- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- e2-48-731/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00439-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Kuzmickienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- L. M., V. M.
- Trečiasis asmuo
- P. S., L. S.
- Advokatai
- Vilius Virbickas, Inga Radinienė
dalyvaujant ieškovui A. S., jo atstovams advokatams Ingai Radinienei, Kęstučiui Galvičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovėms L. M., V. M., tretieji asmenys P. S. ir L. S., dėl bendros jungtinės veiklos įgyto bendros dalinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto priteisimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė ieškinį tenkinti pilnai ir pripažinti, jog A. S. ir V. M. laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2016 m. gruodžio mėnesio vedė bendrą jungtinę veiklą, kurios metu bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį įgijo ir iš esmės pagerino sekantį turtą: žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 152 eur rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) eur rinkos vertės, pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 139 eur rinkos vertės, pastatą - ūkinį pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), 159 eur rinkos vertės, inžinierinius statinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 eur rinkos vertės, esančius (duomenys neskelbtini); priteisti A. S. 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1500 ha, 76 eur rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 815 eur rinkos vertės, 1/2 dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 69,50 eur rinkos vertės, 1/2 dalį pastato - ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 79,5 eur rinkos vertės, 1/2 dalį inžinierinių statinių kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 eur rinkos vertės, esančius (duomenys neskelbtini), viso turto bendros 1041 eur rinkos vertės; priteisti V. M. 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1500 ha, 76 eur rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini)., 1/2 dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 815 eur rinkos vertės, 1/2 dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 69,50 eur rinkos vertės, 1/2 dalį pastato - ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 79,5 eur rinkos vertės, 1/2 dalį inžinierinių statinių kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 eur rinkos vertės, esančius(duomenys neskelbtini), viso turto bendros 1041 eur rinkos vertės;
pripažinti negaliojančia 2008-06-03 Privačios žemės sklypo su pastatais pirkimo- pardavimo sutartį, kuria P. S. ir L. S. pardavė L. M. nekilnojamąjį turtą, - žemės sklypą, gyvenamąjį namą, bei jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini), dalyje dėl subjekto - pirkėjos L. M., pripažinti, jog 2008-06-03 Privačios žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp P. S. ir L. S. kaip pardavėjų ir A. S. bei V. M. kaip pirkėjų. Priteisti iš atsakovių visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2007 metais jis ir V. M. nutarė apsigyventi kartu ir puoselėdami šeimos santykiu, kartu investuodami kiekvienas savo asmenines lėšas, darbą - įgyti nekilnojamąjį turtą. Šalys kartu apsigyveno (duomenys neskelbtini), tačiau netrukus nusprendė įsigyti žemės sklypą bei gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, kiemo įrenginiais, esančius (duomenys neskelbtini). Šalys, turėdamos kiekviena asmeninių lėšų, sutarė su pardavėjais P. S. ir L. S. priimtiną tuo metu 25 000 L nekilnojamojo turto kainą. Tiek jis, tiek V. M. nebuvo išsituokę, todėl pastarųjų vardu negalėjo būti sudarytas sandoris, ko pasekoje buvo sutarta nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorį forminti atsakovės dukros L. M. vardu, o šalims nutraukus santuokas, įteisinti nekilnojamojo turto įsigijimo faktą lygiomis dalimis ieškovo ir atsakovės V. M. vardu. Jungtinės veiklos metu įteisinti bendrą dalinę nuosavybę šalims nepavyko, nes atsakovė tikino, kad tai padarys vienu ar kitu metu vėliau, tačiau baigiantis bendrai jungtinei veiklai 2016 metų pabaigoje, atsakovės atsisakė perleisti turtą ieškovo naudai, taip įforminant bendrą dalinę nuosavybę.
Nurodė, kad A. S. ir V. M. aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl bendros jungtinės veiklos, ne tik įgyjant bendrą turtą, tačiau sutarė nedelsiant po turto įsigijimo šį turtą iš esmės rekonstruoti jį pagerinant. Dar gyvendami Zarasuose, šalys ėmėsi gyvenamojo namo, jo priklausinių rekonstrukcijos darbų. Bendros jungtinės veiklos sutarties pagrindu gyvenamojo namo, jo priklausinių ir žemės sklypo rekonstrukcija ir pagerinimai turėjo būti ir buvo atliekami lygiomis dalimis. Pritrūkus rekonstrukcijos darbams turimų šalių lėšų, 2008-10-21 jis pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB Ūkio banko lizingu statybinėms medžiagoms iš UAB “Senukų prekybos centras” Zarasuose įsigyti. Lėšos buvo grąžintos A. S.. 2008-07-07 šalys priėmė bendrą sprendimą skolintis papildomų lėšų gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Pagal 2009-07-07 kreditavimo sutartį DnB NORD banke kredito gavėjams A. S. ir V. M. buvo suteiktas 5792,40 eur kreditas iki 2014-06-30. Gautos kredito lėšos buvo panaudotos gyvenamojo namo rekonstrukcijai.
