Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei, Viktorijai Lukaševičienei, Solveigai Pervenei, Renatai Vanagienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „G“ vadybininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. G. nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. kovo 25 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (iki 2015 m. liepos 20 d. buvęs pavadinimas UAB (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, reglamentuojančias, kad „už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas“, tokiu būdu būdamas atsakingas už Bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. balandžio mėnesio, per kelis kartus nesurašęs jokių perdavimo faktus įtvirtinančių dokumentų, UAB „B“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) patalpose (buvusiose adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir dabartinėse, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini)) perduodamas Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus už 2017, 2018, 2019 metus įmonės UAB „B“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) finansų vadovo pareigas ėjusiam S. G., tokiu būdu, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas neužtikrindamas šių buhalterinės apskaitos dokumentų saugumo, pažeidė: 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX 574 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nustatančius, kad ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“; taip pat šio straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias, kad ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“,

2. 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, kurie nustato, kad ,,Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“; Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymo Nr. V-100 patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punkto reikalavimus, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimų, avanso apyskaitų, kasos pajamų ir išlaidų orderių ir kitų) minimalus saugojimo terminas (metais) 10“, 10.19 punkto reikalavimus, kad „Apskaitos registrai“ minimalus saugojimo terminas (metais) 10“. R. G. tokiais veiksmais pažeidė bei nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX 574 , 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 , Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-100 patvirtintos ,,Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ reikalavimų, neišsaugojo dalies UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų ir suvestinių registrų už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., dėl to nėra galimybės iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija, 2011 m. birželio 21 d. įstatymas Nr. XI-1472).

3. Kaltinamasis R. G. apklausiamas teisme savo kaltę nurodė pripažįstas visiškai, tačiau iš jo parodymų matyti, kad kaltę pripažino iš dalies. R. G. parodė, kad buvo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, vedė apskaitą, 2014-2015 metais viskas buvo tvarkinga, 2016 m. susipažino su partneriais, kurie atėjo į įmonę – M. J. ir A. V.. Priėmė į įmonę partnerius, A. V. valdė įmonę „F“, kuri vedė buhalterinę apskaitą, iš prieš tai buvusios įmonės, kuri vedė 2015 ir 2016 metus. Perėjo į įmonę iš partnerių. Buvo pasiskirstę dalimis. Jis buvo atsakingas už komerciją, vienas už teisę, kitas už finansų dalį. Visą buhalterinę apskaitą tvarkė ir turėjo tvarkyti vienas iš partnerių – A. V.. 2018-2019 metais su jais įvyko konfliktas, išsiskyrė. 2018 m. pradėjo rašyti raštus, kad atiduotų buhalteriją, nes pagal jo prašymus pradėjo nebevykdyti ir nebevesti buhalterinės apskaitos taip, kaip jam reikėjo, nes buvo nepateikti duomenys, balansai, nebuvo suvesti visi dokumentai. 2019 m. su antstoliu atsiėmė dokumentus, kad galėtų sutvarkyti ir paduoti kitai buhalterijai. Buvo prasidėjusi įmonės bankroto byla, bankroto administratorius A. Z. paprašė pateikti dokumentus. Visais įmanomais būdais bandė paskubinti ir buhalterinės apskaitos paslaugų įmonės darbuotojui S. G. perdavė dokumentus. Su mama atėjo pas S. G. į ofisą. Mama jam tuo metu padėjo. Jis nunešė dokumentus, padavė pinigus, atsiskaitė, buvo pasirašytas pinigų priėmimo kvitas, sutarė, kad suves dokumentus ir surašys priėmimo-perdavimo aktą. Priėmimo-perdavimo aktas buvo, tačiau tik už 2017 metus. Vėliau sutarė, kad sutvarkytų kitą dalį, nuvežė likusius 2018-2019 m. dokumentus, nes turėjo paduoti bankroto administratoriui. Buvo sutarta, kad sutvarkys ir pateiks buhalteriją iki galo, buvo atsiskaityta, buvo likę gal 200 Eur, kuriuos žadėjo sumokėti, kai galutinai bus sutvarkyta buhalterija ir galės atsiimti dokumentus. Paskutinėmis dienomis bandė susisiekti su S, kuris buvo finansų vadovas, bet jis nebeatsiliepė. Rašė žinutes, važiavo ieškoti į ofisą, tačiau nebegalėjo su juo susisiekti, Tada surado įmonės direktorę, kuri buvo (duomenys neskelbtini), susisiekė, bendravo su ja, bet ji pasakė, kad informacijos dėl dokumentų neturi ir nieko nežino, pakankamai agresyviai pakalbėjo, pasakė, kad negali nieko padėti ir išspręsti. Jie padavė tik ataskaitą už 2018, 2019, 2020 m., kas rodo, kad jie buvo suvedę dokumentus, juos turėjo S. G., pas kurį dokumentai dingo ir jis (kaltinamasis) atsidūriau tokioje situacijoje. Su S taip ir nebepavyko susisiekti nei žinutėmis, nei telefonu, važiavo prie jo naujos darbovietės ofiso, bandė surasti, tačiau nepavyko. Norėjo padėti, skolinosi nemažai pinigų, kad sutvarkytų buhalteriją ir galėtų pateikti administratoriui.

4. Paaiškino, kad iki tol apskaitą vedė įmonė „F“. Nusprendė pakeisti apskaitą tvarkančią įmonę, nes jie pradėjo nepateikinėti ataskaitų, deklaracijų, jie pradėjo nevykdyti jo prašymų, kilo konfliktinė situacija, pradėjo jais nepasitikėti ir atsiėmė iš jų dokumentus bei kreipėsi pas dar vieną buhalterę, kuriai padavė dokumentus ir ji juos tvarkė. Paskutinį žmogų, kurį surado, kad iki galo suvestų ir sudėtų visus taškus, buvo S. G. – įmonė „B“. Nurodė, kad kai atnešė pirmus dokumentus už 2017 metus, buvo priėmimo-perdavimo aktas. Taip buvo perduoti dokumentai ir už 2018 ir 2019 metus.

5. Pagarsinus kaltinamojo 2021 m. sausio 13 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 59-62), kaltinamasis nurodė, kad už 2018-2019 metus nebuvo surašytas priėmimo-perdavimo aktas, o už 2017 m. buvo, tik jis galimai yra nepasirašytas, tiesiog buvo toks lapas. Jam atrodo, kad S. G. siuntė jį su sutartimi, parašo ten nėra. Nurodė, kad nuvyko pas S. G. į ofisą, kur perdavė dokumentus. Vieną kartą atvyko į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), kur nuvežė dokumentus už 2017 m., o dokumentus už 2018-2019 m. perdavė kitame ofise. 2020 m. buvo biure J. B. g., kur pateikė dokumentus, jis neprašė 2017-2019 m. dokumentų, kadangi nebuvo poreikio, kad juos parodytų, nes nebuvo įtarimo, kad dokumentai bus nesutvarkyti. Jis tiesiog paprašė suvesti visus pirkimus, pardavimus iki galo, kad juos galėtų pateikti bankroto administratoriui. Buvo visi dokumentai, kurie tuo metu buvo įmonėje. Buvo apie 10 segtuvų. 2020 m. priėmimo-pardavimo akto nesurašė. Kai teiravosi, kaip sekasi suvedinėti dokumentus, kažkuriuo metu S. G. buvo išvykęs, buvo susirgęs Covid, buvo atsiuntęs pirkimus, pardavimus, kur jam buvo neaišku ir jis (kaltinamasis) norėjo su juo susitikti, vieną kartą susitikimą S. G. nukėlė ir vėliau dingo ir jis nebegalėjo su juo susisiekti. Kalbėjo su įmonės direktore L. G. telefonu, paaiškino situaciją, kad S tvarkė dokumentus ir, kad jis neatsiliepė, todėl paprašė jos, kad grąžintų įmonės dokumentus, tačiau ji atsakė, kad nieko bendro su S. G. ir šia tvarkoma įmone neturėjo ir nieko nežino. Nurodė, kad nerado S ofiso patalpose ir nežino ar dokumentų ofise nėra. Paaiškino, kad nepamena kada S. G. rašė žinutes. Jis rašė, kad atsilieptų, nes nori kuo greičiau atsiimti sutvarkytą buhalteriją, nes už tai buvo sumokėti pinigai. Jokio atsakymo negavo, S. G. ignoravo jo skambučius ir žinutes. Jis daro prielaidą, kad dokumentai dingo, kadangi pas jį jų nėra, dokumentus iš jo paėmė ir negrąžino. Buhalterinių paslaugų sutarties turinio nepasakys, nes praėjo daug laiko. Sutartis buvo sudaryta su UAB „B“, atstovavo S. G., pasirašė abu. Sutartis buvo paduota FNTT.

6. Paaiškino, kad 2017-2019 m. buvo suvedinėjami buhalteriniai dokumentai, kuriuos jis siuntė „F“ įmonei, kai įmonė vykdė veiklą. Dokumentai (perdavimo aktas 2 t. 47-53 b. l.) yra iš „F“, tai buvo jų įmonės dokumentai, kuriuos po to perdavė S. G.. UAB „F“, nepateikė finansinių ataskaitų, tai buvo viena iš priežasčių, dėl ko norėjo atsiimti dokumentus, patikrinti su kita buhalterija, ar teisingai suvesta, ir pateikti tuos dokumentus.

7. Teisme pagarsinus 2022 m. vasario 11 d. apžiūros protokolą (t. 3, b. l. 5-6), kaltinamasis nurodė, kad dalis dokumentų kopijų buvo rasta, o visi originalai buvo perduoti buhalterijai, norėjo, kad jie sutvarkytų visus dokumentus ir paduotų, dalis pavienių dokumentų kopijų išliko. Su „F“ buvo taip, kad buvo partneris, jie pradėjo pyktis ir viskas išaugo į konfliktinę situaciją, o su S bendravo elektroniniu paštu, telefonu. Jis užėjo, kai iš direktorės sužinojo, kad S nebedirba, buvo šoke, nes prie visų problemų, kurios jam atsitiko su bankrotu, prisidėjo dar viena problema, dėlto labai pergyveno. Internete susirado, kur jis dirba, važiavo, laukė prie ofiso, bandė surasti, ten didelis ofisas, perėjo kelis aukštus, bet nieko nerado, nei administratoriaus, nei apsaugos tuo metu nebuvo. Dokumentų netrūko, visi buvo pateikti, tiesiog, kai pasiėmė dokumentus iš įmonės „F“, norėjo patikrinti, nes įvykus konfliktui nepasitikėjo jų atliktu darbu, todėl prašė, kad įmonė „B“ patikrintų dokumentus, ir jei reikia patikslinimų, jam pasakytų. Atsiuntė pirkimų, pardavimų ataskaitą, kur buvo klausimų, minėjo, kad yra neatitikimų. Kai jis norėjo atvažiuoti į ofisą, pasitikslinti, kas blogai, nebegalėjo susisiekti. Su niekuo daugiau iš įmonės „B“ nebendravo, bendravo tik su S. G., o tik vėliau su direktore. Įmonei bankrotas paskelbtas 2021 m. Bankroto administratorius paprašė dokumentų, kai pradėjo vykti procesas. Reikalavimą iš bankroto administratoriaus gavo, kai pradėjo vykti procesas, nes 2021 m. vasarį-kovą įvyko bankrotas, pasibaigus bankrotui dokumentų pateikti nebereikėjo. Kreipėsi, kai prasidėjo bankrotas, kai gavo pirmą paklausimą iš bankroto administratoriaus.

8. Kaltinamasis R. G. apklausiamas 2021 m. sausio 13 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. kovo 25 d. buvo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Bendrovę įsigijo iš UAB „Fb“, iš tos pačios įmonės, kuri vėliau tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją. Įsigijęs įmonę įstatinio kapitalo nedidino, kadangi jam nebuvo reikalingos apyvartinės lėšos, nes pagrindinė įmonės veikla buvo tarpininkavimo paslaugos dėl mėsos produkcijos. Įmonėje skirtingais laikotarpiais nuo įmonės įsigijimo iki bankroto paskelbimo dirbo nuo 2 iki 10 asmenų. Darbuotojų vidutinis darbo užmokestis būdavo kažkur nuo 800 Eur iki 1000 Eur atskaičius mokesčius. Nuo 2018 m iki 2020 m. įsteigė fizinę parduotuvę Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurioje buvo prekiaujama išskirtiniais maisto produktais iš Italijos, Prancūzijos, Ispanijos. Jo įmonės pagrindinė veikla buvo jautienos, kiaulienos, vištienos šaldytos žaliavos produkcijos tarpininkavimas tarp klientų ir pardavėjų. Pagrinde įmonės klientai buvo Rusija, Kinija, Kazachstanas, Ukraina, Baltarusija, retais atvejais tam tikros Europos šalys, o produkcijos pardavėjai pagrinde buvo šalys Argentina, Brazilija, Urugvajus, Meksika. Buvo sandorių ir nuostolingų, ir nulinių, tačiau vidutiniškai įmonė nuo vieno sandorio uždirbdavo nuo 1 000 doleriu iki 3 000 dolerių. Vidutiniškai per mėnesį tokių sandorių galėjo būti apie 5, tačiau tiksliai patvirtinti negali, kadangi neatsimena. Skirtingais laikotarpiais nuo įmonės įsigijimo iki bankrutavimo metinė apyvarta buvo nuo 200 000 Eur iki 3 500 000 Eur per metus. Kiek atsimena, įmonė veikdavo pelnininkai, tačiau patvirtinti negali, kadangi neatsimena. Įmonė buvo PMV mokėtoja, tačiau praktiškai PVM valstybei nebuvo mokamas, nes prekyba tarp šalių vykdavo su nuliniu PVM. Į Lietuvą nukreiptos veiklos nebuvo, Lietuvos rinkoje mėsos gaminiais neprekiavo. 2021 m. vasario 18 d. įmonei iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2021 m. kovo 19 d. Suprato ir žinojo, kad už įmonės tvarkomą buhalterinę apskaitą buvo atsakingas jis, nes jis buvo įmonės direktorius, kitų direktorių įmonė neturėjo. Įmonės buhalterinę apskaitą jis organizavo per kitas samdomas buhalterinės apskaitos įmones, tokias kaip UAB „Fb“ ir UAB „F“. Nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. spalio 17 d. įmonės apskaitą tvarkė UAB „Fb“, o nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. apskaitą tvarkė UAB „F“. Su abiem įmonėmis paslaugų teikimo sutartys buvo sudarytos. Įmonės buhalterinę apskaitą organizuodavo jis, siųsdamas elektroniniu paštu buhalterinius dokumentus. Pagrinde dokumentus sudarė pirkimo ir pardavimo sąskaitos, veterinarijos pažymos, CMR važtaraščiai, banko išrašai ir kt. Apie aplinkybes neišsaugant UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, kaltinamasis nurodė, kad maždaug 2019 metų vasarą įmonės buhalteriniai dokumentai buvo paimti iš UAB „F“ pagal dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, nes nebetenkino jų darbo kokybė. Nežino ar yra išsaugojęs dokumentų priėmimo-perdavimo aktą , tačiau patvirtina, kad toks dokumentas tikrai buvo sudarytas, bei pasirašytas jo ranka. Dokumentą sudarė įmonės UAB „F“ atstovai. Viena iš priežasčių, kodėl nusprendė pasiimti visus įmonės buhalterinius apskaitos dokumentus ta, kad įmonė 2019 metais pradėjo veikti nuostolingai, todėl norėjo iš naujo sutvarkyti tvarkingai visą įmonės buhalterinę apskaitą, kad galėtų toliau vykdyti veiklą pelningai. Maždaug 2019 metų vasarą, jam rekomendavo įmonę UAB „B“ bei ten dirbantį S. G., kuris gali sutvarkyti buhalterinę įmonės apskaitą. Susitaręs su juo, atvežė jam visus turimus įmonės apskaitos dokumentus per du kartus: pirmą kartą atvežė už 2017 m., o kitą kartą atvežė už 2018, 2019 metus. Abiem atvejais dokumentai perduoti konkrečiai S. G., dokumentų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas. Pirmą kartą perduodant dokumentus pasirašyta paslaugų teikimo sutartis. Pasirašius sutartį iš karto S. G. sumokėjo 1 000 Eur grynais pinigais, o iš S. G. gavo pinigų-priėmimo kvitą, išrašytą įmonės UAB „B“ vardu. Antrą kartą atvežęs dokumentus už 2018-2019 metus, sutarė, kad kainuos 1 500 Eur. Iš karto sumokėjo 900 Eur, vėliau, atvykęs sumokėjo dar 300 Eur. Šiuo metu yra skolingas 200 Eur. Viso atvežė apie 10 segtuvų su dokumentais. Dokumentus pagrinde sudarė pirminiai apskaitos dokumentai (pirkimai ir pardavimai, CMR važtaraščiai, SODRA, VMI deklaracijos ir kt.). Sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, kuri pasirašyta dviem egzemplioriais, vienas liko jam, o kitą pasiėmė. Jis prašė, kad būtų sudaryti pirkimų ir pardavimų registrai, pelno ir nuostolio balansai. Norėjo, kad buhalterija atitiktų visus keliamus reikalavimus pagal teisės aktus. 2020 metų vasarą atvykęs S. G. sumokėti 300 Eur, matė buhalterinės apskaitos dokumentus už 2017, 2018, 2019 metus įmonės UAB „B“ biure, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuo to karto S. G. pradėjo nuolat skambinti ir domėtis kaip sekasi tvarkyti buhalterinę apskaitą, tačiau jam vis atsirasdavo kažkokių reikalų ir negalėdavo pabaigti sutvarkyti buhalterinės apskaitos. Galiausiai jis dingo, neatsiliepė į skambučius. Ne kartą vyko į įmonės biurą ieškoti minėto asmens, tačiau taip ir nerado. Tada apie 2021 m. rugsėjį iš įmonės direktorės L. G. sužinojo, kad S nebedirba ir visus jo darbus perėmė nauja darbuotoja – E. P.. Papasakojo direktorei situaciją, kad dingo buhalteriniai dokumentai už 2017, 2018, 2019 metus. Ji atsakė, kad jai yra žinoma, jog S. G. tvarkė buhalteriją už 2017 metus, nes buvo išrašytas pinigų – priėmimo kvitas, bet apie tai, kad buvo tvarkoma buhalterija už 2018 ir 2019 jai niekas nėra žinoma. Pradėjo domėtis, kur dirba S. Išsiaiškino, kad yra atsidaręs naują įmonę savo vardu, nuvažiavo tuo adresu su tikslu surasti minėtą asmenį, tačiau jo rasti nepavyko. Šiuo metu jokių įmonės dokumentų už 2017, 2018, 2019 metus jis neturi (t. 3, b. l. 59-62). Dėl dokumentų dingimo nesikreipė į kitas institucijas. Bankroto administratoriui pasakė, kad dokumentų neturi ir, kad laukia kol jam sutvarkys buhalteriją ir tada pateiks dokumentus. Kai administratorius jo paprašė dokumentų, jis kreipėsi į įmonę „R“. Susirinko visus dokumentus ir nunešė S. G., tačiau viskas užsitęsė ir jis dokumentų neatgavo. Negalėjo administratoriui pateikti dokumentų, nes jų neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

9. Kaltinamasis R. G. apklausiamas 2021 m. kovo 31 d. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino 2022 m. sausio 13 d. duotus parodymus ir papildomai parodė, kad supranta, jog, būdamas bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriumi, privalėjo įstatymų nustatyta tvarka tinkamai saugoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, registrus, bet to nepadarė. Dokumentų priėmimo perdavimo aktas abu kartus nebuvo surašytas, kadangi įmonę UAB „B“ rekomendavo kažkas iš pažįstamu, kas tiksliai nepasakė, kadangi neatsimena. Dėl šios priežasties pasitikėdamas šia įmone abu kartus nesudarė dokumentų priėmimo perdavimo akto, o kita priežastis, kodėl nesudarė minėto dokumento yra ta, jog norėjo, kad įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita būtų sutvarkyta kuo greičiau, nes turėjo skubos tvarka pateikti bankroto administratoriui A. Z. įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Nežino, kur šiuo meta yra bendrovės dokumentai ir registrai už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (t. 3, b. l. 67-69).

10. Teisme apklausiamas liudytojas S. G. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus įmonė UAB „B“ gavo 2019 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį. Tai buvo UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. pirminiai dokumentai su prašymu suvesti buhalterinę apskaitą bei suvesti pirminius dokumentus, t. y. banko išrašus, pirkimo ir pardavimo dokumentus, paskaičiuotas algas ir įsakymus. Pagal turimus rezultatus įmonės vadovas turėjo žiūrėti kokios yra įmonės šios įmonės ataskaitos, pirkėjų ir tiekėjų skolos. 2021 m. balandžio mėn. buvo UAB (duomenys neskelbtini) prašymas suvesti 2018 m. šios įmonės dokumentus. Jis tuo metu dirbo finansų vadovu. 2017 m. jie priėmė ir suvedė, o ataskaitos pateiktos įmonės elektroniniu paštu. Jis iš įmonės UAB „B“ išėjo 2021 m. birželį, palikdamas visus tuometinius darbus naujai darbuotojai E. dokumentus gavo iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vadovo R. G.. 2017 m. įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai buvo atvežti į įmonės UAB „B“ ofisą, esantį (duomenys neskelbtini). Tie dokumentai buvo suvesti į įmonei UAB „B“ priklausančią buhalterinės apskaitos programą. Minėtos įmonės dokumentus suvedė įmonės UAB „B“ darbuotojai – jis, R. ir P.. Įmonėje UAB „B“ pasiskirstė darbais. Jis buvo atsakingas už komunikaciją, nes siuntė registrus, tačiau pačią ataskaitą visas kolektyvas darė.

11. Minėtos įmonės dokumentų kiekis buvo didelis, apie 10 segtuvų. Visi dirbo UAB „B“ ofise, kur buvo skirta atskira patalpa dokumentams. UAB „B“ aptarnavo apie 60 įmonių. Ne visos įmonės teikė popierinius dokumentus. Dokumentai, kurie buvo pateikti popieriniu būdu, buvo laikomi ofise, o elektroniniu būdu pateikti dokumentai buvo laikomi elektroninėje erdvėje. Sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė jis. Joje buvo nurodyta, kad perima 2017 m. dokumentus. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. galėjo būti sudaryta sutartis su UAB (duomenys neskelbtini), tikslios datos nepamena. Sutartys klientams buvo siunčiamos įvairiai. Būdavo, kad klientai atvykdavo į įmonės ofisą ir sutartys ten buvo sudaromos, būdavo, kad sutartį jis išsiųsdavo elektroniniu paštu. Nepamena, kokiu būdų sutartį išsiuntė UAB (duomenys neskelbtini). Nepamena ar kaltinamasis pasirašė sutartį, bet jis pasirašė. Nepamena, bet tikriausiai prie šios sutarties buvo dokumentas priėmimo-perdavimo aktas. Šį aktą jis sudarė, nes jis priėmė dokumentus. Šis aktas buvo laikomas įmonės UAB „B“ patalpose. UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus laikė patalpoje, skirtoje dokumentams, UAB „B“ ofise. Darbuotojos, suvedusios dokumentus į programą, juos savarankiškai nunešdavo į patalpą. Dokumentų minėtai įmonei negrąžino. R. G. nebuvo iki galo atsiskaitęs, jis (kaltinamasis) dingo ir jis bandė su juo susisiekti. 2020 m. UAB „B“ keitė ofisą. Patalpos, į kurias kraustėsi buvo gerokai mažesnės, todėl rašė klientams raginimus atsiimti savo popierinius dokumentus. R. G. į jo laišką neatsiliepė, dėl to UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. dokumentai keliavo į naują ofisą, esantį (duomenys neskelbtini). Į naujas patalpas įsikėlė 2020 m. spalio 1 d., todėl rugpjūčio- rugsėjo mėnesiais jis klientams rašė laiškus. Jis nebeturi susirašinėjimo su kaltinamuoju, nes rašė iš savo darbinio pašto, kuris nebeaktyvus. Nurodė, kad iš R. G. negavo jokių žinių iki 2021 m. balandžio mėnesio, kol negavo prašymo suvesti 2018 m. dokumentus. Nežino, kodėl R. G. nebuvo grąžinti dokumentai, kai jis atvežė suvesti 2018 m. dokumentus. Nežino, kodėl šiuo atveju dokumentų priėmimo-perdavimo akto nebuvo. Nežino, kas buvo atsakingas už paimtus dokumentus.

