Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutarties, kuria nutarta ieškovės ieškinį atsakovui VĮ Turto bankas, trečiasis asmuo Vilniaus rajono 4 notarų biuras, notarė V. P. dėl palikimo priėmimo, pradedant faktiškai valdyti fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, laikyti nepaduotu ir ieškinį grąžinti ieškovei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, pagrįstumo ir teisėtumo.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas M. P., laikinai einantis teismo pirmininko pareigas, sujungdamas dvi civilines bylas nurodė, kad civilinės bylos Nr. e2YT-10075-341/2019 pareiškimo reikalavimas - dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po tėvo T. P. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė pastarojo palikimą faktiniu valdymu, neturi būti laikomas savarankišku reikalavimu. Teismas nurodė, kad šis reikalavimas turėtų būti laikomas vienu iš palikimo priėmimo pagrindų pagal ieškinio reikalavimus dėl 2018-10-15 Palikimo perėjimo valstybei Liudijimų Nr. 4149, Nr. 4150 pripažinimo negaliojančiais, siejamu su tokių liudijimų pripažinimo negaliojančiais pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad šios civilinės bylos turėtų būti sujungtos, prijungiant civilinę bylą Nr. e2YT-10075-341/2019 prie civilinės bylos Nr. e2-11339-341/2019, kuriuo ieškovė L. V. ieškiniu prašo 2018-10-15 Palikimo perėjimo valstybei Liudijimus Nr. 4149, Nr. 4150 į palikimą, atsiradusį po T. P. mirties, pripažinti negaliojančiais.

9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 18 d. nutartimi po bylų sujungimo priėmė 2019 m. spalio 18 d. nutartį, kuria nustatė ieškovei terminą trūkumams pašalinti. Be kita ko, teismas šioje nutartyje nurodė, kad reikalavimas dėl pripažinimo palikimą priėmus faktiniu valdymu nelaikytinas savarankišku reikalavimu sujungtose bylose, o laikytinas vienu iš palikimo priėmimo pagrindų pagal ieškinio reikalavimus dėl 2018-10-15 Palikimo perėjimo valstybei Liudijimų Nr. 4149, Nr. 4150 pripažinimas negaliojančiais, siejamu su tokių liudijimų pripažinimo negaliojančiais pagrindu. Šios nutarties rezoliucinėje dalyje teismas taip pat nurodė, kad teismo nurodytu terminu nepašalinus trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei. Ieškovė atskiruoju skundu neskundė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties dalies dėl teismo nurodytų motyvų, kad reikalavimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nelaikytinas savarankišku reikalavimu. Ieškovė taip pat neskundė teismo rezoliucinės dalies, kurioje nurodyta, kad nepašalinus teismo nutartyje nurodytų trūkumų ieškinys (visas) bus grąžintas ieškovei. Šią aplinkybę patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis, kurioje apeliacine tvarka buvo nagrinėjamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. teisėtumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė atskirajame skunde iš esmės ginčija teismo įpareigojimą primokėti žyminio mokesčio dalį pagal turtinius ieškinio reikalavimus dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimų pripažinimo negaliojančiais nuo reikalaujamo turto vertės ieškinio pateikimo momentui bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes. Todėl apeliacinės instancijos teismas kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų ieškinio trūkumų neanalizavo, o pasisakė dėl tų, su kuriais ieškovė nesutinka.

10. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo pareiškimo reikalavimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo laikyti vienu reikalavimu sujungtoje bylose nepagrįstas. Taip pat nepagrįstu laikytinas ieškovės atskirojo skundo argumentas, kad ginčas vyksta ypatingoje teisenoje ir žyminis mokestis yra sumokėtas, o ne ieškinio dėl 2018-10-15 palikimo perėjimo valstybei liudijimų Nr. 4149, Nr. 4150 pripažinimo negaliojančiais. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1842-803/2019 nurodė, kad ieškinys pareikštas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimų panaikinimo. Paveldėjimo teisės liudijimas sukuria įpėdiniams turtines teises ir pareigas, todėl ginčijant tokias teises ir paveldėjimo teisės liudijimus ginčas yra turtinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje laikė pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad už turtinius ieškinio reikalavimus dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimų panaikinimo turi būti sumokėtas atitinkamai CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 85 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotas žyminis mokestis, o ne kaip teigia ieškovė atskirajame skunde – dar kartą sumokėti 38 Eur. Taigi ieškovė, vykdydama Vilniaus regiono apylinkės 2019 m. spalio 18 d. turėjo pašalinti jai nustatytus ieškinio trūkumus – sumokėti žyminį mokestį, o ne skųsdama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį iš naujo kelti mokėtino žyminio mokesčio dydžio klausimą.

11. Ieškovė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-11-14 nutartis neįgyvendinama, nes nutartyje trūksta dviejų lapų iš penkių, t. y., neįmanoma susipažinti su visa nutartimi. Susipažinus su teismų informacinėje sistemoje Liteko esančia civiline byla e2S-1842-803/2019, kurioje buvo priimta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis, matyti, kad elektroninėje byloje nutartis pasirašyta teisėjos parašu nurodant, kad dėl techninių kliūčių 2019-11-14 nutarties nepavyko pasirašyti elektroniniu parašu. Ši nutartis nuskenuota ir nutarties skaitmeninė kopija pasirašyta sekretorės elektroniniu parašu Liteko sistemoje 2019-11-14. Taigi, nuo nutarties elektroniniu parašu pasirašymo dienos bylos šalims prisijungus prie elektroninių paslaugų portalo (EPP) ji matoma Liteko sistemoje. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį ieškovės atstovui išsiuntė 2020 m. vasario 19 d., t. y. tą pačią dieną, kai pirmosios instancijos teismas ieškinį laikė nepaduotu ieškovei nepašalinus trūkumų. Iš dalies sutiktina su ieškove, kad neprisijungus prie EPP sistemos ir nepatikrinus bylos eigos ieškovė galėjo ir nežinoti apie nutarties priėmimą ar matyti tik nepilną nutarties tekstą. Kita vertus, šioje byloje ieškovė yra atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, – kuriam, preziumuojama, turėjo būti žinoma pareiga domėtis byla ir paskirta posėdžio data. Ieškovės atstovas yra prisijungęs prie EPP sistemos. Jei ieškovės atstovas posėdžio dieną būtų pasidomėjęs priimta nutartimi, jis neabejotinai būtų pastebėjęs teismo padarytą klaidą – ne visus nuskenuotus nutarties lapus. Laiku pastebėjęs klaidą ieškovės atstovas galėjo kreiptis į teismą su prašymu įkelti ar atsiųsti ieškovei visą nutartį. Pažymėtina, jog apie civilinėje byloje Nr. e2S-1842-803/2019 paskirtą 2019 m. lapkričio 14 d. posėdį buvo paskelbta viešai dar 2019 m. spalio 31 d. Todėl apie posėdžio datą ieškovės atstovui turėjo būti žinoma. Darytina išvada, kad ieškovės atstovo nepakankamai rūpestingas procesinis elgesys šiuo atveju taip pat sąlygojo tai, kad su nutarties tekstu jis iki termino trūkumams pašalinti pabaigos nebuvo susipažinęs. Nors šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesines ieškinio trūkumų nepašalinimo reglamentuojančias normas, tačiau esant šiame punkte nurodytai susiklosčiusiai situacijai, tikslinga ieškovei suteikti galimybę pašalinti ieškinio trūkumus.

12. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir ieškovei nustatomas naujas terminas pašalinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 nutartyse nurodytus trūkumus, t. y. žyminiam mokesčiui primokėti. Išaiškintina ieškovei, kad įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą teikiami pirmosios instancijos teismui. Taip pat išaiškintina ieškovei, kad šioje nutartyje nustatytu terminu ieškinio trūkumai nebus pašalinti, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti.

Nustatyti ieškovei L. V. terminą iki 2020 m. balandžio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyse nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.