Gyvenamojo namo rekonstrukcijos metu laikotarpiu nuo 2008 m. antros pusės iki 2015 metų buvo pastatytas antrasis gyvenamojo namo aukštas bei jame įrengti du kambariai, visas gyvenamasis namas buvo apšiltintas, pakeista gyvenamojo namo išorės apdaila, langai, durys, gyvenamojo namo stogas, įrengtos vidaus patalpos, sanitariniai mazgai, pilnai atnaujinant gyvenamąsias ir negyvenamas vidaus patalpas. Be to, iš esmės buvo sutvarkytas žemės sklypas, apsodinant jį želdiniais, įrengiant kiemo konstrukcijas, šiltnamį. Visus gyvenamojo namo ir jo priklausinių statybos ir įrengimo, žemės sklypo (kiemo) apželdinimo, įrengimo darbus atliko jis ir V. M. bendromis ir kiekvieno asmeninėmis lėšomis, bendru darbu, vykdant bendrą susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos.
Prieš penkerius metu atsakovė V. M. išvyko uždarbiauti į Angliją, tuo tarpu 2016 metais smarkiai pašlijo ieškovo sveikata, 2016-11-07 ieškovui dėl ligos nustatytas 80 procentų nedarbingumas. Šalių santykiai pašlijo ieškovui sunkiai susirgus ir šalys bendru susitarimu 2016 m. gruodžio mėnesį nutraukė bendrą jungtinę veiklą. Rašytinės jungtinės veiklos sutarties šalys nebuvo pasirašiusios, tačiau jungtinės veiklos sutarties faktą patvirtina konkliudentiniai šalių veiksmai, - jų ilgametis bendras gyvenimas, bendro ūkio vedimas, bendras tikslas sukurti, įgyti nekilnojamąjį turtą, jį prižiūrėti, patogesniam gyvenimui.
2008-06-03 Privačios žemės sklypo su pastatais pirkimo- pardavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, nes tai apsimestinis sandoris. L. M. sandorio sudarymo metu buvo dvidešimties metų amžiaus, ji atitinkamų pajamų, kurių galėtų pakakti šiam nekilnojamam turtui įsigyti, neturėjo. Apsimestinio sandorio aplinkybės L. M. buvo žinomos, ji buvo prašoma šį sandorį sudaryti dėl jos motinos ir A. S. bendro apsisprendimo gyventi, nesant nutrauktoms jų santuokoms, siekiant išvengti formalumų, įgyjant šį turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Be to, L. M. už įsigyjamą turtą nemokėjo pinigų, juos mokėjo ieškovas ir atsakovė V. M., taip pat nekilnojamasis turtas buvo perduotas ne L. M. bet jam ir atsakovei V. M.. Akivaizdu, jog atsakovė L. M. prie gyvenamojo namo ir jo priklausinių, žemės sklypo rekonstrukcijos, pagerinimų neprisidėjo ir gyvenamajame name negyveno, išskyrus tiek, kiek atvykdavo į svečius praleisti laisvalaikį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu patvirtino ir palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Parodė, kad jis negali patvirtinti kiek lėšų jis investavo į būstą, negalėjo nurodyti kokia nekilnojamojo turto vertė yra po jo pagerinimo.
