Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-1448-943/2016 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00662-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.5.; 3.1.2.3.; 3.4.2.8.

2016 m. lapkričio 10 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės ,,Swedbank“, akcinės bendrovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria byla sustabdyta ir perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, civilinėje byloje Nr. e2-4416-852/2016 pagal ieškovės ,,Swedbank“, akcinės bendrovės ieškinį atsakovams R. B. ir B. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Danske Bank A/S (toliau ir – Bankas), kuris teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi pakeistas jo teisių perėmėja ,,Swedbank“, akcine bendrove (toliau ir – ,,Swedbank“, AB), kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų R. B. ir B. B. 34 269,40 Eur skolą, 43 906,70 Eur palūkanų, 11 444,98 Eur delspinigių, 163,26 Eur draudimo įmokų, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Šį savo reikalavimą kildina iš su atsakovu 2007 m. kovo 14 d. sudarytos Kredito sutarties namui ir žemės sklypui pirkti bei tą pačią dieną atsakovės pasirašytos laidavimo sutarties. Bankrutavusios B. individualios firmos ,,Boresta“ bankroto administratorė UAB ,,Valeksa“ 2016 m. gegužės 9 d. kreipėsi į teismą su prašymu įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, palikti ieškinį nenagrinėtą bei panaikinti teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi atsakovų atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartimi B. individualiai firmai ,,Boresta“ iškelta bankroto byla, šios bylos atsakovas B. B. įtrauktas bendraatsakoviu, R. B. – trečiuoju asmeniu, todėl šis ieškovo reikalavimas turi būti reiškiamas ir nagrinėjamas įmonės bankroto byloje, nes kitaip bus pažeistas kreditorių bei viešasis interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinę bylą pagal pradinio ieškovo Danske Bank A/S ieškinį atsakovams R. B. ir B. B. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo sustabdė ir perdavė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šios bylos atsakovas B. B. yra B. individualios firmos ,,Boresta“, kuriai iškelta bankroto byla, savininkas, įvertinęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 15 straipsnio 2 dalį, CK 2.50 straipsnio 4 dalį bei kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl individualios įmonės savininko procesinės padėties bankroto procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011) nusprendė, kad byla turi būti sustabdyta ir perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 163 straipsnio 5 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo tai, kad nors ieškinys pareikštas solidariems atsakovams, iš kurių tik vienas – B. B. yra bendraatsakoviu įmonės bankroto byloje, todėl ieškininis reikalavimas atsakovei R. B., kuri bankroto byloje įtraukta trečiuoju asmeniu, galėtų būti nagrinėjamas tik išskyrus reikalavimą į atskirą bylą. Tačiau, įvertinęs tai, kad atsakovų prievolė yra solidari, atsiradusi santuokos metu, bei apeliacinės instancijos teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1575/2009) sprendė, kad ieškovo reikalavimų nagrinėjimas viename procese labiau atitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus. Teismas taip pat atmetė bankrutavusios B. individualios firmos ,,Boresta“ bankroto administratorės UAB ,,Valeksa“ prašymą panaikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes neįrodytos CPK 149 straipsnyje numatytos sąlygos joms panaikinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė ,,Swedbank“, AB prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti.Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 163 straipsnio 5 punktą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju bankroto byla iškelta B. individualiai firmai ,,Boresta“, o ne atsakovams bei nepagrįstai sutapatino atsakovo B. B., kaip bendraatsakovio, teisinį statusą su atsakovo, kuriam iškelta bankroto byla, statusu. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškininis reikalavimas kildinamas ne iš individualios įmonės veiklos, bet iš atsakovų, kaip privačių asmenų, veiklos, todėl nėra jokių procesinių kliūčių ieškinį nagrinėti Vilniaus apygardos teisme.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai R. B. ir B. B. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas netinkamai aiškina CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 163 straipsnio 5 punktą, nepagrįstai teigia, kad šios normos taikytinos tik tais atvejais, kai atsakovui, juridiniam asmeniui, iškeliama bankroto byla. Kaip teisingai nurodė teismas, iškėlus individualiai įmonei bankroto bylą atsakomybės subjektu tampa ir tokios įmonės savininkas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismo nutartis priimta remiantis tik minėtomis CPK normomis. Teismas taip pat vadovavosi ĮBĮ bei šiai bylai aktualia tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktika. Pagrįsta teismo išvada, kad ieškovas visus reikalavimus atsakovams turi reikšti individualios įmonės bankroto byloje, nes tik tokiu būdu gali būti užtikrinami visų įmonės kreditorių teisėti interesai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria civilinė byla pagal Banko ieškinį dėl skolos priteisimo iš bankrutuojančios individualios įmonės savininko ir jo sutuoktinės sustabdyta CPK 163 straipsnio 5 punkto pagrindu ir perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Apeliantė, kvestionuodama minėtą teismo nutartį, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino ir taikė CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punktą bei CPK 163 straipsnio 5 punktą, ir nepagrįstai sutapatino šios bylos bendraatsakovio teisinį statusą su individualia įmone, kuriai iškelta bankroto byla, bei neatsižvelgė į tai, kad ieškinys kildinamas iš atsakovų, kaip privačių asmenų, veiklos. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Dėl to CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų yra numatytas CPK 163 straipsnio 5 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto byla. Analogiška nuostata įtvirtinta ir ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, jog visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Sutiktina su apeliante, kad nagrinėjamu atveju ieškininio reikalavimo pagrindas yra pradinio ieškovo Danske Bank A/S ir atsakovo B. B. 2007 m. kovo 14 d. Kreditavimo sutartis namui bei žemės sklypui įsigyti bei tą pačią dieną atsakovės R. B. pasirašyta laidavimo sutartis, t. y. reikalavimas kildinamas iš įmonės savininko ir jo sutuoktinės, kaip privačių asmenų, sudarytų prievolių (el. b. l. 19-28). Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad atsakovas B. B. yra B. individualios firmos ,,Boresta“, kuriai Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartimi iškelta bankroto byla, savininkas, jis teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartimi įtrauktas į bylą bendraatsakoviu, R. B. – trečiuoju asmeniu, o šio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi leista nukreipti išieškojimą į atsakovui B. B. priklausantį turtą (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-138-440/2016). Taigi nagrinėjamu atveju bankroto byla iškelta individualiai įmonei, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi laikytinas neribotos civilinės atsakomybės privačiu juridiniu asmeniu, o pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį nepakankant tokio įmonės turto prievolėms įvykdyti, už šių prievolių įvykdymą atsako juridinio asmens dalyvis. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu asmeniu, – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla reikalavimas. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad kadangi už individualios įmonės – neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens – prievoles atsako ne vien tik įmonė, bet ir jos dalyviai, tai visos civilinės bylos, kuriose nagrinėjami įmonės dalyviui (dalyviams) pareikšti turtiniai reikalavimai, turi būti perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalis (2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200 redakcija), CK 2.50 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009). Taigi turint omenyje tai, kad atsakovas yra neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, savininkas, nepriklausomai nuo to, ar sandoriai sudaryti jo kaip privataus asmens ar ne, ieškovė savo reikalavimą turi reikšti individualios įmonės bankroto byloje. Pažymėtina, kad reikalavimas pareikštas solidariems skolininkams, todėl, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, jis turi būti nagrinėjamas vienoje byloje (CK 6.81 straipsnis). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir motyvus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai bylą sustabdė bei perdavė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Dėl nurodytų priežasčių atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.