Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Evaldo Burzdiko ir Virginijos Gudynienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3440-896/2017 pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei I. R. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir pagal atsakovės I. R. priešieškinį ieškovui R. R. dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas R. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė teismą: 1) pakeisti 2010 m. lapkričio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23377-429/2010 dalį dėl vaiko tėvo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo, nustatant R. R. bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: 1.1. R. R. bendraus su nepilnamečiais vaikais E. R. ir T. R. kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos nuo 17.30 val. ir parveš į jų gyvenamąją vietą iki 20.30 val.; 1.2. R. R. bendraus su nepilnamečiais vaikais E. R. ir T. R. pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos nustatyto savaitgalio išvakarėse, t. y. penktadienio vakarą tarp 18.00 val. ir 19.00 val.ir parveš vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.; 1.3. R. R. bendraus su nepilnamečiais vaikais E. R. ir T. R. ne mažiau kaip 30 dienų kiekvienų vaikų vasaros atostogų metu. R. R. apie būsimą vaikų paėmimo bei grąžinimo atostogų metu laiką informuos vaikų motiną I. R. telefonu arba trumpąja žinute ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki būsimų atostogų pradžios. Vaikų tėvas atostogų metu pasiims vaikus iš jų gyvenamosios vietos jo nurodytu laiku ir parveš vaikus į jų gyvenamąją vietą; 1.4. R. R. bendraus su nepilnamečiais vaikais E. R. ir T. R. kiekvienais metai jų gimtadienio dienomis – liepos mėn. 28 d. ir sausio mėn. 7 d.; 1.5. R. R. bendraus su nepilnamečiais vaikais E. R. ir T. R. lyginiais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Šv. Velykų antrąją dieną. R. R. pasiims vaikus nustatytos dienos išvakarėse, t. y. Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmąją dieną tarp 17 val. ir 18 val. ir parveš vaikus į jų gyvenamąją vietą švenčių antrąją dieną iki 19 val.; 1.6. R. R. bendraus su nepilnamečiais vaikais E. R. ir T. R. nelyginiais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną ir Šv. Velykų pirmąją dieną. R. R. pasiims vaikus nustatytos dienos išvakarėse, t. y. gruodžio 24 d. ir Šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) tarp 17 val. ir 18 val. ir parveš vaikus į jų gyvenamąją vietą švenčių pirmąją dieną iki 19 val. 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. nutraukiant santuoką sutiko su visomis santuokos nutraukimo pasekmių sąlygomis. Vėliau gimė kitas sūnus T. su kuriuo bendravimo tvarka nenustatyta. Po santuokos nutraukimo šalys iki 2012 m. gyveno kartu, po to ieškovas išvyko į Prancūziją ir ten dėl padarytos nusikalstamos veikos pateko į įkalinimo įstaigą. Tuo metu su vaikais bendravo telefonu 1-2 kartus per mėnesį dėl ribotų finansinių galimybių, taip pat nusiųsdavo atvirukus. 2015 m. ieškovas grįžęs iš Prancūzijos, 5 savaites gyveno su atsakove, su vaikais bendravo, lydėdavo juos į mokyklą. Vaikams matant įvyko konfliktas su atsakove, ieškovas panaudojo smurtą prieš ją. Po šio įvykio, ieškovas per savaitę išsikraustė iš buto pas savo tėvus. Panaikinus jam paskirtą kardomąją priemonę, dalyvavo mokykloje tėvų susirinkime. Su vaikais sutikdavo kartą per savaitę ar kartą per mėnesį, iš viso iki ieškinio pareiškimo teisme ieškovas buvo susitikęs su vaikais apie 10 kartų. Su vaikais susitikdavo ieškovo tėvų, atsakovės gyvenamame bute. Susitikęs su vaikais eidavo kartu pavalgyti į piceriją. Vasarą yra surengęs sūnaus gimtadienį. 2015 m. suderinęs su atsakove nupirkdavo maisto vaikams, atveždavo, tačiau atsakovė maisto nepriimdavo ir grąžindavo jam. Ieškovo įsitikinimu atsakovė nuteikinėja vaikus prieš ieškovą, teigdama, kad ieškovas negeras, blogas, smurtauja. Vaikų psichologinės problemos atsirado 2013 m., nors tuo metu ieškovas atliko laisvės atėmimo bausmę Prancūzijoje. Nurodė, jog iki 2012 m., kai gyveno kartu su atsakove, vartodavo alų, buvo kilę konfliktų su ja, bet smurto jos atžvilgiu nenaudojo. Po 2012 m. ieškovas alkoholio visai nevartoja. 