- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-28
- Bylos Nr.
- e2-637-494/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03829-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- S. J., J. J.
- Kategorijos
- 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 2.3.4.5Vaikų ir tėvų atskyrimas
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant Julijai Benienei,
dalyvaujant ieškovės – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui D. C.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams J. J. ir S. J. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, išlaikymo priteisimo ir kitų klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo VšĮ (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba, Skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:
1.1 Atskirti nepilnametį vaiką M. J.(asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nuo motinos J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir tėvo S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išsaugant visas asmenines ir turtines teises ir pareigas, pagrįstas giminyste;
1.2 Nustatyti nepilnamečio vaiko M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą VšĮ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki teismo nutarties dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo dienos;
1.3 Priteisti iš atsakovės J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti VšĮ (duomenys neskelbtini), Įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
1.4 Priteisti iš atsakovo S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti VšĮ (duomenys neskelbtini), Įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)
2. Ieškinyje nurodė, kad Atsakovai J. J. ir S. J. yra nepilnamečio vaiko M. J., tėvai. Skyrius 2023 m. rugsėjo 13 d. gavo pranešimą, kuriame pažymima, jog (duomenys neskelbtini) mokyklos socialinė pedagogė informavo, kad M. J., nenori grįžti namo, nes bijo savo tėvų, bijo psichologinio smurto, tėvai ant jos šauks ir sakys negerus žodžius. M. J. teigė, kad šeimoje ji niekas ir niekam nereikalinga, jai psichologiškai sunku. Anot mergaitės, namuose mama ir tėtis ją bara, baudžia, draudžia bendrauti, ji jiems pasakė, kad kreipsis pagalbos, todėl šiandien bijo grįžti ir prašo mūsų pagalbos. Pasak mergaitės, ji negali susitvarkyti su savo emocijomis ir bijo, kad gali sau kažką padaryti. 2023 m. rugsėjo 13 d. buvo pravestas pokalbis su M. J.. Pokalbio metu mergaitė pasakė, kad jai 14 metų ir ji daug metų patyria psichologinį ir fizinį smurtą iš abiejų tėvų. Anksčiau, tėvai mušė diržu ir statė į kampą. Buvo momentas, bet senai, jog M. susipyko su broliu ir dėl to juos pastatė į kampą, mušė diržu. M. bandė apsiginti pagalvėmis, tai tėvai iš to juokėsi ir šaipėsi. Pasak mergaitės, paskutinį kartą, fizinį smurtą naudojo prieš 4 metus, dabar tėvai naudoja tik psichologinį smurtą. Mergaitė turi nufilmuotą medžiagą, kaip mama ant jos šaukia, tėtis jai sakė, jog ją paims į vaikų namus, o mama, kad prisižais su savo psichologais. Pasak M., jos santykiai su tėvais yra sunkus, nes mama jos išvis neišklauso, net nenori jos nuomonės girdėti. Prieš 2 metus M. bandė žalotis, pjaustė rankas, tėvai nuvedė ją pas psichologą, bet jie net tada nesuprato, kad turi problemų ir pasakė, kad psichologas padirbėtų tik dėl vaiko elgesio tėvų atžvilgiu. Pasak M., tėvai ją baudžia ir su vaiku konfliktuoja, nes ji nieko nedaro name, o ji nenori tvarkyti namus, nes jai buvo pasakyta, kad namai ne jos ir ji ten niekas. Tėvai dažnai šaukia