Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo S. U. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-2745-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ne teismo tvarka priimto nutarimo esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-2745-2022 S. U. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 5 dalį paskirta 600 Eur bauda; pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį paskirta 900 Eur bauda; remiantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė 600 Eur bauda ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimas (laukiniai gyvūnai: bebrai – 4 vnt.) ir specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 3 metams. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2022 kovo 19 d. Šilalės medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete (Šilalės r.) vykusios teisėtos medžioklės metu draudžiamu būdu ir įrankiu (užmušdamas buku daiktu – pagaliu) sumedžiojo keturis bebrus, iš kurių vienas buvo vaikinga patelė. Taip pat į vienų iš graibštu pagautų bebrų šovė iš pistoleto „Margolin“. Tokiais savo veiksmais S. U. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 58.13 punktą, kuris nurodo, kad draudžiama gyvūnams gaudyti naudoti klijus, kablius ir kitus įrankius, priemones arba būdus, kurie Taisyklėse neįvardinti kaip leistini. S. U., medžiodamas tokiu būdu (užmušdamas bebrus kietu buku daiktu) su gyvūnais elgėsi žiauriai, t. y. buku daiktu padarė daugybinius galvos kaulų lūžius ir smegenų pažeidimus (Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritorinio skyriaus 2022 m. kovo 22 d. gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktas Nr. 27-28-36-37 (teismo pastaba – teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad nutarime padarytas rašymo apsirikimas nurodant akto numerį ir teisingas jis yra Nr. 30-31-32-33)), kurie sukėlė gyvūnams skausmą, kančią ir negarantavo staigios jų žūties. Tokie jo veiksmai apibrėžti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 25 punkto nuostatose, kuriose nurodyta, kad „žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi šie veiksmai <...>, veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančias, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei <...>. S. U., teisėtos medžioklės metu draudžiamu būdu sumedžiojęs 4 bebrus, iš kurių vienas buvo vaikinga patelė, padarė žalą gyvūnijos ištekliams, kuri sudaro 1 916,90 Eur. Žala buvo geranoriškai atlyginta iki nutarimo priėmimo, todėl tai laikyta lengvinančia aplinkybe.

II. Skundo ir atsiliepimo į skundą esmė

5. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas D. M. prašė skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą nutarimą. Advokato teigimu, nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog kiekvienas iš sumedžiotų bebrų buvo paveiktas kelių asmenų, tačiau Institucija neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų veiksmų neindividualizavo ir nesiaiškino, kas atliko konkrečius veiksmus. Taip pat daug abejonių kelia sumedžiotų bebrų priskyrimas kiekvienam asmeniui – byloje nėra įrodymų, kurių pagrindų būtų galima neginčijamai konstatuoti, jog medžiotojų atsirinkti bebrai buvo teisingai kiekvienam medžiotojui priskirti. Advokatas taip pat atkreipė dėmesį, kad E. J. pripažino sumedžiojęs bebrus, kurie priskirti S. U., ir atlygino padarytą žalą sumokėdamas ir jam paskaičiuotą žalos sumą, ir paskaičiuotą S. U..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas.

7. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

8. ANK 290 straipsnio 5 dalis asmenims nustato administracinę atsakomybę už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Šios normos konstrukcija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus – paprastai Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles ANK 290 straipsnyje įtvirtintų nusižengimų tiesioginis objektas (ginamos vertybės) yra medžiojamosios gyvūnijos apsauga. Nagrinėjamu atveju turi būti analizuojamos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, kuriose įtvirtintos konkrečios asmenims nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. ANK 346 straipsnio 18 dalis asmenims nustato administracinę atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas. Žiauraus elgesio su gyvūnu ir kankinimo veiksmai apibrėžti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme.

9. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2022 m. balandžio 27 d. administracinėn atsakomybėn traukiamam S. U. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį ir ANK 346 straipsnio 18 dalį už tai, kad jis (medžiotojo bilieto Nr. 037695) 2022 kovo 19 d. Šilalės medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete (Šilalės r.) vykusios teisėtos medžioklės metu draudžiamu būdu ir įrankiu (užmušdamas buku daiktu) sumedžiojo keturis bebrus, iš kurių vienas buvo vaikinga patelė. Taip pat į vienų iš graibštu pagautų bebrų šovė iš pistoleto „Margolin“. Tokiais savo veiksmais S. U. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.13 punktą, kuris nurodo, kad draudžiama gyvūnams gaudyti naudoti klijus, kablius ir kitus įrankius, priemones arba būdus, kurie Taisyklėse neįvardinti kaip leistini. S. U., medžiodamas tokiu būdu su gyvūnais elgėsi žiauriai, t. y. buku daiktu padarė daugybinius galvos kaulų lūžius ir smegenų pažeidimus, kurie sukėlė gyvūnams skausmą ir kančią, negarantavo staigios jų žūties. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 25 punkto nuostatas ir padarė žalą laukinių gyvūnų rūšims. Skundžiamu 2022 m. birželio 3 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamam S. U. už ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 600 Eur bauda; už ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 900 Eur bauda; remiantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė 600 Eur bauda ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimas (laukiniai gyvūnai: bebrai – 4 vnt.) ir specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 3 metams.

10. Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. U. teigia, kad jis nepadarė skundžiamame nutarime nurodytų administracinių nusižengimų, todėl prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. S. U. neneigia 2022 kovo 19 d. medžiojęs Šilalės medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete (Šilalės r.), tačiau akcentuoja, jog medžiojo naudodamas teisėtus būdus – bebrų nei pagaliais, nei kitais daiktais nemušė. Jo teigimu, neleistinais būdais bebrus medžiojo kiti asmenys, o jis tik teisėtai naudojamu ginklu juos nušovė (pribaigė), tokiu būdu nutraukdamas gyvūnų kančias.

11. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

12. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-21-2012, 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015).

13. Nagrinėjamu atveju Institucija S. U. kaltę dėl administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 290 straipsnio 5 dalyje ir ANK 346 straipsnio 18 dalyje, grindė jo paties prisipažinimu, medžioklės lapu ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritorinio skyriaus 2022 m. kovo 22 d. gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktu Nr. 30-31-32-33. Teismo vertinimu, šie duomenys nėra pakankami pripažinti S. U. kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 290 straipsnio 5 dalyje ir 346 straipsnio 18 dalyje, padarymo. Tokia išvada bus motyvuojama toliau nurodomais argumentais.

14. Visų pirma, teismo vertinimu, svarbu įvertinti liudytojų parodymus. Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2022 m. kovo 19 d. vykdant kontrolę, reido metu buvo patikrinti medžiotojai, medžioję bebrus Šilalės r. Buvo sustabdyti keli automobiliai. Patikrinus medžiotojus, paaiškėjo medžioklės aplinkybės. Ginklą, su kuriuo gali teisėtai medžioti bebrus, turėjo tik medžioklės vadovas (vėliau liudytojas patikslino, kad tiksliai nepamena ar tai buvo medžioklės vadovas, bet leistiną ginklą bebrams medžioti turėjo tik vienas asmuo). Teisėtai sumedžioti buvo tik du bebrai, jie buvo atidėti į šoną. Kiti bebrai buvo sumedžioti neleistinu būdu ir juos atsirinko kiti medžiotojai. Bebrai buvo paimti, sudėti į maišus, uždėtos kortelės su medžiotojų pavardėmis ir perduoti Sveikatos mokslų universitetui atlikti tyrimams; ant kortelių medžiotojų parašų nebuvo. Visi paimti bebrai buvo sumedžioti neleistinu būdu. Kai kurie jų buvo ir su šautinėmis žaizdomis, tačiau mirties priežastis – smūgiai buku daiktu. S. U. sumedžiojo keturis bebrus. Pistoletu galima šauti tik į sužeistą bebrą, siekiant užbaigti gyvūno kančias. Patvirtino, kad sustabdžius medžiotojus ir klausinėjant juos, S. U. sakė, kad bebrus mušė pagaliais. Bebrus kraunant į maišus, visi medžiotojai buvo šalia. Ar maišai buvo sandarūs ir bebrų krovimo metu jie neplyšo, jis gerai nepamena, bet bebrų krovimo metu gyvūnų susimaišymo galimybės nebuvo.

