Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. G., išnagrinėjo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedusio, nedirbančio, teisto, administracine tvarka bausto, gyvenančio ir gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2015-10-30 apie 01 val. 13 min. paskambino bendrosios pagalbos telefonu Nr. 112 iš kur informacija perduota Marijampolės apskrities VPK Šakių RPK ir melagingai pranešė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, jį prieš 30 minučių užpuolė du nepažįstami asmenys, sumušė. Užpuolikai šiuo metu yra name (namą nurodys atvykus policijos pareigūnams), prisistatyti piktybiškai atsisakė, nurodė, kad lauks (duomenys neskelbtini)gatvėje. 2015-10-30 apie 01 val. 36 min., Marijampolės apsk. VPK Šakių RPK pareigūnams D. M. ir A. V. tarnybos metu neradus jokio sužaloto asmens (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad V. G. žinomai melagingai iškvietė policijos tarnybas. Po kurio laiko policijos pareigūnams į tarnybinį telefoną, iš telefono numerio, kurio buvo kviesta pagalba, paskambinęs asmuo pasakė „užsipiskit“. Iš balso atpažinus, kad tai V. G., policijos pareigūnai nuvyko su juo pasikalbėti. V. G. tuo metu buvo pas draugą (duomenys neskelbtini). Su policijos pareigūnais V. G. kalbėjo įžūliai, pakeltu tonu, liepė važiuoti jį pasodinti į areštinę, pasakius jam, kad jo niekur neveš, patruliui D. M. pradėjo grasinti sakydamas: „susitiksim kai nusirengsi uniformą“. Išvykus policijos pareigūnams V. G. į tarnybinį telefoną parašė keturias užgaulaus teksto trumpąsias žinutes. Šiais savo veiksmais V. G. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. ir 187 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

V. G. kaltė įrodyta administracinės bylos medžiaga: tarnybiniu pranešimu (b. l. 1-2), administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), V. G. paaiškinimu (b. l. 4), skaitmeninė laikmena, kurioje įrašytas V. G. ir BPC darbuotojos pokalbis (b. l. 14) ir kita bylos medžiaga.

V. G. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. sudėtį, kadangi jis vartojo pareigūnų atžvilgiu įžeidžiančius žodžius. Taip pat V. G. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. sudėtį, kadangi jis žinomai melagingai iškvietė specialiąsias tarnybas.

Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų teisės pažeidimų; atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad teisės pažeidimai padaryti neblaivaus asmens, taip pat pažeidimai padaryti asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą.

Skiriant V. G. nuobaudą, atsižvelgtina į padarytos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę – teistas, administracine tvarka baustas, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. Skirtinos sankcijose numatytos vidutinio dydžio nuobaudos – piniginės baudos. Galutinė nuobauda paskirtina pagal ATPK 33 str. 2 d. taisykles.

Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK prašo įpareigoti V. G. atlyginti padarytą 8,71 Eur turtinę žalą, lėšas pervedant į Marijampolės apskrities VPK, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas (duomenys neskelbtini). Institucija pateikia prašymą, iš kurio matyti, kad turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas.

Lietuvos Respublikos ATPK 37 str. 1 d. pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. Lietuvos Respublikos ATPK 37 str. 2 d. numatyta, kad klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Be to, iš Lietuvos Respublikos ATPK 37 str. 1 d. aprašytos teisės normos seka, kad ji nėra imperatyvi ir spręsti klausimą dėl turtinio nuostolio atlyginimo yra Lietuvos Respublikos ATPK 37 str. 1 d. numatytų organų teisė, o ne pareiga.

Lietuvos Respublikos ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirstų kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą. Šiame įstatyme taip pat nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog valstybė skiria lėšas policijos pareigūnų funkcijoms atlikti.

Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas, apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei būtų išmokėtas, jei šio pranešimo nebūtų ir pareigūnai į jį nebūtų reagavę. Be to, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Marijampolės apskrities VPK patyrė nuostolių, kaip jie suprantami Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko galėtų reikalauti patirtos žalos atlyginimo, todėl Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK prašymas dėl įpareigojimo atlyginti padarytą žalą, netenkintinas. Taip pat pažymėtina, kad pirmiau paminėtos praktikos analogiškose bylose laikosi ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-1169-498/2013 ir Nr. ATP-1340-175/2013, Panevėžio apygardos teismo nutartys Nr. ATP-374-185/2014 ir Nr. ATP-529-337/2014).

Įvertindamas tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286, 287 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius:

- administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., ir nubausti 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) bauda;

- administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. ir nubausti 129 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., galutinę nuobaudą paskirti 129 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų) baudą.

Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK prašymo dėl padarytos 8,71 Eur turtinės žalos netenkinti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.