Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bendras finansavimas“ atstovei advokato padėjėjai Jolantai Dokšutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ patikslintą ieškinį atsakovui M. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašymo bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas ieškovės administruojamoje tarpusavio skolinimo platformoje SAVY 2021 m. rugsėjo 9 d. pateikė Vartojimo kredito specialiųjų sąlygų paraišką (oferta) Nr. oferta_(duomenys neskelbtini). Byloje esanti skolintojų lėšų įskaitymo skolininkui lentelė patvirtina, kad po atsakovo pateiktos Vartojimo kredito paraiškos (Ofertos) Nr. oferta_(duomenys neskelbtini) įvyko asmenų, norinčių skolinti pinigus aukcionas, platformos aukcione dalyvavo ir į atsakovo paskolą įvairiomis sumomis investavo 222 skolintojai. Ieškovei įvertinus atsakovo paraišką, kreditingumą, priimtas sprendimas suteikti atsakovui vartojimo kreditą ir 2021 m. rugsėjo 14 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis, kredito sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 11 600,00 Eur vartojimo kreditas refinansavimui 74 mėnesių terminui, t. y. iki 2027 m. spalio 25 d., nustatytos 5 782,99 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos (metinė palūkanų norma – 14 procentų), 5 165,48 Eur tarpininkavimo mokestis (kasmėnesinio tarpininkavimo mokesčio įmoka – 59,16 Eur), o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą kredito kainą, kurią pagal sutartį sudaro visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį.

Iš ieškovės 2021 m. rugsėjo 14 d. atliktų septynių pavedimų, nustatyta, kad sutartimi atsakovui suteikta 11 600,00 Eur suma ieškovės paskirstyta atsakovo turimiems įsipareigojimams kreditoriams padengti (refinansuoti): UAB „Bendras finansavimas“, UAB „LSV Intergroup“, UAB „BnP Finance“, Bigbank AS filialui, UAB „Pro Invest Group“, t. y. ankstesniems atsakovo kreditoriams iš viso sumokėta (refinansuota) 10 501,00 Eur suma, o likusi 1 099,00 Eur suma pervesta atsakovui.

Byloje esantis mokėjimų grafikas patvirtina, kad, vykdydamas sutartį, atsakovas ieškovei 2021 m. rugsėjo 19 d. turėjo sumokėti 846,80 Eur tarpininkavimo mokestį; 2021 m. rugsėjo 25 d. atlikti pirmąją įmoką – sumokėti 54,13 Eur sumą, kurią sudarė palūkanos, toliau mokėti 73 įmokas, mokėdamas kiekvieno mėnesio 25 d. po 298,19 Eur sumą (tik 14-ą mažesnę įmoką – 177,89 Eur sumą). Ieškovės pateikto Mokėjimų grafiko duomenimis nustatyta, kad atsakovas sumokėjo 846,80 Eur tarpininkavimo mokestį ir 16 įmokų pagal grafiką (paskutinę įmoką pagal mokėjimo grafiką įmokėjo 2022 m. gruodžio 25 d.). Duomenų, kad atsakovas savo prievoles pagal sudarytą sutartį vykdė po 2022 m. gruodžio 25 d., į bylą nepateikta. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovas ieškovės 2023 m. liepos 25 d. pranešimu buvo informuotas apie sutarties nutraukimą, automatinį reikalavimo perėmimą ir paragintas grąžinti skolą, palūkanas, delspinigius. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo visišką atsiskaitymą su ieškove (CPK 178 straipsnis).

Dėl negrąžinto kredito; mokėjimo (pelno) palūkanų ir tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo priteisimo

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, sudarytos sutarties pagrindu tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai), t. y. atsakovas su platformoje registruotu (-ais) skolintoju (-ais) sudarė sutartį, pagal kurią jam buvo suteiktos sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis piniginės lėšos (vartojimo kreditas), tiksliau, paskolų refinansavimas, o atsakovas įsipareigojo gautą sumą grąžinti ir sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas sutartyje numatyta tvarka ir terminais.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, tinkamai nemokėjo įmokų sutartyje numatytais terminais, tokiu būdu iš esmės pažeidė savo sutartines prievoles, dėl ko ieškovė sutartį vienašališkai nutraukė, byloje duomenų apie sutartinių prievolių įvykdymą nėra (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama: 9 913,08 Eur negrąžintas kreditas, 930,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias atsakovas įsipareigojo sumokėti kaip atlygį kredito davėjui(-ams) už gautą paskolą, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo (2023 m. spalio 25 d.), ir 470,48 Eur mėnesinis tarpininkavimo mokestis iki sutarties nutraukimo (2023 m. spalio 25 d.) (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 1 dalis).

