Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-41-381/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-01-10
Bylos Nr.: 2-41-381/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00515-2011-2
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Nutartis palikta nepakeista.

Teisėjas: Artūras Driukas
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Omega Capital“
Suinteresuotas asmuo: "Klaipėdos mėsinė" "Neapolis" "STATEGA"
Kreditorius: "Investuok Lietuvoje" "Swedbank", AB Išbrauktas Išbrauktas "Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas"

Kategorijos

3.4.3.5.6Kiti klausimai, susiję su bankroto administratoriaus statusu bankroto proceso metu

Civilinė byla Nr. 2-41-381/2019Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00515-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.5.6. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Omega Capital“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Omega Capital“ prašymą paskirti naują bankroto administratorių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Neapolis“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Neapolis“ iškėlė bankroto bylą. 2013 m. spalio 8 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas BUAB „Neapolis“ bankroto administratore paskyrė UAB „Verslo valdymo centras“.

Šalies argumentai

2. 2018 m. kovo 19 d. UAB „Verslo administratorių centras“ pateikė teismui prašymą dėl teisių perėmimo, kuriame prašė teismo pakeisti BUAB „Neapolis“ bankroto administratorę UAB „Verslo valdymo centras“ jos teisių perėmėja UAB „Verslo administratorių centras“. Pareiškėja nurodė, kad įvykdžius bankroto administratorės UAB „Verslo valdymo centras“ atskyrimą, visa bendrovės vykdyta veikla, susijusi su juridinių asmenų bankroto administravimu, buvo perduota jos pagrindu įsteigtai bankroto administratorei UAB „Verslo administratorių centras“.

3. UAB „Verslo administratorių centras“ buvo perduotos visos teisės ir pareigos, kylančios iš Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties, kuria bendrovės administratore buvo paskirta UAB „Verslo valdymo centras“, bei iš 2016 m. vasario 26 d. pavedimo sutarties, sudarytos tarp BUAB „Neapolis“ ir UAB „Verslo valdymo centras“.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo UAB „Omega Capital“ nesutiko su pateiktu prašymu, nurodydamas, kad prašymą pateikė byloje nedalyvaujantis asmuo. Toks prašymas yra nepagrįstas ir prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatoms bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimui Nr. 647 „Dėl bankroto administratorių atrankos taisyklių patvirtinimo“.

5. Naujai sukurtas juridinis asmuo UAB „Verslo administratorių centras“, byloje paskirtai bankroto administratorei UAB „Verslo valdymo centras“ išreiškus valią pasitraukti iš bankroto bylos ir atsisakyti 2013 m. spalio 8 d. nutarties pagrindu atsiradusių teisių ir pareigų, siekia tapti BUAB „Neapolis“ administratoriumi, akivaizdžiai apeinant ir ignoruojant bankroto administratorių skyrimo taisykles. UAB „Verslo administratorių centras“ nėra dalyvavusi bendrovės bankroto administratoriaus atrankos procese, dėl jos kandidatūros ir kvalifikacinių sugebėjimų teismas 2013 m. liepos 8 d. nutartyje nėra pasisakęs.

Žemesnės instancijos teismas

6. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi, remdamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 71 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.97 straipsnio 7 dalimi bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1 dalimi, pakeitė BUAB „Neapolis“ bankroto administratorę UAB „Verslo valdymo centras“ jos teisių perėmėja UAB „Verslo administratorių centras“, įpareigojo UAB „Verslo administratorių centras“ nustatyta tvarka paskirti savo įgaliotą asmenį atlikti BUAB „Neapolis“ bankroto administratorės funkcijas ir apie tai informuoti bankroto bylą nagrinėjantį teismą. Teismas taip pat nurodė, kad bankroto administratorių atrankos taisyklėse nenumatyti atvejai, kai yra reorganizuojamas juridinis asmuo, todėl šiuo konkrečiu atveju šios taisyklės netaikomos.

7. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1620-553/2018 apeliacinį procesą pagal UAB „Omega Capital“ 2018 m. balandžio 25 d. pateiktą patikslintą atskirąjį skundą nutraukė, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – UAB „Verslo administratorių centras“ prašymo dėl bankroto administratoriaus pakeitimo jos teisių perėmėja netenkino. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad reorganizavus BUAB „Neapolis“ pradinę bankroto administratorę UAB „Verslo valdymo centras“ ir įsteigus naują bendrovę (UAB „Verslo administratorių centras“) liko nenustatyti bankroto administratorės UAB „Verslo administratorių centras“ veiklą apibūdinantys kriterijai, kurie yra reikšmingi, skiriant įmonei bankroto administratorių. Tokiu būdu, kai nėra nustatoma bankroto administratoriaus grupė (A, B ar C) ir atrankos koeficientas, yra pažeidžiama dabar galiojanti bankroto administratoriaus skyrimo tvarka. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad reorganizavus juridinį asmenį ir atskyrimo būdu įsteigus naują bankroto administratoriaus funkcijas vykdantį juridinį asmenį, bankroto byloje negalimas bankroto administratoriaus teisių perėmimas, nes nėra nustatyti bankroto administratoriaus veiklos kriterijai, lemiantys paskyrimą administruoti konkrečią įmonę.