Atsiliepimas
Atsakovės L. M. ir V. M. atsiliepimuose nurodė, kad su pareikštu ieškiniu ir jame nurodytais argumentais nesutinka. Nurodė, kad Ieškovas ir Atsakovė V. M. nebuvo susitarę dėl Turto perėmimo iš Atsakovės L. M.. 2008-06-03 Pirkimo sutartis atitinka sandorio šalių tikrąją valia ir teisės aktu reikalavimus (CK 1.76 str.). Ieškovas nesirūpino Sutarties sudarymu, nedalyvavo sąlygų derinime. 2009 m. Ieškovui ir Atsakovei V. M. nutraukus ankstesnes santuokas, nebuvo sudaryta jokia Turto perleidimo sutartis. Ieškovas beveik 10 m. nereiškė jokiu pretenzijų Atsakovėms dėl Turto nuosavybės teisių. Su Pardavėjais atsiskaitė Atsakovė L. M., savo pačios lėšomis. Atsakovė L. M. turėjo galimybę disponuoti minėta pinigu suma. Ieškovas neturėjo darbo, pajamų, todėl neturėjo galimybės sumokėti Pardavėjams 7240.5 Eur. 2008-06-03 Priėmimo-perdavimo aktu Turtas perduotas Atsakovei L. M., kuri priėmė Turtą, jį valdė ir prižiūrėjo. Po Pirkimo sutarties sudarymo ji apdraudė Turtą 2009-04-25 AB „Lietuvos draudimas“ , Turtas yra draudžiamas iki šiol. Nuo 2009 m. mokėjimas už draudimą atliko L. M.. 2008-07-18 AB „Rytų skirstomieji tinklai" L. M. sudarė elektros energijos pirkimo- pardavimo sutartį ir atliko nuo 2008 m. mokėjimas už elektrą . Atsakovės taip pat yra sudariusios sutartis su UAB „Zarasų dujos“, UAB „Zarasų vandenys“, AB „Lesto“, AB „Suskystintos dujos“ bei kitais komunalinių paslaugų teikėjais, tinkamai bei laiku vykdė mokėjimus. Tuo tarpu Ieškovas nėra nei vienos minėtos sutarties šalis, byloje nėra duomenų, jog jis būtų vykdęs komunalinius ar kitus su Turto priežiūra susijusius mokėjimus.
Nurodė, kad 2007 m. V. M. pradėjo gyventi atskirai ir nuomotis butą (duomenys neskelbtini). Su Ieškovu ji susipažino 2007 m. - 2008 m. Ieškovas po kurio laiko apsigyveno jos nuomojamame bute. Abiejų ankstesnės santuokos dar nebuvo nutrauktos. V. M. nuo 2008 m. dirbo UAB „Degesa", palaikė su Bendrovės darbuotojais tame tarpe ir su Bendrovės direktoriumi P. S.. Būtent P. S. pasiūlė jai už 25 000 Lt (7240,50 Eur) įsigyti jam priklausantį žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir pastatais, esančius(duomenys neskelbtini). Gyvenamajame name buvo įrengta kaimo parduotuvė, 2 kambariai buvo gyvenami, todėl Atsakovėms toks pasiūlymas buvo priimtinas.
V. M. 2008 m. gegužės mėn. iš savo pusbrolio N. Č., neterminuotam laikotarpiui pasiskolino 25 000 Lt (7240,50 Eur), gautus pinigus neterminuotai paskolino savo dukrai L. M.. Ieškovas prie Turto įsigijimo finansiškai neprisidėjo. Ieškovas nei pradėdamas gyventi kartu su Atsakove V. M., nei po sutarties sudarymo, niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad turtas nuosavybės teise priklauso L. M.. Nei rašytinių, nei žodinių susitarimų, jog įsigyjamas turtas Ieškovui ir Atsakovei V. M. turėtų priklausyti lygiomis dalimis po 1/2 dalį niekada nebuvo sudarę.
