Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Vyto Miliaus (kolegijos primininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės Parex banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos Nr. 2-3836-560/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės Parex banko ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltoji Savingė“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Amžinoji atmintis“ dėl skolos priteisimo nagrinėjimas ir byla perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. atsakovui UAB ,,Amžinoji atmintis“ iškėlė bankroto bylą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB ,,Baltoji Savingė“ ir UAB ,,Amžinoji atmintis“ 218 970,17 Lt skolos, bylinėjimosi išlaidas ir procesines palūkanas. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio, kreditorius pasinaudojo teise vienu metu reikalauti įvykdyti prievolę iš abiejų bendraskolių kartu (CK 6.6 str. 4 d.), t.y. prašė teismo priteisti jam skolą iš bendraatsakovių solidariai. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog vienam iš atsakovų, t.y. UAB ,,Amžinoji atmintis“ iškelta bankroto byla.

Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 5 punktas nustato, jog tuo atveju, kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad jam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir remdamasis Įmonių bankroto įstatymo, kuris yra specialusis teisės aktas, nustatantis bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus, 15 straipsnio 2 dalies nuostatomis šią bylą perduoti bankroto bylą iškėlusiam teismui. Tačiau priklausomai nuo atsakovų procesinio bendrininkavimo formos, priklauso ir teismo atliekami procesiniai veiksmai byloje.

Procesinio bendrininkavimo institutas skirtas taupyti šalių ir teismo laiką, nes vietoje kelių bylų visi reikalavimai išnagrinėjami vienoje byloje. Be to, priimamas vienas sprendimas dėl visų bendrininkų ir taip išvengiama galimo teismų sprendimų, priimtų atskirose bylose, prieštaringumo. Civilinio proceso įstatymas skiria neprivalomąjį ir privalomąjį bendrininkavimą. Neprivalomasis bendrininkavimas – tai toks bendrininkavimas civiliniame procese, kada nėra glaudaus bendrininkų teisių ar pareigų ryšio tarp subjektų, jie nėra vieno materialiojo teisinio santykio subjektai, todėl formaliai galimas atskiras bylos nagrinėjimas kiekvieno jų atžvilgiu (CPK 43 str. 1 d. 2 p.). Privalomasis yra toks bendrininkavimas, kai teisinių santykių subjektus sieja labai glaudūs ryšiai materialiojoje teisėje ir reikalavimų kiekvieno iš jų atžvilgiu atskirai nagrinėti negalima (CPK 43 str. 1 d. 1 p.). Šios bendrininkavimo rūšies pagrindas – asmenų daugetas materialiuosiuose teisiniuose santykiuose (skolininkų daugetas – CK 6.5 str., kreditorių daugetas – CK 6.17 str.).

Tuomet, kai byloje yra vienas atsakovas, kuriam yra pareikšti turtiniai reikalavimai, ir jam iškeliama bankroto byla, bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 5 punktu, sustabdo civilinės bylos nagrinėjimą ir perduoda bylą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Tuo atveju, kai byloje yra keli atsakovai, o bendrininkavimas procese yra fakultatyvusis (CPK 43 str. 1 d. 2 p.), ir vienam iš atsakovų iškeliama bankroto byla, bylą nagrinėjantis teismas turi išskirti ieškovo reikalavimą atsakovui, kuriam iškelta bankroto byla į atskirą bylą, šią bylą sustabdyti ir ją perduoti bankroto bylą iškėlusiam teismui (CPK 136 str. 3 d., 163 str. 5 p.). Tačiau tais atvejais, kai atsakovų procesinis bendrininkavimas yra privalomasis (CPK 43 str. 1 d. 1 p.), neišskiriant reikalavimų, nagrinėjama byla turi būti sustabdoma ir perduodama bankroto bylą iškėlusiam teismui (CPK 163 str. 5 p.).

Solidariosios atsakomybės atveju bendrininkavimas procese yra privalomojo pobūdžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą ir bylą perdavė nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2007).

Kaip pagrįstai teigia apeliantas, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Taigi bylos, esant privalomojo bendrininkavimo atvejui, sustabdymas dėl to, kad vienam iš atsakovų iškelta bankroto byla, ir jos perdavimas nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nepažeidžia kreditoriaus teisės reikšti reikalavimą tiek vienam skolininkui atskirai, tiek visiems skolininkams bendrai, nesuvaržo ir kreditoriaus teisės reikalauti priteisti skolą iš laiduotojo, kadangi bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi atnaujinti civilinę bylą ir išnagrinėti ją abiejų atsakovų atžvilgiu. Atsakovo, kuriam iškelta bankroto byla, atžvilgiu teismas spręs kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje klausimą, kartu teismas išspręs ir laiduotojo atsakomybės klausimą. Toks teisinis reguliavimas ir jo aiškinimas teismų praktikoje nustatytas siekiant greičiau, kuo mažesnėmis sąnaudomis išnagrinėti bankrutuojančiai įmonei pareikštus turtinius reikalavimus. Be to, teismui kartu sprendžiant bendraatsakovių atsakomybės klausimą lengviau išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes bei priimti teisingą sprendimą.

Atkreipiamas apelianto dėmesys, jog bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartis dėl laiduotojo atsakomybės gali būti vykdoma nepriklausomai nuo bankroto bylos pagrindiniam skolininkui eigos, t.y. kreditoriaus reikalavimu tokia nutartis vykdoma atskirai nuo bankroto procedūrų. Jei priteistas reikalavimas ar jo dalis įvykdoma iš laiduotojo, pastarajam pereina visos kreditoriaus teisės į pagrindinį skolininką (CK 6.83 str.). Tokiu atveju įvyksta materialiųjų teisių perėmimas (CPK 48 str.) ir atitinkamai dėl viso ar dalies reikalavimo laiduotojas įstoja į bankroto bylą vietoj kreditoriaus (jeigu kreditoriaus finansiniai reikalavimai bankroto byloje buvo patvirtinti) arba pareiškia kreditorinį reikalavimą skolininko bankroto byloje (jeigu kreditoriaus finansiniai reikalavimai bankroto byloje nebuvo pareikšti ir patvirtinti).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą ir perdavė bylą nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, yra pagrįsta ir teisėta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį nepakeistą.