2016 m. sausio 6 d. į atsakovės gyvenamą butą atvyko ieškovas su policijos pareigūnais ir išgręžęs durų spyną, pateko į butą, kuriame buvo jo vaikai. Vaikus rado viename iš kambarių po antklode, pradžioje jie sukūkčiojo, tada juos nuramino. 2017 m. sausio 7 d. atvykus į butą su policija, rado vaikus žaidžiančius, jie nebuvo išsigandę. Vykdant teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką buvo susitikęs 3 kartus vyrų krizių centre, į kitus susitikimus vaikų neatvedė atsakovė. Vyrų krizių centre susitikęs su vaikais domėdavosi kaip jiems sekasi, atsinešdavo žaislų, kartu žaisdavo. Vyresnysis sūnus išlaikydavo atstumą, jaunesnysis noriau bendravo.Atsakovė I. R. pateikė teismui priešieškinį, kuriame teismo prašė laikinai apriboti ieškovo R. R. valdžią vaikų E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu dvejų metų laikotarpiui nepaliekant teisės matytis su sūnumis.Atsakovė su ieškovo ieškiniu nesutiko, nurodė, kad vaikams nustatyti neurologiniai sutrikimai dėl ieškovo smurto prieš atsakovę, vaikai bijo, kad ieškovas atvyks su policijos pareigūnais išgręš durų spyną ir pateks į butą. Iki ieškovui išvykstant į Prancūziją, faktiškai nevedė bendro ūkio su ieškovu. Atsakovė su vaikais gyveno pas savo tėvus, ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, rūkė „žolę“, smurtavo prieš atsakovę, kartą sūnaus E. akivaizdoje rankoje laikydamas ginklą grasino, kad nušaus. 2013 m. vaikai tapo nervingi, nes nebuvo tėvo šeimoje, atsakovė kreipėsi į neurologą. Grįžus atsakovui iš Prancūzijos, leido jam apsigyventi tame pačiame bute, kad jis galėtų bendrauti su vaikais. Vaikai ieškovo neatpažino, jis buvo su barzda, klausinėdavo apie tai, kas šis asmuo, tačiau ji pasakydavo, kad tai jų tėvas. Ieškovas svetimas vaikams, sūnus T. iš viso jo nepažįsta, nes vaikus faktiškai augino viena atsakovė. Atsakovė nežino, ar ieškovas dalyvavo mokykloje vaikų tėvų susirinkime. Ieškovas kartą yra nupirkęs mokyklines knygas. Į paskutines ieškovo žinutes kaip sekasi vaikams, atsakovė neatsakė, nes neturėjo laiko. 2015 m. vasarą ieškovo prašymu atsakovė atvežė vaikus į jo tėvų namus, tada ieškovas užrakino duris ir pasakė, kad vaikai miegos čia bei neišleido iš buto atsakovės ir vaikų, vaikai išsigando, klykė. Ieškovas iškvietė policiją, nes atsakovė buvo išgėrusi. Atvykus policijos pareigūnams atsakovė su vaikais išėjo iš buto. Policijos pareigūnai netinkamo atsakovės elgesio nenustatė. Sūnus E. pirmą kartą pas psichologus apsilankė po to, kai ieškovas smurtavo prieš atsakovę. Konfliktas tarp šalių įvyko grįžus iš teatro repeticijos, paprašius jo išvykti iš buto, jis pradėjo priekaištauti atsakovei dėl šeimos ardymo, nesusitvarkymo su vaikais, tada sutrenkė atsakovei. Po 2016 m. sausio 6-7 d. įvykio, kai ieškovas gręžė buto, kuriame gyvena atsakovė su vaikais, duris, vaikai dvi paras gulėjo drebėdami, iki šiol jie miega tik atsakovės lovoje, ypatingai pablogėjo E. psichinė būsena, jam reikalingas sanatorinis gydymas. Vaikai išsigando policijos pareigūnų ir paties ieškovo. Teismui nustačius laikiną bendravimo tvarką ji atvedė vaikus 3 kartus į susitikimus pas psichologę vyrų krizių centre. Ieškovas atsinešdavo saldainių, vaisių, pasidarydavo arbatos, tačiau nenuplovė purvinų vaiko rankų, priekaištavo dėl atsakovės asmeninio gyvenimo. Po trijų susitikimų psichologė nurodė, kad tėvas galėtų bandyti bendrauti su vaikais vienas, tačiau atvedus vaikus ieškovas nenurengė jų viršutinių drabužių, nerodė dėmesio, o atsakovei išėjus, vaikai išėjo paskui ją. Atsakovei sugrįžus, ieškovas nemokėjo jų prisikalbinti, bendrauti. Atėjus pas kitą psichologę Ievą, vaikai nenorėjo bendrauti, net nenusirengė striukių, tarp šalių kilo konfliktas ir susitikimas neįvyko. Sekantį kartą ieškovas neatvyko pas psichologę, tačiau vaikai nenorėjo, kad jis atvyktų. Į susitikimus su ieškovu vaikai vykdavo tik dėl to, kad kartu su jais būdavo atsakovė, tačiau susitikimų metu ieškovui pareikalavus, kad atsakovė išeitų jie patirdavo stresą. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neįmanoma, nes patys vaikai su tokia bendravimo tvarka nesutiks, jie ieškovo tėvų bute neturės kur gyventi, miegoti. Be to, jie prisibijo griežto senelio, o bendrauja tik su senele, kurią pripažįsta.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. sprendimu ieškovo R. R. ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė 2010 m. lapkričio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23377-429/2010 dalį dėl vaiko tėvo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo, nustatant R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: 1. Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos R. R. 3 (tris) mėnesius bendraus su nepilnamečiais vaikais E. R. ir T. R. pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nustatyto savaitgalio šeštadienį 10 val. ir parveš vaikus į jų gyvenamąją vietą šeštadienį iki 19.00 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nustatyto savaitgalio sekmadienį 10 val. ir parveš vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.; 2. R. R. bendraus su nepilnamečiais vaikais E. R. ir T. R. pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nustatyto savaitgalio išvakarėse, t. y. penktadienio vakarą tarp 18.00 val. ir 19.00 val.ir parveš vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val., iki 2018-05-31 pasilikdamas su vaikais nakvynei adresu(duomenys neskelbtini); 3. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui: 3.1. R. R. bendraus su nepilnamečiais vaikais E. R. ir T. R. pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nustatyto savaitgalio išvakarėse, t. y. penktadienio vakarą tarp 18.00 val. ir 19.00 val.ir parveš vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.; 3.2. R. R. bendraus su nepilnamečiais vaikais E. R. ir T. R. ne mažiau kaip 30 dienų kiekvienų vaikų vasaros atostogų metu. R. R. apie būsimą vaikų paėmimo bei grąžinimo atostogų metu laiką informuos vaikų motiną I. R. telefonu arba trumpąja žinute ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki būsimų atostogų pradžios. Vaikų tėvas atostogų metu pasiims vaikus iš jų gyvenamosios vietos jo nurodytu laiku ir parveš vaikus į jų gyvenamąją vietą; 3.3. R. R. bendraus su nepilnamečiais vaikais E. R. ir T. R. kiekvienais metais jų gimtadienio dienomis – liepos mėn. 28 d. ir sausio mėn. 7 d.; 3.4. R. R. bendraus su nepilnamečiais vaikais E. R. ir T. R. lyginiais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Šv. Velykų antrąją dieną. R. R. pasiims vaikus nustatytos dienos išvakarėse, t. y. Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmąją dieną tarp 17 val. ir 18 val. ir parveš vaikus į jų gyvenamąją vietą švenčių antrąją dieną iki 19 val.; 3.5. R. R. bendraus su nepilnamečiais vaikais E. R. ir T. R. nelyginiais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną ir Šv. Velykų pirmąją dieną. R. R. pasiims vaikus nustatytos dienos išvakarėse, t. y. gruodžio 24 d. ir Šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) tarp 17 val. ir 18 val. ir parveš vaikus į jų gyvenamąją vietą švenčių pirmąją dieną iki 19 val.; 4. R. R. dėl darbo komandiruotės negalint bendrauti su vaikais nustatytu laiku, jis apie būsimos komandiruotės laikotarpius ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki komandiruotės pradžios SMS žinute informuoja I. R.. Priteisė iš I. R. 1 132,26 Eur bylinėjimosi išlaidas R. R.. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priešieškinio reikalavimą dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo paliko nenagrinėtu. Nustatė sprendimo dalies dėl bendravimo tvarkos nustatymo skubų vykdymą. Priteisė iš R. R. 5,10 Eur, o iš I. R. 15,29 Eur pašto išlaidas valstybeiTeismas nustatė, kad šalių nepilnamečiai vaikai yra beveik šešių ir dešimties metų amžiaus, jie gyvena su mama. E. R. kartu su tėvu ir motina šeimoje gyveno iki ketverių metų amžiaus. Vėliau su tėvu bendravimo visiškai nebuvo, nes tėvas atliko laisvės atėmimo bausmę. Tėvui atliekant bausmę gimė T. R.. Tėvui grįžus iš laisvės atėmimo vietos kartu gyveno nuo 2014 