- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-18
- Bylos Nr.
- 2A-2743-863/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04219-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- B. Z.
- Trečiasis asmuo
- M. K.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) B. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimo ir 2025 m. birželio 3 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei B. Z. dėl nuosavybės teisės pripažinimo, trečiasis asmuo M. K.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei B. Z., prašydama: 1) pripažinti, kad V. S. ir A. K., miręs (duomenys neskelbtini), jungtinės veiklos pagrindu bendros dalinės nuosavybės teise įgijo pastatą-gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 67 procentai, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namas, gyvenamasis namas), ir 1/8 dalį vandentiekio tinklų-šalto vandens tiekimo vamzdyno, kurio ilgis 385,20 m, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vandentiekio tinklai); 2) nustatyti, kad V. S. ir A. K. bendros dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį gyvenamojo namo ir po 1/8 dalį vandentiekio tinklų; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
1.1. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos artimas draugas ir sugyventinis, jos dukters M. K. tėvas A. K. Su juo santuokos nesudarė, tačiau ketino tai padaryti, buvo padavę pareiškimą civilinės metrikacijos skyriui. Nuo 2006 m., (duomenys neskelbtini), jie gyveno kartu kaip vyras ir žmona, kartu leisdavo laisvalaikį, atostogas, lankydavo jo pusseseres Lenkijoje. 2006 m. susitarė kartu statyti namą (duomenys neskelbtini), A. K. priklausančiame žemės sklype, tais pačiais metais gavo leidimą statybai. Namas buvo statomas šeimos poreikiams, jame iki šiol gyvena ieškovė su dukra. Namą statė panaudodami savo lėšas, dirbo patys ir samdė darbininkus. Dėl dalių nesitarė, nes ketino gyventi kaip viena šeima, bendromis lėšomis ir darbu sukūrė bendrą dalinę nuosavybę. Po mirties liko turtas, jį pagal antstolio sudarytą apyrašą priėmė A. K. dukterys B. Z. ir M. K., kurios įstatyminė atstovė yra ieškovė. Per visą bendro gyvenimo laikotarpį vyras nieko nesakė, kad turi dukterį B. Z., nes, matyt, pats apie tai nežinojo, nei su ja, nei su jos motina nebendravo. Tai, kad B. Z. yra jo dukra, sužinojo tik nustačius tėvystę teismine tvarka. Namas Nekilnojamojo turo registre yra registruotas, statybos baigtumas 67 procentai, nors namas faktiškai pabaigtas.
1.2. Ieškovė akcentavo, kad namą statė kartu su A. K., panaudodami turimas lėšas. Ieškovė tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), turėjo stabilų darbo užmokestį ir santaupas, kurias investavo į namą, pirko statybines medžiagas, įrangą, baldus, mokėjo darbininkams. Ieškovė pati dirbo prie statybų, atliko dažymo bei pagalbinius darbus. Dalį statybinių medžiagų pirko (duomenys neskelbtini), nes jai kaip darbuotojai buvo taikoma nuolaida. Pirko cementą, dažus, gruntą, laiptus, duris, apdailos plyteles, baldus. 2010 m. gruodžio mėn. A. K. sunkiai susirgo ir nustojo dirbti, jam buvo nustatytas neįgalumas. Pragyveno iš jo turimų 2 butų nuomos, ieškovės atlyginimo. Namo statybai užbaigti teko parduoti dalį jo turimo nekilnojamojo turto. Statyba vyko etapais. 2006–2007 m. buvo išlieti namo pamatai, pastatytos sienos, uždengtas stogas, įstatyti langai. 2011 m. su darbininkų pagalba apšiltino stogą mineraline vata, buvo įstatytos šoninės sklendės. Darbus padėjo atlikti kaimynai R. J., L. V. ir V. J. Ieškovė jiems sumokėjo už darbą. Tų pačių metų rudenį name buvo sudėtos šildomos grindys. Darbus atliko darbininkai E. M., G. M., V. J.; taip pat buvo sumontuota santechnika. Darbus atliko E. M., A. I. 2012 m. gegužės mėnesį namo antrame aukšte buvo sudėtos grindys, gipso kartono plokštėmis apkaltos lubos, įrengtas sanitarinis mazgas. Darbus padėjo atlikti D. G., V. J., L. V., už darbus ieškovė jiems sumokėjo grynais pinigais. Birželio mėnesį tie patys darbininkai ir M. Č. įrengė vietinę kanalizaciją. Liepos–rugpjūčio mėnesiais buvo tinkuojamos vidinės sienos namo pirmame aukšte ir pagalbinėse patalpose. Lapkričio mėnesį Baltarusijoje pirko krosninius koklius. Krosnį įrengė O. M. Pinigus jam sumokėjo A. K. 2014 m. gegužės–birželio mėnesiais atliko namo fasado įrengimo darbus, armavo, apšildė ir nudažė išorines sienas. Darbus padėjo atlikti E. M., G. M. ir L. V. Rudenį namo pirmame aukšte sudėjo plyteles, antrame aukšte įrengė gipso kartono pertvaras – sienas, jas padengė glaistu, nutinkavo ir nudažė. Darbus padėjo atlikti L. V. ir A. M. 2014 m. rudenį–2015 m. pavasarį atliko viso namo apdailos darbus ir įrengė šildymo katilą. Padėjo V. Č. 2015 m. žemės sklype atliko aplinkos tvarkymo darbus, pastatė tvorą, paklojo grindinio trinkeles. Darbus atliko G. M., L. V., M. Č. Taip pat įrengė namo laiptus. 2017 m. galutinai sudėjo laminato plokščių grindis, duris ir pavasarį įsikėlė. Nuo to laiko pastoviai trise gyveno name kaip šeima, o A. K. netikėtai mirus ieškovė liko su dukra. Įsikėlus į namą, pakartotinai dažė lubas, baigė tvarkyti grindis. 2021 m. įrenginėjo lauko terasą. Darbus atliko ieškovės brolis D. S. su A., buvo įrengta šildymo sistema oras-vanduo. 2022-2023 m. sumontuotos saulės baterijos.
1.3. Anot ieškovės, namo statybai ji yra išleidusi apie 73 000 Lt, 8 400 Eur ir baltarusiškus rublius (apie 5 000 Eur). Dėl jungtinės veiklos sutarties pažymėjo, kad namą su vyru statė šeimos poreikiams tenkinti, o ne pelnui pasiekti, todėl sutarties raštu nesudarė, nes jų tarpusavio santykiai buvo grindžiami meile, pasitikėjimu, abipuse pagarba.
Atsiliepimas
2. Atsakovė B. Z. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog ieškovė ir A. K. pastatytame name apsigyveno tik 2021 m. balandžio mėnesį. Iki tol asmenys nevedė bendro gyvenimo ir namas buvo pastatytas vien tik A. K. lėšomis, nes jis niekada nesiekė sukurti su ieškove jokių šeimyninių santykių. Ieškovė ir A. K. niekada neturėjo bendrų pajamų ir bendrų išlaidų. A. K. nesiekė sudaryti ir nesudarė su ieškove santuokos. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė pateikė teismui duomenis apie Baltarusijoje jai išmokėtą atlyginimą, kurie patvirtina, kad ieškovė gyveno Baltarusijoje ir dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2007 m. liepos mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio. Nėra aišku, kada konkrečiai ieškovė nutraukė bet kokius darbinius santykius Baltarusijoje. Facebook ieškovės paskyros duomenys patvirtina, kad pati ieškovė skelbė, jog persikėlė gyventi į Lietuvą 2021 m. balandžio mėnesį. Iš ieškovės pridėtų pažymų apie darbo užmokestį matyti, kad ieškovei buvo mokama prie atlyginimo Baltarusijos valstybės parama (pašalpa), tikėtina susijusi su vienišos motinos statusu. Ieškovė pridėjo dokumentus, patvirtinančius, kad name M. K. deklaravo gyvenamąją vietą 2023 m. rugpjūčio 4 d., o ieškovė 2023 m. sausio 20 d. Iš pridėtų apmokėjimo už statybines medžiagas ir statybos darbus sąskaitų faktūrų ir kvitų matyti, kad A. K. gyveno bute, (duomenys neskelbtini). Teismui pridėtoje 2024 m. vasario 26 d. Belarus banko pažymoje apie ieškovės laikomus indėlius banke už laikotarpį 2012–2017 m. nurodyta, kad ieškovė buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini). Butas, kuriame gyveno ieškovė, buvo bendrabutyje, kuris priklausė (duomenys neskelbtini).
2.2. Atsakovės žiniomis, ieškovė 2017 m. įsigijo butą, kuriame reikėjo daryti kapitalinį remontą ir dalis ieškovės vardu įsigytų statybinių medžiagų ir baldų buvo skirta būtent šio buto pagerinimui. (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje mirė ieškovės tėvas, kuris sirgo du metus ir kurį ieškovė slaugė. Atsakovės žiniomis, M. K. nuo 2018 m. apsigyveno su tėvu A. K., o ieškovė liko gyventi Baltarusijoje. Atsakovė pabrėžė, kad ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ji iki 2021 m. gyveno su A. K. ir vedė bendrą ūkį.
2.3. Atsakovė nurodė, kad jos motina A. Z. ir A. K. (duomenys neskelbtini) sudarė bažnytinę santuoką. Atsakovė gimė (duomenys neskelbtini). A. K. vis žadėjo sudaryti su A. Z. civilinę santuoką, tačiau santuokos nesudarė. A. K. buvo labai specifinis žmogus, turėjo psichikos ligą, buvo labai įtarus ir niekuo nepasitikėjo. Atsakovės žiniomis, A. K. niekada nepageidavo įteisinti ir neįteisino santykių su ieškove. A. K. motina S. J. K. buvo itin neigiamai nusiteikusi ieškovės atžvilgiu. Iki motinos mirties, tai yra iki (duomenys neskelbtini), A. K. gyveno su motina ir ją rūpinosi, slaugė. S. J. K. buvo pripažinta neveiksnia ir A. K. buvo paskirtas jos globėju ir turto administratoriumi. Faktiškai nuo 2016 m. motinos turtu, tame tarpe ir banko kortele, disponavo A. K. Ieškovė niekada nedalyvavo šeimos šventėse. Iš ieškovės pateiktų Migracijos departamento duomenų matyti, kad ieškovei buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, taip pat ieškovei buvo išduotos vizos. Jokių duomenų apie ieškovės buvimą Lietuvoje iki 2015 m. rugpjūčio 30 d. byloje nėra. Atsakovės žiniomis, ieškovė Lietuvoje turi pusseserę, kurią ieškovė lankė. Atsakovės teigimu, A. K. turėjo didelę patirtį sprendžiant nemažai klausimų, susijusių su nekilnojamojo turto objektų pardavimu pas notarus, turėjo procesinę patirtį teisme sprendžiant motinos turto administravimo klausimą, tačiau įteisinti jungtinės veiklos santykius su ieškove nepageidavo, o susirgęs testamento taip pat nesurašė.
2.4. Atsakovė akcentavo, kad po A. K. mirties pas ieškovę liko visi su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (įformintas kaip ūkinis pastatas), statybomis susiję dokumentai, kuriais ieškovė siekia įrodyti, neva ji turėjo išlaidų už statybines medžiagas. Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad A. K. įsigydavo statybines medžiagas ir gerino namą nuo 2006 m. iki 2022 m. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės pridėti dokumentai, patvirtinantys jos darbo užmokesčio dydį, paneigia bent kokią galimybę prisidėti prie gyvenamojo namo Lietuvoje statybų. Ieškovės atlyginimas 2020 m. sudarė 253 Eur per mėnesį, 2019 m. – 301 Eur, 2018 m. – 300 Eur, 2017 m. – 251 Eur, 2016 m. – 195 Eur. Pridėtose prie ieškinio darbo užmokesčio lapuose matyti, kad ieškovei buvo mokama Baltarusijos valstybės parama.
2.5. Atsakovė nurodė, kad teismui pridedamas namo su žemės sklypu įvertinimas, pagal kurį viso objekto kaina yra 246 000 Eur. A. K. pradėjo statyti namą 2006 m., kai ieškovė su juo net nebuvo pažįstami. Iš Registrų centro duomenų apie namą matyti, kad namo statybos pabaiga – 2007 m., kadastro duomenų nustatymo data – 2007 m. vasario 1 d. Namas, kurio baigtumas 67 procentai, buvo pastatytas 2007 m., kai ieškovė su A. K. nebuvo pažįstami. Duomenų, kad ieškovė apskritai buvo Lietuvoje iki 2015 m., byloje nėra. Ieškovės pridėti 2011–2012 m. ieškovės vardu išrašyti pardavimo kvitai įrodo tik tiek, kad ieškovės vardu Baltarusijoje, (duomenys neskelbtini), buvo išrašytos prekės (plytelės, klijai, dažai). Tikėtina, kad ieškovės taikomų nuolaidų paslaugomis naudojosi jos giminaičiai ir draugai. Pavyzdžiui, 2007 m. jokių dailylenčių A. K. nereikėjo pirkti, nes 2007 m. namas tik statėsi. Akivaizdu, kad pardavimo kvitas su namo statybomis negali būti susijęs. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad deklaravo statybinių medžiagų įvežimą į Lietuvos Respubliką. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji prisidėjo savo asmeniniais pinigais prie gyvenamojo namo statybų. Jeigu A. K. ir pirko plyteles arba dažus Baltarusijoje, jis turėjo pakankamai finansinių lėšų atsiskaitymui. Atsakovės vertinimu, mažametę dukrą auginanti ir vos kelis šimtus eurų atlyginimą gaunanti ieškovė, kuriai Baltarusijoje buvo mokama valstybės parama, nenorėtų investuoti į statomą Lietuvoje namą, kuriame ji negyveno ir kuris jai nepriklausė. Be to, ieškovė 2017 m. įsigijo nuosavą butą, todėl piniginių lėšų kitoms išlaidoms ieškovė neturėjo. Atkreipia dėmesį, kad santuoką su ieškove A. K. sudaryti atsisakė, todėl faktiškai nėra tikimybės, kad protingai ir logiškai veikiantis žmogus norėtų investuoti į turtą užsienyje, kuris jam nepriklauso.