12. Teisme parodžius 2019 m. rugsėjo 11 d. buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo perdavimo akto kopiją, 2019 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitos-faktūros kopiją, 2019 m. lapkričio 20 d. kasos pajamų orderius, S. G. paaiškino, kad buvo du sutarties egzemplioriai. Nurodė, kad sutartį sudarinėjo tikrai jis, nes tai jų standartinė sutartis, todėl sprendžia, kad ir priedą sudarė jis. Nurodė, kad tikriausiai, kai jis davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jam atrodė, kad priedo nebuvo, todėl greičiausiai suklydo duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Jie su UAB „B“ vadove vieną sutarties punktą redagavo, kuriame nurodyta, kad tvarko tik 2017 m. dokumentus. Vadovė buvo L. G.. Ji žinojo apie šią sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), nes jie kartu su ja sudarė sutartį ir jiems kilo klausimas kaip šią sutartį pasirašyti, kai yra tik vienų metų dokumentai ir jie neteikė deklaracijų. Šios sutarties 2.1. punkte nurodyta, kad darbų apimtis yra nuo 2017 m. sausio mėnesio. Šiame punkte nurodyta kokius konkrečiai darbus atliko. Šis punktas koreguotas. Paaiškino, kad kai yra standartinė buhalterinės apskaitos sutartis, tai ten į darbų apimtį įeina ir Sodrai, ir VMI pateikiami pranešimai. Tai jie šito nerašė sutartyje ir parašė, kad tik pirminius dokumentus tvarko. Kadangi buvo pateikti išlaidų darbuotojams pateikti dokumentai, jei buvo kokios komandiruotės, jie turėjo tai įvesti į apskaitą, jie turi tai apskaičiuoti, nes tai pirminis dokumentas. Jei būtų buvęs prašymas, jie būtų atlikę veiksmus, susijusius su deklaracijų ar dokumentų pasirašymu. Nurodė, kad esminis momentas yra pirmame punkte. 2021 m. balandį R. G. atvyko dėl 2018 m. dokumentų. Balandžio mėnesį UAB „B“ priėmė UAB (duomenys neskelbtini) 2018 metų dokumentus ir juos suvedinėjo į apskaitą. Jis nepamena ar sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė 2018 metais. Nurodė, kad kaltinamasis pas jį į UAB „B“ ofisą pirmą kartą atvyko su įmonės klientu V. M.. Nepamena ar dar kas jį lydėjo, tačiau jis buvo ne vienas. 2019 m. sutartį pasirašė UAB „B“ ir UAB (duomenys neskelbtini). UAB „B“ gavo tik dalį nurodytų pinigų. Buvo išrašytas kasos pajamų orderis. Pamena, kad R. G. atvyko su dokumentais, jie pasirašė sutartį, išrašė sąskaitą, tačiau mokėjimas atliktas vėliau, ne tą pačią dieną. Lapkritį R. G. atvyko su 400 Eur grynaisiais pinigais pagal sąskaitą faktūrą, tačiau nežino ar jis atvyko tik sumokėti ar kažką aptarti. Nežino kiek kartų jis su kaltinamuoju susitiko 2019 m. Kaina priklausė nuo dokumentų apimties. Jie kartu su UAB „B“ vadove nustatė kainą dėl buhalterinės apskaitos. Vadovavosi kainininku, dokumentų kiekiu pasiūlydami kainą. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo tvarkingai sudėti – atskiri segtuvai su išrašais iš banko, pardavimo, pirkimo dokumentais. 2017 m. dokumentai nebuvo palaidi. Nurodė, kad buvo išrašytas kasas pajamų orderis. Pamena, kaip apskaičiavus iš R. G. gautus pinigus jam susidarė likutis už 2019 m. sąskaitą. Tada jis nerašė 2018 m. PVM sąskaitos, bet išrašė išankstinę sąskaitą, nes tik dalis buvo sumokėta.

13. S. G. nurodė, kad pamena, jog UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus reikėjo suvesti, kad G. G. galėtų pasižiūrėti kokia yra įmonės situacija, kokios apyvartos, skolos. Kai suvedė dokumentus už 2017 metus, jis traukė registrus kaltinamajam, t. y. skolos tiekėjams, skolos pirkėjams, kokių dokumentų trūksta. Jis traukė įmonės registrus, kurie domino R. G.. Traukė buhalterinius registrus iš programos, pvz. vienas registras vadinosi „registras 2017 metų pabaigai skolos tiekėjams“. Kai suvedi visus dokumentus yra didžioji knyga, ir bandomasis balansas. Balanso jis nedavė. Išrašai iš registrų buvo siųsti elektroniniu būdu. Sunku pasakyti ar normaliai atrodė UAB (duomenys neskelbtini) registrai, nes jų darbas buvo suvesti dokumentus, o registrus žiūrėti yra kliento reikalas. Tačiau jis gali pasakyti, kad apskaita buvo tvarkinga. Gavo visus išrašus iš banko. Bendras rezultatas priklauso nuo įmonės veiklos. Jų įmonė nevedė UAB (duomenys neskelbtini) duomenų už mėnesį ir neteikė deklaracijų, nes tai darė kita įmonė. Jie tik pirminius dokumentus suvedė į programą. Ataskaitų valstybinėms institucijoms nedarė. Nurodė, kad susitarimas, kad R. G. atsiims visus dokumentus buvo tik 2021 m. balandį. Parodė, kad 2021 m. balandį R. G. jam paskambino ir pasakė, kad reikia suvesti 2018 m. dokumentus. UAB „B“ buvo persikėlusi (duomenys neskelbtini) esantį ofisą. Ten atvažiavo kaltinamasis ir atvežė 2018 m. apskaitos dokumentus. Iki jo išėjimo iš įmonės, UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. dokumentai buvo ofise. Jis per porą mėnesių įvykdė sutartyje su UAB (duomenys neskelbtini) numatytas paslaugas, tačiau iki galo nebuvo atsiskaityta. Negavo kaltinamojo prašymo atsiimti dokumentus, nes jie laukė, kol jis atsiskaitys. 2018 m. dokumentus į programą vedė D.. Ji paėmė tuos dokumentus iš (duomenys neskelbtini) esančio ofiso, po to tuos dokumentus atgal grąžino. Už šį darbą buvo sumokėta likutis pagal 2019 m. sąskaitą ir kažkokia dalis už 2018 m. tuo metu pateiktų dokumentų kiekis buvo panašus kaip ir dokumentų už 2017 m. kiekis. Su R. G. nebuvo susitikę, nes balandį suvedė dokumentus į programą, D. dokumentus atvežė į ofisą, o kai su R. G. norėjo susitikti, jis (liudytojas) susirgo Covid-19 ir nuo tada dirbo nuotoliu, ataskaitas siuntė elektroniniu paštu. Nepamena ar dėl 2018 m. dokumentų apskaitos darė sutartį iš naujo, dėl dokumentų priėmimo-perdavimo akto taip pat nepamena. Už dokumentus buvo atsakingas jis. Kai jis išėjo iš darbo visi klientai buvo perduoti naujai buhalterei, kuriai parodė, kur yra visi dokumentai.su nauja buhaltere dokumentų priėmimo-perdavimo akto nesudarė. Iš jo nereikalavo jokios ataskaitos, kokius dokumentus jis perduoda. Direktorė žinojo, kad minėti dokumentai perduodami D.. D. buvo perduotas mažesnis kiekis dokumentų, nei jie gavo iš R. G.. Banko išrašų D. neperdavė, nes banko išrašus jie suvedinėja ne rankiniu būdu, o tiesiog klientas jiems atsiunčia XSML failą ir jie jį pakrauna į buhalterinę programą. Kai dokumentus perėmė iš D., tikrai žinojo, kad ten buvo banko išrašai, 2017 m. ir 2018 m. dokumentai. R. G. galutinai atsiskaitė 2021 m. balandį už 2017 metus. Nuo 2019 m. iki 2021 m. su R. G. kontakto nebuvo. Kai įvyko galutinis atsiskaitymas, visi dokumentai pasiliko pas juos. Toks buvo susitarimas su R. G., kad jis paims dokumentus už abejus metus kartu. Kai 2017 m. UAB „B“ persikėlė į naujas patalpas, užsakė transporto kompaniją daiktams pervežti. Visi darbuotojai visus dokumentus pakavo bendrai. Daug dokumentų nepervežė, nes didesni klientai pasiėmė savo dokumentus, o likę dokumentai naujose patalpose užėmė dvi lentynas ir stalčiuose buvo. UAB (duomenys neskelbtini) buvo UAB „B“ klientas pagal 2019 m. rugsėjo sutartį ir apskaitos programoje įrašyti kaip klientas.

14. Dokumentus vedė į buhalterinės apskaitos programą „B1.LT“. Pakeisti programą, sukurti ir ištrinti klientą turi teisę tik įmonės UAB „B“, jis tokios teisės neturėjo. Buhalterinės apskaitos programa „B1.LT“ yra tik debesyje, nes prie jos galima prisijungti iš bet kurios vietos. Turint pirminius dokumentus, suvestus į programą, problemos sekti ir teikti pilnavertę buhalterinės apskaitos ataskaitą nėra, nes programa funkcionuoja taip, kad yra formuojamos šabloninės ataskaitos. Ataskaitas galima formuoti pagal suvestus duomenis ir už pusmetį, ir už metus.

15. Liudytojas S. G. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 13 d. parodė, kad į įmonės UAB „B“ tuo metu esantį ofisą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje kreipėsi pats R. G.. Puikiai prisimena, kad R. G. pateikė įmonės UAB (duomenys neskelbtini) pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus už 2017 m., perduodamas dokumentus. Taip pat užsiminė, kad įmonei greitu metu bus skelbiamas bankrotas, todėl reikalinga iš naujo suvesti visus buhalterinės apskaitos dokumentus į buhalterinę programą ir pateikti jam ataskaitas - būtent apie pirkėjų likučius, tiekėjų likučius, avanso apyskaitas už 2017 metus. Dokumentų priėmimo-perdavimo aktas sudaromas nebuvo. Direktorės nurodymu jam buvo liepta tik priimti buhalterinės apskaitos dokumentus iš R. G. ir pateikti juos apskaitininkei, kad ji galėtų suvesti juos į buhalterinės apskaitos programą. Patvirtina, jog nei jis, nei UAB „B“, įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos netvarkė, deklaracijos VMI teikiamos nebuvo. Reikėjo tik suvesti pirminius buhalterinius apskaitos dokumentus į buhalterinę programą pavadinimu „B1“. R. G. įmonės banko sąskaitas atsiuntė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Direktorės nurodymu su R. G. sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, kurią pasirašė dviem egzemplioriais. Kiek atsimena, sutartyje buvo konkrečiai nurodyta, jog jų įmonei reikės tik suvesti pirminius įmonės buhalterinius apskaitos dokumentus už 2017 metus į buhalterinę programą, o tuomet pateikti klientui prašomas ataskaitas ir viskas. Už buhalterines paslaugas R. G. su juo atsiskaitė grynais pinigais. Liudytojas nurodė, kad išrašė PVM sąskaitą faktūrą įmonei UAB (duomenys neskelbtini) 1 210 Eur sumai. Gavęs pusę pinigų sumos, išrašė kasos pajamų orderį. Pinigai buvo sumokėti per du kartus. Kai apskaitininkė suvedė visus dokumentus į apskaitos programą, tuomet jis iš savo darbinio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) nusiuntė tris ataskaitas (pirkėjų likučių, tiekėjų likučių ir avanso apyskaitos), kurių jis prašė. Nusiuntus minėtas ataskaitas el. būdu , taip pat buvo paprašyta atsiimti įmonės dokumentus už 2017 metus, tačiau dokumentai liko ofise, adresu (duomenys neskelbtini), o pats asmuo dingo iki šių metų balandžio mėn. Šių metų balandį su manimi telefonu susisiekė telefonu R. G. ir paprašė vėl to paties- suvesti pirminius įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, o suvedus dokumentus, atsiųsti tas pačias tris ataskaitas, t. y. pirkėjų likučiai, tiekėjų likučiai, avanso apyskaitos, tačiau jau už 2018 metus. Atvykęs į ofisą R. G. galutinai atsiskaitė už paslaugas, kurios buvo suteiktos 2019 metų gale. Atsimena, kad atvykęs pristatė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus už 2018 metus, kurių buvo taip pat apie 5 segtuvus, dokumentus pagrinde sudarė gautos ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros, banko sąskaitų išrašus už 2018 metus atsiuntė į jo darbinį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), taip pat užsiminė, kad galbūt reikės ateityje sutvarkyti įmonės buhalterinius apskaitos dokumentus ir už 2019, 2020 bei 2021 metus. Atsimena jog, į duomenis, esančius ataskaitose, jis nesigilino, todėl plačiau pakomentuoti šitoje vietoje neturi ką. Dokumentų priėmimo-perdavimo aktas sudaromas nebuvo. Atvežtus dokumentus atidavė apskaitininkei D. M., kuri dirbo pagal individualią veiklą. Ji suvedė visus pirminius dokumentus į buhalterinę programą. R. G. pasakė, kad paslaugos kainuos tiek pat, kiek pirmąjį kartą, t. y. 1 210 Eur. Pakartotinai buhalterinių paslaugų teikimo sutartis sudaroma nebuvo. Kiek jam yra žinoma, iki jo išėjimo iš darbo R. G. dar nebuvo atsiskaitęs už suteiktas paslaugas. Kai apskaitininkė suvedė visus duomenis į buhalterinę programą už 2018 metus, tuomet jis nusiuntė minėtas ataskaitas R. G.. Neilgai trukus, sulaukė elektroninio laiško iš R. G., jis norėjo susitikti, tačiau tuo metu sirgo , todėl atsisakė. Greičiausiai norėjo aptarti minėtas ataskaitas. Daugiau nebeskambino, nei neberašė. 2021 m. birželio 30 d. jam išeinant iš įmonės UAB "B ", visą informaciją su įmonėmis, kurios buvo jo žinioje, įskaitant ir UAB (duomenys neskelbtini), direktorės L. G. nurodymu perdavė įmonėje buhalterės pareigose dirbančiai E. P.. Atsimena, jog prieš išeinant iš darbo, įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai už 2017 ir 2018 metus buvo įmonės ofise, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 3, b. l. 21-26).

16. Liudytoja E. P. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirbo įmonėje UAB „B“ kelis mėnesius, o bandomuoju laikotarpiu išėjo. Ten ėjo buhalterės pareigas. Pamena labai mažai, nes dirbo labai trumpai, nuo 2021 m. birželio 16 d. iki rugpjūčio 26 d. Nurodė, kad dokumentų perdavimas nevyko su S. G.. Su juo matėsi kelis kartus nuo 9 val. iki 12 val. dokumentai nebuvo perduoti. Su S. G. susipažino, kai darbinosi į minėtą įmonę. Kai darbinosi, buvo pokalbis su vadove, kad visa apskaita bus vykdoma per programą „B1“. Ši programa šiuolaikiška, naujoviška ir dokumentų fiziškai nereikia tvarkyti, nes tam bus apskaitininkė. Vadovai sudeda dokumentus į apskaitą ir gali kitus veiksmus atlikti. Nurodė, kad į bendrovę atėjo dirbti vietoje S. G.. Jai perdavė 30 įmonių, o S. G. jų turėjo daugiau, jai UAB (duomenys neskelbtini) neperdavė jai. S. G. jai paaiškino kaip ir ką, kur įvesti programoje. Ją išgąsdino kitų įmonių dokumentų kiekis. S. G. parodė, kur buvo dokumentai, tačiau įmonėmis nevardino. Jie buvo mažame kabinete. Nebuvo dokumentų perdavimo akto ir jai buvo keista, tačiau pagalvojo, kad galbūt taip dėl to, kad visi dokumentai yra programoje. Ji nesudarė sutarčių su įmonėmis. Mano, kad direktorė L. sudarinėjo sutartis. Įmonėje buvo dar viena buhalterė ir apskaitininkės. Sutarčių su klientais taip pat nematė. Segtuvo su įmonės klientais nematė. Pamena vieną segtuvą. Jai rodė įmonės segtuvą, kur vyko įmonės patikrinimai. Klientai į buhalterinės apskaitos programą jau buvo įvesti. Ji negalėjo iš tos programos klientų ištrinti. Tik administratorius turėjo tokią teisę. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų niekada niekas nesiteiravo tuo laikotarpiu, kai ji dirbo. Niekas pas juos neateidavo. Ofisas buvo su užrakinimo sistema, tai bet kas negalėjo užeiti, apačioje buvo administratorė. Klientų nebūdavo. Kai buvo atvykusi direktorė, tai pas buvo atėję keli direktoriai, tačiau ne R. G.. Ant segtuvų nugarėlių buvo užrašyti įmonių pavadinimai, tačiau ant kai kurių nebuvo užrašyti. Tarp tų segtuvų UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo. Kol ji dirbo dokumentų pasiimti į kambarį ateidavo apskaitininkės. Jos paimdavo dokumentus ir atnešdavo. Būdavo, kad įmonės buvo paliekamos pas pastato administratorę. Dokumentai ir įmonės UAB „B“ darbuotojai buvo viename kambaryje. Jai nebuvo ramu, kad S. G. jai dokumentus perdavė nesurašęs dokumentų perdavimo akto, tačiau buvo akcentuojama, jog nebus popierinių dokumentų, kad visa dokumentacija buvo programoje. Tik keletą įmonių buvo su popieriniais dokumentais, su kuriais dirbo apskaitininkės. Tokių įmonių buvo apie 4. Kaip ji atėjo, tai ir išėjo iš įmonės, nieko niekam neatidavė ir neperėmė. Jeigu jai būtų reikėję paimti dokumentus, tai jai nebūtų reikėję pasirašyti.

17. Liudytoja D. M. apklausiama teisme parodė, kad S. G. pažįsta. Nurodė, kad nuo 2021 m. sausio papildomai dirbo įmonėje UAB „B“. Ji dirbo pagal individualią veiklą, o S. G. buvo jos vadovas ir jis jai siuntė įvairius dokumentus elektroniniu būdu, kad suvestų į buhalterinės apskaitos programą „B1“. Prieš 2021 m. Velykas S. G. jai parašė, kad turi įmonę UAB (duomenys neskelbtini), kuriems skubiai reikia suvesti pirminius dokumentus. Susitarė, kad jis jai šiuos dokumentus paduos fiziškai, nes dokumentai buvo popieriniai. Kai ji atvyko prie UAB „B“ ofiso, jis padavė du popieriniai maišelius dokumentų (3-4 geltoni segtuvai, ant jų nieko nebuvo parašyta). S. G. pasakė, kad per dvi savaites reikia suvesti dokumentus dėl bankroto. Ji suvedusi dokumentus pranešė S. G., padavė maišus su dokumentais įmonės ofise ir daugiau apie tą įmonę nieko negirdėjo. Matė, kad ten buvo 2018 m. dokumentai, gal šiek tiek 2019 m. Tai buvo pirminiai apskaitos dokumentai. Dokumentus S. G. grąžino balandžio 13 d., tai pasitikrino per „Messenger“ programėlę. Dokumentai buvo netvarkingai susegti, nes į įmautę buvo įdėta daug dokumentų. Rugsėjį jai paskambino UAB „B“ direktorė ir paklausė, ar ji žino apie UAB (duomenys neskelbtini). Ji atsakė, kad žino, kad S. G. jai padavė dokumentus ir ji jam juos grąžino. Direktorė paklausė, kaip S. G. su ja atsiskaitė. Direktorė jai pasakė, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovui reikalingi tie dokumentai, o ofise jų rasti negali. Ji (liudytoja) UAB „B“ ofise nebuvo. Nauja įmonės buhalterė K. ieškojo tų dokumentų, paprašė jos atvykti ir kartu paieškoti. Atvykusi į UAB „B“ ofisą ji nelabai matė kur galima dokumentų ieškoti, nes patalpa buvo labai maža. Buhalterė jai pasakė, kad S. G. neatrašinėja joms, nes jos klausė jo, kur yra dokumentai. Jai buhalterė ir direktorė sakė, kad S. G. joms neatsako ir neatrašo. Tada ji (liudytoja) nusprendė S. G. parašyti, kad ją pakvietė į įmonės ofisą ieškoti dokumentų ir paklausė, kad gal jis pamena, kur tuos dokumentus padėjo. S. G. jai atsakė po valandos, kad „labai daug dokumentų ofise, puikiai nepamenu, kur juos padėjau“. Ji šios įmonės ofise buvo tik tą vienintelį kartą. Kai iš S. G. paėmė minėtus dokumentus, nieko nepasirašinėjo dėl perėmimo, nes žinojo, kad dokumentus tik suves ir grąžins. Atiduodant dokumentus taip pat nieko nepasirašė. Paaiškino, kad jokių pavedimų ji neatlikdavo. S. G. jai rašydavo į elektroninį paštą ir atsiųsdavo dokumentus, kuriuos reikėdavo suvesti į programą. Kai S. G. nurodė jai suvesti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, jis jai tai rašė per „Messenger“ programėlę. S. G. paklausė ar ji apsiims šių darbų bei nurodė, kad dokumentai popieriniai ir tokį darbą jai perdavė per „Messerger“ programėlę. Ji tiesiog suvedė tuos dokumentus. Ten buvo gaminio pirkimas, pardavimas, komandiruočių sąnauda, o banko išrašų nematė. Dokumentus suvesdavo į „B1“ programą. Išsaugodavo suvestinę. Už apskaitos tvarkymą ji išrašydavo sąskaitą ir jai atlikdavo pavedimą, o šiuo atveju S. G. su ja atsiskaitė grynaisiais. Ji uždeklaravo gautus pinigus iš S. G. ir tai pasakė direktorei. Tuos pinigus deklaravo, kaip gautus iš UAB „B“. Negali pasakyti, kaip UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai atsidūrė bendrovėje. Dokumentus grąžino S. G. į rankas (duomenys neskelbtini) esančiame ofiso koridoriuje.

18. Liudytoja D. M. pateikė susirašinėjimą telefonu su S. G. 2021 m. rugsėjo 21 d., kur ji S. G. prašė pasakyti, kur ieškoti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų, kuriuos ji grąžino jam. Iš S. G. atsakymo turinio matyti, kad jis neprisimena kur gali būti dokumentai, jei ne maišelyje, tai gal baltose lentynose (t. 3, b. l. 33).