15. Liudytojas P. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo sudarytos medžiotojų komandos ir jis buvo paskirtas medžioklės vadovu. Kiekvienos medžiotojų grupės medžioklės vieta buvo parinkta burtų keliu ir nors medžioklės vadovas neturėjo pareigos važiuoti į savo vadovaujamos grupės medžioklės vietą, tačiau dalį laiko jis vis tiek buvo toje medžioklės vietoje. Medžiotojai turėjo lygiavamzdį šautuvą, graibštus ir šunis. Lygiavamzdį, kiek pamena, turėjo S. U. ir E. J. turėjo „kabūras” su pistoletais. Būdamas medžioklės vietoje jis matė kaip medžiotojai išvarė šunis, o asmuo su lygiavamzdžiu šautuvu šaudė. Buvo ir momentų, kada bebrams būnant „keselyje“ (teismo pastaba – graibšte) lygtai S. šovė su pistoletu. Matė tik vieną tokio šūvio momentą. Apie tai, kad dalis bebrų buvo medžiojami neleistinu būdu, jis nematė. Į medžioklės lapą medžiotojų sumedžiotų bebrų skaičių jis įrašė pats, jam niekas tų skaičių nesakė, nes niekas negalėjo pasakyti kokį konkretų bebrų skaičių kas sumedžiojo. S. U. jam nesakė, kad sumedžiojo būtent keturis bebrus – tokį skaičių P. M. įrašė savo iniciatyva. Dalyvavo bebrų atrinkimo procese nuo pradžios iki pabaigos. Medžiotojai atsirinko bebrus, juos susidėjo į maišus. Maišai buvo nesandarūs, jie plyšo, bebrus dėjo į kelis maišus, maišai nebuvo užrišti. Kai buvo surašyti protokolai, medžiotojai išvažiavo, o jis liko iki pabaigos. Kai atvažiavo mašina surinkti maišų, jis matė, kad tik tada buvo užrašyti lapai su pavardėmis, tačiau ir tuomet maišai nebuvo užrišti.

16. Liudytojas S. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad konkreti medžioklės vieta buvo parinkta burtų būdu, buvo paskirtas medžioklės vadovas, kuris ne visą laiką buvo medžioklės vietoje. Medžiotojai turėjo šunis ir ginklus. Jis turėjo lygiavamzdį šautuvą (naudojo 5 ar 6 mm dydžio šratus), S. – pistoletą. Pagrindiniai ginklai – kastuvas ir graibštas. Kastuvas buvo reikalingas atkasti urvą ir įleisti šunis. Tai, kad dalis bebrų buvo sumedžioti neleistinu būdu, žino, bet nežino kas taip elgėsi, nes jis buvo atsitraukęs kelių metrų atstumu ir laukė, kol išlįs bebrai. S. U. medžioklės metu lipo į vandenį, statė graibštus. Matė vieną kartą kaip S. U. panaudojo pistoletą, bet pistoleto šūvio garsą girdėjo gal tris, gal keturis kartus. Pistoletą turėjo dar ir E. J.. S. U. iš pistoleto į bebrą šovė tuo metu, kai bebras buvo visiškai užspaustas graibšte. Bebras galėjo tuo metu būti sužeistas, nes šunys galėjo jį sužeisti. Paaiškino, kad dalyvavo ir bebrų atrinkimo procese. Nematė, kad maišai būtų buvę suplyšę. Ant lapo buvo užrašoma medžiotojo vardas, pavardė ir lapai uždedami ant maišų; lapus galėjo nupūsti vėjas.

17. Liudytojas E. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad medžioklė vyko su šunimis – nuleidus užtvanką buvo suleidžiami šunys. Medžioklėje be jo dalyvavo S., S. ir medžioklės vadovas. Buvo naudojamas šautuvas, kurį turėjo S., pistoletas, kurį turėjo S. (E. pistoletas medžioklės pradžioje įkrito į vandenį ir nebebuvo tinkamas naudoti), graibštai, šunys, pagalys. Pagalį naudojo tik jis. S., kiek jis matė, medžiojo su pistoletu. Kiek kartų S. šovė, jis nepamena. Matė momentą, kada bebras kovėsi su šunimis graibšte, tada jis bebrui trenkė su pagaliu, bebras nurimo ir S. šovė. Tuo metu bebras buvo sužeistas. Sumedžiotų bebrų kiekį medžiotojai pasidalino „bet kaip“ – pasakė maždaug kas kiek sumedžiojo ir tokius skaičius medžioklės vadovas surašė į medžioklės lapą. Bebrus, medžiotojus sustabdžius ir atliekant patikrinimą, medžiotojai iš esmės atsirinko atsitiktiniu būdu. Bebrus dedant į maišus, kortelių su medžiotojų pavardėmis nebuvo. Paaiškino, kad kadangi iš tiesų jis neleistinu būdu sumedžiojo ir bebrus, kurie buvo priskirti S. U., todėl jis sumokėjo ir žalą, kuri buvo priskirta S..