2.6. Atsakovė atkreipė dėmesį į A. K. turtinę padėtį. Nurodė, kad namas, kurio baigtumas 67 procentai, buvo įregistruotas 2007 m. Iš Registrų centro duomenų matyti, kad A. K. priklausė 1/2 dalis administracinių patalpų, 421 kv. m bendro ploto, 1/2 dalis patalpos-katilinės, esančių (duomenys neskelbtini), 375/793 dalis žemės sklypo, 0,0793 ha, 1/2 dalis pastato-mokyklos, 125,90 kv. m bendro ploto, ir 1/2 dalis pastato-mokyklos, 139,97 kv. m bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini), kurias jis sėkmingai 2004 m. lapkričio 2 d. pardavė. Atsakovės žiniomis, už parduotą 2004 m. turtą A. K. buvo sumokėta 1 000 000 Lt. Norėdamas investuoti gautus iš turto pardavimo pinigus A. K. vykdė statybas dvejuose objektuose: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Lygiagrečiai A. K. statė du gyvenamuosius namus, kurių statyboms piniginių lėšų turėjo pakankamai. Nuo 2016 m. teismo paskirtas turto administratoriumi A. K. disponavo taip pat motinos pinigais. Tai patvirtina ieškovės pateiktas išrašas iš Šiaulių banke jai priklausančios sąskaitos, iš kurio matyti, kad 2016 m. sausio 15 d. S. J. K. (o faktiškai jos vardu veikiantis A. K.) pervedė ieškovei 2 508,30 Eur. Ieškovės pridėti išrašai su sąskaitos likučiais jokios įrodomosios vertės neturi, nes asmeninių lėšų Lietuvoje ieškovė neturėjo, nes nedirbo. Nuo 2017 m. A. K. su motina apsigyveno (duomenys neskelbtini), o butai (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), buvo nuomojami. Laikotarpyje 2010–2015 m. A. K. (duomenys neskelbtini). Jokio poreikio dalyvauti jungtinės veiklos sutartyje su ieškove statant namą jis nei turėjo, nei norėjo.
2.7. Atsakovė akcentavo, kad viena pagrindinių sąlygų sutarties dėl partnerystės pripažinimo yra nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge ir ūkio tvarkymas kartu. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ji iki 2021 m. balandžio mėnesio gyveno kartu su A. K. ir tvarkė bendrą ūkį. Įrodymų, kad ieškovė dalyvavo sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę savo įnašu, lėšomis, asmeninėmis santaupomis ar darbu, taip pat nepateikta. Taip pat nėra įrodymų, kad ieškovė prisidėjo prie turto išlaikymo. Ieškovė nedirbo nuo 2020 m. kovo mėnesio, jokių asmeninių pajamų neturėjo.
3. Ieškovė dublike nesutiko su atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija, prašė ieškinį tenkinti. Akcentavo, kad atsakovė dėl savo amžiaus (tėvai nutraukė santykius, kai jai buvo 2 mėnesiai) ir objektyvių aplinkybių, t. y nebendravimo ir jokių santykių nebuvimo su savo tėvu, nežinojo ir negalėjo žinoti apie ieškovės šeimyninį gyvenimą su A. K., jų tarpusavio santykius ir susitarimus dėl bendros jungtinės veiklos ir namo statybos. Jos atsiliepime dėstomus teiginius laiko bendro pobūdžio samprotavimais apie nebūtus dalykus, siekiant sau maksimalios turtinės naudos. Kritiškai vertino atsakovės teiginius apie A. K. sveikatos būklę, pažymėdama, kad psichinis ligonis negalėtų verstis nekilnojamojo turto verslu, motinos turto administravimu ir būti jos globėju, vairuoti transporto priemones, ir kt. Be kita ko nurodė, kad butas Baltarusijoje jai buvo nupirktas už tėvų dovanotus pinigus. Remontą atliko ieškovės tėvas ir brolis savo lėšomis, nes jos lėšos buvo naudojamos ginčo namo statybai ir apdailai. Tėvai žinojo, kad ieškovė su A. K. gyvena faktinėje santuokoje, turi dukrą, tuo labai džiaugėsi ir atsidėkodami faktiškai padovanojo jų šeimai butą, kad atvykdami į Baltarusiją ir juos lankydami turėtų kur apsistoti ir jaustis patogiai. Ši aplinkybė nepaneigia faktų, kad ieškovė savo lėšomis ir darbu dalyvavo namo statyboje tikslu jame gyventi su A. K. ir dukra kaip šeima. Ieškovės teigimu, prie ieškinio teikiami įrodymai patvirtina, kad ji iki 2021 m. gyveno su A. K. ir vedė bendrą ūkį. Pasak ieškovės, atsakovė neatskleidžia, kokia jos teiginių įrodomoji reikšmė, jos nurodomas teiginys, kad persikėlusi gyventi į Lietuvą ieškovė tuo pat metu slaugė serganti tėvą Baltarusijoje, yra nelogiškas, nes žmogus tuo pačiu metu negali būti skirtingose gyvenamosiose vietovėse. Į bylą ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius statybinių medžiagų įsigijimą jos vardu. Pažymėjo, jog niekada neteigė, kad statyboms panaudojo vien tik darbo užmokestį, ji turėjo santaupų ir lėšų bankuose, jos buvo panaudotos namo statybai ir tai patvirtina pinigų judėjimas jos sąskaitose. Medžiagų pargabenimu į Lietuvos Respubliką rūpinosi A. K., kuris minėjo, kad pagal jų įvežamų medžiagų kiekius jų deklaruoti nereikia. Ieškovės teigimu, yra pateikta pakankamai įrodymų padaryti išvadą, kad ieškovė kartu su A. K. jungtinės veiklos – statybos pagrindu bendros dalinės nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą ir dalį vandentiekio.
4. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė akcentavo, kad A. K. turėjo pakankamai lėšų pastatyti ginčo gyvenamąjį namą. Jokios būtinybės arba bent jau priežasties imti namo statyboms iš kelis šimtus eurus uždirbančios ir Baltarusijoje gyvenančios ieškovės neturėjo, ką, atsakovės teigimu, patvirtina 2004 m. lapkričio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma apie A. K. valstybinį socialinį draudimą už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki (duomenys neskelbtini), civilinės bylos Nr. S-25046-534/2020 duomenys, taip pat aplinkybė, kad būdamas motinos S. J. K. globėju A. K. disponavo jai priklausančiais pinigais. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė patvirtino, jog 2017 m. įsigijo butą (duomenys neskelbtini), kas įrodo, kad ieškovė kūrė savo gyvenimą Baltarusijoje. Ieškovė turėjo išlaidų, susijusių su buto įsigijimu, remonto bute atlikimu ir baldų įsigijimu. Lėšų prisidėti prie namo statybų ieškovė neturėjo. Ieškovės teiginiai, kad butas įsigytas už jos tėvų padovanotus pinigus, o ji savo visas santaupas skyrė svetimo namo (duomenys neskelbtini) statyboms, yra neįrodyti ir nelogiški. Pasak atsakovės, ieškovės teiginiai, kad jos prisidėjimą prie mokėjimų už statybines medžiagas įrodo „pinigų judėjimas sąskaitose“, yra atmestini. Duomenų, kad ieškovė Lietuvoje dirbo ir turėjo pajamas, nėra. Jokių asmeninių lėšų, kurias galėtų investuoti į namo statybas (duomenys neskelbtini), ieškovė neturėjo. Ieškovė pridėjo SEB banko kortelės mokėjimo nurodymus, tačiau įvertinus jų turinį, jie neturi nieko bendro su namo statybomis. Tai, kad ieškovė savo ranka įrašė „oras vanduo“, neįrodo fakto, kad konkrečiais pinigais atsiskaityta buvo už sistemą oras-vanduo. Išlaidos už kavos aparatą, pianiną, laidotuves, Lexus automobilį arba automobilio dujų balioną neturi nieko bendro su jungtine veikla ir namo statybomis. Ieškovė Lietuvoje neturėjo jokių pajamų, nes nedirbo, todėl nėra aišku, iš kur pas ją yra banko sąskaitoje lėšos. Ieškovė pateikė teismui tik tam tikrų operacijų išrašus, o ne visą kortelės sąskaitos išrašą, iš kurio būtų matyti, iš kur pas ją jai priklausančioje sąskaitoje yra piniginės lėšos. Ieškovė pateikė jai priklausančios banko sąskaitos Šiaulių banke 2016 m. išrašo ištraukas, iš kurio matyti, kad 2016 m. sausio 16 d. S. J. K. įmokėjo į ieškovės sąskaitą 2 508,30 Eur, ieškovė įnešė 1 691,70 Eur grynais ir 4 200 Eur suma 2016 m. sausio 15 d. buvo įmokėta banko indėliui. Taip pat pridėtas Šiaulių banke esančios ieškovės banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d., iš kurio matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. ieškovės sąskaitoje buvo 6 980,66 Eur, o 2020 m. rugpjūčio 26 d. buvo 3 979,76 Eur. Pridėtas išrašas iš SEB banko sąskaitos, kad ieškovės sąskaitoje 2024 m. rugsėjo 1 d. buvo 8 900,16 Eur, jokios teisinės reikšmės neturi. Ieškovė Lietuvoje nedirbo, pajamų neturėjo, lėšų kilmės neįrodė. Atsakovė nurodė, kad teikdama teismui paaiškinimus vadovavosi teismui pateiktais ieškovės rašytiniais įrodymais, kurie faktiškai patvirtina ne ieškovės, o atsakovės teiginius. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-1649-465/2024 teismas ieškovės minimu 2024 m. vasario 5 d. sprendimu nusprendė patenkinti B. Z. pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. yra B. Z. tėvas; V. S. gyvenamosios vietos aplinkybių teismas nenagrinėjo ir tokio prejudicinio fakto nenustatė. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-803-608/2020 A. K. pildė savo ranka 2019 m. birželio 3 d. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, ir savo bei neveiksnios motinos gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 21 d. atsakyme nurodyta A. K. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 30 d. išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad S. J. K. vertinimas buvo atliktas adresu (duomenys neskelbtini). Teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendime užfiksuota, kad A. K. prižiūri savo motiną. Be to, civilinėje byloje Nr. S2-25046-534/020, kurioje teismas nagrinėjo leidimo parduoti butą išdavimo klausimą, A. K. pateikė 2020 m. liepos 8 d. prašymą dėl teismo leidimo parduoti butą (namą) išdavimo. A. K. nei viename iš jo ranka pildomų procesinių dokumentų neįrašė savo gyvenamosios vietos adreso (duomenys neskelbtini). Prašyme dėl leidimo parduoti butą jis nurodė aiškiai, kad gyvena su motina ir ja rūpinasi. Todėl mano, kad ieškovė negalėjo gyventi (duomenys neskelbtini) ir vesti bendrą ūkį su A. K., nes A. K. gyveno su motina ir ja rūpinosi. Ieškovės pateikti įrodymai (pažymos apie gautą atlyginimą) įrodo, kad ieškovė gyveno Baltarusijoje ir dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2007 m. liepos mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio, butą Baltarusijoje sau įsigijo 2017 m. Šiaulių banko 2023 m. spalio 27 d. pažymoje nurodyta, kad V. S. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovė neįrodė jungtinės veiklos santykių su A. K., neįrodė bendro ūkio ir šeimyninių santykių. Epizodinės, nedidelės, tariamai ieškovės išlaidos (nėra aišku, iš kur pas ieškovę piniginės lėšos Lietuvoje), neįrodo, kad ieškovė asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie gyvenamojo namo statybų. Ieškovė gyveno iki 2021 m. Baltarusijoje, ten turėjo nuosavą butą, todėl mokėti už A. K., kuris piniginių lėšų turėjo pakankamai, su kuriuo nebuvo santuokoje, atliekamus kokius nors namo pagerinimo darbus, neturinčiai pajamų ir jokių garantijų ieškovei nebuvo nei logiška, nei tikslinga. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų A. K. užbaigė gyvenamojo namo statybas 2009–2016 m. Kitos išlaidos yra susijusios su namo vidaus apdailos darbais ir pagerinimu.