8. Trečiasis asmuo UAB „Omega Capital“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydamas BUAB „Neapolis“ bankroto byloje paskirti naują bankroto administratorių ĮBĮ nustatyta tvarka, įpareigoti UAB „Verslo administratorių centras“ pateikti į bylą naujus įrodymus, pagrindžiančius išmokėtų pinigų už bankroto administravimo paslaugas mastą, išspręsti atlyginimo sugrąžinimo į BUAB „Neapolis“ kasą klausimą.

Atsiliepimas

9. Trečiasis asmuo nurodė, kad savo valiniais veiksmais – reorganizavimo procedūra bei teisių perdavimu, bankroto administratorė UAB „Verslo valdymo centras“ tiek de facto, tiek de jure atsistatydino iš BUAB „Neapolis“ bankroto administratorės pareigų, kadangi ne tik perdavė savo teises kitam juridiniam asmeniui, bet ir visą savo bankroto administravimo veiklą perkėlė į naują juridinį asmenį UAB „Verslo administratorių centras“. Pagal apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus, naujas juridinis asmuo neturi teisės ir negali būti bendrovės bankroto byloje ir, šiuo konkrečiu atveju, atlikus administratorės reorganizavimą atskyrimo būdu, bankroto byloje turėjo būti ir turi būti vadovaujamasi ĮBĮ nuostatomis dėl naujo bankroto administratoriaus paskyrimo.

10. Taip pat nuo 2018 m. balandžio 10 d. UAB „Verslo administratorių centras“ neteisėtai eidama bankroto administratorės pareigas BUAB „Neapolis“ bankroto byloje, gavo bankroto administratoriui paskirtą atlyginimą. Byloje nėra duomenų kokį atlygį gavo UAB „Verslo administratorių centras“, todėl ši faktinė aplinkybė byloje turi būti nustatyta bei išspręstas neteisėtai išmokėtų pinigų grąžinimo BUAB „Neapolis“ klausimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė priimti trečiojo asmens prašymą.

3. Teismas nurodė, kad UAB „Omega Capital“ Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi įtraukta į BUAB ,,Neapolis“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartyje taip pat nurodyta, kad pareiškėjos pateiktas BUAB ,,Neapolis“ akcininkų sąrašas patvirtina, kad pareiškėja yra atsakovės BUAB ,,Neapolis“ akcininkė, turinti 50 proc. įmonės akcijų. Tačiau, teismo vertinimu, trečiasis asmuo UAB „Omega Capital“ neturi reikalavimo teisės ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka kreiptis dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo, nes trečiasis asmuo UAB „Omega Capital“ nėra BUAB „Neapolis“ kreditorė. ĮBĮ įtvirtintas baigtinis sąrašas bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrindų (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 1-6 punktai), todėl 2018 m. spalio 22 d. trečiojo asmens UAB „Capital Omega“ pateiktą prašymą BUAB „Neapolis“ bankroto byloje paskirti naują bankroto administratorių ĮBĮ nustatyta tvarka bei iš šio prašymo kylančius prašymus teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teisme kaip pareikštus subjekto, neturinčio teisės inicijuoti administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

1. Trečiasis asmuo UAB „Omega Capital“ atskirajame skunde prašė Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir trečiojo asmens UAB „Omega Capital“ prašymo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentas:

1.1. Trečiasis asmuo neprašė pirmosios instancijos teismo atstatydinti bankroto administratoriaus, bet prašė inicijuoti naujo administratoriaus skyrimo procedūrą, atsižvelgiant į faktinę situaciją dėl bankroto administratorės UAB „Verslo valdymo centras“ faktinio atsistatydinimo.

1.2. Pirmosios instancijos teismui nuo 2018 m. kovo 19 d. yra žinoma, kad UAB „Verslo valdymo centras“ yra įvykdžiusi savo veiklos reorganizaciją, kurios metu savo veiklą, teises ir pareigas, susijusias su įmonių bankroto administravimu, yra perleidusi UAB „Verslo administratorių centras“. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretuoja aplinkybes, teigdamas jog Lietuvos apeliaciniam teismui 2018 m. spalio 4 d. nutartyje konstatavus, kad bankroto administratoriaus teisių perėmimas yra negalimas, neva bankroto administratore toliau laikytina UAB „Verslo valdymo centras“.