18. Taigi S. U. paaiškinimus, kad jis medžioklės metu nenaudojo neleistinų priemonių, patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai P. M., S. V. ir E. J.. Liudytojas S. V. nurodė matęs kaip S. U. medžioklės metu lipo į vandenį ir statė graibštus. Liudytojas taip pat nurodė matęs kaip vieną kartą S. U. iš pistoleto šovė į graibšte buvusį sužeistą bebrą. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytojai E. J. bei P. M..

19. Antra, teismo vertinimu, medžioklės lape įrašyti duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl jų teisingumo. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad nesant galimybių nustatyti kas konkrečiai sumedžiojo konkrečius bebrus, į medžioklės lapą buvo įrašyti bet kokie sumedžiotų bebrų skaičiai. Teismo posėdžio metu medžioklės vadovas P. M. nurodė, kad į medžioklės lapą jis surašė iš esmės bet kokius skaičius prie kiekvieno medžiotojo, nes siekis buvo surašyti sumedžiotą kiekvienos grupės, o ne atskiro medžiotojo, sumedžiotų bebrų kiekį. Liudytojas taip pat nurodė, kad medžioklės lape tikslus sumedžiotų bebrų skaičius buvo nurodytas tik prie S. V., kadangi jis medžiojo lygiavamzdžiu šautuvu ir jo sumedžiotus du bebrus buvo paprasta atskirti – jie buvo tik su lygiavamzdžio šautuvo žaizdomis. Taigi esant aplinkybei, kad teisingas sumedžiotų bebrų skaičius nurodytas tik prie S. V. pavardės, o visi kiti bebrai medžiotojams priskirti nesiaiškinant kas konkrečiai kiek bebrų sumedžiojo, teismas negali remtis medžioklės lape kiekvienam medžiotojui priskirtų bebrų skaičiumi kaip neginčijamai patvirtinančia aplinkybe dėl sumedžiotų bebrų kiekių.

20. Trečia, nagrinėjamu atveju bylos duomenys suponuoja išvadą, kad medžiotojai galėjo sąžiningai klysti atsirinkdami savo sumedžiotus bebrus. Iš S. U. paaiškinimų nustatyta, kad jis naudojo pistoletą su 5,6 mm kalibro kulkomis. Iš 2022 m. kovo 22 d. gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto Nr. 30-31-32-33 matyti, kad bebro Nr. 31 kūne rasta 4 mm diametro kiaurinė žaizda; bebro Nr. 33 kairės pusės žandikaulio srityje yra 4 mm diametro kiaurinė žaizda; bebro Nr. 32 kairės pusės odoje rasti 22 apvalūs svetimkūniai (šratai); bebro Nr. 30 kūne šautinių žaizdų nėra (b. l. 30). Taigi nei viename iš S. U. priskirtų sumedžiotų bebrų nėra rasta 5,6 mm diametro kiaurinių žaizdų. Tai netiesiogiai patvirtina nurodytas aplinkybes, kad medžiotojai, atsirinkdami neva savo sumedžiotus bebrus, tai padarė atsitiktiniu būdu.

21. Ketvirta, išanalizavus byloje surinktus duomenis, kyla abejonių ir dėl sumedžiotų bebrų priskyrimo konkrečiam medžiotojui dedant juos į maišus. Teismo vertinimu, neginčijama išvada, jog bebrus kraunant į maišus, jie nebuvo sumaišyti, nagrinėjamu atveju negalima. Iš apklaustų liudytojų parodymų ir S. U. paaiškinimų matyti, kad bebrai buvo kraunami į plastikinius maišus, kurie krovimo metu plyšo, dėl to maišai buvo vėliau kraunami vienas į kitą. Ant lapų, kuriuose buvo nurodytos medžiotojų pavardės ir jie priskiriami konkrečiam maišui, medžiotojai nepasirašė. Maišai su sukrautais bebrais nebuvo užsandarinti ir užantspauduoti. Taigi šiuo atveju lieka nepašalintos abejonės dėl bebrų sumaišymo juos kraunant į maišus ir priskiriant konkrečiam medžiotojui.