5. Į bylą yra pateikti notarine tvarka patvirtinti liudytojos O. K. parodymai, kuriuose nurodyta, kad ji su ieškove yra pažįstama nuo 2010 m., beveik iš karto, kai su vyru nusipirko namą (duomenys neskelbtini). Susipažino gatvėje, kai A. ir O. atvyko į savo namo statybas. Namas tada buvo, tik kaip langai, sienos ir stogas; tvoros nebuvo. Nuo pat pažinties pradžios palaikė gerus kaimyninius santykius. Matė, kaip O. su A. periodiškai atvažiuodavo į statybas, nuolat kažką iškraudavo iš automobilio. Užeidavo pas juos kaimynystėje vandens, arbatos, kokio nors instrumento. Taip pat stebėjo, kaip jų statybose dirbo darbuotojai, jie kartu su jais. Prisimena, kaip ieškovė atvyko nėščia. Po to, kai M. jau paaugo, kažkur jai buvo apie dvejus metus, O. su A. palikdavo ją pas juos valandai, kitai, kol jie ten kažką darė namuose. Vėliau jie jau persikėlė gyventi į namus, 2017 m. Nuolat kažką darydavo kieme, dažydavo, sodą sodindavo, augindavo, ūkinius darbus šalia namų darydavo. Jų mergaitės žaidė viena su kita. Ji ir jos vyras nuolat palaikė santykius su O. ir A., kreipėsi vienas į kitą pagalbos, susitiko vaikų gimtadieniuose. A. visada kalbėjo apie O. kaip apie žmoną. Jai atrodė, kad santykiai tarp jų buvo normalūs, todėl po A. mirties labai nustebino žinia, kad jų santykiai buvo neregistruoti. Nurodė, jog patvirtina faktą, kad A.ir O. buvo šeima su dukra M., vedė bendrą ūkį ir kartu statė namą.
6. Liudytojas E. N. teismo posėdyje paaiškino, kad pažinojo A. K. nuo vaikystės, buvo draugai. Pažįsta ieškovę nuo apytiksliai 2006 m. Jam yra žinoma, kad A. K. ir ieškovė lygiomis dalimis meilės ir pagarbos, tarpusavio pasitikėjimo pagrindu vedė bendrą ūki, augino bendrą vaiką, statė namą (duomenys neskelbtini), pirko statybines medžiagas tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje, samdė darbininkus. Tai matė pats, taip pat jam tai yra žinoma iš ir A. K. pasakojimų. Gyveno name jie kartu, taip pat (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). A. K. dažnai važiuodavo į Baltarusiją. Ieškovė dirbo Baltarusijoje, dažnai atvažiuodavo į Lietuvą, bent vieną kartą per savaitę. Vaikas gyveno nuolat Lietuvoje su tėvu, kai ieškovė išvykdavo dirbti į Baltarusiją. Teko pačiam su A. K. važiuoti į Baltarusiją pas ieškovę, kuri gyveno (duomenys neskelbtini), bendrabučio tipo pastate, ir kuri dirbo (duomenys neskelbtini), su tikslu atsivežti statybines medžiagas. Jam yra žinoma, kad A. K. bandė bendrauti su dukra B., norėjo, kad būtų pripažintas jos tėvu, tačiau jam buvo sakyta, kad jo nepripažįsta. Buvusi A. K. žmona tyčia jo neįrašė į atsakovės gimimo liudijimą. T. K. – A. K. brolį pažįsta. T. ir A. nesutarė. T. ir A. K. buvusios žmonos A. statybose nematė. A. K. motina gyveno ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). A. K. samdė žmones, kurie ją prižiūrėjo, mokėjo pinigus už priežiūrą. Statybines medžiagas Baltarusijoje pirkdavo ieškovė, o A. K. važiuodavo jas paimti iš ieškovės bendrabučio, ten esančio garažo ir atsivežti į Lietuvą. Kartu su A. K. nešdavo ir kraudavo statybines medžiagas į automobilį. Teko matyti kaip A. K. ir ieškovė sprendė piniginius reikalus, kaip atsiskaitydavo su darbininkais: ieškovė atsiskaitydavo ir prašė A. K. užsirašyti. Matė kaip ieškovė perdavinėjo pinigus darbininkams didelėmis sumomis nuo 500 Eur. Pačiam nėra žinoma apie kitą ieškovei Baltarusijoje priklausantį nekilnojamąjį turtą. Jam yra žinoma, kad po grįžimo į Lietuvą ieškovė dirba, darbo vieta nežinoma.
7. Liudytojas E. M. teismo posėdyje paaiškino, kad su A. K. įsigijo (duomenys neskelbtini) sklypus, kartu dirbo ir šalia gyveno. Apie 2010–2011 m. susipažino ir pradėjo statybas. A. K. savo namą statė pats. Ieškovę pažįsta. A. K. jam pasakojo, kad ieškovę pažįsta nuo 2006 m., kuri jam padėdavo su namo statybomis. Ieškovė pastoviai pradėjo gyventi name, kai jų dukra M. pradėjo lankyti mokyklą. Ieškovė veždavo ją į mokyklą, kai A. K. negalėjo. Taip pat veždavo ir jo vaiką. Medžiagas namo statybai A. K. pirkdavo Lietuvoje, taip pat veždavo pats arba ieškovė veždavo iš Baltarusijos, ką įmanoma pakrauti į automobilį (klijus, briketus, lakus ir kt.). Ieškovė atvykdavo į namą savaitgaliais, taip pat matė ją 2–3 kartus per savaitę, iki tol, kol pastoviai pradėjo gyventi, prižiūrėjo namą, gamino maistą. Ieškovė taip pat gruntuodavo, važiuodavo medžiagų, lakavo laiptus. Už darbus su darbininkais atsiskaitydavo ieškovė, taip jai nurodydavo A. K. Galvojo, kad A. K. ir ieškovė yra susituokę. A. K. ieškovę vadino žmona. Ji atsiskaitydavo su darbininkais kaip šeimininkė. Pats kartu su A. K. statė namus, turėjo statybos verslą. A. K. prisidėjo prie 30 namų statybų. Statė išmanius namus, elektroninę jų dalį, tik tai, kas susiję su šildymu ir elektra. Su elektronine dalimi susijusių medžiagų A. K. nevežė iš Baltarusijos, neapsimokėjo. Atsakovės nėra matęs nei (duomenys neskelbtini), nei A. K. laidotuvėse.
8. Liudytojas E. K. teismo posėdyje nurodė, kad A. K. buvo jo draugas nuo pirmos klasės. Su juo dažnai susitikdavo, susiskambindavo 3–4 kartus per savaitę. Ieškovę pažįsta, A. K. su ja susipažino jam pačiam taip pat kartu būnant Baltarusijoje 2006 m. Ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini), gyveno bendrabutyje. Kartu su A. K. gyveno (duomenys neskelbtini), ten darė remontą, po to 2007 m. gyveno (duomenys neskelbtini), tuomet buvo statomas namas (duomenys neskelbtini). Ieškovė pirkdavo statybines medžiagas Baltarusijoje, o jis kartu su A. K. tik krovė šias medžiagas į automobilį ir vežė į (duomenys neskelbtini). A. K. ir ieškovė gyveno kaip vyras ir žmona, tai galimai finansai buvo bendri. Ieškovė dirbo Baltarusijoje, bet dažnai atvažiuodavo į Lietuvą, vėliau jai A. K. padėjo susirasti darbą Lietuvoje. Jam yra žinoma, kad nuo 2017 m. ieškovė gyvena Lietuvoje. Matė, kaip 2015 m. ieškovė padėjo lyginti su grėbliais sklypą (duomenys neskelbtini). Jam nėra žinoma apie ieškovės buto pirkimą Baltarusijoje. Galimai butas buvo dovana ieškovei. A. K. statė namą pats ir ieškovė jam padėdavo. Jam yra žinoma, kad A. K. ieškovę pervedė dirbti į Lietuvą. Buvusios A. K. žmonos ir jo dukros iš pirmos santuokos nepažįsta. A. K. apie jas su jo nekalbėjo.
9. Liudytojas A. M. teismo posėdyje paaiškino, kad klijavo plyteles name (duomenys neskelbtini), prieš 10 metų. A. K. prašė jo padaryti apdailą. Kartu su A. K. buvo ieškovė ir jų dukra. Už darbą jam mokėjo grynais pinigais dalimis po 300–500 Eur A. K., porą kartų – ieškovė iš savo piniginės, A. K. jai nurodė sumokėti avansą. Pakvitavimus rašė, kas rašė neprisimena. Dėl darbų apimties tarėsi su A. K. Plytelės klijavimui buvo atvežtos iš Baltarusijos. Darbų atlikimo metu pastoviai name nebuvo gyvenama, šeimininkai buvo, išvažiuodavo. Per išeigines ieškovę visada matydavo. Iš viso jam buvo sumokėta apie 2 000 Eur. Ieškovę matė paskutinį kartą prieš 3 metus, taisė plytelių klijavimo darbų broką.
10. Liudytojas T. V. teismo posėdyje paaiškino, kad A. K. apytiksliai 2006–2007 m. prašė sutvarkyti statybų broką. Sumą 4 000–5 000 Lt už darbus atidavė jo žmona ieškovė, likusius atidavė A. K. A. K. nurodė, kad pinigus paduos jo žmona. Pats aiškino A. K. ir ieškovei apie statybų broką.
11. Liudytoja A. Z. teismo posėdyje nurodė, kad su A. K. buvo sudariusi bažnytinę santuoką, kuri pripažinta negaliojančia dėl vyro kaltės. B. Z. yra jos ir A. K. bendras vaikas. Į gimimo liudijimą A. K. kaip tėvo neįrašė norėdama išvengti psichologinio smurto iš A. K. pusės. Ieškovę pažįsta. Pirmas susitikimas įvyko teismo proceso metu, kai buvo sprendžiamas A. K. tėvystės vaiko B. Z. atžvilgiu nustatymo klausimas. Ieškovė neinformavo B. Z. apie tėvo palikimą. Buvo susitikusi su ieškove su tikslu padalinti A. K. palikimą lygiomis dalimis jo dukroms M. ir B. B.siūlė didesnę turto dalį palikti M. Nuo 2024 m. kovo mėnesio su ieškove susitarė dėl iš butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuomos gautų pajamų ir patiriamų išlaidų pasidalinimo lygiomis dalimis. Siekė taikiai išspręsti su ieškove klausimą dėl po A. K. mirties likusio turto padalijimo, tačiau ieškovė nesutiko. Apie namą (duomenys neskelbtini) statybas jai nėra žinoma. Yra žinoma, kad A. K. 2004 m. pardavė paveldėtą turtą ir gavo vieną milijoną, dėl ko buvo pajėgus statyti ir investuoti. Nėra žinoma apie ieškovės gyvenimą (duomenys neskelbtini) kartu A. K. E. N. matė vieną kartą, jis liudijo dėl jos ir A. K. santuokos anuliavimo. Jo parodymai neatitinka tikrovės. A. K. turėjo problemų su alkoholiu. Su A. K. broliu T. ryšių nepalaiko, nebendravo. Santuokiniai santykiai jos ir A. K. nutrūko faktiškai 2005 m. sausio mėnesį, o oficialiai – (duomenys neskelbtini). A. K. gyvenimu nesidomėjo nuo 2005 m. sausio mėnesio.
12. Liudytojas E. K., A. K. brolio T. K. sūnus, teismo posėdyje nurodė, kad ieškovę pažįsta, su ja bendravo. Pirmą kartą ieškovę pamatė (duomenys neskelbtini), kur ji buvo atvykusi su A. K. (duomenys neskelbtini) gyveno A. K. mama. A. K. (duomenys neskelbtini) negyveno, tik lankėsi, jo mamą prižiūrėjo samdyti žmonės. A. K. jam pasakojo, kad ieškovė yra jo meilė. Šnekėjo su A. K. ir apie namo (duomenys neskelbtini) statybas. Jis už savo pinigus pirko sklypą, statė namą, prašė jo darbininkų kontaktų. Jam pačiam nėra žinoma, ar ieškovė prisidėjo prie namo statybų. Pirmą namą A. K. pastatė (duomenys neskelbtini), kitą – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) namą statė nuo 2006 m., pabaigė 2009–2010 m. Kada tiksliai buvo pradėtas statyti namas (duomenys neskelbtini), jam nėra žinoma. Tikslas statyti – pastatyti ir parduoti. Pirko kartu 2012 m. vasarą statybines medžiagas (blokelius, gipsokartoną, mišinius) Lietuvoje. Pats 2017 m. išvyko dirbti į Norvegiją. Jam nėra žinoma apie tai, kad A. K. vežė statybines medžiagas iš Baltarusijos, kad ieškovė prisidėjo prie namo statybų. Buvo (duomenys neskelbtini), kai buvo nupirktas sklypas, namas dar nebuvo pastatytas. Pats statybose nedalyvavo. Statybines medžiagas kiekvienas pirko atskirai sau. Nematė, kaip atsiskaitoma už namo (duomenys neskelbtini) statybas. A. K. turėjo grynųjų pinigų, kalbėjo apie dviejų namų statybas. Šešis metus A. K. nevartojo alkoholio.
