- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-20
- Bylos Nr.
- e2-816-157/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01537-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „MK metalas“
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.4.3.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.3.2.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MK metalas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1539-221/2017, kurioje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą iškelta atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MK metalas“ bankroto byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti uždarajai akcinei bendrovei „MK metalas“ (toliau – BUAB ,,MK metalas“, atsakovė) bankroto bylą Lietuvos respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 4 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, tai yra dėl pastarosios nemokumo.Pareiškėja nurodė, kad 2016 m. lapkričio 23 d. duomenimis atsakovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 9 768,79 Eur ir iki šiol ši skola nėra likviduota, taip pat iki šiol neįvykdytas pareiškėjos 2016 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-90651 dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, kuris perduotas vykdyti antstolei R. M.; kad nuo 2014 m. Juridinių asmenų registrui neteikiami finansinės atskaitomybės dokumentai; kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, bendrovėje įdarbintas tik vienas darbuotojas; kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ji neturi nekilnojamojo turto, o pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų bazės informaciją – neturi registruotų transporto priemonių. Atsakovė UAB „MK metalas“ teismui 2017 m. sausio 9 d. pateikė duomenis apie turtinę padėtį, tačiau nuomonė dėl pareiškimo pagrįstumo nebuvo pateikta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 10 d. nutartimi nustatė atsakovės UAB „MK metalas“ nemokumą ir jai iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė V. V..Teismas, remdamasis atsakovės 2016 m. lapkričio 30 d. balanso duomenimis, nustatė, kad ši ilgalaikio turto neturi, jos turimą trumpalaikį turtą sudaro per vienerius metus gautini 470 Eur, kitos gautinos lėšos (186 979 Eur), pinigai ir pinigų ekvivalentai (130 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 10 152 Eur, visos lėšos mokėtinos per vienerius metus; pagal Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“ duomenis nustatė, kad atsakovė neturi nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių. Teismas nurodė, kad atsakovė neįvykdė teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarties įpareigojimo pateikti įrodymus apie UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ debitorinę 186 979 Eur skolą ir galimybes ją atgauti, pagal Juridinių asmenų registro duomenis nustatė, kad ši įmonė finansinės atskaitomybės dokumentų neteikia nuo 2012 metų, kad jau 2014 metais 186 979 Eur dydžio suma buvo įrašyta prie kitų gautinų sumų ir nuo tada ši skola nėra sumažėjusi, todėl sprendė, kad ši suma neįskaitytina į realaus bendrovės turto vertę, kuri sudaro ne didesnę kaip 600 Eur sumą. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė detalaus kreditorių sąrašo, sudaryto pagal ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl nėra galimybės nustatyti skolų konkretiems kreditoriams dydį, atsiskaitymų terminus; pagal viešai skelbiamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatė, jog pas atsakovę dirba vienas apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu asmuo, o skola šiam biudžetui yra 64,79 Eur; pagal pareiškėjos pateiktus įrodymus 2016 m. lapkričio 23 d. atsakovės skola valstybės biudžetui buvo 9 768,79 Eur, kuri pagal viešai skelbiamus 2017 m. vasario 9 d. duomenis yra padidėjusi iki 9 794,08 Eur.Teismas nurodytų duomenų pagrindu konstatavo, kad atsakovės UAB „MK metalas“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne mažesnę nei 9 858,87 Eur sumą, o turto ji turi už ne didesnę kaip 600 Eur sumą, todėl sprendė, jog toks skolų ir turto vertės santykis laikytinas atitinkančiu ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, ir tai suteikia pagrindą patenkinti pareiškėjos reikalavimą ir iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovė UAB „MK metalas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą arba perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašo priimti naujus rašytinius įrodymus (kopijas) – suderinimo aktą, garantinį raštą, atsakovės UAB „MK metalas“ 2017-03-01 balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų projektus, aiškinamąjį raštą, skolininkės UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ 2016-12-31 balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų projektus, šios įmonės 2015-12-31, 2014-12-31 balanso, pelno (nuostolių) ataskaitą, aiškinamąjį raštą, 2017-02-24, 2017-03-22 ir 2017-03-28 mokėjimus už atsakovę.Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:Įmonė yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau skolininkė UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ ėmė vykdyti mokėjimus ir pervedė pareiškėjai VMI 500 Eur, o pagal sutartį su šia skolininke kreditorinis reikalavimas sudaro net 186 991 Eur, o tai akivaizdžiai padengs skolą pareiškėjai; pagal 2015 m. gruodžio 31 d. balansą atsakovės turtą sudarė 186 991 Eur per vienerius metus gautinos lėšos, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – tik 10 037 Eur, tai yra tik 5,36 procentų nuo gautinų lėšų sumos, todėl pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto jos turto vertės, ir teismo išvada, jog ši yra nemoki – niekuo nepagrįsta.Teismas neįvykdė pareigos veikti aktyviai, neišsiaiškino visų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant atsakovės bankroto bylos iškėlimo klausimą, neatskleidė bylos esmės, nes viešo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti įrodymus, reikalingus nustatyti skolininkės finansinę būklę, esančią bankroto bylos iškėlimo dieną, tai yra sprendžiant įmonės nemokumo klausimą svarstytini ir lyginti ne tik tie kreditoriniai reikalavimai, dėl kurių yra reiškiamos pretenzijos.
Pareiškėja VMI atsiliepime į atsakovės UAB „MK metalas“ skundą prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priimti naujus rašytinius įrodymus – išrašus iš Mokesčių apskaitos informacinės sistemos apie atsakovės mokestinę nepriemoką 2015 m. sausio 1 d., 2017 m. vasario 23 d., 2017 m. kovo 20 d., apie atsakovės 2016 m. gruodžio mėn. deklaruotą 25 Eur GPM ir jo nesumokėjimą.Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:Teismas tinkamai įvykdė pareigą veikti aktyviai, išnaudojo visas ĮBĮ ir CPK nurodytas galimybes, kad būtų tinkamai nustatyta apeliantės finansinė būklė bankroto bylos iškėlimo dieną, teisingai nustatė turimo turto faktinę vertę, pradelstų skolų dydį ir pagrįstai sprendė dėl jos nemokumo.Apeliantės 9 768,79 Eur mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui yra susidariusi nuo 2015 m. sausio 1 d., taigi nemokėta daugiau kaip dveji metai nežiūrint 2016 m. rugpjūčio 18 d. (Nr. (23.1-08)-RNA-24923), 2016 m. spalio 11 d. (Nr. (23.4-08)-RNA-30796) raštiškų raginimų ir pranešimų apie bankroto bylos iniciavimą. Pagal 2017 m. vasario 23 d. duomenis ši mokestinė nepriemoka siekė 9 794,28 Eur, o 500 Eur sumokėta tik 2017 m. vasario 24 d., tai yra po bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu bylos medžiaga rodo, kad ši jokios ūkinės–komercinės veiklos nevykdo, nes nuo 2015 m. sausio 5 d. neteikia jokių deklaracijų, išskyrus 2017 m. sausio 9 d. pateiktą vieną Gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją (deklaruota 25 Eur GPM, tačiau ir ši mokestinė nepriemoka iki 2017 m. sausio 2 d. nebuvo sumokėta), negeneruoja jokių pajamų, nuo 2015 m. sausio 1 d. neatlieka jokių įmokų – yra nepajėgi vykdyti esamus įsipareigojimus kreditoriams ir laiku mokėti įstatymų nustatytus mokesčius bei kitas privalomas įmokas.Apeliantė šiuo metu faktiškai nedisponuoja iš debitorės UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ gautinomis lėšomis, kurių nuo 2014 m. sausio 1 d. nesugebėjo išsiieškoti, taigi nėra jokių įrodymų, kad egzistuoja reali galimybė operatyviai atgauti šią skolą, todėl teismas pagrįstai minimos skolos neįskaitė į atsakovės turto balansą ir konstatavo jos nemokumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ar jų neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta atsakovės UAB „MK metalas“ bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo, peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta. Kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantė teigia, kad teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai nustatė teisinę reikšmę turinčius faktus, todėl nepagrįstai sprendė dėl jos nemokumo. Prieš pradedant nagrinėti minėtus skundo argumentus tikslinga pažymėti aktualias įstatymo nuostatas, kasacinio teismo išaiškinimus, o taip pat apeliacinio teismo išaiškinimus sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimus. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, o ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą.Kaip yra žinoma, įmonei bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad ši atitinka bent vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi įstatyme kaip vienas iš savarankiškų tokios bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip būsena, kai nevykdomi įsipareigojimai (nemokamos skolos, neatliekami iš anksto apmokėti darbai ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Apeliacinis teismas savo procesiniuose sprendimuose ne kartą yra nurodęs, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie pirmiausiai atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (balanse, pelno (nuostolių), kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitose bei aiškinamuosiuose raštuose etc.), o taip pat kituose byloje esančiuose įrodymuose, – taip nustatant realią įmonės ūkinę finansinę būklę tokios bylos nagrinėjimo metu. Tokiu būdu byloje turi būti nustatyta ar bendrovė, būtent tada, kai yra sprendžiamas toks klausimas, yra iš tiesų nemoki, nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, ar, priešingai, – turi tik laikinų finansinių sunkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-356-381/2016; 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-818-381/2016; 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-887/2008 etc.).Teismai, nagrinėjamos kategorijos bylose aiškindami ir taikydami bendruosius civilinio proceso principus bei normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, taip pat yra ne kartą nurodę, kad šios CPK taisyklės yra taikomos taip pat ir bankroto bylos iškėlimo stadijai, todėl šalys, be kita ko, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis proceso teisėmis, tačiau jomis privalo naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiauti, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 7, 13, 42, 178 straipsniai). Taigi pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymą jų nereikia įrodinėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1793/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015). Tuo pat metu kasacinio teismo praktikoje aiškinant pirmiau nurodytas CPK normas bei jų taikymą būtent įmonių bankroto procese ne kartą yra pažymėta, kad tokios bylos iškėlimo klausimas yra viešojo intereso sritis, todėl nepaisant aukščiau nurodytų byloje dalyvaujančių asmenų procesinių prievolių, tokio intereso buvimas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviu, imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, rinkti įrodymus savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Taigi apeliacinis teismas, nagrinėdamas atsakovės UAB „MK metalas“ atskirajame skunde išdėstytus argumentus, vertindamas pateiktus naujus rašytinius įrodymus, kurie priimami į bylą (CPK 314 straipsnis) ir tikrindamas teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, vadovaujasi šiomis taisyklėmis.Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad bankroto byla UAB „MK metalas“ iškelta konstatavus, jog jos skolų dydis viršija realų turtą, t. y. nustačius jos nemokumą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Teismas atsakovės skolų dydį bei turimo turto vertę nustatė remdamasis pareiškėjos pateiktais, o taip pat VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“ ir kt. duomenimis (CPK 177, 178 straipsniai).Taigi apeliantė, nesutikdama su šia išvada, kaip jau minėta, privalo paneigti teismo nustatytas aplinkybes. Skunde nurodoma, kad nustatydamas turto vertę teismas turėjo vadovautis įmonės turima debitorine UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ 186 979 Eur skola, tačiau pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikia jokių duomenų, pagrindžiančių tai, kad šios bendrovės skola, kuri yra susidariusi dar 2014 m., nuo tada atsakovės balanse nurodyta kaip kitos gautinos lėšos ir kuri iki šiol iš esmės nėra sumažėjusi – yra realus atsakovės turtas, kuris padės įveikti, jos pačios žodžiais tariant, turimus laikinus finansinius sunkumus. Apeliacinis teismas, turėdamas omenyje minėtas aplinkybes, įvertinęs apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, jog atsakovė ir skolininkė UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ yra susitarusios dėl visos skolos grąžinimo išdėstymo visiems metams, kad skolininkė 2017-02-24, 2017-03-22 ir 2017-03-28, tai yra po to, kai teismas jau buvo priėmęs skundžiamą nutartį, už atsakovę yra sumokėjusi 1 070 Eur VMI bei SODRAI, tokiu būdu pagal abipusį susitarimą padengdama dalį nuo 2012 m. besitęsiančios 186 979 Eur skolos, o taip pat atsakovės UAB „MK metalas“ 2017-03-01 balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų projektų, aiškinamojo rašto, skolininkės UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ 2016-12-31 balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų projektų, šios įmonės 2015-12-31, 2014-12-31 balansų, pelno (nuostolių) ataskaitų, aiškinamųjų raštų duomenimis, – sprendžia, kad šie nesuteikia pagrindo spręsti, jog yra paneigtas pagrįstumas bei teisėtumas pirmosios instancijos teismo išvados apie atsakovės nemokumą (CPK 178 straipsnis, ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Šiuo klausimu apeliacinis teismas pabrėžia tai, kad, kaip jau buvo minėta, bankroto byla atsakovei iškelta ne todėl, kad ji yra skolinga valstybės biudžetui ir ilgą laiką minimos skolos nedengė. Byla iškelta todėl, kad nurodytos skolos pagrindu šiai kreditorei iniciavus minimo klausimo nagrinėjimą (ĮBĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nustatyta, jog atsakovė yra nemoki ir iš esmės neveikianti įmonė. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė yra veikianti įmonė – vykdo veiklą (sudarytos sutartys, perkamos medžiagos, samdomi darbuotojai, subrangovai, gaunamos pajamos etc., todėl yra konkurencinga, rentabiliai dirbanti įmonė ar turinti visas materialines bei organizacines galimybes taip dirbti ir yra pajėgi artimiausiu metu atsiskaityti su kreditoriais (CPK 178, 12 straipsniai). Taigi faktas, kad atsakovės skolininkė po bankroto bylos iškėlimo ėmėsi dengti pirmosios skolą valstybės biudžetui, savaime nepaneigia bankroto bylos iškėlimo pagrindo (CPK 185 straipsnis). Pati atsakovė prašyme dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo nurodo, kad planuojama nuomoti ilgalaikį turtą ir kas mėnesį gauti 300 – 400 Eur įplaukų. Tačiau, nežiūrint to, kad nuo skundžiamos teismo nutarties priėmimo praėjo daugiau kaip 2 mėnesiai, ir turint omenyje tai, jog pagal susitarimą minimas debitorius įsipareigojo skolą grąžinti ne pačiai atsakovei, taip papildydamas jos lėšas, o dengdamas šios skolą valstybės biudžetui, – nepateikta jokių aukščiau nurodytų ar kitų pirminių dokumentų šiuo klausimu (CPK 178 straipsnis). Apeliacinis teismas laiko nepagrįstais ir atmeta atsakovės skundo motyvus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo (CPK 178 straipsnis), kartu pažymėdamas tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį netgi nustačius, kad teismas pažeidė civilinio proceso normas, tai gali būti pagrindu panaikinti teismo sprendimą tik tuo atveju, jeigu dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, įvertinus surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visetą, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, įvertino aktualias faktines bei teisines aplinkybes ir turėjo pagrindą spręsti, jog byloje įrodyta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies sąlyga, apibūdinanti atsakovės UAB „MK metalas“ nemokumą, todėl jai keltina bankroto byla, nes tik ši priemonė leidžia geriausiai apsaugoti pačios bendrovės ir kreditorių interesus (CPK 185 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Kartu teismas pažymi tai, kad pagal ĮBĮ 27, 28, 29 straipsnį bankroto byla gali būti nutraukta. Vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesuteikia pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ši paliekama nepakeista (CPK 263 straipsnio 1 dalis), nepasisakant dėl kitų apeliantės atsakovės UAB „MK metalas“ ir pareiškėjos VMI procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui (CPK 338 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.