19. Liudytoja R. G. apklausiama teisiamajame teisme parodė, kad ji dirbo UAB „B“ nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. Pamena, kad kai UAB „B“ patalpos buvo (duomenys neskelbtini) prasidėjo tas dokumentų tvarkymas. Vadovė jai paskambino ir paprašė sutvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą. Nepamena už kuriuos metus jai reikėjo sutvarkyti dokumentus. Dirbo ji, P. ir S. G.. Jie tvarkė pirminius UAB „B“ dokumentus ir suvedė į „B1“ programą. Kaip klientą UAB (duomenys neskelbtini) įvedė vadovė. Ji (liudytoja) neturėjo teisės įvesti į programą kliento, tai galėjo tik jų vadovė L.. Darbą padalino visi kartu, nes reikėjo greičiau padaryti, norėjo greičiau sutvarkyti. Klientas dokumentus perdavė dėžutėje. Ji matė, kaip klientas atnešė UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, bet nežino kas tiksliai juos atnešė. Nepamena ar pasirašė, kad priėmė dokumentus. Ji su S. G. paėmė dokumentus. Buvo apie 10 segtuvų. Dokumentus padėjo kambaryje ant stalo. Dokumentai saugomi vietoje, skirtoje saugoti dokumentus. Sutarčių su klientais nesudarinėja, nes tai vadovės darbas. Pamena, kad kai ofisas buvo (duomenys neskelbtini) dokumentus saugoje atskiroje patalpoje, sandėliuke ir ten laikė visus dokumentus. Šis kambarys, kur buvo saugomi dokumentai, nebuvo rakinamas, o visi kiti dokumentai buvo dideliame kambaryje, kuriame buvo atidaryta spinta, kur buvo visi segtuvai. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo saugomi sandėliuke. Dalį UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų vedė į buhalterinės apskaitos programą. Buvo visa pirminė buhalterija. Nepamena ar buvo pirkimai, pardavimai. Nepamena, kada tiksliai gavo UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus. Klientas atvežė dokumentus. Suvedus dokumentus, juos padėjo ant stalo. Stalas buvo antrame kambaryje, o kai viską sutvarkė, dokumentus padėjo į sandėliuką. Visi kartu dirbo, tai kažkuris galėjo padėti dokumentus. Dokumentų grąžinimas savininkams vyko taip, kad pirmiausia skambindavo klientams ir sakydavo atsiimti dokumentus, o tada klientai atvažiuodavo ir paimdavo. Kai klientas atvažiuodavo pasiimti dokumentų, jie juos tiesiog atiduodavo, nieko nepasirašinėjo. Nepamena ar ji asmeniškai kokiam klientui grąžino dokumentus. Įmonėje direktorės niekada nebuvo, visada buvo vieni darbuotojai. Kai direktorius būdavo UAB „B“ ofise, klientai ir direktorius pasirašydavo dokumentus, jai pačiai neteko pasirašyti dokumentų perdavimo akto. Pagal direktoriaus prašymą kažkokius dokumentus atiduodavo. Kai įmonė kraustėsi į kitą ofisą, jie skambindavo klientams ir prašė, kad atsiimtų dokumentus. Kažkas pasiėmė. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo pas juos sandėliuke ir juos kartu paėmė į naują ofisą. Šią aplinkybę tiksliai pamena. Naujame ofise UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo matomoje vietoje, ant segtuvų buvo parašyta, kuriuose buvo UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai. Segtuvai buvo spalvoti. Nežino, kaip UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai galėjo dingti. Nepamena kaip atrodė vyras, kuris atvežė UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus. Kai atvežė tuos dokumentus, jie juos peržiūrėjo, kad galėtų pradėtų dirbti. Peržiūrėjo sąskaitą-faktūrą. Kai gavo dokumentus, direktorė prašė kuo greičiau padaryti darbą. Galima pasakyti, kad tai buvo papildomas darbas. Kiek ji pamena, tai buvo bankrotas ir reikėjo sutvarkyti dokumentus. Apie bankrotą sužino iš UAB „B“ direktorės. Šiuo klausimu direktorė su ja kalbėjo telefonu arba per „Skype“, nes tuo metu direktorė buvo (duomenys neskelbtini). Jai girdėtas V. M., nes jis irgi buvo klientas. Kiek pamena V. M. užsiima bankroto procedūromis. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų buvo apie 10 segtuvų, o dirbo gal su 3 segtuvais. Dokumentų suvedimas užtruko porą mėnesių, o suvedus dokumentus į programą, juos padėjo į savo sandėliuką, į vietą, kur saugomi dokumentai. Ji nežino, ar S. G. paprašė R. G. atsiimti dokumentus. Jie prašė visų atsiimti, kai persikėlė į naujas patalpas. Patalpas įmonė pakeitė 2020 m. rudenį, apie spalio mėnesį. Klientų dokumentai ofise buvo iki išsikeliant į naujas patalpas. Dokumentus į naujas patalpas pervežė tarnyba. Ji pati neskambino R. G., kad atsiimtų dokumentus. Ji dalyvavo pakuojant dokumentus ir juos pervežant į naujas patalpas.

20. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 40-45) nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ją apklausinėjo lietuviškai. Ji pamena, kad buvo UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai. J. B. g. buvo naujos ofiso patalpos. Jai neteko naujose patalpose matyti UAB (duomenys neskelbtini) kliento. Naujose patalpose matė kitokius UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, tačiau su jais ji nedirbo. Su kitais dokumentais dirbo S. G., o direktorė paprašė, kad D. taip pat dirbtų su jais. Įmonėje UAB „B“ buvo praktika su klientais atsiskaityti grynaisiais. Nežino, ar ji matė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjį klientas atvežė UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus. Nauji dokumentai buvo tie, su kuriais dirbo D.. Matė naujus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus. Buvo apie 10 naujų segtuvų. Ji nematė kaip atsirado nauji UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai. Jai išeinant iš darbo, visi minėtos įmonės dokumentai buvo savo vietoje. Ji nepasirašė jokio kasos pajamų orderio kvito.

21. Liudytojai parodžius 2019 m. lapkričio 20 d. kasos pajamų orderio kvitą, nurodė, kad nepamena tokio dokumento. Ant šio kvito ne jos parašas. Galėjo būti klaida ir nepakeitė jos vardo ir pavardės. Jos vardu niekas nepasirašydavo. Nurodė, kad S. G. daugiausiai bendravo su R. G..

22. Liudytojas R. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad persikraustymo momentu UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų už 2017 m. ji neužfiksavo, todėl greičiausiai kaltinamasis pats asmeniškai suvestus dokumentus pasiėmė iš įmonės ofiso, esančio (duomenys neskelbtini), bet patvirtinti negali, nes nematė (t. 3, b. l. 40-41).

23. Liudytoja P. G. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „B“ dirbo nuo 2019 m. iki 2020 m. apskaitininke. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo pastovi įmonė. Dokumentai, kuriuos reikėjo sutvarkyti, buvo kaip papildomas darbas. Kad tai papildomas darbas jai pasakė S. G., o direktorė nieko nesakė. Suvedė pirminius dokumentus. Nepamena, ar buvo ir bankų išrašai. Neprisimena už kuriuos metus tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus. Nepamena kiek ji asmeniškai dokumentų sutvarkė. Kai minėtos įmonės dokumentai buvo pas juos ofise, jie gulėjo atskirame kambaryje. Ji tiesiog žinojo, kad reikia tuos dokumentus suvesti į programą, tad paimdavo juos ir tvarkydavo. Segtuvus padėjo atgal į vietą. Ji nedalyvavo UAB „B“ persikraustyme į naujas patalpas, nes jau ten nebedirbo. Ji nebuvo naujose įmonės patalpose. Nežino ar, kai R. G. atvežė dokumentus buvo vienas, nes to nematė. Jai atrodo, kad kai įvedė dokumentus į programą, R. G. paėmė dokumentus iš ofiso, tačiau tiksliai negali pasakyti. Ji suvedinėjo UAB (duomenys neskelbtini) pirkimus ir pardavimus. Jos darbas buvo suvedinėti pirminius dokumentus. Nepamena kiek laiko ofise gulėjo UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, bet ilgesnį laiką, apie du mėnesius. Dokumentų buvo nuo 1 iki 10 segtuvų. Segtuvai niekuo neišsiskyrė iš kitų. Iš šono buvo parašyta, kad tai buvo UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai. Segtuvai buvo stori.

24. Liudytoja L. G., UAB „B“ vadovė apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad praeitais metais atsirado R. G.. Jis paskambino telefonu ir paprašė sutvarkyti buhalteriją, nes praeitais metais jie jam tvarkė. Ji sutiko, tačiau pasakė, kad pasižiūrės, nes ne ji tvarkė ir ne pati su juo bendravo. Pasakė jam, kad pasižiūrės, kas jam buvo daryta ir jam paskambins. Pasikėlė visus dokumentus ir pamatė, kad buvo UAB (duomenys neskelbtini). Jam buvo padaryta finansinė atskaitomybė. Patikrino, kad už 2017 m. ji buvo pateikta, sąskaita buvo išrašyta, padarytas apmokėjimas, o dabar jis sako, kad padarytų jam finansinę atskaitomybę, nes jį tikrina FNTT ir jam reikia greitai. Ji atsakė, kad gerai, gali pabandyti sutvarkyti ir paklausė kada reikia. Jis atsakė, kad reikia po savaitės, o ji atsakė, kad per savaitę fiziškai nesuspės. Ji gerai nepamena už kuriuos metus jis prašė sutvarkyti dokumentus, bet jei tai buvo praeitais metais, tai reiškia už visus ankstesnius metus. Jie nieko negalėjo pažadėti, nes tai yra neprotingas laikotarpis. Pas juos yra einamieji darbai, kurie daromi kiekvieną mėnesį. Tada jis atsakė, kad atiduotų jam dokumentus. Ji jam atsakė, kad pasižiūrės ką turi ir paskambins. Kadangi jie dirba nuotoliu, tai užtruko kol kažkas nuvažiavo į ofisą patikrinti dokumentų, tačiau, kai nuvažiavo nieko nerado. R. G. tvirtino, kad jiems atidavė dokumentus, bet, kai kažkas jiems duoda dokumentus, jie niekada nedingsta. Kadangi dokumentų nebuvo, tai ji R. G. pasakė, kad ką ji programoje mato, gali atspausdinti ir perduoti, o fizinių dokumentų pas juos tikrai nėra. Svarstė, kad galbūt tų dokumentų apskritai niekada nebuvo, o R. G. pats išsigalvojo arba gal kažkam atidavė. Bet kokiu atveju, jei tuos dokumentus turėtų, tai būtų atidavę. 2019 m. ar 2020 m. kraustėsi į kitą ofisą. R. G. negalėjo jiems perduoti dokumentų, nes tai buvo ne tas laikotarpis. Ji nežino, kaip buvo sudaroma sutartis su R. G., nes tai darė jos darbuotojas, bet jie net nežino ar tokia sutartis buvo sudaryta, nes tokios sutarties nerado. S. G. siuntė R. G. sutartį, todėl gal ir derino kažkokius sutarties punktus, tačiau ji nederino. Su ja niekas nederino sutarties 2.1 punkte esančio klausimo. Galėjo būti, kad S. G. jos kažko paklausė, o ji atsakė. Nurodė, kad gal ta sutartis yra paties R. G. pakoreguota, nes mato tik jo vieno parašą. Ji nežinojo, jog buvo teikiamos paslaugos už 2017 m. Ji nesigilino į vienkartinius darbus. Paaiškino, kad jeigu įmonė vykdo darbą, tai reikia skaičiuoti darbo užmokestį, pildyti mokesčių deklaracijas ir pan. Tai yra tokie darbai, kuriuos reikia atlikinėti kiekvieną mėnesį ir tokius klientus pažįsta. Jeigu ateina vienkartinis klientas, jis paprašo atlikti darbą, kai darbas atliktas išrašoma sąskaita ir viskas. M. žinomas, tačiau nežino kaip jis susijęs su R. G.. Prie sudarytų sutarčių priedai būdavo arba ne. Sutartyje nurodomas valandinis įkainis. Priklauso nuo kliento, jeigu jo veikla stabili, tai žino, koks bus darbo krūvis, sutaria kainą. Yra valandinis įkainis ir pagal tai skaičiuojama. Priedai – pagal klientą sudaryta lentelė, kiek jam kainuoja buhalterija. Jeigu iš kliento paimami dokumentai, tai buvo daroma su priėmimo-perdavimo aktu. Priėmimo-perdavimo aktą sudarydavo ankstesnis buhalteris ir tai yra pradžia, nuo kurios pradedamas kitas darbas. Dokumentai grąžinami lygiai taip pat, t. y. pasirašoma nutraukimo sutartis ir priėmimo-perdavimo aktas. Su UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo nei sutarties, nieko. Darbuotojas su kaltinamuoju bendravo. Sąskaita yra, paslauga atlikta. Jei tai būtų pastovus klientas, tada būtų kitaip. Nurodė, kad kai R. G. kreipėsi į ją, tas darbuotojas, kuris su juo bendravo, jau nebedirbo.

25. Liudytojai parodžius sutartį, ji nurodė, kad tai ne jų aktas. Sutartis yra jų sutarties šablonas. Pačią sutartį atpažįsta, nes tai jų standartinė sutartis. Jos darbuotojas tikrai galėjo tokią sutartį nusiųsti R. G., bet pasirašytos sutarties jie neturi. Mato sutartį pasirašytą tik paties R. G.. Niekada tokiu šriftu „priėmimo-perdavimo aktas“ nerašo.

26. Teisme pagarsinus liudytojos R. G. parodymus, L. G. paaiškino, kad negali pakomentuoti dėl skambučio R. G. ir nurodymų tvarkyti R. G. buhalteriją, nes nepamena. Ji (L. G.) turėjo galimybę įvesti ir ištrinti klientus programoje. Galėjo ir kiti darbuotojai tai padaryti, tačiau visada tik ji darydavo. Buvo sutarta, kad tik ji vienintelė tai darys. Galėjo S. G. pasirašyti sutartis ir aktus. Jie dokumentų nesaugo, nes jiems atneša dokumentus, jie padaro darbą ir grąžina. Savo buhalterinius dokumentus laiko ofise. Kliento sutartis ir visus dokumentus laiko ofise. Dokumentai laikomi ofise. Priklauso nuo bendravimo, kaip grąžinami dokumentai, jei bendrauja nuotoliu, tai išsiunčia dokumentus, o kai ateina gyvai, tai pasirašo. Jie sutartį išsiunčia elektroniniu paštu, klientas pasirašo ir arba jiems persiunčia arba atneša. R. G. nebuvo jų klientas, nes jis atėjo vienkartinės paslaugos ir jam nebuvo daromi mėnesiniai darbai. R. G. į ją kreipėsi su klausimu, ji atidarė programą ir patikrino, kad buvo išrašyta sąskaita, nes atidarius Registrų centrą viskas matosi. Sąskaitos programoje išrašytos. Nelabai buvo vienkartinių klientų be sutarties nes pas juos visi klientai yra ilgamečiai. Vienkartinių klientų beveik neturi. Nežino ar galima be sutarties teikti paslaugas. Jų įmonės sąskaita išrašyta R. G. už jų paslaugas. Atsidarė programą, tai, kas jam buvo suvesta, kas jam buvo padaryta, kokia jam buvo finansinė atskaitomybė, darbuotoja jam atspausdino ir perdavė. R. G. įmonė buvo įvesta į jų duomenų bazę. Gali būti, kad ji įvedė. Nepamena, nes seniai buvo, o gal S. įvedė. Faktas, kad įmonė egzistavo. Jai buvo padaryta paslauga už 2017 m. Ji pati paprašė atspausdinti tą, ką jie turėjo, o šiuos duomenis perdavė R. G..

27. Paaiškino, kad R. G. įmonė buvo tvarkoma „B1“ programa, bet jeigu buhalteris dar kažkaip savaip tvarkė, ji to nežino. Pretenzijų iš R. G. nebuvo, kad kažkas nepadaryta. Į „B1“ programą UAB (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta. Taigi, atspausdino ką turėjo ir R. G. atidavė. Daugio jiems jo nereikėjo ir jį ištrynė iš programos, nes už kiekvieną klientą moka, kad jis būtų laikomas programoje. Ji pati jį ištrynė, kai atspausdino dokumentus. Ji paprašė K. D., kad nuvažiuotų į ofisą paieškoti šių dokumentų, bet ji nerado. Su S. G. bendravo ir paklausė ar buvo toks UAB (duomenys neskelbtini) ir kur jo dokumentai. S. G. atsakė, kad dokumentai ofise, o kai ji jam pasakė, kad tokių dokumentų ten nebuvo, jis jai atsakė, kad ji jam netrukdytų, nes nedirba pas juos. Paaiškino, kad galėjo būti, jog jos darbuotojas siųstų sutartį be parašo, o R. G. ir turi tą šabloną, bet su juo sutartis nebuvo pasirašyta, nes tokios nerado. Matosi, kad R. G. netvarkingas, jo buhalterija nesutvarkyta už 2017 m., 2018 m. ir iki šiol apleista. Dokumentus galima atstatyti, galima R. G. buhalteriją atstatyti per kryžminius susitikimus su VMI, nes įmonės teikia deklaracijas. Jei viena įmonė nepateikė dokumentų, tai kita pateikė. Nepamena, kokie būtent dokumentai buvo atspausdinti R. G., nes ne ji spausdino. Pas juos yra buhalteriniai įrašai, bendras žurnalas, sąskaitų planas ir yra visa istorija, kas jam buvo daryta.

28. Liudytojai parodžius b. 4., b. l. 39, parodė, kad tai didžioji knyga. Negali pažiūrėti, ką konkrečiai siuntė R. G., nes nesaugo tokių dalykų, o ir K. D. R. G. atidavė dokumentus. Atspausdinta santrauka klientui neturi būti pasirašyta. Jeigu daryta finansinė atskaitomybė, tada įtraukia ir balansą. Balansą darė S. G.. Jeigu R. G. buvo padaryta finansinė atskaitomybė, tai jam buvo pateikti visi dokumentai ir visi balansai. Kiek pateikė dokumentų, tai tiek ir buvo padaryta. K. D. turėjo paimti R. G. parašą, kai atidavė dokumentus. Paaiškino, kad kai buhalteris išeina iš darbo, tada visus turimus dokumentus turėtų tvarkingai perduoti, surašyti ką perduoda, bet tas nebuvo padaryta. Tokia tvarka reglamentuota Darbo tvarkoje, o tvarka patvirtinta nuo veiklos pradžios (nuo 2015 m.). Ji iš karto sužinojo, kad nebuvo perduoti dokumentai, bet nieko negalėjo padaryti, nes S. G. laikėsi savo nedarbingumo.

29. Teismui nurodžius, kad yra 2 sąskaitos – 2019 m. lapkričio 20 d. serijos Nr. 005 ir antro kvito toks pat numeris 200 Eur ir 400 Eur, liudytoja paaiškino, kad jie turi būti vienodi. Jei yra kvitas, tai viena dalis lieka įmonėje, o kita atiduodama klientus. Kvitas klientui, o orderis lieka įmonei. Dėl skirtingų sumų, tai kažkas padarė klaidą. Tai vienas dokumentas, jis negali būti su skirtingomis sumomis. Jeigu mokama du kartus, kvito numeriai turi skirtis. Paaiškino, kad ji ieškojo kasos pajamų orderio, bet įmonėje jo nėra. tas kasos orderis įvestas į programą, kad sąskaita yra apmokėta. Ji nepamena kokiai sumai išrašyta sąskaita. Kasos orderis tiesiog įvestas į sistemą. Ji mato, kad visa suma apmokėta. Elektroninėje erdvėje ji kvitų nepasirašo, nes pasirašo tie, kas gauna pinigus. Bet kas gali išrašyti kasos pajamų orderį. Kasos knyga vedama. Pas juos nebūna grynųjų pinigų.

30. Teismui pagarsinus liudytojos D. M. parodymus, liudytoja (L. G.) nurodė, kad dėjo daug pastangų, kad būtų rasti tie dokumentai. Kalbėjo su D.. Patvirtino, kad kaip nurodyta, taip ir buvo. Galėjo būti, kad dalis dokumentų buvo atnešta, o dalis elektroniniu būdu pateikti. Jai nebuvo žinoma, kad pagal atskirą susitarimą buvo vedami dokumentai už 2018 m., 2019 m., 2020 m. Ne ji teikė finansinę atskaitomybę už 2017 m. Nebuvo asmens, kuris būtų atsakingas už dokumentų saugojimą įmonėje. Originalių kvitų nėra, nes jai pačiai reikėjo įsitikinti ar kaltinamasis apmokėjo. Ji ieškojo šio dokumento. UAB (duomenys neskelbtini) įmonės nėra jokio originalaus kasos orderio. Programoje yra įrašas be parašų. Pas ją buhalterijoje yra vienas įrašas visai sumai.

31. Liudytojas V. L. apklausiamas teisiamajame posėdyje paaiškino, jog R. G. buvęs jo darbdavys. Nuo 2018 m. pradžios iki 2019 m. vasario dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Apie įmonę sužinojo iš tuo metu gero pažįstamo A. V., kuris su M. buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, o įmonės direktorius buvo R. G.. Visus sprendimas bei dėl algos reikėjo derinti per A. V.. M. J. buvo „A“ direktorius, kur buvo nemažai pinigų išplauta. Jis tai žinojo, ir įspėjo A. V. bei R. G.. A. V. buvo atsakingas už finansus, o M. J. buvo teisininkas. Buhalteriją tvarkė A. V. tėvo priklausomose patalpose, (duomenys neskelbtini), esanti įmonė. Ji priklausė A., o jos vadovu paskirtas D. B.. Jis juos pažįstu, nes draudžiausi pas juos automobilį. Jis juokėsi iš R., kad „lapuchas“ yra, kad atidavė visus reikalus ir buhalteriją. O jis pasakė, „ką aš galiu padaryti, jei mane pastatė į tokias sąlygas?“. Dėl M. jis girdėjo iš savo artimųjų, kad „būk atsargus.“ Jis (liudytojas) teisėsaugoje dirbo 15 metų ir labai daug matė. Jį pakvietė į UAB (duomenys neskelbtini), norėjo pinigų užsidirbti, nes valstybės tarnyboje jam trūko pinigų. Matė, kad nei A., nei M. nieko apie mėsą nesuprato. Matyt jie pajuto, kad čia kvepia dideliais pinigais. R. G. apie mėsą gal suprato, bet buvo naujokas versle. A. V. yra pakankamai įtakingo ir labai turtingo žmogaus sūnus, tai R. G. turbūt ir susižavėjo. Su R. G. jie labai dažnai pykosi. Jam (liudytojui) labai nepatikdavo, kad R. G. laiku nepadarydavo darbų. Tie vyrukai prisikabindavo prie jo (kaltinamojo), kai jis nepadaro tai, ką jam liepdavo. Kaip ir su ta mašina. Jie gi ją atėmė. R. G. net nematė tos mašinos, dėl kurios dabar teismai vyksta. Jis (liudytojas) kaip suprato, kad kaltinamajam buvo pasakyta perduoti buhalteriją įmonei, kur (duomenys neskelbtini). Gali būti, jog tai „F“. Kaltinamąjį vertina kaip neatsakingą. Žino, kaip nutrūko R. G. santykiai su „F“. Norėjo R. G. padėti. Turėjo pažįstamą buhalterę J.. Paprašė jos, kad padėtų kaltinamajam atsiimti dokumentus. R. G. yra toks žmogus, kurį reikia visada paspartinti. Dėl buhalterijos greičiausiai kažkas buvo negerai. Mergaitė, kuri tvarkė buhalteriją, nespėdavo tvarkyti, nes jai sumesdavo tuos dokumentus, kadangi A. V. daug klientų pritraukdavo. Kartais laiku nepaduodavo dokumentų, ir kaip suprato, kažkuriuo metu pasidarė chaosas. Jis paprašė buhalterės J. padėti ir tada jis, R. G. ir J. nuvažiavo pasiimti buhalterijos. Dar antstolį kvietė. Dokumentus važiavo atsiimti į (duomenys neskelbtini) aukšte. A. V. nepasirodė, bet vietoje jo draskėsi K. ir nesugebėjo nei į vieną klausimą atsakyti. Jie pasiėmė visus dokumentus ir išvažiavo. Antstolis viską fiksavo. R. G. ieškojo kam tuos dokumentus patikėti. Ten buvo nemažai dokumentų. Jis rado kažkokią įmonę, bet vėliau jam (liudytojui) skundėsi. Jis (liudytojas) atsakė, kad R. G. skambintų tam žmogui ir ieškotų to vyruko, kuris apsiėmė tvarkyti buhalteriją. Kažkoks vyras tvarkė buhalteriją. Tai gal buvo praeitais metais, kai tas vyras apsiėmė tvarkyti buhalteriją. Jis (liudytojas) nevažiavo kartu ieškoti to vyro. Negali pasakyti ar R. G. bandė paslėpti dokumentus, bet jis buvo labai pasimetęs, pergyveno. R. G. pasakojo, kad padavė tam vyrui dokumentus, jis tvarkė buhalteriją, dar nesumokėjo 100 Eur ir jam neatiduodavo tų dokumentų. R. G. negalėjo to vyro rasti. Jis (liudytojas) siūlė kartu važiuoti ieškoti to vyro, bet kaltinamasis pasakė, kad pats bandys rasti. Buvo pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas.

