- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-05
- Bylos Nr.
- e2YT-1649-465/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14521-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Pareiškėjas
- B. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- T. K., A. Z., M. K.
suinteresuotiems asmenims T. K., A. Z..
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. K., pagal įstatymą atstovaujama V. S., T. K., A. Z..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja B. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., miręs (duomenys neskelbtini) yra B. Z. tėvas, atnaujinti pareiškėjai B. Z. praleistą terminą A. K., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimui priimti. Nurodė, kad pareiškėja B. Z. gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos gimimo liudijime, išduotame 2005 m. sausio 12 d., motina nurodyta A. Z., o tėvas nėra nurodytas, tačiau pareiškėjai žinoma, kad jos biologinis tėvas yra A. K., miręs (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos tėvai A. Z. ir A. K. (duomenys neskelbtini) sudarė bažnytinę santuoką, tai patvirtina Lietuvos Respublikos Vilniaus arkivyskupijos Šv. Apaštalo Petro ir Povilo bažnyčios (duomenys neskelbtini) išduotas santuokos liudijimas Nr.238. Pareiškėjos tėvų sudarytos bažnytinės santuokos faktas nebuvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Pareiškėjai yra žinoma, kad jos tėvai po bažnytinės santuokos sudarymo gyveno kartu A. Z. asmeninės nuosavybės teise paklausančiame (duomenys neskelbtini), bei tvarkė bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) pareiškėja buvo pakrikštyta Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. 2023 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus Arkivyskupijos išduoto krikšto liudijime pareiškėjos tėvais įvardijami A. Z. ir A. K.. Nuo 2006 m. pareiškėjos tėvai praktiškai nebendravo. Pareiškėjos tėvas A. K. taip pat nebendravo ir su pareiškėja. Bendravimą su pareiškėja jos tėvas bandė atnaujinti 2023 m., kuomet (duomenys neskelbtini), kurią lankė pareiškėja, direktoriui A. B. paliko savo telefono numerį bei prašė pareiškėjos, kad ji jam paskambintų. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos tėvas mirė bei po kelių dienų ((duomenys neskelbtini) buvo palaidotas Lentvario kapinėse. 2023 m. rugsėjo 25 d. pas pareiškėją į namus atėjo pareiškėjo tėvo brolis T. K., kuris paskatino kreiptis dėl palikimo priėmimo, kadangi (duomenys neskelbtini) miręs A. K. buvo jos tėvas. Kadangi pareiškėja neturi jokių oficialių dokumentų, kurie patvirtintų, kad (duomenys neskelbtini) miręs A. K. yra jos tėvas, o ji yra jo duktė, pareiškėja neturi galimybės kreiptis į notarą dėl po tėvo mirties likusio palikimo priėmimo. Pareiškėja pažymi, kad jos tėvo brolis T. K., norėdamas padėti pareiškėjai įgyvendinti savo teises, sutiko atlikti DNR testą. 2023 m. rugsėjo 27 d. T. K. ir pareiškėja nuvyko į Affidea kliniką bei atliko tėvystės nustatymo tyrimą, tačiau tyrimo rezultato šio procesinio dokumento teikimo teismui metu pareiškėja dar neturi. Tyrimo rezultatai teismui bus pateikti nedelsiant juos gavus. Be to, pareiškėja sutiktų atlikti DNR testą su M. K.. Pareiškėjos tėvų A. Z. ir A. K. bendro gyvenimo faktą, bendrą pareiškėjos auklėjimą pirmaisiais jos gyvenimo metais patvirtins liudytojai A. K. brolio T. K. sutuoktinė L. K., G. K. (kaimynė), M. Z. (pareiškėjos senelė), A. V. (pareiškėjos mamos pusbrolis) bei jo sutuoktinė E. V.. Pareiškėjos tėvas A. K. mirė (duomenys neskelbtini) todėl terminas palikimui priimti pasibaigia (duomenys neskelbtini) Pareiškėja neturi jokių oficialių įrodymų, kuriuos galėtų