- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-06
- Bylos Nr.
- e2S-1102-565/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03252-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė (pirm.)
- Ieškovas
- L. V.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro, Valstybinė mokesčių inspekcija
- Atsakovas
- " Turto bankas "
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutarties, kuria ieškovės L. V. ieškinys Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarė Vilija Partaukienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais 2018 m. spalio 15 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimus Nr. 4149, Nr. 4150 į palikimą, atsiradusį po ieškovės tėvo T. P. mirties (civilinės bylos Nr. e2-11339-341/2019).
2. Ieškovė Vilniaus regiono apylinkės teismui taip pat pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po tėvo T. P. mirties priėmė pastarojo palikimą faktiniu valdymu (civilinės bylos Nr. e2YT-10075-341/2019).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi nurodytos civilinės bylos buvo sujungtos.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 18 d. nutartimi nustatė ieškovei L. V. terminą iki 2019 m. lapkričio 18 d. ieškinio trūkumams pašalinti – įpareigojo primokėti žyminio mokesčio dalį pagal turtinius ieškinio reikalavimus dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimų pripažinimo negaliojančiais nuo reikalaujamo turto vertės ieškinio pateikimo momentui bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes.
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1842-803/2020 ieškovės atskirąjį skundą tenkino iš dalies: panaikino skundžiamos nutarties dalį dėl įpareigojimo pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, o kitą nutarties dalį – dėl žyminio mokesčio dalies primokėjimo, paliko nepakeistą bei nustatė ieškovei naują terminą 2019 m. spalio 18 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei, konstatuodamas, jog ieškovė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų.
7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-504-258/2020 panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį bei nustatė ieškovei L. V. terminą iki 2020 m. balandžio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyse nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
8. Ieškovė pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškovei nustatė papildomą terminą iki 2020 m. balandžio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyse nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-751-603/2020 ieškovės atskirojo skundo netenkino: nustatė ieškovei terminą iki 2020 m. birželio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyse nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti; atsisakė išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties dalį, ar pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad L. V. po tėvo mirties priėmė pastarojo ??likimą faktiškai jį valdydama, apmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovės L. V. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.
11. Teismas konstatavo, jog ieškovė iki 2020 m. birželio 4 d. nepašalino trūkumų pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Ieškovė L. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirajame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
12.1. teismas ieškovei nustatė perteklinius reikalavimus: dėl papildomų įrodymų pateikimo, žyminio mokesčio primokėjimo, ieškinio pateikimo, bylų sujungimo, ir pan. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. ir 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimis panaikino pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties dalį dėl ieškinio trūkumų nustatymo ir naujų įrodymų pateikimo, tačiau pirmosios instancijos teismas vėl ir vėl ieškovei nustatinėja tuos pačius trūkumus ir reikalauja nereikalingų įrodymų;
12.2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjos pareiškimo tenkinimas leis įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Todėl visi tolesni pirmosios instancijos teismo veiksmai nukreipti į pareiškimo trūkumų pašalinimą, žyminio mokesčio primokėjimą ir t. t., prieštarauja civilinio proceso tikslams ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę;
12.3. ypatingos teisenos bylose teismas ex officio privalo imtis priemonių materialiajai tiesai nustatyti, t. y. patikrinti visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, neapsiribodamas vien proceso dalyvių pateikta medžiaga. Todėl pirmosios instancijos teismas turi nenustatinėti ieškovei trūkumų, o pats surinkti reikalingus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
14. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus: nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų (nutarčių) kopijas.
17. Pažymėtina, jog byloje priimtų procesinių sprendimų kaip naujų įrodymų prijungimo prie bylos klausimas nėra aktualus. Apeliantės teikiamos teismų procesinių sprendimų (nutarčių) kopijos jau yra nagrinėjamoje civilinėje byloje, su kitų teismų priimtais procesiniais sprendimais apeliacinės instancijos teismas taip pat gali susipažinti naudodamasis teismų informacine sistema LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl kartu su atskiruoju skundu pateiktų teismų procesinių sprendimų kopijų priėmimo į bylą kaip naujų įrodymų klausimas nespręstinas.
Dėl ginčo esmės
18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra tvarka, kurią numato CPK ir kiti įstatymai. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
19. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytu terminu ieškovei nesumokėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyse nurodyto žyminio mokesčio, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovės L. V. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nesutikdama su minėta nutartimi, ieškovė dėl jos pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti.
20. Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas ieškovei nustato perteklinius reikalavimus: dėl papildomų įrodymų pateikimo, žyminio mokesčio primokėjimo, ieškinio pateikimo, bylų sujungimo ir pan. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
21. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Teismų praktikoje pasisakoma, kad žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1165-241/2015; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-35-464/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; kt.).
22. Nagrinėjamu atveju Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 18 d. nutartimi nustatė ieškovei L. V. terminą ieškinio trūkumams pašalinti – įpareigojo primokėti žyminio mokesčio dalį pagal turtinius ieškinio reikalavimus dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimų pripažinimo negaliojančiais nuo reikalaujamo turto vertės ieškinio pateikimo momentui. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi nurodytą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl žyminio mokesčio primokėjimo paliko nepakeistą bei nustatė ieškovei naują terminą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Vėlesniais teismų procesiniais sprendimais ieškovei taip pat buvo nustatomi papildomi terminai šiame nutarties punkte nurodytiems trūkumams pašalinti.
23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog apeliantė 2020 m. balandžio 6 d. prašymu pirmosios instancijos teismo prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, motyvuodama šalyje paskelbtu karantinu ir priverstiniu nedarbu. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi, nustatęs, jog ieškovė nepateikė oficialių įrodymų apie savo turtinę padėtį prašymo pateikimo metu (duomenų apie turimą kilnojamąjį / nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, sąskaitas bankuose ir pinigines lėšas juose ir kt.), ieškovei dar kartą nustatė papildomą terminą pašalinti ieškinio trūkumus pagal Vilniaus regiono apylinke?s teismo 2019 m. spalio 18 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkric?io 14 d. nutartis. Dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties ieškovė buvo pateikusi atskirąjį skundą, kuris Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-751-603/2020 buvo atmestas, ieškovei nustatant naują terminą (iki 2020 m. birželio 4 d.) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyse nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, jog šios apeliacijos objektu yra ne teismo nutartys, kuriomis apeliantei buvo nustatyti jos procesinio dokumento trūkumai, o teismo nutartis, kuria apeliantės procesinis dokumentas laikytas nepaduotu. Apeliantė teikė atskiruosius skundus dėl nutarčių, kuriomis jai buvo nustatyti trūkumai, susiję su žyminio mokesčio mokėjimu. Apeliacinės instancijos teismas ne viena įsiteisėjusia nutartimi apeliantei nurodė, jog nagrinėjamoje byloje apeliantė turi pareigą mokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, taip pat išaiškino, kokiu būdu žyminis mokestis pagal apeliantės reiškiamus reikalavimus turi būti apskaičiuojamas. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pakartotinai pasisakyti dėl šioje byloje jau išspręstų klausimų. Atsižvelgiant į tai, argumentai, kuriais iš esmės yra nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl trūkumų nustatymo, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.
25. Apeliantė neteisingai interpretuoja įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties priėmimo visi tolesni pirmosios instancijos teismo veiksmai nukreipti į pareiškimo trūkumų pašalinimą, žyminio mokesčio primokėjimą, prieštarauja civilinio proceso tikslams. Pažymėtina, jog apeliantės nurodoma Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis buvo priimta dar iki bylų sujungimo. Dėl ieškovės reikalavimų, juos sujungus į vieną bylą, pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-504-258/2020, atitinkamai pagal ankstesnes priimtas nutartis žyminio mokesčio mokėjimo klausimais apskaičiuojamas bei mokamas žyminis mokestis. Visos apeliantės atskirajame skunde nurodomos aplinkybės yra teisiškai įvertintos ir dėl jų pateikti teisiniai argumentai. Apeliantė šioje byloje pakartotinai kelia tapačius reikalavimus bei abejones dėl šioje byloje teismų jau atlikto aplinkybių vertinimo ir priimtų įsiteisėjusių procesinių sprendimų pagrįstumo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismui išsprendus ginčą, teismo sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas.
26. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra susiję su skundžiama nutartimi ir vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
27. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis atskirajame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Ši teismo nutartis neužkerta galimybės ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą ir paduoti ieškinį (pareiškimą), kuris atitiktų jo formos ir turinio reikalavimus pagal CPK.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.