Po Pirkimo sutarties sudarymo Atsakovės pradėjo įsigyto Turto, t. y. gyvenamojo namo rekonstrukciją. Medieną ir rekonstrukcijos darbus Atsakovės pirko iš V. S.. Už medieną ir rekonstrukcijos darbus 7000 Lt (2027,34 Eur) mokėjo Atsakovė L. M., kuriai pinigus padovanojo jos seneliai V. Č. ir J. Č. .Už rekonstrukcijos darbus buvo mokama iš Atsakovių gaunamo darbo užmokesčio. Atsakovių pajamų Turtui rekonstruoti nepakako, todėl 2008-10-21 Ieškovas su UAB „Ūkio banko lizingu“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 5301,85 Lt (1535,52 Eur) sumai. 2009-03-13 buvo nutraukta Atsakovės V. M. ir P. M. santuoka. 2009-03-24 buvo nutraukta ir Ieškovo ir Z. S. santuoka. Po santuokų nutraukimo 2009-07-07 Ieškovas ir Atsakovė V. M. su DnB NORD banku sudarė kreditavimo sutartį Nr.0300-2009-57842, 5792,40 Eur sumai (toliau - Kreditas Nr.2). Kreditas Nr.2 buvo paimtas gyvenamojo namo rekonstrukcijai, grąžinimo terminas 2014-06-30. Kreditas Nr.2 buvo paimtas su tikslu grąžinti (dengti) Kreditą Nr.1. Nuo 2011 m. iki 2016 m. Atsakovės Ieškovui vien tik bankiniais pavedimais pervedė 20 855.90 Lt (6040,29 EUR) į Ieškovo banko sąskaitas. Pinigai buvo skirti Turto rekonstrukcijai, Kredito Nr.1 ir Kredito Nr.2 dengimui, ieškovo pragyvenimui. Gyvenamojo namo rekonstrukcijos laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2016 m. buvo pastatytas antrasis gyvenamojo namo aukštas, įrengti du kambariai, apšiltinta dalis namo, pakeista gyvenamojo namo išorės apdaila, langai, durys, įrengtas vidus. Šiuo metu liko pabaigti dengti namo stogą, atlikti jo šiltinimą bei vidaus įrengimo darbus. Už visą gyvenamojo namo rekonstrukciją pinigais prisidėjo tik Atsakovės, Ieškovas savo pinigų rekonstrukcijai niekada neskyrė. Ieškovas prie gyvenamojo namo rekonstrukcijos iš esmės prisidėjo tik savo darbu ir jėgomis, kadangi iš Atsakovių gautų pinigų pirko statybines medžiagas, samdė darbininkus, prižiūrėjo statybas. 2013-04-07 Atsakovė V. M. buvo priversta išvykti dirbti į Angliją. Atsakovė V. M. nuo 2013- 04-07 iki šios dienos dirba ir gyvena Anglijoje. Atsakovė ir Ieškovas ir toliau palaikė santykius, bendravo. Atsakovė V. M. nuolatos grįždavo aplankyti Ieškovo, pervesdavo jam pinigų, kadangi iki 2014-06-30 reikėjo dengti Kreditą Nr.2, apmokėdavo skolas. Už Atsakovės pervestus pinigus buvo perkamos malkos namo šildymui, pinigai buvo skiriami ir Ieškovo pragyvenimui, kadangi jis darbo ir pajamų neturėjo. 2016 m. smarkiai pablogėjus Ieškovo sveikatai, taip pat jam esant apsidraudus gyvybę 40 000 Lt, atsirado Ieškovo sūnus V. S., kuris pradėjo veikti prieš Atsakoves. 2016 m. Ieškovas, sūnaus V. S. iniciatyva, išsikraustė iš namo ir nutraukė bet kokius santykius su Atsakovėmis. Taigi, Ieškovas nutraukė santykius ne dėl sveikatos būklės pablogėjimo, Atsakovių nesirūpinimo juo, bet sūnaus V. S. iniciatyva.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje teigia, jog prie Turto įsigijimo prisidėjo lygiomis dalimis po 12 500 Lt (3620,25 Eur). Byloje nėra pateikta jokių konkrečių įrodymų, jog Ieškovas 2008-06-03 prie Turto įsigijimo prisidėjo 3620,25 Eur piniginiu įnašu. Tokių pinigų turėjimo aplinkybių byloje taip pat nėra pateikta ir laikytina neįrodyta. Ieškovas su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, iš kokių šaltinių gaudavo pajamas, kurias tariamai skirdavo Turto rekonstrukcijai ir pagerinimui (pajamų gavimo šaltiniai nepateikti).Ieškovo byloje pateiktos tariamos Turto rekonstrukcijos, pagerinimų išlaidos, yra apmokėtos išimtinai Atsakovių lėšomis. Atsakovė V. M. ir L. M. apmokėdavo už visas medžiagas, statybos, rekonstrukcijos darbus, tačiau medžiagų užsakymu, tiesioginiu apmokėjimu už medžiagas ir darbus, rūpinosi Ieškovas, kurio žinioje ir buvo visos sąskaitos bei čekiai. Ieškovas nurodo, jog apsimestinis sandoris buvo sudarytas su Atsakove L. M., nes Ieškovas ir V. M. tuo metu buvo susituokę, o po santuokos nutraukimo Turtas turėjo būti perleistas jiems. Jeigu šalys būtų iš tikro susitariusios dėl Turto perleidimo, minėtas sandoris jau būtų atliktas prieš daugiau nei 8 metus, t.y. šalims nutraukus santuokas, tačiau tas nebuvo padaryta. Tai tik patvirtina, jog Pirkimo sutartis nėra apsimestinis sandoris. Byloje nėra jokių įrodymų, jog sudarydama Pirkimo sutartį Atsakovė L. M. siekė kokių nors neteisėtų veiksmų.