pateikti notarui kartu su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, todėl ji neturi galimybės pateikti notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo ir po tėvo mirties likusį palikimą priimti. Per likusį terminą palikimui priimti teismas nespės priimti sprendimo dėl juridinio fakto nustatymo, o tuo labiau teismo sprendimas neįsiteisės. Mano, kad teismo posėdžio metu ir/ar sprendimo priėmimo metu terminas palikimui priimti bus pasibaigęs ir praleistas, todėl prašo teismo patenkinus jos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo tuo pačiu procesiniu sprendimu atnaujinti terminą po A. K. mirties likusiam palikimui priimti.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas pareiškimą palaikė pareiškime nurodytais motyvais, prašė tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad A. K. buvo atėjęs į mokyklą, jį kaip tėvą pristatė jai mokytoja, tačiau B. Z. buvo išsigandusi ir nenorėjo su juo susitikti. 2023 m. jos klasės auklėtoja informavo pareiškėją, kad A. K. paliko telefono numerį ir norėjo su ja pabendrauti. Pareiškėja nenorėjo su juo kalbėtis. Nustatyti juridinį faktą siekia todėl, kad nori pretenduoti į palikimą ir įrašyti į dokumentus, kad A. K. yra jos tėvas. A. K. brolis T. K. atvyko į jos namus, prisistatė kaip jos dėdė ir informavo apie tėčio mirtį. Pareiškėjos atstovas paaiškino, kad nuotraukose užfiksuotos A. K. ir A. Z. vestuvės su liudininkais, povestuvinė kelionė, A. K. motina su kūdikiu (pareiškėja) ant rankų). Giminystės ryšį patvirtina DNR tyrimas, iš kurio matyti, kad T. K., A. K. brolis, ir B. Z. galimai yra giminės su tikimybe 99,8 proc.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. Z. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pirmą kartą A. K. sutiko 2002 m. spalio 30 d., eidama iš namų (duomenys neskelbtini) gatve į troleibusų stotelę buvo jo užkalbinta. Susipažino, paaiškėjo, kad kartą matėsi prie Šv. Teresės bažnyčios, A. K. šnekučiavosi su savo draugu, pardavinėjančiu prie Aušros vartų rožančius, o A. Z. viešniai iš Lenkijos rodė Vilniaus senamiestį. A. paprašė jos telefono numerio, atvažiavo jos troleibusas, atsisveikino ir išvažiavo. Po kelių dienų A jai paskambino ir jie pradėjo susitikinėti. Kartu su suinteresuoto asmens drauge J. A. sutiko Naujuosius 2003 metus pas A. K. (duomenys neskelbtini). A. K. pradėjo kartu su suinteresuotu asmeniu lankyti chorą prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios. Viena iš kartu su pareiškimu pridėtų nuotraukų yra jos ir A nuotrauka su choro nariais (A. D., K. G., K. S., R. M.). Tuo metu suinteresuotas asmuo remontavo savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), o A jai padėjo atlikti tam tikrus darbus. Iki vedybų negyveno kartu, tad nepastebėjo jo potraukio alkoholiui, pykčio priepuolių. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, kurioje dalyvavo jų abiejų tėvai bei kiti giminaičiai, giedojo tas pats (duomenys neskelbtini) choras, kurio nariais A. Z. ir A. K. buvo. Santuokos liudininkai buvo A. Z. pusbrolis A. V. su savo žmona E. V.. Po santuokos sudarymo pradėjo gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). A. K. norėjo santuoką sudaryti tik bažnyčioje, nenorėjo santuokos ceremonijos Vilniaus civilinės metrikacijos biure, motyvuodamas tuo, kad metrikacijos pastatas stovi ant žydų kapinių. Sakė, kad bažnytinę santuoką galima užregistruoti Civilinės metrikacijos biure, todėl A. Z. sutiko. Santuokos įregistravimą A atidėliodavo, vis atsirasdavo neatidėliotinų reikalų. Suinteresuotas asmuo neįtarė, kad tai buvo A. K. apgaulė, o santuokos civilinės metrikacijos biure neįregistruos niekada dėl jo turimo turto, nors gimė dukra ir suinteresuotas asmuo sutiko pasirašyti povedybinę sutartį. Po santuokos sudarymo susiruošė į povestuvinę kelionę Egipte. Lankydavosi pas A. K. mamą, ja rūpinosi, kai ji susimušė kojos pirštą. Keturiese: A, jo mama, A. Z. ir jos mama važiuodavo į A. Z. mamos sodą (duomenys neskelbtini) kaime. 