22. Penkta, vaizdo įrašas, kuriuo Institucija grindžia S. U. kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų padarymo, teismo vertinimu, taip pat negali būti vertinamas kaip neginčijamas S. U. kaltės pripažinimas. Teismui pateiktame vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip pareigūnai sustabdo iš medžioklės grįžtančius medžiotojus ir prašo jų paaiškinti medžioklės aplinkybes, t. y. klausia iš kokios medžioklės medžiotojai važiuoja, ką sumedžiojo, kiek sumedžiojo, kokius ginklus ir priemones naudojo. Minėtame vaizdo įraše užfiksuota, kad į pareigūno M. S. klausimą, su kuo medžiojo, S. U. atsako „su pistoletu, kad nesikankintų“ (4 min. 52 s.). Vaizdo įrašo 5 min. 15 s. epizode S. U. sako „aš šoviau, bet ir pagaliu daviau”. Pareigūnui paklausus „su pagaliu davei?”, S. U. atsako „taip, taip” (5 min. 17 s.). Teismo posėdžio metu S. U. kategoriškai neigė sakęs, kad mušė su pagaliu ir tvirtino, jog taip sakė E. J.. S. U. atstovas advokatas paaiškino, kad S. U. neteigia nesakęs vaizdo įraše užfiksuotų frazių, tačiau šie teiginiai yra tik atkartojimas to, ką prieš tai buvo sakęs E. J.. Advokato teigimu, vaizdo įraše nėra apklausiamas tik S. U. – visi medžiotojai stovi vienas šalia kito ir visi kalba tuo pat metu, todėl visiškai tikėtina, kad S. U. pareigūnui tik pakartojo teiginius, kuriuos ištarė E. J.. Teismo vertinimu, toks paaiškinimas kelia abejonių, tačiau įvertinus tai, jog vaizdo įraše iš tiesų nėra apklausiamas vien tik S. U., tuo pat metu kalba ir kiti medžiotojai, taip pat iš vaizdo įrašo nėra galimybės įsitikinti, ar pareigūnas užduoda klausimą tiesiogiai S. U., atsižvelgus ir į tai, kad Institucija nėra išsaugojusi vaizdo įrašo, kurį darė pareigūnas V. O., tiesiogiai apklausinėjęs S. U., sprendžia, kad šiame vaizdo įraše užfiksuoti S. U. žodžiai „aš šoviau, bet ir pagaliu daviau” negali būti vertinami kaip neabejotinas kaltės pripažinimas. Be kita ko, būtina pažymėti, jog 2022 m. kovo 19 d. rašydamas paaiškinimą S. U. nurodė sumedžiojęs 4 bebrus, kurie buvo įvaryti į graibštą. Minėtame paaiškinime S. U. nurodo nutraukęs jų kančias ginklu „Margolin“, t. y. medžioklės dieną raštu aiškindamas medžioklės aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nenurodė bebrui / bebrams trenkęs pagaliu (b. l. 28).

23. Šešta, šiuo atveju pažymėtina, kad teismo posėdžio metu liudytojas E. J. parodė, jog neleistinu būdu (naudodamas pagalį) medžiojo tik jis vienas (kiek jam yra žinoma). Todėl S. U. informavus jį, kad E. J. neleistinu būdu sumedžioti bebrai buvo priskirti S. U., E. J. nutarė atlyginti S. U. priskirtą žalą už neleistinu būdu sumedžiotus bebrus ir mokėjimo pavedimo kopijas pateikė Institucijai. Iš E. J. pateiktų mokėjimo pavedimų kopijų nustatyta, kad 2022 m. birželio 1 d. iš banko sąskaitos, esančios Luminor Bank AS, E. J. į Aplinkos apsaugos departamento sąskaitą sumokėjo 1916,90 Eur sumą (mokėjimo pavedimo paskirtis – pagal paskaičiavimą 228-730/2022). Tą pačią dieną E. J. Aplinkos apsaugos departamentui iš banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, pervedė analogišką sumą, t. y. 1916,90 Eur (mokėjimo paskirtis – pagal paskaičiavimą 2022-04-27) (b. l. 147, 148). Šias aplinkybes patvirtina ir Institucijos pateikti įrodymai (b. l. 149, 150, 151). Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, S. U. padarytos žalos aplinkai paskaičiavimo numeris yra 228-430/2022, t. y. analogiškas nurodytam E. J. mokėjimo pavedime. Teismo posėdžio metu E. J. nurodė ir mokėjimo pavedimus, ir rašytinį paaiškinimą, kuriame pripažino tik jis vienas medžiojęs neleistinu būdu, išsiuntęs Institucijai, tačiau Institucijos atstovas nurodė, kad dėl nežinomų priežasčių toks E. J. paaiškinimas nebuvo gautas ir surašant nutarimą S. U. Institucija neturėjo duomenų, nei kad tik E. J. medžiojo neleistinu būdu, nei kad yra atlyginęs S. U. priskirtą žalos atlyginimo sumą.