Antra, 2008-06-03 žemės sklypo su pastatais pirkimo ir pardavimo sutartis atitinka tikrąją sandorio šalių valią, neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Atsakovė L. M. nuo 2006 m. dirbo ir nors nuo 2010 m. dirbo Vilniuje, tačiau nuolatos grįždavo į Zarasus, apmokėdavo sąskaitas, aptvarkydavo namus, aplinką. 2014 m. Ieškovui smarkiai suprastėjo sveikata, nustatyta onkologinė liga, 2014-01-07 jis operuotas Všį „Nacionalinis vėžio institutas“, 2016-11-07 Všį „Respublikinė Panevėžio ligoninė“. Ieškovas nuo 2014 m. prie Turto priežiūros negalėjo prisidėti nei fiziškai, nei materialiai, be to didžiąją laiko dalį praleisdavo gydymo įstaigose. Ieškovą prižiūrėjo ir finansiškai rėmė Atsakovės, tą patvirtina bankiniai mokėjimo pavedimai.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje V. M., L. M. patvirtino atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes. V. M. parodė, jog niekada nesitarė su A. S., jog Sadūnų parduotuvę perka abu, o registruoja dukters vardu, nes abu neišsituokę. Nesiekė su juo įgyti jokio bendro turto ir vėliau nebuvo jokios kalbos, jog jam priklauso pusė namo bei kito turto. L. M. parodė, jog ji dirbo Degesoje, mama sakė, jog yra namas, kuriame galėtų gyventi, močiutė jai davė 7000 Lt, mama pasiskolino iš pusbrolio pinigų. Niekada nebuvo kalbos, jog namas yra ne jos, o mamos ir A. S.. A. S. siųsdavo pinigus, nes visą laiką dirbo.
Trečiasis asmuo P. S. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje parodė, kad turėjo Sadūnuose parduotuvę. V. M. sakė, kad neturi kur gyventi, todėl pasiūlė jai nusipirkti. V. M., jos vaikai vasarą dirbo „Degesoje“ , atidirbinėjo už gautą medieną, mašiną. A. S. su jais nebuvo. Nekilnojamąjį turtą pardavė L. M., kalbos apie A. S. nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad 2008-06-03 buvo sudaryta pirkimo- pardavimo sutartis, kuria P. S. ir L. S. pardavė L. M. nekilnojamąjį turtą, - žemės sklypą, gyvenamąjį namą, bei jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini).
Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog vidutinė rinkos vertė žemės sklypo 234 Lt, pastatų-6622 Lt., Registrų centro duomenimis žemės vertė 68 Lt, pastatų- 1919 Lt.
Ieškovas pateikė kvitus, iš kurių matyti, jog atsiskaitoma grynais pinigais, dalyje jų nurodomas A. S., dalyje pirkėjas neįvardijamas, pateikė nuotraukas, kuriose jis kartu su V. M.. 2008-10-21 A. S. vardu paimtas kreditas UAB „Ūkio banko lizingas“ 5000 Lt (Senukų sutartis) , 2009-07-07 AB DNB banke kreditas V. M. ir A. S. 5792,40 Lt .
LITEKO duomenimis V. M. ir P. M. išsituokė 2009-02-10 Zarasų rajono apylinkės teisme, A. S. ir Z. S. -2009-02-19 Panevėžio m. apylinkės teisme. A. S. tuo metu deklaruota gyvenamoji vieta buvo nurodyta Panevėžio mieste. A. S. pateikė 2009-01-22 sutarties kopiją, jog jis ir Z. S. pardavė butą (duomenys neskelbtini)už 144000,00 Lt, iš kurių 30 t. litų A. S. gavo grynais.
Atsakovė L. M. pateikė duomenis, kad ji nuo 2006 m. iki 2009 m. dirbo UAB „Degesa“, 2007 m. per mėnesį gaudavo 1717,30 Lt, 2008 m. - 1437,30 Lt, 2009- 1968,62 Lt darbo užmokestį, nuo 2010-10-11 dirbo Všj „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filiale“, nuo 2012-10-30 UAB „MCT kompiuterinė tomografija“, pateikė raštelį, iš kurio matyti, jog 7000 Lt (2027 Eur), jai padovanojo seneliai.