2004 m. vasario mėn. A. Z. pastojo. A. K. labai apsidžiaugė. Sakė, kad po vaiko gimimo iš karto įregistruos santuoką ir vaiką. Darbo A vis nerasdavo. A. Z. dirbo mokykloje, stengėsi iki vaiko gimimo užbaigti remontą, rūpinosi namais, A. K. pats vedė elektrą į vonios kambarį ir į virtuvę. Vyras dažnai grįždavo vėlai išgėręs. Pasitaikydavo, kad A grįždavo be daiktų, girtas, sumuštas, gadindavo daiktus, rėkė, dažnai keikėsi, viskuo nepatenkintas, kaltindavo dėl savo nesėkmių kitus žmones, pykčio priepuoliai užeidavo staigiai, po to atsiprašydavo. Prieš pat dukrai gimstant nuvažiavo pas suinteresuoto gimines Vilniaus rajone (duomenys neskelbtini) kaime, kur paliko garaže A. Z. automobilį žiemai, nes A tuo metu neturėjo teisių, o A. Z. laukė dukros priežiūra. 2004 m. lapkričio 14 d. su taksi A. K. nuvežė A. Z. į Tyzenhauzų gimdymo ligoninę, buvo su ja iki gimdymo, apmokėjo atskirą palatą. Lankė, kartą nakvojo palatoje. Kai motiną su vaiku išregistravo, atvažiavo pasipuošęs, atvežė daktarei gėlių, paėmė dukrą ant rankų. Grįžo namo, juos lankė jų giminaičiai. Jautėsi šeima, tačiau registruoti vaiko, visgi, o kartu ir santuokos – neskubėjo. Siūlė vaiką registruoti A. Z. pavarde. Vis kalbėjo apie povedybinės sutarties pasirašymą. A vis atidėliojo santuokos bei dukros gimimo registravimą, labai dažnai vartodavo alkoholį, tad namuose vis daugėjo konfliktų. Vieno iš konfliktų metu A jai trenkė. 2005 m. sausio 12 d. A. Z. užregistravo dukrą savo vardu. A. K. įrašyti vaiko tėvu bijojo dėl dukros ir savęs. Bijojo, kad šantažuos, neduos leidimo išvykti su dukra į užsienį, kad reikės su juo matytis, jo pykčio priepuoliai ir smurtavimas gąsdino. Negalėjo su juo gyventi. Nusprendė pati auginti dukrą ir apsaugoti save ir ją nuo psichologinio smurto, nenorėjo, kad ji matytų ir girdėtų jo keiksmus, alimentų iš jo nereikalavo. Nutraukiant santykius paklausė, ar jis padės auginti dukrą, A atsakė, kad taip, tačiau prašant pagalbos, jis atsisakydavo ją suteikti. Nutraukus santykius, A dukra praktiškai nesidomėjo, niekada nerėmė finansiškai. A. K. buvo tik kartą atėjęs pas B. į (duomenys neskelbtini) mokyklą, kurioje ji mokėsi, su dovanomis gimtadienio proga ir pradinių klasių auklėtojai V. S. prisistatė esąs B. tėvas ir paprašė pakviesti B.. Auklėtoja suinteresuotam asmeniui paskambino paklausti sutikimo. Neprieštaravo, jeigu dukra nori, tegul pasimato. Taip pat A. K. kartą buvo atėjęs į namus, ir atnešė dukrai baltą pliušinį meškiną. 2023 m. rugsėjo 25 d. pas suinteresuotą asmenį ir B. Z. į butą atvyko A brolis T. ir pranešė, kad A mirė bei paskatino B. kreiptis dėl palikimo, kadangi ji esanti jo dukra. A. K. yra pareiškėjos B. Z. biologinis tėvas. B. gimė A. Z. ir A. K. bažnytinės santuokos metu, po santuokos sudarymo praėjus metams, todėl B. Z. pareiškimas turėtų būti tenkinamas.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. Z. pareiškimą palaikė atsiliepime nurodytais motyvais, paaiškino jame išdėstytas aplinkybes, prašė tenkinti. Nurodė, kad po bažnytinės santuokos A atidėliojo santuokos įregistravimą civiline tvarka. Pastojus, A ketino registruoti viską vienu metu. Jis rūpinosi A. Z. iki vaikui gimstant ir jam gimus. Dėl išlaikymo priteisimo ir tėvystės nustatymo nesikreipė todėl, kad norėjo dukrą apsaugoti nuo A blogos įtakos.