13. Liudytojas T. K., A. K. brolis, teismo posėdyje nurodė, kad A. K. mirė netikėtai, visi jo iš statybų rinkti kvitai liko (duomenys neskelbtini). Taip pat jis A. K. buvo atidavęs savo rinktus kvitus, kad jis galėtų priduoti (duomenys neskelbtini) esantį namą. 2004 m. jie abu gavo po vieną milijoną pinigų, kuriuos taip pat poreikiams išgrynindavo, pardavus palikimą. A. K. nusipirko žemes (duomenys neskelbtini) ir automobilį, kiti jo pinigai buvo panaudoti statyboms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vienu metu A. K. statė namus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). A. K. samdė namo (duomenys neskelbtini) statyboms pigią darbo jėgą, atsiskaitydavo grynais pinigais. Turėjo pinigų A. K. ir bankuose. Statybos prasidėjo 2005 m. pabaigoje iki 2012 m. Statybines medžiagas pirkdavo su A. K., A. K. padėdavo tik tas, ką jis samdė, ieškovės padedant statybose nematė. 2007 m. T. V. padėjo ištaisyti stogo broką. 2016 m. buvo daroma krosnis iš Baltarusijoje pirktų koklių. 2018 m. buvo klojamas klinkeris. 2012 m. galimai buvo pirkta dalis baldų. Iki stogo darbų (iki tol, kol buvo padarytos panelės) buvo pasamdytas žmogus, kuris prižiūrėjo statybos darbus. Statybose (duomenys neskelbtini) iš esmės pats nedalyvavo, padėjo keletą kartų, po 15–20 min., nuolat prie statybų (duomenys neskelbtini) neprisidėjo. Su pigia darbo jėga A. K. atsiskaitydavo alkoholiniais gėrimais, duodavo grynų pinigų. Pačiam nėra žinoma, ar ieškovė prisidėjo prie namo statybų. Gali patvirtinti, kad ieškovė prie statybų neprisidėjo. Ji neturėjo pinigų. Nesutinka, kad dalis (duomenys neskelbtini) esančio namo atitektų ieškovei. Ieškovės atlyginimas, kaip ji pasakojo, 2015 m. buvo 300 dolerių per mėnesį (duomenys neskelbtini). A. K. vežė iš Baltarusijos plyteles, briketus. 2013 m. vasarą A. K. skundėsi jam dėl sunkumų santykiuose su ieškove. Santykiai jų nebuvo geri, sunkiai sugyveno, jis ieškovės nemylėjo, buvo su ja tik dėl vaiko. A. K. nebuvo „šventas“, bet su juo galima buvo susitarti. (duomenys neskelbtini) mirė jų mama. 2018 m. mama gyveno (duomenys neskelbtini), ją prižiūrėjo samdoma moteris. 2019 m. pas motiną buvo atvažiavusi per Kalėdas ieškovė su dukra, tačiau motina nereagavo. 2015 m. jis kartu su broliu A. K. vyko į Baltarusiją krikštyti brolio ir ieškovės vaiko. Ieškovė tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) bendrabutyje, sakė, kad darys remontą. Jam taip pat yra žinoma, kad ieškovė padėjo daryti savo tėvams priklausančio namo remontą. Šios aplinkybės nematė. 2017 m. A. K. jam sakė, kad ieškovė pardavė bendrabutį ir nusipirko dviejų kambarių butą, ten darė remontą. Po 2016 m. ieškovė atvažiuodavo iš Baltarusijos tik vieną kartą per mėnesį. Jo paties santykiai su broliu buvo įvairūs, tai barėsi, tai taikiai bendravo. Po 2010 m. A. K. į Baltarusiją važiuodavo (duomenys neskelbtini). 2017–2018 m. A. K. su vaiku apsigyveno (duomenys neskelbtini). A. K. jam sakė, kad ieškovė atvažiuodavo vieną kartą į mėnesį, taip pat per atostogas, šventes, tik maistą gamindavo. Taip pat A. K. pats važiuodavo į Baltarusiją. ieškovė pastoviam gyvenimui į (duomenys neskelbtini) atvyko 2020–2021 m., kai A. K. jai surado darbą ir nupirko jai automobilį. (duomenys neskelbtini) A. K. gyveno iki 2010 m. Nuo 2010 m. A. K. nevartojo alkoholio. 2016 m. pinigus iš motinos sąskaitos ieškovei pervedė A. K., nes motina nuo 2015 m. buvo slaugoma. A. K. disponavo motinos mokėjimo kortele. Ieškovė pasakojo, kad jos pusseserė gyvena (duomenys neskelbtini). A. K. vengė temos apie jo su ieškove santuoką. Ieškovė pasakojo, kad jie ruošiasi susituokti. A. K. lankė psichiatrą nuo 1997 m. iki 2013 m. (duomenys neskelbtini) esantį butą motina testamentu paliko jam (T.), tačiau dėl brolio veiksmų jis jam neatiteko. Vieną mėnesį dėl to buvo su broliu susipykę, tačiau vėliau ir vėl bendravo. Dėl buto (duomenys neskelbtini) su atsakove nėra jokio susitarimo.
Šalies argumentai
14. Ieškovė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti jame ir dublike išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad su A. K. vedė bendrą ūkį, planavo, statė namą (duomenys neskelbtini), augino bendrą vaiką. E. ir T. K. paaiškinimai, duoti teisme, iš dalies neatitinka tikrovės, šie asmenys yra suinteresuoti. Santykiai tarp brolių buvo įtempti nesutariant dėl turto. T. K. paaiškinimai yra teisingi dalyje dėl to, kad jis krikštijo M., važiavo pas ieškovės tėvus, liudijo prieš A. jos santuokos su A. K. pripažinimo negaliojančia aspektu. Su A. K. susipažino 2006 m. vasario mėnesį, neilgai trukus, susitarė, kad jie yra pora, važinėjo vienas pas kitą, ji – į (duomenys neskelbtini), kur gyveno A. K., šis – į Baltarusiją, kur bendrabutyje (duomenys neskelbtini) gyveno ieškovė. A. K. jai pasakė, kad turi žemės sklypą (duomenys neskelbtini), todėl kartu pradėjo planuoti namo statybas. Statybos prasidėjo 2006 m. balandžio–gegužės mėn. Namas buvo statomas iš esmės iki 2023 m. bendromis lėšomis. Kai buvo statomos namo sienos, ji kontroliavo statybos darbus, kartais mokėjo pinigus darbininkams už atliktą darbą, pvz., sumokėjo iš savų pinigų T. V. 4 000 Lt už stogo perdangos demontavimą. 2011 m. E. M. už grindų apšiltinimo darbus sumokėjo 1 000 Lt, 2012 m. kovo–gegužės mėnesiais už lubų, sienų tvarkymą kiekvienam darbuotojui davė po 300 Lt. 2012 m. skyrė apie 800 Eur krosnies pirkimui. 2014 m. už plytelių klojimą pirmame aukšte A. M. davė 400 Eur. 2014 m. už katilą E. M. padavė 1 000 Eur. 2015 m. A. M. už plytelių klijavimą san. mazge padavė 400 Eur. 2015 m. buvo dažomas fasadas, pati taip pat prisidėjo, E. už fasado darbus padavė 1 000 Eur. 2016 m. rugsėjo mėnesį už laiptų įrengimą darbuotojams padavė 500 Eur. 2016 m. už sienų glaistymą. A. M. sumokėjo 600 Eur. Pakvitavimus A. M. išrašė, nes nurodė A. K., su tikslu pateikti namo pridavimui. 2019 m. dujų katilo pirkimui davė 1 000 Eur. 2021 m. oras-vanduo sistemai skyrė 2 000 Eur, saulės baterijoms 2022 m. – 1 000 Eur. Mokėdavo darbininkams, kaip pagalbiniams darbuotojams, po 50 Eur ir kt. Namo statyboms pirko statybines medžiagas Baltarusijoje (dekorą, plyteles, lakavimo, dažymo medžiagas, pirko su 10 procentų nuolaida, porą spintelių į virtuvę, krėslą, cementą, klijus, dažus). Pinigų perdavimo darbuotojams raštu nefiksavo. Bendrabutyje gyveno iki 2017 m. 2017 m. jai tėvai nupirko butą. Nuo 2017 m. pavasario (duomenys neskelbtini) gyvena nuolat. Su namo statybomis susijusius darbus taip pat atliko pati, pvz., tvarkė šiukšles, atliko glaistymo, fasado gruntavimo darbus, dažė sienas, durys, gamino darbininkams maistą. Iki nuolatinio gyvenimo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) atvykdavo įvairiai, kartą per savaitę, kartą per dvi savaites, kartą per mėnesį. Atostogas leido (duomenys neskelbtini). Santuokos su A. K. nesudarė. Jis jai buvo pasipiršęs 2007 m., tačiau dėl siekio siekti karjeros santuokos nesudarė. Vėliau abu norėjo susituokti, tačiau dėl sudarytos santuokos negalėtų įsigyti lengvatinėmis sąlygomis būsto Baltarusijoje, kadangi gyveno bendrabutyje. Po to santuokos nepavyko sudaryti dėl karantino, A. K. mamos ir jos tėvo mirčių. Tėvų namo savo lėšomis neremontavo. Į bylą yra pateikti statybinių medžiagų pirkimo kvitai, statybiniams medžiagoms įsigyti pinigus taip pat duodavo. PVM sąskaitas faktūras A. K. išrašydavo savo vardu su tikslu lengviau spręsti kokybės klausimus, jei tokie iškiltų. E. K. pažįsta. Jis su T. K. po A. K. mirties atvyko pas ją spręsti materialinius klausimus, dėl aukso, žemių, buto (duomenys neskelbtini). Namo (duomenys neskelbtini) statybose E. nematė, T. vieną kartą. Santykiai su T. buvo įtempti. Su A. K. pati vedė bendrą ūkį, t. y. bendri pirkiniai, planai, atostogos, pagalba tėvams, vaiko auklėjimas, namo, kuriame planavo gyventi kaip šeima, statybos. A. K. motina 2013–2014 m. gyveno (duomenys neskelbtini), taip pat buvo paguldyta į slaugos ligoninę, prasidėjus (duomenys neskelbtini), ją prižiūrėjo A. K. pasamdytos slaugytojos. 2017 m. motiną pervežė į (duomenys neskelbtini), kur ieškovė su A. K. gyveno. Buvo slaugoma iki 2020 m. Po mamos pervežimo į (duomenys neskelbtini), su A. K. persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). 2017 m. sausio mėnesį įgijo butą Baltarusijoje su lengvata už 19 000 dolerių, pinigus pirkimui davė jos tėvai. Iki 2019 m. gyveno šiame bute. Nuo 2019 m. iki 2020 m. kovo mėnesio gyveno ir Lietuvoje, ir Baltarusijoje. Paskutinė darbo diena Baltarusijoje buvo 2020 m. vasario 12 d. Baltarusijoje nupirktame bute reikėjo daryti kosmetinį remontą. Dalis baldų buvo, dalį paėmė iš tėvų. Turimų indėlių pinigais už butą neatsiskaitinėjo. Turėjo santaupų. (duomenys neskelbtini) dirbo ir (duomenys neskelbtini). 2006 m. uždarbis buvo 500-400 dolerių, nuo 2007 m. – 700 dolerių. Kai gimė M., jai buvo mokami vaiko priežiūros pinigai, taip pat buvo išmokėta vienkartinė išmoka. 3 mėnesius po M. gimimo A. K. į Baltarusiją nebuvo atvykęs, nes turėjo problemų su sveikata. Vaikas lankė darželį Baltarusijoje, nesiruošė jo leisti į Baltarusijos mokyklą, planavo leisti Lietuvoje. Kai vaikas lankė darželį (duomenys neskelbtini), A. K. išlaikymo nemokėjo. FB paskyroje nurodyta persikėlimo į Lietuvą data nėra pagrindo vadovautis, nes faktiškai ji persikėlė gyventi į Lietuvą kitu metu. Lietuvoje įsidarbino 2020 m. kovo 12 d., atlyginimas per mėnesį iš pradžių buvo apie 600 Eur, vėliau 1 200–1 300 Eur. Apie tai, kad A. K. pardavė butus 2004 m., 2010 m. jis jai nesakė, vėliau sužinojo. Pati buvo registruota 2020 m. (duomenys neskelbtini), vėliau 2023 m. (duomenys neskelbtini). M. registruota tiek Baltarusijoje, tiek Lietuvoje, turi (duomenys neskelbtini). 2012 m. turėjo sąskaitą Ūkio banke, tačiau po šio banko bankroto sąskaitą atidarė Šiaulių banke. Kvitai, pateikti į bylą, pagal darbų rūšį, pristatymo adresą yra susiję su namo statybomis (duomenys neskelbtini). Pačiai nėra žinomos aplinkybės dėl namo statybų (duomenys neskelbtini). Tarpusavio pasitikėjimo pagrindu A. K. į jos banko sąskaitą iš savo motinos sąskaitos pervedė 2 500 Eur tikslu įgyti leidimą gyventi, taip pat dalis pinigų buvo naudojama pragyvenimui. Pinigų sumos Lietuvos banke yra santaupos, įneštos grynais pinigais. T. K. dalyvavo M. K. Komunijos šventėje, tačiau tik bažnyčios ceremonijoje. Be kita ko nurodė, kad B. ir T. pasirašė susitarimą dėl buto (duomenys neskelbtini) perdavimo T. (iš kiekvienos pusės T. po 1/2 buto). Šio susitarimo nesilaikys, nes nei moralinės, nei materialinės paramos po A. K. mirties iš A. K. giminės negavo. E. bandė su ja kalbėti dėl žemių, tačiau ji nurodė, kad pasiūlymai nesvarstytini dėl iškeltos bylos teisme. E. nurodė, kad kreipsis į B. Dėl išlaikymo vaikui iš jos tėvo A. K. priteisimo nesikreipė, nes gyveno kaip šeima. Taip pat nebuvo iškilęs tarp jos ir A. K. ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos. Be M. kitų vaikų pati neturi.
