Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Vladui Miliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato J. Jasaičio (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo Gyčio Vaitkevičiaus nutarimo Nr. 10-ANR-N-1178-2022 (ROIK: 21148809573) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. tyrėjas Gytis Vaitkevičius nutarimu Nr. 10-ANR-N-1178-2022 L. Č. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (- toliau ANK) 423 straipsnio 2 dalyje, kad jis 2021 m. lapkričio 2 d., apie 16:49 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Volvo V50“, v/n (duomenys neskelbtini), prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, rikiuodamasis iš antros eismo juostos į pirmąją eismo juostą nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nedavė kelio pirmoje eismo juostoje ta pačia kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui „Škoda“, v/n (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, po susidūrimo automobilis „Škoda“ užvažiavo ant šaligatvio ir vertėsi. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai, nukentėjo „Škoda“ automobilį vairavęs M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir kartu „Škoda“ automobilyje važiavęs keleivis E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), jų patirti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais L. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LRV 2002-12-11 nutarimu Nr.1950 9, 101, 104 punktų reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje.

Už padarytą administracinį nusižengimą L. Č. buvo nubaustas 200 Eur dydžio bauda.

II. Skundo argumentai

III. Atsiliepimo į skundą argumentai

IV. Administracinio nusižengimo teisenos metu surinkti ir ištirti duomenys

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu Nr. 10-ANR-N-1178-2022 L. Č. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje.

Iš 2021 m. lapkričio 2 d. Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos tarnybos organizavimo poskyrio vyr. tyrėjo M. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021-11-02 vykdant tarnybinės pareigas iš Vilniaus AVPK OVS gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Nustatyta, kad 2021-11-02 apie 16:49 val. (duomenys neskelbtini), blaivus, uniformuotas, tarnybos metu Vilniaus AVPK vyr. patrulis M. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., vairuojant tarnybinį automobilį „Škoda Yeti“, v/n (duomenys neskelbtini) su įjungtais švyturėliais ir specialiais garso signalais, važiuodamas pirma eismo juosta susidūrė su priekyje važiavusiu ir iš antros eismo juostos į pirmąją besirikiavusiu automobiliu „Volvo V50“, v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. Č.. Po susidūrimo automobilis „Škoda“ užvažiavo ant šaligatvio ir vertėsi. Įvykio metu nukentėjo automobilio „Škoda Yeti“ vairuotojas M. M., kuris išleistas iš RVU ligoninės gydytis ambulatoriškai nustačius kairiojo riešo patempimą ir šio automobilio keleivis, blaivus, uniformuotas Vilniaus AVPK PR vyr. patrulis E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris išleistas iš RVU ligoninės gydytis ambulatoriškai nustačius galvos sumušimą, kairiojo riešo bei plaštakos nubrozdinimus.

Iš bendrojo pagalbos žiūryklės pažymos matyti, kad 2021-11-02 16:49 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu šalia kapinių apsivertė automobilis „Škoda“, v/n (duomenys neskelbtini) Eismo įvykyje dalyvavo automobilis „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini).

Iš 2021-11-02 eismo įvykio schemos matyti, kad eismo įvykio metu susidūrė automobiliai Škoda Yeti“, v/n (duomenys neskelbtini) bei „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini). Schemoje užfiksuoti duomenis, susiję su transporto priemonių išsidėstytų kelio važiuojamojoje dalyje; išlikę užfiksuoti pėdsakai (padangų stabdymo žymės, stiklų, nuolaužų šukės ir kt.).

Iš eismo įvykio schemos priedo – papildomi duomenis apie eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai.

Iš 2021 m. lapkričio 2 d. L. Č. paaiškinimo policijai matyti, kad jis 2021 m. lapkričio 2 d. maždaug 17.00 val. vairavo automobilį „Volvo V50“, v/n (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, kuris priklauso J. Č.. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini). Oro sąlygos buvo geros, jau pradėjo temti. Važiavo asfalto danga, dviejų eismo juostų į vieną pusę, važiavo 40 km/h greičiu, žibintai buvo įjungti, važiavo antra eismo juostą, jam iš paskos tą pačią eismo juosta apie 30 metrų atstumu važiavo kitas automobilis, ir už kurio į antrą juostą persirikiavo policijos mašina su įjungtais žibintais raudona - mėlyna spalva, minėti žibintai mirksėjo. Jis pradėjo po truputi rikiuotis į dešinę, rikiavimo metu įvyko kontaktas, kurio metu policijos automobilis užvirto ant šaligatvio. Po įvykio abu automobiliai buvo apgadinti, vėliau policijos pareigūnas buvo išvežtas į gydymo įstaigą.

