūkstančių trijų šimtų eurų sumai civilinį ieškinį, jį palaiko.

Liudytojas T. V. parodė, kad L. Š. pažįsta iš automobilių pirkimo. Jis pažadėjo parvežti jam automobilį, kiek pamena “Audi”, tai padavė jam 10 000 Eur, po to jis pasakė, kad gali būti “BMW”, ar kitas “Audi”, tai padavė dar 4 000 Eur, tačiau automobilių nesulaukė. Kreipėsi į advokatą, advokatas padėjo jam, tai L. Š. po truputį atidavinėjo po 2-3 tūkstančius eurų. Dar neatidavė 3700 eurų. Tada jis kreipėsi į teismą civiline tvarka ir dabar per antstolius po truputį grąžina. Kiek pamena, “Audi A8” automobilis turėjo būti Vokietijoje, jis atsiuntė nuotraukas, pasižiūrėjo, jam tiko, pasakė kainą, jis truputį nusilygo, tada susitiko Mažeikiuose ir jam padavė pinigus. Laukė to automobilio. Per tą laukimo laikotarpį, L. Š. vėl paskambino, sako dar yra vienas geras variantas, parodė, ten buvo “BMW”, apžiūrėjo, pasakė kainą, sako, jeigu duotum avansą, galėtų padaryti pigiau. Tai jam padavė 4100 eurų avansą. Po kurio laiko jis vėl skambina, sako yra dar vienas automobilis, tačiau jis jau pasakė, kad „palauk, palauk, pirma žiūrim tą automobilį, kuris pirmas buvo užsakytas, tada sekančius“, nes jau turėjo įtarimą, kad kažkas čia ne taip. Tai buvo tik apgaulė, L. Š. vis pasakojo, kad tai tralui padanga sprogo, tai tralas sulūžo, tai tralistas pasikeitė - tokias vaikiškas pasakas, kad jau po pirmo pasakymo suprato, kad yra problema. Dėl pirmo automobilio Audi A8 jis buvo padavęs ne avansą, bet visus pinigus, surašė pirkimo - pardavimo sutartį, L. Š. pasirašė, todėl patikėjo. Juo pasitikėjo, nes pirmą automobilį jam pardavė iš (duomenys neskelbtini), ten pirko “Toyota Corolla”. L. Š. anksčiau ten yra dirbęs ir turėjo raktus, jį įsivedė į būdelę, uždėjo antspaudus, todėl juo pasitikėjo. Jau vėliau jis paskambino į tą aikštelę, tai jam pasakė, kad L. Š. čia anksčiau dirbo, visus apgavo, prisidirbo ir t. t., tada kreipėsi į advokatą. Dėl “Audi A8” buvo sudaryta Pirkimo - pardavimo sutartis, o ne skolos raštelis, automobilio pardavėju buvo nurodytas L. Š.. Automobilį parodė nuotraukoje ir netgi video buvo atsiuntęs. Jis prašė duoti tralistų numerius, bet L. Š. nedavė. Pinigus už “Audi A8” padavė lygtai 2020 m. pavasarį, gerai neprisimena.

Liudytojas T. L..parodė, kad prekiauja automobiliais. Kaltinamasis paskambino pagal skelbimą, susitarė susitikti, jis atvažiavo. Apžiūrėjo automobilį “Audi A6”, pravažiavo, viskas tiko, sutarė kainą, paskui kaltinamasis paprašė sustabdyti automobilio skelbimą, nes sakė, kad turi pirkėją. Jis sustabdė tą skelbimą. L. Š. paprašė atsiųsti naujų nuotraukų, tai nusiuntė tas nuotraukas. Jis sakė, kad po penkių valandų turi susitikti su pirkėju, kad parodytų tą automobilį. Taip viskas ir pasibaigė. Po kiek laiko sulaukė skambučio, suprato, kad skambino tas žmogus, kuriam pardavinėjo tą automobilį. Buvo panaikinę tą skelbimą, tas žmogus neturėjo to skelbimo matyti, tačiau kaip suprato iš pokalbio, buvo išsisaugojęs skelbimą ir jo numerį. Jis apibūdino ir paklausė ar toks žmogus buvo atvažiavęs su tokia tai mašina, jis pasakė, kad taip tas žmogus buvo, tuo tas pokalbis ir pasibaigė. Skelbime buvo nurodyta apie 11 800 eurų automobilio kaina, o sutarė parduoti už 11 400 eurų. Visi šie įvykiai vyko 2019 m. rugsėjo 10 d., nes, įdomumo dėlei, pasižiūrėjo į telefoną. Suprato, kad kažkas negero vyksta, nenorėjo veltis į tą reikalą, nes parduoda viską sąžiningai, su sąskaitom. Praėjus penkioms valandoms, kai skelbimas buvo sustabdytas, nesulaukė pirkėjo ir vėl paleido tą skelbimą toliau.