32. Liudytoja K. D. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio mėnesį buvo susitikusi su R. G.. Jai paskambino vadovė ir paprašė atspausdinti iš programos Didžiąją knygą ir perduoti R. G. bei paieškoti ofise dokumentų, kurių nerado. Susitikę buvo (duomenys neskelbtini) padavė Didžiosios knygos lapus ir viskas. Programoje buvo UAB (duomenys neskelbtini). Ji atspausdino tiesiog iki 2020 m. gruodžio 31 d. Didžiąją knygą.

33. Teisme pagarsinus Didžiosios knygos santrauką (t. 4, b. l. 39-42 (2018 m.-2019 m.), b. l. 44 (2020 m.), b. l. 45-46 (2020 m.)) liudytoja patvirtino, kad taip atrodė Didžioji knyga. Šiuos lapus atspausdino. Dėl 2018 m.-2019 m. nepamena, bet greičiausiai taip pat atspausdino. Didžio knyga buvo programoje „B1“, todėl prie jos priėjo. Ji turi prisijungimą prie programos kaip darbuotoja. Ji yra vyriausioji buhalterė. Kai R. G. perdavė Didžiąją knygą nedavė jam pasirašyti. ji įmonėje dirba nuo 2021 m. gegužės 17 d. Minėtoje programoje nesimato, kas vedė dokumentus. Nurodė, kad perdavimo aktas, kuriame išvardinta, kas grąžinama, turi pasirašyti abi pusės. Ji asmeniškai nėra perdavusi dokumentų, kai nepasirašomas aktas, tačiau praktikoje tokie dalykai pasitaiko. Raštiškai nėra gavusi jokių dokumentų iš kitos vyriausiosios buhalterės, dėl ko buvo nustebusi, kad anksčiau dirbę buhalteriai nieko nepasirašė, ką perdavė. Nė vienos buhalterės nematė. Jai paskambino vadovė, kad ieško darbuotojo. Ji net nesiuntė savo CV. Ofisas nėra didelis, vienas kabinetas. Ji ir fiziškai ieškojo kiekviename segtuve dokumentų, kalbėjo su apskaitininke, kuri galimai vedė apskaitą – D. M.. D. M. vieną dieną atvažiavo ir padėjo ieškoti tų dokumentų, o su S. G. ir L. G. neturėjo jokių ryšių. Bandė susisiekti su S. G., bet numeris buvo nepasiekiamas. R. G. ji tiesiog pasakė, kad neranda dokumentų. Yra sutartis tarp R. G. ir buhalterinės įmonės sistemoje, bet ji be parašų. Su kitomis įmonėmis yra sutartys su parašais. Kai R. G. pasakė, kad neranda dokumentų, jis labai nustebo, kad kur dokumentai. Jis jai nieko neaiškino kam jam reikalingi dokumentai. Tiesiog buvo jo nuostaba dėl dokumentų nebuvimo. Tik jų įmonės darbuotojai gali suvesti duomenis į sistemą. D. M. jai pasakojo, kad ji dirbo su tais dokumentais, kad vedė į sistemą, kad pati fiziškai juos turėjo ir juos matė. Ji (D. M.) pasakė, kad atnešė į ofisą ir paliko S.. Jai (liudytojai) atrodo, kad dar pasakė, jog segtuvas buvo žalios spalvos. Ji (liudytoja) neatliko dokumentų vertinimo ir nesigilino. Jai nebuvo pasakyta dirbti su UAB (duomenys neskelbtini). Nebuvo įpareigota. Ji matė, kad kažkas su įmone buvo daryta. Galėtų teigti, jog buvo reikalavimas iš R. G., todėl ir ieškojo tų dokumentų. Jie ištrina iš programos įmones, jei su jomis nebedirba, nes už kiekvieną reikia mokėti. Ji pastebėjo, kad išlenda kažkokie nebaigti darbai iš tų darbuotojų, kurie dirbo iki jai ateinant dirbti į šią buhalterinę įmonę.

34. Specialistė A. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad atliko UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apžvalgą ir surašė išvadą pagal pateiktus dokumentus. Teismui pagarsinus 2022 m. sausio 31 d. apžiūros protokolo dalį, nurodė, kad buvo pateikti nesusisteminti dokumentai. Buvo pateikta: 2017 m. balandžio- gruodžio mėnesių sąskaitos-faktūros ir 2018 m. sausio-kovo mėnesių sąskaitos-faktūros. Apžiūrai nebuvo pateikti 2017 m. sausio-kovo mėnesių minėti dokumentai, nebuvo pateikti buhalterinės apskaitos registrai, pelno mokesčio deklaracija buvo pateikta už 2017-2018 metus. 2018 m. deklaracija buvo tuščia. Nebuvo pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai t. y. nebuvo pelno (nuostolių) ataskaitų, balanso. Nebuvo pateikta Registrų centrui. Buvo pateikta tik dalis sąskaitų-faktūrų. Dėl teisingų ir neteisingų mokesčių ji iš „i.SAF“ sistemos išsiėmė deklaruotas įmonės PVM sąskaitas-faktūras. Ten rasta neatitikimų. Pvz., UAB (duomenys neskelbtini) deklaruoja savo pirkimų PVM sąskaitas-faktūras, tačiau tikrinant pardavimus iš tų įmonių, iš kurių ši įmonė pirko, duomenys neatitinka. Nesant apskaitos registrų, nesant dokumentų, nėra galimybės sutikrinti, kiek iš tikrųjų turėjo būti deklaruota, apskaičiuota mokesčių. Didžiųjų knygų nebuvo. Jeigu būtų Didžioji knyga, tai priklausytų nuo to, kaip vedama apskaita ir kokia yra programa, Didžioji knyga gali būti detali, t. y. pagal buhalterines sąskaitas, kurios vėliau traukiamos į balansus, į Didžiąją knygą, pagal detalius apskaitos registrus. Gali būti surašyta pagal kiekvieną buhalterinę sąskaitą, bet gali būti tik kiekvienos buhalterinės sąskaitos bendra suma. Iš nurodytų bendrų sumų nieko negalima pasakyti. Gali pasakyti tik bendras sumas, kiek buvo už metus, t. y. tada negalima matyti, kiek pirkimų, pardavimų buvo sausio, vasario mėnesį arba kiek buvo priskaičiuota PVM. Tada atitinkamai negalima patikrinti, kiek turėjo būti deklaruota tiek gautino, tiek mokėtino PVM. Jeigu turėtų detalią Didžiąją knygą, kurioje būtų detaliai suvesta pagal kiekvieną sąskaitą faktūrą, bet nebūtų tų dokumentų, kurių pagrindu yra suvesta, tada nieko negalėtų sutikrinti, nes dokumentas yra pagrindas, pagal kurį yra skaičiuojama.

35. Teismui parodžius Didžiosios knygos, kurią pateikė kaltinamasis, santrauką, liudytoja paaiškino, kad šių dokumentų nematė bei nurodė, kad ši Didžioji knyga nėra detali. Didžioji knyga sudaroma surašant visas buhalterines sąskaitas, sumas, po to jos gali būti dengiamos, buhalteriai kalbant „uždaromos“. Tada tie duomenys keičiasi, pvz., mokėtinas PVM dengiamas gautinu PVM. Tikslų skaičių gali matyti tik pagal detalius apskaitos registrus, pvz., parduotų prekių pajamos, tada turėtų būti registras, kuriame registruojamos visos PVM sąskaitos-faktūros, pagal kurias buvo vykdomi pardavimai. Tada tuose registruose matoma PVM suma. Šitie dalykai turi sutapti su mokesčių inspekcijoje deklaruojamomis sumomis, arba rodomas tik PVM ir pardavimų suma. Paaiškino, kad iš šito registro galėtų paimti tik metinį skaičių, sudėti viską, kas yra deklaruota ir tada tikrinti pagal šitą registrą. Tada gausis bendras skaičius. Jeigu jis nesutampa, tai ji nieko negali pasakyti. Jeigu ji neturi registrų ir konkrečių dokumentų, ir „nesueina“ suma, tai ji negali pasakyti, kodėl jai „nesueina“ ir kiek iš tikrųjų turi būti. Nurodė, kad pagal tai, ji nieko negalės pasakyti, nes turi būti pateikti dokumentai ir apskaitos registrai. Vadovas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą galėtų atstatyti apskaitą, galėtų surinkti visus dokumentus ir įrodyti, ką jis turėjo. Vadovui yra privaloma atstatyti buhalteriją, jeigu yra prarasti dokumentai. Skirtingos buhalterinės programos gali priklausyti nuo įmonės vykdomos veiklos specifikos – prekyba, gamyba, transporto įmonės. Direktorius turi nusimanyti, kaip jis turi vykdyti apskaitą, kad jam paskui būtų patogu teikti duomenis valstybės institucijoms. Tai direktoriaus atsakomybė, jis turėtų tuo domėtis, pasitarti su buhalteriais. Jie vertina Didžiąją knygą, visi duomenys, kurie yra suvesti, turi atitikti metinius suvestinių registrų duomenis, t. y. kai suvedi duomenis iš tų visų detalių apskaitos registrų pagal buhalterines sąskaitas, jie turi atitikti. Gali būti kažkokie neatitikimai tik ten, kur yra „uždaromos“ sąskaitos, padengiami valiutų skirtumai. Paskui pagal Didžiąją knygą ruošiamos finansinės ataskaitos. Tada ten matosi pelno (nuostolių) ataskaita, kokie yra pardavimai. Tai suvestiniai metų duomenys ir praeitų metų likučiai. Be dokumentų ir be detalių apskaitos registrų negalės pasakyti, ar ten gerai, ar ten blogai. Jeigu būtų registrai, o nebūtų pirminių dokumentų, tada galima lyginti su „i.SAF“ duomenimis mokesčių sistemoje. Jeigu viskas atitinka, tada galima teigti, kad registruose užfiksuoti duomenys pagal dokumentus ir galimai jie buvo prarasti. Registrai, tai Didžioji knyga, kurioje yra visos buhalterinės sąskaitos. Kiekviena buhalterinė sąskaita turi detalų apskaitos registrą. Registrai yra atskirai nuo Didžiosios knygos. Jie yra privalomi, įmonės juos veda. Jeigu direktorius nepateikė kažkokių sąskaitų ar pametė jas, jie neatsispindės ten, bet tai jau nebus buhalterinės įmonės problema. Iškyla didelės problemos, kai buhalterinės apskaitos įmonė nerašo, kad jai buvo atvežti dokumentai, ir nerašo, kad ji atidavė dokumentus. Iš registrų susidaro visos sumos, kurios paskui yra apdorojamos programoje, išvedami pardavimai, PVM sumos, pirkimų, pardavimų, kiek yra mokėtino, grąžinto. Iš viso to įvertinus leidžiamus, neleidžiamus atskaitymus, ką įmonė turėjo sąnaudose, išvedamas pelno mokestis, kuris yra deklaruojamas. Matyti, kad už 2018 m. yra nulis, tačiau tikrai turėjo būti ne nulis. Buvo vykdoma veikla, buvo sąskaitos-faktūros. Dėl pateiktos Didžiosios knygos santraukos jos specialisto išvada nesikeičia, ji nieko negali pasakyti. Nebuvo registrų tada, nėra ir dabar. Nebuvo dokumentų tada, jų nėra ir dabar. Turint visus dokumentus, visas sąskaitas-faktūras, jeigu jos atitiktų tai, kas yra deklaruota, jos išvada būtų kitokia, bet jų nėra. Jai buvo pateikta labai nedaug dokumentų. Lapų galėjo būti pateikta daug, bet tų dokumentų, kurie buvo reikalingi pagal klausimą, buvo pateikta labai nedaug. Ji viską, ką turėjau, detaliai surašė savo išvadoje. Dokumentus teikė tyrėjas.

36. Kai apžiūrinėjo dokumentus ji tikrino „i.SAF“ sistemoje. „i.SAF“ sistemoje yra tokie registrai: pirkimai, pardavimai. Taip pat iš „i.SAF“ sistemos išsitraukia kryžminį – iš ko buvo pirkta, kam pardavė. Yra suvestos deklaruotos sąskaitos faktūros įmonės, kuri parduoda įmonei UAB (duomenys neskelbtini), ir yra įmonės UAB Teismui parodžius Didžiosios knygos, kurią pateikė kaltinamasis, santrauką, liudytoja paaiškino, kad šių dokumentų nematė bei nurodė, kad ši Didžioji knyga nėra detali. Didžioji knyga sudaroma surašant visas buhalterines sąskaitas, sumas, po to jos gali būti dengiamos, buhalteriai kalbant „uždaromos“. Tada tie duomenys keičiasi, pvz., mokėtinas PVM dengiamas gautinu PVM. Tikslų skaičių gali matyti tik pagal detalius apskaitos registrus, pvz., parduotų prekių pajamos, tada turėtų būti registras, kuriame registruojamos visos PVM sąskaitos-faktūros, pagal kurias buvo vykdomi pardavimai. Tada tuose registruose matoma PVM suma. Šitie dalykai turi sutapti su mokesčių inspekcijoje deklaruojamomis sumomis, arba rodomas tik PVM ir pardavimų suma. Paaiškino, kad iš šito registro galėtų paimti tik metinį skaičių, sudėti viską, kas yra deklaruota ir tada tikrinti pagal šitą registrą. Tada gausis bendras skaičius. Jeigu jis nesutampa, tai ji nieko negali pasakyti. Jeigu ji neturi registrų ir konkrečių dokumentų, ir „nesueina“ suma, tai ji negali pasakyti, kodėl jai „nesueina“ ir kiek iš tikrųjų turi būti. Nurodė, kad pagal tai, ji nieko negalės pasakyti, nes turi būti pateikti dokumentai ir apskaitos registrai. Vadovas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą galėtų atstatyti apskaitą, galėtų surinkti visus dokumentus ir įrodyti, ką jis turėjo. Vadovui yra privaloma atstatyti buhalteriją, jeigu yra prarasti dokumentai. Skirtingos buhalterinės programos gali priklausyti nuo įmonės vykdomos veiklos specifikos – prekyba, gamyba, transporto įmonės. Direktorius turi nusimanyti, kaip jis turi vykdyti apskaitą, kad jam paskui būtų patogu teikti duomenis valstybės institucijoms. Tai direktoriaus atsakomybė, jis turėtų tuo domėtis, pasitarti su buhalteriais. Jie vertina Didžiąją knygą, visi duomenys, kurie yra suvesti, turi atitikti metinius suvestinių registrų duomenis, t. y. kai suvedi duomenis iš tų visų detalių apskaitos registrų pagal buhalterines sąskaitas, jie turi atitikti. Gali būti kažkokie neatitikimai tik ten, kur yra „uždaromos“ sąskaitos, padengiami valiutų skirtumai. Paskui pagal Didžiąją knygą ruošiamos finansinės ataskaitos. Tada ten matosi pelno (nuostolių) ataskaita, kokie yra pardavimai. Tai suvestiniai metų duomenys ir praeitų metų likučiai. Be dokumentų ir be detalių apskaitos registrų negalės pasakyti, ar ten gerai, ar ten blogai. Jeigu būtų registrai, o nebūtų pirminių dokumentų, tada galima lyginti su „i.SAF“ duomenimis mokesčių sistemoje. Jeigu viskas atitinka, tada galima teigti, kad registruose užfiksuoti duomenys pagal dokumentus ir galimai jie buvo prarasti. Registrai, tai Didžioji knyga, kurioje yra visos buhalterinės sąskaitos. Kiekviena buhalterinė sąskaita turi detalų apskaitos registrą. Registrai yra atskirai nuo Didžiosios knygos. Jie yra privalomi, įmonės juos veda. Jeigu direktorius nepateikė kažkokių sąskaitų ar pametė jas, jie neatsispindės ten, bet tai jau nebus buhalterinės įmonės problema. Iškyla didelės problemos, kai buhalterinės apskaitos įmonė nerašo, kad jai buvo atvežti dokumentai, ir nerašo, kad ji atidavė dokumentus. Iš registrų susidaro visos sumos, kurios paskui yra apdorojamos programoje, išvedami pardavimai, PVM sumos, pirkimų, pardavimų, kiek yra mokėtino, grąžinto. Iš viso to įvertinus leidžiamus, neleidžiamus atskaitymus, ką įmonė turėjo sąnaudose, išvedamas pelno mokestis, kuris yra deklaruojamas. Matyti, kad už 2018 m. yra nulis, tačiau tikrai turėjo būti ne nulis. Buvo vykdoma veikla, buvo sąskaitos-faktūros. Dėl pateiktos Didžiosios knygos santraukos jos specialisto išvada nesikeičia, ji nieko negali pasakyti. Nebuvo registrų tada, nėra ir dabar. Nebuvo dokumentų tada, jų nėra ir dabar. Turint visus dokumentus, visas sąskaitas-faktūras, jeigu jos atitiktų tai, kas yra deklaruota, jos išvada būtų kitokia, bet jų nėra. Jai buvo pateikta labai nedaug dokumentų. Lapų galėjo būti pateikta daug, bet tų dokumentų, kurie buvo reikalingi pagal klausimą, buvo pateikta labai nedaug. Ji viską, ką turėjau, detaliai surašė savo išvadoje. Dokumentus teikė tyrėjas.

37. Kai apžiūrinėjo dokumentus ji tikrino „i.SAF“ sistemoje. „i.SAF“ sistemoje yra tokie registrai: pirkimai, pardavimai. Taip pat iš „i.SAF“ sistemos išsitraukia kryžminį – iš ko buvo pirkta, kam pardavė. Yra suvestos deklaruotos sąskaitos faktūros įmonės, kuri parduoda įmonei UAB (duomenys neskelbtini), ir yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini) deklaruotos sąskaitos-faktūros. Iš to matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) nedeklaravo toje sistemoje visų tų, ką deklaravo ta įmonė, kuri pardavė. Kad patikrinti, kur tuščios vietos, reikalingos sąskaitos-faktūros, ir ar jie jas įtraukė į šį bendrą metinį skaičių (į Didžiąją knygą).

38. deklaruotos sąskaitos-faktūros. Iš to matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) nedeklaravo toje sistemoje visų tų, ką deklaravo ta įmonė, kuri pardavė. Kad patikrinti, kur tuščios vietos, reikalingos sąskaitos-faktūros, ir ar jie jas įtraukė į šį bendrą metinį skaičių (į Didžiąją knygą).

39. Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. pranešimo „Dėl BUAB (duomenys neskelbtini) matyti, kad juo prašoma įvertinti pateikiamą medžiagą dėl galimos BUAB (duomenys neskelbtini) atsakingų asmenų nusikalstamos veikos. Pranešime be kita ko nurodyta, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko Bendrovės operatyvų patikrinimą, kurio rezultatai įforminti 2021 m. balandžio 14 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (7.45Mr) FR1042-871. BUAB (duomenys neskelbtini) deklaruota vykdoma veikla – mėsos ir mėsos produktų didmeninė prekyba, Bendrovės buveinės registracijos adresas – (duomenys neskelbtini), tačiau nustatyta, kad minėtu adresu faktiškai veikla nėra vykdoma, kitų veiklos vykdymo vietų nenustatyta. Nuo 2020 m. kovo 10 d. bendrovė išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Nuo 2021 m. kovo 25 d. Bendrovės statusas – bankrutuojanti, bankroto administratorius A. Z.. VSDFV duomenimis – BUAB (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. lapkričio 1 d. įdarbintų darbuotojų nėra. Operatyvus patikrinimas atliktas siekiant išsiaiškinti, ar akcininkas, kaip atskaitingas asmuo, gautas iš įmonės išmokas panaudojo įmonės veiklai, ar nebuvo prievolės teikti deklaracijos FR0711 bei jos E-priedo ir už kitus mokestinius laikotarpius. Pagal FR0711 E-priedo duomenis, 2018 m. BUAB (duomenys neskelbtini) deklaravo ženklias 01 kodu išmokas vadovui R. G. – fizinio asmens įsiskolinimus už iš juridinio asmens atskaitytinai gautas išmokas: 2018 m. – 147 680 Eur. Nustatyta, kad Bendrovės finansinės ataskaitos teiktos tik už 2012-2017 m., pagal pateiktus balanso duomenis – Bendrovės nepaskirstytas pelnas 2017 m. – 147 297 Eur. Patikrinimas atliktas pagal Kauno AVMI turimus duomenis bei kitų mokesčių mokėtojų teikiamą informaciją. Peržiūrėjus BUAB (duomenys neskelbtini) pateiktas PVM deklaracijas už 2018-2020 m. mokestinius laikotarpius, nustatyta, kad bendrovė pardavimo sandorius deklaravo iki 2019 m. liepos mėnesio, pirkimo sandorius deklaravo iki 2019 m. rugsėjo mėnesio. Vėlesniais laikotarpiais teiktos PVM deklaracijos, kuriose deklaruotos sandorių sumos 0 Eur. 2020 m. sausio – kovo mėnesių PVM deklaracijos neteiktos. Operatyvaus patikrinimo pabaigai, t. y. 2021 m. balandžio 12 d., pagal Bendrovės pateiktas deklaracijas BUAB (duomenys neskelbtini) turi mokestinių prievolių, kurioms suėjęs mokėjimo terminas: gyventojų pajamų mokesčio įsiskolinimas – 9 368,20 Eur; pridėtinės vertės mokesčio įsiskolinimas – 3 1871,93 Eur. Už 2018 m. mokestinį laikotarpį Bendrovė pateikė metinę pelno mokesčio (duomenys neskelbtini) deklaraciją, kurioje deklaruotas pelnas – 0 Eur. Pagal pateiktas PVM deklaracijas, BUAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio-gruodžio mėnesiais deklaravo 2 747 328 Eur pardavimo pajamų, deklaruotos išlaidos – 110 148 Eur, į biudžetą mokėtinas PVM – 8 352 Eur. Už 2019 m. mokestinį laikotarpį Bendrovė (duomenys neskelbtini) deklaracijos nepateikė. Informacija apie numatomą atlikti operatyvų patikrinimą BUAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 20 d. įkelta į e. VMI portalo autorizuotų paslaugų sritį „Mano VMI“. Pranešimas perskaitytas ir mokėtojui įteiktas 2021 m. sausio 22 d. Operatyvus patikrinimas pradėtas 2021 m. sausio 27 d., tačiau minėtą dieną mokesčių mokėtojas į Kauno VMI neatvyko ir prašomų dokumentų nepateikė. Dėl dokumentų pateikimo R. G. išsiųsti keturi Mokesčių administratoriaus nurodymai: 2021 m. vasario 2 d. Nr. (7.45) FR0706-146; 2021 m. vasario 17 d. Nr. (7.45) FR0706-228; 2021 m. kovo 2 d. Nr. FR0706-306 ir 2021 m. kovo 17 d. Nr. (7.45) FR0706-379. Nurodymai mokesčių mokėtojui įteikti tą pačią dieną per e. VMI portalo autorizuotų paslaugų sritį. Jie taip pat išsiųsti registruotu paštu direktoriuas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau registruotos siuntos iš pašto neatsiimtos, todėl nurodymai, vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatomis, išsiųsti bendrovės direktoriaus elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Vadovas R. G. 2021 m. vasario 3 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Kauno VMI su prašymu atidėti dokumentų pateikimo terminą iki 2021 m. kovo 1 d. Prašymas buvo tenkintas, tačiau dokumentai taip ir nebuvo pateikti, R. G. daugiau su mokesčių administratoriumi dėl dokumentų pateikimo nesusisiekė. Dėl BUAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo 2021 m. kovo 30 d. kreiptasi į nemokumo administratorių A. Z., kuris patvirtino, kad vadovas R. G. buvo įpareigotas bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus jam perduoti iki 2021 m. balandžio 5 d., tačiau dokumentai neperduoti. Taip pat administratorius A. Z. 2021 m. liepos 26 d. raštu Nr. 2021/R-37 dar kartą informavo, kad minėti dokumentai administratoriui neperduoti (t. 1, b. l. 1-2, 3).

40. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. balandžio 14 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (7.45 Mr) FR1042-871 skaitmeniniame nuoraše nurodyta, kad nuo 2021 m. sausio 27 d. iki 2021 m. balandžio 14 d. buvo atliekamas UAB (duomenys neskelbtini) operatyvus patikrinimas siekiant patikrinti šios įmonės mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse numatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą. Nurodyta, kad minėtas patikrinimas atliktas dėl UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų FR0711 ataskaitų, siekiant išsiaiškinti ar akcininkas kaip atskaitingas asmuo gautas iš įmonės išmokas panaudojo įmonės veiklai, ar nebuvo prievolės teikti FR0711 ir E priedo ir už kitus mokestinius laikotarpius. Pagal E-priedo duomenis bendrovė deklaravo ženklias 01 kodu išmokas vadovui R. G. – fizinio asmens įsiskolinimas už iš juridinio asmens atskaitytinai gautas išmokas: 2018 m. – 147 680 Eur. Pagal VĮ Registrų centro duomenis finansinės ataskaitos teiktos tik už 2012-2017 m. pagal pateiktus balanso duomenis. Pažymoje nurodyta, kad Bendrovės nepaskirstytas pelnas 2017 m. – 147 297 Eur. Informacijos, kad akcininkui-vadovui R. G. būtų mokėti dividendai nėra pateikta. Kadangi mokesčių mokėtojas patikrinimo metu nebendradarbiavo ir neteikė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų bei deklaracijų patikrinimas buvo atliktas pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informacinės duomenų bazės šaltinius bei kitų mokesčių mokėtojų teikiamą informaciją. Apie numatomą operatyvų patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini) pranešta per Mano.vmi – 2021 m. sausio 20 d. išsiųstas pranešimas perskaitytas ir įteiktas 2021 m. vasario 22 d. Patikrinimo pradžia nustatyta 2021 m. vasario 27 d., tačiau minėtą dieną mokesčių mokėtojas neatvyko, prašomų dokumentų nepateikė. Dėl dokumentų pateikimo direktoriui R. G. išsiųsti keturi Mokesčių administratoriaus nurodymai (toliau-MAN) 2021 m. vasario 2 d., 2021 m. vasario 17 d., 2021 m. kovo 2 d. ir 2021 m. kovo 17 d. Nurodymai mokesčių mokėtojui įteikti pateikimo dieną. Taip pat šie nurodymai išsiųsti registruotu laišku direktoriaus deklaruotu registracijos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau registruotu paštu siųsti laiškai mokėtojui neįteikti, jis raginamas atvykti į paštą pasiimti korespondencijos, neatvyko. MAN taip pat išsiųsti 2021 m. spalio 21 d. ir mokesčių mokėtojo deklaruotu pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, jog R. G. 2021 m. vasario 23 d. prašymu dokumentų pateikimo terminas buvo atidėtas iki 2021 m. kovo 1 d., bet ir šiam terminui suėjus, R. G. neatvyko į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir dokumentų nepateikė. R. G. taip pat neatvyko į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Kvietimas siųstas vadovui registracijos adresu ir elektroniniu paštu. Jam neatvykus 2021 m. balandžio 13 d. surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį jam nedalyvaujant (t. 1, b. l. 57-62).

41. Iš BUAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 5 d. prašymo Nr. 2021-05-05/R-19 „Dėl baudos skyrimo BUAB (duomenys neskelbtini) vadovui už dokumentacijos ir turto neperdavimo“ matyti, kad 2021 m. vasario 18 d. teismas bankroto byloje nutartimi įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Bankroto administratorius informavo vadovą R. G. apie iškeltą bankroto bylą ir pareigą perduoti turtą ir dokumentaciją bankroto administratoriui. Pranešimai buvo išsiųsti elektroniniu paštu, apie bankroto bylos iškėlimą paskelbta viešai laikraštyje „Lietuvos rytas“, bankroto administratoriaus interneto svetainėje www.azajankauskas.lt. Pranešimai vadovui buvo išsiųsti registruotu paštu visais žinomais įmonės ir vadovo adresais, taip pat ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pažymėta, kad vadovas neabejotinai žinojo apie keliamą ir iškeltą bankroto bylą, kadangi pats asmeniškai teikė dokumentus į bankroto bylą, pavyzdžiui, 2021 m. sausio 4 d. pateikė prašymą dėl procesinio termino pratęsimo ir nurodė, kad apskaitą tvarko MB „R“. MB „R“ net kelis kartus el. paštu taip pat žodžiu (telefonu) informavo bankroto administratorių, jog bendrovės apskaita už 2019 m. ir 2020 m. yra apskritai netvarkyta, o pirminiai apskaitos dokumentai turi būti R. G. žinioje (t. 1, b. l. 11-22, 26-27).

42. Iš BUAB (duomenys neskelbtini): nemokumo administratoriaus A. Z. 2021 m. vasario 26 d. rašto Nr. 2021/R-09 bei 2021 m. kovo 19 d. rašto Nr. 2020/R-10 matyti, kad jis, vadovaudamasis 2021 m. vasario 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelti bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta pareiga perduoti visus bendrovės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą bankroto bylos iškėlimo dienos duomenimis, administratoriui, prašė R. G. iki 2021 m. balandžio 5 d. perduoti bankroto administratoriui be kita apskaitos dokumentus ir visus kitus esamus ir turimus bendrovės dokumentus už visą įmonės laikotarpį, pastarųjų trejų metų ir 2021 m. kovo 19 d. metinės finansinės atskaitomybės rinkinius (balansus ir PNA), kreditorių ir debitorių sąrašus ir kt. (t. 1, b. l. 4, 5-6, 13-14, 28-29).

43. Iš R. G. atsakymo, siųsto iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui A. Z. matyti, kad atsakymas A. Z. siųstas 2021 m. vasario 22 d., kad jis su bankroto administratoriumi susisieks. Iš R. G. 2021 m. balandžio 19 d. siųsto elektroninio laiško bankroto administratoriui iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. G. pranešė apie sąlyti su asmeniu, sergančiu Covid ir būtiumą atvykti balandžio 21 d. daryti antigeno testą. Prieš tai siųstoje žinutėje iš NVSC matyti, kad R. G. saviizoliacija buvo iki 2021 m,, balandžio 18 d. (t. 1, b. l. 15, 21, 22, 30).

44. Iš UAB (duomenys neskelbtini) vadovo R. G. 2020 m. gruodžio 30 d. prašymo teismui „Dėl termino pratęsimo“ matyti, kad R. G. prašė pratęsti terminą pateikti dokumentus iki 2021 m sausio 4 d., nurodydamas, kad buhalterija yra tvarkoma išorinio buhalterio MB „R“, kuri šiuo metu dėl karantino nedirba, todėl prašomus pateikti dokumentus jam sudėtinga gauti. Prašė pratęsti terminą dokumentams pateikti iki 2021 m. kovo 1 d. (t. 1, b. l.40-41).

45. Iš mažosios bendrijos (toliau – MB) „R“ direktorės L. N. 2021 m. kovo 24 d. elektroninio laiško, siųsto bankroto administratoriui A. Z. matyti, kad direktorė nurodė, 2020 m. pradžioje R. G. prašė padėti ir sutvarkyti 2019 m. apskaitos dokumentus. Ji pradėjo derinti skolas, rinkti trūkstamas sąskaitas pagal VMI ISAF duomenis, tačiau R. G. atsiėmė dokumentus, nutraukė jų susitarimą, už sugaištą laiką dokumentų paieškoms liko neatsikaitęs. Vis dokumentai, tiek kuriuos pateikė R. G., tiek tie, kuriuos jai pavyko gauti iš klientų prašant suderinimo aktų ir sąskaitų, atiduoti R. G.. R. G. dokumentus atsiėmė, nes rado kas jam greičiau atliks balansą už 2019 m. Į apskaitą jokie dokumentai nevesti (t. 1, b. l. 9-10, 34-35).

46. Iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kopijos matyti, kad BUAB (duomenys neskelbtini) vadovui R. G. skirta bauda už nevykdymą pareigos pateikti nemokumo administratoriui bendrovės veiklos dokumentus. Paskirta bauda vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalimi – 50 Eur už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną. Iš nutarties aprašomosios dalies matyti, kad nemokumo administratorius 2021 m. vasario 19 d. elektroniniu laišku informavo įmonės vadovą dėl bankroto bylos iškėlimo, teiraujantis kokiu būdu su R. G. būtų galima susisiekti. Tos pačios dienos elektroniniu laišku įmonės vadovas patvirtino, kad elektroninį laišką gavo. 2021 m. kovo 19 d. pranešimu Nr. 2020/R-10 nemokumo administratorius R. G. išsiuntė pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareigos perduoti įmonės turtą, antspaudą ir dokumentaciją (siųstas gyvenamosios vietos adresu r dviem elektroninio pašto adresais). Taip pat pakartotinis elektroninis laiškas įmonės vadovui siųstas 2021 m, kovo 20 d. Kartu pridėti duomenys taip pat patvirtina, kad įmonės vadovui iki 2021 m. balandžio 18 d. buvo taikoma izoliacija dėl sąlyčio (2021 m. balandžio 5 d.) su sergančiu Covid-19 asmeniu. 2021 m. balandžio 14 d. elektroniniame laiške nemokumo administratoriui įmonės vadovas nurodė, kad po saviizoliacijos perduos reikiamus dokumentus. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad dar iki bankroto bylos iškėlimo R. G. 2021 m. sausio 4 d. pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, dėl ko nevyko 2021 m. sausio 18 d. suplanuotas posėdis. R. G. taip pat nurodė, kad dokumentai yra MB „R“, tačiau MB „R“, tai paneigė (t. 1, b. l. 23-25).

47. Iš Mažosios bendrijos (toliau – MB) „R“ 2022 m. vasario 4 d. pranešimo „Dėl informacijos pateikimo“ ir priedų: Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties 2019 m. liepos 1 d. Nr. R-0012 kopija; 2019 m. liepos 2 d. Priėmimo-perdavimo akto kopija; 2019 m. rugsėjo 4 d. paslaugų teikimo 2019 m. liepos 1 d. sutarties nutrakimo kopija; 2019 m. rugsėjo 4 d. UAB „R“ Pranešim apie sutarties nutraukimą kopija; 2019 m. rugsėjo 11 d. Dokumentų priėmimo – perdavimo akto kopija, matyti, kad 2019 m. liepos 1 d. tarp MB „R“ ir UAB (duomenys neskelbtini) (toliau ­– Bendrovė) sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 0012. MB „R“ įsipareigojo sutvarkyti 2018 metų buhalterinę apskaitą: suvesti buhalterinę apskaitą ir sudaryti finansinę atskaitomybę, o UAB (duomenys neskelbtini) – apmokėti už paslaugas ir pateikti išsamią ir teisingą informaciją bei visus dokumentus, reikalingus kokybiškam paslaugų teikimui. Nurodyta, jog MB „R“ kito laikotarpio minėtos bendrovės buhalterinės apskaitos, t, y. už 2019-2020 metus, nei įsipareigojo tvarkyti, nei tvarkė. Nurodyta, jog pradėjus vykdyti sutartį, išanalizavus pateiktus dokumentus, paaiškėjo, kad nėra balanso už 2018 m., taip pat trūksta informacijos ir dokumentų, reikalingų tinkamam sutarties įvykdymui. UAB (duomenys neskelbtini) buvo paprašyta (pareikalauta) pateikti papildomus dokumentus, tačiau į tai nebuvo sureaguota, todėl sutartis vienašališkai nutraukta. Iš pateikto atsakymo ir Priėmimo-perdavimo 2019 m. liepos 2 d. akto matyti, kokius MB „R“ dokumentus 2018 m. (duomenys neskelbtini) buhalterijai sutvarkyti gavo iš R. G.. Iš atsakymo bei 2019 m. liepos 1 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. R-0012 nutraukimo kopijos matyti, kad sutartį MB „R“ vienašališkai nutraukia, nes vykdytojui neteikiama informacija ir duomenys, užtikrinantys paslaugų suteikimą. Iš pranešimo ir Dokumentų priėmimo-perdavimo 2019 m. rugsėjo 11 d. akto matyti, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. dalis paimtų dokumentų grąžinta (pasirašė abi sutarties šalys). Atsakymo priede pateiktas kompaktinis diskas su pokalbio įrašu (t. 2, b. l. 55-65). Garso įrašas Nr. audio_55301.mp3, kurio trukmė 6 min. 33 s. bei girdėti, jog R. G. skambina L, kuri kaltinamojo klausia kokių dokumentų ji jam negrąžino. Kaltinamasis jai atsakė, kad nežino ir pasidomėjo, kodėl ji jo to klausia. R. G. jos klausinėja, kas jos klausia kur dokumentai. R. G. L. sako, kad niekas jos šito neturi klausti. L. paaiškina, kad ji nežino, tik sulaukė skambučio su klausimu, kur dokumentai. Kaltinamasis paklausė ar skambinto iš T. L. patvirtino. R. G. sako, kad tyrimas vyksta, bet pas ją neturėjo to klausti, o pas kitus buhalterius. R. G. sako, kad jai skambina turbūt dėl to, nes mato pagal Registrų centrą, kad ji buvo buhalterė ir dėl to mato jos kontaktus ir klausia. Kaltinamasis sako L., kad ji sakytų, jog nieko neturi, kad viską jam atidavė. L. R. G. sako, kad jei jie kažko neturi, tai reiškia, kad jiems kažkas nepateikta. Tačiau R. G. jai atsako, kad jie neturi, bet ne dėl jos. Pasakė, kad jis nežino kodėl jos klausia. L. sako, kad jam visą kalną dokumentų nuvežė. R. G. sako, kad paėmė dokumentus. L. R. G. sako, kad ten yra aktas bei jo klausia „ar tu ir jį išmetei?“. R. G. atsakė, kad viskas yra bei atsako, jog nežino kodėl jos klausia, svarsto, kad galbūt tikrina per visus „galus“. L. paklausė ar jis nepasakė, kad pas ją dokumentai ir kažko neduoda. R. G. jai atsako, kad jis jos ten niekur netraukė, o jie matyt per mokesčius tikrina ir ieško dokumentus, nes vienai buhalterinei įmonei buvo pateikęs dokumentus ir tie jo dokumentai dingo ir buhalterija dingo. L. klausia apie kokius dokumentus jis kalba. R. G. atsako, kad apie visus dokumentus kalba. L. paklausė kam davė, o jis atsakė, kad žmonėms davė po jos. L. klausia kaip gali atsitikti, jog dokumentai dingtų. R. G. atsako, kad jis buvo nunešęs dokumentus buhalterinei įmonei ir jis nežino ką padarė, dingo. L. klausia jo ar bankroto administratorius iš jo neperėmė segtuvų. Jis atsakė, kad ne.

48. Iš UAB „F“ elektroniniu paštu siųsto pranešimo su priedais matyti, kad atsiųsti 2019 m. birželio 14 d., 2019 m. rugpjūčio 6 d. Nr. 001 ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. Nr. 002 bylų (dokumentų) perdavimo aktai, pasirašyti R. G. vardu. Iš 2019 m. birželio 14 d. akto matyti, kad R. G. perduoti 2017 m. statistikos dokumentai, PVM, darbo užmokestis, GPM, 2016-2017 m. Sodra, GPM, Statistika it t.t. (dvi bylos). 2019 m. rugpjūčio 6 d. aktas 002 dėl 1 segtuvo buhalterinių dokumentų grąžinimo už 2019 m.; 2019 m. rugpjūčio 6 d. aktas 001 dėl 16 bylų grąžinimo su bendrovės veiklos dokumentais, avanso apyskaitomis, skolų derinimo aktais už laikotarpį nuo 2017 m. sausio mėnesio, 2018 metus, 2019 m. liepos mėnesį; 2019 m. birželio 14 d. aktas dėl įvairių 2017-2018 m. buhalterinės apskaitos dokumentų grąžinimo (viso 19 bylų) (t. 2, b. l.46-52).

49. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro 2021 m. rugpjūčio 11 d. išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, iš kurio duomenų matyti, iki 160 005 Eur įregistruotas nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. Buvę pavadinimai – (duomenys neskelbtini) – nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2015 m. liepos 21 d.; (duomenys neskelbtini) – nuo 2012 m. kovo 29 d. iki 2014 m. rugpjūčio 14 d. R. G. UAB (duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku buvo nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d., direktoriaus pareigas ėjo nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. kovo 25 d. (t. 1, b. l. 72-77).

50. VĮ Registrų centro 2021 m. rugpjūčio 11 d. išrašo apie akcininkus duomenimis, R. G. nuo 2018 m. gegužės 9 d. priklauso 9 221 000 vienetai turimų akcijų. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kita dalis – 234 000 vienetai nuo 2018 m. gegužės 9 d. priklauso (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) ( t. 1, b. l. 78-79).

51. Iš 2021 m. spalio 21 d. reikalavimo, pateikto vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 97 straipsniu, ir UAB „B“ direktorės L. G. 2021 m. spalio 21 d. elektroniniu paštu pateikto atsakymo matyti, jog 2021 m. spalio 21 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas reikalavimas UAB „B“ direktorei L. G. iki 2021 m. spalio 27 d. pateikti teisės aktų nustatyta tvarka sutvarkytus (susegtus, surištus, sunumeruotus bei pasirašytus) originalius turimus įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. imtinai (sutartis, sutarčių priedus, užsakymų dokumentus, įgaliojimus, išrašytas ir gautas sąskaitas faktūras, prekių pristatymo dokumentus, išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrų išrašus pagal įmones, atsiskaitymo dokumentus, tarpusavio atsiskaitymų bei įsipareigojimų registrus ir kitus dokumentus). UAB „B“ direktorė atsakė, kad UAB (duomenys neskelbtini) nėra jų klientas, todėl prašomos informacijos neturi bei negali jos pateikti (t. 2, b. l. 66-68).

52. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. kratos protokolo duomenimis, krata atlikta UAB „B“ patalpose. Apžiūrėjus patalpas, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai nerasti. Apžiūrėjus buhalterinės apskaitos programą „B1“, UAB (duomenys neskelbtini) tarp klientų nerasta (t. 2, b. l. 192-194).

53. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. kratos protokolo duomenimis, krata atlikta R. G. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) R. G. pareiškė, kad dalį dokumentų turi namie. Atlikus kratą, vaiko kambaryje esančiame lagamine rasti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai – 2 segtuvai: segtuvas Nr.1 – 115 lapų, segtuvas Nr. 2 – 306 lapai. Dokumentai plombuoti (t. 3, b. l. 1-4).

54. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2022 m. sausio 31 d. apžiūros protokolo matyti, jog šiam tyrimui atlikti pasitelkta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė A. M.. Šiuo apžiūros protokolu apžiūrėti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, rasti ir išimti kratos metu R. G. gyvenamojoje vietoje. Nustatyta:

54.1. UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaracijų duomenimis Bendrovės deklaruotos pardavimo pajamos 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu sudarė iš viso 2 973 138 Eur, pirkimų suma sudarė iš viso 661 787 Eur, iš jų: 1) sausį – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 0, prekių eksportas 0 procento tarifas (17 eilutė) – 0, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 114 577 Eur, iš viso – 114 577 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 952 Eur; 2) vasarį – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 0, prekių eksportas 0 procento tarifas (17 eilutė) – 0, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 227 159 Eur, iš viso – 227 159 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 2 924 Eur; 3) kovą – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 0, prekių eksportas 0 procento tarifas (17 eilutė) – 0, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 166 576 Eur, iš viso – 166 576 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 4 667 Eur; 4) balandį – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 0, prekių eksportas 0 procento tarifas (17 eilutė) – 0, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 146 107 Eur, iš viso – 146 107 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 5 924 Eur; 5) gegužę – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 0, prekių eksportas 0 procento tarifas (17 eilutė) – 0, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 5 510 Eur, iš viso – 5 510 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 3 443 Eur; 6) birželį – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 0, prekių eksportas 0 procento tarifas (17 eilutė) – 0, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 447 855 Eur, iš viso – 447 855 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 5 429 Eur; 7) liepą – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 0, prekių eksportas 0 procento tarifas (17 eilutė) – 0, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 632 552 Eur, iš viso – 632 552 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 9 233 Eur; 8) rugpjūtį – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 0, prekių eksportas 0 procento tarifas (17 eilutė) – 0, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 476 406 Eur, iš viso – 476 406 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 59 686 Eur; 9) rugsėjį – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 0, prekių eksportas 0 procento tarifas (17 eilutė) – 0, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 0 Eur, iš viso – 0 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 0 Eur; 10) spalį – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 83 203 Eur, prekių eksportas 0 procento tarifas (17 eilutė) – 216 145 Eur, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 0 Eur, iš viso – 299 348 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 482 133 Eur; 11) lapkritį – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 0, prekių eksportas 0 procento tarifas (17 eilutė) – 0, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 116 691 Eur, iš viso – 116 691 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 3 486 Eur; 12) gruodį – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 59 705, prekių eksportas 0 procento tarifas (17 eilutė) – 0, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 280 652 Eur, iš viso – 340 357 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 83 910 Eur. Iš viso 2017 metais – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 142 908 Eur, prekių eksportas 0 procento tarifas (17 eilutė) – 216 145 Eur, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 2 614 085 Eur, iš viso – 2 973 138 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 661 787 Eur.