Iš Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio M. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021-11-02 d. apie 16:37 val. patruliuojant tarnybiniu automobiliu „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) borto Nr. VI729 kartu su Vilniaus APVK Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu E. Š. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) į centro pusę važiuoja automobilis „DODGE“, kurio vairuotojas galimai neblaivus (B lygio pranešimas). Reaguojant į iškvietimą, jis vairavo automobilį, keleivio vietoje sėdėjo E. Š.. Iš (duomenys neskelbtini) pasukus Į (duomenys neskelbtini) judėjo su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliais bei garso signalu. Buvo pakankamai šviesu, gatvių apšvietimas neįjungtas, kelio danga - sausa. (duomenys neskelbtini) pravažiavus (duomenys neskelbtini) kapines, eismas tuo metu buvo intensyvus. Toje vietoje, kur kelias išplatėja į dvi eismo juostas jų važiuojamąja kryptimi, ta pačia kryptimi važiuojantis automobilis „Audi“ pasiliko antrojoje eismo juostoje ir nepasitraukė į dešinę. Įvertindamas tai, kad pirmoji juosia yra laisva ir į ją nesirikiuoja kiti automobiliai, pasirinko važiuoti pirmąja juosta. Važiuodami pirmoje juostoje naudojo raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius bei garso signalą, o ta pačia kryptimi važiavę automobiliai pristabdydavo, tačiau į pirmą juostą nesitraukė, kad praleisti tarnybinį transportą. Važiuojant pirma juosta važiavo maždaug 60 km/h greičiu, kuomet prieš juos antrojoje juostoje važiavęs automobilis VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įjungė dešinės pusės posūkio signalą ir pradėjo rikiuotis į pirmą juostą. Pastebėjęs VOLVO automobilio vairuotojo manevrą, pradėjo stabdyti ir nukreipė jų automobilį dešiniau, taip kliudydamas bortą, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko ir atsitrenkė į VOLVO automobilio dešinį šoną. Automobilis apsivertė ir sustojo ant šaligatvio, ant kairės automobilio pusės. Įvykio metu buvo prisisegęs saugos diržą. Abu automobiliai stipriai apgadinti. Į įvykio vietą atvykę GMP 0803 medikai apžiūrėję sužalojimus, nusprendė vežti jį į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje buvo nustatytas kairės rankos riešo raiščių patempimas. Dėl patirtų sužalojimų turėjo nedarbingumą nuo 2021-11-02 iki 2021-11-19.

Iš Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio E. Š. tarnybinio pranešimo matyti 2021-11-02 d. apie 16:37 val. patruliuojant automobiliu „Škoda Yeti“, vaisi. Nr. (duomenys neskelbtini) borto Nr. V1729 su Vilniaus APVK Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu M. M. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) į centro pusę važiuoja automobilis DODGE. kurio vairuotojas galimai neblaivus (B lygio pranešimas). Reaguojant į iškvietimą, jis sėdėjo keleivio vietoje, automobilį vairavo M. M.. Iš (duomenys neskelbtini) pasukus į (duomenys neskelbtini) judėjo link (duomenys neskelbtini) su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliais bei garso signalu. Buvo pakankamai šviesu, gatvių apšvietimas neįjungtas, kelio danga - sausa. (duomenys neskelbtini) pravažiavus (duomenys neskelbtini) kapines, eismas tuo metu buvo intensyvus. Toje vietoje, kur kelias išplatėja į dvi eismo juostas jų važiuojamąja kryptimi, ta pačia kryptimi važiuojantis automobilis „Audi“ pasiliko antrojoje eismo juostoje ir nepasitraukė į dešinę, todėl M. M., įvertindamas tai, kad pirmoji juosta yra laisva ir į ją nesirikiuoja kiti automobiliai, pasirinko važiuoti būtent pirmąja juosta. Važiuodami pirmoje juostoje naudojome raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius bei garso signalą, o ta pačia kryptimi važiavę automobiliai pristabdydavo, tačiau į pirmą juostą nesitraukė praleisdami tarnybinį transportą. Važiuojant pirma juosta važiavo daugmaž 60-70 km/h greičiu, apvažiavo kelis automobilius, kuomet prieš juos antrojoje juostoje važiavęs automobilis VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įjungė dešinės pusės posūkio signalą ir pradėjo rikiuotis į pirma juostą. M. M., pastebėjęs VOLVO automobilio vairuotojo manevrą pradėjo stabdyti ir nukreipė jų automobilį dešiniau, taip kliudydamas bortą, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko ir atsitrenkė į VOLVO automobilio dešinį šoną. Automobilis, kuriame buvo, apsivertė ir sustojo ant šaligatvio ant kairės automobilio pusės. Įvykio metu buvo prisisegęs saugos diržą. Abu automobiliai stipriai apgadinti. 1 įvykio vielą atvykę GMP 0803 apžiūrėję sužalojimų nenustatė, tad dėl galvos skausmo ir lengvo svaigimo į RVUL nuvyko savarankiškai iškart po įvykio, kur po apžiūros buvo nustatytas plaštakos nubrozdinimas ir galvos sumušimas. Dėl patirtų sužalojimų nedarbingumo neturėjo.

