Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos AB DNB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4443-431/2016, kuria netenkintas AB DNB banko skundas dėl BUAB „Bendra idėja“ pakartotinio kreditorių susirinkimo priimto nutarimo panaikinimo (suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), BUAB „Amitis“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja teismo prašė panaikinti 2016-04-01 vykusio pakartotinio BUAB „Bendra idėja“ kreditorių susirinkimo metu priimtą nutarimą dėl papildomos bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo kaip nepagrįstą, neatitinkantį bendrųjų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų (CK 1.5 str.) ir pažeidžiantį bankrutuojančios įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus.Pareiškėja nurodė, kad 2010-04-29 vykusiame BUAB „Bendra idėja“ kreditorių komiteto posėdyje buvo nustatyta bankroto administravimo išlaidų sąmata visam BUAB „Bendra idėja“ bankroto proceso laikotarpiui, t. y. 100 000 Lt (28 962 Eur) (įskaitant mokesčius). Bankroto administratorė neįrodė poreikio nuo 2012-01-05 nustatyti naują bankroto administravimo išlaidų sąmatą, nepateikė jokių įrodymų, kad 2010-04-29 kreditorių komiteto posėdyje patvirtinta sąmata būtų iki galo išnaudota, taip pat įrodymų, kad dėl užsitęsusio bankroto proceso būtų žymiai padidėjusios bankroto administratorės darbo apimtys ar poreikis dėl kitų bankroto administravimo išlaidų. Bankroto administratorė nepagrindė prašomos patvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatos dydžio.Nepagrįstai patvirtinta papildoma bankroto administravimo išlaidų sąmata pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis - kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti.VMI prie FM pateiktam skundui neprieštaravo.Suinteresuotas asmuo BUAB „Bendra idėja“, atstovaujama bankroto administratorės, su skundu nesutiko.Nurodė, kad kreditorių susirinkimui, įvykusiam 2016-03-31, buvo pateikti siūlomos darbotvarkės klausimų paaiškinimas ir nutarimų projektai, kuriuose darbotvarkės klausimo Nr. 4 paaiškinime buvo pateikta motyvuota argumentacija, dėl kokių priežasčių kreditorių susirinkimo patvirtinta išlaidų sąmata siejama su 2012-01-05 data.BUAB „Bendra idėja" kreditoriai 2009-12-22 įvykusiame kreditorių susirinkime patvirtino administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiu nuo 2009-07-13 iki įmonės pabaigos. Ši administravimo išlaidų sąmata (įskaitant ir administratorės atlyginimą), nebuvo ginčijama teisme. 2010-04-29 kreditorių komiteto posėdžio metu administravimo išlaidos buvo sumažintos atsižvelgiant į ĮBĮ 33 str. 6 d. nustatytą 24 mėnesių terminą nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos (2010-01-05). Taigi, būtent kreditorių prezumpcija, kad bankroto procedūros truks ne ilgiau nei dvejus metus, buvo priežastis mažinti išlaidas nuo 160 000 Lt + PVM + 5 proc. sėkmės mokestis nuo visų BUAB „Bendra idėja" gautų pajamų + PVM iki bendros administravimo išlaidoms skirtos 79 000 Lt + PVM dydžio sumos. 2012-01-05 pasibaigus ĮBĮ nustatytam terminui likvidavimo procedūroms užbaigti (kartu ir nustatytai sąmatai), BUAB „Bendra idėja" administratorės iniciatyva 2012-03-01 buvo svarstomas klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos peržiūrėjimo, administratorei prašant padidinti administravimo išlaidų sąmatą (tiek administratorės atlyginimą, tiek lėšas kitoms administravimo išlaidoms), pabrėžiant, kad 2010-04-29 kreditorių komiteto posėdyje patvirtintų administravimo išlaidų akivaizdžiai nepakanka.Bankroto administratorės pozicija, iš esmės pagrindinė priežastis, turinti tiesioginę įtaką BUAB „Bendra idėja" bankroto procedūrų trukmei, yra užtrukęs turto realizavimas.2010-04-29 BUAB „Bendra idėja" kreditorių komiteto patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, susieta su ĮBĮ nustatytu terminu likvidavimo procedūroms vykdyti, jau yra išnaudota, o tai paaiškinantys ir pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti kreditoriams, kartu ir pareiškėjai iki kreditorių susirinkimo, todėl pareiškėja, teigdama priešingai, siekia suklaidinti teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.Teismo vertinimu, vien teoriniai pareiškėjos svarstymai (kartu su skundu pateikta tik pajamų-sąnaudų suvestinė, kuri negali nei patvirtinti, nei paneigti administravimo lėšų panaudojimo pagrįstumo) nėra pakankamas pagrindas spręsti apie skundžiamo nutarimo neteisėtumą.Teismas nustatė, kad kreditorių susirinkimui, įvykusiam 2016-03-31, buvo pateikti siūlomos darbotvarkės klausimų paaiškinimai ir nutarimų projektai, kuriuose darbotvarkės klausimo Nr. 4 paaiškinime buvo pateikta motyvuota