ant vaiko dėl knygų kurias mergina skaito. M. teigimu, kol mokėsi pradinėse klasėse, ji gyveno pas tetą šalia mokyklos, tėvai buvo ją palikę tetai, o patys rūpinosi broliu, nes jis dar buvo mažas. Mokykloje M. sekasi gerai, patyčių nepatyria, su mokytojais sutaria. Dabar M. pradėjo lankyti psichologą poliklinikoje. Pasak M., name ji jaučiasi nesaugi, nori, kad ją atribotų nuo tėvų. Pokalbio metu su vaiko motina, moteris nurodė, kad net nežino kas dukrai yra, nes dukra su tėvais nebendrauja, tik nuolat viskuo nepatenkinta. Dukra tapo nekontroliuojama, ji negali bendrauti nei su močiute nei su teta. Pavasarį, dukra pradėjo bendrauti su vaikinu, pradžiai mama buvo prieš ir šoke, nes 14 m. dar per anksti. Po kurio laiko, mama nustatė ribas, paaiškino dukrai, kad jokių artimų santykių nebūtų ir leido dukrai bendrauti. Vaikinas atrodė neblogas, mama net būtų pagalvojusi, kad kažką blogo jis gali padaryti jos dukrai. Pasak mamos, dėl tokio sunkaus bendravimo su dukra, būdavo atvejų, kad esant emocijoms jie šaukė ant dukters, tačiau ji irgi šaukė ant tėvų taip, kad sunku buvo po to su ja bendrauti. Mamos teigimu, prieš dukrą niekada smurto nenaudojo, visada buvo mylimas vaikas, anksčiau niekada nebuvo problemų. Pasak mamos, dukra nemoka kontroliuoti savo emocijų, ji nenori tėvų nei matyti nei bendrauti. Mamos teigimu, dukra name niekada nieko nedaro, nesitvarko ir net negali indų padėti į indaplovę. Bendravimo metu su vaiko tėvu, vyras nurodė, kad dukra visiškai nesiklauso mamos. Jei mama paprašo ką padaryti, ji visiškai nieko nedaro, net netvarko savo rašomojo stalo. Mama niekada jos nemušė ir nemuša, bet balsą kartais pakelia, nes negali susitvarkyti su dukters elgesiu. Dukra apšmeižė tėvus ir tėvas nesupranta, kodėl ji taip pasielgė. Pasak tėvo, dukra gali visomis dienomis gulėti ir nieko nedaryti. Su tėvu mažiau konfliktuoja, labiau konfliktai kyla su mama. Tėvo teigimu, matyt per daug dukrą mylėjo ir per daug leido, kad ji taip pasielgė. Anot tėvo, dukra su tėvais nesiskaito, visada turi būti tik taip kaip ji nori, tėvai turi mest savo darbus ar reikalus, kad tik patenkinti dukters norus ir reikalavimus. 2023 m. rugsėjo 13 d. M. J. buvo laikinai apgyvendinta V. K. šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 19 d. telefoninio pokalbio metu, mama pasakė, kad bijo dėl savo, sūnaus ir kitų kartų gyvenančių asmenų gyvybės, nes rado pas dukrą knygą skirta skaityti nuo 18 m. apie meilužių nužudymus (ne tikslus pavadinimas). Vaiko motinai baisu dėl dukters psichikos ir moteris labai nori, kad ją ištirtų psichiatras. Pasak mamos, dukrai skubiai reikalinga pagalba, tačiau jei dukra nesutiks ji nieko negalės padaryti prieš jos valią. 2023 m. rugsėjo 19 d. M. J. laikinas apgyvendinimas V. K. šeimoje buvo nutrauktas ir vaikas buvo perduotas tėvams. 2023 m. rugsėjo 20 d. pokalbio metu su M. J., mergaitė pasakė, kad vakar kai grįžo namo po laikino apgyvendinimo, niekas su ja nekalbėjo, tėvai atjungė internetą, tokių būdu atjungė nuo bendravimo su draugais. Namuose vyravo tyla, jai tai sukėlė tylos spaudimą, ji jautėsi nekomfortiškai. M. netiki, kad tėvų elgesys jos atžvilgiu pasikeis. Mergina nori, kad Tarnyba ją apgyvendintų (duomenys neskelbtini), ten ji nori pabendrauti su psichologais ir nori, kad psichologai pabendrautų su jos mama. M. nori, kad tėvai suprastų, jog reikia normaliai bendrauti, o ne tik nustatinėti ribas. Pasak M., namuose ji nejaučia, kad rūpi tėvams, ji jaučiasi vieniša ir niekam nereikalinga. Tarp jos ir mamos