Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Vilniaus rajono 4 notarų biuro notarė Vilija Partaukienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė ieškinio trūkumus ir įpareigojo ieškovę juos pašalinti.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 138 straipsnį jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį jei procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.

13. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 18 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2019 m. lapkričio 18 d. ištaisyti ieškinio trūkumus. Ieškovė atskirajame skunde iš esmės ginčija teismo įpareigojimą primokėti žyminio mokesčio dalį pagal turtinius ieškinio reikalavimus dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimų pripažinimo negaliojančiais nuo reikalaujamo turto vertės ieškinio pateikimo momentui bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes. Todėl apeliacinės instancijos teismas kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų ieškinio trūkumų neanalizuos, o pasisakys dėl tų, su kuriais ieškovė nesutinka.

14. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

15. Žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai privalo sumokėti paduodami teismui tam tikrus procesinius dokumentus (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnyje yra išvardinti procesiniai veiksmai, apmokestinami žyminiu mokesčiu, ir šio mokesčio dydžio skaičiavimo tvarka.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies norma yra įsakmi. Tai reiškia, kad joje nustatytas žyminis mokestis yra visuotinis ir jį privalo sumokėti kiekvienas asmuo, kuris kreipiasi į teismą apginti jo pažeistą ar ginčijamą teisę ar įstatymų saugomą interesą. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama sąvoka „kiekvienas“ reiškia, kad teisme žyminiu mokesčiu apmokami visi reikalavimai, nepriklausomai nuo to, reiškiami jie vienoje byloje ar atskirose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012).

17. Iš ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, kad 2018 m. spalio 15 d. yra išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimai Nr. 4149 ir Nr. 4150. Ieškovė teigia, kad po tėvo mirties priėmė palikimą faktiškai jį pradėjusi vadyti, todėl siekia apginti savo teisę ir prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog faktiškai priėmė mirusio tėvo T. P. palikimą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei pripažinti negaliojančiais 2018 m. spalio 15 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimus Nr. 4149 ir Nr. 4150. Taigi ieškinys pareikštas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimų panaikinimo. Paveldėjimo teisės liudijimas sukuria įpėdiniams turtines teises ir pareigas, todėl ginčijant tokias teises ir paveldėjimo teisės liudijimus ginčas yra turtinio pobūdžio.

18. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė pareiškė tiek neturtinio, tiek turtinio pobūdžio reikalavimus, nes ieškiniu siekiama, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas (neturtinio pobūdžio reikalavimas), taip pat kad būtų pripažinta ieškovės nuosavybės teisė į butą, o priimtas teismo sprendimas sudarytų pagrindą ieškovei įregistruoti nuosavybės teisę į paveldėtą nekilnojamąjį turtą (turtinio pobūdžio reikalavimas).

19. Kai ieškinio dalykas yra reikalavimai dėl daiktinių teisių į turtą, ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę ir žyminis mokestis yra apskaičiuojamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 85 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, žyminis mokestis turtiniuose ginčuose mokamas nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų. Reikalavimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą apmokestinamas 50 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktą, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra tik dalinai (38 Eur) apmokėtas žyminiu mokesčiu, o už turtinius ieškinio reikalavimus dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimų panaikinimo turi būti sumokėtas atitinkamai CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 85 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotas žyminis mokestis, o ne kaip teigia ieškovė atskirajame skunde – dar kartą sumokėti 38 Eur.

20. CPK 85 straipsnio 2 dalyje nustatyta ieškovo pareiga nurodyti ieškinio sumą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą privalo patikrinti ar žyminis mokestis sumokėtas, ar sumokėtas tinkamo dydžio (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad mokestis nesumokėtas, ar sumokėtas nepakankamo dydžio, teismas rašytine nutartimi turi įpareigoti asmenį jį (žyminį mokestį) sumokėti ar primokėti. Tuo atveju, jeigu paduodant ieškinį, ieškinio sumą nustatyti sunku, pareiga nustatyti preliminarią kainą rašytinio proceso tvarka tenka teismui (CPK 86, 115 straipsniai).