Iš teismo medicinos specialisto J. M. Paliulio paaiškinimo matyti, kad M. M. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.

V. Skundo teisme nagrinėjimo metu surinkti duomenys

Liudytojas M. M. teismo posėdyje paaiškino, kad tą diena jis patruliavo su kolega E. Š. Vilniaus mieste, kai buvo gautas pranešimas apie galimai girtą vairuotoją bevažiuojanti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pr. pusės pro (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) žiedo. Šiam pranešimui suteikta „B“ kategorijos lygis, todėl jų ekipažas privalėjo nuvykti į nurodytą vietą per 20 min. Nusukus į (duomenys neskelbtini). eismo intensyvumas buvo vidutinis. Už (duomenys neskelbtini) prie gatvės susiurėjimo buvo daug automobilių, todėl jis buvo priverstas apvažiuoti per priešpriešinę eismo juostą. Tie automobiliai jį praleido. Kol važiavo nuo (duomenys neskelbtini) buvo įjungti švyturėliai ir garso signalas, per sankryžą irgi buvo įjungtas garso signalas. Išplatėjus eismo juostoms, važiavo priešpriešine eismo juosta, automobilių buvo daug, pilnai užverstos abi eismo juostos. Tada žinodamas, kad priekyje kelio juostų išsiskyrimas, turėjo grįžti į savo eismo juostą, kad galėtų važiuoti toliau tiesiai. Automobilį „Volvo“ liudytojas pamatė, kai šis automobilis pasuko iš antros eismo juostos į pirmą. Atstumas buvo per vieną automobilį. „Volvo“ važiavo antra eismo juosta. Visi automobiliai buvo įprastiniai, ne vilkikai. Jo teigimu, jis matė laisvą pirmą eismo juostą, į kurią jis ir rikiavosi. Garsinio signalo įjungęs gal tuo metu ir nebuvo, tačiau važiavo su įjungtais švyturėlių šviesos signalais. Jo teigimu jis tekėjosi, jog automobilio „Volvo“ vairuotojas mato atvažiuojantį policijos pareigūnų tarnybinį automobilį su įjungtais šviesos signalais, kad „Volvo“ vairuotojas sustos ir niekur nevažiuos. Nuo gatvių susiaurėjimo pabaigos jo vairuojamas automobilis važiavo vis greičiau, gal kokiu 60-70 km/h greičiu. Prieš smūgį jis dar bandė išvengti susidūrimo, stabdė bei suko į dešinę, tačiau išvengti eismo įvykio nepavyko, jo vairuojamas automobilis „Škoda“ užlėkė ant dešinio kelkraščio bei apsivertė. Maksimalus greitis iškvietimo metu galėjo siekti ir 100 km/h. Jis garsinį signalą buvo išjungęs tais momentais, kai to neprireikdavo, kad neblaškyti kitų eismo dalyviu dėmesio. Mano, kad jis važiavo pakankamai saugiai. Jis kaip vairuotojas ankščiau yra padaręs kelis KET pažeidimus. Prieš susidūrimą jis dar spėjo pilnai įvažiuoti į pirmą eismo juostą. „Volvo“ automobilis dešine puse buvo įvažiavęs į jų eismo juostą. Teismo posėdyje peržiūrėjus tyrimo medžiagoje esamą vaizdo įrašą liudytojas M. M. paaiškino, kad garsinį signalą įjungdavo tik tais momentais, kai buvo intensyvus eismas ir siekiant atkreipti kitų vairuotojų dėmesį. Jei nėra intensyvumo, tai garso signalas nebuvo jungiamas.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad automobilio „Volvo“ vairuotojui yra kaltinimas, kad nesiėmė būtinų atsargumo priemonių. Apklausti liudytojai, peržiūrėtas vaizdo įrašas, prieš tai ir advokatas ir L. Č. žiūrėjo. Vaizdo įraše pareigūnai važiuoja su įjungtais švyturėliais kartais įjungdami garso signalus. Privažiuojant prie šito Volvo automobilio, L. Č. pasakė, kad pradėjo stabdyti dėl gairelės, nuotraukose matyti, kad yra viena gairelė, kuri yra ties skiriamąja juosta, ji visiškai netruko pravažiavimui, važiuojamoji dalis nėra susiaurinta, nurodė, kad toks paaiškinimas yra gynybinė pozicija. Policijos automobilis rikiavosi į antrą juostą, atstovas atkreipė dėmesį, kad nepersirikiavo, jis apvažiavo pirmoje eismo juostoje stovintį automobilį, greitis gana didelis, nes pareigūnai skubėjo į svarbų iškvietimą. Policija labai principingai žiūri į neblaivius vairuotojus, šiuo atveju policijos pareigūnų automobilis grįžo. L. Č. stabdė pakankamai ilgą laiką, matė visą vaizdo įrašą nuo pradžių, jie tokius vairuotojus apvažiuodavo per pirmą eismo juostą, jei jie būtų laukę, jie niekur nebūtų spėję. Policijos pareigūnas grįžo į savo eismo juostą ir važiavo toliau, šiuo atveju L. Č. sumąstė sumažinti greitį iki minimalaus, įjungė dešinio posūkio signalą ir užtvėrė abi eismo juostas, policijos pareigūnai negalėjo niekur važiuoti, todėl įvyko eismo įvykis. Gal tai ne patirtis vairuotojo, gal priimtas sprendimas ne laiku ir ne vietoje. Nes kiti vairuotojai, kur važiavo, ten ir sustojo. Jei jau keičiama kryptis, reikia įsitikinti tūkstančiu procentu, kad niekam nebus pakenkta. Prašo palikti sprendimą nepakeistą ir skundą atmesti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas teismo posėdyje pabrėžė, jog ne viskas visai taip ir ne viskas taip yra baisu. Advokato manymu, jei policija būtų objektyvi, tai jie būtų nagrinėję šitą bylą kitaip, policijos vairuotojas irgi būtų patraukas administracinėn atsakomybėn paliekant teismui išsiaiškinti teisybę. Dabar gaunasi taip, kai jie atėjo buvo pakeistas pareigūnas, nes pradžioje buvo pareigūnė mergina, jis pasakė L. Č., kad sprendimą paskelbs po 15 min. Ji tada pasakė: “kaip jūs sugebate surašyti sprendimą per tiek laiko?