- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-29
- Bylos Nr.
- AN2-195-898/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00160-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. Č.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Julius Jasaitis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. Č. atstovo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria netenkintas apelianto skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 14 d. nutarimas, kuriuo L. Č. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 200 Eur dydžio bauda, paliktas nepakeistas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-1178-2022 L. Č. buvo nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2021 m. lapkričio 2 d., apie 16.49 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 101, 104 punktų reikalavimus, prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, rikiuodamasis iš antros eismo juostos į pirmąją eismo juostą nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nedavė kelio pirmoje eismo juostoje ta pačia kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, po susidūrimo automobilis „Škoda“ užvažiavo ant šaligatvio ir vertėsi. Eismo įvykio metu buvo sugadinti abu automobiliai, nukentėjo „Škoda“ automobilį vairavęs M. M. ir „Škoda“ automobilyje važiavęs keleivis E. Š., jų patirti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2022 m. sausio 14 d. Institucijos nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto L. Č. atstovas advokatas J. Jasaitis apskundė apylinkės teismui. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi apelianto skundas buvo netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 14 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog, pareigūnams būnant apie 50 m atstumu iki L. Č. vairuojamo automobilio „Volvo“, automobilio „Volvo“ vairuotojas matė policijos pareigūno vairuojamą „Škoda“ automobilį su įjungtu šviesos signalu, dėl to pradėjo stabdyti, o tuo metu, kai „Škoda“ įvažinėjo į pirmąją eismo juostą, L. Č. su įjungtu dešinio posūkio žibintu taip pat pradėjo rikiuotis į pirmąją eismo juostą. Teismo vertinimu, L. Č. suprato, kad yra lenkiamas policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu, šviesos signalus (švyturėlius) naudojančiu automobiliu „Škoda“ nutarime nurodytomis aplinkybėmis, o policijos ekipažo veiksmai, siekiant kuo skubiau nuvykti į įvykio vietą bei užkardyti neteisėtos veikos vykdymą, yra pateisinami.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto L. Č. atstovas advokatas J. Jasaitis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: administracinio nusižengimo teiseną L. Č. atžvilgiu nutraukti.
3.1. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismo išvados neparemtos išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, priimta neįvertinus esminių skundo motyvų. Skunde teigiama, kad teismas be jokio pagrindo konstatavo, jog L. Č. pažeidė KET reikalavimus, o transporto priemonę vairavęs policijos pareigūnas jų nepažeidė.
3.2. Skunde nurodoma, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl bylai reikšmingų KET normų tarpusavio santykio. Apelianto manymu, KET 186 punkto taisyklės laikytinos specialiąja norma KET 101 ir 104 punktų atžvilgiu. Tokia išvada grindžiama KET 186 punkte nustatytomis išimtimis specialiajam transportui nepaisyti bendrųjų taisyklių, t. y., KET 186 punkte nustatyti „padidinti reikalavimai ir padidinta atsakomybė“ specialiojo transporto vairuotojams, lyginant juos su kitais vairuotojais, dėl ko administracinė atsakomybė subjektams, dalyvavusiems eismo įvykyje ir pažeidusiems KET 186 punkto taisykles, taikytina „prioritetine“ tvarka, o kiti vairuotojai, pažeidę bendruosius KET reikalavimus, trauktini administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu jų padarytas pažeidimas yra šiurkštus, o kaltė dėl pažeidimo yra akivaizdi.
3.3. Teigiama, kad teismas nepagrįstai pateisino vairuotojo M. M. padarytus KET 186 punkto pažeidimus, o L. Č. apkaltino tuo, kad jis preciziškai laikėsi KET 12 punkto reikalavimų. Nurodoma, jog teismas, pateisindamas M. M. veiksmus KET 186 punkto nuostatų laikymosi aspektu, policijos pareigūnams pripažinus, kad garsinį signalą įjungdavo tik tada, kai priekyje susidarydavo intensyvesnis eismas, toleravo KET nesilaikymą; neįvertino aplinkybės, ar vairuotojas M. M. buvo įsitikinęs, kad prieš susidūrimą buvo duodamas kelias; neanalizavo vaizdo įraše užfiksuotų abiejų automobilių vairuotojų veiksmų betarpiškai prieš susidūrimą.
3.4. Skunde nurodoma, kad remiantis byloje esančiomis nuotraukomis, kuriose užfiksuotas vaizdo registratoriaus vaizdas, policijos transporto priemonė, likus iki susidūrimo 1 sekundei, važiuoja „apžergus“ punktyrinę liniją, t. y. likus iki susidūrimo tik 1 sekundei policijos automobilis, važiuojantis iš paskos L. Č. automobiliui, nėra pasirinkęs aiškiai suprantamos važiavimo juostos. Tuo metu likus iki susidūrimo 2 sekundėms, L. Č. vairuojamas automobilis pristabdo ir pradeda rodyti dešinįjį posūkio signalą, pagal KET 12 punkto reikalavimus, norėdamas persirikiuoti į pirmą eismo juostą ir duoti kelią policijos automobiliui.