24. Taigi šių nurodytų ir aptartų aplinkybių pagrindu teismas nusprendžia, kad byloje surinkti įrodymai nėra pakankami išvadai, jog S. U. 2022 kovo 19 d. Šilalės medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete (Šilalės r.) vykusios teisėtos medžioklės metu draudžiamu būdu ir įrankiu (užmušdamas buku daiktu – pagaliu) sumedžiojo keturis bebrus, iš kurių vienas buvo vaikinga patelė.

25. Kaip jau minėta, S. U. nurodė, kad medžioklės metu jis panaudojo turimą pistoletą, tačiau juo nemedžiojo, o tik nutraukė sužeisto bebro kančias.

26. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, priimto 1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500 (suvestinė redakcija nuo 2021 m. gegužės 1 d.), 5 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog žiauriu elgesiu su gyvūnais nėra laikomas gyvūnų nužudymas neatidėliotinais atvejais, kai yra būtina nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias. Šiuo atveju, S. U. veiksmai – pistoleto panaudojimas šaunant į sužeistą bebrą, esantį graibšte, atitinka minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, t. y. šie veiksmai vertinti kaip būtinybė nutraukti sužeisto gyvūno kančias.

27. Todėl apibendrinant ir įvertinant byloje surinktų įrodymų visumą darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai laikytini nepakankamais konstatuoti S. U. kaltę dėl administracinių nusižengimų, nurodytų ANK 290 straipsnio 5 dalyje ir 346 straipsnio 18 dalyje, padarymo.

28. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). ANK neįtvirtinta galimybė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną tuo atveju, kai nenustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo. Be to, ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte, pagal kurią teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Taigi tuo atveju, kai teismas konstatuoja, kad administracinis nusižengimas padarytas, tačiau jį padaręs asmuo nenustatytas, negali būti vadovaujamasi ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta, nes padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020).

29. Taigi remiantis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, nustačius, jog administracinis nusižengimas yra padarytas (šiuo atveju nėra ginčo dėl administracinių nusižengimų fakto), tačiau jį padaręs asmuo nenustatytas (nagrinėjamu atveju pripažinus, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepadarė administracinių nusižengimų), byla turėtų būti grąžinama Institucijai. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo grąžinti bylos Institucijai, kadangi asmuo, padaręs administracinius nusižengimus yra nustatytas – kaip jau minėta šiame nutarime, E. J. pripažino, kad S. U. priskirtus neleistinu būdu sumedžiotus bebrus sumedžiojo jis ir už juos atlygino padarytą žalą. Šias aplinkybes patvirtina ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, iš kurių nustatyta, kad E. J. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-2730-2022 pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį paskirta 600 Eur bauda; pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį paskirta 900 Eur bauda; remiantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė 600 Eur bauda ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimas (laukiniai gyvūnai: bebrai – 4 vnt.) ir specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 3 metams (Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose išnagrinėtos administracinio nusižengimo Bylos Nr. II-97-1178/2022).

30. Nurodytų aplinkybių viseto pagrindu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento 2022 m. birželio 3 d. nutarimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, skundas tenkintinas, nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Pagal ANK 666 straipsnio 1 dalį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, tarp jų – išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2AT-7-5-303/2021 ir kt .).

32. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas advokatui D. M. sumokėjo 50 Eur už prašymo atidėti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą Institucijoje, 500 Eur už skundo apylinkės teismui parengimą, 100 Eur už konsultaciją, 300 Eur už atstovavimą apylinkės teisme (b. l. 68, 69), t. y. iš viso 1149,50 Eur (950 Eur (be PVM). Šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir proporcingomis, todėl turi būti atlygintos pareiškėjui.

33. Iš bylos duomenų matyti, kad S. U. 2022 m. birželio 27 d. sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį už teikiamą skundą dėl Institucijos nutarimo. Kadangi administracinių nusižengimų bylose nėra mokamas žyminis mokestis, S. U. grąžintina 22,50 Eur suma.

34. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui priteistinos iš nutarimą priėmusios institucijos, t. y. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis atnaujintoje administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-8-788/2022, taip pat šio teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-14-489/2022, 2AT-41-976/2022).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 – 643 straipsniais, teismas

nutaria:

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-2745-2022 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Priteisti S. U. iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 1149,50 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

S. U. grąžinti 22,50 Eur žyminį mokestį (mokėjimas atliktas 2022 m. birželio 27 d., mokėjimo nurodymo Nr. 201).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.