Suinteresuotas asmuo M. K., atstovaujama įstatyminės atstovės V. S., atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad V. S. kartu su A. K. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 2006 m., t.y. gyveno kartu neįregistravę santuokos. Bendro gyvenimo metu (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra M. K.. (duomenys neskelbtini) netikėtai mirė A. K.. Nors su A. K. V. S. kartu pragyveno apie 17 metų, tačiau pastarasis nė karto nepasakojo turintis vaikų - dukrą ir/ar sūnų. V. S. nėra žinoma, kad jų bendro gyvenimo metu A. K. būtų bendravęs su pareiškėja, kad būtų ją auklėjęs, išlaikęs ir pan. Aplinkybės, sudarančios pagrindą tėvystei nustatyti, buvo žinomos praktiškai nuo gimimo, tad akivaizdu, kad tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo A. Z. turėjo pakankamai laiko tam, kad dar esant gyvam galimam biologiniam tėvui, būtų priimtas sprendimas dėl B. Z. kilmės išsiaiškinimo. Konkrečiu atveju pareiškėja reikalavimu dėl tėvystės nustatymo siekia ekonominės naudos - paveldėti velionio turtą. Atlikus ekspertizę ir gavus jos rezultatus, pareiškėjai galimai bus žinoma jos tikroji kilmė ir ši jos teisė nebus pažeista, tuo tarpu tėvystės nuginčijimas ir nustatymas vien tik dėl ekonominės naudos nėra galimas. Šioje byloje pareiškėja prašomus nustatyti giminystės faktus siekia įrodinėti tik liudytojų, parodymais bei savo mamos, suinteresuoto asmens A. Z., paaiškinimu. Tik liudytojų parodymų, kurie yra silpnesnės įrodomosios galios dėl savo subjektyvaus pobūdžio, įrodinėjamiems faktams konstatuoti nepakanka. Tad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos mama būtų bendrai gyvenusi su spėjamu vaiko tėvu, su juo vedusi bendrą ūkį, to neįrodinėja ir pati pareiškėja. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad spėjamas vaiko tėvas kartu su pareiškėjos mama būtų bendrai auklėjęs vaiką ar kad spėjamas pareiškėjos tėvas būtų dalyvavęs vaiko gyvenime. Pabrėžtina, kad vaiko auklėjimas, kaip įrodomasis faktas, patvirtinantis tėvystę, pasireiškia tuo, kad spėjamas vaiko tėvas rūpinasi vaiku kaip savu, su juo bendrauja, priima sprendimus dėl vaikui rūpimų dalykų, tėviškai rūpinasi jo fiziniu ir dvasiniu vystymusi ir kt. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad spėjamas vaiko tėvas su tariama dukra tokiu būdu nebendravo net minimaliai. Byloje taip pat nenustatyta, kad spėjamas pareiškėjos tėvas būtų pripažinęs tėvystę. Tėvystės pripažinimas gali reikštis įvairiomis formomis: spėjamo tėvo laiškai ar kiti rašytiniai įrodymai, kuriuose jis save laiko vaiko tėvu, nuotraukos, civilinės metrikacijos skyriuje neįregistruotas tėvystės pripažinimo pareiškimas ir pan.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens M. K. įstatyminė atstovė V. S. nurodė, kad apie B. jai nebuvo žinoma, tačiau jeigu byloje bus faktiniai duomenys, kad B. buvo A dukra, neprieštarautų reikalavimui dėl tėvystės nustatymo, ir norėtų, kad abi A dukros bendrautų kaip seserys. Suinteresuoto asmens įstatyminės atstovės atstovė nurodė, kad V. S. iki šiol nebuvo žinoma apie kitus A vaikus, tačiau susipažinusi su bylos medžiaga ir specialisto išvada, kad pareiškėja ir T. K. yra susiję giminystės ryšiais, neprieštarauja pareiškimui patenkinimui. Nesutiko su reikalavimu priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi pareiškimo reikalavimai nepriklauso nuo suinteresuoto asmens valios, interesai su pareiškėja nėra priešingi, todėl prašo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, o nusprendus priteisti, prašė atsižvelgti į tai, kad suinteresuotas asmuo irgi patyrė bylinėjimosi išlaidų. Šios bylos išspręsti taikos sutartimi negalima.