1.3. Įvykus bankroto administratorės reorganizacijai, UAB „Verslo valdymo centras“ nebevykdo bankroto administravimo veiklos bankroto byloje Nr. B2-56-613/2018, o bankroto administratorės reali teisių ir pareigų perėmėja UAB „Verslo administratorių centras“ neturi teisės ir negali būti pripažinta BUAB „Neapolis“ bankroto administratore apeliacinės instancijos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties pagrindu. Susiklosčiusi situacija byloje patvirtina, kad bankroto administratorė UAB „Verslo valdymo centras“ de facto atsistatydino ir šį faktą teismas privalėjo konstatuoti ex officio.

1.4. Nagrinėjamoje bankroto byloje nėra nei vieno kreditoriaus, nes su jais visais buvo atsiskaityta. ĮBĮ nuostatos numato, kad atsiskaičius su visais kreditoriais, likęs įmonės turtas yra grąžinamas įmonės akcininkams. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bankroto byloje nesant kreditorių, jų teises perima vieninteliai bylos baigtimi suinteresuoti asmenys – įmonės akcininkai, kurie turi teisėtų lūkesčių gauti įmonės turtą, likusį po atsiskaitymo su kreditoriais, todėl traktuotini kaip įmonės kreditoriai.

1.5. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti trečiojo asmens prašymą, nesprendė ir neteisėtai išmokėto bankroto administratorės atlyginimo UAB „Verslo administratorių centras“ sugrąžinimo klausimo. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas laikomas neteisėtu ir nepagrįstu BUAB „Neapolis“ akcininkų atžvilgiu.

Atsiliepimas

2. Atsakovė BUAB „Neapolis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jo netenkinti ir apeliacinį procesą nutraukti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

2.1. Apeliantė nei savo prašyme paskirti naują atsakovės bankroto administratorių, nei atskirajame skunde neįrodinėjo ir neįrodinėja, jog egzistuoja ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje numatyti teisiniai pagrindai esamo bankroto administratoriaus atstatydinimui. Apeliantė mano, jog paskirtasis atsakovės bankroto administratorius savaime neteko teisės administruoti atsakovės po to kai buvo atliktas jo pertvarkymas. Su tokiais apeliantės argumentai sutikti nėra pagrindo, nes: 1) juridinio asmens, teikiančio bankroto administratoriaus paslaugas reorganizavimas ABĮ nustatyta tvarka per se nereiškia teisės teikti bankroto administravimo paslaugas pasibaigimo, 2) šiuo metu jau suformuota teismų praktika, kad reorganizavus juridinį asmenį ir atskyrimo būdu įsteigus naują bankroto administratoriaus funkcijas vykdantį juridinį asmenį, nėra galimas bankroto administratoriaus teisių perėmimas, todėl atsakovės bankroto administratoriaus teisės ir pareigos nepaisant jo reorganizavimo nesikeitė ir kitaip nesimodifikavo, t. y. bankroto administratoriumi liko asmuo, kuriam tokia kompetencija suteikta teismo nutartimi skirti bankroto administratorių, 3) skiriant naują administratorių turi būti atstatydintas ankstesnis administratorius, todėl turi egzistuoti ankstesnio administratoriaus atstatydinimo pagrindai, jų nesant nėra pagrindo atstatydinti ankstesnį administratorių ir skirti naują administratorių.

2.2. Pareiškėjos keliama problema dėl administratoriaus pertvarkymo ir su tuo susijusių pasekmių nėra detaliai reglamentuota nei ĮBĮ, nei aptarta teismų praktikoje, todėl ją tinkamai galėjo išspręsti tik teismas, 2018 m. spalio 4 d. Lietuvos apeliaciniam teismui konstatavus, jog administratoriaus teisių perėjimas pertvarkymo metu negalėjo įvykti, atsakovės administratoriumi toliau liko UAB „Verslo valdymo centras”. Šios aplinkybės nelemia pagrindo pripažinti, jog bankroto administratorė būtų pažeidusi ĮBĮ jai nustatytas teises ir pareigas ar būtų netinkamai atlikusi bankroto procedūras, pažeidusi kreditorių interesus. Bankroto administratoriaus reorganizavimas neturėjo įtakos ir atsakovės bankroto proceso operatyvumui, nes proceso negalima užbaigti dėl pačios UAB „Omega Capital” pareikštų reikalavimų, procesas vilkinamas, nesiekiama, kad kuo greičiau būtų išnagrinėti pačios pareikšti reikalavimai.

2.3. UAB „Omega Capital” neturi teisinio pagrindo inicijuoti administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo, remdamasi kreditoriaus iniciatyvos teise, nes ji nėra atsakovės kreditorė, tuo pačiu UAB „Omega Capital“ savo prašyme paskirti naują atsakovės administratorių nepateikė duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti esamo administratoriaus pareigų tinkamu atlikimu. Minėta, apeliantė vadovaujasi savo pateiktu aiškinimu apie savaiminį esamo administratoriaus teisių ir pareigų pasibaigimą (atsistatydinimą), tačiau tokia interpretacija nėra teisiškai pagrįsta, prieštarauja 2018 m. spalio 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties motyvams, jog bankroto administratoriaus teisių perėmimas administratoriaus reorganizavimo metu nėra galimas.

