- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- e2S-2300-340/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05489-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- G. P.
- Atsakovas
- I. P.
- Kategorijos
- 3.1.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-10357-981/2021 pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui I. P. dėl pirkėjo teisių perkėlimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. P., uždaroji akcinė bendrovė „Atlanto banga“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. P. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2019 m. spalio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą, Serija (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjas yra atsakovas I. P., apsimestine ir pirkėju pripažinti ieškovę G. P..
2. 2021 m. kovo 22 d. gautas ieškovės G. P. ir atsakovo I. P. prašymas patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad ja galutinai išsprendžiamas šalių ginčas dėl sandorio dalies pripažinimo apsimestine: sutartyje šalys susitarė pripažinti 2019 m. spalio 7 d. PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pirkėjas yra I. P., apsimestine ir pirkėju pripažinti G. P.; taip pat šalys patvirtino, kad pasirašydamas 2019 m. spalio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą, Serija (duomenys neskelbtini), I. P. veikė G. P. pavedimu; patvirtino, jog pagal 2019 m. spalio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą, Serija (duomenys neskelbtini), pardavėjui sumokėjo G. P. iš asmeninių savo lėšų.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo I. P. su prašymu patvirtinti taikos sutartį nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė G. P. siekia vieningo tikslo su atsakovu – nesąžiningai išvengti automobilio įsigijimo sandorio nuginčijimo civilinėje byloje tarp atsakovo ir trečiojo asmens dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų išsprendimo. Nurodė, kad atsakovo sesuo visada būdavo atsakovui artimiausias žmogus, kurio vardu atsakovas registruodavo visus savo įgyjamo nekilnojamojo turto objektus, taip pat ir įgyjamas transporto priemones. Prasidėjus santuokos tarp atsakovo I. P. ir trečiojo asmens I. P. nutraukimo procesui, ieškovė G. P. palaikė brolį I. P., todėl vykstantis teisminis ginčas yra tik tariamas ginčas, siekiant išvengti santuokoje įsigyto turto pasidalinimo tarp atsakovo ir trečiojo asmens. Trečiasis asmuo, be kita ko, pažymėjo, kad šalių pateikta teismui tvirtinti taikos sutartis pažeidžia trečiojo asmens I. P. teises, kadangi tokiu mėginama atimti iš trečiojo asmens I. P. galimybę pretenduoti į šios transporto priemonės įtraukimą į sutuoktinių bendro turto balansą ir transporto priemonės padalinimą santuokos nutraukimo procese.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi atmetė ieškovės G. P. ir atsakovo I. P. prašymą patvirtinti 2021 m. kovo 22 d. taikos sutartį ir nurodė, kad nutartis neskundžiama.
5. Teismas, įvertinęs šalių pateiktos taikos sutarties sąlygas, byloje esančius įrodymus bei parengiamojo teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad šalių sudaryta taikos sutartis prieštarauja viešajam interesui, pažeidžia trečiojo asmens I. P. teises ir teisėtus interesus, todėl negali būti tvirtinama.
6. Nurodytas išvadas teismas padarė atsižvelgdamas į aplinkybių visumą: 1) tarp šalių nėra ginčo dėl ieškinio dalyko; 2) ieškinio dalyko (automobilio (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo vieta nežinoma (parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ir atsakovas negalėjo nurodyti, kur šiuo metu yra automobilis; ieškovė nėra įvykdžiusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria areštuota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti perduota saugoti trečiajam asmeniui); 3) Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-240-930/2021 pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui I. P. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių reikalavimų ir atsakovo I. P. priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, ir ieškovės I. P. ieškinį atsakovams G. P. ir I. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir dvišalės restitucijos taikymo, kas reiškia, jog ginčo dalyku šioje byloje esantis turtas yra įtrauktas į sutuoktinių I. P. (atsakovo šioje byloje) ir I. P. (trečiojo asmens šioje civilinėje byloje) dalintino turto balansą; 4) visos pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės G. P. ieškinio reikalavimas atsakovui I. P. nagrinėtinas santuokos nutraukimo byloje.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Ieškovė G. P. (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-10357-981/2021, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, nutartis dėl atsisakymo patvirtinti šalių sudarytą ir teismui pateiktą tvirtinti taikos sutartį nagrinėjamu atveju yra skundžiama.
8.2. Apeliantė prašė teismo pripažinti, jog būtent ji, o ne I. P., kuris tik padėjo jai automobilį parvežti ir užregistruoti, yra tikroji lengvojo automobilio pirkėja. Šalys sudarė taikos sutartį, kuria ginčą išsprendė taikiai, ir tokia taikos sutartis negali prieštarauti viešam interesui.
8.3. Teismas nutartyje nepateikė argumentų, kurie patvirtintų, kad taikos sutartimi būtų pažeidžiamos trečiojo asmens teisės. Trečiasis asmuo I. P. nėra ginčijamo sandorio šalis - ji yra tik I. P. sutuoktinė, kuri turi teisę savo finansinius reikalavimus reikšti I. P., o ne ieškovei. I. P. santuokos nutraukimo byloje nėra pareiškusi reikalavimo, kurio pagrindu automobilis gali atitekti būtent jai, todėl trečiojo asmens interesai negali būti pažeisti.
8.4. Teismas nutartimi privertė šalis prieš jų valią tęsti teisminį bylos nagrinėjimą ginčo tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
11. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas atskirojo skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
12. Ieškovė (apeliantė) pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti šalių taikos sutartį ir kurioje buvo nurodyta, kad nutartis yra neskundžiama. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti G. P. ir I. P. teismui pateiktą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl galimybės apskųsti skundžiamą nutartį.
13. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartyje, nepatenkinęs prašymo patvirtinti šalių sudarytos ir teismui pateiktos taikos sutarties, nurodė, kad nutartis yra neskundžiama. Nepaisant to, ieškovė 2021 m. liepos 12 d. dėl nurodytos nutarties padavė atskirąjį skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 15 d. rezoliucija šį procesinį klausimą išsprendė iš esmės ir atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. priėmė ir persiuntė Vilniaus apygardos teismui.
14. Esant tokiai procesinei situacijai, šioje nutartyje nesvarstomi atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl teisės apskųsti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas priimti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakoma patvirtinti taikos sutartį, atitinka aktualią teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-517-516/2018).
Dėl taikos sutarties tvirtinimo.
15. Minėta, kad ieškovė G. P. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2019 m. spalio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą, Serija (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjas yra atsakovas I. P., apsimestine ir pirkėju pripažinti ieškovę G. P..
16. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui pateikta tvirtinti šalių taikos sutartimi iš esmės yra siekiama visiško ieškinio patenkinimo - atsakovas pripažįsta ieškinio reikalavimus ir ieškinyje nurodytas aplinkybes, t. y. pripažįsta, kad faktiniu automobilio pirkėju buvo G. P.; taip pat pripažįsta, kad pardavėjui sumokėjo G. P. iš asmeninių savo lėšų, bei nurodo, jog atsakovas tik veikė ieškovės (apeliantės) pavedimu.
17. CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje proceso stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Tačiau CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu šis procesinis veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
18. Byloje pagal ieškovės pareikštą ieškinį atsakovui dėl pirkėjo teisių perkėlimo trečiuoju asmeniu dalyvauja I. P.. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamas civilinė byla Nr. e2-240-930/2021 pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui I. P. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių reikalavimų; atsakovo I. P. priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo; taip pat ieškovės I. P. ieškinį atsakovams G. P. ir I. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir dvišalės restitucijos taikymo.
19. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo žinioje (civilinėje byloje Nr. e2-240-930/2021) egzistuoja ginčas dėl sandorio, kurio objektą sudaro automobilis (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) nuginčijimo. Iš byloje turimų procesinių dokumentų aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-240-930/2021 I. P. (šioje byloje – trečiasis asmuo) nurodytą sandorį ginčija būtent su tikslu ginčo automobilį įtraukti į bendrą sutuoktinių (I. P. ir I. P.) dalintino turto balansą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių sudaryta taikos sutartis prieštarauja viešajam interesui, pažeidžia trečiojo asmens I. P. teises ir teisėtus interesus, kadangi esminis reikalavimas dėl sandorio nuginčijimo ir restitucijos taikymo jau yra pareikštas ir nagrinėjamas I. P. ir I. P. santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-240-930/2021, kurioje kaip atsakovė, be kita ko, yra įtraukta ir G. P..
20. Pastebėtina, kad taikos sutarties tikslas yra šalių tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Esant aptartai procesinei situacijai, kuomet ginčo baigtis gali sukelti teisines pasekmes ne tik taikos sutarties nagrinėjamoje byloje šalims, bet ir kitiems asmenims, taikos sutartis yra galima tik suderinus visų suinteresuotų asmenų nuomonę. Priešingu atveju taikos sutartimi nebus pasiektas vienas pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių.
21. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nurodyto rezultato – greitesnės teisinės taikos atkūrimo - pasiekti nepavyktų, kadangi siūlomos taikos sutarties patvirtinimas neigiamai paveiktų trečiojo asmens I. P. teisinę padėtį ir sukurtų prielaidas naujiems teisminiams ginčams atsirasti. Todėl pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog teikiama tvirtinti taikos sutartis neatitinka CPK 42 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes plačiąja prasme viešoji tvarka suprantama ir kaip apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus.
22. Apeliacinės instancijos teismas kaip deklaratyvius atmeta atskirojo skundo argumentus, neva ginčo turtas nėra susijęs su trečiuoju asmeniu I. P.. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-28624-699/2020) matyti, kad pats I. P. buvo pateikęs prašymą sujungti civilinę bylą Nr. e2-709-930/2020 (pagal ieškovės I. P. patikslintą ieškinį atsakovui I. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo bei kompensacijos priteisimo; aktualus bylos Nr. e2-240-930/2021 – teismo pastaba) ir civilinę bylą Nr. e2-28624-599/2020 (pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui I. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir dvišalės restitucijos taikymo), kadangi, pagal atsakovą I. P., civilinėje byloje Nr. e2-28624-599/2020 pareikštas ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.96 straipsniu, t. y. kitam sutuoktiniui nedavus sutikimo sandoriui sudaryti. Atsakovas I. P. taip pat nurodė, kad vienoje byloje turi būti išsprendžiami visi sutuoktinių turtiniai klausimai, o abiejose civilinėse bylose nagrinėjami klausimai yra tiek tarpusavyje susiję, kad jie negali būti nagrinėjami atskirai.
23. Taigi konstatuotina, kad viena iš teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties šalių savo procesiniuose dokumentuose yra aiškiai nurodžiusi savo poziciją dėl ginčo automobilio sandorio nuginčijimo ir santuokos nutraukimo bylos sąsajumo, kas tik patvirtina išvadą, kad taikos sutarties patvirtinimas nagrinėjamoje byloje yra neabejotinai susijęs su trečiuoju asmeniu I. P. ir galėtų jai sukelti atitinkamas teisines pasekmes sprendžiant dėl ginčo automobilio sandorio nuginčijimo ir bendro santuokoje įgyto turto padalijimo kitoje civilinėje byloje.
24. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad spręsdamas prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės bei materialiosios teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nagrinėjamu atveju nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti apygardos teismo nutartį, todėl nutartis yra teisėta ir paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės G. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.