nuolat kyla ginčai, nes mama įrodinėja savo teisybę, mergina nori, kad mama ją suprastų, o neįrodinėtų tik savo nuomonę. M. teigia, kad tėvas dažnai iš jos juokiasi, taip, kad gali suvaryti į kompleksą, palygina ją su gyvūnais. Pasak M., ji nori normalaus bendravimo iš tėvu, supratingumo ir, kad tėvai galėtų ją išklausyti. Po visų pranešimų santykiai su vaikinu geri. Mergina pasakė, kad su nuotraukom kur ji yra nuoga pasidalino su dviem draugėm. M. nebijo, kad nuotraukos išplauks į viešumą, o jei taip atsitiks ji nepergyvens. M. pasakė, jog ji nori būti paimta iš tėvų visam laikui, jos manymu Globos namuose jai bus daug geriau, nei su tėvais. Mergina nežino, kur galėtų būti nustatyta laikinoji priežiūra. Pasak M., ji nori psichiatro pagalbos, nori susitvarkyti su savimi, suprasti kokių problemų turi. M. kategoriškai nenori grįžti namo. Mergina į Skyrių atėjo su daiktais, buvo pasiruošusi važiuoti į (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 20 d. bendravimo metu su J. J., vaiko motina buvo nustebusi, kad dukra vėl atėjo į Skyrių ir, kad šį kartą buvo pasiruošusi ir pasiėmusi su savimi daiktus. Moteris nesupranta, kodėl dukra taip elgiasi, anot vaiko motinos, tėvai ja visada gerai rūpinosi, jai nieko niekada netrūko, ji buvo mylimas vaikas. Pasak moters, po to kai tėvai rado seksualinio pobūdžio nuotraukas ir video, jie nusprendė uždrausti dukrai bendrauti su vaikinu ir norėtų atriboti nuo draugių kurios daro jai įtaką. J. J. pergyvena dėl dukters likimo, nežino kaip pačiai geriau elgtis. Moteris puikiai supranta, kad jei Skyriaus specialistai grąžins ją namo, ji vėl prašys Skyrių ją paimti. Kas galėtų užtikrinti laikiną priežiūrą mama pasiūlyti negali, sako visi bijo dukters ir niekas nenori sutikti. 2023 m. rugsėjo 25 d. psichologė individualių psichologo konsultacijų išraše nurodė, kad konsultacijų metu pastebimas mergaitės nerimas, kalbėdama dažnai verkia. Anot M. J., ji nenori grįžti namo, pas tėvus, kadangi jaučiasi nesaugiai, stipriai nerimauja, kad gali tekti vis dėlto grįžti. Teigia, kad tai neigiamai paveiks jos savijautą. (duomenys neskelbtini) jaučiasi pakankami gerai, patinka, kad turi asmeninę erdvę. 2023 m. rugsėjo 26 d. pokalbio metu su vaiko motina, J. J. pasakė, kad dukra turi būti šeimoje ir tėvams su dukra reikia atkurti santykius. Vakar ji bandė kalbėti su dukra, tačiau ji neina į kontaktą, pyksta ant tėvų. Pasak vaiko motinos, dukrai (duomenys neskelbtini) yra labai gerai, ji ten jaučia laisvę, o namuose yra kontrolė, pareigos, ribojimai ir jai tai nepatinka. Moters teigimu, ji į (duomenys neskelbtini) laikinai priežiūrai negali važiuoti, nes su šeima kartu gyvena (duomenys neskelbtini) mamos tėvas, kuriam reikalinga priežiūra ir pagalba. Vaiko mama, norėtų, kad kas nors paimtų dukters telefoną ir pastebėtų su kuo ji bendrauja, kas ją nuteikinėja prieš tėvus, dėl ko pasikeitė jos elgesys. Kadangi nėra daugiau išeities moteris nieko prieš, kad vaikui būtų nustatyta laikinoji globa, gal per laikinos globos laikotarpį ji palygins ir kažkas pasikeis, bei noręs grįžti į šeimą. Gal dukrai reikia pabūti vienai ir psichologiškai pasigydyti, nes neaišku kas darosi jos galvoje. Vaiko motina tikisi, kad per laikinos globos laikotarpį situacija pasikeis ir dukra noręs grįžti namo. Pokalbio metu su vaiko tėvu, vyras pasakė, kad labai nustebo sužinojęs, kad dukra pas specialistę atėjo su daiktais, pasiruošusi važiuoti į (duomenys neskelbtini). Anot vaiko tėvo, ryte kai matė dukrą, ji pasakė, kad paėmė sportinius