Atsiliepimas

3. Ieškovė UAB „Statega” atsiliepime į atskirąjį skundą prašė teismo nutraukti apeliacinį procesą pagal UAB „Omega Capital“ atskirąjį skundą bei palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės analogiškais atsakovės BUAB „Neapolis“ atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

2. Apeliacijos dalyką sudaro nutarties, kuria atsisakyta priimti bankrutuojančios įmonės dalyvio, įtraukto į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, procesinį prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės administratorius bankroto procese yra vienas reikšmingiausių subjektų, jis iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas, nuo jo veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas, bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. Dėl išskirtinės administratoriaus svarbos bankroto procese tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę skirti administratorių bankroto procese. Bet kurioje bankroto procedūros stadijoje, esant ĮBĮ 11 straipsnyje įtvirtintiems pagrindams, neribojama teisė kelti klausimą, ar bankroto administratorius tinkamai vykdo pavestas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017).

4. Nagrinėjamu atveju UAB „Verslo administratorių centras“ kreipėsi į BUAB „Neapolis“ bankroto bylą (Nr. B2-25-613/2019) nagrinėjantį Klaipėdos apygardos teismą, prašydama pakeisti BUAB „Neapolis“ bankroto administratorę UAB „Verslo valdymo centras“ jos teisių perėmėja UAB „Verslo administratorių centras“. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi šį prašymą tenkino, tačiau, trečiajam asmeniui jį apskundus atskiruoju skundu, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi nurodytą Klaipėdos apygardos teismo nutartį panaikino ir UAB „Verslo administratorius centras“ prašymo dėl bankroto administratoriaus pakeitimo jo teisių perėmėju netenkino. Trečiojo asmens UAB „Omega Capital“ vertinimu, įvykus bendrovės administratorės UAB „Verslo valdymo centras“ reorganizacijai, o UAB „Verslo administratorių centras“ neturint teisės būti pripažinta BUAB „Neapolis“ bankroto administratore (apeliacinės instancijos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties pagrindu), susiklostė situacija, jog BUAB „Neapolis“ turi būti paskirtas naujas bankroto administratorius, nes UAB „Verslo valdymo centras“ de facto atsistatydino iš bendrovės bankroto administratorės pareigų. Remdamasis šia aplinkybe, trečiasis asmuo pateikė prašymą bendrovės bankroto byloje, prašydamas paskirti naują bankroto administratorių ĮBĮ nustatyta tvarka, įpareigoti UAB „Verslo administratorių centras“ pateikti į bylą naujus įrodymus, gavus įrodymus, pagrindžiančius išmokėtų pinigų už bankroto administravimo paslaugas mastą, išspręsti atlyginimo sugrąžinimo į BUAB „Neapolis“ kasą klausimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad trečiasis asmuo yra bendrovės akcininkas, bet ne kreditorius, nurodytą prašymą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

5. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, trečiojo asmens argumentai dėl UAB „Verslo valdymo centras“ de facto atsistatydinimo iš bendrovės bankroto administratorės pareigų, įvykus bendrovės reorganizacijai, yra nepagrįsti. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartyje konstatavo, jog reorganizavus juridinį asmenį ir atskyrimo būdu įsteigus naują bankroto administratoriaus funkcijas vykdantį juridinį asmenį, bankroto byloje negalimas bankroto administratoriaus teisių perėmimas, nes nėra nustatyti bankroto administratoriaus veiklos kriterijai, lemiantys paskyrimą administruoti konkrečią įmonę. Kaip teisingai nurodė atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, 2018 m. spalio 4 d. Lietuvos apeliaciniam teismui konstatavus, jog administratoriaus teisių perėjimas įmonės reorganizavimo atveju negalėjo įvykti, atsakovės administratoriumi toliau liko UAB „Verslo valdymo centras”. Šiuo atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad bankroto administratoriaus paslaugas teikiančio juridinio asmens reorganizavimas ABĮ nustatyta tvarka kartu reiškia ir teisės teikti bankroto administravimo paslaugas pasibaigimą ir/ar tokių teisių pasikeitimą. Aplinkybę, jog UAB „Verslo valdymo centras” ir toliau vykdo bankroto administratoriaus pareigas BUAB „Neapolis“ bankroto byloje, patvirtina ir viešai skelbiami Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenys. Atsiliepimą į trečiojo asmens atskirąjį skundą byloje pateikė BUAB „Neapolis“ bankroto administratorę UAB „Verslo valdymo centras“ atstovaujantis advokatas (atstovavimo sutartis, t. 4, b. l. 51). Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, nekyla abejonių, kad BUAB „Neapolis“ bankroto administratore šiuo metu yra UAB „Verslo valdymo centras”, todėl naujo bankroto administratoriaus paskyrimo klausimas šiuo atveju negali būti sprendžiamas.