“, bet mintis ta, kaip policija nagrinėja tokias bylas. Šitas nutarimas nepagrįstas, nes jame nėra jokios įrodymų analizės ir vertinimo. Taisyklių 101 p. sako, kad vairuotojas prieš keisdamas važiavimo kryptį privalo įsitikinti, kad tai yra saugu. 104 p. sako, kad privalo duoti kelią transporto priemonėms. Ne kartą klausė liudytojo policijos pareigūno ar jis žino taisyklių punktus. Pažymėjo, kad visą laiką sakė ir policijos pareigūnui ir dabar, kad policijos pareigūnai vyko ne į A reikšmės įvykį, o į B, dėl to nereikia važiuoti kaip Šumacheriui miesto gatvėmis piko metu. Policijos pareigūnas samprotavo, čia jau atsitiko eismo įvykis, nes policijos vairuotojas važiavo tokiu greičiu. Nuo 2019 m. pateikti duomenys rodo, kad policijos pareigūnas vairavęs tarnybinį automobilį įvykio metu, du kartus buvo baustas, nes vairavo 35 ir 36 km/h greičiu daugiau negu leistina, jis lygiai taip pat ir darbe vairuoja. Taip pat, spec. transporto priemonių vairuotojai važiuodami kelyje su garso signalais gali nepaisyti taisyklių ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jei nepakenks eismo saugumui ir įsitikins, kad yra duotas kelias, va čia ir yra atsakymas. Vilniuje tokiu greičiu piko metu negalima vairuoti. Matoma prieš pat susidūrimą, kad jis aplenkia automobilį, kuris stovi eismo juostoje, jis važiuoja apžergdamas punktyrinę liniją, tai dabar kai atstovas sako, kad abu vairuotojai mato ir supranta vienas kitą, tai atkreipė dėmesį, kad vairuotojas visada žiūri į priekį, abu policininkai pasakė, kad galimai nebuvo įjungę garso signalo. L. Č. aiškina, kodėl jis persirikiavo, nes laikėsi eismo taisyklių, nenorėjo būti nubaustas, parodė dešinį posūkį. Jis rikiavosi, kad būtų užleista antra juosta, iš ko jis galėjo suprasti, jei policijos pareigūnas greitėdamas važiavo apžergdamas abi eismo juostas. L. Č. jaunas, važiuoja atsargiai, bet eisme gali dalyvauti visi. Nebuvo įjungtas garso signalas, L. Č. praranda galimybę iš anksto pamatyti, išgirsti policijos automobilį. Policijos vairuotojas neįsitikino, kad L. Č. jam duoda kelią, tai čia jokie keiksmai nepadės. Kadangi visi susijaudinę atsitikus eismo įvykiui, pagrindinis šaltinis šioje byloje yra vaizdo įrašas. Šiuo atveju, kaip oponentas sako, kad L. Č. ilgai stabdė, bet niekas jam netrukdo stabdyti, suprantama, jis gal pristabdė pamatęs policijos automobilį, nei vienas vairuotojas negali per sekundę priimti sprendimo. Jo manymu, L. Č. šioje situacijoje padarė viską, kaip reikalauja taisyklės. Policijos pareigūnai netraukia savo darbuotojų atsakomybėn. Jei nebūtų policijos automobilio, tai ši byla būtų labai paprasta. Labai apmaudu, kad jaunas vairuotojas, neturėjęs eismo įvykių, traukiamas atsakomybėn, turi gaišti laiką, samdytis advokatą ir turi įrodinėti, kad žemė nėra lagamino formos. Nėra jokio nusistatymo prieš policiją, bet jie patys nesugeba objektyviai išnagrinėti eismo įvykių, kuriuose jie patys dalyvavo. Tiki, kad teisėjas įsigilins į bylos esmę ir priims teisingą sprendimą. Supranta, kad tai yra principinė byla, kažkuri iš šalių skųs. Nusiteikęs eiti iki Aukščiausiojo Teismo, teisybė turi būti surasta. Supranta, kad buvo prietema, kelias buvo sausas, eismas nebuvo toks intensyvus, eismo taisyklės ir žmogiška logika reikalavo, kad policijos pareigūnai važiuotų saugiai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Skundą per savo atstovą padavęs L. Č. – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ne teismo tvarka priimtu nutarimu buvo pripažintas padaręs pavojingą veiką - administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje. Šio straipsnio nuostatos numato atsakomybę už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kai užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