drabužius fiziniam ugdymui. Vyras yra nusivylęs dukters elgesiu ir nežino kaip elgtis. Pasak vaiko tėvo, dukra jam nekelia ragelio, neatrašo į SMS žinutes ir visai su juo bendrauti nenori, su žmona kalba nenoriai. Ji nekontaktuoja visai. Pasak vaiko tėvo, ji mano, kad ji teisi, o visi šalia esantis yra blogi, ji net neprisileidžia tokios nuomonės, jog ji gali klysti. Anot tėvo, jis ne prieš laikinosios globos nustatymo, ir tikisi, kad kažkas pasikeis, nes šiuo metu dukra laikosi nuomonės, kad ją skriaudžia ir nieks nesupranta. 2023 m. rugsėjo 26 d. situacijos vertinimo metu M. J. buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, ir vaikas buvo laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 28 d. vaiko motina parašė sutikimą dėl laikinosios globos nustatymo jos dukrai M. J.. Vaiko įstatyminė atstovė nurodė, kad negali susitvarkyti su dukra, kuri išreiškė norą būti paimtą iš šeimos. Atsižvelgiant į esamą situaciją Skyrius kreipėsi į Teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš įstatyminių atstovų. 2023 m. spalio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi buvo išduotas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką M. J. iš įstatyminių jos atstovų motinos J. J. ir S. J.. Teismas konstatavo, kad: „ šiuo metu Vaiko tėvai negeba tinkamai auklėti savo Vaiko, užtikrinti Vaikui tokias sąlygas, kurios būtų tinkamos jo emociniam ir doroviniam vystymuisi“. 2023 m. spalio 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos mero potvarkiu Nr. M22-1442, likusiai be tėvų globos M. J. buvo nustatyta vaiko laikinąją globą (rūpybą), o vaiku globėju (rūpintoju) buvo paskirtas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 27 d. Skyriaus Mobiliosios Komandos (toliau – MK) specialistai pateikė rekomendacijas, kuriuose nurodė, kad Atsakovai „patys pripažįsta, kad auklėjant vaikus susiduria su situacijomis, kuriose nežino, kaip reikėtų tinkamai elgtis... žinių apie auklėjimą turi, trūksta įgūdžių. Be to, susidūrus su sunkumais pasitraukia ir leidžia situacijai rutuliotis savaime“. MK specialistai pabrėžė, jog: „Konsultuojant šeimos narius pastebėta, kad ir tėvai vaikams ir vaikai tėvams turi per aukštus lūkesčius. M. J. lankėsi pas psichiatrą, jai paskirtas medikamentinis gydymas“. 2024 m. birželio 25 d. Globojamo vaiko aplankymo akte nurodyta, kad gyvenant globos įstaigoje M. J. sakė, kad jaučiasi gerai, jai visko pakanka. Skyriaus specialistai nustatė, kad M. J. sudarytos geros buities sąlygos, kambarys, kuriame gyvena mergaitė, yra erdvus, šviesus, šiltas, vaikas turi galimybę naudotis viskuo, kas yra šeimynoje. Bendravimo metu M. pasakė, kad turi sveikatos sutrikimų, skauda krūtinę ir ranką, ji neatmeta, kad tai gali būti psichologinio pobūdžio skausmai. Ji lankosi pas psichologą, eis pas psichiatrą, jai skirti vaistai, nes dažna nuotaikų kaita. Dėl savo emocinės būsenos mergaitė pasakė, kad ji jaučiasi žymiai geriau, nebe tokia dažna nuotaikų kaita, ji jaučiasi ramesnė ir stabilesnė. M. nurodė, kad visai nieko nenori kalbėti apie tėvus, jai tai tabu. Jos nuoskaudos labai senos, ji jau seniai nesutarė su tėvais. Tėvas anksčiau išgėrinėjo, ir dėl to kildavo nesutarimų, tai mergaitei kėlė įtampą. 