6. Skiriant naują įmonės administratorių, prieš tai turi būti atstatydintas ankstesnis administratorius, kurio atstatydinimui būtini ĮBĮ nustatyti pagrindai, taip pat tokį prašymą gali pateikti tinkami subjektai (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalis). Trečiasis asmuo atskirajame skunde pabrėžė, kad šiuo atveju jis neprašė atstatydinti administratoriaus, bet prašė inicijuoti naujo administratoriaus paskyrimo procedūrą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, jog prašymą skirti bankroto administratorių byloje pateikė ne įmonės kreditorius, bet jos dalyvis, manantis, jog ankstesnis administratorius atsistatydino, byloje būtina pasisakyti dėl teisės normų, reglamentuojančių bankroto administratoriaus atstatydinimą galinčių inicijuoti asmenų bei dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrindų, aiškinimo ir taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalį administratorių teismas atstatydina motyvuota nutartimi. Ta pačia nutartimi išsprendžiamas kito administratoriaus paskyrimo klausimas. Teismas administratorių iš pareigų atstatydina šiais atvejais: 1) kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo; 2) kai įmonės kreditorių susirinkimas ĮBĮ 23 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka arba kreditorių komitetas, jeigu jis sudarytas, ar ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius (kreditoriai) motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo ir teismas nustato, kad kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimas atstatydinti administratorių buvo priimtas nepažeidžiant ĮBĮ nustatytos kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimų priėmimo tvarkos, arba kai prašymą dėl administratoriaus pakeitimo pateikęs kreditorius (kreditoriai) atitinka ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas ir patenkinus prašymą nebus pažeisti kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimui nepritarusių, kreditorių susirinkime arba komiteto posėdyje nedalyvavusių ar prašymo neteikusių kreditorių interesai ar viešasis interesas; 3) kai administratorius netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas; 4) kai teismas, gavęs informacijos iš kreditorių ar kitų bankroto procese dalyvaujančių asmenų, nustato, kad asmuo negalėjo būti paskirtas administratoriumi dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado paskyrus administratorių; 5) teismas patenkino asmens, kuris buvo atrinktas naudojantis programa, bet nebuvo paskirtas administratoriumi, atskirąjį skundą ir šis asmuo ne vėliau kaip per mėnesį nuo nutarties, kuria priimtas sprendimas tenkinti atskirąjį skundą, įsiteisėjimo dienos pateikė šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę; 6) kai ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte nurodyta tvarka teismas nepatvirtina administratoriaus ataskaitos.

8. Bet kurioje bankroto procedūros stadijoje, esant ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje numatytiems pagrindams, neribojama teisė kelti klausimą, ar bankroto administratorius atitinka jam keliamus įstatyme reikalavimus ir ar jis tinkamai vykdo pavestas funkcijas. Specialiu pagrindu, numatytu ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punkte, dėl administratoriaus atstatydinimo gali kreiptis tik specialūs subjektai – kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas (jeigu jis yra sudarytas), taip pat kreditorius (kreditoriai), kurių teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Šiuo atveju administratoriaus atstatydinimui pakanka kreditorių daugumos valios, taip pat teismo išvados, jog patenkinus prašymą nebus pažeisti kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimui nepritarusių, kreditorių susirinkime arba komiteto posėdyje nedalyvavusių ar prašymo neteikusių kreditorių interesai ar viešasis interesas. Administratoriaus atstatydinimą ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkte numatytu pagrindu taip pat turi teisę inicijuoti tik kreditorių susirinkimas (komitetas) ar daugumą kreditorių balsų turintys kreditoriai (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 23 straipsnio 13 punktas). Mažieji kreditoriai, manydami, jog administratorius pareigas vykdo netinkamai, negalėjo būti paskirtas administratoriumi ar tokios aplinkybės atsirado po jo paskyrimo, kelti administratoriaus atstatydinimo klausimą gali tik kreditorių susirinkime (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 23 straipsnio 3 punktas). Tačiau dėl administratoriaus atstatydinimo ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 3, 4, 5, 6 punktuose numatytais pagrindais teismui informaciją gali pateikti bet kuris bankroto byloje dalyvaujantis asmuo, taigi ir bet kuris kreditorius nepriklausomai nuo jo patvirtinto reikalavimo dydžio, šiais pagrindais atstatydinti administratorių turi įgaliojimus ir teismas ex officio. Paprastai negali kilti praktinių problemų, sprendžiant administratoriaus atstatydinimo ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 3, 5 ir 6 punktuose numatytais pagrindais klausimą, kadangi šiais atvejais pagrindas administratorių atstatydinti yra įstatyme numatytos objektyviai egzistuojančios aplinkybės (administratorius netenka teisės teikti bankroto administratoriaus paslaugas, panaikinama teismo nutartis, kuria administratoriumi nepaskirtas kompiuterinės programos atrinktas asmuo, teismas nepatvirtina administratoriaus ataskaitos). Tokiu būdu, vienintelis administratoriaus atstatydinimo pagrindas, kuriuo remiantis administratorius gali būti atstatydintas pagal mažumos kreditorių ar kitų bankroto procese dalyvaujančių asmenų pateiktą teismui informaciją už tai, kad asmuo negalėjo būti paskirtas administratoriumi dėl įstatyme numatytų draudimų arba tokios aplinkybės atsirado paskyrus administratorių, taip pat kad bankroto administratorius netinkamai atlieka jam įstatymo pavestas funkcijas, yra ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkte numatytas pagrindas.

9. Teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas gali pakeisti administratorių ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkto pagrindu tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo negalėjo būti paskirtas administratoriumi dėl ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado paskyrus administratorių, tame tarpe jeigu yra pagrįstų abejonių dėl administratoriaus suinteresuotumo bankroto procedūrų eiga ir rezultatu arba nustatyti faktai, kad administratorius netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1145/2012). Tačiau formalūs, nežymūs teisės aktų pažeidimai arba kreditorių nurodomi teiginiai apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais, nesuponuoja teismo pareigos pakeisti administratorių. Spręsdamas bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrįstumo klausimą teismas turi įvertinti visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, susijusias su įstatymo keliamais reikalavimais administratoriui, įtvirtintais draudimais tam tikrą asmenį skirti konkrečios įmonės administratoriumi, bankroto proceso eiga, jos operatyvumu, vykdomų procedūrų skaidrumu, atskirų veiksmų atlikimu, sprendimų priėmimu. Kaip minėta, faktinis pagrindas bankroto administratoriaus atstatydinimo ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkto pagrindu klausimo svarstymui teisme gali būti ir atskiro kreditoriaus ar kito dalyvaujančio byloje asmens pateikta informacija. Teismui sprendžiant administratoriaus atstatydinimo klausimą, būtina įvertinti aplinkybes, sąlygojusias kreditoriaus (kreditorių) nepasitikėjimą administratoriumi ir tokiu būdu užtikrinti, jog administratorius būtų atstatydintas pagrįstai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-846-381/2015).

10. Lietuvos apeliacinio teismo nusistovėjusioje praktikoje yra išaiškinta, kad teismas turi prerogatyvą ex officio spręsti dėl administratoriaus atstatydinimo, nepaisant to, kad nei vienas iš ĮBĮ numatytų subjektų administratoriaus atstatydinimo klausimo nekėlė. Ši teismo prerogatyva aiškinama atsižvelgiant į paties bankroto proceso tikslą bei bankroto bylos nagrinėjimo principus, vadovaujantis kuriais teisme vykstantis bankroto procesas turi būtų ekonomiškas, operatyvus ir objektyvus, tokiu būdu užtikrinant tinkamą tiek pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės, tiek jos savininkų bei kreditorių turtinių interesų ir teisėtų lūkesčių gynimą (CPK 5, 7 straipsniai, ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką bet kurioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje bankroto bylą nagrinėjantis teismas, turėdamas duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu, gali svarstyti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo. Tokius duomenis teismui gali pateikti tiek vienas iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditorių (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2459/2011; 2012 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-327/2012; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-846-381/2015; 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-208-330/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1180-381/2016), tiek ir bankrutuojančios įmonės dalyvis, turintis teisinį suinteresuotumą bankroto proceso eiga ir rezultatais.

