Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Institucija) 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimu S. G. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį 200 Eur bauda už tai, kad (duomenys neskelbtini) registro duomenimis MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) S. G. per nustatytą laikotarpį nepateikė (duomenys neskelbtini) registro tvarkytojui 2020 m. ir 2021 m. bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – ir MBĮ) 23 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, MBĮ 23 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl (duomenys neskelbtini) registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų (duomenys neskelbtini) registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120.13 ir 123 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ar metinė ataskaita (duomenys neskelbtini) registro tvarkytojui turi būti pateikti per trisdešimt dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka. Pagal MBĮ 13 straipsnio 8 punktą metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina mažosios bendrijos narių susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrijos steigimo dokumentus (nuostatus) Bendrijos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl 2020 m. finansinių ataskaitų rinkiniai privalėjo būti pateikti (duomenys neskelbtini) registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 1 d., o 2021 m. – ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, MBĮ 22 straipsnio 10 dalies 4 punktu ir Nuostatų 38.2 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą (duomenys neskelbtini) registro tvarkytojui atsako juridinio asmens (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais S. G. pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalį, MBĮ 22 straipsnio 10 dalies 4 punktą, taip pat ir 23 straipsnio 3 dalį bei (duomenys neskelbtini) registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 120 ir 123 punktus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Kadangi apeliaciniame skunde nėra ginčijamas atliktas įrodymų vertinimas, taip pat neginčijama S. G. kaltė, padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl S. G. paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir galimybės nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir Institucijos 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą S. G. Švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimas arba apskritai administracinės nuobaudos neskyrimas šiuo atveju neleistų pasiekti administracinei nuobaudai keliamų tikslų. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog S. G. padarytas nusižengimas yra neveikimu pasireiškęs formalus teisės aktų pažeidimas, padarytas dėl neatsargumo, S. G., kaip juridinio asmens (duomenys neskelbtini), nepasirūpinus tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus, esant (duomenys neskelbtini) pranešimui ir manant, kad jis yra atleistas nuo deklaracijų ir kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo, taip pat ir metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimo (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Svarbu pažymėti ir tai, kad tuo laikotarpiu, už kurį MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nepateikė privalomų metinių finansinių ataskaitų rinkinių, įmonė nevykdė jokios ūkinės veiklos, negavo pajamų, nepatyrė išlaidų, faktiškai neveikė ir apie tai buvo informuotos kitos valstybės institucijos (duomenys neskelbtini), atleidusios įmonę nuo mokesčių deklaracijų pateikimo. Akivaizdu, kad toks pažeidimas yra žymiai mažiau pavojingas negu tokie atvejai, kai (duomenys neskelbtini) registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikia įmonės, vykdančios ūkinę – finansinę veiklą ir gaunančios iš to pajamas bei turinčios mokėti su tuo susijusius mokesčius. Anot pirmosios instancijos teismo, nors visa tai ir nepaneigia S. G. atsakomybės, tačiau sudaro pagrindą teigti, kad šiam asmeniui už aptarto pažeidimo padarymą Institucijos paskirta 200 Eur bauda, artima minimaliai sankcijoje numatytai baudai, yra per griežta nuobauda. Visų pirma, pažymėtina, kad S. G. Institucijos paskirta bauda yra ne artima ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintai, o tiesiog yra atitinkanti minimalią sankcijoje numatytą baudą. Antra, pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, apibūdinančių S. G. asmenybę ar jo padarytą administracinį nusižengimą, kurios leistų spręsti apie administracinėn atsakomybėn traukiamos asmenybės ar padaryto pažeidimo mažesnį pavojingumą ir būtų itin išimtinės, nebūdingos kitoms analogiškoms situacijoms.

10. ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, kas reiškia, jog administracinis nusižengimas yra laikomas baigtu nuo normoje nurodytų veiksmų atlikimo (neveikimo) momento ir kylantys padariniai (pasekmės) nėra šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis. Pati ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma nenumato jokio skirtumo tarp atvejų, kuomet metinės finansinės dokumentacijos (duomenys neskelbtini) registrui nepateikė įmonė, kuri vykdo veiklą, ir įmonė, kuri savo veiklą yra susistabdžiusi. S. G. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina ir tai, kad jis buvo padarytas neveikimu, nes būtent tokia forma ir yra įtvirtinta minėtame ANK straipsnyje, t. y. nepateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinio neįmanoma, atliekant tam tikrus veiksmus, nes pati administracinio nusižengimo sudėtis suponuoja išvadą, kad toks pažeidimas gali būti padaromas tik konkrečia forma – neveikimu (nevykdant veiksmų). Nors S. G. atsiliepime nurodė, jog anksčiau nėra baustas už analogišką administracinį nusižengimą, tačiau nagrinėjamu atveju aptariamo administracinio nusižengimo padarymo metu jis turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, anksčiau taip pat yra ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 48–51). Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tikslią S. G. finansinę padėtį, kurie leistų spręsti, kad Institucijos jam paskirta 200 Eur bauda yra pernelyg griežta ir jis neturės jokių finansinių galimybių ją sumokėti. Be to, nenustatyta jokių nei S. G. atsakomybę sunkinančių, nei jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog Institucijos 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimu S. G. paskirta nuobauda ir taip jau buvo sumažinta, nes (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 11 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) pirminė nuobauda S. G. buvo paskirta 250 Eur bauda.

11. Nors S. G. tvirtino, kad nagrinėjamu atveju jį suklaidino (duomenys neskelbtini) pranešimas, kuriuo jis buvo atleistas nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo (b. l. 26), kadangi manė, jog tuo pačiu yra atleidžiamas ir nuo deklaracijų pateikimo (duomenys neskelbtini) registrui, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, prieš darydamas tokią išvadą, privalėjo būti įsitikinęs, kad gali neteikti metinės finansinės dokumentacijos rinkinio (duomenys neskelbtini) registro tvarkytojui, priešingu atveju, galioja principas, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Asmuo negali būti atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės vien tuo pagrindu, kad jis neva sąžiningai suklydo, nors iš tiesų nesielgė kaip atsakingas (duomenys neskelbtini) ir nesilaikė sąžiningo, protingo ir teisingo elgesio etalono, t. y. tiesiog lengvabūdiškai ignoravo įstatymuose jam numatytą pareigą. Apeliaciniame skunde yra visiškai teisingai ir pagrįstai pažymėta, jog teisės aktuose nenumatyta jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų (duomenys neskelbtini) registrui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką bendrovės (duomenys neskelbtini) privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo (duomenys neskelbtini) įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės (duomenys neskelbtini) momento (duomenys neskelbtini) turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2006, 3K-3-298-701/2016, 3K-7-177-701/2017).

12. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2AT-7-20-628/2022 ir šioje byloje susiklosčiusios aplinkybės nėra analogiškos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateikti išaiškinimai dėl sudėtingo įstatyminio reglamentavimo jokia apimtimi nėra susiję su juridinio asmens veiklos sustabdymu ar (duomenys neskelbtini) sprendimais, o tik su toje konkrečioje byloje nagrinėtomis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, t. y. bendrovės (duomenys neskelbtini) ir vienintelio akcininko atsakomybėmis bei vienintelio įmonės akcininko veiksmais, kai jis atleidžia save iš įmonės (duomenys neskelbtini) pareigų ir jo atsakomybe įvykdyti visas įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju S. G. MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) paskirtas nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) ir finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė ne dėl sudėtingo įstatyminio reglamentavimo, o dėl lengvabūdiško manymo, kad yra atleistas nuo visų deklaracijų ir kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Nors šiuo metu MB „(duomenys neskelbtini)“ metinės finansinės ataskaitos (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ jau yra pateiktos (b. l. 36–39), pažymėtina, kad tai laikytina ne išimtine aplinkybe, o būtinybe, t. y. net ir paskyrus asmeniui administracinę nuobaudą už pareigos neįvykdymą, asmuo vis tiek privalo šią pareigą vykdyti – asmens nubaudimas neatleidžia jo nuo pareigos vykdymo. Tai, kad S. G. yra (duomenys neskelbtini), sudaręs (duomenys neskelbtini), auginantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 44) ir turintis (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų (b. l. 42), laikytinos įprastomis, daugeliui situacijų būdingomis, bet ne išimtinėmis, ne išskirtinai administracinį nusižengimą ar patį pažeidimą padariusį asmenį apibūdinančiomis aplinkybėmis. Teismų praktikoje pažymima, kad vien tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).

13. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir S. G. už jo padarytą nusižengimą neskirti jokios administracinės nuobaudos. Institucijos 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda – yra proporcinga S. G. padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra per griežta ir padės užtikrinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus prevencinius tikslus. Apibendrindamas tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis, kuria buvo nutarta S. G. neskirti administracinės nuobaudos už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą, yra nepagrįsta, todėl naikinama ir paliekamas galioti Institucijos 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) J. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutartį ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.