3.5. Pažymima, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog paskutines keletą sekundžių betarpiškai prieš susidūrimą, policijos automobilis važiuoja tik su įjungtais šviesos signalais, tačiau neįjungus garsinės signalizacijos, kas ne tik pažeidžia KET reikalavimus, bet ir objektyviai kliudo vairuotojui L. Č. savalaikiai pastebėti specialaus transporto judėjimą ir duoti jam kelią. Pabrėžiama, kad L. Č. važiavo į priekį, todėl pagal KET nuostatas privalėjo atidžiai ir dėmesingai stebėti kelią, priekyje judančias transporto priemones, kelio ženklus ir galimas kliūtis, kas reiškia, kad jis negalėjo nuolat gręžiotis atgal ir žiūrėti, kas važiuoja jam iš paskos, o reikalavimas specialiajam transportui važiuoti ne tik su švyturėliais, bet ir įjungus garsinę signalizaciją, skirtas užtikrinti, kad kelių eismo dalyviai galėtų savalaikiai pastebėti specialųjį transportą ir duoti jam kelią.
3.6. Skunde teigiama, kad specialiojo transporto vairuotojas, vairuodamas žymiai didesniu greičiu, nei mieste leistinas 50 km/h greitis, pažeidė KET 186 punkto reikalavimą nepakenkti eismo saugumui ir naudotis teise nesilaikyti bendrųjų KET nuostatų tik įsitikinus, kad specialiajam transportui duodamas kelias. Pažymima, kad policijos pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose neteisingai nurodė, kad policijos pareigūnų transporto priemonėje buvo įjungtas garsinis signalas, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad betarpiškai prieš eismo įvykį specialieji garso signalai nebuvo įjungti.
3.7. Taip pat pabrėžiama, kad policijos ekipažas buvo iškviestas į įvykį, kuris pagal Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos, patvirtintos Policijos generalinio komisaro 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-349, 2.9 punktą priskiriamas „B“ kategorijos, o ne „A“ kategorijos įvykiams, t. y. nebuvo būtinumo gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinti viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikyti įtariamus padariusius teisės pažeidimą asmenis.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vladas Milius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
4.1. Institucijos atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nėra pagrindo.
4.2. Atsiliepime pabrėžiama, kad L. Č., važiuodamas antra eismo juosta, iš anksto pamatė atvažiuojantį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais, kuris tuo metu važiavo pirma eismo juosta, ir sumažinęs greitį, pradėjo rikiuotis į pirmą eismo juostą, tokiu būdu užtverdamas abi eismo juostas bei nepalikdamas galimybės policijos pareigūnams išvengti susidūrimo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje apeliantas skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą bei teismo pripažintas įrodytomis administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes – priežastinį ryšį tarp transporto priemonių vairuotojų atliktų veiksmų ir kilusių padarinių, iš esmės neigdamas administracinėn atsakomybėn patraukto L. Č. kaltę.
6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties ir apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje išdėstytos išvados dėl administracinio nusižengimo padarymo faktinių aplinkybių pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nutartyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, motyvai, kuriais remiantis atmesti apelianto skundo argumentai bei iškelta įvykio versija, o teismo išvados grindžiamos tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma, susiejus juos į vientisą loginę grandinę, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, ar suvaržė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą.
7. ANK 423 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį KET pažeidimą. Taigi, minėtame straipsnyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis, kurios dispozicija yra blanketinė, o jos objektyviuosius požymius apibūdina šių požymių visuma: veika, pasireiškianti kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidimu, ar neveikimu; padariniai – eismo įvykis, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata; priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.
8. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl Institucijos nutarime nustatytų eismo dalyvių veiksmų ar kilusių padarinių, t. y. kad 2021 m. lapkričio 2 d., apie 16.49 val., (duomenys neskelbtini), susidūrė administracinėn atsakomybėn patraukto L. Č. variuojamas automobilis „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir M. M. variuojama specialioji transporto priemonė „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko kilus eismo įvykiui buvo sugadinti abu automobiliai, nežymiai sutrikdyta automobilio „Škoda“ vairuotojo M. M. ir keleivio E. Š. sveikata, tačiau byloje ginčijamas priežastinis ryšys tarp transporto priemonių vairuotojų veikų bei sukeltų padarinių. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad L. Č. veiksmai, nesiimant visų būtinų atsargumo priemonių, rikiuojantis iš antros eismo juostos į pirmąją eismo juostą, neįsitikinus, kad tai daryti bus saugu, tokiu būdu neduodant kelio pirmoje eismo juostoje ta pačia kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui, t. y. KET 9, 101, 104 punktų pažeidimai, buvo esminė eismo įvykio kilimo sąlyga. Tuo metu apeliantas teigia, jog esminė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo vairuotojo M. M. padarytas KET 186 punkto pažeidimas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Šiame kontekste, be kita ko, analizuojant ir apeliacinio skundo argumentus dėl KET 101 ir 104 punktų bei KET 186 punkto tarpusavio santykio, visų pirma pabrėžtina tai, jog bylai nėra reikšmingas skunde keliamas aptartų KET normų galimos konkurencijos klausimas, kadangi nustatant ginčijamą priežastinį ryšį turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančių asmenų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, taip pat būtina nustatyti, ar galimi pažeidimai buvo eismo įvykio priežastis. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, KET 186 punkte nustatytų sąlygų, numatančių specialiųjų transporto priemonių eismo ypatumus, pažeidimas savaime nesuteikia teisės preziumuoti specialiųjų transporto priemonių vairuotojų kaltės, neįvertinus ar galimi pažeidimai buvo eismo įvykio priežastis.
10. Pastebėtina tai, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ir tais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017, 2K-18-976-2021, 2K-141-697/2021 ir kt.). Tokiais atvejais svarbus būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymo esmė – nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Ji nustatoma modeliuojant situaciją taip, kad paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvių padarytas taisyklių pažeidimas, paliekant kito dalyvio KET pažeidimą ir sprendžiant, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-578/2011, 2K-228-303/2015).???
11. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto skundą dėl Institucijos nutarimo, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, nustatė, jog L. Č., pareigūnams būnant apie 50 m atstumu iki jo vairuojamo „Volvo“, matė policijos pareigūno vairuojamą „Škoda“ automobilį su įjungtu šviesos signalu, dėl to pradėjo stabdyti, tačiau tuo metu, kai policijos pareigūno vairuojama „Škoda“, apvažiavusi kliūtį pirmojoje eismo juostoje, rikiavosi į pirmąją eismo juostą, L. Č. neįsitikinęs manevro saugumu taip pat pradėjo rikiuotis į pirmąją eismo juostą ir nedavė kelio pirmoje eismo juostoje ta pačia kryptimi važiuojančiam „Škoda“ automobiliui.
12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šias nagrinėjimo įvykio aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė įvertinęs byloje surinktus įrodymus, objektyviai atspindinčius nagrinėjamo įvykio aplinkybes, t. y. byloje esančius vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, jog pareigūnams būnant apie 50 m atstumu iki L. Č. vairuojamo „Volvo“, šio automobilio stabdymo žibintai įsijungė, automobilis „Volvo“ pradėjo stabdyti, tuo metu „Škoda“ įvažinėjo į pirmąją eismo juostą, ir tik tuo metu L. Č. su įjungtu dešinio posūkio žibintų pradėjo rikiuotis į pirmąją eismo juostą. Pakartotinai peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą pavadinimu „test_ch1_<...>64950“ matyti tai, jog L. Č. transporto priemonę pradeda stabdyti antrojoje eismo juostoje 16:46:57 val., posūkio signalą įjungia 16:47:00 val., po ko, neįsitikinęs manevro saugumu, iš karto – 16:47:01 val., rikiuojasi į pirmą eismo juostą, dėl ko 16:47:02 val. transporto priemonės susiduria pirmojoje eismo juostoje, tai patvirtina ir 2021 m. lapkričio 2 d. eismo įvykio schema, kuria remiantis įbrėžimai ant kelio važiuojamosios dalies nuo automobilių stabdymo žymės yra užfiksuoti tik pirmoje eismo juostoje. Šiame kontekste pabrėžtina tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui rikiuojantis į pirmąją eismo juostą 16:47:01 val., policijos pareigūno variuojamas automobilis jau judėjo pirmąja eismo juosta, o L. Č., persirikiuodamas į pirmąją eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir užkirto kelią pirmoje eismo juostoje ta pačia kryptimi tiesiai važiuojančiam policijos pareigūnų automobiliui.
13. Vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes patvirtino ir įvykio liudytojai M. M. ir E. Š., be kita ko, pabrėždami, kad eismo įvykis įvyko jiems grįžus į pirmąją eismo juostą, taip pat ir administracinėn atsakomybėn patraukto L. Č. parodymai. L. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad jo važiavimo trajektorija, priekyje, antroje eismo juostoje, važiavo dar vienas automobilis, iki kurio buvo apie 30 metrų atstumas, dėl ko iš esmės nebuvo jokios kitos priežasties 16:46:57 val. stabdyti vairuojamą transporto priemonę. Pastarasis taip pat pripažino, kad, važiuojant antra eismo juosta, matė jam iš paskos atvažiuojančio policijos automobilio šviesos signalus (be garsinio signalo), kai atstumas iki šio policijos automobilio buvo apie 50 metrų. Nurodė, kad tai pamatęs įjungė dešinio posūkio signalą, pradėjo rikiuotis į pirmą eismo juostą, norėdamas praleisti policijos automobilį, po ko įvyko susidūrimas. Analizuojant pastarojo parodymus atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad L. Č. apklausiamas pirmosios instancijos teisme pripažino, jog policijos pareigūnų automobilis „grįžinėjo“ į pirmą eismo juostą, taigi, nėra pagrindo spręsti, kad pastarasis negalėjo nuspėti, kur važiuos policijos automobilis, ar nematė „automobilio grįžimo manevro“.