2024 m. spalio 1 d. atvejo vadybos posėdžio metu vaiko motina pasakė, kad dukra kartą buvo atvykusi pas juos į namus, motina bandė kalbinti ją, o dukra atsakydavo labai trumpai, kad viskas gerai. Motina pasiūlė grįžti gyventi į namus, bet dukra atsisakė. Vaiko tėvas pasakė, kad bendravimas su dukra toks, koks buvo – trumpas, lakoniškas. Bendru specialistų sprendimu buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo. 2024 m. spalio 2 d. Globojamo vaiko aplankymo akte nurodyta, kad M. teigimu, jos sveikata žymiai geresnė, ji prieš atvykstant į globos (rūpybos) instituciją turėjo didelių sveikatos sutrikimų, skaudėjo krūtinę ir ranką, tai galėjo būti psichologinio pobūdžio skausmai. Ją ištikdavo panikos priepuoliai, jų metu ji įsivaizdavo, kad miršta arba tuoj kažkas labai bloga atsitiks. Paskutiniu metu jie pasikartoja vis rečiau. Ji lankosi pas psichologą, taip pat lankosi pas psichiatrą, jai skirti vaistai nuo depresijos, taip pat raminamieji vaistai, kuriuos ji vartoja vakare, kad ji galėtų geriau miegoti. Ji geriau jaučiasi, galimai dėl vaistų vartojimo, o gal ir dėl to, kad ji gyvena ramiai, atsipalaidavusi, šeimynoje jaučiasi kaip namuose. Pasak globėjo, mergaitė per šiuos beveik nepilnus metus kai gyvena jų šeimynoje, labai pasikeitė. Kai ji atvyko ,,buvo gulinti lovoje ir verkianti mergaitė, liūdna, nieko nenorėjo veikti“, dabar viskas pasikeitė, ji iš liūdnos ir uždaros, tapo aktyvi, viskuo besidominti, mergaitė, bet jau dabar matyti, kad ji turi aukštą savivertę, skaito sudėtingas ir filosofines knygas, domisi daug kuo, yra įvairiapusiška ir intelektuali. Bendravimo metu M. specialistams papasakojo, jog ji atsisakė gyventi su tėvais, pyksta ant jų, kad nevertino jos norų, ji nuo 11-12 metų apsisprendė, kad ji nenori gyventi su tokiais tėvais, jai reikia daugiau supratimo, tačiau tėvai, pasak M., dėl jų pačių sunkios vaikystės negali ir nemoka su ja bendrauti, jos nesupranta ir ji visiškai nesigaili, kad su jais negyvena, ji ir norėjo gyventi kitaip, ne taip, kaip tėvai gali jai sudaryti galimybes gyventi. Ir tai daugiau liečia jos emocinę būseną. Su jais nesusitinka, nenori susitikti, mama paskambina telefonu į šeimyną, socialinės darbuotojos pasako, kad skambino mama ir jai perduoda linkėjimus, klausė, kaip ji gyvena. M. tam yra abejinga. Atsižvelgiant į esamą situaciją, į tai, kad nepilnamete M. J. faktiškai liko be tėvų priežiūros, nes dėl prarasto teigiamo emocinio ryšio tarp vaiko ir tėvų, vaiko tėvai negali tinkamai ir visokeriopai rūpintis savo dukra, Tarnybos manymu, atsiranda teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų.
Atsiliepimas
3. Atsakovai J. J. ir S. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog teismo prašo ieškovės reikalavimą dėl tėvų atskyrimo spręsti teismo nuožiūra bei sumažinti ieškovės prašomą priteisti materialinį išlaikymą iki 150,00 Eur iš J. J. ir iki 100,00 Eur iš S. J..
4. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje nyrodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai parodė, kad vaikas patvirtino, jog eilę metų tėvai naudoja prieš ją fizinį, psichologinį smurtą. Mergina save žalojasi, sakė, kad nenori grįžti namo. Atsakovai patvirtino, kad nežino kas darosi su jų dukra. Vaikui yra 16 metų, ji dabar gyvena (duomenys neskelbtini), kuris paskirtas vaiko globėju. Vaikas tinkamai adaptavosi centre, jo tiek fizinė, tiek psichologinė būklė pagerėjo. Vaikas dėl prarasto emocinio ryšio su tėvais, negali kartu gyventi ir kategoriškai atsisakė gyventi su tėvais, todėl yra pagrindas tenkinti ieškinį. Susipažinus su atsakovų atsiliepimu, iš esmės ieškovas laikosi savo pozicijos, bet neprieštarautų, kad būtų sumažintas išlaikymas ir iš kiekvieno atsakovo būtų priteista vaikui po 250,00 Eur į mėnesį. Akcentavo kad jau mergaitė seniai norėjo išeiti iš šeimos.
