- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-1681-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01480-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- L. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus rajono 4-ajam notarų biurui, VĮ Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono 4-ajam notarų biurui, VĮ Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė teismui pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po tėvo T. P. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė pastarojo palikimą faktiniu valdymu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Ši nutartis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi palikta nepakeista.
3. Pareiškėja, atsižvelgdama į teismo nutartis trūkumų šalinimo klausimu, pateikė patikslintą pareiškimą bei papildomus įrodymus, taip pat nurodė, kad dalį įrodymų pateiks vėliau.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. liepos 23 d. nutartimi pareiškimą laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti pareiškimą pareiškėjai. Ši nutartis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi panaikinta ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo atsisakė priimti.
6. Teismas nustatė, kad nekilnojamas turtas, esantis Vilniaus r. sav. Medininkų sen. Medininkų k. Mokyklos g.11-4 , registro Nr. 10/351500, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (Įregistravimo pagrindas – 2018 m. spalio 15 d. Palikimo perėjimo valstybei Liudijimai Nr. 4149, Nr. 4150). Taip pat nustatė, kad palikėjo T. P. palikimą priėmęs asmuo – Lietuvos Respublika, kad dėl palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi VĮ Turto bankas.
7. Sprendė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pagal pareiškimo reikalavimą juridine prasme negali sukelti teisinių pasekmių, nes palikėjo palikimas, kurio atžvilgiu prašomas nustatyti juridinis faktas, yra paveldėtas trečiųjų asmenų, t. y. Lietuvos Respublikos, o teismai nenustato faktų, kurie neturi juridinės reikšmės, t. y. jie nesukelia tam tikrų teisinių pasekmių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9. Nurodė, kad ginčas yra dėl teisės, todėl teismas negalėjo atsisakyti priimti pareiškimą, nes ginčas teisme civilinio proceso tvarka nagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėjo, kad teismas turėjo pareiškėjai nurodyti pašalinti trūkumus – pareikšti ieškinį. Teigė, kad esant atliktiems teismo procesiniams veiksmams, bylos priėmimo stadija ypatingąja teisena turėjo būti tęsiama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Esant CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, kadangi konstatavo, jog pareiškėjos prašymo tenkinimas – nustatymas, kad pareiškėja priėmė palikimą, nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, kadangi palikėjo palikimas, kuriuo atžvilgiu prašomas nustatyti juridinis faktas, yra paveldėtas trečiojo asmens – Lietuvos valstybės.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai: įpėdinis kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).
15. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos prašymo tenkinimas sukurs pareiškėjai atitinkamas teises ir pareigas – palikimo priėmimo fakto nustatymas reikš, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į palikimą. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad palikėjo palikimas, kuriuo atžvilgiu prašomas nustatyti juridinis faktas, šiuo metu yra paveldėtas trečiojo asmens – Lietuvos valstybės, neturi reikšmės, t. y. nepaneigia pareiškėjos teisės kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir nereiškia, kad pareiškėjos prašymo tenkinimas nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių.
16. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį laikęs nepaduotu, netinkamai aiškino teisę priimti palikimą faktiškai pradėjus valdyti paveldėtą turtą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka.
17. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad pareiškėja 2019 m. spalio 15 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu VĮ Turto bankui, prašydama pripažinti negaliojančiais 2018 m. spalio 15 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimus Nr. 4149, Nr. 4150, į palikimą, atsiradusį po pareiškėjos tėvo T. P. mirties (civilinės bylos Nr. e2-11339-341/2019), todėl turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl civilinių bylų sujungimo.
18. Kadangi kompetencija spręsti ieškinio priėmimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos L. V. pareiškimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.