Atsiliepimas
15. Atsakovė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti į bylą patiktų procesinių dokumentų argumentais. Atsakovė nurodė, kad ieškinys neatitinka tikrovės. Ieškovė, Baltarusijoje uždirbanti kelis šimtus eurų, nebuvo finansiškai pajėgi auginti vaiką, pirkti butą ir statyti namą. 2007–2020 m. ieškovė dirbo Baltarusijoje, Lietuvoje negyveno. Mano, kad ieškovė bando paveikti emocionaliai, įrodymų ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė. Ieškovė nežino kalbos, todėl abejotina dėl jos sugebėjimų pasirašinėti sutartis be klaidų. Ieškovė užgrobė visą turtą. Pati (atsakovė) augo be tėčio. Jis jos gyvenime buvo pasirodęs tik kelis kartus. Niekada nesakė, kad tėčio nepripažįsta. Siekiant apsaugoti dukrą, jos motina neįrašė tėvo į gimimo liudijimą. Kaimynė pasakojo apie tėčio nestabilų charakterį. Vertina, kad mirusio tėvo turtas priklauso ir jai. Buvo (duomenys neskelbtini) po tėvo mirties, ieškovė jos nenorėjo įleisti į namą, nors atsakovė tokią teisę turi. Su M. ir tėvu nebendravo, tėvo gyvenimu nesidomėjo. T. K. matė nuotraukose. Šiuo metu pati nedirba, studijuoja, ją išlaiko mama. Susitarimą, T., ieškovės ir pačios, pasirašė geranoriškai, be spaudimo. Ieškovė nenusiteikusi geranoriškai, nepalaiko kontakto. Apie tėvo gyvenimą jai žinoma iš kitų asmenų, į bylą pateiktų dokumentų.
16. Trečiojo asmens M. K. atstovė advokatė teismo posėdyje nurodė, kad aplinkybių dėl A. K. turto M. K. paaiškinti negali. Buvo susitikusi su M. K., iš jos žodžių suprato, kad vaikas bendravo tiek su tėvu, tiek su motina. Iš M. K. pasakojimų suprato, kad tarp jos tėvų buvo bendrystė, bendras ūkis. Kokia dalimi tėvai valdė turtą, jai nėra žinoma. M. K. iki gyvenimo (duomenys neskelbtini) gyveno Baltarusijoje, taip pat (duomenys neskelbtini). Rašytinių M. K. paaiškinimų, kurie yra pateikti į bylą, sudaryme nedalyvavo. M. K. pokalbio su atstove metu nurodė panašias aplinkybes, užfiksuotas rašytinėse paaiškinimuose. Iš M. K. suprato, kad ji buvo labai prisirišusi prie tėvo. Prisiminė, kad žaisdavo dar nepastatytame name. Minėjo, kad gyveno (duomenys neskelbtini), važiavo į Lenkiją, norėjo mokytis Lietuvoje. M. K. palaiko savo motiną. Suprato iš pokalbio su M. K., kad vaiko interesas yra emocinis, ne finansinio pobūdžio. Ji gyveno šeimoje, jai svarbu išsaugoti emocinį ryšį ir išvengti nesutarimo su motina. Ieškinio tenkinimo atveju bus išsaugotas motinos ir dukros emocinis ryšys. Ieškovės turtą jos dukra įgys paveldėjimo būdu, todėl ieškinio tenkinimo atveju nėra paneigiamas trečiojo asmens interesas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškovės V. S. ieškinį patenkino ir pripažino, kad ieškovė ir A. K. jungtinės veiklos pagrindu bendros dalinės nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą ir 1/8 dalį vandentiekio tinklų; nustatė, kad ieškovei ir A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį gyvenamojo namo ir 1/8 dalis vandentiekio tinklų; priteisė iš atsakovės B. Z. ieškovės naudai 1 778 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; taip pat priteisė iš atsakovės valstybės naudai 479,19 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
17.1. Atkreipdamas dėmesį į ginčui dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja nuosavybe aktualią teismų praktiką, teismas nurodė, kad ieškovė ir A. K. neregistravo santuokos teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau bylos medžiaga, ieškovės, taip pat teisme apklaustų liudytojų paaiškinimai suformuoja teismo įsitikinimą, kad ieškovę ir A. K. siejo faktinės santuokos požymius atitinkantis bendras gyvenimas su tikslu sukurti šeimyninius santykius, trunkantis ilgą laiką nuo 2006 m. (ieškovės ir A. K. pažinties) iki jo mirties (duomenys neskelbtini), ūkio tvarkymas kartu, bendro vaiko M. K. auginimas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu, tuo pačiu ir tai, jog šalys buvo sudarę nerašytinį susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais buvo siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę – gyvenamąjį namą bendram gyvenimui.
17.2. Teismas vertino ieškovės nurodytas aplinkybes, kai siekiant palaikyti santykius su A. K. vykdavo į Lietuvą pas jį, taip pat jis atvykdavo pas ją į Baltarusiją; tai, kad kai atvykdavo į Lietuvą, gyveno su A. K. jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini), o 2017 m. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, kuris buvo statomas jų abiejų bendromis jėgomis. Teismas vertino į bylą pateiktus duomenis apie ieškovės Baltarusijos Respublikos valstybinės sienos daugkartinį kirtimą laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 30 d. iki 2015 m. gruodžio 18 d. (2025 m. vasario 16 d. pasienio komiteto atsakymas į paraišką), apie tai, kad ieškovei buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikotarpiais nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2017 m. gegužės 9 d., nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2021 m. sausio 10 d., nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki 2022 m. lapkričio 18 d., nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2026 m. rugsėjo 26 d. Nacionalinės vizų informacinės sistemos duomenimis ieškovei buvo išduotos vizos šiais laikotarpiais: nuo 2015 m. rugpjūčio 30 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d., nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2018 m. birželio 28 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. rugpjūčio 29 d. Teismas be kita ko nustatė, kad ieškovės ir A. K. vaikas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad ieškovės nurodytas aplinkybes dėl jos gyvenimo su dukra (duomenys neskelbtini) patvirtina tiek ieškovės, tiek vaiko pažymos apie deklaruotas gyvenamąsias vietas. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti duomenys apie bendras ieškovės, A. K. ir jų vaiko keliones 2016 m., 2018 m. ir 2021 m., apie ieškovės atliktą mokėjimą už bendrą 2021 m. kelionę.
17.3. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytas aplinkybes dėl jos bendro gyvenimo ir bendro ūkio, kuris suprantamas kaip naudojimasis tais pačiais daiktais, bendri poreikiai ir jų tenkinimas, bendras veiksmų, pajamų ir išlaidų planavimas ir pan., vedimo su A. K. patvirtina teisme ieškovės inciatyva apklaustų liudytojų, taip pat rašytiniai liudytojos, parodymai, kurie tiriamu aspektu nėra prieštaringi, atskleidžia iš esmės analogiškas faktines aplinkybes dėl ieškovės ir A. K. ne epizodiško, o iš esmės pastovaus bendro gyvenimo, bendro ūkio, be kita ko, ir finansiniu aspektu, vedimo. Įvertinęs liudytojų E. N., E. M., O. K., E. K., A. M., T. V. parodymus, teismas nurodė, kad nors atsakovė byloje laikosi priešingos pozicijos, teigdama, kad ieškovės ir A. K. nesiejo bendras gyvenimas ir bendras ūkis, tačiau nepateikė įrodymų, iš esmės paneigiančių ieškovės ir minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes dėl ieškovės ir A. K. faktinės santuokos požymius atitinkančio bendro gyvenimo. Atsakovės argumentai šiuo aspektu yra deklaratyvaus pobūdžio, nes kiek paaiškino atsakovė teismo posėdyje, ji nesidomėjo tėvo gyvenimu, su juo nebendravo. Teismo vertinimu, atsakovės iniciatyva kviesti liudytojai iš esmės negalėjo nurodyti / patvirtinti / paneigti aplinkybes dėl ieškovės ir A. K. bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimo, kaip nustatyta dėl to, kad jiems šios faktinės aplinkybės nebuvo žinomos arba dėl to, kad jų bendravimas tiesiogiai su A. K. ir ieškove nebuvo periodiškai pasikartojantis. Teismas taip pat vertino, kad aplinkybę, jog ieškovę ir A. K. siejo bendras gyvenimas, bendras ūkis, bendri planai, bendras laiko leidimas taip pat patvirtina ir trečiojo asmens M. K. atstovės advokatės teismo posėdyje pateikti paaiškinimai, kai po bendravimo su M. K., iš jos pasakojimų suprato, kad tarp jos tėvų buvo bendrystė, bendras ūkis. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesivadovauti M. K. į bylą pateiktais rašytiniais paaiškinimais, kuriuose užfiksuotos aplinkybės neprieštarauja surinktai bylos medžiagai, teisme apklaustų liudytojų paaiškinimams dėl ieškovės ir A. K. bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimo.
17.4. Teismas sprendė, kad surinkta įrodymų visuma, kurių kilmė yra nuo 2006 m., leidžia spręsti dėl A. K. ir ieškovės bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimo kartu. Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas vykdavo vienas pas kitą, gyvendavo kartu tiek Baltarusijoje, tiek Lietuvoje, vedė bendrą gyvenimą, bendrą ūkį, tuo pačiu ir finansiniu aspektu, ką patvirtina aplinkybę, kad A. K., būdamas savo bylos duomenimis neveiksnios motinos globėju ir turto administratoriumi, 2016 m. sausio 15 d. pervedė ieškovei 2 508, 30 Eur, taip pat gimus M. K. ją A. K. ir ieškovė kartu abipusiu susitarimu, nekeliant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos, augino. Teismas nurodė, kad nustačius šalių bendros jungtinės veiklos pradžią 2006 m., šis momentas yra atskaitos taškas vertinant šalių indėlį į kiekvieno iš ginčo nekilnojamojo turto objekto statybą.
17.5. Teismas nurodė, kad nors Nekilnojamojo turto registrų centro duomenimis fiksuota, kad ginčo gyvenamasis namas pastatytas 2007 m., tačiau įvertinus tiek ieškovės iniciatyva, tiek atsakovės iniciatyva kviestų liudytojų paaiškinimus, matyti, kad su namu susiję statybos darbai, be kita ko, vidaus apdailos, aplinkos tvarkymo darbai buvo vykdomi ir po 2007 m. Teismas atkreipė dėmesį į liudytojų O. K., E. M.. A. M., T. V., T. K. paaiškinimus. Teismas sprendė, kad ieškovė prie jos ir A. K. vykdytos jungtinės veiklos, gyvenamojo namo prisidėjo tiek fiziniu darbu, tiek asmeninėmis lėšomis. Anot teismo, šios išvados nepaneigia atsakovės nurodyta aplinkybė, kad A. K. buvo pajėgus ir turėjo lėšų pastatyti savarankiškai namą be ieškovės finansinės pagalbos. Teismo vertinimu, surinkta bylos medžiaga, apklaustų liudytojų parodymai suponuoja teismo įsitikinimą, kad A. K. ir ieškovė bendro gyvenimo metu tenkino toks finansinis modelis, kuomet didžiąją dalį pajamų namo statybai ir pagerinimui skyrė A. K.
17.6. Teismas vertino į bylą pateiktus duomenis apie ieškovės finansinę padėtį. apie darbą ir gautas pajamas Baltarusijos rubliais (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2020 m., 2024 m. vasario 26 d. Belarusbank pažymą apie laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2019 m. banke turėtus ieškovės indėlius, į bylą pateiktas Šaulių banko pažymas, sąskaitų išrašus apie ieškovės bankuose turimas lėšas 2016 m. balandžio 21 d. ir 2019 m. rugsėjo 10 d.; duomenis apie ieškovės disponavimą lėšomis, turimomis SEB banke, lėšų nurašymą 2020–2023 m. Teismas vertino, kad į bylą yra pateikti (duomenys neskelbtini) pardavimo kvitai, išrašyti ieškovei 2007 m., 2011 m., 2012 m., 2014 m. 2015 m., 2017 m., iš kurių matyti, kad už baltarusiškus rublius buvo perkami dažai, durys, baldai, lakas, dailylentės, cementas, klijai, plytelės. Ieškovės teigimu, šie pirkimai patvirtina, kad ji savo lėšomis pirko statybines medžiagas ginčo namo statybai, apdailai. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti ieškovės nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad aplinkybes dėl statybinių medžiagų dalies namo statybai pirkimo Baltarusijoje ir atvežimo į Lietuvą patvirtino ir liudytojai E. N., E. M. E. K., A. M., T. K. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytos namo statybai išleistos sumos visa apimtimi nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, nes kaip nurodo ieškovė, namo statyboms, pagerinimui skirdavo ir grynuosius pinigus. Teismas vėlgi atkreipė dėmesį į kai kurių liudytojų parodymus, patvirtinančiais, kad ieškovė su samdomais darbuotojais atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Be to, teismas vertino, jog priešingai nei nurodė atsakovė, teisme apklaustų liudytojų paaiškinimai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovė prisidėjo prie ginčo namo pagerinimo ir savo darbu.
17.7. Teismas pripažino, kad ieškovė ir A. K., kuriuos siejo bendras gyvenimas, bendras ūkis, kuriant šeimyninius santykius, auginant vaiką, juo bendru tarpusavio susitarimu besirūpinant, faktiškai įgijo sugyventinių statusą, kuris savo esme atitinka sutuoktinių statusą. Nors ieškovė ir A. K. nebuvo sudarę rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienam priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog jie kartu gyveno kaip šeima, kūrė bendrą gyvenimą, tvarkė bendrą ūkį, tarpusavyje sprendė finansinius klausimus ir siekė bendro tikslo, t. y. bendromis lėšomis ir darbu sukurti bendrą dalinę nuosavybę – ginčo gyvenamąjį namą. Teismas vertino, kad nėra galimybės nustatyti, kokia dalimi A. K. ir ieškovė prisidėjo prie bendro turto sukūrimo, todėl laikytina, kad jų dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.970 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog partnerių įrašai į bendrą veiklą yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartimi nenustatyta ko kita. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį. Be to, patenkinęs ieškinį, teismas priteisė iš atsakovės 1 778 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės į valstybės biudžetą – 479,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nuo kurių mokėjimo trečiasis asmuo buvo atleistas.
18. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. birželio 3 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo nustatęs, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimu nebuvo priteistos likusios 1 295 Eur dydžio ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, minėtas išlaidas priteisės ieškovei iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovė B. Z. pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimą ir 2025 m. birželio 3 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.
19.1. Pažymi, kad šalys gyvenamojo namo statybos metu kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Atkreipdama dėmesį į bylos faktines aplinkybes apie ieškovės darbo vietą, deklaruotą gyvenamąją vietą, be kita ko Baltarusijos pasienio komiteto 2025 m. vasario 16 d. pažymos duomenis, akcentuoja, kad nuo 2007 m. liepos 30 d. iki 2011 m. birželio mėnesio ieškovė lankėsi Lietuvoje kas 6–8 mėnesius, 2011–2012 m. buvo vieną kartą – du kartus per mėnesį (dažniausiai 2 dienos). Po 2 metų pertraukos pradėjo lankytis 2014 m. rugsėjo 27 d.; duomenų apie sienos kirtimą po 2015 m. gruodžio 18 d. nėra. Atsakovės teigimu, byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo patvirtinančio, kad ieškovė iki 2020 m. kovo mėnesio gyveno ir vedė bendrą ūkį su A. K., adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė Lietuvoje apsigyveno tik po 2020 m. kovo mėnesio. Rašytiniai įrodymai, liudytojų (E. K., T. K.), pačios ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad iki 2020 m. kovo mėnesio ieškovė gyveno ir dirbo Baltarusijoje, mokėjo mokesčius, išlaikė jai priklausantį turtą. Ieškovė kūrė ir planavo savo ir vaiko gyvenimą Baltarusijoje, nes vaikas lankė (duomenys neskelbtini) darželį, ruošėsi eiti į (duomenys neskelbtini) mokyklą, (duomenys neskelbtini) vaikas tikrino sveikatą pažymos į mokyklą išdavimui, tačiau netikėtai vaiko tėvas pasiūlė vaiką išvežti į Lietuvą. Ieškovė 2017 m. įsigijo nuosavą butą (duomenys neskelbtini), kuriame padarė remontą. Aplinkybės, kad ieškovė kirto Baltarusijos ir Lietuvos sieną, arba kad jai buvo išduoti tam tikrais laikotarpiais leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovė ir A. K. iki 2016 m. (gyvenamojo namo statybų pabaigos), kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Be to atkreipia dėmesį, kad nors teismas nustatė ieškovės ir A. K. bendrą ūkį nuo 2006 m., tačiau sutinkamai su Baltarusijos pasienio komiteto minėta pažyma duomenų apie ieškovės Baltarusijos Lietuvos sienos kirtimą 2006 m. apskritai nėra. Atsakovės vertinimu, byloje yra visa eilė rašytinių įrodymų, paneigiančių teismo padarytą išvadą apie ieškovės ir A. K. bendrą ūkį nuo 2006 m. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad iki 2016 m. (namo statybos pabaigos) ji turėjo bendras su A. K. turto išlaikymo išlaidas, kasdienes finansines išlaidas, maisto pirkimo čekius, rūpinosi bendra buitimi. Tokių įrodymų iki 2020 m. kovo mėnesio ir negali būti, nes ieškovė su A. K. gyveno tik nuo 2020 m. kovo mėnesio. Liudytojų parodymai, kad ieškovė lankė A. K., o vaikui pradėjus lankyti mokyklą (2019 m. rugsėjo 1 d.) apsigyveno su juo, nagrinėjamos bylos faktinėje situacijoje neturi reikšmės ir susitarimo dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo neįrodo.
19.2. Atsakovės įsitikinimu, tarp ieškovės ir A. K. nebuvo susitarimo dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Atkreipia dėmesį, jog namas 67 procentų baigtumu VĮ Registrų centre A. K. vardu buvo užregistruotas 2007 m. vasario 1 d. Duomenys apie ieškovės valstybinės sienos daugkartinį kirtimą yra tik nuo 2007 m. liepos 30 d., kas reiškia, jog ieškovė iki 2007 m. liepos 30 d. Lietuvoje išviso nebuvo. Pažymi, jog ieškovė ieškinyje visiškai nepasisakė dėl A. K. turtinės padėties bei pateikė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jog A. K. 2010 m. buvo nustatytas neįgalumas ir tariamai jie pragyveno iš jo turimų dviejų butų nuomos ir ieškovės atlyginimo. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė visiškai nesidomėjo A. K. darbo santykiais, pajamomis ir veikla. Mano, kad ieškovės ir A. K. tariamas susitarimas kartu statyti namą yra paneigtas rašytiniais dokumentais ir liudytojų parodymais. Be kita ko nurodo, kad nesusituokusių asmenų susitarimas dėl turto įsigijimo bendra daline nuosavybe turi būti konkretus, dėl konkretaus turtinio objekto įsigijimo (gyvenamojo namo statybos), todėl vien faktas, kad ieškovė lankėsi Lietuvoje (neaišku, ar kiekvieną kartą buvo pas A. K.) taip pat neįrodo šalių susitarimo dėl ginčo namo įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise.
19.3. Mano, jog teismas priėjo aiškiai nepagrįstos ir neįrodytos išvados, kad ieškovė prisidėjo prie A. K. namo statybų. Esant patvirtintai aplinkybei, kad iki 2019 m. rugsėjo 1 d. ieškovė su vaiku neplanavo gyventi Lietuvoje, mažą atlyginimą turinčiai ieškovei, tariamos investicijos į jai nepriklausančio namo statybos, esant A. K. atsisakymui ją vesti (net ir gimus vaikui) prieštarauja logiškumo ir protingumo principams. Atsakovės vertinimu, ieškovės paaiškinimus apie susitarimą su A. K. bendromis lėšomis kurti nuosavybę paneigia 2024 m. vasario 26 d. „Beralusbank“ pažyma, kurioje atsispindi ieškovės pelno siekiantys veiksmai Baltarusijoje, būtent, tikslu uždirbti palūkanas laikotarpyje nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. liepos 12 d. ieškovė atidarė kelias depozitines (ne atsiskaitomąsias) sąskaitas, kurias uždarydavo ir tą patį indėlį investavo į naują. Ieškovė neinvestavo į jai nepriklausančio namo statybas, o siekė gauti pelną iš palūkanų, kas atitinka protingumo kriterijus. Mano, kad pinigų banko indėlyje laikymas gyvenamojo namo statybų metu paneigia ieškovės paaiškinimus apie jos dalyvavimą namo statybos išlaidose. Atkreipia dėmesį, kad pirmas (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 438, datuojamas 2007 m. rugpjūčio 18 d., nors 2007 m. vasario 11 d. jau buvo užregistruotas gyvenamasis namas 67 procentų baigtumo. Taip pat pažymi, kad byloje paneigta aplinkybė, jog visos statybinės medžiagos, nurodytos (duomenys neskelbtini) kvituose, panaudotos būtent ginčo namo statyboje, atkreipia dėmesį į liudytojų parodymus. Tuo pačiu nurodo, kad ieškovė ir A. K. buvo pažįstami, jų pažintis peraugo į artimesnius santykius, kuomet (duomenys neskelbtini) gimė vaikas, todėl nėra aišku, dėl kokios priežasties A. K. negalėtų pasinaudoti ir tikėtina pasinaudojo ieškovės turėta (duomenys neskelbtini), kurioje ji dirbo, (duomenys neskelbtini) nuolaida. Kaip ir didelė tikimybė, kad A. K. ieškovei grąžindavo jos turėtas išlaidas už įsigytas statybines medžiagas. Teismas nepasisakė dėl atsakovės išreikštos abejonės, kad dalis statybinių medžiagų galėjo būti ir buvo panaudotos kotedžo statyboms (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, kad teismas visiškai neįvertino atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė įsigijo (duomenys neskelbtini) statybinių medžiagų bendrai sumai 54 349 Baltarusijos rublių, kas sudaro apie 13 074 Lt (už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d.) kuomet 2002 m. vasario 2 d. nustatyta 67 procentų baigtumo gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 133 000 Lt, atkuriamoji vertė 186 000 Lt. Kiek kainavo viso namo statyba, nėra aišku. Pažymi, jog įrodymų, kad ieškovė išleido statyboms 73 000 Lt, 8400 Eur ir baltarusiškų rublių, net nenurodė kiek, byloje apskritai nėra. Kritiškai vertina byloje esančius su atsakovės finansine padėtimi susijusius įrodymus. Be kita ko atkreipia dėmesį, kad yra didelė tikimybė, jog teismui pateikti 3 kvitai, pasirašyti A. M. (2014 m. rugsėjo 15 d. – 350 Eur, 2015 m. birželio 13 d. – 400 Eur, 2016 m. gruodžio 11 d. – 600 Eur) , neva patvirtinantys ieškovės pinigų perdavimą statybininkui, surašyti ieškinio teismui teikimo metu, kadangi pagal minėtą Baltarusijos pasienio pažymą, atsakovė 2024 m. rugsėjo 15 d. kvito surašymo metu nebuvo Lietuvoje. Todėl spręstinas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo ieškovei ir A. M. už dokumento klastojimą. Pažymi, kad minėtas liudytojas negalėjo paaiškinti, kas apskritai surašė šiuos pakvitavimus, nes ieškovė nerašo lietuviškai, o pats liudytojas šių kvitų nesurašė. Teismui nesukėlė abejonių liudytojo parodymai, kuris negalėjo prisiminti, ar plytelių klijavimo metu baldai name buvo ir ar užsakovas name gyveno, tačiau tiksliai prisiminė, kad ieškovė sumokėjo jam iš savo piniginės. Atsakovės vertinimu, bylos rašytinė medžiaga paneigia ir liudytojo T. V. parodymus apie jam ieškovės 2006/2007 m. perduotus 4 000–5 000 Lt; atkreipia dėmesį, kad tarp A. K. ir minėto liudytojo buvo raštu fiksuojamas pinigų perdavimas. Taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė apskritai buvo Lietuvoje 2006 m., kaip ir duomenų, kad ji 2006 m. turėjo darbo pajamas. Teismui nesukėlė abejonių ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, kad ji, (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvendama ir dirbdama Baltarusijoje, įvežė ir sumokėjo Lietuvos Respublikoje 4 000 Lt statybininkui už namą, kurį statė asmuo, su kuriuo ką tik susipažino. Kitą vertus, dėl kokios priežasties A. K., kuriam 2004 m. buvo sumokėtas 1 mln. litų, turėtų įtraukti į namo statybas moterį, su kuria ką tik tariamai susipažino, ir kuri uždribdavo kelis šimtus litų, taip pat sunku paaiškinti. Pažymi, kad atsakovės atlyginimas iki 2016 m. siekė vos 200–300 dolerių. Atkreipia dėmesį, kad liudytojų E. N., E. M., E. K., ir O. K. parodymai prieštarauja esantiems byloje rašytiniams įrodymams, yra nenuoseklūs, prieštaringi, vertintini kritiškai, faktiškai yra nereikšmingi. Be kita ko pažymi, kad nei vienas iš liudytojų negalėjo paaiškinti apie finansinius ieškovės ir A. K. santykius. Atsakovės teigimu, byloje nėra duomenų, kad ieškovė piniginiu įnašu (asmeniniais pinigais), asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz. paskolomis, dovanotomis lėšomis ar darbu dalyvavo ginčo namo, priestato ir vandentiekio statybose. Ieškovė nepateikė nei vieno jos vardu esančio apskaitos dokumento: sąskaitos faktūros, PVM sąskaitos faktūros, kasos aparato kvito (gyventojų besiverčiančių individualia veikla). Todėl neįrodyta, kad ieškovė buvo bent vienos paslaugos Lietuvoje statant namą pirkėja. Vien faktas, kad gyvendama ir dirbdama Baltarusijoje ieškovė lankė kartais A. K., kartais pusseserę, jokiais būdais susitarimo dėl jungtinės veiklos nepatvirtina. Jungtinės veiklos susitarimą paneigia aplinkybė, kad ieškovė nuo 2020 m. kovo mėnesio pradėjo su A. K. gyventi, nes gyvenamasis namas buvo užbaigtas jau 2016 m. Ieškovė iki 2019 m. rugsėjo 1 d. planavo gyventi Baltarusijoje.