11. Nors atskiro kreditoriaus, kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro mažiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, teisė kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo tiesiogiai nėra numatyta, tačiau, nepaisant to, kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo, tame tarpe ir bankroto byloje dalyvaujantis asmuo (CPK 42 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis), turi bendro pobūdžio procesinę teisę reikšti teismui prašymus, ir teismas turi šiuos prašymus svarstyti, kol tokia teise nėra piktnaudžiaujama (CPK 95 straipsnis). Taigi teismas neturi procesinio pagrindo atsisakyti priimti bankroto byloje dalyvaujančio asmens, įskaitant ir trečiuoju asmeniu įtraukto įmonės dalyvio, įstatymo reikalavimus atitinkantį prašymą atstatydinti administratorių, o turi tokį prašymą išnagrinėti iš esmės kaip bet kurį kitą procesinį prašymą, ir jį tenkinti arba jo netenkinti. Jei teismas, nagrinėdamas tokio kreditoriaus prašymą, preliminariai nenustato reikšmingų administratoriaus netinkamumo požymių, toks prašymas gali būti atmetamas neišklausius prašomo atstatydinti administratoriaus ir kreditorių susirinkimo nuomonės, trumpai nurodant prašymo netenkinimo motyvus. Priešingai, jei tokio kreditoriaus prašyme nurodomi argumentai, kuriuos teismas preliminariai įvertina kaip galimai reikšmingus, jis turi žodžiu arba raštu išklausyti prašomo atstatydinti administratoriaus ir kreditorių susirinkimo (komiteto) nuomonės, ir tik tada spręsti administratoriaus atstatydinimo klausimą iš esmės (Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1375/2012; 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1823/2014).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Omega Capital“ yra BUAB ,,Neapolis“ akcininkė, turinti 50 proc. įmonės akcijų (3 t., b. l. 17). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-124-407/2017 patenkino UAB „Omega Capital“ atskirąjį skundą ir įtraukė ją į BUAB ,,Neapolis“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Teismas, remdamasis ĮBĮ 31 straipsnio 6 punktu, kuriame nustatyta įmonės akcininkų teisė gauti įmonės turto dalį, likusią turtą paskirsčius kreditoriams, sprendė, kad priklausomai nuo to, už kokią kainą bus parduotas atsakovės turtas, priklausys, ar ir kiek liks turto, į kurį galėtų pretenduoti UAB „Omega Capital“, kaip atsakovės akcininkė. Pareiškėjos teisinis suinteresuotumas BUAB ,,Neapolis“ bankroto procese pasireiškia tuo, kad bankrutavusios įmonės turtas būtų parduodamas ne tik už tokią kainą, kad iš gautų lėšų būtų patenkintas paskutinės įmonės kreditorės UAB ,,Statega“ finansinis reikalavimas, bet ir kad liktų lėšų, į kurias galėtų pretenduoti pareiškėja, kaip įmonės akcininkė. Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad šiuo metu bendrovės bankroto byloje nėra nei vieno kreditoriaus, nes su jais visais buvo atsiskaityta, todėl, jos įsitikinimu, tokiu atveju UAB „Omega Capital“ traktuotina kaip bendrovės kreditorė. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, kai bankroto byloje susiklosto tokia situacija, jog atsiskaičius su visais bendrovės kreditoriais bei likviduojant įmonę lieka nepaskirstyto turto, į kurį ĮBĮ 31 straipsnio 6 punkte nustatyta tvarka turi teisę bendrovės akcininkas, pastarasis neabejotinai turi teisinį suinteresuotumą administratoriaus vykdoma veikla, nes šiuo atveju administratorius vykdo būtent akcininkui grąžintino turto administravimą. Tokiu atveju akcininkas, turėdamas duomenų apie administratoriaus netinkamą pareigų vykdymą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka teikti pagrįstą prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo, o teismas turi tokį prašymą svarstyti. Taigi teismas situacijoje, kokia susiklostė nagrinėjamoje byloje, neturėtų procesinio pagrindo atsisakyti priimti bankroto byloje dalyvaujančio asmens – akcininko, kuris į bylą yra įtrauktas trečiuoju asmeniu, prašymo atstatydinti administratorių, o turėtų tokį prašymą išnagrinėti iš esmės kaip bet kurį kitą procesinį prašymą, ir jį tenkinti arba atmesti.

13. Vienok, byloje nustatyta, jog bendrovę šiuo metu administruoja UAB „Verslo valdymo centras“, kuri nėra atstatydinta ar atsistatydinusi. Kaip minėta anksčiau, administratorius gali būti atstatydintas pagal mažumos kreditorių ar kitų bankroto procese dalyvaujančių asmenų pateiktą teismui informaciją (įskaitant ir pagal teisinį suinteresuotumą turinčio įmonės dalyvio reikalavimą) tik ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. Trečiasis asmuo prašymo atstatydinti administratorę UAB „Verslo valdymo centras“ nepareiškė. Nurodytos aplinkybės leidžia iš esmės sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog egzistavo pagrindas atsisakyti priimti trečiojo asmens prašymą paskirti įmonės bankroto administratorių. Skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas (teismas nepagrįstai atsisakė priimti prašymą kaip pareikštą subjekto, neturinčio teisės inicijuoti administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo klausimus), šiuo atveju pagrindu atsisakyti priimti tokį prašymą yra aplinkybė, kad įmonės administratorius bankroto byloje yra paskirtas, jį atstatydinti neprašoma, o naujo administratoriaus paskyrimas galimas tik prieš tai įstatymo nustatyta tvarka atstatydinus paskirtąjį administratorių. Nagrinėjamu atveju byloje neišsprendus paskirtojo bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimo, nėra galimybės spręsti ir dėl naujo bankroto administratoriaus paskyrimo, nes tokiu būdu būtų sprendžiamas tapatus bankroto byloje jau išspręstas klausimas. Pritartina atsakovei, kad šiuo atveju trečiasis asmuo savo prašyme paskirti naują atsakovės administratorių nepateikė jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti esamo administratoriaus pareigų tinkamu atlikimu. Todėl trečiojo asmens prašymą paskirti administratorių įmonės bankroto byloje buvo pagrindas atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu.