Atsakovė V. M. pateikė duomenis, kad nuo 2008 m. iki 2012 m. dirbo UAB „Degesa“. Nuo 2011 m. iki 2013 m. dirbo Bendruomenėje Šlyninkos vandens malūnas. Nuo 2013-04-07 iki šios dienos T. G. Food Company of Harefield Limited. 2008 m. Atsakovės V. M. metinės pajamos buvo 8102,88 Lt, 2009 m. - 7689,73 Lt, 2011 m. - 6219,05 Lt ir 2012 m. - 6935,24 Lt.
L. M. pateikė duomenis apie tai, kad ji laikotarpiu nuo 2011-2016 m. pervedinėjo pinigus 15435 Lt ir 1570 Eur, iš jų tiesiogiai nurodydama, kad pinigai A. S. 10700,00 Lt sumai. L. M. pateikė duomenis apie tai, kad Draudė nekilnojamąjį turtą nuo 2009 m. balandžio mėn. AB Lietuvos draudimas, ir jį apmokėdavo. Mokėjo už elektrą.
Atsakovės pateikė teismui duomenis apie tai, kad šiuo metu nekilnojamojo turto vertė sudarytų apie 7000-8000 Eurų, pateikė darbininkų raštelius, kuriuose nurodoma, jog už atliktus darbus mokėjo V. M..
Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus.
Taigi įrodymai yra pagrindinė priemonė teismo įsitikinimui dėl tam tikrų reikšmingų faktų civilinėje byloje buvimo pasiekti. CPK neįtvirtintas baigtinis įrodymų sąrašas. Įrodymais civilinėje byloje gali būti bet kokie faktiniai duomenys, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis). Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį civilinėse bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 str.), įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
Teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ( CPK 185 str.). Ieškovas buvo atstovaujamas advokato, teismas ne kartą klausė kuo ieškovas, jo atstovas, gali pagrįsti savo reikalavimus, kuo juos įrodyti, nebuvo pateikti prašymai, nebuvo prašoma išreikalauti dokumentus, reikšmingus bylai, baigiamosiose kalbose ieškovas nedalyvavo ir jo advokatas rėmėsi tik pateiktais įrodymais, nepateikdamas naujų įrodymų.
Ieškovas prašė pripažinti, jog jis ir V. M. laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2016 m. gruodžio mėnesio vedė bendrą jungtinę veiklą, kurios metu bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį įgijo ir iš esmės pagerino sekantį turtą: žemės sklypą, pastatą - gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, inžinierinius statinius kiemo statinius, esančius(duomenys neskelbtini), o 2008-06-03 sudarytą pirkimo- pardavimo sutartį, kuria P. S. ir L. S. pardavė L. M. nekilnojamąjį turtą, - žemės sklypą, gyvenamąjį namą, bei jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini)pripažinti apsimestine.
Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra, kaip minėta, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 str. 5 d.); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (Lietuvos A. T. 2016 m. sausio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Tai reiškia, kad byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos A. T. 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).
Nagrinėjamu atveju byloje keliamas klausimas, ar ieškovo ir atsakovės veiksmai, sukūrė susitarimą bendromis lėšomis ir bendrais veiksmais įsigyti jų abiejų vardu nekilnojamąjį turtą, t.y. gyvenamąjį namą su priklausiniais, žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas.
Ieškovas parodė, jog jis gyveno su V. M., kartu ieškojo būsto pirkimui, jis dirbo ir Lietuvoje ir Užsienyje, gaudavo atlyginimą, su buvusia žmona pardavė butą Panevėžyje ir gavo 30 tūkstančių litų, visus pinigus jis investavo į gyvenamojo namo remontą. Kartu su V. M., jos vaikais , savo sūnumi ir kitais giminaičiais remontavo nupirktą namą, tvarkė aplinką, jis pastoviai gyveno jame. Šias aplinkybės iš dalies patvirtina teismo posėdyje apklausti A. S. sūnus Vismantas, marti L. S. , sesuo V. K., kaimynė R. M.. Parodė, kad nekilnojamasis turtas įregistruotas L. M. vardu vien todėl, jog nei jis, nei V. M. nebuvo išsiskyrę. Buvo sutarta, jog vėliau, kai jie išsiskirs, šis turtas bus perregistruotas jo ir V. M. vardu, nes tik jie yra tikrieji šio nekilnojamojo turto savininkai. L. M. tai žinojo sudarinėdama sutartį.