KET 9 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punktas numato, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 104 punktas numato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

ANK 423 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį KET pažeidimą. Administracinė atsakomybė gali kilti tik tais atvejais, kai yra nustatomi visi būtinieji administracinio nusižengimo sudėties požymiai. ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo objektyviąją pusę sudaro tokie būtinieji požymiai: veika (pasireiškianti KET pažeidimu), padariniai (pasireiškiantys nežymiu kito asmens sveikatos sutrikdymu) ir priežastinis ryšys tarp veikos bei padarinių.

Iš skundžiamo nutarimo Nr. 10-ANR-N-1178-2022 matyti, jog Institucija savo sprendimą dėl L. Č. patraukimo administracinėn atsakomybėn grindė tuo, jog automobilio „Volvo V50“, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, rikiuodamasis iš antros eismo juostos į pirmąją eismo juostą nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nedavė kelio pirmoje eismo juostoje ta pačia kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui „Škoda“, v/n (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, po susidūrimo automobilis „Škoda“ užvažiavo ant šaligatvio ir vertėsi. Eismo įvykio metu buvo nežymiai sužaloti policijos automobilyje važiavę pareigūnai. Taigi Institucija konstatavo, kad L. Č. nesilaikė KET 101 ir 104 punktų reikalavimų ir būtent dėl to kilo eismo įvykis. Su tokia Institucijos pozicija teismas iš esmės sutinka.