Atsiliepimas
6. Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Parodė, jog su ieškiniu sutinka dalyje dėl atskyrimo, bet mano, kad iš abiejų atsakovų turi būti priteistas viso 250,00 Eur išlaikymas. Iki 10 metų vaikas buvo labai geras. Nuo 11 metų vaikas pradėjo greičiau bręsti, domėjosi knygomis suaugusiems, pradėjo bendrauti su vaikinais, pradėjo neklausyti. Be dukters šeimoje yra sūnus, kuris gyvena su jais, sūnui 13 metų, su juo santykiai geri. Dukra nenorėjo jų kaip tėvų matyti, o dabar šių metų gruodžio mėnesį dukrai sukako 16 metų. Atsakovai buvo nuvykę pas ją į centrą, ją pasveikino. Ji pasakė, kad pati nuspręs kada grįš namo. Bendrauja su dukra telefonu, dukra bendrauja su broliu. Mano, kad tiesiog nesusitvarkė su dukros paauglyste. Ji (atsakovė) nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi, ji šiuo metu nedirba, prieš mėnesį yrą įregistruota darbo biržoje, buvo gavusi 38,00 Eur pašalpą. Šeima gyvena nuomojamam bute (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jos vyras stovi darbo biržoje, gauna 380,00 Eur pašalpą ir iš to visi pragyvena. Ji turėjo išeiti iš darbo dėl sveikatos. Jai neįgalumas nėra nustatytas. Šiuo metu jie gali mokėti tik po 100 – 150 Eur išlaikymą dukrai.
7. Atsakovas palaikė atsiliepimą ir atsakovės parodymus. Mano, kad tai dukra dėl vaikino, kur buvo nufilmuotas lytinas aktas. Jai buvo leista viskas. Dabar pabendrauja žinutėmis, skambučiais. Sutinka dėl vaiko atskyrimo. Jis registruotas darbo biržoje, anksčiau dirbo pagal verslo liudijimą. Jis turi dalį buto (duomenys neskelbtini), bet ten buvo gaisras. Jam nėra apribotas darbingumas ar nustatytas neįgalumas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų
8. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
10. Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 27 straipsnio nuostatos reikalauja užtikrinti vaikui teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi.
11. CK 3.179 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Objektyvios aplinkybės gali būti tėvų liga, dėl kurios jie negali vykdyti savo pareigų tam tikru apibrėžtu ar neapibrėžtu laikotarpiu (pvz., sirgdami psichikos ar kokia nors kita liga, dėl kurios jie patys turi būti prižiūrimi ar slaugomi). Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Atskyrimas nuo objektyviai juo negalinčių pasirūpinti tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Taigi, atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvams išlieka teisė vaiką lankyti, todėl, nors ir negalėdami nuolat gyventi su vaiku, tėvai gali puoselėti santykius su vaiku, toliau palaikyti emocinį ryšį. Atskyrimas gali būti panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo taikytas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis). Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017)Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017; ir kt.).
12. Byloje nustatyta, kad atsakovė J. J. ir atsakovas S. J. yra nepilnametės M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) tėvai. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-12782-1141/2023 buvo leista paimti vaiką M. J. iš įstatyminių jo atstovų – motinos J. J. ir S. J..
13. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008) Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma, turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
14. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate registruotas Tarnybos pranešimas Nr. 10-G-56447, kuriame nurodoma, jog 2023 m. rugsėjo 13 d. gautas pranešimas Nr. 3VTP-2028, kad vaikas telefonu informavo, jog šiandien bijo grįžti namo, namuose motina ir tėvas mergaitę bara, baudžia, draudžia bendrauti.
15. Iš byloje esančio 2023 m. rugsėjo 25 d. (duomenys neskelbtini) Individualių psichologo konsultacijų išrašo matyti, jog nepilnametė M. J. nenori grįžti namo, pas tėvus, kadangi jaučiasi nesaugiai, stipriai nerimauja, kad gali tekti grįžti. Nurodyta, kad tai neigiamai paveiks jos savijautą. Vaikas (duomenys neskelbtini) jaučiasi pakankamai gerai, patinka, kad turi asmeninę erdvę.