21. Kadangi būtent ieškovui tenka pareiga suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio sumą, t. y. nurodyti ginčijamais paveldėjimo teisės liudijimais valstybei atitekusio turto sudėtį ir jo vertę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę nurodyti turto, dėl kurio išduoti 2018 m. spalio 15 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimai Nr. 4149 ir Nr. 4150, vertę datai kuo artimesnei ieškinio pateikimo dienai. Jeigu ieškovė tokios vertės negali nurodyti dėl objektyvių priežasčių ir pateikia pakankamai pasenusią vertę, tuomet teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, kaip jau minėta, turi teisę nustatyti preliminarią ieškinio sumą ir įpareigoti ieškovę sumokėti nuo šios vertės skaičiuotiną žyminį mokestį, kuris vėliau gali būti sutikslinamas jau bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė, kad ji negali įvardinti ginčijamais liudijimais valstybei perėjusio turto sudėtį ir jo vertę ieškinio pateikimo dienai ar kad ji to negali padaryti dėl objektyvių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškinio trūkumą dėl ieškinio sumos nenurodymo ir atitinkamai pagrįstai nustatė terminą šiam trūkumui pašalinti, t.y. nurodyti ginčijamais palikimo perėjimo valstybei liudijimais turto vertę ir sumokėti nuo šios vertės žyminį mokestį.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumą – įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes nepateikimą. CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalis nustato ieškovo pareigą ieškinyje nurodyti ir pateikti su ieškiniu įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, tačiau tokių įrodymų nepateikus negali būti nustatomas ieškinio trūkumas, įpareigojant pateikti šiuos įrodymus. Pažymėtina, kad negalima riboti ieškovo teisės į teisminę gynybą dėl to, jog tam tikrų įrodymų ieškovas nepateikia ar pateikia nepakankamai. Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi principo.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo procesinėje stadijoje nei ieškinio reikalavimo motyvai, nei teisiniai argumentai bei pateikti įrodymai nevertinami ir dėl jų esmės nepasisakoma. Tik įstatymo nustatyta tvarka išsprendus ieškinio priėmimo klausimą ir iškėlus civilinę bylą, sprendžiama dėl tam tikrų įrodymų surinkimo byloje, tam tikrų asmenų įpareigojimo pateikti įrodymus ar įrodymų išreikalavimo (CPK 179 straispnis, 198 straipsnis, 199 straispnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi teisę nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Taip pat pažymėtina, kad galutinis reikalavimų sutikslinimas ir įrodymų surinkimas civiliniame procese galimas ir pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos metu. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrodymų nepateikimas, nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nes faktines aplinkybes, reikšmingas bylai, bei jas pagrindžiančius įrodymus, teismas galės išsiaiškinti bei surinkti vėlesniuose proceso etapuose. Todėl ieškovei nepateikus tam tikrų ieškinio faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, tai nesudaro pagrindo nustatyti ieškinio trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė, nors ir nedetalizuotai, tačiau nurodė ieškinio pagrindą, o kitas faktines aplinkybes teismas galės nustatyti bylos nagrinėjimo metu.

24. Dėl aukščiau aptartų motyvų ieškovės atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama nutartis naikinama dalyje dėl ieškinio trūkumų nustatymo – įrodymų, kuriuos įpareigojo pateikti pirmosios instancijos teismas, nepateikimo, nes teismas šioje dalyje netinkamai taikė proceso teisės normas.

25. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė ieškinio trūkumą dalyje dėl žyminio mokesčio nesumokėjimo, teismas, nustatęs terminą žyminiam mokesčiui primokėti, tinkamai taikė proceso normas, reglamentuojančias apmokestinimą žyminiu mokesčiu.

26. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas trūkumams ištaisyti – žyminiam mokesčiui primokėti yra per trumpas, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 straipsnis), išaiškindamas, kad įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą teikiami pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės (ieškovės) L. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties dalį dėl ieškinio trūkumų nustatymo ir įpareigojimo pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus panaikinti.

Kitoje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartį dėl ieškinio trūkumų nustatymo ir įpareigojimo juos pašalinti palikti nepakeistą bei pratęsti ieškovei L. V. terminą iki 2019 m. lapkričio 22 d. pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.