L. Č. ir jo atstovas skundu įrodinėdami, kad dėl eismo įvykio yra kaltas policijos tarnybinio automobilio „Škoda“ vairuotojas M. M., iš esmės tokią poziciją grindžia KET 186 punkto nesilaikymu, t. y. tvirtina, kad policijos automobilio vairuotojas pažeidė šio punkto reikalavimą - nepakenkti eismo saugumui, nes betarpiškai prieš eismo įvykį „Škoda“ automobilis važiavo tik su įjungtais šviesos švyturėliais, garsinis signalas nebuvo įjungtas, kas pasak skundą padavusio atstovo, tai sukliudė vairuotojui L. Č. savalaikiai pastebėti policijos automobilį. Be to, pasak atstovą, į gautą pranešimą, kuris pagal Policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos, patvirtintos Policijos generalinio komisaro 2020-04-30 įsakymu Nr. 5-V-349, 2.9 punktą priskiriamas „B“ kategorijos įvykiams, todėl jo manymu, tai nebuvo būtinumas skubiai vykti į įvykio vietą, nes tai nėra susiję su žmogaus gyvybės gelbėjimu ir kt.. KET 101 punkto įtvirtina imperatyvią pareigą, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Iš byloje esančių liudytojų M. M. ir E. Š. parodymų, taip pat jų rašytinių paaiškinimų (tarnybiniai pranešimai) matyti, kad pastarieji nuosekliai aiškino, jog policijos pareigūnų vairuojamas automobilis „Škoda“ vykęs tikrinti gautą informacija dėl asmens (vairuotojo) transporto priemonės vairavimo esant galimai apsvaigimo būsenoje link (duomenys neskelbtini) žiedo, važiavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Liudytojų teigimu jų automobilis „Škoda“ priklausomai nuo tuo metu buvusios situacijos kelyje, važiavo greičiu nuo 50-60 km/h iki 100 km/h. Tomis kelio atkarpomis kai eismas nebuvo intensyvus – automobilio „Škoda“ greitis padidėdavo iki 80-100 km/h, kai jų automobilis artėdavo prie gatvių sankryžos bei jį pravažiuodavo, kai „Škoda“ važiavo (duomenys neskelbtini). tarp (duomenys neskelbtini) kapinių (toje vietoje yra kelio susiaurėjimas); kai buvo lenkiamos kitos transporto priemonės – tai policijos pareigūnų automobilio „Škoda“ važiavimo greitis sumažėdavo iki 30-40 km/h. Liudytojų teigimu automobilyje „Škoda“ šviesos signalai buvo įjungti nuolat, o garsinis signalas buvo jungiamas tik tada, kai priekyje susidarydavo transporto priemonių intensyvesnis eismas. Pravažiavus (duomenys neskelbtini) kapinės (duomenys neskelbtini) gatvėje yra kelio važiuojamosios dalies praplatėjimas iš vienos eismo juostos į dvi juostos. Pradžioje „Škoda“ automobilis važiavo pirma eismo juostą, po to, teko persikirčiuoti į antrą eismo juostą dėl priekyje buvusios kliūties (pirmoje eismo juostoje stovėjo automobilis su įjungtais avariniais žibintais). Pasak liudytojus, apie 50 metrų atstumu priekyje antroje eismo juostoje jie pamatė bevažiuojantį automobilį „Volvo“, kliūčių matyti atvažiuojanti policijos pareigūnų automobilį su įjungtais šviesos žibintais nebuvo. „Škoda“ vairuotojas nusprendė aplenkti automobilį „Volvo“ manevruojant į pirmą eismo juostą, tačiau pasak liudytojus, „Volvo“ vairuotojas netrukus pradėjo stabdyti savo automobilį, nes užsidegė stabdymo žibintai, įjungę dešinio posūkio žibintą bei pradėjo rikiuotis į tą pačią pirmą eismo juostą, kurią jau važiavo L. Č. lenkiantis policijos automobilis „Škoda“. Toks manevravimas buvo netikėtas, automobilis „Volvo“ praktiškai savo priekinę dalimi buvo jau kiek įvažiavęs į pirmą eismo juostą, o jo galinę dalis buvo dar likusi antroje eismo juostoje. M. M. teigimu, jis dar bandė išvengti susidūrimo, suko „Škodos“ vairą į dešinę, stabdė, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko, netrukus užvažiavus ant dešinio kelkraščio „Škoda“ apsivertė.