16. Tarnybos pateiktame 2023 m. spalio 13 d. intensyvaus mobiliosios komandos darbo su šeima ir (ar) vaiku plane NR. 3TSD-2545, konstatuota, kad nepilnametė M. J. paimta iš šeimos ir apgyvendinta globos centre - (duomenys neskelbtini). Mergaitė pareiškė, kad nenori gyventi su tėvais. Jos emocinė būsena yra įtempta. Turi neaktyvių minčių apie savižudybę. Nusivylusi tėvais, teigia, kad jie jos nesupranta, negirdi. Šiuo metu nenori su tėvais bendrauti. Minėtam plane taip pat nurodyta, kad tėvai pasimetę dėl dukters būsenos ir elgesio. Jie nesupranta, kodėl ji išėjo iš namų ir išreiškė norą būti apgyvendinta globos centre. Išgyvena dėl to, kad dukra jų neprisileidžia, bendrauja per brolį. Abudu dirbantys. Šeimoje gyvena J. J. ligotas tėvas, kuris šiuo metu keliems mėnesiams apgyvendintas priežiūros ligoninėje.
Žemesnės instancijos teismas
17. Skyriaus 2024 m. birželio 25 d. Globojamo vaiko aplankymo akte Nr.3GVA-460, 3.1 punkte nurodyta, kad M. atsisakė gyventi su tėvais, pyksta ant jų, kad nevertina jos negalavimų rimtai. Ji nenori apie juos kalbėti. Skyriaus 2024 m. spalio 2 d. Globojamo vaiko aplankymo akte Nr. 3GVA-684, 3.1 punkte nurodyta, kad M. J. atsisakė gyventi su tėvais, pyksta ant jų, kad nevertino jos norų, ji nuo 11-12 metų apsisprendė, kad ji nenori gyventi su tėvais, jai reikia daugiau supratimo, tačiau tėvai, pasak M., dėl jų pačių sunkios vaikystės negali ir nemoka su ja bendrauti. M. visiškai nesigaili, kad su jais (tėvais) negyvena, ji ir norėjo gyventi kitaip, negu tėvai gali jai sudaryti galimybes gyventi ir tai daugiau liečia jos emocinę būseną. Su jais nesusitinka, nenori susitikti, mama paskambina telefonu į šeimyną, socialinės darbuotojos pasako, kad skambino mama ir jai perduoda linkėjimus, klausė, kaip ji gyvena. M. tam yra abejinga. Globėjo (rūpintojo) nuomone, tarp vaiko ir šeimos – mamos ir tėčio nėra artimi tarpusavio santykiai, su mergaite kalbamasi apie tai. Mergaitė vengia šios temos, ji du kartus buvo mediacijoje, bet atsisakė susitikti su tėvais mediacijos metu, ji mediaciją lankė viena. M. nuomonė apie tėvus yra susiformavusi, ji yra nepalanki jiems, ji nepriima jų supratimo apie gyvenimą, apie ją, nenori su jais gyventi.
18. Skyriaus pateiktame MK rekomendacijos atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo pranėšimo 6 punkte nurodyta, kad atlikus šeimos ir vaiko krizės bei MK pagalbos poreikio vertinimą nustatyta, kad pagrindinė šeimos problema yra netinkamai vykdoma tėvystė. Nustatyti rizikos veiksniai – nestabili emocinės M. J. būsena (būta savižudybės minčių, galimai bandymų), pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio pobūdžio nuotraukų ir video medžiagos, tėvai negeba išreikalauti iš dukros taisyklių laikymosi, tėvai neturi įtakos dukros elgesiui, tėvų ir dukros santykiai nutolę (mergina nenori bendrauti su tėvais), praeityje priimti sprendimai neatitinka vaiko interesų, šeima neturi nuosavo būsto, J. J. vaikystėje neteko motinos ir ją augino alkoholį nesaikingai vartojantis tėvas, jos brolis anksti mirė ((duomenys neskelbtini)), šeimoje kartu gyvena J. J. ligotas tėvas (šiuo metu 4 mėn. yra apgyvendintas slaugos ligoninėje), tėvas šiuo metu nedirba (registruotas Užimtumo tarnyboje).
19. 2024 m. spalio 1 d. pateiktame pagalbos plane nurodyta, kad skirtumas tarp M. būsenos prieš metus ir dabar yra akivaizdus – šiuo metu ji jaučiasi žymiai geriau. Nebėra lovoje gulėjimo ir verkimo, kai ji nieko nenorėjo. Tuo metu teko atlikti daug tyrimų, siekiant išsiaiškinti įvairių skausmų ir negalavimų priežastis, kol paaiškėjo, kad priežastys yra psichosomatinės kilmės. Šiuo metu M. lanko psichologą, geria psichiatro paskirtus vaistus, jos būsena yra stabili, emociškai ji jaučiasi gerai – mokosi mokykloje, lanko muzikos mokyklą ir dalyvauja įvairiose kitose popamokinėse veiklose.