Atsakovė V. M. parodė, kad ji su ieškovu susipažino 2007 metais. Tuo metu ji su vaikais gyveno nuomojamame bute Zarasuose, galvodama apie ateitį ėmėsi veiksmų įsigyti gyvenamąjį būstą. Kalbėjosi apie tai su darbdaviu P. S., kuris ir pasiūlė jai Sadūnuose esančią parduotuvę, kurioje galima būtų apsigyventi. Tai buvo pagrindinis ir esminis nekilnojamojo turto įsigijimo ir sandorio tikslas.
Sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str.), t. y. asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008). Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 str. 1 d.). Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą (sutartyje lingvistiškai pateiktą) jį sudariusių asmenų valią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje apsimestinio sandorio konstatuota, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis, todėl teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda tikrajai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006). Siekiant nustatyti, kas yra tikroji siekiamo pripažinti apsimestiniu sandorio šalis, būtina aiškintis, kas faktiškai derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo ir vykdė sutartines teises bei pareigas, kokia buvo tikroji sutarties šalių valia bei ketinimai, t. y. ko iš tikrųjų siekė sutartyje nurodytos (įvardytos) sandorio šalys ir galimos tikrosios jo šalys sandorio sudarymo momentu, atsižvelgti į sutarties šalių elgesį po sandorio sudarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. M. B., A. C., bylos Nr. 3K-3-228/2009). Pareigą įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį.
Teismas, įvertinęs ir ištyręs visumą sprendime išsamiai aptartų įrodymų, daro išvadą, kad labiau nuosekli, pagrįsta ir tikėtina yra atsakovių, o ne ieškovo A. S. versija dėl tikrųjų sutarties šalių.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė L. M. nekilnojamąjį turtą visuomet laikė savo nuosavybe, sudarė sutartis su AB „Lietuvos draudimas“, kitomis paslaugų įmonėmis, mokėjo komunalinius mokesčius, turtu rūpinosi, ką patvirtina jos pateikti dokumentai, V. M., trečiasis asmuo P. S.. Tai, kad ieškovas A. S. tuo metu gyveno kartu su V. M. neduoda pagrindo laikyti sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį apsimestine. A. S. neįrodė, jog buvo susitarimas dėl bendro būsto pirkimo, dėl šios nuosavybės perleidimo, neįrodė, jog jis realiai prisidėjo turėtomis lėšomis prie nekilnojamojo turto įsigijimo, jog apskritai tuo metu turėjo tam tikrą pinigų sumą, kuria prisidėjo prie turto įsigijimo. Jo veiksmai, jog jis nesiekė turto perregistravimo savo vardu dar kartą parodo, jog sutartis nebuvo apsimestinė, siekiant pridengti kitą, ieškovo manymu tikrą sutartį. V. M. skolinosi pinigų iš N. Č., kuris parodė, jog A. S. nepažinojo ir jam skolinęs pinigų nebūtų. Trečiasis asmuo P. S. patvirtino, jog dėl namo pirkimo derėjosi su V. M., nes ji dirbo jam priklausančioje įmonėje ir turtą pardavė L. M.. Jei ieškovas būtų siekęs įsigyti L. M. priklausančią turto dalį, jis šia sutartimi galėjo nusimatyti pirkimo – pardavimo sąlygas. Ieškovo elgesys ir veiksmai , kreipimasis į banką negali būti vertinti kaip veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį dėl ginčo nekilnojamojo turto dalies įsigijimo. Duomenų, kad buvo sudarytas su V. M. kitas susitarimas dėl turto pirkimo, ieškovas nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, ieškovas neįrodė, jog jis turėjo visas finansines galimybes sumokėti sumą, lygią parduoto turto , ar jo dalies, vertei. Pažymėtina, jog pirkimo sutarties sudarymu ieškovas nesirūpino, dėl pirkimo sutarties sąlygų (turto kainos, atsiskaitymo tvarkos ir kt.) su pardavėjais nesiderėjo, pirkimo sutarties pasirašyme ir atsiskaityme nedalyvavo.