Dėl negautų palūkanų pajamų nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos priteisimo

Bylos duomenimis, minėta, buvo nustatyta, jog kredito sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, atsakovui laiku nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-7-75-823/2020). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Taigi, ieškovės lūkestis išsireikalauti iš atsakovo negautas pajamas yra ribojamas ne tik maksimalia likusia nesumokėta palūkanų suma, bet ir fakto, kad atsakovas gali bet kuriuo metu grąžinti pagrindinę skolą ar jos dalį. Todėl priteisiant ieškovei iš karto visą 3 008,45 Eur mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, sumą anksčiau, nei ginčo sutarties vykdymo pabaiga, ieškovei būtų sudarytos sąlygos, jeigu atsakovas anksčiau padengtų savo skolą, nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Minėta, šalys sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokamos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 14 procentų dydžio), kurios mokėjimas išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokamomis įmokomis, o sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, ir pasibaigus sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-771-855/2022, 30 pastraipa).

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 14 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2027 m. spalio 25 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir neviršijant 3 008,45 Eur sumos (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-289-603/2021, 50 pastraipa, 2022 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-938-852/2022, 20 pastraipa, 2022 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-771-855/2022, 30 pastraipa).

Dėl negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos priteisimo

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 58,81 Eur negautas mėnesinio tarpininkavimo mokesčio pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2027 m. spalio 25 d.) ir neviršijant 2 881,69 Eur sumos.

Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.1 punkto (Sąvokos), mėnesinis tarpininkavimo mokestis – mėnesinis kredito gavėjo organizatoriui mokamas mokestis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas iki visiško įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį įvykdymo; mėnesinis tarpininkavimo mokestis yra įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką ir jo dydis priklauso nuo vartojimo kredito sumos ir kitų individualių sąlygų ir yra nurodytas specialiosiose sąlygose ir mokėjimo grafike. Tačiau, teismo vertinimu, tai savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų buvusi mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog mėnesinis tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, ir šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1687-258/2021; 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2626-560/2021;2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-803/2022; 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-718-933/2022; 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1265-936/2022; 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-144-803/2023; kt.). Teismas sprendžia, šioje byloje mėnesinis tarpininkavimo mokestis savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu).

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 58,81 Eur negautas mėnesinio tarpininkavimo mokesčio pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2027 m. spalio 25 d.) ir neviršijant 2 881,69 Eur sumos, atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas.

Dėl delspinigių priteisimo

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 137,83 Eur delspinigių sumą, paskaičiuotą po 0,05 procento dydžio už 180 dienų neviršijantį laikotarpį (ieškinio priedo – įsiskolinimą sudarančių sumų paskaičiavimo lentelės, duomenys). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Pagal CK 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties bendrosiose sąlygose (10.2 punkte) nustatytas 0,05 procento delspinigių dydis, kuris turi būti mokamas nuo įmokos dalies, kuri nėra grąžinta laiku, už kiekvieną pradelstą dieną; delspinigiai skaičiuojami už 180 dienų laikotarpį (sutarties bendrųjų sąlygų 9.6 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje ieškovė sumokėjo 390,00 Eur žyminį mokestį už ieškinį, taip pat prašė priteisti iš atsakovo 3 180,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, pateikė advokato Vincento Zabulio 2024 m. balandžio 8 d., 2024 m. balandžio 18 d. išrašytas sąskaitas (Invoice♯11840, Invoice♯11842 bei mokėjimo pavedimus (380,00 Eur ir 160,00 Eur išlaidų sumai) už advokato Vincento Zabulio padėjėjos Jolantos Dokšutės pasiruošimą teismo posėdžiams, dalyvavimą posėdžiuose, taip pat 2024 m. vasario 19 d. mokėjimo pavedimą 2 640 Eur. Teismo vertinimu, prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, tačiau sprendžiant dėl ieškovės prašomos priteisti išlaidų advokato pagalbai dalies (už ieškinio parengimą), daroma išvada, kad byla nėra didelės apimties, byloje nėra sprendžiami nauji, sudėtingi teisiniai klausimai, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, advokatas Vincentas Zabulis ieškovei teisinę pagalbą teikia ir kitose bylose, kuriose ieškovė reiškia reikalavimus dėl ginčų, kylančių per ieškovės administruojamą platformą sudarytų sutarčių pagrindu (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškovės teismams teikiami ieškiniai parengti iš esmės pagal analogišką šabloną, kaip ir šioje byloje ieškovės pareikštas ieškinys. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus kitose analogiško pobūdžio bylose priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydį, ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti (už ieškinio parengimą) mažinamos iki 1 000,00 Eur.