20. Remiantis išdėstytomis teisės normomis, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, atsakovai negali užtikrinti tinkamos dukters priežiūros, jos auklėjimo, ugdymo, todėl ieškinys dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų yra pagrįstas.
21. Teismas pažymi, kad atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad vaikų atskyrimas nuo tėvų iš esmės atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį neriboja vaikų teisių ir pareigų, susijusių su tėvais, t. y. jos lieka be ribojimų tokios, kokios nustatytos įstatyme. Be to, išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas buvo nuo tėvų atskirtas, toks vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos(globos) nustatymo ir rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo
22. Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei CPK 407 straipsni, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2023 m. spalio 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. M22-1442 dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos), nuo 2023 m. spalio 23 d. M. J. laikinai nustatyta globos (rūpybos) vieta (duomenys neskelbtini). Vaiko globėjas (rūpintojas) paskirtas (duomenys neskelbtini).
23. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas aplinkos, kurioje gyvena nepilnametis vaikas, stabilumas, taip pat užtikrinti saugias vaiko gyvenimo bei vystymosi sąlygas, tikslinga nustatyti M. J. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo palikti nustatytą Vilniaus rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. M22-1442, t.y. (duomenys neskelbtini).
Dėl išlaikymo priteisimo
24. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Jų esmė yra ta, kad užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, tarp jų – išlaikymo vaikui teikimą. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikų vystymosi sąlygas. Pagal šio straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Spręsdamas vaikui tiektino išlaikymo dydžio klausimą teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir, remdamasis jais, nustatyti, ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje, yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri patvirtinta nuo 2025 metų sausio mėnesio ir yra 1038 Eur.
25. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš kiekvieno atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300,00 Eur per mėnesį, t. y. mažesnį nei pusė šiuo metu nustatytos minimalios mėnesinės algos dydį. Teismo posėdžio metu ieškovas sutiko, kad iš kiekvieno atsakovo būtų priteistas išlaikymas, atsižvelgiant į atsakovų turtinę padėtį, po 250 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui, atsižvelgiant į vaiko amžių (16 metų) bei atsakovų turtinę padėtį, dydis yra protingas ir būtinas užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius. Atsakovų nurodytos aplinkybės apie tai, kad jie registruoti užimtumo tarnyboje, gyvena iš mokamų pašalpų, nuomojasi butą, turi ir išlaiko dar 13 metų nepilnametį sūnų, negali būti pagrindas sumažinti ieškovo prašomą priteisti išlaikymą atsakovų nepilnametei dukrai iki atsakovų nurodyto dydžio. Abu atsakovai yra darbingo amžiaus, įrodymų apie jų negalėjimą dirbti dėl objektyvių priežasčių, nustatyto neįgalumo ir pan. byloje nėra. Darytina išvada, jog atsakovai privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, iš kiekvieno atsakovo priteistinas 250,00 Eur išlaikymas atsakovų nepilnamečiui vaikui M. J., mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2024-11-05) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis), vaiko išlaikymo lėšas pervedant vaiko globėjui (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs šias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad prašomo priteisti iš atsakovu nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydis neatitinka atsakovu galimybių jį mokėti, todėl šis reikalavimas tenkinamas iš dalies, t. y. priteisiant iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. J. po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Iš atsakovų priteistino išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). CK 3.202 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), tai išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams. Išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavestina tvarkyti (administruoti) uzufrukto teise vaiko globėjui. Globėjui išaiškintina, kad išlaikymui skirtos lėšos privalo būti naudojamos išimtinai vaiko interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą šalys bylose dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio. Teismas patyrė 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, žyminis mokestis, teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti atlygintos iš valstybės biudžeto lėšų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 406 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Atskirti nepilnametį vaiką M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), nuo motinos J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir tėvo S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išsaugant visas asmenines ir turtines teises ir pareigas, pagrįstas giminyste.
Nustatyti nepilnamečio vaiko M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki teismo nutarties dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovės J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2024-11-05) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2024-11-05) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.