14. Taigi, apygardos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, faktines administracinio nusižengimo aplinkybes nustatė remdamasis leistinais įrodymais, kurių pakanka administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltei pagrįsti. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina tai, jog L. Č. vairuodamas automobilį „Volvo V50“, iš anksto matydamas iš paskos atvažiuojančią specialiąją transporto priemonę su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais bei jos judėjimo trajektoriją, siekdamas praleisti policijos automobilį, prieš manevro atlikimą įjungęs šviesos signalą, pradėjo rikiuotis į pirmąją eismo juostą, tačiau neįsitikino atliekamo manevro saugumu, suvokdamas, jog jo judėjimo trajektorija ta pačia kryptimi važiavo policijos pareigūnų vairuojama transporto priemonė, tęsė savo manevrą ir nedavė kelio pirmoje eismo juostoje ta pačia kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui „Škoda“.
15. Byloje esantys įrodymai patvirtina tai, jog nepaisant aiškiai matomos specialiosios transporto priemonės su įjungtais specialiais mėlynų ir raudonų švyturėlių signalais, administracinėn atsakomybėn patrauktas L. Č., rikiuodamasis į pirmąją eismo juostą, specialiosios transporto priemonės judėjimo kryptimi, sudarė avarinę situaciją, taigi, pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo L. Č. veiksmai, prieštaravę KET reikalavimams, nes jis, atlikdamas manevrą, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepraleido iš paskos lenkiančio automobilio ir taip sudarė jam kliūtį.
16. Atitinkamai konstatuotina ir tai, jog skunde deklaruojamas KET 186 punkto pažeidimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, kadangi šis pažeidimas yra grindžiamas deklaratyviu teiginiu, jog garsinės signalizacijos neįjungimas kliudė vairuotojui L. Č. savalaikiai pastebėti specialaus transporto judėjimą ir duoti jam kelią. Tokios nurodomos aplinkybės prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kuriomis remiantis L. Č. specialiąją transporto priemonę pastebėjo prieš 50 m, dėl ko stabdė vairuojamą transporto priemonę ir siekė pakeisti važiavimo trajektoriją, t. y. kaltininkas ne tik turėjo realią galimybę pastebėti pavojų keliančias aplinkybes, tačiau šias ir pastebėjęs ėmėsi nerūpestingų veiksmų, kurie buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga. Kaip paminėta, nagrinėjamoje byloje įjungtų specialiųjų mėlynų ir raudonų švyturėlių signalų pakako savalaikiai pastebėti specialiąją transporto priemonę, dėl ko specialaus garsinio signalo nepanaudojimas ar skunde nurodomas galimas greičio viršijimas, eliminavus L. Č. nusikalstamai nerūpestingą manevravimą, nebūtų sukėlę eismo įvykio, jei, kaip minėta, L. Č. būtų įsitikinęs manevro saugumu ir būtų davęs kelią lenkiančiai transporto priemonei. Todėl teismas sprendžia, kad M. M. veiksmuose nebuvo KET pažeidimo požymio priežastiniu ryšiu susijusio su kilusiais padariniais.
17. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos, patvirtintos Policijos generalinio komisaro 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-349, 2.9 punktą B kategorijos pranešimas apie įvykį – yra pranešimas apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką ar įvykį, kai nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai gali kilti pavojus, yra neteisėto turto pasisavinimo ar jo sunaikinimo pavojus, kiti teisės pažeidimai, kai gali kilti pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai (nustatoma, kai reaguoti reikia skubiai). Taigi, ir „B“ kategorijos pranešimas apie įvykį patenka į KET 186 punkte numatytą išimčių sąrašą, kai specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais bei nepaisyti KET V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXI1, XXII skyrių ir 1–3 priedų reikalavimų.
18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog skundžiama nutartimi buvo įvertintos visos teisingam sprendimui priimti reikšmingos aplinkybės, kurių pakanka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti, todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių nei dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo padarymo fakto, nei dėl L. Č. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Todėl aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, tinkamai išanalizavo byloje surinktų įrodymų visumą, bei pagrįstai nustatė, jog L. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, su šio teismo išvadomis nesutikti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto L. Č. atstovo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.