Kauno apylinkės teismo sprendimas

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko anksčiau pateiktas išvadas, šalys į socialinės rizikos šeimų apskaitą neįtrauktos, tačiau skyriui žinomos nuo 2015 m., kai buvo gautas prašymas ir atsakovės šeimai pradėtos teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Apsilankymo pas atsakovę metu, ji buvo blaivi, bute vaikams sudarytos geros gyvenimo ir buities sąlygos. Šalių santykiai konfliktiški, ieškovas yra smurtavęs prieš atsakovę. 2015 m. spalio mėn. buvo ištirtos ieškovo gyvenimo sąlygos. Ieškovas gyvena su tėvais, jiems nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute su visais patogumais. Vaikai apsistotų viename kambaryje, ieškovas nupirktų dviejų gultų lovą, taigi vaikams bendraujant su ieškovu ir pasiliekant nakvoti pas ieškovą būtų sudarytos sąlygos jiems ilsėti, žaisti ir laikytis higienos. Vaikai bendravo su tėvu vykdant teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką vyro krizių centre, psichologinės paramos ir konsultavimo centre. Ekspertų nuomone reikalingi reguliarūs tėvo ir vaikų susitikimai, nedalyvaujant tretiesiems asmenims tam, kad būtų galima kurti individualų vaikų santykį su tėvu. Objektyvių duomenų dėl kurių reiktų riboti bendravimą nėra, todėl keistina teismo nustatyta ieškovo bendravimo su E. tvarka ir nustatytina bendravimo su T. tvarka. Objektyvių duomenų, kad būtent šalių konfliktai padarė žalą vaikams, nėra, todėl atsakovės priešieškinis atmestinas (teismo posėdžio, vykusio 2017-07-07, garso įrašas, 6 min. 30 sek. – 22 min. 20 sek.).

Nustatyta, kad E. R. gimė (duomenys neskelbtini), T. R. gimė (duomenys neskelbtini) tėvai R. R. ir I. R. (t. 1, b.l. 9-10). (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta R. R. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. R. tvarka: I. R. ir R. R. kartu rūpinasi sūnaus E. R. auklėjimu, jo priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t.y. visapusiškai dalyvauja vaiko auklėjime. R. R. galės matytis su sūnumi kiekvieną savaitės sekmadienį po 4-5 valandas jam patogiu metu, laiką suderinus iš anksto, dalyvaujant nepilnamečio vaiko motinai; I. R. po santuokos nutraukimo įsipareigoja nekliudyti R. R. bendrauti su sūnumi, kiek tai neprieštaraus vaiko interesams (t. 1, b.l. 11-12). (duomenys neskelbtini) 2015-03-04 rašte dėl R. šeimos nurodė, kad su vaikais dirbantys pedagogai pastebi, kad vaikus į mokyklą atvedanti ir iš jos pasiimanti mama atrodo lyg būtų neblaivi. Pedagogės atkreipė dėmesį į pakitusį, agresyvesnį vaikų elgesį (t. 1, b.l. 16). Butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuo savybės teise priklauso E. R., nustatyta uzufruktas R. R. ir A. R. bei J. D. ir J. D. (t. 1, b.l. 18-19). R. R. Lietuvos bokso federacijos, VšĮ „Sporto kultas“, Kauno Šančių sporto ir sveikatingumo centro, Kauno apskrities bokso veteranų klubo, charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b.l. 20-24). Nepilnamečiui E. R. diagnozuoti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje, išgąstis vaikystėje, tiriant vaiką, pastarasis papasakojo apie patirtą išgąstį, kai tėtis mušė mamą, be to, vaikas nurodė, jog prisimena ir ankstesnį įvykį, kai ieškovas grasino šautuvu atsakovei, jog ją nušaus. Objektyviai tiriamas specialistų, vaikas tikino, jog tėčio nepasiilgsta, nenori su juo susitikti, jaučiama vidinė įtampa, nesaugumas, baimingumas, nepasitikėjimas tėvo veiksmais. 2015-06-15 berniukas konsultuotas psichologo, konsultacijos metu nustatyta, jog testų rezultatai ryškesnių pablogėjusios emocinės būsenos požymių nerodo, tačiau leidžia įtarti galimus neišreikštus menkavertiškumo bei nesaugumo išgyvenimus, vaikas savo subjektyviame pasaulyje tėvo vaidmens nesuvokia, linkęs nuo jo emociškai atsiriboti. Išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad tiriant objektyviai T. R., stebimas vaiko nerimastingumas, nepastovi veikla, blaškus dėmesys, padidintas dirglumas (t. 1, b.l. 36-37). Ieškovas R. R. laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2014-12-18 atlikinėjo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę užsienio valstybėje. (duomenys neskelbtini) 2016-01-18 rašte dėl E. R. nurodė, kad vaiku rūpinasi mama, tačiau tėvas taip pat bendrauja su klasės mokytoja, domisi pasiekimais, nuperka mokymo priemones, nori dalyvauti renginiuose, klasės tėvų susirinkimuose (t. 1, b.l. 128). Iš R. R. 2016-01-07 rašto Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. matyti, kad 2016-01-06 R. R. su spec. tarnybomis įėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bute buvo šalių vaikai ir atsakovės draugas (t. 1, b.l. 134). Iš UAB „BMP“ rašto matyti, kad 2015-11-24 gydytojai kalbant su vaiku jis pasisakė, kad bijo tėvo, nes prisimena kaip tėvas yra jam trenkęs per veidą ir liko mėlynė, be to, prisimena, kaip tėvas mušė mamą. Pasakojo sapnuotą košmarą, kur „tėtis užmušė mamą, vežė mus su broliu mašina ir sakė, kad ir mus užmuš“. Pokalbio metu įsitempęs, nesaugus. Skundėsi, kad šeštadienį nenori eiti į susitikimą su tėčiu, jo bijo. 2016-01-19 konsultacijos metu T. R. nurodė, kad nenori tėčio, nes jis gręžė spyną, bijojo. Konsultacijos metu stebėtas vaiko nerimastingumas, dirglumas, padidintas verksmingumas, polinkis prieštarauti, nepaklusti. Dėl emocinės būsenos pablogėjimo, vidinės įtampos, išreikštos baimės susitikti ir bendrauti su tėvu nukreiptas psichologo konsultacijai emocinės būsenos įvertinimui, psichoterapinės pagalbos skyrimui. Konsultacijos metu E. R. atvirai papasakojo apie įsilaužimą, po kurio iki šiol nesijaučia saugus. Bijo, kad tėvas jį ir brolį gali pagrobti, sapnuoja košmarus. Stebimos vaiko labilios emocijos, yra vidinis nerimas, nesaugumas, jaučia baimę, grėsmę iš tėvo pusės. Nukreiptas emocinės būsenos įvertinimui, elgesio koregavimui, tolimesnei psichologinei pagalbai (t. 1, b.l. 165-166). Iš UAB „Vyrų krizių centras“ 2016-01-27 rašto matyti, kad sisteminis R. R., I. R., T. R. ir E. R. konsultavimas vyko nuo 2015-11-17 iki 2015-12-31. Sisteminis šeimos konsultavimas vyko telkiant šeimą, skatinant bendravimą, išsaugant vaikų teisę į šeimos ryšius. Konsultavimas tinkamai vyko 3 kartus. Pagal konsultavimo programą turėjo vykti 5 susitikimai. Viena konsultacija neįvyko dėl vaiko ligos. Susitikimas, kuris turėjo vykti 2016-12-31 neįvyko, nes vaiko mama turėjo išvykti, atvežusi vaikus į sutartą vietą pasiūlė vaikams pasilikti su tėčiu vieniems. Vaikai nesutiko ir išvyko kartu su mama. Trijų tinkamai vykusių susitikimų metu tėvai atstovavo vaikų interesus, tėvo santykis su vaikais buvo pozityvus, glaudus ir tinkantis pagal aplinkybes. Mama susitikime dalyvavo kaip stebėtoja, netrukdė. Tėvai tarėsi dėl vaikų sveikatos, aptarinėjo mokymosi pasiekimus, derino susitikimus ir aptarinėjo ateities bendravimo perspektyvas. Pateiktoje išvadoje nurodoma, kad sisteminis šeimos konsultavimas neįvyko, nėra galimybės daryti galutinės išvados dėl šeimos santykių kokybiškumo, siūloma konsultavimą tęsti ir užtikrinti vaikų teises į šeimos ryšius. Norint tinkamai atstovauti vaikų interesus būtina skatinti bendravimą tarp jų ir tėčio saugant ir puoselėjant tarpasmeninius santykius, atsakingai vykdant šeimos gerovės išsaugojimą. (t. 2, b.l. 7-9). Iš VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ 2016-02-15 pateiktos informacijos matyti, kad 2016-01-28 vyko R. R. ir jo sūnų E. ir T., atvestų mamos I. R.. Susitikimo metu tarp tėvų įvyko žodinis konfliktas, į kurį vaikai stipriai reagavo: buvo stebimas agresyvumas bei stiprus nenoras bendrauti su tėčiu. Mano, kad tarp R. ir I. yra stipri emocinė įtampa – konfliktas, bendri šeimos susitikimai vaikams gali kelti papildomą stresą ir iššaukti jų negatyvią reakciją. Todėl, siekiant atkurti vaikų – tėčio ryšį, siūlo, kad susitikimuose nedalyvautų mama I. Taip pat siūlo, kad tėvai nesusitiktų vaikams atvykus pas psichologą. Tokiu būdu būtų išvengiama galimos konfliktinės situacijos. Taip pat siūlo surengti kelis psichologės ir vaikų susitikimus, kuriuose nedalyvautų tėtis, jų tikslas – vaikus supažindinti su psichologe bei jos darbo aplinka ir tokiu būdu vaikams kurti kuo labiau saugesnę aplinką (t. 2, b.l. 13). Iš 2016-02-12 (duomenys neskelbtini) pateiktos E. R. charakteristikos matyti, kad dėl vykstančio tėvų konflikto E. labai išgyvena. Berniuko motina kreipėsi į mokyklos socialinę pedagogę, pranešdama, kad įpusėjus šiems mokslo metams po truputį berniuko elgesys pradėjo keistis, o po mokinių žiemos atostogų jis tapo nevaldomas“ nuolat atsikalbinėja, demonstratyviai skriaudžia klasės draugus ir drauges, keikiasi, per pamokas vaikščioja, priekabiauja prie klasiokų, kalba, replikuoja, trukdo mokytis kitiems mokiniams, nereaguoja į pastabas, iš jų šaiposi. E. užeina nevaldomi pykčio ir agresijos priepuoliai. Jis ranka sudavė mokytojai. E. buvo pavyzdingas, ramus, darbštus mokinys. Mėgstamiausias jo šių dienų žaidimas – skambučiai „policijai“. Kalbantis su berniuku jis kartoja ne vaikiškas frazes, turi suformuotą neigiamą tėvo paveikslą, bijo išsakyti savo mintis bei išreikšti tikruosius jausmus tėvui (t. 2, b.l. 22). T. R. nuo 2015-09-07 lanko (duomenys neskelbtini). Mama dalyvauja tėvų susirinkimuose, domisi vaiko ugdymu. Vaikas aprūpintas reikalingomis ugdymo priemonėmis, atvedamas švarus ir tvarkingas. Grupės auklėtojos pastebėjo, kad keletą kartų I. R. atėjus pasiimti vaiko nuo jos sklido alkoholio kvapas (t. 2, b.l. 24). Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad antstolis Saulius Užkuraitis 2016-02-10 konstatavo, kad R. R. prisijungus prie savo Facebook paskyros, užfiksuoti duomenys apie susirašinėjimą tarp R. R. ir vartotojo, kurio paskyros vardas I. D.. Iš susirašinėjimo teksto matyti, kad bendraujama R. R. bendravimo su vaikais klausimu, I. D. nurodo, kad gali uždrausti jam bendrauti su vaikais (t. 2, b.l. 26-44). Iš Vyrų krizių centro 2016-01-27 rašto matyti, kad sisteminis šeimos konsultavimas vyko nuo 2015-11-17 iki 2015-12-31, 3 kartus, 2 konsultacijos neįvyko. Susitikimų metu tėvai atstovavo vaikų interesus, tėvo santykis su vaikais buvo pozityvus, glaudus ir tinkantis pagal aplinkybes. Mama susitikime dalyvavo kaip stebėtoja, netrukdė. Tėvai tarėsi dėl vaikų sveikatos, aptarinėjo mokymosi rezultatus, derino susitikimus ir aptarinėjo ateities bendravimo perspektyvas (t. 2, b.l. 56-57). Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai nuo 2015-03-20 teikia socialines paslaugas I. R. šeimai (t. 2, b.l. 76-79, 156). I. R. 2016-05-02 kreipėsi į Kauno moterų draugiją dėl patirto smurto šeimoje (t. 2, b.l. 157). Iš 2017-02-27 – 05-11 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-32/2017 matyti, kad T. R. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl ilgalaikių konfliktinių tėvų tarpusavio santykių. Šis sutrikimas tiriamajam pirmą kartą diagnozuotas 2015 metais; šio sutrikimo atsiradimui ir jo išlikimui iki šiol neabejotinai reikšmingą įtaką turi besitęsianti konfliktinė situacija tarp tėvų, o taip pat ir kiti reikšmingi suaugusieji. T. motina, tėvas, motinos artimieji, T. ar jo akivaizdoje išsakydami neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu, (tėvai) konfliktuodami, smurtaudami tarpusavyje, o taip pat taikydami neadekvačias fizines bausmes, nesugebėdami atliepti vaiko emocinių poreikių (mylėti abu tėvus), žaloja berniuko psichiką. Taigi išskirti ir įvertinti ieškovo R. R. elgesio poveikį sūnui nėra galimybių. Įvertinus turimus duomenis, galima pagrįstai manyti, jog T. yra reikalingi reguliarūs susitikimai su tėvu. Šiuo metu objektyvių duomenų, dėl kurių būtų tikslinga riboti ar minimalizuoti šiuos susitikimus, negauta. Psichologiniu požiūriu, T. (kartu su broliu) rekomenduojama kurti individualų santykį su tėvu nedalyvaujant tretiesiems asmenims, ypač motinai (būtent dėl aukšto tėvų tarpusavio konfliktiškumo). Nustatant bendravimo tvarką, tikslinga atsižvelgti į psichikos sveikatos specialistų rekomendacijas - kuo mažesnio amžiaus vaikas, tuo labiau reikalinga mažinti nesimatymo intervalus su atskirai gyvenančiuoju tėvu (motina). Tėvams, kiekvienam atskirai, rekomenduojama į psichologus ar kitus psichikos sveikatos specialistus kreiptis asmeniškai (konsultacijos turėtų būti orientuotos į tėvystės įgūdžių lavinimą, pykčio valdymo mokymą ir kt.). T. R., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus bei jam daromą motinos poveikį, formuojant jo nuomonę, dar negali išreikšti savo nuomonės, norų ir pažiūrų dėl bendravimo su tėvu R. R.. Šiuo metu turimi duomenys rodo, jog T. R. nuomonę apie tėvą formuoja jo motina; duomenų apie kitų asmenų jam daromą poveikį šiuo metu negauta. Vaikų-tėvo bendravimo tvarkos nustatymas nepriklauso teismo psichologo/teismo psichiatro eksperto kompetencijai. T. R. rekomenduojama kurti individualų santykį su tėvu nedalyvaujant tretiesiems asmenims, ypač motinai. Šiuo metu T. R. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8, tiesioginiu ryšiu atsiradę dėl ilgalaikių tėvų tarpusavio nesutarimų ir konfliktų bei kitų jam reikšmingų suaugusiųjų elgesio. Atsižvelgiant į tai, išskirti ir įvertinti vien tik ieškovo R. R. elgesio poveikį sūnui nėra galimybių. T. R. emocinis ryšys su tėvu R. R. yra pakankamas - vaikui aktualus jo dėmesys ir jo siekia, jis noriai užsiima bendra veikla, tačiau šio ryšio trapumą šiuo metu reikšmingai veikia motinos kaip pagrindinio prieraišumo asmens daromas poveikis vaiko nuomonei. T. R. nuomonė dėl tėvo yra vertintina kritiškai. Remiantis atlikto vaiko-tėvo sąveikų duomenimis, T. su tėvu jaučiasi saugiai, ramiai, noriai būna jo draugijoje. Šiuo metu atlikto stebėjimo duomenys rodo, jog T. R. noriai ir aktyviai dalyvavo bendroje veikloje su tėvu, tuo metu neigiamų emocinės būsenos pokyčių stebėta nebuvo, todėl atsakyti į klausimą, kaip priverstinis bendravimas paveiktų T. R., nėra galimybės. Vaikų-tėvo bendravimo tvarkos nustatymas nepriklauso teismo psichologo/ teismo psichiatro eksperto kompetencijai. Nustatant bendravime tvarką, rekomenduojama atsižvelgti į psichikos sveikatos specialistų rekomendaciją - kuo mažesnio amžiaus vaikas, tuo labiau reikalinga mažinti nesimatymo intervalus su atskirai gyvenančiuoju (t. 3, b.l. 5-13). Iš 2017-02-27 – 05-11 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-31/2017 E. R. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8, tiesioginiu ryšiu atsiradę dėl ilgalaikių tėvų tarpusavio nesutarimų ir konfliktų. Šis sutrikimas tiriamajam pirmą kartą diagnozuotas 2015 metais; šio sutrikimo atsiradimui ir jo išlikimui iki šiol neabejotinai reikšmingą įtaką turi besitęsianti konfliktinė situacija tarp tėvų, o taip pat ir kitų reikšmingų suaugusiųjų elgesys. Tautvydo motina, tėvas, motinos artimieji, išsakydami neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu tiesiogiai vaikui ar jo akivaizdoje, taikydami neadekvačias fizines bausmes, (tėvai) konfliktuodami ir smurtaudami tarpusavyje, neatliepdami vaiko emocinių poreikių (pvz., mylėti abu tėvus), žaloja berniuko psichiką. Taigi išskirti iš visų vaiko psichiką žalojančių veiksnių visumos vieną - įvertinti ieškovo R. R. elgesio poveikį sūnui nėra galimybių. Įvertinus turimus duomenis, galima pagrįstai manyti, jog E. yra reikalingi reguliarūs susitikimai su tėvu. Šiuo metu objektyvių duomenų, dėl kurių būtų tikslinga riboti ar minimalizuoti šiuos susitikimus, negauta. Psichologiniu požiūriu, E. (kartu su broliu) rekomenduojama kurti individualų santykį su tėvu nedalyvaujant tretiesiems asmenims, ypač motinai (būtent dėl aukšto tėvų tarpusavio konfliktiškumo). Nustatant bendravimo tvarką, tikslinga atsižvelgti į psichikos sveikatos specialistų rekomendacijas - kuo mažesnio amžiaus vaikas, tuo labiau reikalinga mažinti nesimatymo intervalus su atskirai gyvenančiuoju tėvu (motina). Tėvams, kiekvienam atskirai, rekomenduojama į psichologus ar kitus psichikos sveikatos specialistus kreiptis asmeniškai (konsultacijos turėtų būti orientuotos į tėvystės įgūdžių lavinimą, pykčio valdymo mokymą ir kt.). E. R., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus bei jam daromą motinos poveikį, formuojant jo nuomonę apie tėvą, dar negali išreikšti savo nuomonės, norų ir pažiūrų dėl bendravimo su tėvu R. R.. Šiuo metu turimi duomenys rodo, jog E. R. nuomonę apie tėvą formuoja jo motina. Kiti šeimos nariai (kartu gyvenantys motinos tėvas ir sesuo), kurie atvirai demonstruoja savo nuostatas tėvo atžvilgiu, taip pat formuoja E. R. nuomonę. E. R. rekomenduojama kurti individualų santykį su tėvu nedalyvaujant tretiesiems asmenims, ypač motinai. Šiuo metu E. R. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8, tiesioginiu ryšiu atsiradę dėl ilgalaikių tėvų tarpusavio nesutarimų ir konfliktų bei kitų jam reikšmingų suaugusiųjų elgesio. Atsižvelgiant į tai, išskirti ir įvertinti vien tik ieškovo R. R. elgesio poveikį sūnui nėra galimybių. E. R. emocinis ryšys su tėvu R. R. atskleidžia jo trapumą dėl nepakankamo bendravimo ir jam daromo poveikio, tačiau vaikui atsipalaidavus, yra matoma, jog jis be baimės, siekia tėvo dėmesio, įsitraukia į bendrą veiklą. E. R. nuomonė dėl tėvo yra vertinama kritiškai. Remiantis atlikto vaiko - tėvo sąveikų duomenimis, E. su tėvu bendrauja noriai. Šiuo metu atlikto stebėjimo duomenys rodo, jog T. R. noriai ir aktyviai dalyvavo bendroje veikloje su tėvu, tuo metu neigiamų emocinės būsenos pokyčių stebėta nebuvo, todėl atsakyti į klausimą, kaip priverstinis bendravimas paveiktų T. R., nėra galimybės. Nustatant bendravimo tvarką, rekomenduojama atsižvelgti į psichikos sveikatos specialistų rekomendaciją — kuo mažesnio amžiaus vaikas, tuo labiau reikalinga mažinti nesimatymo intervalus su atskirai gyvenančiuoju (t. 3, b.l. 14-21).