14. Atskirajame skunde trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti trečiojo asmens prašymą, nepagrįstai nesprendė ir neteisėtai išmokėto bankroto administratorės atlyginimo UAB „Verslo administratorių centras“ sugrąžinimo klausimo. Kaip minėta (nutarties 19 punktas), trečiasis asmuo prašyme dėl naujo bankroto administratoriaus paskyrimo kartu suformulavo prašymą įpareigoti UAB „Verslo administratorių centras“ pateikti į bylą įrodymus (banko sąskaitų išrašus ar kitokią buhalterinę informaciją), pagrindžiančius išmokėtų pinigų už bankroto administravimą mastą; gavus tokius įrodymus – išspręsti nepagrįstai UAB „Verslo administratorių centras“ gauto bankroto administratoriaus atlyginimo sugrąžinimo į BUAB „Neapolis“ kasą klausimą.

15. Pažymėtina, kad CPK 199 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodymų išreikalavimo institutas yra byloje dalyvaujančio asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška, viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti jau iškeltą civilinę bylą. Taigi trečiojo asmens prašymas įpareigoti pateikti įrodymus, pagrindžiančius išmokėtų pinigų už bankroto bylos administravimą mastą yra procesinis prašymas, kurį, remdamasis minėta ĮBĮ 31 straipsnio 6 punkto nuostata, bendrovės akcininkas gali reikšti bankroto byloje. Tačiau nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo pateikė prašymą įpareigoti pateikti įrodymus ne iš byloje dalyvaujančio asmens (bankroto administratorės UAB „Verslo valdymo centras“), bet iš nedalyvaujančio byloje asmens – UAB „Verslo administratorių centras“, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartimi iš esmės pripažinta neturinčia teisės administruoti BUAB „Neapolis“. Todėl trečiojo asmens bankroto byloje pateiktą reikalavimą priteisti iš bankroto byloje nedalyvaujančios UAB „Verslo administratorių centras“ jos tariamai nepagrįstai gautą bankroto administratoriaus atlyginimą bei su tuo susijusį procesinį prašymą įpareigoti šį subjektą pateikti įrodymus, buvo pagrindas atsisakyti priimti kaip neteismingą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes bankroto byloje vykdoma bankrutuojančio subjekto bankroto procedūra, o materialieji teisiniai reikalavimai kitiems asmenims reiškiami laikantis bendrųjų teismingumo taisyklių (CPK IV skyrius).

16. Pagal įstatymą būtent bankroto byloje paskirtas administratorius valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoja (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 31 straipsnio 1 punktas), jis teikia informaciją ir ataskaitas teismui, kreditoriams ir įmonės savininkams, organizuoja ir kontroliuoja įmonės pajamų ir sąnaudų apskaitą, sudaro ir teikia finansines ataskaitas, įskaitant ir įmonės likvidavimo finansines ataskaitas (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 ir 16 punktai), teikia tvirtinti kreditorių susirinkimui administravimo išlaidų sąmatas, šių sąmatų vykdymo ir kitas veiklos ataskaitas (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktas, 23 straipsnio 4-5 punktai). Jeigu teismas nepatvirtina administratoriaus ataskaitos, ši aplinkybė yra administratoriaus atstatydinimo pagrindas (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 6 punktas). Bankrutuojančiai įmonei atsiskaičius su visais kreditoriais, jeigu liko nepaskirstyto įmonės turto, kuris turėtų būti perduotas įmonės dalyviams, bankroto administratorius administravimo sąmatos įvykdymo ir kitas ataskaitas, turto perdavimo ir (arba) nurašymo aktus turi pateikti įmonės dalyviams ir teismui (ĮBĮ 31 straipsnio 6 ir 8 punktai), kad teismas galėtų spręsti klausimus dėl bankroto bylos nutraukimo arba dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 32 straipsnio 4 dalis). Dėl administratoriaus veiklos ataskaitų patvirtinimo kilus ginčui tarp įmonės kreditorių ir bankroto administratoriaus, o atsiskaičius su kreditoriais – tarp įmonės savininkų ir bankroto administratoriaus, jį sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas). Manydami, jog tam tikras asmuo, įskaitant ir bankroto procedūras vykdžiusį bankroto administratorių, neteisėtais veiksmais padarė žalos, įmonės savininkai turi teisę pažeistas teises ginti bendra įstatymuose nustatyta tvarka ir būdais.

17. Remdamasis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, netinkamai argumentavo atsisakymo priimti prašymą pagrindus, tai nepaneigia iš esmės teisėto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo atsisakyti priimti trečiojo asmens prašymą. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Artūras Driukas