19.4. Akcentuoja, jog teismas neįvertino ieškovės indėlio statant namą. Atsakovės pastebėjimu, teismas nenustatė esminės aplinkybės, kokia buvo ginčo gyvenamojo namo statybų kaina. Pažymėdama, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, be kita ko teigia, jog teismas neteisingai nustatė ieškovės ir A. K. bendro ūkio pradžią 2006 m. Tokiai teismo išvadai prieštarauja esantys byloje rašytiniai įrodymai: duomenys apie ieškovės sienos kirtimą (kirto sieną tik nuo 2007 m. liepos 30 d.); pažymos apie išmokėtą Baltarusijoje atlyginimą (dirbo (duomenys neskelbtini) iki 2020-III); „Belarusbank“ banko pažyma apie ieškovės vardu atidarytas depozitines sąskaitas (laikė banko indėlius laikotarpyje nuo 2011 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. liepos 12 d.); Šaulių banko pažyma, kurioje nurodyta 2016 m. ieškovės gyvenamoji vieta Baltarusijoje; 2025 m. vasario 15 d. pažymoje apie sienos kirtimą nurodyta, kad ieškovės gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini); ieškovės įrašas jai priklausančioje Facebook paskyroje, kuriame nurodyta, kad ji Lietuvoje apsigyveno 2021 m. balandžio 29 d. Be to, anot atsakovės, teismo išvadą apie bendro ūkio su A. K. pradžią 2006 m. paneigia liudytojų, pačios ieškovės parodymai. Kritiškai vertindama teismo poziciją dėl ieškovės ir A. K. santykių, pažymi, kad tokių santykių normalumą paneigia aplinkybė, kad A. K. su ieškove santuokos nesudarė ir gimus vaikui, liudytojas T. K. kelis kartus pasakė, kad A. K. skundėsi jam, kad ieškovė stato ultimatumus, kad jų santykiai nebuvo geri; be to, ieškovė išvyko poilsiauti A. K. ligos metu, kuris mirė ieškovei grižus iš atostogų po kelių dienų; atkreipia dėmesį į liudytojos A. Z. parodymus apie A. K. elgesį, piktnaudžiavimą alkoholiu.
19.5. Nesutikdama su teismo išvada apie ieškovės prisidėjimą prie namo statybos savo darbu, pažymi, kad ją paneigia liudytojo E. K. parodymai, kad ieškovė su vaiku gyveno Baltarusijoje, vaikas lankė darželį Baltarusijoje, ruošėsi eiti į mokyklą Baltarusijoje. E. M., O. K. parodymai neatitinka tikrovės, nes ieškovė iki 2019 m. rugsėjo 1 d. nesiruošė ir neplanavo gyventi Lietuvoje. Be to, cituodamas liudytojų parodymus, teismas neįrašė liudytojų paaiškinimų, paneigiančių teismo išvadą apie A. K. ir ieškovės bendrą ūkį nuo 2006 m. ir jų susitarimą kartu statyti namą. Atkreipia dėmesį į liudytojo E. K. parodymus, kad po darželio ieškovė ruošė vaikui dokumentus į mokyklą Baltarusijoje, bet A. K. nusprendė, kad ji eis į mokyklą Lietuvoje ir tai ieškovei buvo staigmena. E. K. parodymus dėl ieškovės planų kurti savo gyvenimą Baltarusijoje patvirtino ir kitas liudytojas T. K. (apie brolio santykius su ieškove, lankymąsi pas ieškove, apie tai, kaip per A. K. laidotuves ieškovė visiems pasakojo, kad praėjo du metai, kai jie pradėjo gyventi, ir kt.). Kritiškai vertina ir teismo poziciją atsižvelgti į nepilnamečio vaiko nuomonę ir atkreipia dėmesį, jog akivaizdu, kad vaikas nesupranta, kad ieškinio reikalavimu jos motina mažina palikimo masę ir jai priklausančią paveldimo turto dalį. Vaiko teises ir interesus atstovaujanti advokatė palaikė ieškinį, kuris prieštarauja vaiko interesams.
Atsiliepimas
19.6. Atsakovės vertinimu, teismas priėmė sprendimą remiantis bylos baigtimi suinteresuotos ieškovės paaiškinimais, šališkais ir iš anksto paruoštais liudytojų parodymais. Teismo padarytos išvados prieštarauja esantiems byloje rašytiniems įrodymams. Teismas nepašalino reikšmingų abejonių tarp esančių byloje įrodymų, sprendime neįvertino liudytojų parodymų, kurie paneigė teismo padarytas išvadas.
20. Ieškovė V. S. atsiliepime su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl ieškovės ir A. K. gyvenimo kartu šeimoje, bendros jungtinės veiklos įgyjant bendrą dalinę nuosavybę statybos būdu, padarė remdamasis įrodymais, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais. Pažymi, kad nors apeliantė iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu jai nenaudinga linkme, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė klaidingas išvadas dėl faktinių aplinkybių. Atsakovės atstovės pozicija ir įrodymų vertinimas teismui nėra privalomi. Anot ieškovės, teismas padarė teisingą išvadą, kad bylos medžiaga, ieškovės, teisme apklaustų liudytojų paaiškinimai suformuoja teismo įsitikinimą, kad ieškovę ir A. K. siejo faktinės santuokos požymius atitinkantis bendras gyvenimas su tikslu sukurti šeimyninius santykius, trunkantis ilgą laiką, nuo 2006 m. (ieškovės ir A. K. pažinties) iki A. K. mirties, ūkio tvarkymas kartu, bendro vaiko auginimas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu, tuo pačiu ir tai, jog šalys buvo sudarę nerašytinį tarpusavio susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais buvo siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Be kita ko pažymi, kad apeliantės paminėti dokumentai dėl ieškovės gyvenamosios vietos patvirtina registruotą, bet ne faktinę jos gyvenamąją vietą. Ji (duomenys neskelbtini) pilietė, tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) ir niekad to neslėpė. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia jos gyvenimo kartu su A. K. kartu kaip viena šeima bei bendro ūkio vedimo fakto. Butas buvo pirktas už jos tėvų dovanotus pinigus tam, kad A. K. atvykus, jie su dukra turėtų kur gyventi. Apeliantė leistinais įrodymais šių ieškovės argumentų nepaneigė, iškraipė liudytojų parodymus, juos vertina selektyviai, iš konteksto ištraukdama tik jai naudingas frazes. Liudytojų parodymai pilnoje apimtyje nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, jog ieškovė ir A. K. jau nuo 2006 m. turėjo susitarimą statytis namą jų šeimos bendram gyvenimui. Ieškovė savo atsiliepime iš esmės pritaria teismo atliktam įrodymų vertinimui ir laiko, kad teismas ieškinį tenkino pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
23. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo buvo patenkintas, ir 2025 m. birželio 3 d. papildomo sprendimo, kuriuo ieškovei buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
24. Pirmiausia išspręstinas klausimas dėl naujų įrodymų prijungimo. Ieškovė 2025 m. spalio 24 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos naują įrodymą – Baltarusijos valstybinės sienos apsaugos komiteto pažymą, iš kurios matyti, kad duomenys apie asmenis, kirtusius Baltarusijos Respublikos valstybės sieną per visus pasienio kontrolės punktus, išskyrus Baltarusijos-Rusijos ruožą , yra prieinami nuo 2008 m. sausio 1 d., į ką atsižvelgiant, komitetas duomenų apie sienos kirtimą pateikti negali. Ieškovės teigimu, ši pažyma paneigia apeliantės argumentą, kad apskritai nėra duomenų apie ieškovės sienos kirtimą aktualiu laikotarpiu; duomenys yra, tik jie neprieinami, ir ieškovė jų gauti negali; šis dokumentas patvirtina ieškovės sąžiningumą įrodinėjimo procese bei paneigia apeliantės teiginį, kad iki 2007 m. liepos 30 d. ieškovė Lietuvoje nesilankė, su A. K. kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Ieškovė pažymėjo, kad šio įrodymo ji negalėjo gauti ankščiau ir jo pateikti pirmosios instancijos teismui dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, o šio įrodymo būtinybė iškilo vėliau, siekiant patvirtinti teismo sprendimo pagrįstumą. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą reglamentuoja CPK 314 straipsnis. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi toks draudimas nėra absoliutus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Aptariamu atveju apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau ar kad siekiant jais remtis šalių ginče, tai negalėjo būti padaryta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl naujus įrodymus atsisakytina priimti.
25. Bylos duomenimis, be kita ko, Nekilnojamojo turto registrų centro išrašo duomenimis, nustatyta, kad A. K. vardu registruotame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), A. K. nuosavybės teise registruotas pastatas-gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namas, gyvenamasis namas), statybos pradžios metai – 2006 m., statybos pabaigos metai – 2007 m., baigtumas – 67 procentai, 119,13 kv. m ploto. Po A. K. mirties, (duomenys neskelbtini), jo palikimą 2023 m. rugpjūčio 18 d. priėmė M. K., 2024 m. kovo 19 d. – B. Z. (Vilniaus m. 3-io notaro biuro notaro liudijimai Nr. 2865, Nr. 703). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimu paveldėjimo tikslu buvo nustatytas juridinis faktas, kad A. K. yra atsakovės tėvas. Trečiasis asmuo byloje M. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. K. ir ieškovės dukra.
26. Ieškovei kreipusis į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo, įrodinėjant, kad jai su A. K. nuo 2006 m. vedus bendrą ūkį, sutarus dėl bendros nuosavybės kūrimo – gyvenamojo namo statymo ir bendromis lėšomis bei darbu sukūrus bendrą dalinę nuosavybę, pastačius namą, tokiu būdu siekiant nustatyti, kad jai su A. K. priklauso dalis sukurtos bendros nuosavybės (1/2 dalis namo ir 1/8 dalis vandentiekio tinklų), pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį laikė pagrįstu ir jį patenkino. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, kvestionuodama byloje atlikto įrodymų tyrimo teisingumą, kritiškai vertindama teismo poziciją dėl ieškovės ir atsakovės tėvo bendro ūkio vedimo namo statybos metu, jų susitarimo suskurti bendrąją dalinę nuosavybę, ir kt.
27. Pažymėtina, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Be to, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).
28. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs byloje esančių įrodymų vertinimą, ginčijamu sprendimu byloje laikė įrodytu ieškovės ir A. K. bendro ūkio vedimą kartu nuo 2006 m., bendrą jungtinę veiklą statant namą, prie ko ieškovė, teismo vertinimu, prisidėjo tiek fiziniu darbu, tiek asmeninėmis lėšomis. Teismas vadovavosi bylos šalių paaiškinimais, byloje esančiais duomenimis apie ieškovės leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, valstybės sienos kirtimą, be kita ko byloje apklaustų liudytojų parodymais. Visgi, su atliktu vertinimu teisėjų kolegija šiuo atveju nesutinka.
29. Aptariamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ir A. K. santuokos nebuvo sudarę, kaip ir nėra ginčo dėl to, kad tarp jų nebuvo sudaryta rašytinė jungtinės veiklos sutartis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, dėl to iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Be to, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019). Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).
30. VĮ Registrų centro duomenimis, ginčo gyvenamojo namo, kurio statybos pradžios metai – 2006 m., statybos pabaigos metai – 2007 m., 67 procentų baigtumo, nuosavybės teisė A. K. vardu buvo įregistruota 2008 m. kovo 18 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažymos pagrindu, kurioje (pažymoje) be kita ko pateikti duomenys apie 2006 m. parengtą projektą, 2006 m. liepos 27 d. ir 2007 m. vasario 13 d. išduotus statybos leidimus. Ieškovės teigimu, ji su A. K. nuo 2006 m. vedė bendrą ūkį, vienas pas kitą važinėjo, kartu statė ginčo namą, kuriame ir apsigyveno. Kaip atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, byloje pateikti duomenys apie ieškovės valstybinės sienos daugkartinį kirtimą laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 30 d. iki 2015 m. gruodžio 18 d. (2025 m. vasario 26 d. pasienio komiteto atsakymas į paraišką), apie ieškovei išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikotarpiais nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2017 m. gegužės 9 d., nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2021 m. sausio 10 d., nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki 2022 m. lapkričio 18 d., nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2026 m. rugsėjo 26 d., išduotas vizas laikotarpiais nuo 2015 m. rugpjūčio 30 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d., nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2018 m. birželio 28 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. rugpjūčio 29 d. (Migracijos departamento raštas / atsakymas į ieškovės 2024 m. balandžio 17 d. prašymą). Šiame kontekste pirmiausia pažymėtina, kad paminėti duomenys apie sienos kirtimą savaime dar nepatvirtina ieškovės kelionės tikslo ir buvimo vietos Lietuvoje. Kita vertus, net ir neneigiant aplinkybės, kad minėti asmenys susipažino 2006 m., ką byloje paliudijo ir kai kurie liudytojai (pavyzdžiui, E. N., E. K., E. M.), tai niekaip nepatvirtina fakto, kad jau nuo 2006 m. šie asmenys gyveno kartu kaip šeima ir vedė bendrą ūkį. Šiuo gi atveju, nors teismas ginčijamame sprendime ir nurodė, kad ieškovės ir A. K. bendro ūkio vedimo, jungtinės veiklos pradžią nustatė 2006 m., remdamasis surinktų įrodymų visuma, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš sprendimo taip ir nėra aišku, kas sudaro minėtą įrodymų visumą, kadangi jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tokios išvados teisingumą, byloje nėra. O paminėtų liudytojų parodymai, kad pažįsta ieškovę nuo 2006 m., apie jos pažintį 2006 m. su A. K. ir pan., nurodytos aplinkybės apie minėtų asmenų bendrą ūkį ar kažkokią bendrą jungtinę veiklą nuo 2006 m. vienareikšmiškai nepatvirtina ir nėra pakankami tokiai išvadai konstatuoti. Pažymėtina, kad pagal CPK nuostatas liudytojas yra apklausiamas apie turinčias ryšį su byla aplinkybes, kurios jam gali būti žinomos, be kita ko, teismas neprivalo vadovautis liudytojų subjektyvia nuomone (CPK 185, 189 straipsniai). Be to, ir jau minėti bylos duomenys apie ieškovės Baltarusijos Respublikos valstybinės sienos kirtimą Baltarusijos Respublikos kontrolės punktuose, patvirtina, iš pradžių labiau epizodinius vizitus, kai pavyzdžiui, laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 30 d. iki 2010 m. pabaigos fiksuoti iš viso vos keli išvykimai iš Baltarusijos Respublikos, dažniausiai kelioms dienoms, po to, 2011–2012 m. sienos kirtimų padaugėjo, ir daugiau nei po kartą per mėnesį, bet vėlgi dažniausiai po kelias dienas, dar vėliau, 2013 m., iki 2014 m. rugsėjo mėnesio išvykimų iš Baltarusijos Respublikos nefiksuota, vėliau sienos kirtimai fiksuoti nuo 2014 m. rugsėjo 27 d. iki 2015 m. gruodžio 18 d., dėl vėlesnio laikotarpio pateikti jau minėti šiame nutarties punkte duomenys apie ieškovei išduotas vizas, leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Be kita ko atkreiptinas dėmesys, kad netgi gimus ieškovės ir A. K. vaikui, ieškovės ir vaiko gyvenamoji vieta buvo Baltarusijos Respublikoje, ten vaikas lankė ir darželį, ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2006 m. iki 2020 m.). Bylos duomenimis, ieškovės vaikas 2019 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti mokyklą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2025 m. vasario 25 d. raštas). Ieškovės teigimu, ginčo name jie apsigyveno 2017 m., ką paliudijo ir kai kurie liudytojai, pavyzdžiui, rašytinius paaiškinimus pateikusi O. K., liudytojas E. K., nurodęs, jog jam yra žinoma, kad ieškovė nuo 2017 m. gyvena Lietuvoje, tuo tarpu liudytojas E. M. ieškovės apsigyvenimo ginčo name pradžią siejo būtent su paminėta aplinkybe (vaiko mokymusi mokykloje Lietuvoje), o liudytojo T. K. teigimu, ieškovė pastoviam gyvenimui į (duomenys neskelbtini) atvyko 2020–2021 m. Pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog iki 2020 m. vasario mėn. dirbo Baltarusijoje. Taigi, nepaisant paminėtų, tikslios datos prasme dėl ieškovės apsigyvenimo Lietuvoje, ginčo name, iš dalies prieštaringų aplinkybių iš vėlesnio laikotarpio, po ieškovės ir A. K. dukters gimimo, ir neneigiant, kad ilgainiui ieškovę ir A. K. visgi siejo bendras gyvenimas, labiausiai esant tikėtina, kad ieškovė kartu su minėtu asmeniu kartu pradėjo gyventi tik 2020 m. (po to, kai baigė dirbti minėtoje darbovietėje Baltarusijos Respublikoje) tai niekaip nepatvirtina ginčijamo sprendimo išvados apie ieškovės ir A. K. bendro ūkio laikotarpį būtent nuo 2006 m. (kai buvo pradėtos ginčo namo statybos).