Pareiškėjo skunde teigiama, kad jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad L. Č. girdėjo policijos pareigūnų panaudotus garso specialiuosius signalus, taip pat įrodymų, kurie patvirtintų, kad L. Č. suprato, jog link jo atvažiuoja specialusis transportas – policijos pareigūnų automobilis, byloje nėra. Sutikti su tokiais teiginiais teismas neturi pagrindo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisme nurodė matęs policijos pareigūnų automobilį su švyturėliais dar „Škodai“ važiuojant pirmoje eismo juostoje, apie 50 metrų atstumu. L. Č. nurodė, kad policijos pareigūnų automobilyje mirksėjo švyturėliai raudonos - mėlynos spalvos. Tokius jo teiginius iš esmės patvirtina ir liudytojų M. M. bei E. Š. parodymai, kad automobiliui „Škoda“ išvažiavus į (duomenys neskelbtini) praplatėjimą, kur toje kelio atkarpoje kelio važiuojamoji dalis išsiskiria į dvi eismo juostas. Transporto priemonių intensyvumas buvo nedidelis, todėl būtinumo toliau važiuoti su įjungtu garsiniu signalu jau nebebuvo. Jie toliau važiavo su įjungtais šviesos signalais, ką faktiškai ir patvirtino L. Č.. Abu liudytojai kategoriškai teigia, jog didelio greičio jų automobilis „Škoda“ negalėjo išvysti, nes prieš tai jiems teko važiuoti gatvės susiaurėjime ties (duomenys neskelbtini) kapinių, tik pravažiavus kapinės „Škoda“ važiavimo greitis buvo palaipsniui didinamas. Skunde akcentuojama, jog „Škoda“ važiavimo greitis buvo nesaugus, tačiau teismo posėdyje apklausti minėti liudytojai, o taip pat ir pats L. Č. minėjo, jog eismas tuo metu (duomenys neskelbtini) gatvėje nebuvo intensyvus, važiavo pavieniai automobiliai, atstumai tarp jų buvo apie 30-50 metrų. Minėtų policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavy neprieštarauja, vieni kitus papildantys. Pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie iki eismo įvykio pažinojo L. Č., kad gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti. Jiems be jokios priežasties apkaltinti L. Č. administracinio nusižengimo padarymu nebūtų jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo. M. M. ir E. Š. paaiškinimus pateikė kaip liudytojai, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Atsižvelgiant į tai, netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra jokio pagrindo. Be to, jų teismo posėdyje nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka duomenis, užfiksuotus abiejų pareigūnų iš karto po įvykio rašytuose tarnybiniuose pranešimuose.

Aptarti įrodymai šiuo atveju suponuoja pagrįstą manymą, kad L. Č. aiškiai suprato, jog policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu, šviesos signalus (švyturėlius) naudojančiu automobiliu „Škoda“ nutarime nurodytomis aplinkybėmis yra lenkiamas, tai, kad jis matė atvažiuojantį automobilį „Škoda“ dar jai būnant pakankamai toli nuo jo vairuojamos transporto priemonės, byloja paties L. Č. elgesys eismo situacijoje – jis pristabdė savo automobilį (įsijungė „Volvo“ stabdymo žibintai), įjungęs dešino posūkio žibintą pradėjo manevruoti iš antros eismo juostos į pirmąją. Teisme jis patvirtino, kad toks jo manevravimas buvo atliktas siekiant netrukdyti jam iš paskos atvažiuojančiam policijos automobiliui.