Nagrinėjamu atveju bendra ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų suma sudarė 17 341,81 Eur sumą, buvo patenkinta 83,38 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų – 14 460,12 Eur suma, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: 325,00 Eur žyminis mokestis ir 1 284 Eur advokato pagalbos išlaidos (1 540,00 Eur × 83,38 procentai), iš viso 1 609 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl prašymo išdėstyti skolą

CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, tai yra suteikti išimtinę galimybę tais atvejais, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios atsakovo (skolininko) turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas galimas tais atvejais, kai atsakovo turtinė padėtis yra tokia komplikuota, jog sprendimo vykdymas įstatymo numatytais terminais gali pažeisti gyvybiškai svarbius jo interesus, tačiau atidėti sprendimo įvykdymą galima tais atvejais, kai įrodoma, jog ateityje, pasikeitus turtinei padėčiai, sprendimas bus įvykdytas, kai skolininkas deda pastangas, kad būtų atsiskaityta su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006 ir kt.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Be to, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Todėl teismas savo teise išdėstyti įsiteisėjusio sprendimo vykdymą gali pasinaudoti tik išimtiniais atvejais, išlaikydamas išieškotojo bei skolininko interesų pusiausvyrą.

Įstatymas įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, ir visais atvejais, būtent atsakovas, turi pareigą pateikti įrodymus apie savo finansinę būklę (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2272/2011). Teismų praktikoje aiškinama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto ir registruojamo kilnojamojo turto registrų, bankų ir kitų kredito įstaigų, valstybinio socialinio draudimo įstaigų pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai; asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2010).

Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių savo turtinę padėtį ir apsunkintą galimybę sumokėti priteistą ieškovei skolą, nors tokio prašymo padavimas būtent jam (atsakovui) suponuoja pareigą įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Dėl to teismas neturi galimybės patikrinti aplinkybių dėl sudėtingos atsakovo turtinės padėties, o iš šio atsakovo elgesio galima spręsti apie atsakovo siekį neatskleisti tikrosios savo turtinės padėties. Kadangi atsakovo turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, nes vien blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šio procesinio instituto norma, o atsakovui apskritai nemotyvavus savo prašymo dėl priteistos skolos mokėjimo išdėstymo, nepateikus jokių aktualių duomenų apie savo turtinę padėtį, teismas nelaiko galimu taikyti CPK 284 straipsnyje numatytą išimtinę priemonę – ilgesniam laikotarpiui išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Kadangi atsakovas savo realios turinės padėties neįrodinėjo, jokių aplinkybių, įrodymų teismui nepateikė, todėl teismas sprendžia, jog atsakovo visiškai nemotyvuoto prašymo nepakanka tam, kad išdėstytas teismo sprendimo vykdymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bendras finansavimas“ iš atsakovo M. Č.:

14 (keturiolikos) procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2027 m. spalio 25 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir neviršijant 3 008,45 Eur (trijų tūkstančių aštuonių eurų 45 ct) sumos;

5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir

1 609 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovo prašymo dėl skolos išdėstymo netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.