54.2. PVM deklaracijų duomenimis Bendrovės deklaruotos pardavimo pajamos 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu sudarė iš viso 2 747 328 Eur, pirkimų suma sudarė iš viso 110 148 Eur iš jų: 1) sausį – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 0, PVM neapmokestinami sandoriai (13 eilutė) – 0, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 37 844 Eur, iš viso – 37 844 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 8 405 Eur; 2) vasarį – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 0, PVM neapmokestinami sandoriai (13 eilutė) – 0, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 134 198 Eur, iš viso – 134 198 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 12 076 Eur; 3) kovą – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 4 829 Eur, PVM neapmokestinami sandoriai (13 eilutė) – 0 Eur, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 85 814 Eur, iš viso – 90 643 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 7 090 Eur; 4) balandį – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 3 968 Eur, PVM neapmokestinami sandoriai (13 eilutė) – 0 Eur, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 293 313 Eur, iš viso – 297 281 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 18 510 Eur; 5) gegužę – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 2 831 Eur, PVM neapmokestinami sandoriai (13 eilutė) – 0 Eur, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 244 274 Eur, iš viso – 247 105 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 5 386 Eur; 6) birželį – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 15 336 Eur, PVM neapmokestinami sandoriai (13 eilutė) – 0 Eur, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 458 048 Eur, iš viso – 473 384 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 14 819 Eur; 7) liepą – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 11 101 Eur, PVM neapmokestinami sandoriai (13 eilutė) – 0 Eur, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 135 108 Eur, iš viso – 146 209 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 7 290 Eur; 8) rugpjūtį – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 0 Eur, PVM neapmokestinami sandoriai (13 eilutė) – 0 Eur, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 477 841 Eur, iš viso – 477 841 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 6 857 Eur; 9) rugsėjį – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 0 Eur, PVM neapmokestinami sandoriai (13 eilutė) – 10 000 Eur, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 105 171 Eur, iš viso – 115 171 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 8 400 Eur; 10) spalį – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 0 Eur, PVM neapmokestinami sandoriai (13 eilutė) – 0 Eur, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 190 515 Eur, iš viso – 190 515 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 5 605 Eur; 11) lapkritį – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 0 Eur, PVM neapmokestinami sandoriai (13 eilutė) – 0 Eur, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 234 088 Eur, iš viso – 234 088 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 5 143 Eur; 12) gruodį – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 8 150 Eur, PVM neapmokestinami sandoriai (13 eilutė) – 0 Eur, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 294 899 Eur, iš viso – 303 049 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 10 567 Eur. iš viso 2018 metais – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 46 215 Eur, PVM neapmokestinami sandoriai (13 eilutė) – 10 000 Eur, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 2 691 113 Eur, iš viso – 2 747 328 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 110 148 Eur;

54.3. PVM deklaracijų duomenimis Bendrovės deklaruotos pardavimo pajamos 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. liepos 31 d. laikotarpiu sudarė iš viso 919 585 Eur, pirkimų suma buvo koreguojama ir deklaruota 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu iš viso – 109 211 Eur iš jų – 1) sausį – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 2 632 Eur, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 365 660 Eur, iš viso – 368 292 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 1 071 Eur; 2) vasarį – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 0 Eur, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 148 865 Eur, iš viso – 148 865 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 1 033 Eur; 3) kovą – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 0 Eur, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 0 Eur, iš viso – 0 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 0 Eur; 4) balandį – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 0 Eur, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 0 Eur, iš viso – 0 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 0 Eur; 5) gegužę – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 0 Eur, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 184 916 Eur, iš viso – 184 916 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 5 500 Eur; 6) birželį – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 0 Eur, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 94 634 Eur, iš viso – 94 634 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 4 914 Eur; 7) liepą – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 0 Eur, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 122 878 Eur, iš viso – 122 878 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – - 60 757 Eur; 8) rugpjūtį – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 0 Eur, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 0 Eur, iš viso – 0 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – -62 024 Eur; 9) rugsėjį – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 0 Eur, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 0 Eur, iš viso – 0 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 1 052 Eur; 10) spalį – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 0 Eur, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 0 Eur, iš viso – 0 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 0 Eur; 11) lapkritį – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 0 Eur, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 0 Eur, iš viso – 0 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 0 Eur; 12) gruodį – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 0 Eur, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 0 Eur, iš viso – 0 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – 0 Eur. Iš viso 2019 metais – PVM apmokestinami pardavimai (11 eilutė) – 2 632 Eur, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje) (20 eilutė) – 916 953 Eur, iš viso – 919 585 Eur, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 eilutė) – -109 211 Eur;

54.4. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė buhalterinės apskaitos registrų, o be apskaitos registrų nėra galimybės įsitikinti, kad visos ūkinės operacijos pagrįstos ir kad pateikti visi apskaitos dokumentai, todėl nėra galimybės nustatyti kiek ir kokių mokesčių Bendrovė turėjo apskaičiuoti ir sumokėti bei nėra galimybės nustatyti, ar teisingi duomenys įrašyti valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose už 2017-2019 metus bei pateiktose metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2017-2018 metus, taip pat nėra galimybės nustatyti Bendrovės gautų 2017-2020m. sausio-kovo mėn. laikotarpiu gautų pajamų ir patirtų sąnaudų;

54.5. UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijos už 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. kovo 31 d. valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis nebuvo pateiktos, tuo Bendrovė nesilaikė 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio Įstatymo Nr.IX-751 77 str. 1 d. reikalavimų „PVM mokėtojas privalo: 1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo; 3) teikti šio Įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas, prekių tiekimo į kitas valstybes nares bei kitas nustatytas ataskaitas ir šio Įstatymo nustatyta tvarka bei terminais mokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną PVM“;

54.6. Bendrovės pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje ((duomenys neskelbtini)) už 2017 mokestinį laikotarpį, deklaruota apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma 164 345 Eur ir pelno mokesčio 24 652 Eur suma, taikant 15 procentų tarifą;

54.7. Bendrovės pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje ((duomenys neskelbtini)) už 2018 m. mokestinį laikotarpį deklaruotas pelnas – 0 Eur;

54.8. Bendrovė pelno mokesčio deklaracijos ((duomenys neskelbtini)) už 2019 metų mokestinį laikotarpį nepateikė, tuo nesilaikė 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio Įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 1 dalies nuostatos „Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio ir (arba) metines fiksuoto pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais <...>“ ir 2 dalies nuostatos „Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos“;

54.9. UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė Finansinių ataskaitų rinkinių VĮ Registrų centras už 2018-2020 metus, tuo nesilaikant Akcinių bendrovių 2000 m. liepos 13 d. Įstatymo Nr. VIII -1835 58 straipsnio 2 dalies nuostatos – „Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas pagal įstatymus yra privalomas ar yra numatytas įstatuose, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys“, šio įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, „Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui“;

54.10. Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registruose neregistravo vykdytų ūkinių operacijų, tai Bendrovė nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 16 straipsnio 3 dalies „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“;

54.11. Jeigu dokumentai buvo neišsaugoti, UAB (duomenys neskelbtini) nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 straipsnio nuostatomis: 1) „ Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2) „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“.

54.12. Dėl nustatytų BAĮ 16 ir 19 straipsnių nesilaikymo atvejų iš dalies nėra galimybės nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 m.-2020 m. sausio-kovo mėnesius;

54.13. 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalis nurodo, kad „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą”, 11 straipsnio 2 dalis nurodo, kad „apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančio asmens atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudaromoje su užsakovu“, 14 straipsnio 2 dalis nurodo, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui”, 21 straipsnio 1 ir 2 dalys nurodo, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-575 27 straipsnio nuostatą „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas“ (t. 3, b. l. 13-20).

55. UAB „B“ direktorės L. G. 2022 m. vasario 4 d. elektroniniame pranešime su priedu nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. kreipėsi dėl vienkartinės buhalterinės paslaugos už 2017 m. Už tą paslaugą jiems buvo išrašyta sąskaita, kurią apmokėjo, pretenzijų jokių nebuvo. Dėl paslaugos jie bendravo su darbuotoju, kuris šiuo metu jau nebedirba. Asmeniškai su tos įmonės vadovu nebuvo susitikusi bei nebendravo iki 2021 rugsėjo mėnesio ar panašaus laiko, kai jai paskambino UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir paprašė dokumentų. Buvo keista, nes jie nėra jų klientas, UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo teikiamos pagal dokumentus kas mėnesį privalomos mėnesinės deklaracijos ar skaičiuojamas darbo užmokestis. Ji paprašė darbuotojos dėl visą ko patikrinti gal kartais iš tikrųjų kažkas kažką paliko ar pamiršo, tačiau nieko nerado, papildomai patikrino savo programą ir ten buvo likusi kažkokia informacija, todėl viską, kas buvo atspausdino ir perdavė direktoriui. Po to dar buvo atlikta papildomai krata jų biure, kurios metu taip pat nieko nerado. Prie pranešimo pateikta 2019 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaita-faktūra, serija LBAP Nr.00171, išrašyta Finansų vadovo S. G. UAB (duomenys neskelbtini) 1 210 Eur (su PVM) dėl apmokėjimo už buhalterinės apskaitos paslaugas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. (t. 2, b. l. 69-71).

56. UAB „Fb“ direktorės V. M. 2022 m. vasario 4 d. elektroniniame pranešime su pranešimais nurodyta, kad jokių UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų nėra likę bei pateiktos 2014 m. rugpjūčio 19 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutarties Nr.132, 2017 m. rugsėjo 8 d. sutarties nutraukimo bei dokumentų perdavimo R. G. aktų, kopijos. Pagal 2017 m. rugsėjo 8 d. aktą R. G. sugrąžinta 2016 m. dokumentai ir 2017 m. nenumeruoti dokumentai dėl neužbaigimo. 2018 m. balandžio 23 d. akto duomenimis, R. G. sugrąžinti 2016 metų pirkimai-pardavimai (287 lapai) ir 2017 m. pirkimai-pardavimai nesunumeruoti dėl neužbaigimo (t. 2, b. l. 74-83).

57. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2022 m. vasario 11 d. apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėti 2021 m. gruodžio 22 d. kratos metu R. G. gyvenamojoje vietoje rasti ir paimti su įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veikla susiję dokumentai, kurie kratos metu buvo susegti į du segtuvus, sunumeruoti, bei užplombuoti specialia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos plomba Nr. QK021022 ir Nr. ST060075, viso 421 lapai. Apžiūrėjus kratos metu paimtus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus segtuvą Nr. 1, segtuvą Nr. 2, viso 421 lapai nustatyta, kad tarp rastų dokumentų yra dalis įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų už 2017 m. ir 2018 m. Pagrinde 2017 m. balandžio-gruodžio ir 2018 m. sausio-kovo mėnesių laikotarpio pirkimo (PVM sąskaitos faktūros) ir pardavimo (sąskaitos faktūros). Kitą dalį dokumentų sudaro įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vardu sudarytos įvairios pavienės sutartys, raštai. Apžiūrėjus segtuvą Nr. 1, kurį sudaro 115 lapų nustatyta, kad jį sudaro pardavimo dokumentai (sąskaitos faktūros) už 2017 m. ir 2018 m. Apžiūrėta 2017 m. sausio 1 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „F“, taip pat apžiūrėta SMS žinutė R. G. (segtuvo Nr. 1, 113 l. - 115 l.), kuri gauta iš UAB „F“ atstovo, kurioje rašoma, kad R. G. nėra pateikęs sąskaitų ar dokumentų pagrindžiančių beveik 3 mln. Eur. Taip pat apžiūrėtas R. G. oficialus kreipimasis į UAB „F“ dėl buhalterinių apskaitos dokumentų, grąžinimo. Apžiūrėjus segtuvą Nr. 2, kurį sudaro 306 lapai nustatyta, kad jį sudaro pagrinde UAB (duomenys neskelbtini) pirkimo dokumentai (PVM sąskaitos faktūros) už 2017 ir 2018 metus. Pardavimo dokumentų minėtame segtuve neužfiksuoti. Segtuvą pagrinde sudaro paslaugų (internetas, mobilusis ryšys) ir prekių (kanceliarinės ir buitinės prekės) įsigijimas iš Lietuvos įmonių. Apžiūros metu užfiksuotos pavienės avansinės apyskaitos (segtuvo Nr. 1 , 23 l. - 36 l.) už 2017 m. birželio-spalio mėnesius. Tarp apžiūrėtų dokumentų neužfiksuoti 2017 m. sausio 1 d. – 2020 m. kovo 31 d. laikotarpio UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos sąskaitų suvestiniai registrai, t. y. turto (ilgalaikio, trumpalaikio), piniginių lėšų apskaitos, nuosavo kapitalo, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai (t. 3, b. l. 5-7 ).

58. Iš teisme kaltinamojo R. G. pateiktų dokumentų: 2019 m. rugsėjo 11 d. buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties Nr. 2019.09.11/1 kopijos matyti, kad sutartis nepasirašyta UAB „B“ atstovo, nėra bendrovės adreso; kopijoje matyti UAB (duomenys neskelbtini) antspaudas, spaudas „D. R. G.“, parašas. Sutartyje nurodyta, jog UAB „B“ ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį, kuria UAB „B“ įsipareigoja teikti sutartyje nurodytas buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. 2.1. punkte nurodyta, kad (t. 4, b. l. 35). Iš sutarties priedo - 2019 m. rugsėjo 11 d. Buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo-perdavimo akto Nr. 2019-09/11 kopijos matyti, kad priedas nepasirašytas UAB „B“. Po „Perdavė“ įrašyta UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. G., prie parašo rekvizitų yra spaudas „D. R. G.“, parašas. Akte nurodyta, kad S. G. iš UAB (duomenys neskelbtini) perėmė 8 bylas popierinių dokumentų: pirkimo-pardavimo; buhalterinės apskaitos (vienas tomas); avanso apyskaita (vienas tomas); įvedimas į eksploataciją, nusidėvėjimas, nurašymai, metinės deklaracijos, Sodra, kiti duomenys (vienas tomas); bankas (vienas tomas). Po „Priėmė“ kompiuteriu įrašyta UAB „B“, parašo eilutė tuščia (t. 4, b. l. 36). Pateiktoje UAB „B“ 2019 m. lapkričio 20 d. kasos pajamų orderio kvito (Serija KPO Nr. 00005) kopijoje nurodyta, kad 400 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini) gavo kasininkas R. G., šalia yra parašas. Pateiktoje UAB „B“ tos pačios dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 20 d. kasos pajamų orderio kvito (Serija KPO, numeris tas pats kaip ir pirmo kvito — Nr. 00005) kopijoje nurodyta, kad 200 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini) gavo kasininkas R. G., šalia yra parašas (t. 4, b. l. 38).

59. 2019 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitos faktūros Serija LBAP Nr. 00171 kopija, kurioje nurodyta, kad už suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas už laikotarpį 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. pirkėjas UAB (duomenys neskelbtini) turi sumokėti 1 210 Eur UAB „B“. Yra spaudas „D. R. G.“ ir parašas, prie Finansų vadovo S. G. parašo nėra (t. 4, b. l. 37);

60. UAB (duomenys neskelbtini) Didžiosios knygos santraukos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d., 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d., kurią parengė UAB „B“ (t. 4, b. l. 39-46).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

61. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje aktualioje bylai BK 223 straipsnio 1 dalies straipsnio redakcijoje (2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1472) nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių atskirų veikų padarymą: buhalterinės apskaitos netvarkymą; aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai šios veikos sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius. taikoma ši straipsnio redakcija, nes pasikeitus BAĮ, praplėsta ir BK 223 straipsnio dispozicija. Nagrinėjamu atveju nagrinėjama veika – buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas pirma laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymų, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo.

62. Kvalifikuojant veiką pagal BK 223 straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar kurių nesilaikė aplaidžiai tvarkydamas apskaitą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157/2011). BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų sudėtys yra materialiosios, taigi baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai būtent šio BK straipsnio dispozicijoje nurodyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė sąlyga kilti padariniams (negalėjimui visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. ?2K-322-1073/2019, 2K-247-697/2020, 2K-4-458/2021). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti galima nustatyti analizuojant tik to asmens buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei išvada dėl šių aplinkybių gali būti padaryta tik po to, kai buvo atlikti priešpriešiniai patikrinimai, atliktas ikiteisminis tyrimas ar pan., tokiu atveju laikoma, kad baudžiamajame įstatyme nustatyti padariniai kilo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16-2014, 2K-7-176/2015, 2K-254-895/2020) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-628/2021).

63. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo, galiojusio iki 2022 m. gegužės 1 d. (toliau - BAĮ), 21 straipsnio 1 ir 2 dalį už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Lietuvos Respublikos įstatymai, susiję su buhalterinės apskaitos tvarkymu, buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimu, jokių išimčių, kurioms esant būtų pateisinamas, nagrinėjamu atveju - dokumentų nesaugojimas, nenumato.

64. Pagal BAĮ 2 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas, o pagal to paties straipsnio 2 dalį apskaitos registras – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys.

65. BAĮ 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.19 punkte nustatyta, kad apskaitos registrų minimalus saugojimo terminas – 10 metų.

66. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog R. G. buvo vadovu UAB (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. liepos 20 d. buvęs pavadinimas UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. kovo 25 d., jis buvo vienintelis bendrovės vadovas ir buvo kaltinime nurodytu laikotarpiu —2017 -2019 m. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BAĮ 21 straipsnio nuostatomis, būtent R. G. buvo atsakingas ir už tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei buhalterinių dokumentų išsaugojimą.

67. Kaltinamasis R. G. kaltinamas tuo, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, būdamas atsakingas už Bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. balandžio mėnesio, per kelis kartus nesurašęs jokių perdavimo faktus įtvirtinančių dokumentų, UAB „B“ patalpose (buvusiose adresu (duomenys neskelbtini) ir dabartinėse, esančiose (duomenys neskelbtini)) perduodamas Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus už 2017, 2018, 2019 metus įmonės UAB „B“ finansų vadovo pareigas ėjusiam S. G., neužtikrindamas šių buhalterinės apskaitos dokumentų saugumo, neišsaugojo dalies UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų ir suvestinių registrų už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., dėl to nėra galimybės iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

68. Kaltinamasis R. G. teisme kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies, nurodydamas, kad 2017 m. bendrovės dokumentus perdavimo-priėmimo aktu perdavė UAB „B“ darbuotojui S. G., o vėliau dokumentai UAB „B“ neberasti. Dėl 2018 m. ir 2019 m. bendrovės buhalterinių dokumentų neišsaugojimo kaltę pripažino visiškai, sutikdamas, kad nurodytų metų buhalterinės apskaitos dokumentus S. G. perdavė nepasirašydamas jokios sutarties bei dokumentų perdavimo-priėmimo akto.

69. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą. 2021 m. birželio 15 d. nutartimi pripažino bendrovę (duomenys neskelbtini) likviduojama dėl bankroto. 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 21 d., pripažino UAB (duomenys neskelbtini) bankrotą tyčiniu ir nustatė, kad už tyčinį (duomenys neskelbtini) bankrotą atsakingas R. G..

70. Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m., 2018 m., 2019 m. pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos kaltinamasis perdavė segtuvuose suvesti UAB „B“ finansų vadovui S. G. — nerasti. Apie 10 segtuvų 2017 m. bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų perduoti rašytinio susitarimo pagrindu UAB „B“ 2019 m. rugsėjį darbuotojui S. G. (tai patvirtina kaltinamojo, liudytojų S. G., liudytojų P. G. ir R. G. parodymai). 3 segtuvai UAB (duomenys neskelbtini) 2018 ir 2019 m. buhalterinės apskaitos dokumentų R. G. perdavė žodinio susitarimo pagrindu S. G. perdavė 2021 m. balandžio mėnesį (tai patvirtina liudytojų S. G. ir D. M. (parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme), R. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu). Duomenų, kokiomis aplinkybėmis dingo minėti dokumentai - nenustatyta. Ištirti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad UAB „B“ R. G. pateikė ne visus, o dalį UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinių apskaitos dokumentų. Iš liudytojos D. M. parodymų matyti, kad su 2018 m. dokumentais buvo nedidelė dalis ir 2019 m. buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuos ji suvedė.

71. Taip pat byloje nustatyta, kad tarp 2021 m. gruodžio 22 d. kratos metu R. G. gyvenamojoje vietoje rastų ir paimtų su įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veikla susijusių dokumentų, susegtų į du segtuvus, sunumeruotų, bei užplombuotų specialia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos plomba Nr. QK021022 ir Nr. ST060075, viso 421 lapai — neužfiksuoti 2017 m. sausio 1 d. – 2020 m. kovo 31 d. laikotarpio UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos sąskaitų suvestiniai registrai, t. y. turto (ilgalaikio, trumpalaikio), piniginių lėšų apskaitos, nuosavo kapitalo, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2022 m. vasario 11 d. apžiūros protokolo duomenys (t. 3, b. l. 5-7).

72. Dėl 2017 m. buhalterinių dokumentų neišsaugojimo, kaltinamasis R. G. parodė, kad iš pradžių įmonės apskaitą vedė įmonė „F“. Nusprendė pakeisti apskaitą tvarkančią įmonę, nes jie pradėjo nepateikinėti ataskaitų, deklaracijų, jie pradėjo nevykdyti jo prašymų, kilo konfliktinė situacija, pradėjo jais nepasitikėti ir atsiėmė iš jų dokumentus bei kreipėsi pas dar vieną buhalterę, kuriai padavė dokumentus ir ji juos tvarkė. Paskutinį žmogų, kurį surado, kad iki galo suvestų ir sudėtų visus taškus, buvo S. G. – įmonė „B“. Pirmą kartą, 2019 m. perdavė S. G. 2017 m, buhalterinės apskaitos dokumentus, antrą kartą 2018 m. ir 2019 m. Buvo prasidėjusi įmonės bankroto byla, bankroto administratorius A. Z. paprašė pateikti dokumentus. Jis norėjo kuo skubiau sutvarkyti bendrovės buhalteriją ir viską perduoti administratoriui. Kreipėsi į buhalterinės apskaitos paslaugų įmonę UAB „B“ ir darbuotojui S. G. perdavė dokumentus. Jis nunešė dokumentus, padavė pinigus, atsiskaitė, buvo pasirašytas pinigų priėmimo kvitas, sutarė, kad perduos dokumentus ir surašys priėmimo-perdavimo aktą. Priėmimo-perdavimo aktas buvo, tačiau tik už 2017 metus, jis galimai yra nepasirašytas, tiesiog buvo toks lapas. Vėliau sutarė, kad sutvarkytų kitą dalį, nuvežė likusius 2018-2019 m. dokumentus, nes turėjo paduoti bankroto administratoriui. Buvo sutarta, kad sutvarkys ir pateiks buhalteriją iki galo. Buvo atsiskaityta, buvo likę gal 200 Eur, kuriuos žadėjo sumokėti, kai galutinai bus sutvarkyta buhalterija ir galės atsiimti dokumentus. S. G. jam siuntė suvestų dokumentų ataskaitas. Paskutinėmis dienomis bandė susisiekti su S., kuris buvo finansų vadovas, bet jis nebeatsiliepė. Rašė žinutes, važiavo ieškoti į ofisą, tačiau nebegalėjo su juo susisiekti. Jis rašė, kad atsilieptų, nes nori kuo greičiau atsiimti sutvarkytą buhalteriją, nes už tai buvo sumokėti pinigai. Tada surado įmonės direktorę, kuri buvo (duomenys neskelbtini), susisiekė, bendravo su ja, bet ji pasakė, kad informacijos dėl dokumentų neturi ir nieko nežino, pakankamai agresyviai pakalbėjo, pasakė, kad negali nieko padėti ir išspręsti. Jie padavė tik ataskaitą už 2018, 2019, 2020 m., kas rodo, kad jie buvo suvedę dokumentus, juos turėjo. Su S. taip ir nebepavyko susisiekti nei žinutėmis, nei telefonu, važiavo prie jo naujos darbovietės ofiso, bandė jį surasti, tačiau nepavyko. Įmonei bankrotas paskelbtas 2021 m. Bankroto administratorius paprašė dokumentų, kai pradėjo vykti procesas. Reikalavimą iš bankroto administratoriaus gavo, kai pradėjo vykti procesas, nes 2021 m. vasarį-kovą įvyko bankrotas, pasibaigus bankrotui dokumentų pateikti nebereikėjo. Kreipėsi, kai prasidėjo bankrotas, kai gavo pirmą paklausimą iš bankroto administratoriaus.