m. gruodžio iki 2015 m. sausio, apie 5 savaites. Bendravimas nutrūko po tėvo smurtinės nusikalstamos veikos vaikų motinos atžvilgiu. Vėliau bendravimas buvo minimalus, periodiškas, teismo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos tėvai nevykdė. Per paskutinius metus tėvas su vaikais matėsi du kartus, t. y. 2017 m. vasario mėn. ekspertizės metu ir birželio mėn. Konflikto tarp tėvų paskutinių susitikimų metu nebuvo. Dėl tėvų nuolatinių konfliktų vaikai turi neigiamą socialinę patirtį. E. R. yra išsakęs savo prisiminimus kaip tėvas grasino nušauti motiną. Be to, vaikai matė kaip tėvas sumušė jų motiną. Neigiama patirtimi laikė ir 2016 m. sausio 6 -7 d. įvykius, kuomet tėvas su spec. tarnybomis įėjo į butą, buvo išlaužtos buto durys, o vaikai šio įvykio metu išsigando. Taip pat neigiama socialine patirtimi laikė ir motinos veiksmus, t. y. jos formuojamą neigiamą tėvo įvaizdį, nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nesilaikymą (bausta bauda civilinėje byloje Nr. 2VP-15219-896/2016, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-6298-660/2016). Dėl neigiamos socialinės patirties vaikams konstatuoti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl ilgalaikių konfliktinių tėvų tarpusavio santykių. Teismas pažymėjo, kad dėl bylos nagrinėjimo metu pasikeitusių faktinių aplinkybių, t. y. ieškovo darbo pobūdžio pasikeitimo, ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo kiekvienos savaitės trečiadieniais. Taip pat nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovui gimė dar vienas vaikas.Spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, teismas, įvertinęs šalių ir liudytojų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tarp jų ir kompleksinės teismo ekspertizės išvadas, sprendė, kad nėra pagrindo atmesti ieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Tačiau teismas kartu atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad tėvo ir vaikų bendravimas pastaruosius kelis metus buvo epizodiškas, o taip pat ir į neigiamą vaikų socialinę patirtį. Todėl teismas iš dalies sutiko su atsakovės argumentu, kad turi būti nustatytas pereinamasis laikotarpis. Kartu teismas įvertino tą aplinkybę, kad atsakovė niekuo nemotyvavo, kad pereinamasis laikotarpis reikalingas būtent vienerių metų. Teismas atsižvelgė į atsakovės procesinį elgesį, tai, kad ir teismo buvo pripažinta, jog ji trukdo ieškovui bendrauti su vaikais, todėl sprendė, kad toks ilgas pereinamasis laikotarpis sudarytų galimybę atsakovei piktnaudžiauti vykdant sprendimą. Teismas sprendė, kad trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis, suteikiant ieškovui galimybę kas antrą savaitgalį abi dienas nuo ryto iki vakaro bendrauti su vaikais be nakvynės sudarys galimybę atstatyti tėvo ir vaikų ryšį. Be to, atsižvelgdamas į atsakovės paaiškinimus, kad ieškovas galimai pakeitęs savo gyvenamąją vietą, naujos gyvenamosios vietos sąlygos neištirtos, sprendė, kad tikslinga pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatyti laikotarpį iki 2018 m. gegužės 31 d., kuriuo ieškovas su vaikais bendravimo metu turės nakvoti jo nurodytos gyvenamosios vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad ši ieškovo gyvenamoji vieta vaikams pažįstama, kadangi Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. išvadoje nurodyta, jog ji tinkama svečiuotis vaikams, be to, joje gyvena ir vaikų seneliai, kurių santykiai su vaikais geri. Todėl tokia socialinė aplinka atitiks vaikų interesus, o kartu užtikrins ieškovo bendravimo su vaikais teisę. Atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad ieškovo darbo pobūdis susijęs su komandiruotėmis ir ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad bendravimo tvarka jo komandiruočių metu neturėtų būti vykdoma, teismas sprendė, kad tokia aplinkybė dėl ieškovo darbo pobūdžio laikytina objektyvia. Tačiau kartu pastebėjo, kad tokia aplinkybė gali pažeisti atsakovės ir vaikų interesus, nes, neturėdama informacijos apie ieškovo komandiruočių laikotarpius, ji negalėtų planuotis laisvalaikio, išvykų, o būtų priversta laukti ieškovo. Todėl sprendė, kad tikslinga ieškovą įpareigoti ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki komandiruotės pradžios informuoti atsakovę SMS žinute apie būsimos komandiruotės laikotarpį.