Pareiškėjas skunde taip pat pabrėžė, jog policijos automobilio „Škoda“ vykimas į įvykio vietą gavus pranešimą (pranešimas priskirtas „B“ kategorijai) apie asmenį, kuris galimai vairavo transporto priemonę, vyko be aiškaus būtinumo gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Su tokiu advokato teiginiu teismas nesutinka, nes kaip seka iš skundo medžiagos policijos pareigūnų ekipažas vyko pagal pranešimą, siekiant patikrinti gautą informaciją apie asmenį, kuris galimai vairavo automobilį apsvaigimo būsenoje. Pažymėtina, kad į tokio pobūdžio pranešimą pareigūnai privalo nuvykti per 20 minučių, o turint omenyje į gautos informacijos aktualumą – asmuo galimai vairavo transporto priemonė važiuojant dienos metu Vilniaus miesto gatvėmis, kai toks asmens elgesys kėlė grėsmė eismo saugumui ir žmonių sveikatai, yra visiškai pateisinami policijos ekipažo elgesys kuo skubiau nuvykti į įvykio vietą bei užkardyti neteisėtos veikos vykdymą. Suprantama, kad vykstant pareigūnams pagal pranešimus tarnybiniu transportu yra važiuojama keliais, kur vyksta eismas bei pareigūnai privalo elgtis taip, kad nesukelti grėsmės kitiems eismo dalyviams. Teismo vertinimu, iš tyrimo medžiagos (įskaitant ir automobilyje „Škoda“ įrengto video registratoriaus padarytu vaizdo įrašu), vairuotojas M. M. esamoje eismo situacijoje iki transporto priemonių susidūrimo važiavo atitinkamų greičių, kuris tam tikromis kelio atkarpomis viršijo leistiną važiavimo greitį, tačiau toks policijos ekipažo greičio viršijimas buvo tuose kelio atkarpose, kur eismas nebuvo intensyvus.

Spręsdamas šį anksčiau nurodytą klausimą, ar policijos automobilio vairuotojas veiksmai buvo teisingi, teismas remiasi tolesnėmis vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis. Pagal objektyvią vaizdo medžiagą nustatyta, kad M. M. vairuojamas automobilis „Škoda“ į sankryžą su (duomenys neskelbtini) įvažiuoja ne tik saugiu greičiu, tačiau aiškiai matyti ir tai, kad kiti eismo dalyviai praleidžia policijos ekipažą, kitų transporto priemonių vairuotojai matė ir girdėjo įjungtų šviesos bei garso signalus, ekipažo judėjimo greitis kelio susiurėjime tarp (duomenys neskelbtini) kapinių irgi buvo minimalus, ir tik išvažiavus į gatvių praplatėjimą, kai abejuose eismo juostose važiavo pavieniai automobiliai, „Škoda“ palaipsniui pradėjo didinti važiavimo greitį. Iš esamo vaizdo įrašo gerai matyti, jog dar pareigūnams būnant apie 50 m atstumu iki L. Č. vairuojamo „Volvo“, šio automobilio stabdymo žibintai įsijungė, automobilis „Volvo“ pradėjo stabdyti, tuo metu „Škoda“ jau aplenkdama pareiškėjo vairuojamą automobilį jau pradėjo manevrą - įvažinėjo į pirmąją eismo juostą, ir tik tada, neįsitikinus L. Č. su įjungtu dešinio posūkio žibintų pradėjo rikiuotis irgi į pirmąją eismo juostą. Pažymėtina, kad prieš susidūrimą automobilyje „Škoda“ buvo įjungti šviesos signalo švyturėliai, L. Č. tai matė ir atitrinkamai reagavo paspaudus stabdį, todėl jo teiginys, jog jis nesuprato bei negalėjo numatyti policijos ekipažo judėjimo trajektorijos kelio eismo juostų atžvilgiu, yra nepagrįsti bei vertintini kritiškai. Būtina pažymėti ir tai, jog pagal 2021-11-02 eismo įvykio schemos duomenis įbrėžimai ant kelio važiuojamosios dalies nuo automobilių stabdymo žymės yra užfiksuoti pirmoje eismo juostoje.

Taigi, anksčiau išdėstytų argumentų pagrindu pritartina Institucijos padarytai išvadai, kad L. Č. prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, rikiuodamasis iš antros eismo juostos į pirmąją eismo juostą nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nedavė kelio pirmoje eismo juostoje ta pačia kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui „Škoda“, v/n (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, po susidūrimo automobilis „Škoda“ užvažiavo ant šaligatvio ir vertėsi, dėl ko buvo sugadinti abu automobiliai bei sužaloti „Škoda“ važiavę policijos pareigūnai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsniu

nutaria:

L. Č. atstovo advokato J. Jasaičio skundą netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2022 m. sausio 14 d. nutarimą Nr. 10-ANR-N-1178-2022 (ROIK: 21148809573).

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą