Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei I. R. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir atsakovės I. R. priešieškinį laikinai apriboti ieškovo R. R. valdžią į sūnus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme 2016 m. vasario 1 d. gautas ieškovo R. R. prašymas pakeisti laikiną jo ir vaikų bendravimo tvarką, nustatant tokią tvarką, kad jis su vaikais pas psichologą galėtų bendrauti nedalyvaujant I. R..

Atsakovė, teikdama priešieškinį, prašė uždrausti ieškovui matytis su sūnumi E. R. ir sūnumi T. R. bei lankytis E. ir T. buvimo vietose: sūnaus E. mokymo įstaigoje ir sūnaus T. ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, jų gyvenamojoje vietoje.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Uždraudė ieškovui R. R. bendrauti su I. R., vaikais E. R. ir T. R., išskyrus teismo nustatytą tvarką.Ieškovas R. R. ir nepilnamečiai vaikai E. R. ir T. R. bendrauja vieną kartą per savaitę, psichologo paskirtu laiku, po 1 (vieną) valandą dalyvaujant ieškovo pasirinktam psichologui. Už psichologo teikiamas konsultacijas moka R. R.. I. R. dalyvauja R. R. ir nepilnamečių vaikų E. R. bei T. R. susitikimuose. I. R. įpareigotina užtikrinti vaikų atvežimą psichologo paskirtu laiku vaikų ir tėvo susitikimui.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kuria atsakovės prašymą tenkino iš dalies ir uždraudė ieškovui bendrauti su I. R. vaikais E. R. ir T. R., išskyrus teismo nustatytą tvarką. Atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždraudžiant ieškovui matytis su sūnumi E. R. ir sūnumi T. R. bei lankytis E. ir T. buvimo vietose: sūnaus E. mokymo įstaigoje ir sūnaus T. ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, jų gyvenamojoje vietoje, atmesti.Ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkinti ir pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: panaikinti nutarties dalį, nustatančią, kad I. R. dalyvauja R. R. ir nepilnamečių vaikų E. R. bei T. R. susitikimuose.

teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytos prieštaringos sąlygos dėl tėvo ir vaikų bendravimo. Teismas be pagrindo iš dalies tenkino atsakovės prašymą, nuspręsdamas apriboti bendravimą su vaikais. Motyvai, kuriais paremtas šis sprendimas, yra nepagrįsti ir neatitinka rašytinių įrodymų, aplinkybių vertinimas nutartyje yra neteisingas.priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pažeistas reikalavimas dėl privalomo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimo. Sprendžiant klausimą, susijusį su ginčais dėl vaikų, nebuvo gauta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada ar nuomonė dėl šio ginčo. Iš esmės yra pažeistos materialinės ir procesinės teisės normos.teismas visiškai nevertino aplinkybių apie 2016-01-06 ir 2016-01-07 įvykius. Visiškai nepagrįsta ir neteisinga, kad dėl ieškovo veiksmų 2016-01-06 – 2016-01-07 vaikams atsirado baimė su juo bendrauti. Dėl šių įvykių yra priimtas 2016-01-15 Santakos PK nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime nustatyta, kad R. R. neatliko jokių nusikalstamų veikų. teismas nevertino šioje civilinėje byloje ieškovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad vaikams pas atsakovę nėra saugu gyventi dėl vaikų motinos netinkamo gyvenimo būdo, kad atsakovė įtakoja neigiamą vaikų nuomonę apie tėvą. Atsakovė piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, tai patvirtina informacija apie R. šeimą. Dėl jos girtavimo vaikų priežiūra netinkama. Dėl to atsiradusios vaikų emocinės problemos. Atsakovė nuteikia vaikus prieš ieškovą, skatina vaikus bijoti tėvo.

teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovui sprendė pakartotinai. Kauno apylinkės teismui priimant 2015 m. spalio 25 d. nutartį buvo gauta Kauno miesto vaiko teisių skyriaus pozicija raštu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Sprendžiant pakartotinai klausimą pagal ieškovo prašymą ir atsakovės prašymą pagal byloje pateiktą priešieškinį, teismas įpareigojo išvadą teikiančią instituciją pateikti savo nuomonę.byloje yra pateikta pakankamai oficialių rašytinių įrodymų apie vaikų psichologinę būklę, kuri pablogėjo išimtinai dėl ieškovo veiksmų. Ieškovas objektyviai neįvertina vaikų būklės ir poreikių, jam jo ambicijos yra svarbiau už vaikų interesus. Priešingai nei teigia ieškovas, byloje nėra jokių duomenų, kad vaikams su atsakove gyventi yra nesaugu, kad atsakovė girtuokliauja. Tokios aplinkybės jokiuose dokumentuose nėra užfiksuotos. Lankanti socialinė darbuotoja nei karto nerado atsakovės apsvaigusios nuo alkoholio ar neprižiūrėtų vaikų.nepagrįsti argumentai, kad atsakovė nuteikinėja vaikus prieš ieškovą. Nuo pat 2015 m. R. R. grįžimo iš įkalinimo įstaigos, ieškovas nesistengia suartėti su vaikais, atrasti su jais ryšio, palaipsniui leisti vaikams prie jo priprasti ir suprasti, koks jo vaidmuo vaikų gyvenime. Nepilnamečių vaikų prieš jų tėvą atsakovė niekuomet nenuteikinėjo. Mažamečiai vaikai tėvui jaučia priešiškus jausmus, nejaučia jam ryšio, jo gerai nepažįsta, bijo tėvo, nes yra matę, kaip tėvas naudodamasis ginklu grasino vaikų akivaizdoje atsakovei, tyčia žalojo vaikų akivaizdoje, 2016 metų sausio mėn. tyčia kėlė konfliktines situacijas, nepagrįstai kvietė policijos pareigūnus, dėl ko vaikai dar labiau ėmė bijoti ieškovo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei I. R. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir atsakovės I. R. priešieškinį, kuriuo atsakovė prašo laikinai apriboti ieškovo R. R. valdžią dvejų metų terminui į sūnus E. R. ir T. R., nepaliekant teisės matytis su sūnumis.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 22 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) sustabdė Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23377-429/2010 dalies dėl vaiko tėvo R. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. R. vykdymą iki bus priimtas teismo sprendimas; 2) nustatė laikiną ieškovo R. R. ir nepilnamečių vaikų E. R. ir T. R. bendravimo tvarką: R. R. ir nepilnamečių vaikų E. R. ir T. R. bendravimas vyksta vieną kartą per savaitę, psichologo paskirtu laiku, po 1 (vieną) valandą dalyvaujant ieškovo pasirinktam psichologui. Už psichologo teikiamas konsultacijas moka R. R.. I. R. dalyvauja R. R. ir nepilnamečių vaikų E. R. bei T. R. susitikimuose. I. R. įpareigotina užtikrinti vaikų atvežimą psichologo paskirtu laiku vaikų ir tėvo susitikimui. Nutartis nebuvo skundžiama apeliacine tvarka.

Ieškovas pateikė teismui prašymą pakeisti laikiną bendravimo tvarka su sūnumis. Prašymą grindė tuo, kad faktiškai ne visi susitikimai įvyko pagal nustatytą bendravimo tvarką, dėl atsakovės dalyvavimo vaikų susitikimuose su ieškovu vaikai yra įsitempę, negali atsipalaiduoti ir laisvai bendrauti su ieškovu motinos akivaizdoje. Vaikai motinos akivaizdoje neatsiskleidžia, bijodami jos reakcijos vengia bendrauti su ieškovu. Bendravimas su vaikais turi vykti nedalyvaujant atsakovei, kad vaikai nematytų abiejų konfliktuojančių pusių, jautųsi laisvesni ir būtų didesnė tikimybė atkurti šeimyninius tėvo ir vaikų ryšius. Taigi, ieškovas reikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nesiekia, kad iš esmės būtų pakeista nustatyta su vaikais bendravimo tvarka (bendravimas vyksta vieną kartą per savaitę, psichologo paskirtu laiku, po 1 (vieną) valandą dalyvaujant ieškovo pasirinktam psichologui), o tik kad bendravimas vyktų nedalyvaujant atsakovei, t. y. ieškovas, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš esmės nesutiko, kad R. R. ir nepilnamečių vaikų E. R. bei T. R. susitikimuose dalyvautų ir atsakovė I. R..

Atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovui matytis bei lankytis vaikų buvimo vietose, t. y. mokymo įstaigoje bei ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, jų gyvenamojo vietoje.

Pirmosios instancijos teismas ginčijama 2016 m. vasario 25 d. nutartimi tenkindamas atsakovės prašymą iš dalies uždraudė ieškovui R. R. bendrauti su I. R. vaikais E. R. ir T. R. išskyrus teismo nustatytą tvarką – vieną kartą per savaitę, psichologo paskirtu laiku, po 1 (vieną) valandą dalyvaujant ieškovo pasirinktam psichologui. <...>. Teismas tenkindamas ieškovo prašymą konkrečiai nurodė, kokia tvarka turi vykti bendravimas, t. y. kas atvyksta į susitikimus pas psichologą, kas su vaikais bendrauja, kada atsakovė palieka psichologą bendrauti su vaikais ir kada į bendravimą įsijungia ieškovas ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu teismas, iš esmės nekeisdamas 2015 m. spalio 22 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos pobūdžio ir intensyvumo, nustatė tam tikrą bendravimo su vaikais vystymosi eigą, palikdamas psichologui teisę bendravimo su vaikais metu įvertinti, ar vaikai pasirengę bendrauti su ieškovu ir kada ieškovas gali įsijungti į bendravimą su vaikais. Teismo nutartyje nustatytas momentas, kada atsakovė palieka vaikus bendrauti su psichologe ir į bendravimą įsijungia ieškovas, užtikrina, kad vaikų susitikimo su tėvu metu bus išvengta ieškovo ir atsakovės kontakto vaikų akivaizdoje. Priešingu atveju galimi šalių konfliktai, sukelsiantys vaikams papildomas neigiamas emocijas, ir mažai tikėtina, kad konkretaus vaikų su tėvu susitikimo metu pavyks užmegzti bendravimą, stiprinti (atkurti) tėvo ir vaikų emocinį ryšį.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog nutarties rezoliucinė dalis prieštaringa. Apeliantas nurodė, kad į skundžiamą nutartį yra įkelta 2015 m. spalio 22 d. nutartis, paliekant nutarties dalį dėl I. R. dalyvavimo tėvo ir vaikų susitikimuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas netinkamai aiškina skundžiamos teismo nutarties rezoliucinę dalį. Nurodyta nustatytos bendravimo tvarkos sąlygą vertintina plačiąja prasme ir neturi būti suprantama, kad vykstant vaikų ir ieškovo bendravimui pas psichologą, dalyvauja ir atsakovė. Ši sąlyga aiškiai konkretizuota teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, nurodant kokia tvarka bendravimas vyksta (kai ieškovė palieka vaikus bendrauti su psichologe, tik tada į bendravimą įsijungia ieškovas). Nepagrįsti argumentai, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) klausimą nebuvo gauta vaiko teisių apsaugos institucijos nuomonė, kadangi iš bylos duomenų viseto matyti, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius teikdamas išvadas yra įvertinęs ginčo esmę, faktines bylos aplinkybes ir išdėstęs poziciją ginčo klausimu.

Atskiruoju skundu ieškovas nesutinka su nutarties dalimi, kuria iš dalies patenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovui uždrausta bendrauti su atsakove ir vaikais, išskyrus teismo nustatytą tvarką. Nurodė, kad nėra jokių duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis netinkamai įgyvendina tėvo teises, piktnaudžiauja tėvo valdžia ir daro neigiamą įtaką vaikams. Pažymėjo, kad teismas nevertino aplinkybės, kad jo atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes jis neatliko jokių nusikalstamų veikų.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyti atskirojo skundai argumentai nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jau vien tai, kad teismas, siekdamas užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus, nustatė, kad ieškovo bendravimas su vaikais vyksta dalyvaujant psichologui, leidžia daryti išvadą, kad ieškovo bendravimas su vaikais gali vykti tik specialisto pagalba ir jokia kitokia bendravimo forma negalima, nes gali sukelti vaikams neigiamas emocijas ir daryti žalą jų asmenybės formavimuisi. Būtent psichologo dalyvavimas ieškovo ir vaikų bendravime yra numatytas kaip konkreti priemonė, turint tikslą atkurti tėvo ir vaikų emocinį ryšį, suteikiant tarpusavio pasitikėjimo ir kt. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių susiklostę itin konfliktiški santykiai. 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (sumušė savo buvusią sutuoktinę I. R.) ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams, bausmės vykdymo metu įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą. Laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2014-12-18 ieškovas atlikinėjo jam paskirtą bausmę užsienio valstybėje, tuo laikotarpiu vaikai su ieškovu nebendravo. Taigi, iš bylos duomenų suprastina, kad šalys konfliktuodavo, ką paprastai matydavo mažamečiai vaikai, dėl šalių įtemptų santykių ir elgesio vienas kito atžvilgiu vaikai yra patyrę tam tikrą emocinę bei psichologinę traumą – vaikams nustatyti įvairaus pobūdžio sutrikimai (emocijų sutrikimas, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, kiti tarimo ir kalbos sutrikimai, vaikai konsultuojami psichologų ir kitų medikų), šiuo metu jų ryšys su tėvu yra susilpnėjęs. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo metu tam, kad atkurti tėvo ir vaikų emocinį ryšį bei jį sustiprinti, nepadarant vaikams didesnės emocinės žalos, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, įvertinus nustatytą vaikų psichologinę būseną bei jų emocinį ryšį su kiekvienu iš tėvų, – draudimas ieškovui bendrauti su atsakove bei vaikais, išskyrus teismo nustatytą bendravimo tvarką, yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, draudimas, bendrauti kitokia nei teismo nustatyta tvarka, įvertinus šalių tarpusavio santykius, vaikų psichologinę būseną, jų amžių, vaikų emocinį ryšį su kiekvienu iš tėvų ir kt., šiai dienai iš esmės yra geriausiai užtikrinantis psichologiškai pažeistų vaikų teises ir teisėtus interesus.

Be to, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Laikina bendravimo tvarka dėl savo pobūdžio neprivalo būti detali ir numatyti visus galimus atvejus. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Tiek ieškinyje (priešieškinyje), tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėstomos aplinkybės bus ištiriamos tik nagrinėjant bylą iš esmės, kur bus kviečiami šalių siūlomi liudytojai, teikiamos užklausos vaiko priežiūros tarnyboms, išsiaiškinama vaiko nuomonė (jei vaikas yra tokio amžiaus, kad gali paaiškinti) ir t. t. Tik ištyrus visus šiuos įrodymus, teismas spręs nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo klausimus.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ieškovo atskirojo skundo argumentų pagrindu, nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Pažymėtina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bei motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir kt., šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.