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė I. R. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimą nustatant R. R. su nepilnamečiais E. R. ir T. R. bendravimo tvarką: R. R. su nepilnamečiais T. R. ir E. R. 1 (vienerius) metus bendrauja pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.; Pasibaigus teismo nustatytam pereinamajam 1 (vienerių) metų pereinamajam laikotarpiui R. R. su nepilnamečiais vaikais bendrautų pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos savaitgalio išvakarėse, t. y. penktadienio vakarą 18 val. ir parveš vaikus į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18 val. Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas priimdamas sprendimą ir nustatydama 3 (trijų) mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kuomet R. R. nepilnamečiais vaikais E. T. R. bendrautų pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį dvi dienas iš eilės, neatsižvelgė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, atsakovės nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžių metu išsakyto atsakovės prašymo, kad atsižvelgiant į vaikų psichinę būklę, jų pažeidžiamumą yra tikslinga skirti bent 1 (vienerių) metų pereinamąjį laikotarpį nustatant minimalią ieškovo R. R. bendravimo tvarką su nepilnamečiais E. R. ir T. R.. Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad atsakovė niekuo nemotyvavo kodėl pereinamasis laikotarpis reikalingas būtent 1 (vienerių) metų, tačiau iš byloje esančių įrodymų yra akivaizdu, kad nepilnamečiai vaikai E. R. ir T. R. su ieškovu R. R. neturi jokio juos siejančio tarpusavio ryšio, kaip teisingai ir skundžiamame teismo sprendime pažymėjo ir pirmos instancijos teismas. R. R. per paskutinius metus su nepilnamečiais vaikais matėsi tik du kartus, tačiau nustatydamas bendravimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu, pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir neįvertino, kad pereinamasis laikotarpis turi būti nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis yra reikalingas tarpusavio ryšiui tarp R. R. ir nepilnamečių vaikų užmegzti, o ne santykiams tarp jų atnaujinti.Pirmosios instancijos teismas nustatydamas ieškovo bendravimo tvarką su vaikais visiškai neatsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus. Nevertindamas praeities įvykių, kuomet ieškovas panaudojo prieš atsakovę smurtą nepilnamečių vaikų akivaizdoje, teismas neįvertino aplinkybės, jog sprendimu nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka šiuo metu kenktų jų raidai ir visapusiškam jų vystymuisi. Vaikai ieškovo bijo, juo nepasitiki, nenori būti su juo vieni atsakovės nesant kartu. Nepilnamečių vaikų psichologinė būklė yra ypač pažeidžiama, ką įtakojo išimtinai ieškovo R. R. veiksmai ir jo konfliktiški santykiai su vaikų motina. Ieškovas R. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės I. R. apeliacinį skundą atmesi, 2017 m. liepos 27 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas. Teismas išnagrinėjo šalių ginčą ir teisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką reglamentuojančias skyriumi gyvenančių tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką bei sąlygas. Sprendimas priimtas teisingai ir objektyviai įvertinus visas reikšmingas šio ginčo išsprendimui bylos aplinkybes. Teismo sprendimo išvados yra pagrįstos, priimto įvertinus nepilnamečių vaikų interesus ir byloje nustatytas aplinkybes bei specialistų išvadas. Teismas įvertino byloje pateiktus objektyvius įrodymus, patvirtinančius ieškinio dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta R. R. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, leidžiant vaikų tėvui bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Atkreipia dėmesį, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kurie pagrįstų tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo ribojimo reikalingumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pereinamuoju laikotarpiu pagrįstumo patikrinimas.Pirmosios instancijos teismas nustatė R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką pereinamuoju laikotarpiu: 1. Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos R. R. 3 (tris) mėnesius bendraus su nepilnamečiais vaikais E. R. ir T. R. pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nustatyto savaitgalio šeštadienį 10 val. ir parveš vaikus į jų gyvenamąją vietą šeštadienį iki 19.00 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nustatyto savaitgalio sekmadienį 10 val. ir parveš vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.; 2. R. R. bendraus su nepilnamečiais vaikais E. R. ir T. R. pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nustatyto savaitgalio išvakarėse, t. y. penktadienio vakarą tarp 18.00 val. ir 19.00 val. ir parveš vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val., iki 2018-05-31 pasilikdamas su vaikais nakvynei adresu (duomenys neskelbtini).Apeliantė I. R. nesutinka su teismo nustatyta pereinamojo laikotarpio trukme ir nurodo, kad teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, atsakovės nurodytų aplinkybių ir atsakovės prašymo, kad atsižvelgiant į vaikų psichinę būklę, jų pažeidžiamumą, į tai, kad vaikai su ieškovu neturi jokio juos siejančio ryšio, yra tikslinga skirti bent 1 (vienerių) metų pereinamąjį laikotarpį nustatant minimalią ieškovo R. R. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais E. R. ir T. R.. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai – E. R. gim. (duomenys neskelbtini) ir T. R. gim. (duomenys neskelbtini) gyvena su motina atsakove I. R.. E. R. kartu su tėvu ir motina šeimoje gyveno iki ketverių metų amžiaus. Vėliau su tėvu bendravimo visiškai nebuvo, nes tėvas atliko laisvės atėmimo bausmę. Tėvui atliekant bausmę gimė T. R.. Tėvui grįžus iš laisvės atėmimo vietos kartu gyveno nuo 2014 m. gruodžio iki 2015 m. sausio, apie 5 savaites. Bendravimas nutrūko po tėvo smurtinės nusikalstamos veikos vaikų motinos atžvilgiu. Vėliau bendravimas buvo minimalus, periodiškas, teismo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos tėvai nevykdė. Per paskutinius metus tėvas su vaikais matėsi du kartus, t. y. 2017 m. vasario mėn. ekspertizės metu ir birželio mėn. Atsižvelgiant į tai, kad dėl tėvų nuolatinių konfliktų vaikai turi neigiamą socialinę patirtį bei į tai, kad tėvo ir vaikų bendravimas pastaruosius kelis metus buvo epizodiškas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais pereinamąjį laikotarpį.Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šios teisės ir pareigos turi būti įgyvendinamos vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.Formuodamas teismų praktiką, nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-1176/203 civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei G. U., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo). Minimalaus bendravimas pateisinamas, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma jtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.A. v. A.A., bylos Nr. 3K-3-242/2005).Nustatant atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką bei pereinamojo laikotarpio terminą teismas pagrįstai rėmėsi teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktais. Iš 2017-02-27 – 05-11 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-32/2017 ir iš 2017-02-27 – 05-11 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-31/2017 matyti, kad T. R. ir E. R. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl ilgalaikių konfliktinių tėvų tarpusavio santykių. T. yra reikalingi reguliarūs susitikimai su tėvu, nes nėra objektyvių duomenų, dėl kurių būtų tikslinga riboti ar minimalizuoti šiuos susitikimus. Psichologiniu požiūriu, T. ir E. rekomenduojama kurti individualų santykį su tėvu nedalyvaujant tretiesiems asmenims, ypač motinai (būtent dėl aukšto tėvų tarpusavio konfliktiškumo). Nustatant bendravimo tvarką, tikslinga atsižvelgti į psichikos sveikatos specialistų rekomendacijas - kuo mažesnio amžiaus vaikas, tuo labiau reikalinga mažinti nesimatymo intervalus su atskirai gyvenančiuoju tėvu (motina). T. R. emocinis ryšys su tėvu yra pakankamas – vaikui aktualus jo dėmesys ir jo siekia, jis noriai užsiima bendra veikla, tačiau šio ryšio trapumą šiuo metu reikšmingai veikia motinos kaip pagrindinio prieraišumo asmens daromas poveikis vaiko nuomonei. T. R. su tėvu jaučiasi saugiai, ramiai, noriai būna jo draugijoje. Stebėjimo duomenys rodo, jog T. R. noriai ir aktyviai dalyvavo bendroje veikloje su tėvu, tuo metu neigiamų emocinės būsenos pokyčių stebėta nebuvo. E. R. emocinis ryšys su tėvu R. R. atskleidžia jo trapumą dėl nepakankamo bendravimo ir jam daromo poveikio, tačiau vaikui atsipalaidavus, yra matoma, jog jis be baimės, siekia tėvo dėmesio, įsitraukia į bendrą veiklą su tėvu bendrauja noriai. Šiuo metu atlikto stebėjimo duomenys rodo, jog E. R. noriai ir aktyviai dalyvavo bendroje veikloje su tėvu, tuo metu neigiamų emocinės būsenos pokyčių stebėta nebuvo. Įvertinęs šalių, liudytojų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovės elgesį, trukdantį bendrauti su vaikais, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ilgas pereinamasis laikotarpis sudarytų galimybę atsakovei piktnaudžiauti vykdant sprendimą ir nustatė trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį, suteikiant ieškovui galimybę kas antrą savaitgalį abi dienas nuo ryto iki vakaro bendrauti su vaikais be nakvynės suteikiant galimybę atstatyti tėvo ir vaikų ryšį. Byloje nėra duomenų, kad nustatyta bendravimo tvarka traumuotų vaikus psichologiškai ar dėl to jų brandai ir pasaulėžiūrai būtų daroma žala, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nustatyta bendravimo tvarka yra kenksminga nepilnamečių vaikų interesams. Kadangi apeliantė nepagrindė ilgesnio pereinamojo laikotarpio reikalingumo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad neigiamą įtaką vaikų psichologinei būklei nagrinėjamu atveju gali turėti ne bendravimas su tėvu, bet šio ryšio nebuvimas ar nepagrįstas jo ribojimas. Kadangi teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo buvo nuspręsta vykdyti skubiai, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu teismo nustatytas trijų mėnesių terminas yra pasibaigęs.Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui teismas yra nustatęs kitą laikotarpį, t. y. iki 2018-05-31, kuriuo ieškovas su vaikais bendravimo metu nakvos jo nurodytos gyvenamosios vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad ši ieškovo gyvenamoji vieta vaikams pažįstama ir iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad ji tinkama svečiuotis vaikams, be to, joje gyvena ir vaikų seneliai, kurių santykiai su vaikais geri, todėl tokia socialinė aplinka atitiks vaikų interesus, o kartu užtikrins ieškovo bendravimo su vaikais teisę.Aukščiau aptartų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant objektyvių duomenų, kurie pagrįstų tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ribojimo reikalingumą, nėra pagrindo atsakovės apeliacinį skundą tenkinti ir nustatyti ilgesnį ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais pereinamąjį laikotarpį. Be to, po pereinamojo laikotarpio nustatyta nepilnamečių vaikų ir ieškovo bendravimo tvarka yra atitinkanti vaikų interesus bei nepažeidžianti šalių teisių. Kadangi pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas R. R. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 150 Eur išlaidų, ką patvirtina 2017-09-11 sąskaita už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitas. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl yra pagrindas iš atsakovės ieškovui priteisti 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 str.).Iš ieškovės priteistinos 5,04 Eur išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš I. R. a. k. (duomenys neskelbtini) R. R. a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur ( vieną šimtą penkiasdešimt eurų) turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš I. R. a. k. (duomenys neskelbtini) 5,04 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.