Ieškovui neįrodžius, kad jis su atsakove V. M. buvo sudaręs jungtinės veiklos ar kokią kitą sutartį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šalys buvo sudariusios apsimestinę pirkimo–pardavimo sutartį, jungtinės veiklos teisiniams santykiams pridengti.
Be to, teismui nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kokias pajamas A. S. investavo į namo remontą. Paklaustas teismo posėdyje, jis negalėjo nurodyti nei kiek padidėjo nekilnojamojo turto vertė, nei kiek lėšų jis investavo į jo pagerinimą, kokiomis lėšomis disponavo, parodė, kad 30 tūkstančių gautų už parduotą butą Panevėžyje išleido vaikams, maistui ir šen ten. Tuo pačiu jis neginčijo, jog L. M. ir V. M. jį rėmė. V. M. parodė, jog ji ir Laura leido A. S. gyventi name, o jam susirgus visokeriopai jį rėmė. Nuo 2011 m. iki 2016 m. Atsakovės Ieškovui vien tik bankiniais pavedimais pervedė 20 855.90 Lt (6040,29 EUR) į Ieškovo banko sąskaitas. Pinigai buvo skirti Turto rekonstrukcijai, Kredito Nr.1 ir Kredito Nr.2 dengimui, ieškovo pragyvenimui ( šios aplinkybės paremtos pateiktais mokėjimo pavedimais).
Atsakovės pripažįsta kad daug rangos darbų vykdant gyvenamojo namo remontą atliko ieškovas, tačiau jų manymu, darbų atlikimo faktas, jų sąnaudas finansuojant pačioms atsakovėms, jokių daiktinių teisių į minėtą turtą ieškovui nesukūrė ir negalėjo sukurti. Ieškovo talkinimas ir pagalba gyvenamojo namo remonte buvo ženkli, tačiau tai buvo normalu - atsakovas atvažiuodavo pas V. M., o vėliau ir apsigyveno su atsakovėms L. M. priklausančiame name. Vien ta aplinkybė, jog ieškovas naudojosi gyvenamuoju namu, yra nepakankama išvadai, kad buvo susitarimas bendromis lėšomis ir jėgomis įsigyti šį namą kaip jungtinės veiklos rezultatą - bendrą nuosavybę.
Atsižvelgtina ir į tai, kad nesant duomenų apie tai, kiek tiksliai lėšų investuota į namo remontą, negalima teigti, kad atsakovės vienos savo lėšomis finansavo namo remontą, nes iš byloje esančių rašytinių įrodymų gausos (PVM sąskaitų faktūrų, čekių, kvitų) matyti, kad namui remontuoti statybines medžiagas pirko ir ieškovas, dalyje mokėjimo dokumentų nenurodytas mokėtojas, nors tai taipogi neįrodo, jog jis mokėjo savo lėšomis (tam patvirtinti nepateikti jokie rašytiniai įrodymai.).
Byloje nėra įrodymų, kad namą šalys buvo susitarę įgyti bendrai, taip pat nėra įrodymų apie ieškovo indėlį įsigyjant minėtą turtą. Jei ieškovas atsakovių prašymu ar savo iniciatyva atliko šio namo remontą ir atsakovės už atliktą darbą ieškovui yra skolingos, ieškovas turi teisę, pateikdamas įrodymus, kreiptis į teismą, kad būtų apginta, jo manymu, pažeista teisė.
Todėl vertindamas šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes teismas laiko, kad ieškovas neįrodė, jog nuo 2007 m. iki 2016 m. gruodžio mėnesio vedė bendrą jungtinę veiklą, kurios metu bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį įgijo ir iš esmės pagerino sekantį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1500 ha, 152 eur rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ,1630 eur rinkos vertės, pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 139 eur rinkos vertės, pastatą - ūkinį pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), 159 eur rinkos vertės, inžinierinius statinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 eur rinkos vertės, esančius(duomenys neskelbtini), todėl ieškinys atmestinas.
Atmetus ieškininius reikalavimus iš ieškovo priteistina valstybei 34,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.), priteistina atsakovei L. M. 1100 Eur jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 21 Eur sumokėto žyminio mokesčio už atskirąjį skundą (CPK 88 str. 1 d. 6,8 p.).
Taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos (CPK 150 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Panaikinti 2017 m. gegužės 8 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašus viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į 0,1500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinius statinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius L. M., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš A. S. 1121 Eur atsakovei L. M. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš A. S. 34,51 Eur valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 d., nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.