Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant institucijos, teikiančios byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovui P. T., dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo, institucija, teikianti byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės pareikštas reikalavimas padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė R. R. nurodė, kad padėtis po to, kai vaikams buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė. Atstovė nurodė, kad manytina, jog atsakovas yra pajėgus mokėti ieškovės prašomą išlaikymą, nes gyvena ir dirba užsienyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo

6. Nustatyta, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-418-753/2008 patvirtina K. A. ir P. T. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kad P. T. teiks išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. T. ir R. T. periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 2 MGL kas mėnesį nuo nutarties priėmimo iki vaikų pilnametystės. Ieškovė prašo padidinti priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, motyvuodama padidėjusiais vaikų poreikiais.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas pasisakydamas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

8. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Pažymėtina, kad, nustačius pagrindą pakeisti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, turi būti sprendžiama dėl paties išlaikymo dydžio, o tas turi būti daroma taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir atitinkamai jų galimybes teikti išlaikymą, būtiną vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors vienoje byloje yra pasisakęs, jog, vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Todėl aplinkybes, kad vaikų poreikiai padidėjo jiems paaugus, turi įrodyti ieškovas.

10. Nustatyta, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-418-753/2008 patvirtinta taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo nepilnamečiams vaikams D. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 2 MGL kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kai vaikams atitinkamai buvo beveik penkeri metai ir beveik dveji metai. Ieškovė nuo minėto teismo sprendimo padidėjusius nepilnamečių vaikų poreikius detalizuoja ieškinyje, nurodydama, jog jų poreikiams patenkinti reikalinga apie 405,00 Eur suma kiekvienam vaikui per mėnesį: maistui – 170,00 Eur, komunaliniams ir kitiems mokesčiams – 30,00 Eur, laisvalaikiui, šventėms, pramogoms, atostogoms – 40,00 Eur, aprangai, avalynei – 45,00 Eur, higienos prekėms, plaukų kirpimui – 30,00 Eur, vaistams, vitaminams, kitoms medicininėms paslaugoms – 25,00 Eur, dienpinigiams – 40,00 Eur, kanceliarinėms prekėms, būreliams – 25,00 Eur. Ieškovė nurodė, kad iš tokios sumos galima tenkinti tik pačius būtiniausius vaikų poreikius.

11. Nustatyta, kad vaikams atsirado papildomų ugdymo ir laisvalaikio poreikių (vaikai mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, R. T. lanko būrelį), sveikatos sutrikimų neturi. Taip pat dėl per dvylika metų pasikeitusios ekonominės situacijos padidėjo ir kitos vaikų išlaikymo išlaidos (išlaidos maistui, rūbams ir pan.), dėl ko ankstesniu teismo sprendimu priteistos išlaikymo sumos, t. y. 2 MGL, tapo nepakankamos net ir būtiniems vaikų poreikiams patenkinti. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį kituose teisės aktuose vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1187 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinta, kad bazinės socialinės išmokos dydis nuo 2020 m. sausio 1 d. yra 39,00 Eur. Teismo vertinimu, ieškovės nepilnamečių vaikų poreikių sąraše nurodytos pinigų sumos, kurios turėtų būti skiriamos (buvo skiriamos) nepilnamečių vaikų išlaikymui, atsižvelgiant į vaikų amžių, yra pagrįstos, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovas dėl ieškovės išlaikymo nepilnamečiams vaikams išlaidų apskaičiavimo pagrįstumo nuomonės nepateikė. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė iš esmės pasikeitusius nepilnamečių vaikų poreikius, todėl egzistuoja pagrindas pakeisti minėtu teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį.

12. Toliau sprendžiant dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio, pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kita vertus, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

13. Teismas nustatė, kad ieškovė nuosavybės teise transporto priemonių ir nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi. Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje nėra, transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, atsakovas taip pat neturi. Ieškovė ir atsakovas daugiau nepilnamečių išlaikytinių neturi. Ieškovės žiniomis, atsakovas apie keturis metus gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, jo tikrosios turtinės padėties teismas neturi galimybės nustatyti, tačiau akivaizdu tai, kad atsakovas tam tikromis pajamomis disponuoja, iš jų pragyvena, todėl, teismo vertinimu, turi galimybę ir privalo vykdyti tėvo pareigą – savo vaikams teikti jų poreikius atitinkantį išlaikymą.

14. Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

15. Atsakovas nepateikė duomenų, kad turi sveikatos problemų. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus asmuo, duomenų apie sveikatos problemas teismas neturi. Ieškovė paaiškino, kad mediacijos metu atsakovas sutiko teikti išlaikymą vaikams po 150,00 Eur. Todėl teismas, vertindamas abejones dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties ir jo gaunamų pajamų bei atsakovo dedamas pastangas gauti didesnes pajamas nepilnamečių vaikų interesų naudai, sprendžia, kad atsakovas gali teikti ieškovės prašomą padidintą 200,00 Eur išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

16. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir teismo nustatytą sumą minimaliems vaikų poreikiams tenkinti bei vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekdamas užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje nustatytos svarbios aplinkybės, patvirtinančios esminį vaikų poreikių pasikeitimą, daro išvadą, kad ieškinio reikalavimai tenkintini ir Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-418-753/2008 priteistas išlaikymas pakeistinas, padidinant iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. T. ir R. T. iki 200,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

18. Ieškovė patyrė 350,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2020 m. balandžio 21 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 20, 2020 m. balandžio 37 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 37, 2020 m. rugsėjo 1 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 73, sąskaitos išrašas ir 2020 m. rugsėjo 3 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1081059. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 350,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 16 punktus ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio, kuris nagrinėjamu atveju pagal ieškinio reikalavimą sudarė 66,00 Eur, sumokėjimo. Todėl, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 66,00 Eur žyminis mokestis.

20. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 4,98 Eur ir yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

21. Sprendimas vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-418-753/2008 iš atsakovo P. T., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams D. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), dydį ir iš atsakovo P. T., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti nepilnamečiams vaikams D. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 1 d., iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo P. T., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei K. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo P. T., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 66,00 Eur (šešiasdešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.