Liudytojas P. S. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas. Įmonė teikia transporto paslaugas – parveža automobilius į Lietuvą iš kitų šalių. Automobilius tik parveža, jų neperka. Vairuotojams pinigų neduoda, automobiliai jau būna nupirkti, jie nuvažiuoja, pakrauna ir parveža į vietą. Jo įmonėje M. Ž. dirba vairuotoju. Klientas negali tiesiogiai susitarti su vairuotoju dėl automobilio parvežimo, susitarimas galimas tik per įmonę. Asmeniškai į jį L. Š. nėra kreipęsis dėl automobilio parvežimo. Sutartis sudaro tik su juridiniais asmenimis. Parveža tik pilnas priekabas.

Liudytojas J. P. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius, taip pat dirba ir vairuotoju. Automobilius surenka jau nupirktus. Važiuodamas pasiima 5-6 tūkstančius eurų papildomam automobilių nusipirkimui, kad nereikėtų pustuščiam grįžti. Surenka užsakytus ir jau nupirktus automobilius. Jei trukdavo iki pilno užkrovimo, pasižiūrėdavo skelbimus, kuriuose žmonės prašydavo apžiūrėti ir nupirkti automobilį. Pasižiūrėdavo skelbimuose kokį nebrangų automobilį ir nuvažiuodavo apžiūrėti. Suderinę su klientu, sumokėdavo pinigus ir parveždavo automobilį, tada klientas jį pasiimdavo. Asmeniškai L. Š. nepažįsta. L. Š. jį susirado per internetinį puslapį “Facebook” ar “Telegram”. L. Š. buvo įdėjęs skelbimą, kad reikia paimti automobilį. Tai buvo vienintelis kartas. Pasakė L. Š., kad dėl vieno automobilio į Telšius nevažiuos, gali atvežti tik iki Kauno. Atvežė iki Kauno, o jis iš Telšių atsiuntė nedidelį autovežiuką. Kaune perkrovė automobilį, jis atidavė pinigus už parvežimą ir išsiskirstė savais keliais. Po to, iš draugų išgirdo, kad su L. Š. būna visokių niuansų. Tai variklį prašė nupirkti ir nuvežti į Vokietiją, bet nuvežus niekas nepasiėmė ir parvežė atgal. Tai buvo prašęs automobilį brangesnį parvežti, bet parvežus dvi savaites turėjo garaže laikyti, nes nepasiėmė. Visada sekė “Facebook” kas apie L. Š. rašoma. Buvo įsivedęs kelis jo numerius, kad neįsivelti ir nesusidėti. Nepatikimas buvo klientas. Kartą, kai paskambino L. Š., nežinojo su kuo kalba, nes jis numerius keičia. Paprašė apžiūrėti automobilį. Pasižiūrėjo, kad jo autovežis yra tame regione ir gali apžiūrėti bei parvežti. Pasakė jam, kad pasiskambintų vairuotojui ir nusiuntė numerį. Gerai nepamena, bet automobilį būtų reikėję paimti iš Olandijos arba Vokietijos, kitur nevažiuoja. Kiek pamena lygtai iki Kauno parvežė automobilį, bet nepamenu kokį. Per savaitę parveža dešimt automobilių, parvežus telefonų numerius ištrina. Kitą kartą net žmogaus nemato tariantis dėl automobilio parvežimo, derina telefonu, o pinigus perveda į sąskaitą. Galimai prieš porą metų L. Š. parvežė automobilį iki Kauno. Tai buvo gal vasaros pradžia, gal pabaiga. Nepamena koks tai buvo automobilis, jo kaina buvo iki 2500 eurų. Tai nebrangus automobilis. Kartais gali rizikuoti ir savo pinigais, kad klientui nupirkti automobilį. Bendravo su L. Š. galimai du kartus, vieną kartą parvežė automobilį. Dar kažkokį kartą skambino ir prašė padėti, nes jo automobilis yra Marijampolėje ir jam neatiduoda, nes dabar pinigų neturi, todėl jis negali jo pasiimti bei atiduoti klientui. Atsakė jam, kad nepadės. Nepamena kokį automobilį prašė apžiūrėti L. Š.. Pasakė, kad pasiskambintų vairuotojui ir jei bus netoli apžiūrės. Vairuotojui nusiuntė L. Š. numerį ir pasakė, kad skambins žmogus dėl automobilio. Pasakė, kad pasižiūrėtų jei spės. Buvo per vėlai, ne darbo metas, vairuotojas neapžiūrėjo automobilio, pro šoną pravažiavo, taip ir baigėsi. Vairuotojui neduoda pinigų vežtis į užsienį, tik pats vežasi. Įmonėje buvo trys autovežiai, dabar yra du. 2019 metais turėjo du autovežius, dirba dviese. Kiek autovežių 2019 metų liepos mėnesį buvo Europoje galima pažiūrėti pagal komandiruotes. Vienu autovežiu pats važinėja, kitu vairuotojas V. R.. Gali pateikti 2019 metų liepos mėnesio takografus, iš jų būtų galima matyti kokią dieną kokioje šalyje buvo autovežis. Per dieną gali būti pervažiuojamos kelios šalys. Galėjo būti, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, rankose turėjo telefoną ir pasižiūrėjęs žinutę ją perskaitė. Gal tada prisiminė koks tai buvo automobilis, dabar nebepamena.

Liudytojas E. M. parodė, kad K. G. paprašė paskambinti dėl automobilio, nes jis laisvai kalba angliškai. Važiavo apžiūrėti automobilį, turėjo pirkti už 10-11 tūkstančių eurų. Paskui pasakė, kad nebereikia. Nepamena, gal ir buvo kokia kalba su mama dėl pinigų perdavimo. Į Olandiją neplanavo važiuoti apžiūrėti automobilio. Iš skelbimo atrodė, kad automobilis Olandijoje yra geresnis, tik buvo šiek tiek brangesnis.

Liudytojas N. J. parodė, jog nežino kas vyko tarp L. Š. ir K. G.. L. Š. turėjo jam iš Vokietijos parvaryti “Audi A6” automobilį, kurio neparvarė iki šios dienos. Prieš tai turėjo lengvąjį automobilį, kurį L. Š. jam pardavė už 3000 eurų. Kadangi buvo geri draugai, nusprendė, kad šitą automobilį parduos ir į vietą nusipirks kitą. Už parduotą automobilį pinigų negavo, nes už tokią pačią sumą turėjo nupirkti kitą automobilį, bet nenupirko. Tralistas tą naują automobilį nupirko iš savų pinigų, o L. Š. turėjo jam sumokėti ir parvaryti automobilį iš Utenos. L. Š. to nepadarė, taip ir liko be automobilio. Pinigų taip pat negrąžino. Tikslaus laiko kada tai buvo nepamena, galėjo būti prieš metus. L. Š. pradėjo meluoti, kad tai vienas tralas iš Utenos važiuoja parvežti automobilio, tai kitas. Tik vis iki Utenos neatvažiuoja, nes sugenda. Įdėjo į tralistų skelbimus, kad ieško būtent to automobilio, nes turėjo automobilio nuotraukas. Pagal tas nuotraukas atrado vairuotoją, kuris tą automobilį parvežė iki Utenos. Su L. Š. šią problemą išsprendė paprastai, L. Š. pasirašė vekselį, kad yra skoloje. Tralistas tą automobilį pardavė vietiniams verslininkams. Iš L. Š. per antstolį yra išsieškota 250 eurų arba 500 eurų, tiksliai nepamena, reikėtų pažiūrėti sąskaitos išrašus.

Liudytoja E. M. parodė, jog prieš kokius tris metus jai paskambino sūnus iš Vokietijos ir pasakė, kad K. G. atveš jai kažkokią pinigų sumą nupirkti automobiliui. Tai buvo gal vasaros pradžia. K. G. draugė jai atvežė didelę pinigų sumą. Sūnus sakė, kad atvažiuos kažkas iš draugų paimti ir perduos jam. Pinigai buvo įdėti maišelyje, ji juos perskaičiavo, buvo dešimt tūkstančių eurų. Ji sudėjo pinigusį maišelį ir į dėžutę. Kitą dieną gavo žinutę, kad K. G. persigalvojo. Vokietijoje esanti mašina jam nebepatiko bei susirado pažįstamą, kuris užsiima automobilių parvarymu ir jam reikės iš anksto paduoti pinigus. Kitą dieną K. G. atsiėmė iš jos pinigus. Kadangi pavasarį jai sūnus parvarė mašiną, tai visą vasarą K. G. klausinėjo ar jau grįžo jo mašina. Jis vis sakydavo, kad negrįžo, kad kažkas kažkur pastrigo. Rudenį, susitikus bulviakasyje, paklausė kaip ta jo mašina. Pasakė, kad jau yra parvaryta Marijampolėje, bet vėl yra kažkokių trikdžių. Ji tada pasijuokė, kad jį mulkina. Jis visą vasarą tikėjo, kad grįš ta mašina.

Nukentėjusiojo K. G. pateikti ir apžiūrėti dokumentai patvirtina, kad 2019-07-17 L. Š. paėmė 11 300 Eur iš K. G. už automobilį “Audi A6”, 2012 m., kurį įsipareigojo pristatyti iš Olandijos iki 2019-07-26 (1 t., b. l. 28); iš susirašinėjimo su kaltinamuoju ir L. Š. atsiųstos neva padaryto pavedimo kopijos matyti, jog kaltinamasis melavo nukentėjusiajam, nurodydamas, jog pinigus jam grąžino - pervedė į jo sąskaitą, sukurdamas netikrą mokėjimų pavedimą (1 t., b. l. 30-31); taip pat nustatyta, jog kaltinamasis siuntė automobilio nuotraukas, neva jis pargabentas, jau yra Lietuvoje ir remontuojamas, nors tai buvo kitas automobilis, o ne planuotas nupirkti Olandijoje (1 t., b. l. 32-35).

Liudytojas E. M. pateikė fotonuotrauką, kurioje užfiksuotas telefono numeris, kuriuo jis, paprašytas K. G., skambino į Olandiją pasiterauti ar yra parduotas automobilis “Audi A6” ir pardavėjo atsiųstas automobilio “Audi A6” identifikavimo numeris, nes automobilis buvo neparduotas (1 t., b. l. 112-116).

K. G. pateikė ekrano fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas susirašinėjimas su L. Š.. Iš susirašinėjimo matyti, jog L. Š. 2019-07-17 rašo nukentėjusiam, jog “Audi A6” bus parduodama už 11 300 Eur : “audi minimale jau gaunas 11 300 kon išein padaryt”; 2019-07-26 L. Š. rašo, jog vairuotojas jau yra pasikrovęs ir jau laukia popierių, prideda automobilio kėbulo vaizdus, rašo, jog vairuotojas studijavo automobilį, rado šiek tiek menkų įbrėžimų, o nukentėjusysis džiaugiasi gera žinia, tikisi, kad automobilis kitą dieną jau bus Lietuvoje; 2019-09-01 nukentėjusysis siunčia L. Š. nuotrauką, iš kurios matyti, kad automobilis “Audi A6” Olandijoje yra toliau pardavinėjamas, jo kaina 12 450 Eur, taip atskleisdamas jog L. Š. jam meluoja (2 t., b. l. 11-17).

Telia informacija ir Tarnybinias pranešimais dėl telefoninių numerių priklausomybės ir IMEI analizės nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso L. Š. ir naudotas mobiliojo ryšio įrenginyje, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini). Telefono Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos L. Š.davė K. G., nurodydamas, kad tai tralistų telefonų numeriai ir M. iš Jurbarko, kuriam padavė 11 300 Eur už automobilį, yra išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojai, kurie laikotarpiu nuo 2019-06-18 iki 2019-12-17 buvo naudoti bendrame mobiliojo ryšio įrenginyje, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini), t. y. paties L. Š. mobiliojo ryšio įrenginyje (2 t., b. l. 42-51).

Iš nukentėjusiojo atstovo pateikto nukentėjusiojo susirašinėjimo su L. Š. matyti, jog kaltinamasis atsiprašo nukentėjusiojo, jog jį apgavo, nurodo, kad buvo prispaustas tokios padėties, jam grasino, tačiau tikėjosi atsistoti ant kojų ir nupirkti tą mašiną, bet per skolas tapo gyvuliu, nori atitidirbti skolas (2 t., b. l. 182-183). Iš 2020 m. kovo mėnesio nukentėjusiojo susirašinėjimo su kitais asmenimis matyti, jog dar penki asmenys nurodė, jog kaltinamasis taip pat jiems skolingas (2 t., b. l. 184-188).

Nukentėjusysis ir jo atstovas pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ir pakeisti nusikalstamos veikos kvalifikaciją į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1dalį.