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo T. K. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutiko, kadangi pareiškėja yra jo brolio A. K. duktė. A visada pripažino, kad B. Z. yra jo dukra bei niekada neneigė to fakto, kad A. Z. susilaukė dukters. B. Z., kaip T. K. dukrai, turėtų būti suteikta galimybė paveldėti kartu su kita brolio dukterimi M. po jo mirties likusį palikimą. Nurodė, kad su A. Z. susipažino 2003 metais rugsėjo mėnesį. A. K. tada draugavo su A. ir labai tuo džiaugėsi. 2003 m. jie sudarė bažnytinę santuoką, matėsi, kad jie tinka vienas kitam, buvo laimingi, vestuvėse dalyvavo T. K. su žmona L. Š. ir jo sūnus E. K.. Po vestuvių A ir A. apsigyveno A. bute ir vedė, t.y. tvarkė bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) mėnesį jiems gimė dukra B.. T. K. ir L. aplankė A.su mažyle ligoninėje. Tai pačiais metais A. su A dalyvavo T. K. gimtadienyje (duomenys neskelbtini) d. Po A. ir A vestuvių T. K. dažnai juos aplankydavo, būdavo kviečiami į svečius. 2006 m. A su A. nutraukė bendravimą, girdėjo, kad A išgerdavo dažnai, pakeldavo ranką prieš A.. Po to A pasakodavo, kad kartais lankėsi B. mokykloje, duodavo pinigų, dovanų. Po brolio A. K. mirties, maždaug liepos mėn. pabaigoje T. K. pusseserė D., gyvenanti Lenkijoje O. mieste, kuri irgi dalyvavo brolio laidotuvėse, buvo pranešusi telefonu A. apie A mirtį, bet A. nenorėjo streso dukrai, todėl apie tėvo mirtį neinformavo. Kadangi A. K. sugyventinė V. S. nepranešė nieko apie A po mirties jo turto palikimą nei B., nei A., nors ir žinojo, kad A turi dukrą B., T. K. nutarė pranešti pats, todėl 2023 m. rugsėjo mėn. nuvyko pas B. į namus ir pranešė apie tėvo mirtį bei paragino imtis veiksmų, kad ji priimtų po jos tėvo mirties likusio palikimo dalį.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo T. K. palaikė pareiškimą atsiliepime nurodytais motyvais, papildomai paaiškino jame išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad nutrūkus santykiams su A., A norėjo bendrauti su pareiškėja, ketino 2023 m. sausio mėn. susitikti su ja, tačiau dėl nukritusios spintelės namie susižeidė pirštą ir negalėjo to padaryti.
Šalies argumentai
Pareiškėja B. Z. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jos tėvo brolis T. K., norėdamas padėti pareiškėjai įgyvendinti savo teises, sutiko atlikti DNR testą. Pareiškėja, T. K. ir A. Z. 2023 m. spalio 12 d. nuvyko atlikti giminystės (dėdžių/tetų tyrimas) nustatymo tyrimą. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto pateiktos išvados, T. K. ir pareiškėja galimai yra giminės su tikimybe 99,8 proc. Susipažinus su suinteresuoto asmens M. K. įstatyminės atstovės V. S. 2023 m. spalio 30 d. atsiliepimu ir jame teikiamais argumentais dėl nesutikimo su pareiškėjos pareiškimu, mano, kad jie yra nepagrįsti. Vienas iš argumentų, kuriuos nurodo V. S., yra tai, kad, pasak jos, atlikus ekspertizę ir gavus jos rezultatus, pareiškėjai galimai bus žinoma jos tikroji kilmė ir ši jos teisė nebus pažeista, tuo tarpu tėvystės nuginčijimas ir nustatymas vien tik dėl ekonominės naudos nėra galimas. Pažymėjo, kad tokio pobūdžio argumentai tokio pobūdžio bylose teismų praktikoje nėra pripažįstami.
Liudytoja G. K., A. vaikystės draugė ir kaimynė, parodė, kad dažnai sutikdavo A. ir A, A bute darė remontą, kaip šeimininkas. Gimus B., A atėjo pas G., kaip turinčią daugiau vaikų auginimo patirties, dėl A. pieno pertekliaus. Lauke sutikdavo juos su vežimėliu.