31. Atitinkamai, nenustačius minėtos aplinkybės dėl ieškovės ir A. K. bendro ūkio vedimo nuo 2006 m., teisėjų kolegija sutinka ir su apeliantės pozicija, kad byloje nebuvo įrodytas ir minėtų asmenų susitarimas dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Ieškovės teigimu, jau 2006 m. ji su A. K. susitarė kartu statyti namą (duomenys neskelbtini), A. K. priklausančiame žemės sklype, šeimos poreikiams, ir namą abu statė panaudodami savo lėšas, dirbdami patys, samdydami darbininkus. Kaip minėta, toks nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, siekiant sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu, ir pan., tačiau aptariamu atveju tokios aplinkybės byloje nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Tai, kad laikotarpiu, kai A. K. pradėjo statyti ginčo namą, ieškovė lankėsi Lietuvoje, bendravo su A. K., neįrodo jų susitarimo namą statyti kartu kaip bendros nuosavybės objektą. Tuo pačiu sutiktina, kad bylos duomenų visuma, tarp jų liudytojų parodymai, patvirtina, kad nepaisant VĮ Registrų centro duomenyse nurodytos statybos pabaigos 2007 m., su namu susiję statybos darbai buvo vykdomi ir vėliau. Šiuo aspektu, pirmosios instancijos teismas vėlgi be kita ko rėmėsi liudytojų parodymais, kurie liudijo, kad ieškovė padėdavo A. K. su namo statybomis (O. K., E. M., E. N., E. K.). Pavyzdžiui, O. K. nurodė, kad ieškovė kažką iškraudavo iš automobilio, kažką darydavo kieme, dažydavo, sodindavo sodą, dirbdavo ūkinius darbus šalia namų; anot E. M., ieškovė prižiūrėjo namą, gamino maistą, gruntuodavo, važiuodavo medžiagų, lakuodavo laiptus, ir kt. Visgi, tokie pavieniai, epizodiniai liudytojų paminėti ieškovės atlikti darbai nesudaro pagrindo ginčo objekto vertinti kaip ieškovės ir A. K. jungtinės veiklos susitarimo bei spręsti, kad ginčo objektas be kita ko buvo sukurtas bendru ieškovės ir A. K. darbu. Kitokiai išvadai pagrindo nesudaro ir ieškovės akcentuotos aplinkybės apie iš ieškovės darbovietės jos pirktas namui statybines medžiagas, ką savo paaiškinimuose minėjo ir kai kurie liudytojai (E. N., E. M. E. K., A. M.), ar byloje pateikti ieškovės buvusios darbovietės (duomenys neskelbtini) pardavimo kvitai, išrašyti 2007 m., 2011 m., 2012 m., 2014 m. 2015 m., 2017 m., iš kurių matyti, kad buvo perkami dažai, durys, lakas, dailylentės, ir kt. Vėlgi, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo vertinimu, manytina, kad nurodytų duomenų objektyviai nepakanka išvadai, kad visos tos prekės ieškovės lėšomis buvo perkamos namo statybai. Tai, kad ieškovė pasinaudojo turima nuolaida prekėms, dar nereiškia, jog prekės, kurios jei ir buvo skirtos namui, buvo pirktos už asmenines ieškovės lėšas. Tie patys liudytojai iš esmės tik ir patvirtino aplinkybę apie prekių atvežimą į Lietuvą, kad jas vežė ieškovė, A. K., tačiau tai neatskleidžia ieškovės ir A. K. susitarimo dėl prekių užsakymo ar apmokėjimo esmės. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, liudytojų parodymų, prekės buvusioje ieškovės darbovietėje buvo užsakomos bei vežamos ir kitiems asmenims (pavyzdžiui, E. M. patvirtindamas, kad buvo atvežama tokių prekių, kurios tilpdavo automobilyje, nurodė, kad prekių (dažų, lakų) užsakydavo ir jam jo paties prašymu), kartu neatmetant galimybės, kad dalis prekių buvo panaudota ir ieškovės gyvenamo ploto Baltarusijoje remontui (liudytojo T. K. parodymai apie jo apsilankymo pas ieškovę bendrabutyje 2015 m. metu pastebėtą padarytą (daromą) remontą, brolio jam nurodytas aplinkybes apie 2017 m. ieškovės Baltarusijoje įsigyto buto remontą). Be to, iš bylos duomenų, liudytojų parodymų (E. M., E. K.), pateiktų čekių matyti, kad statybinės medžiagos dideliais kiekiais buvo perkamos Lietuvoje (byloje yra du segtuvai popierinių čekių, patvirtinančių statybinių medžiagų pirkimą A. K. vardu parduotuvėse „Ermitažas“, „Moki veži“, ir kt.). Be kita ko atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką, nedidelės dalies statybos ar remonto medžiagų įsigijimą pagrindžiantys įrodymai nėra pakankami buto bendrosios dalinės nuosavybės faktui nustatyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2020). Be to, bylos duomenys sudaro pagrindą ir abejonėms būtent dėl ieškovės asmeninių lėšų panaudojimo ginčo objektui. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime įvertino byloje turimus duomenis apie ieškovės finansinę padėtį, jos gautas pajamas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2020 m., apie laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2019 m. Belarusbank banke turėtus ieškovės indėlius, duomenis iš Šaulių banko pažymos, sąskaitų išrašų apie ieškovės bankuose turimas lėšas 2016 m. balandžio 21 d. ir 2019 m. rugsėjo 10 d. Tačiau, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas (apie ieškovės prisidėjimą prie namo statybų asmeninėmis lėšomis), manytina, kad pateikti duomenys kaip tik nepatvirtina ieškovės realių galimybių prisidėti prie statomo objekto. Tuo labiau, jog, kaip teismo posėdžio metu pripažino pati ieškovė, 2 500 Eur sumą, būtiną leidimui Lietuvoje gauti, į jos sąskaitą iš savo motinos sąskaitos pervedė A. K. Kas iš esmės leidžia daryti išvadą, jog pati ieškovė tokių lėšų neturėjo. Šiame kontekste ir ieškovės akcentuotos aplinkybės apie jos atliktus mokėjimus nurodytiems darbuotojams (4 000 Lt suma už stogo perdangos demontavimą, šimtais ar tūkstančiais litų įvardintos kitos neva jos sumokėtos sumos) pirmiausia ir prieštarauja turimiems duomenims apie jos finansines galimybes tokias sumas mokėti iš asmeninių lėšų. Kaip ir pavyzdžiui, liudytojo A. M. parodymai, kad pinigus jam ieškovė yra davusi iš savo piniginės, ar T. V. parodymai, kad 4 000–5 000 Lt sumą jam padavė ieškovė, niekaip neįrodo, kad tie pinigai ir buvo ieškovės, byloje ir nesant duomenų, kad ieškovė būtų turėjusi finansines galimybes tokias sumas mokėti. Negana to, kaip atkreiptas dėmesys ir apeliaciniame skunde, dėl kai kurių liudytojų parodymų kyla ir pagrįstų abejonių. Pavyzdžiui, aplinkybė dėl A. M. parodymų apie jam ieškovės sumokėtas sumas, byloje esant pateiktiems kvitams apie ieškovės neva jam perduotus pinigus 2014 m. rugsėjo 15 d., 2015 m. birželio 13 d., 2016 m. gruodžio 11 d., tuo pačiu atkreipiant dėmesį, kad pagal byloje esančius jau minėtus duomenis apie ieškovės valstybinės dienos kirtimą, ieškovės 2014 m. rugsėjo 15 d. Lietuvoje net nebuvo, taigi, kyla pagrįsta abejonė dėl paminėtų aplinkybių teisingumo. Ir nors tokie duomenys buvo sugretinti tik apeliaciniame skunde, tačiau ieškovė ir atsiliepime į apeliacinį skundą šiuo aspektu nepasisakė ir savo pozicijos nepagrindė. Be kita ko pažymėtina, kad nors byloje ir nebuvo atskleista, kiek apskritai kainavo namo statybos (yra duomenys iš VĮ Registrų centro apie vidutinę rinkos vertę (2011 m. liepos 12 d. duomenimis, 31 858 Eur), byloje pateiktos 2024 m. gegužės 8 d. konsultacinės ataskaitos duomenimis, nekilnojamojo turto komplekso kaina – 246 000 Eur), bet kokiu atveju, jau vien ieškovės teiginiai apie jos neva į namą investuotas sumas (šios nutarties 1.3 papunktis) byloje nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Juo labiau, kai pagal bylos duomenis, yra mažai tikėtina, kad A. K., atsižvelgiant į byloje turimus duomenis apie jo turtą, apkritai buvo būtinybė kooperuotis ar sudaryti jungtinę veiklą namo statybai, kadangi, kaip savo sprendime nustatė ir pirmosios instancijos teismas dar 2004 m. už parduotą nekilnojamąjį turtą jis gavo apie 1 000 000 Lt sumą (2004 m. lapkričio 2 d. Pirkimo–pardavimo sutartis), kurie, tikėtina ir buvo investuojami į statybas (ką liudijo ir teismo posėdyje apklaustas A. K. brolis T. K., kuris taip pat buvo minėto 2004 m. sandorio dalyvis, nurodęs, kad A. K. pirko žemę (duomenys neskelbtini), be kita ko naudojo pinigus statyboms (duomenys neskelbtini).
32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus bylos duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamu atveju byloje nebuvo įrodyta, jog ieškovė kartu su A. K. sudarė susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės), siekiant sukurti bendrąją dalinę nuosavybę bei tokią nuosavybę kartu su A. K. ieškovė ir savo išnašu sukūrė.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tokiu būdu atsakovės apeliacinį skundą tenkinant.
34. Atmetus ieškovės ieškinį, ieškovės bei jos pusėje veikusio trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos pirmojoje instancijoje nepriteistinos, atitinkamai naikintinas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. papildomas sprendimas dėl ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų.
35. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 4 300 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, nurodytos išlaidos iš esmės neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nurodytų dydžių, minėtos išlaidos iš ieškovės priteistinos atsakovei.
36. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde ir atsiliepime į jį nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo palikti nepakeistą ar kitaip keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
37. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 686 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėdama žyminį mokestį už apeliacinį skundą, taip pat 1 000 Eur už teisines paslaugas už apeliacinio skundo parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas buvo patenkintas, nurodytos patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.9 papunktyje nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už apeliacinio skundo parengimą, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 686 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
38. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus, ieškovės prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovės B. Z. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimą ir 2025 m. birželio 3 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. S. ieškinį atmesti, priteisti atsakovei B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 300 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei B. Z. iš ieškovės V. S. 1 686 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.