73. Taigi, kaltinamasis R. G. teigia, kad 2017 m. buhalterinius dokumentus, paimtus iš įmonės „F“, iš pradžių vienai buhalterei, o po to UAB „B“, nes „F“ pradėjo nepateikinėti ataskaitų, deklaracijų, jie pradėjo nevykdyti jo prašymų; kad visus 2017 m. buhalterinės apskaitos dokumentu perdavė S. G. pagal dokumentų priėmimo – perdavimo aktą; kad buvo sutarta, kad sutvarkys ir pateiks buhalteriją iki galo; 2018 m. ir 2019 m. buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė po pirmo nemokumo administratoriaus prašymo, kai buvo (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla; paskutinėmis dienomis bandė susisiekti su S, kuris buvo finansų vadovas, bet jis nebeatsiliepė, rašė žinutes dėl dokumentų grąžinimo, važiavo ieškoti į ofisą, tačiau nebegalėjo su juo susisiekti.

74. Tačiau kaltinamojo nurodytas aplinkybės, kad buvo sutarta su UAB „B“ m buhalterinės apskaitos dokumentai buvo S. G. perduoti pasirašant priėmimo-perdavimo aktą, kad buvo sutarta dėl buhalterijos sutvarkymo „iki galo“; kad jis dėjo reikiamas pastangas, kad dokumentus atsiimti, kad S. G. slapstėsi nuo jo, neatiduodamas įmonės buhalterinių dokumentų – teismas vertina kritiškai, kaip siekį palengvinti savo teisinę padėtį, nes šiuos argumentus paneigia byloje ištirti įrodymai.

75. Visų pirma, teismas nesivadovauja teisme pateikta 2019 m. rugsėjo 11 d. buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties Nr. 2019.09.11/1 kopija su priedo —2019 m. rugsėjo 11 d. Buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo-perdavimo akto Nr. 2019-09/11 kopija, nes nėra galimybės patikrinti ir nustatyti jų autentiškumo. Iš dokumentų kopijų matyti, kad sutartyje yra tik kliento UAB (duomenys neskelbtini) antspaudo ir spaudo „D. R. G.“ bei R. G. parašo kopijos, ant priedo yra spaudo „D. R. G.“ bei R. G. parašo kopijos. Vykdytojo UAB „B“ nei spaudo, nei įgalioto asmens parašo nėra, t. y. dokumentai nėra pasirašyti vykdytojo. R. G. teisme nurodė, kad galimai juos iš S. G. gavo elektroniniu paštu, tačiau teismui, nors ir buvo įpareigotas (2022 m. gegužės 19 d. teisiamojo posėdžio metu) nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti, kad ši sutartis su priedu gauta elektroniniu paštu iš S. G. (2022 m. rugpjūčio 1 d. teisimojo posėdžio metu R. G. nurodė, kad nerado elektroninio laiško, kuriuo galimai buvo persiųsta sutartis su priedu, t. 4, b. l. 12). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad šie dokumentai pateikti tik teismui, o vykusio ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. G. duodamas parodymus du kartus nurodė, kad nei dėl vienų metų buhalterinių dokumentų perdavimo S. G. nebuvo sudarytas priėmimo-perdavimo aktas. Tai parodė 2021 m. sausio 13 d., šios apklausos metu taip pat nurodė, kad pirmą kartą buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis bei, kad pasirašant sutartį iš karto S. G. sumokėjo 1 000 Eur grynais, o iš S. G. gavo pinigų priėmimo kvitą, kad buhalterinių paslaugų teikimo sutartis buvo pasirašyta dviem egzemplioriais, vienas liko S. G., o kitą pasiėmė (t. 3, m. sausio b. l. 60-61). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 31 d. kaltinamasis taip pat nurodė, kad dokumentų priėmimo perdavimo aktas abu kartus nebuvo surašytas, nes įmonę „B“ rekomendavo kažkas iš pažįstamų ir dėl šios priežasties jis pasitikėjo įmone (t. 3, b. l. 67-68). Taigi, ikiteisminio tyrimo metu R. G. nurodė pakankamai detalias, tačiau visiškai skirtingas aplinkybes, dėl sutarties pasirašymo, nei teisme, kas verčia abejoti kaltinamo asmens parodymų patikimumu. Be to, R. G. pateiktos sutarties su priedu kopijų nerasta ir kratos R. G. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu, kurioje rasta dalis buhalterinės apskaitos dokumentų kopijų (t. 3, b. l. 1-6). Teismui pateikta sutartis su priedu nerasti ir bendrovėje „B“ ir buhalterinės apskaitos programoje „B1“ (2021 m. gruodžio 22 d. Kratos UAB „B“ protokolas, t. 2, b. l. 192-194; t. 4, b. l. 51), nors, kaip nurodė liudytoja - bendrovės direktorė L. G., tokios sutartys buvo saugomos viename segtuve. Liudytoja L. G., parodžius S. G. pateiktas sutarties ir priedo kopijas, parodė, kad sutartis – tai jų sutarties šablonas, tai jų standartinė sutartis, jos darbuotojas tikrai galėjo tokią sutartį nusiųsti R. G., bet pasirašytos sutarties jie neturi, o „priėmimo-perdavimo akto“ niekad tokiu šriftu nerašo. Kaltinamojo R. G. atneštus segtuvus su (duomenys neskelbtini) 2017 m. buhalteriniais apskaitos dokumentais paėmęs S. G. taip pat negalėjo patvirtinti, kad būtent šią sutartį su priedu jis buvo siuntęs R. G., negalėjo nurodyti, ar sutartis siųsta elektroniniu paštu, ar pasirašyta su R. G. ofise, tačiau nurodė, kad jei sutartis būtų siųsta elektroniniu paštu, ji jo būtų pasirašyta. Nagrinėjamu atveju ant sutarties ir jos priedų S. G. parašų nėra. Ikiteisminio tyrimo metu S. G. nurodė, kad dėl 2017 m. pirminių buhalterinių dokumentų suvedimo buvo sudaryta sutartis dviem egzemplioriais; dokumentų priėmimo-perdavimo aktas sudaromas nebuvo (t. 3, b. l. 21-23), o tai atitinka kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Visos šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti 2019 m. rugsėjo 11 d. buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties Nr. 2019.09.11/1 ir jos priedo autentiškumu, šių abejonių pašalinti nėra galimybės (sutarties kopija su priedu ar originalai UAB „B“ nerasti, duomenys, susiję su (duomenys neskelbtini) iš kompiuterio ir programos ištrinti), R. G. teismui nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti, kad teismui pateiktas sutarties su priedu kopijas jam siuntė elektroniniu paštu S. G.. Esant šioms aplinkybėms, teismas sutarties kopija ir jos priedo kopija nepripažįsta įrodymais ir nesivadovauja ir konstatuoja, jog byloje nėra patikimų duomenų, galinčių patvirtinti, kad R. G., perduodamas segtuvus su (duomenys neskelbtini) buhalteriniais dokumentais, sudarė dokumentų perdavimo-priėmimo aktą. Kita vertus, teismui ir be šios sutarties ir jos priedo pakanka byloje surinktų duomenų teisingam sprendimui priimti.

76. Tuo tarpu aplinkybės, kad dėl 2018 m., o tai pat ir 2019 m. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų tvarkymo sutartis su UAB „B“ nebuvo sudaryta, taip pat nebuvo sudarytas ir 2018 m. ir 2019 m buhalterinių apskaitos dokumentų priėmimo-perdavimo aktas — nėra ginčijamos. Šias aplinkybes patvirtino pats kaltinamasis R. G. ir liudytojas S. G. teisme. Iš S. G. parodymų matyti, kad dėl 2018 m. buhalterinių apskaitos dokumentų suvedimo į jį R. G. kreipėsi 2021 m. balandžio mėnesį. Šiuos jo parodymus patvirtina ir liudytojos D. M. parodymai (vykdydama individualią veiklą papildomai UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2021 m. sausio mėnesio), kad prieš 2021 m. Velykas (2021 m. Velykos buvo balandžio 4 ir 5 d.) į ją kreipėsi S. G. ir parašė, kad reikia skubiai suvesti UAB (duomenys neskelbtini) pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, perdavė 3-4 geltonus segtuvus, kuriuose buvo netvarkingai sudėti 2018 m. buhalterinės apskaitos dokumentai ir šiek tiek buvo 2019 m. pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų; kad S. G. jai sakė, kad reikia darbą atlikti per 2 savaites; kad dokumentai S. G. grąžinti 2021 m. balandžio 13 d.; šią datą žino tiksliai, nes pasitikrino šią datą „Messenger“ programėlėje, kuria bendravo su S. G.. Teismo vidinį įsitikinimą, kad 2018 m. ir 2019 m. buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti 2021 m. balandžio pradžioje sustiprina ir aplinkybė, kad nuo 2021 m. kovo 25 d. R. G. nebebuvo bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovu, tad ir rašytinės sutarties dėl buhalterinių paslaugų teikimo jis sudaryti bendrovės vardu nebegalėjo.

77. Taigi, teismas laiko nustatyta, kad kaltinamasis R. G. segtuvus su UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. ir 2019 m. buhalterinės apskaitos dokumentais perdavė tik žodinio susitarimo pagrindu, nesutarus, kas dokumentus ir kiek laiko privalo saugoti. O segtuvus su 2017 m. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentais perdavė nenustatytos rašytinės sutarties pagrindu, be priėmimo – perdavimo akto, faktas, kad buvo sutarta, kas perduotus dokumentus ir kiek laiko privalo saugoti, nenustatytas.

78. Taip pat teismas laiko paneigta kaltinamojo R. G. aplinkybę, kad su UAB „B“ buvo sutarta visiškai sutvarkyti 2017 m. , 2018 m., 2019 m. buhalteriją. Nors kaltinamasis R. G. apklausiamas teisme nurodė, kad UAB „B“ perdavė bendrovės buhalterinius dokumentus, paimtus iš pirmiau buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės „F“, kurios teiktos paslaugos nebetenkino, tam kad UAB „B“ sutvarkytų buhalterinę apskaitą, t. y. kad buvo sutarta, kad sutvarkys ir pateiks buhalteriją „iki galo“, tačiau šią aplinkybę paneigia liudytojų parodymai. Aplinkybę, kad su UAB „B“ nebuvo tariamais dėl UAB (duomenys neskelbtini) visiško buhalterijos už 2017, 2018, 2019 m. sutvarkymo, kad buvo sutarta, kad bus tik suvesti R. G. segtuvuose pateikti pirminiai apskaitos dokumentai, patvirtina teisme apklausti liudytojai: S. G. (kad 2017 m. pateiktus buhalterinis dokumentus suvedinėjo jis, P. G. ir R. G.. 2018 m. ir 2019 m. pateiktus dokumentus perdavė suvesti D. M.. Jie tvarkė tik pirminius apskaitos dokumentus, taip pat buvo pateikti bankų išrašai. Dėl deklaracijų teikimo ir kt. - nesitarta); P. G. (kad UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus buhalterinius dokumentus suvedė ji, R. G. ir S. G.. Ji suvedinėjo tik pirminius dokumentus — pirkimus-pardavimus); R. G. (kad UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus buhalterinius dokumentus suvedė ji, P. G. ir S. G.. Ji dirbo su 2017 m. UAB (duomenys neskelbtini) pirminiais dokumentais, tai buvo papildomas darbas); D. M. (kad 2021 m. jai perduoti tik suvesti trys – keturi segtuvai su 2018 m. ir šiek 2019 m. pirminių UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų (gaminio pirkimas-pardavimas, komandiruočių sąnaudos, banko išrašų nematė)); L. G. parodymai, kad R. G. prašė suvesti kuo greičiau buhalterinės apskaitos dokumentus, nurodydamas, kad jį tikrina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Tai buvo vienkartinė paslauga, ne kaip klientui, kuriam tvarkoma buhalterija). Šiuos liudytojų parodymus, kad nebuvo tartasi dėl visiško buhalterijos sutvarkymo, pagrindžia ir aplinkybė, kad R. G. buhalterija nebuvo tvarkinga, trūko dokumentų, todėl be papildomų veiksmų, buhalterijos atstatymui. Tai matyti iš liudytojos D. M. parodymai ir iš MB „R“ direktorės L. N. 2021 m. kovo 24 d. elektroninio laiško, kuriame nurodyta, jog 2020 m. pradžioje R. G. prašė jos padėti ir sutvarkyti 2019 m. apskaitos dokumentus, ji pradėjo derinti skolas, rinkti trūkstamas sąskaitas pagal VMI ISAF duomenis, tačiau R. G. atsiėmė dokumentus, nutraukė jų susitarimą. Visi dokumentai, tiek kuriuos pateikė R. G., tiek tie, kuriuos jai pavyko gauti iš klientų prašant suderinimo aktų ir sąskaitų, atiduoti R. G.. (t. 1, b. l. 9-10, 34-35) bei 2022 m. vasario 4 d. pranešimo dėl informacijos pateikimo su priedais, iš kurių matyti, kad 2019 m. liepos 1 d. tarp MB „R“ ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 0012. Pradėjus vykdyti sutartį, išanalizavus pateiktus dokumentus, paaiškėjo, kad nėra balanso už 2018 m., taip pat trūksta informacijos ir dokumentų, reikalingų tinkamam sutarties įvykdymui. UAB (duomenys neskelbtini) buvo paprašyta (pareikalauta) pateikti papildomus dokumentus, tačiau į tai nebuvo sureaguota, todėl sutartis vienašališkai nutraukta (t. 1, b. l. 9-10, 34-35). Taigi, priešingai nei nurodė kaltinamasis, su UAB „B“ buvo tartasi tik dėl konkrečių vienkartinių paslaugų, sutarta suvesti tik dokumentus iš jo perduotų segtuvų, duomenis iš bankų išrašų, o ne sutarta dėl buhalterinių paslaugų visumos teikimo, buhalterinių duomenų atstatymo, visiško buhalterijos už 2017 m., 2018 m., 2019 m. sutvarkymo ir pan.

79. Vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą, svarbios ir kaltinamojo nurodytos aplinkybės, dėl apskaitos dokumentų, už 2018, 2019 metus, perdavimo momento S. G.. Teismas pažymi, kad kaltinamojo R. G. parodymai dėl perdavimo momento yra prieštaringi, apklausiamas teisme nurodė, jog šiuos dokumentus S. G. perdavė 2020 m., vėliau nurodė, kad kreipėsi į S. G. po nemokumo administratorius reikalavimo perduoti dokumentus (pirmas nemokumo administratorius reikalavimas siųstas 2021 m. vasario 26 d. (t. 1, b. l. 4, 5-6)). Iš liudytojo S. G. parodymų matyti, kad kaltinamasis R. G. tik du kartus nešė jam dokumentus, pirmą kartą 2019 m., sudaryta sutartis suvesti 2017 m. buhalterinės apskaitos dokumentus, o antrą kartą jis R. G. pamatė tik 2021 m. balandžio mėnesį, kai šis atėjo su prašymu suvesti 2018 metų buhalterinės apskaitos dokumentus. Liudytojo S. G. parodymus, kad tik 2021 m. balandžio mėnesį buvo atnešti 2018 ir 2019 metų dokumentai, patvirtino ir liudytoja D. M., kuri parodė, kad S. G. su prašymu skubos tvarka per dvi savaites suvesti UAB (duomenys neskelbtini) segtuvuose buvusius 2018 m. ir šiek tiek 2019 m. buhalterinės apskaitos dokumentus, atnešė jai 2021 m. balandžio pradžioje, prieš Velykas, ji juos sutvarkė bei dokumentus S. G. grąžino balandžio 13 d. Šios liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, byloje nėra duomenų, kad ji būtų suinteresuota bylos baigtimi, ji R. G. net nėra mačiusi. Be to, iš UAB (duomenys neskelbtini) vadovo R. G. 2020 m. gruodžio 30 d. prašymo „Dėl termino pratęsimo“ Vilniaus apygardos teismui, kuriame pradėta bendrovės bankroto byla, matyti, jog R. G., prašydamas pratęsti terminą pateikti bendrovės veiklos dokumentus iki 2021 m sausio 4 d., nurodė, kad buhalterija yra tvarkoma ne UAB „B“, o išorinio buhalterio MB „R“, kuri šiuo metu dėl karantino nedirba, todėl prašomus pateikti dokumentus jam sudėtinga gauti. Prašė pratęsti terminą dokumentams pateikti iki 2021 m. kovo 1 d. Taip pat iš šio prašymo matyti, kad apie pareiškimą iškelti bankroto bylą R. G. sužinojo tik 2021 m. gruodžio 28 d. (t. 1, b. l.40-41). Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas vadovaujasi liudytojų S. G. ir D. M. parodymais dėl 2018 m. ir mažos dalies 2019 m. buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo momento ir laiko nustatyta, kad antrą kartą S. G. segtuvus su 2018 m. ir nedideliu kiekiu 2019 m. buhalteriniais apskaitos dokumentų perdavė 2021 m. balandžio mėnesio pradžioje, iki Velykų (2021 m. Velykos buvo balandžio 4 ir 5 d.).

80. Vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą, svarbios ir aplinkybės, susijusios su bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimu ir bankroto byloje teismo įpareigojimo bei nemokumo administratoriaus A. Z. įpareigojimų pateikti visus buhalterinės apskaitos dokumentus vykdymu, taip pat Kauno apskrities VMI, nuo 2021 m. sausio 27 d. iki 2021 m. balandžio 14 d. atlikusios bendrovės operatyvų patikrinimą įpareigojimų pateikti bendrovės visus buhalterinės apskaitos dokumentus vykdymu. Iš nemokumo administratoriaus 2021 m. gegužės 5 d. prašymo Nr. 2021-05-05/R-19 „Dėl baudos skyrimo BUAB (duomenys neskelbtini) vadovui už dokumentacijos ir turto neperdavimo“; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1468-643/2021, kuria BUAB (duomenys neskelbtini) vadovui R. G. skirta bauda už nevykdymą pareigos pateikti nemokumo administratoriui bendrovės veiklos dokumentus (50 Eur už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną); BUAB (duomenys neskelbtini): nemokumo administratoriaus A. Z. 2021 m. vasario 26 d. rašto Nr. 2021/R-09 bei 2021 m. kovo 19 d. rašto Nr. 2020/R-10, kuriais R. G. įpareigotas iki 2021 m. balandžio 5 d. perduoti bankroto administratoriui be kita apskaitos dokumentus ir visus kitus esamus ir turimus bendrovės dokumentus už visą įmonės laikotarpį, pastarųjų trejų metų ir 2021 m. kovo 19 d. metinės finansinės atskaitomybės rinkinius (balansus ir PNA), kreditorių ir debitorių sąrašus ir kt.; UAB (duomenys neskelbtini) vadovo R. G. 2020 m. gruodžio 30 d. prašymo teismui „Dėl termino pratęsimo“, kuriame R. G. prašė pratęsti terminą pateikti dokumentus iki 2021 m sausio 4 d., nurodydamas, kad buhalterija yra tvarkoma išorinio buhalterio MB „R“, kuri šiuo metu dėl karantino nedirba, todėl prašomus pateikti dokumentus jam sudėtinga gauti. Prašė pratęsti terminą dokumentams pateikti iki 2021 m. kovo 1 d. (t. 1, b. l.40-41); MB „R“ direktorės L. N. 2021 m. kovo 24 d. elektroninio laiško, siųsto bankroto administratoriui A. Z.; MB „R“ 2022 m. vasario 4 d. pranešimo dėl informacijos pateikimo su priedais — matyti, kad jau 2020 m. gruodžio 28 d. R. G. sužinojo apie bylą dėl bankroto (duomenys neskelbtini) ir pareigą pateikti bendrovės veiklos dokumentus, vėliau 2021 m. vasario 26 d. ir pakartotinai 2021 m. kovo 19 d. nemokumo administratorius dar kartą R. G. pranešė apie pareigą pateikti bendrovės dokumentus. Kaltinamasis R. G., teismo prašydamas pratęsti dokumentų padavimo terminą, klaidingai nurodė, kad dokumentai yra (duomenys neskelbtini) buhalteriją tvarkančioje įmonėje „R“, nors su šia bendrove sutartis buvo nutraukta 2019 m. liepos 1 d. ir jam visi pateikti dokumentai grąžinti (dėl dalies dokumentų grąžinimo pasirašytas 2019 m. rugsėjo 11 d. Dokumentų priėmimo – perdavimo aktas, taip pat aplinkybę, kad dokumentai iš MB „R“ grąžinti jam, patvirtino telefoninio pokalbio su MB „R“ direktore metu, nurodydamas, kad nesupranta, kodėl FNTT kreipiasi dėl dokumentų į ją). Su Kauno apskrities VMI, kuri nuo 2021 m. sausio 27 d. iki 2021 m. balandžio 14 d. iš vis nebendradarbiavo, reikalavimo pateikti dokumentus nevykdė (t. 1, b. l. 57-62). Vietoj to, kad buhalterinės apskaitos dokumentus perduotų nemokumo administratoriui, ar operatyvinį patikrinimą tuo metu atlikusiai Kauno apskrities VMI, kaltinamasis R. G., jau nebūdamas bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovu, žodinio susitarimo pagrindu 2018 m. ir 2019 m. buhalterinės apskaitos dokumentus nunešė UAB „B“ dirbusiam S. G. bei juos nunešęs, 2017 m. buhalterinės apskaitos dokumentų neatsiėmė, jų neperdavė nemokumo administratoriui, nors duomenys iš jų jau buvo suvesti 2019 m.

81. Nors prašomų dokumentų nepateikimas bankroto byloje savaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, tačiau nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti kaltinamojo R. G. parodymų nuoširdumu ir teisingumu. Priešingai, pirmiau nustatytos aplinkybės rodo, jog kaltinamasis R. G., siekia duoti sau palankius parodymus ir perkelti pareigos išsaugoti dokumentus naštą bendrovėms, su kuriomis tarėsi dėl buhalterinių apskaitos dokumentų tvarkymo, neva siekdamas kuo greičiau sutvarkytą buhalterinę apskaitą perduoti nemokumo administratoriui.

82. Nors kaltinamasis bando įrodyti, kad jis dėjo visas pastangas perduotus buhalterinės apskaitos dokumentus atsiimti iš UAB „B“ (išsaugoti), tačiau teismas, tokią versiją laiko gynybine ir ją atmeta.

83. Kaltinamasis R. G. teisme teigė, kad jis visaip ieškojo S. G., kad atsiimti jam duotus dokumentus, tačiau jis jam neatsiliepė, sužinojo, kad S. G. pakeitė darbą, buvo prie jo naujo ofiso, tačiau rasti S. G. jam taip pat nepavyko. Teismas šią kaltinamojo versiją laiko gynybine, nes byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad R. G. dokumentų likimu nesidomėjo mažiausiai iki S. G. išėjimo iš darbo, t. y. iki 2021 m. birželio mėnesio, be to, iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad realiai jokių dokumentų susigrąžinimo veiksmų jis neatliko.

84. Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir S. G. dėl 2017 m. kaltinamojo pateiktų buhalterinių apskaitos dokumentų suvedimo buvo susitarta 2019 m. rugsėjį. Kaltinamasis teisme nurodė, kad jo siekis buvo kuo skubiau sutvarkyti buhalterinę apskaitą. Tai, kad R. G. pateiktų dokumentų suvedimas reikalavo skubos matyti ir iš liudytojų R. G. ir P. G. parodymų. R. G. parodė, kad su ja susisiekė direktorė ir nurodė, kad reikia greitai padaryti darbą, todėl dirbo trise (pirmiau nustatyta, kad dirbo R. G., S. G., P. G.), galima sakyti, kad tai buvo papildomas darbas. P. G. teisme taip pat parodė, kad tai buvo papildomas darbas. Iš liudytojų S. G. ir R. G. parodymų matyti, kad dokumentus suvedė per du mėnesius. Nepaneigti ir liudytojo S. G. parodymai, kad iki 2021 m. balandžio, kai R. G. kreipėsi ir dėl 2018 m. buhalterinių apskaitos dokumentų suvedimo, R. G. nebuvo atvykęs atsiimti 2017 m. dokumentų, į skambučius ir elektroniniu paštu neatsakinėjo, į raginimą pasiimti dokumentus, kai UAB „B“ 2020 m. spalio 1 d. persikėlė į kitą ofisą, nereagavo, į jo laišką neatsiliepė, dėl to UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai keliavo į naują ofisą. Liudytojo S. G. parodymus, kad klientams, kurių popieriniai buhalteriniai dokumentai buvo bendrovės ofise, Vilniuje, Pakalnės g. 7-18, 2020 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais rašė laiškus, dėl dokumentų atsiėmimo, patvirtino ir liudytoja R. G., kuri parodė, kad prieš kraustantis į kitą ofisą jie skambino visiems klientams, kurie buvo palikę pas juos popierinius dokumentus, kad jie juos atsiimtų, kad pamena, jog UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai iškeliavo į naują ofisą, kuriame nebuvo atskiros patalpos dokumentams saugoti, buvo tik dvi lentynos. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. G. iki 2021 m. balandžio mėnesio būtų kreipęsis į S. G. dėl 2017 m. buhalterinės apskaitos dokumentų atsiėmimo. Liudytojas S. G. nurodė, kad R. G. ne tik neatsiėmė dokumentų, bet ir dar buvo likęs skoloje už darbą, nuo 2019 m. iki 2021 m. su R. G. kontakto nebuvo ir tik 2021 m. balandį, kai R. G. paskambino su prašymu suvesti 2018 m. dokumentus, sutarė, kad visus dokumentus atsiims vienu metu. Už šį darbą buvo sumokėtas likutis pagal 2019 m. sąskaitą ir kažkokia dalis už 2018 m. 2021 m. birželio 30 d. jis išėjo iš darbo. Iš liudytojos E. P. parodymų taip pat matyti, kad jos darbo UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu (atėjo dirbti vietoj S. G., dar jam dirbant bendrovėje, 2021 m. birželio 16 d., dirbo iki rugpjūčio 26 d.) dėl UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų niekada niekas nesiteiravo tuo laikotarpiu, kai ji dirbo; kad kai direktorė buvo vasarą dviem savaitėms grįžusi į Lietuvą, pas ją buvo atėję keli įmonių vadovai, bet ne R. G.. Liudytoja R. G. taip pat nurodė, kad jai neteko R. G. matyti naujose bendrovės patalpose. Iš UAB „B“ vadovės L. G. parodymų matyti, kad į ją kaltinamasis dėl dokumentų grąžinimo kreipėsi tik 2021 m. vasaros pabaigoje. Kaltinamasis R. G. neneigė, kad po 2018 m., 2019 m. dokumentų perdavimo S. G. iki kreipimosi į UAB „B“ direktorę nebuvo užėjęs į bendrovės patalpas, nebendravo nei su vienu darbuotoju, neprašė paieškoti jo dokumentų, tiesiog kelis kartus laukė S. G. prie bendrovės patalpų, vieną kartą skambino S. G. dėl susitikimo, nes jam atsiųstose pirkimo – pardavimo ataskaitose kažkas buvo neaišku, tačiau tuo metu S. G. sirgo, vėliau, kaltinamojo R. G. teigimu, su S. G. jam nebepavyko susisiekti ir nepavyko jo rasti. Liudytojas S. G. patvirtino, kad jo ligos metu R. G. skambino, nes dėl kažko norėjo susitikti ir pakalbėti, o vėliau iš jo skambučių nebesulaukė. Taigi, iš to, kas aptarta matyti, kad kaltinamasis nei 2017 m. buhalterinės apskaitos dokumentų, nei 2018 m. ir 2019 m. buhalterinės apskaitos dokumentų iki 2021 m. vasaros pabaigos neieškojo ir nebandė atsiimti.

85. Dar daugiau, visiškai logiškai nepaaiškinamas kaltinamojo elgesys, kai jis žinodamas apie teismo ir nemokumo administratoriaus reikalavimus pateikti bendrovės veiklos dokumentus iš pradžių iki 2021 m. sausio 4 d., po to iki 2021 m. balandžio 5 d., jau nuo 2021 m. kovo 25 d. nebūdamas bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovu, visus, pasak kaltinamojo, bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus už 2018 m., 2019 m. nunešė UAB „B“ dirbusiam S. G. ir be jokios sutarties ir priėmimo – perdavimo akto, nes bendrovės vardu jų sudaryti jau negalėjo, juos S. G. atidavė bei nepasiėmė 2017 m. bendrovės dokumentų, nors 2022 m. sausio 13 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad atnešęs S. G. 2018 m., 2019 m. dokumentus, matė naujame biure bendrovės 2017 m. dokumentus. Taip pat iš kaltinamojo parodymų matyti, kad suvedus dokumentus iš segtuvų jam S. G. atsiuntė ataskaitą. Pirmiau nustatyta, kad duomenys iš 2018 ir 2019 m. buhalterinės apskaitos dokumentų jau buvo suvesti 2021 m. balandžio 13 d., kai S. G. dar dirbo UAB „B“, tačiau, kaip minėta pirmiau, duomenų, kad R. G. būtų mėginęs ar norėjęs atsiimti 2017 m., 2018 m., 2019 m. buhalterinės apskaitos dokumentus, byloje nėra. Iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad net svarstant klausimą BUAB (duomenys neskelbtini) vadovui R. G. skirti baudą už nevykdymą pareigos pateikti nemokumo administratoriui bendrovės veiklos dokumentus, kaltinamasis teismui aplinkybių apie tai, kad dokumentai buvo perduoti UAB „B“ ir prarasti – nenurodė.

86. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, matyti, kaltinamasis į UAB „B“ direktorę dėl dokumentų jis kreipėsi tik 2021 m. rugpjūčio pabaigoje (liudytoja E. P. nurodė, kad iš darbo UAB „B“ išėjo 2021 m. rugpjūčio 26 d., iki tol (duomenys neskelbtini) dokumentų niekas neieškojo, liudytoja K. D. nurodė, kad direktorės prašymu minėtų dokumentų ieškojo rugpjūčio mėnesį, tada ir atspausdino Didžiąją knygą, iš S. G. parodymų matyti, kad iki jo išėjimo iš darbo 2021 m. birželio 30 d. R. G. nesikreipė dėl dokumentų grąžinimo, nors ataskaitos, suvedus jo pateiktus dokumentus, jam buvo išsiųstos), t. y. jau po to, kai (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartimi pripažinta likviduojama dėl bankroto, t. y. kai nebebuvo prasmės bankroto administratoriui pateikti minėtus dokumentus (teisme kaltinamasis R. G. parodė, kad pasibaigus bankrotui dokumentų pateikti nebereikėjo). Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų realiai ieškojęs dokumentų, net po to, kai jam Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), skirta bauda (50 Eur už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną) už nevykdymą pareigos pateikti nemokumo administratoriui bendrovės veiklos dokumentus. Dokumentai pradėti ieškoti po to, kai 2021 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apskrities VMI pateikė FNTT prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BUAB (duomenys neskelbtini) galimai nusikalstamos veikos.

87. Visa tai, kas aptarta, sudaro pagrindą išvadai, kad R. G. iš esmės nesidomėjo perduotų UAB (duomenys neskelbtini) pirminių 2017 m., 2018 m. 2019 m. buhalterinių apskaitos dokumentų likimu ir nesirūpino jų išsaugojimu, nors paties teigimu, neva sutvarkęs UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją“ dokumentus norėjo atiduoti bankroto administratoriui.

88. įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad R. G. 2017 m., 2018 m., 2019 m. buhalterinės apskaitos dokumentus kam nors, taip pat ir UAB „B“ perdavė laikydamasis teisės aktų jam keliamų reikalavimų išsaugoti bendrovės veiklos dokumentus, priešingai, R. G. su bendrovės veiklos dokumentais elgėsi itin neatsakingai ir aplaidžiai, nes perdavęs juos tvarkyti UAB „B“ dirbusiam S. G., nesusitarė raštu dėl jų saugojimo, saugojimo laikotarpio ir pan., nesudarė perdavimo –priėmimo aktų, ilgą laiką jais nesidomėjo (2017 m. buhalterinės apskaitos dokumentai segtuvuose pateikti UAB „B“ 2019 m. rugsėjo mėnesį, jie neatsiimti ir palikti toliau laikyti minėtoje bendrovėje 2021 m. balandžio mėnesį atnešus 2018 m. ir 2019 m. dokumentus ir jais nesidomėta net iki 2021 m. rugsėjo, kai buvo pradėtas jam ikiteisminis tyrimas. Dokumentas nesidomėta, net šių dokumentų reikalaujant teismui, nagrinėjusiam (duomenys neskelbtini) bankroto bylą, Kauno apskrities VMI ir nemokumo administratoriui. O 2018 m. ir 2019 m. dokumentai segtuvuose 2021 m. balandžio pradžioje perduoti S. G. jam jau nebūnant vadovu, be sutarties minėtai bendrovei, ignoruojant pirmiau minėtų subjektų reikalavimus patekti bendrovės veiklos dokumentus, kai pateikimo terminai jau buvo pasibaigę). Taigi, akivaizdu, kad kaltinamasis R. G. nesiėmė jokių priemonių ne tik kaltinime nurodytiems 2018 m., 2019 m. buhalterinės apskaitos dokumentams, bet ir 2017 m. buhalterinės apskaitos dokumentams išsaugoti.

89. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamasis R. G., kaip bendrovės vadovas nesilaikė jam įstatymo keliamų pareigų, tinkamai saugoti bendrovės buhalterinius dokumentus, pažymint, jog jam kaip vadovui buvo žinoma pareiga saugoti bendrovės buhalterinius dokumentus, tačiau jis, nevykdydamas šios pareigos, pasitikėjimo pagrindu (pasak kaltinamojo) perdavė S. G., 2017 m. buhalterinės apskaitos dokumentus, nesudaręs jokio susitarimo dėl jų saugojimo, dokumentų likimu apie 2 metus iš vis nesidomėjo, neatsiėmė, net kai 2020 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį UAB „B“ kraustėsi į naujas patalpas ir prašė klientų pasiimti popierinius dokumentus, nei jų reikalaujant nemokumo administratoriui bei bendrovės bankroto bylą nagrinėjusiam teismui, 2018 m. ir 2019 m. buhalterinės apskaitos dokumentus, jau nebūdamas bendrovės vadovu, perdavė iš vis be sutarties ir byloje nėra duomenų, kad juos būtų norėjęs atsiimti iki buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nors dokumentų suvedimo ataskaitas buvo gavęs. Kartu pažymėtina, jog, net ir tuo atveju, jeigu išties minėti buhalteriniai dokumentai buvo neatsiimti ir buvo likę UAB „B“ patalpose, toks R. G., kaip bendrovės vadovo elgesys paliekant buhalterinius dokumentus bendrovėje, kuri jam teikė tik vienkartinio pobūdžio paslaugas, net ir žinant, kad paslaugos jau yra suteiktos, tokio dokumentų perdavimo neįforminant priėmimo-perdavimo aktu, raštu nesutarus, kas ir kiek laiko yra atsakingas už dokumentų saugojimą, leidžia konstatuoti, jog jis neužtikrino buhalterinės apskaitos dokumentų saugumo, nesilaikė BAĮ 21 straipsnio 1 ir 2 dalių, 19 straipsnio 1-2 dalių reikalavimų, 2004 m. kovo 30 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvo įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 -2 dalies reikalavimų; Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų, nustatančių, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punkto, 10.19 punkto reikalavimų, saugoti ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus mažiausiai 10 metų, neišsaugojo dalies 2017 m., 2018 m., 2019 m. buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos (suvestinių) registrų už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

90. Išvada dėl to, ar kilo baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių, paprastai grindžiama specialisto išvadomis, revizijos ar patikrinimo aktais, o prireikus gali būti skiriama ekspertizė. Nagrinėjamu atveju kratos metu kaltinamojo gyvenamojoje vietoje rastų apskaitos dokumentų įvertinimui pasitelkta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė A. M.. Specialistės A. M., atlikusi R. G. gyvenamojoje vietoje rastų UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų, apžiūrą, nurodė, kad nesant UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registrų, nėra galimybės įsitikinti, kad visos ūkinės operacijos pagrįstos ir, kad pateikti visi apskaitos dokumentai, todėl nėra galimybės nustatyti kiek ir kokių mokesčių Bendrovė turėjo apskaičiuoti ir sumokėti bei nėra galimybės nustatyti, ar teisingi duomenys įrašyti valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose už 2017-2019 metus bei pateiktose metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2017-2018 metus, taip pat nėra galimybės nustatyti Bendrovės gautų 2017-2020 m. sausio-kovo mėn. laikotarpiu gautų pajamų ir patirtų sąnaudų. Jeigu dokumentai buvo neišsaugoti, UAB (duomenys neskelbtini) nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 straipsnio nuostatomis: 1) „ Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2) „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“. Dėl nustatytų BAĮ 16 ir 19 straipsnių nesilaikymo atvejų iš dalies nėra galimybės nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 m.-2020 m. sausio-kovo mėnesius. A. M. apklausiama teisme savo išvadas patvirtino. Nurodė, kad buvo pateikti nesusisteminti dokumentai. Buvo pateikta: 2017 m. balandžio- gruodžio mėnesių sąskaitos-faktūros ir 2018 m. sausio-kovo mėnesių sąskaitos-faktūros. Apžiūrai nebuvo pateikti 2017 m. sausio-kovo mėnesių minėti dokumentai, nebuvo pateikti buhalterinės apskaitos registrai, pelno mokesčio deklaracija buvo pateikta už 2017-2018 metus. 2018 m. deklaracija buvo tuščia. Nebuvo pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai t. y. nebuvo pelno (nuostolių) ataskaitų, balanso. Nebuvo pateikta Registrų centrui. Buvo pateikta tik dalis sąskaitų-faktūrų. Dėl teisingų ir neteisingų mokesčių ji iš „i.SAF“ sistemos išsiėmė deklaruotas įmonės PVM sąskaitas-faktūras. Ten rasta neatitikimų. Pvz., UAB (duomenys neskelbtini) deklaruoja savo pirkimų PVM sąskaitas-faktūras, tačiau tikrinant pardavimus iš tų įmonių, iš kurių ši įmonė pirko, duomenys neatitinka. Nesant apskaitos registrų, nesant dokumentų, nėra galimybės sutikrinti, kiek iš tikrųjų turėjo būti deklaruota, apskaičiuota mokesčių. Didžiųjų knygų nebuvo. Teismui parodžius Didžiosios knygos už 2018 m. - 2020 m. santrauką, kurią pateikė teismui kaltinamasis, nurodė, kad ši Didžioji knyga nėra detali, iš jos galėtų paimti tik metinį skaičių, sudėti viską, kas yra deklaruota ir tada tikrinti pagal šitą registrą. Tada gausis bendras skaičius. Jeigu ji neturi registrų ir konkrečių dokumentų, ir nesutampa suma, tai ji negali pasakyti, kodėl nesutampa ir kiek iš tikrųjų turi būti, nagrinėjamu atveju turėtų būti pateikti dokumentai ir apskaitos registrai. Registrai yra atskirai nuo Didžiosios knygos. Jie yra privalomi, įmonės juos veda. Nurodė, kad apžiūrint dokumentus ji tikrino „i.SAF“ sistemoje. „i.SAF“ sistemoje yra tokie registrai: pirkimai, pardavimai. Taip pat iš „i.SAF“ sistemos gali atlikti kryžminį patikrinimą – iš ko buvo pirkta, kam pardavė. Rado suvestas deklaruotos sąskaitos faktūros įmonės, kuri parduoda įmonei UAB (duomenys neskelbtini), ir yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini) deklaruotas sąskaitas-faktūras, iš jų pamatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) nedeklaravo toje sistemoje visų duomenų, kuriuos deklaravo įmonė, kuri pardavė. Kad patikrinti, kur tuščios vietos, reikalingos sąskaitos-faktūros, ir ar jie jas įtraukė į šį bendrą metinį skaičių (į Didžiąją knygą). Dėl pateiktos Didžiosios knygos santraukos jos specialisto išvada nesikeičia, ji nieko negali pasakyti. Nebuvo registrų tada, nėra ir dabar. Nebuvo dokumentų tada, jų nėra ir dabar. Turint visus dokumentus, visas sąskaitas-faktūras, jeigu jos atitiktų tai, kas yra deklaruota, jos išvada būtų kitokia, bet jų nėra. Taigi, iš specialistės išvadų, pateiktų atlikus R. G. gyvenamojoje vietoje rastų dokumentų apžiūrą, ir specialistės paaiškinimų teisme matyti, kad, nesant registrų ir visų buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra galimybės įsitikinti, ar tikrai visi pirminiai apskaitos dokumentai buvo apskaityti, ar jie buvo įtraukti į apskaitą, tai yra apskaitos registrus, kurių pagrindu sudaromos finansinės ataskaitos. Jeigu būtų registrai, o nebūtų pirminių dokumentų, tada galima lyginti su „i.SAF“ duomenimis mokesčių sistemoje. Jeigu viskas atitiktų, tada būtų galima teigti, kad registruose užfiksuoti duomenys pagal dokumentus ir galimai jie buvo prarasti.

91. Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. balandžio 14 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (7.45 Mr) FR1042-871 matyti, kad mokesčių mokėtojas patikrinimo metu nebendradarbiavo ir neteikė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų bei deklaracijų, todėl patikrinimas buvo atliktas pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informacinės duomenų bazės šaltinius bei kitų mokesčių mokėtojų teikiamą informaciją.

92. Taigi, įrodymų visuma patvirtina, kad R. G. nesiėmė pakankamų priemonių, užtikrinančių UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų ir suvestinių registrų už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. išsaugojimu. Dėl tokio R. G. neveikimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai.

93. BK 223 straipsnyje numatyta veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo laikoma padaryta tuo atveju, kai asmuo nenumatė, kad dėl įstatymų nesilaikymo nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ir struktūros, nors pagal savo pareigas, darbo specifiką ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad kaltinamasis R. G. nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

94. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas pripažįsta R. G. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi veikos padarymo metu).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

95. Laiduotoja D. G. teismui pateikė 2022 m. gegužės 16 d. prašymą, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis atleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskirti ją laiduotoja bei R. G. ikiteisminio tyrimo metu pateiktas 2022 m. balandžio 11 d. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

96. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-895/2018).??? ???

97. Nagrinėjamoje byloje laidavimo instituto nėra galimybės taikyti, kadangi kaltinamasis R. G. kaltę pripažino tik iš dalies.

98. Be to, nagrinėjamu atveju, laidavimo institutas negali būti taikomas, kadangi laiduotoja D. G. neatitinka laiduotojui įstatyme ir teismų praktikoje keliamų reikalavimų. Teismas neabejojo, jog D. G. ir R. G. sieja artimi ir šilti santykiai, jog R. G., kaip sūnus ją gerbia, jog ji jį gerai pažįsta kaip mama. Taip pat teismas neabejoja, jog D. G. darbe charakterizuojama teigiamai. D. G. praeityje neteista (t. 3, b. l. 156), tačiau 2022 m. gegužės 19 d. duomenimis, per paskutinius 5 metus, D. G. už administracinių nusižengimų padarymą bausta 14 kartų, iš kurių visus kartus už KET nusižengimus (t. 3, b. l. 182-190). Iš D. G. teisme duotų paaiškinimų matyti, jog nors su sūnumi gyvena atskirai, tačiau dažnai bendrauja, teisme patikino, kad sudarys visas sąlygas R. G. daryti teigiamą įtaką, jog jis daugiau nebenusikalstų. Visgi iš pirmiau išdėstyto spręstina, jog nepaisant to, kad tarp D. G. ir R. G. yra šilti, pagarbūs santykiai, tačiau D. G. ypatingai neturėjo įtakos R. G. elgesiui, kadangi pastarasis daug kartų padarė administracinius nusižengimus (administracine tvarka baustas 23 kartus), o tai rodo, kad nepaisant gerų santykių tarp motinos ir sūnaus, pastaroji ypatingai neįtakoja R. G. elgesio, įvertinus ir jo nebendradarbiavimą Kauno apskrities VMI atliekant operatyvinį patikrinimą, bei nebendradarbiavimą bankroto byloje. Be to, iš D. G. teisme apklausiama kaip galima laiduotoja, nenurodė, kokiu būdu jam galėtų daryti teigiamą įtaką, jog jis daugiau nebenusikalstų. Teismo vertinimu, D. G. prašymas paskirti ją laiduotoja labiau nulemtas noro padėti sūnui, tačiau realios įtakos sūnaus elgesiui padaryti negali.

99. Apibendrinant konstatuotina, kad nenustačius BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 dalyje numatytų visų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas, todėl kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos neanalizuotinos.

Dėl bausmės

100. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

101. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

102. BK 223 straipsnio 1 dalies (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija, 2011 m. birželio 21 d. įstatymas Nr. XI-1472) sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – Viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

103. Nenustatyta R. G. baudžiamąją atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

104. R. G. padarė vieną, baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Nėra jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Jis yra jauno amžiaus, dirbantis, išsituokęs, turintis nepilnametį vaiką. Byloje nėra surinkta duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Praeityje neteistas (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendis neįsiteisėjęs), tačiau 2022 m. gegužės 16 d. duomenimis per 5 metus 23 kartus trauktas administracinėn atsakomybėn, iš kurių daugiausia už KET pažeidimus bei kaip įmonių vadovo netinkamą pareigų vykdymą (prašomų dokumentų, deklaracijų nepateikimą ir kt.), apie dalį baudų apmokėjimą duomenų nėra (t. 3, b. l. 166-179). Valstybės įmonės Registro centro 2021 m. spalio 15 d. duomenimis apie antstolių vykdomąsias bylas, R. G. kaip skolininkui vykdomos 7 vykdomosios bylos (t. 1, b. l. 111-128).

105. Įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. G. už padarytą nusikaltimą, paskyrus BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – baudą. Atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, baudos dydis nustatomas didesnis nei minimalus – 100 MGL.

106. R. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 55-58) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikintina.

107. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu – UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, rasti ir paimti kratos metu pas kaltinamąjį R. G. gyvenamojoje vietoje (2 sunumeruoti, užplombuoti ir surišti segtuvai (viso 421 lapai), saugomi Vilniuje, Šermukšnių g. 3, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tarnybinėse patalpose) – perduotini bankroto administratoriui.

108. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje esantys 3 kompaktiniai diskai, esantys 2-ame bylos tome, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija, 2011 m. birželio 21 d. įstatymas Nr. XI-1472) ir paskirti jam 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, rastus ir paimtus kratos metu pas kaltinamąjį R. G. gyvenamojoje vietoje – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti bankroto administratoriui.

Byloje esančius 3 kompaktinius diskus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.