Liudytojas A. V., A. Z. pusbrolis, parodė, kad buvo A ir A. vestuvių liudininkas, jam žinoma, kad B. tėvas yra A, kadangi palaikė ryšius telefonu su A.. Jis dalyvavo krikštijant B., kur dalyvavo ir A. K., nors santykiai su A. jau nebuvo geri. Apie santykių pablogėjimą sužinojo iš paties A, kuris buvo atvykdęs, ieškodamas galimybių susitaikyti su A..
Liudytoja E. V., A. Z. pusbrolio A. V. sutuoktinė, parodė, kad jos vyras yra B. krikštatėvis, krikštynose dalyvavo ir A, bendraudavo telefonu, bet A buvo ir atvažiavęs. Kad B. yra A dukra, žinojo iš bendravimo su A. ir A. A yra pasakęs, kad yra B. tėvas.
Liudytoja L. Š., T. K. sutuoktinė, parodė, kad dalyvavo A. ir A vestuvėse, buvo bažnyčioje prieš vestuves su A.. Gali patvirtinti, kad A. ir A gyveno kaip šeima. A laikė B. savo dukra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 2 dalį, vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, Lietuvoje ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519 (toliau – Konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso), buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., miręs (duomenys neskelbtini) yra B. Z. tėvas. Teismui pripažinus šį juridinę reikšmę turintį faktą, ji, kaip A. K. vaikas, įgis visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.
Byloje pateikta vaiko gimimo liudijimo kopija, iš kurios matyti, kad B. Z., gimusios (duomenys neskelbtini) motina įrašyta A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas nenurodytas (gimimo įrašas Nr. 166). A. Z. ir A. K. (duomenys neskelbtini) sudarė bažnytinę santuoką, tai patvirtina Lietuvos Respublikos Vilniaus arkivyskupijos Šv. Apaštalo Petro ir Povilo bažnyčios (duomenys neskelbtini) išduotas santuokos liudijimas Nr.238. A. Z. ir A. K. sudarytos bažnytinės santuokos faktas nebuvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Iš 2023 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus Arkivyskupijos išduoto krikšto liudijimo matyti, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) buvo pakrikštyta Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, pareiškėjos tėvais krikšto liudijime nurodyti A. Z. ir A. K.. Teismui pateiktas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos (duomenys neskelbtini) išduotas medicininis mirties liudijimas Nr.23-54880312, iš kurio matyti, kad A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)
Konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo.
CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys).
Iš teismui pateiktų VĮ „Regitrų centras“ duomenų matyti, kad A. K. mirė nevedęs, jo dukra yra M. K., gimusi (duomenys neskelbtini), kurios motina yra V. S., taip pat matyti, kad A. K. yra S. J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), ir J. Z. K., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus ir T. K. brolis. Į bylą pateikta Teismo medicinos specialisto P. P. 2023 m. spalio 12 d. išvada Nr.EAS0041/23, kad T. K. (dėdė) ir B. Z. (dukterėčia) galimai yra giminės su tikimybe 99,8 proc.
Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (Teismo medicinos specialisto P. P. 2023 m. spalio 12 d. išvadą Nr.EAS0041/23, taip pat pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, paaiškinimus, į bylą pateiktus bažnytinės santuokos sudarymą bei pareiškėjos krikštą patvirtinančius dokumentus, fotonuotraukas, kuriose bažnytinės santuokos sudarymo, povestuvinės kelionės metu, neseniai gimusios pareiškėjos aplankymo metu identifikuoti asmenys A. Z., A. K., jų giminaičiai T. K. su sutuoktine L. Š., A. V. su sutuoktine E. V.), nustatė, kad pareiškėjos B. Z. motiną suinteresuotą asmenį A. Z. ir A. K. tikėtinai siejo romantiniai santykiai, asmenys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) pareiškėja susilaukė dukters. Pagal Teismo medicinos specialisto P. P. 2023 m. spalio 12 d. išvadą Nr.EAS0041/23 nustatyta, kad tikimybė, jog T. K. (dėdė) ir B. Z. (dukterėčia) galimai yra giminės su tikimybe 99,8 proc. Suinteresuoto asmens – velionio brolio T. K., – atsiliepime į pareiškimą, liudytojų G. K., A. V., E. V., L. Š. liudijimuose patvirtinama, kad pareiškėja yra A. K. dukra.
Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog B. Z., gimusios (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas yra A. K., miręs (duomenys neskelbtini) (CK 3.146 straipsnio 2, 3 dalys). Byloje nėra duomenų apie kitus asmenis, kurie būtų pareiškę dėl savo tėvystės pareiškėjos atžvilgiu. Todėl teismas pareiškėjos prašymą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) yra B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Juridinis faktas nustatytinas siekiant, kad mirusiojo A. K. vaikas B. Z. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.
Dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo
CK 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis); nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.
Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos teismų praktiką, yra nurodęs, kad sprendžiant klausimus dėl termino palikimui priimti prailginimo, turi būti įvertintos termino palikimui priimti praleidimo aplinkybės, laiko tarpas, kiek jis buvo praleistas, kitos teisinę reikšmę turinčios priežastys, trukdžiusios pareiškėjui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006). Esminę reikšmę, pagal teismų praktiką, turi pareiškėjo veiksmai ar neveikimas 6 mėnesių laikotarpiu, kuriuo turėjo būti atlikti veiksmai.
Teismui nustačius juridinį faktą, kad pareiškėja yra A. K., mirusio (duomenys neskelbtini) dukra, laikytina, kad ji yra palikėjo pirmos eilės įpėdinė, paveldint pagal įstatymą (dukra) (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Kita pirmos eilės įpėdinė yra nepilnametė A. K. dukra M. K., gimusi (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, A. K. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties paduoti. Iš VĮ „Registrų centras“ Testamentų registro duomenų matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d. palikimą pagal apyrašą priėmė M. K.. 2023 m. spalio 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarui A. R. atlikti bet kokius notarinius veiksmus, susijusius su po A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties užvesta paveldėjimo byla, tame tarpe išduoti paveldėjimo teisės liudijimą likusiam turtui paveldėti po A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje. Pareiškėja nurodo, jog praleido įstatymo nustatytą terminą, nes apie A. K. mirtį sužinojo tik 2023 m. rugsėjo 25 d. apie tai ją informavus velionio broliui T. K., nesant duomenų gimimo liudijimą apie jos ir A. K. giminystės ryšį, 2023 m. spalio 3 d. pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikėjas A. K. yra jos tėvas, nustatymo dar iki termino palikimui priimti pasibaigimo dienos, atsižvelgiant į tai, kad nepakako dokumentų patvirtinančių pareiškėjos ir mirusiojo giminystės ryšius, paveldėjimo tikslu mirus spėjamam tėvui galima nustatyti giminystės ryšį tik teismine tvarka, terminas palikimui priimti praleistas nežymiai.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po palikėjo mirties paduoti dėl svarbių priežasčių.
Įvertinus byloje nustatytas ir dalyvaujančių byloje asmenų nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, praleistas terminas palikimui priimti atnaujintinas, nustatant pareiškėjai trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po A. K. mirties, priimti, kurio eiga pradėtina skaičiuoti šio sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 5.57 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Pareiškėja prašo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens M. K., pagal įstatymą atstovaujamos V. S., motyvuodama tuo, kad suinteresuotas asmuo atsiliepimu prieštarauja pareiškėjos prašomam juridinio fakto nustatymui, todėl pareiškėjos ir suinteresuoto asmens pozicijos yra priešingos. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens M. K., atstovė V. S. su pareiškimu sutiko ir neprieštaravo jo patenkinimui, atsižvelgiant į tai, kad į bylą pateikta teismo specialisto išvada dėl pareiškėjos ir A. K. brolio T. K. giminystės ryšio patvirtinimo. Įvertinus šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja kreipėsi į teismo medicinos specialistą dėl išvados apie T. K. ir pareiškėjos giminystės ryšį pateikimo iš esmės kartu su pareiškimo pateikimu teismui, ne teismo nurodymu ar suinteresuoto asmens, bet savo asmeniniu prašymu, nurodyto pobūdžio bylose negalimas taikus pareiškėjos ir suinteresuoto asmens susitarimas dėl bylos rezultato, bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė pačios iš esmės pareiškėjos veiksmai, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos B. Z. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) yra B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Atnaujinti pareiškėjai B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimui priimti nustatant pareiškėjai trijų mėnesių terminą palikimui priimti.
Laikyti naujo termino eigos pradžia sprendimo įsiteisėjimo dieną.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą