- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2S-751-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03252-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė (pirm.)
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- Valstybės įmonei Turto bankas, " Turto bankas "
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono 4 notarų biuro, Valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas papildomas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Vilniaus rajono 4 notarų biuro notarė V. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 2019 m. spalio 15 d. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais 2018 m. spalio 15 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), į palikimą, atsiradusį po ieškovės tėvo T. P. mirties (civilinės bylos Nr. e2-11339-341/2019). Ieškovė taip pat pateikė teismui pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po tėvo T. P. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė pastarojo palikimą faktiniu valdymu (civilinės bylos Nr. e2YT-10075-341/2019).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo laikinai einančio teismo pirmininko pareigas 2019 m. spalio 18 d. nutartimi šios civilinės bylos buvo sujungtos, motyvuojant tuo, kad pareiškimo reikalavimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po tėvo T. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė pastarojo palikimą faktiniu valdymu, turi būti nelaikomas savarankišku reikalavimu, o turėtų būti laikomas vienu iš palikimo priėmimo pagrindų pagal ieškinio reikalavimus dėl 2018 m. spalio 15 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiais, siejamu su tokių liudijimų pripažinimo negaliojančiais pagrindu.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 18 d. nutartimi nustatė ieškovei L. V. terminą iki 2019 m. lapkričio 18 d. ieškinio trūkumams pašalinti. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovės atskirąjį skundą tenkino iš dalies, panaikindamas skundžiamos nutarties dalį dėl ieškinio trūkumų nustatymo ir įpareigojimo pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, o kitą nutarties dalį palikdamas nepakeistą, ir nustatė ieškovei terminą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei, konstatuodamas, jog ieškovė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų.
5. Vilniaus apygardos teismas panaikino apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį, nustatydamas ieškovei L. V. terminą iki 2020 m. balandžio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyse nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
6. Ieškovė pateikė teismui 2020 m. balandžio 6 d. prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo. Nurodė, jog žyminio mokesčio sumokėjimą prašo atidėti dėl priversto nedarbo ir karantino. Pažymėjo, kad jos turtinę padėtį atskleidžiantys dokumentai byloje pateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškovei nustatė papildomą terminą iki 2020-04-22 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyse nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti pagal Vilniaus apygardos teismo 2020-03-19 nutartį.
8. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020-03-19 nutartimi, kuria buvo nustatytas ieškovei L. V. terminas iki 2020 m. balandžio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyse nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, yra siejamas su atitinkamo žyminio mokesčio sumokėjimu, tačiau ieškovė nėra pateikusi per VĮ Registrų centrą nekilnojamojo ginčo turto verčių 2019-01-01 dienai. Kartu su ieškiniu pateiktas VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto išrašas, kuriame turto vertė nurodyta už 2018 metus, kas nėra nagrinėjamu atveju aktualu. Nurodė, kad jeigu ieškovė neturi oficialaus ieškinio pateikimo dienai ginčo turto rinkos kainos įvertinimo apart VĮ Registrų centro mokestinės vertės paiešką pagal unikalų numerį, turėtų būti pateikti tokie duomenys ir patikslintas ieškinys, nurodant oficialias tokio nurodomo turto kainas 2019-01-01d. pagal masinį vertinimą.
9. Teismo teigimu, ieškovė turėjo pateikti oficialius įrodymus dėl ginčijamais paveldėjimo teisės liudijimais valstybei atitekusio turto sudėties ir jo vertės, taip pat apskaičiuoti ir nurodyti, koks turi būti apmokėtas žyminis mokestis ir teikiant prašymą CPK 84 straipsnio pagrindu, bei nurodyti, kokią konkrečiai žyminio mokesčio sumokėjimo sumą iki sprendimo (nutarties) priėmimo prašo atidėti. Pažymėjo, kad siekiant įvertinti prašymo pagrįstumą, turėtų būti pateikiami oficialūs įrodymai apie ieškovės turtinę padėtį prašymo pateikimo momentu, t. y. duomenis apie ieškovės turimą teisiškai registruotą kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas (uždarbį, pašalpas ir pan), duomenis apie turimas sąskaitas bankuose ir pinigines lėšas juose.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Apeliantė L. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2019-10-17 nutartį, ar paduodamas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad L. V. po tėvo mirties priėmė pastarojo ??likimą faktiškai jį valdydama, apmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas neturėjo interpretuoti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties, kadangi apeliantės pareikštas prašymas apylinkės teismui buvo išimtinai dėl žyminio mokesčio atidėjimo, o ne dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimo. Pirmosios instancijos teismas turėjo nuspręsti, ar atidedamas žyminio mokesčio sumokėjimas.
10.2. Vilniaus apygardos teismas 2019-11-19 nutartimi apeliantės atskirąjį skundą tenkino iš dalies, panaikindamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nut?rti?s dalį, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai dėl oficialių įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį, duomenų apie ieškovės turimą teisiškai įregistruotą kilnojamąjį /nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, duomenų apie turimas sąskaitas bankuose ir pinigines lėšas juose, pateikimo. ??dėl pirmosios instancijos teismas neturi pažeidinėti aukštesnio teismo priimtos nutarties, reikalaudamas vėl pateikti įrodymus dėl mokestinės vertės nustatymo. Pažymi, jog tokie dokumentai jau pateikti ir žyminį mokestį turi nustatyti pats teismas.
10.3. Vilniaus apygardos teismas 2019-10-17 nutartimi civ. byloje Nr. ?2S-1681-2?212019 ?ust?tė, jog pareiškėjos prašymo tenkinimas sukurs pareiškėjai atitinkamas teises ir pareigas – palikimo priėmimo fakto nustatymas reikš, jog pareiškėja įgijo nuosavybės teises į palikimą. ??dėl pirmosios instancijos teismas, nepriklausomai nuo civilinių bylų sujungimo, privalo reikalavimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, jog pareiškėja palikimą priėmė faktiškai jį valdydama, laikyti vienu reikalavimu sujungtose bylose ir nenustatyti žyminio mokesčio pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
10.4. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį tuo atveju, jeigu sprendimas neaiškus, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva išaiškinti sprendimą, nekeisdamas jo turinio. ??d?l prašo išaiškinti, ar pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo apmokestinamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles žyminiu mokesčiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
3. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
4. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas papildomas terminas ieškinio trūkumams, nurodytiems ankstesnėse nutartyse, pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
5. Apeliantė įrodinėja, jog iš tiesų teikė prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo iki teismo sprendimo priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo prašymą išspręsti, nurodydamas, atideda ar ne žyminį mokestį.
6. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.
7. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad galutinio sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį turės galimybę sumokėti.
8. Kiekvienu atveju nagrinėdamas prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas turi įvertinti įrodymų, atspindinčių šalies turtinę padėtį, visumą, t. y. prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas, kitas aplinkybes, ir tik tuomet spręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, ar yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Turtinę asmens padėtį gali įrodyti registrų, bankų, valstybinio socialinio draudimo duomenys, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai, kuriuos pateikti teismui turi prašymą teikiantis asmuo (CPK 178 straipsnis).
9. Taigi apeliantė nepagrįstai teikdama atskirąjį skundą įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismą reikalauti pateikti ieškovės turtinę padėtį atspindinčius įrodymus riboja anksčiau priimtos apeliacinės instancijos teismo nutartys. Pažymėtina, kad tokie duomenys reikalingi klausimui dėl žyminio mokesčio atidėjimo spręsti, tačiau ieškovė neįrodinėja, jog turtinę padėtį įrodančius dokumentus pateikė pirmosios instancijos teismui, o pastarasis jų nevertino (CPK 178 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog apylinkės teismas negalėjo nustatyti papildomo termino trūkumams pašalinti, o turėjo išspręsti klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apeliantė nepašalino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1842-803/2019 nustatytų trūkumų, vietoj to prašydama atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo. Taigi esant susiklosčiusiai teisinei situacijai, pirmosios instancijos teismas galėjo nustatyti papildomą terminą trūkumams pašalinti.
11. Pažymėtina, jog ieškovė neteisingai interpretuoja Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį, kuria panaikinta iš dalies Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartis, įrodinėdama, jog apygardos teismas minėtoje nutartyje panaikino oficialių įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį, duomenų apie ieškovės turimą teisiškai įregistruotą kilnojamąjį /nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, duomenų apie turimas sąskaitas bankuose ir pinigines lėšas juose, pateikimo reikalavimą. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje pažymėta, kad ieškovės nepateikimas tam tikrų ieškinio faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo nustatyti ieškinio trūkumų (nutarties 23 punktas); taigi, pasisakyta dėl įrodymų pateikimo, kurie susiję su ieškinio faktinėmis aplinkybėmis. Be to, taip pat minėtoje nutartyje be kita ko pasisakyta dėl žyminio mokesčio apskaičiavimo, nurodant, jog „ieškovui tenka pareiga suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio sumą, t. y. nurodyti ginčijamais paveldėjimo teisės liudijimais valstybei atitekusio turto sudėtį ir jo vertę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę nurodyti turto, dėl kurio išduoti 2018 m. spalio 15 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), vertę datai kuo artimesnei ieškinio pateikimo dienai“ (nutarties 21 punktas). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties 21 punkte taip pat nurodė, kokiu atveju teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, gali nustatyti preliminarią ieškinio vertę. Taigi, pažymėtina, jog ieškovė, turėdama profesionalų atstovą – advokatą, neturėtų remtis argumentu, jog pirmosios instancijos teismas turi nustatyti žyminį mokestį, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje nurodyta, kokių duomenų pagrindu turėtų būti skaičiuojamas žyminis mokestis.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės argumentas, jog reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikytinas vienu reikalavimu sujungtose bylose, įvertintas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-504-258/2020 (nutarties 9, 10 punktai), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pakartotinai pasisakyti dėl išspręsto klausimo.
13. Ieškovė taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo išaiškinti ar pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo apmokestinamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles žyminiu mokesčiu. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, dėl ieškovės reikalavimų juos sujungus pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-504-258/2020, atitinkamai pagal ankstesnes priimtas nutartis žyminio mokesčio mokėjimo klausimais ir apskaičiuojamas bei mokamas žyminis mokestis.
14. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pagal CPK 278 straipsnį tenkinti ieškovės prašymo dėl išaiškinimo. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar peržengti byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, jog teismas neturėtų aiškinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą); tokie veiksmai yra negalimi po to, kai teismo sprendimas (nutartis) yra surašytas ir pasirašytas bylą nagrinėjusių teisėjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-701/2015; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas neatitinka teismų praktikoje nurodytų išaiškinimo kriterijų, kadangi priimta nutarties rezoliucinė dalis yra aiški, o tokiu išaiškinimu būtų papildomi nutarties motyvai, įvertinus tai, jog žyminio mokesčio dydžio klausimas pagal prašomą išaiškinti nutartį nebuvo keliamas.
15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatydamas papildomą terminą jau ankstesnėse teismų nutartyse nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, nepažeidė proceso normų, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo tenkinti ir naikinti skundžiamos nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nepanaikintina, o terminas trūkumams pašalinti buvo nustatytas iki 2020 m. balandžio 22 d., ieškovei nustatomas naujas terminas pašalinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 nutartyse nurodytus trūkumus. Išaiškintina ieškovei, kad tuo atveju, jeigu šioje nutartyje nustatytu terminu ieškinio trūkumai nebus pašalinti, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliantės (ieškovės) L. V. atskirojo skundo netenkinti.
Nustatyti ieškovei L. V. terminą iki 2020 m. birželio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyse nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Atsisakyti išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2019-10-17 nutarties dalį, ar pareiškimas del juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad L. V. po tėvo mirties priėmė pastarojo ??likimą faktiškai jį valdydama, apmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.