argumentacija, kodėl kreditorių nustatyta administravimo išlaidų sąmata turėtų būti peržiūrima. Kreditorių susirinkimui taip pat buvo pateikta per laikotarpį nuo 2012-01-05 iki 2016-03-05 tvirtintina bendra 38 133,30 Eur + PVM administravimo išlaidų suma bei apibendrinta administravimo išlaidų lentelė tvirtintinai administravimo išlaidų sąmatai nuo 2016-03-06 iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.Teismas nenustatė, kad bankroto administratorė būtų netinkamai vykdžiusi pareigas, t. y. neteikusi prašomos informacijos. Priešingai, pareiškėja, gavusi minėtąją pajamų – sąnaudų suvestinę už laikotarpį nuo 2009-06-29 iki 2016-03-24, nei siekė susipažinti su aktualiais dokumentais, nei inicijavo papildomą darbotvarkės klausimą, o 2016-04-01 kreditorių susirinkime nedalyvavo, papildomos informacijos ar pagrindžiančių dokumentų dėl pajamų ir (ar) išlaidų pagrindimo neprašė. Dėl to teismas konstatavo, kad pareiškėja nesinaudojo jai suteikta teise gauti iš administratorės informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą (ĮBĮ 21 str. 2 d. 2 p.).Nors pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjos skundo argumentu, kad administratorė privalėjo pagrįsti bankroto administravimui skirtų lėšų panaudojimą, tačiau pažymėjo, kad ginčo dėl to, jog administratorės teikti dokumentai nepagrįstų jau turėtų išlaidų arba būsimų išlaidų, t. y., kad administratorė būtų panaudojusi administravimui skirtas lėšas ne pagal paskirtį, kad jos nurodomos padidintos administravimo išlaidos negali būti patvirtinamos, byloje nebuvo, nes pareiškėja tokių įrodymų neteikė. Teismo vertinimu, jam neturi būti perkeliama pareiga vertinti administratorės įrodymų, kuriais grindžiamos patirtos ir būsimos išlaidos, nes tokia teisė yra numatyta kreditorių susirinkimui, kuris skundžiamą sprendimą priėmė balsų dauguma tokių dokumentų pagrindu, kokie buvo reikalaujami ir (ar) pateikti susirinkimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde AB DNB bankas teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – AB DNB banko skundą tenkinti, t. y. panaikinti 2016-04-01 vykusiame pakartotiniame BUAB „Bendra idėja“ kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 4-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų tvirtinimas“. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai perkėlė apeliantei įrodinėjimo pareigą, kuri teismų praktikoje priskiriama bankroto administratoriui (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-11-30 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-05-16 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-234/2011). Bankroto administratoriaus pareiga pagrįsti tiek jau faktiškai patirtas bankroto administravimo išlaidas, tiek papildomai prašomų administravimo išlaidų dydį nepriklauso nuo to, ar kreditoriai papildomai reikalauja bankroto administratoriaus šią pareigą įvykdyti. Be to, bankroto administratorius turi ir įrodyti, jog šios išlaidos buvo būtinos ir panaudotos efektyviai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-15 nutartis c. b. Nr. 2-419/2012). Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad prieš BUAB „Bendra idėja“ kreditorių susirinkimą, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl papildomos bankroto administravimo išlaidų sąmatos nustatymo, kreditoriams nebuvo pateikta išsami informacija, taip pat išlaidas patvirtinantys dokumentai apie BUAB „Bendra idėja“ bankroto byloje jau faktiškai patirtas bankroto administravimo išlaidas, taip pat nepateikta jokių duomenų, kokios bankroto procedūros dar bus atliekamos ir kiek joms reikės lėšų. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad prieš 2016-04-01 BUAB „Bendra idėja“ kreditorių susirinkimą apeliantė nesidomėjo patirtų bankroto administravimo išlaidų klausimu. Skundžiama nutartis prieštarauja šioje bankroto byloje priimtai įteisėjusiai teismo nutarčiai analogišku ginčo klausimu. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4159-431/2012, panaikino nepagrįstus BUAB „Bendra idėja“ 2012-03-01 kreditorių susirinkimo nutarimus dėl bankroto administratorės ataskaitos patvirtinimo bei bankroto administravimo išlaidų sąmatos padidinimo. Nagrinėjamu atveju 2016-04-01 vykusiame pakartotiniame BUAB „Bendra idėja“ kreditorių susirinkime bankroto administratorė taip pat neatsiskaitė kreditoriams ne tik apie jau faktiškai patirtas bankroto administravimo išlaidas, bet nepateikė ir jokių duomenų dėl jos nurodomų papildomų bankroto administravimo išlaidų poreikio likusioms bankroto procedūroms užbaigti pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad bankroto administratorė neįrodė poreikio nuo 2012-01-05 nustatyti naują bankroto administravimo išlaidų sąmatą. Nei iš 2010-04-29 kreditorių komiteto posėdžio protokolo, nei iš kokių kitų rašytinių įrodymų nėra pagrindo daryti išvadą, kad sąmata buvo nustatyta tik iki 2012-01-05. Priešingai, iš 2010-04-29 kreditorių komiteto posėdyje priimto nutarimo turinio aiškiai matyti, kad bendra 100 000 Lt bankroto administravimo išlaidų sąmata kreditorių buvo patvirtinta visam BUAB „Bendra idėja“ bankroto proceso laikotarpiui, t. y. nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės pabaigos. Bankroto administratorė nepateikė jokių įrodymų, kad 2010-04-29 kreditorių komiteto posėdyje patvirtinta sąmata yra galo išnaudota. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog vien tik užsitęsusios bankroto procedūros ir ilgas bankrutuojančios įmonės turto realizavimas nesudaro pagrindo didinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą. Įrodymų, kad dėl užsitęsusio bankroto proceso būtų žymiai padidėjusios bankroto administratorės darbo apimtys ar kitų bankroto administravimo išlaidų poreikis, 2016-04-01 kreditorių susirinkimui administratorė nepateikė. Bankroto administratorė apskritai nėra atsiskaičiusi kreditoriams apie faktiškai patirtas bankroto administravimo išlaidas iki 2016-04-01 kreditorių susirinkimo ir kreditoriai nėra jų patvirtinę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad bankroto administratorė nepagrindė prašomos patvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatos dydžio. Skundžiamu nutarimu patvirtintos ir papildomos sąmatos lėšos „į praeitį“ (už laikotarpį nuo 2012-01-05 iki 2016-03-05), administratorei nepateikus jokių įrodymų, kad tokios bankroto administravimo išlaidos jau buvo patirtos ir kad jos buvo būtinos bankroto procedūrų administravimui. Administratorė administravimo išlaidų poreikį už praėjusį laikotarpį turėtų grįsti ne hipotetiniais skaičiavimais, o realiais įrodymais apie faktiškai patirtas bankroto administravimo išlaidas.Taip pat tinkamai nepagrįstas ir poreikis didinti sąmatą nuo 2016-03-05 iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Bendra idėja“ bankroto administratorė UAB „Admivita“ teismo prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, nes, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, ginčo dėl to, kad administratorės teikti dokumentai nepagrindė jos turėtų išlaidų arba būsimų išlaidų, byloje nebuvo. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai vertino aplinkybes, dėl kurių apeliantė nesusipažino su visais ginčijamą nutarimą pagrindžiančiais įrodymais. Kreditorių susirinkimui, įvykusiam 2016-03-31, buvo pateiktas siūlomos darbotvarkės klausimų paaiškinimas ir nutarimų projektai, juose buvo pateikta motyvuota argumentacija dėl reikalingos papildomos administravimo išlaidų sąmatos nustatymo tiek nuo 2012-01-05 iki 2016-03-05, tiek nuo 2016-03-06 iki bankroto procedūrų pabaigos. Be to, su atsiliepimu buvo pateikti išsamūs įrodymai, kurie iki kreditorių susirinkimo buvo bankroto administratorės dispozicijoje ir su jais kreditoriai turėjo teisę susipažinti, tačiau pareiškėja šia teise nepasinaudojo. Priešingai nei teigia apeliantė, aplinkybė, kad 2010-04-29 administravimo išlaidų sąmata yra išnaudota, o bankroto administratorė toliau patiria išlaidas, buvo pažymėta 2012-03-01 vykusio kreditorių susirinkimo metu pateiktame darbotvarkės klausimo Nr. 6 paaiškinime. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad skundžiama nutartis prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr. 2-4159-431/2012, nes joje konstatuota, kad bankroto administratorė nepateikė kreditoriams konkrečios reikalautos informacijos, kai šiuo atveju administratorė apeliantei pateikė visą jos prašytą informaciją, o apeliantė pati nepasinaudojo teise gauti papildomus duomenis. Nesutiktina, kad bankroto administratorė neįrodė, o teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su administravimo išlaidų už laikotarpį nuo 2012-01-05 – 2016-03-05 ir nuo 2016-03-05 pagrįstumu. Administratorė iki 2016-04-01 kreditorių susirinkimo pateikė motyvuotus darbotvarkės klausimų paaiškinimus, kuriuose aiškiai pagrindė administravimo išlaidų sąmatą, o bankroto administratorė teikė papildomą informaciją kreditoriams. Pati apeliantė nesusipažino ir neanalizavo būtinų ginčui išnagrinėti administratorės dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties, kuria AB DNB banko skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dėl papildomos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.2016-04-01 BUAB „Bendra idėja“ pakartotiniame kreditorių susirinkime, 4-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų tvirtinimas“ nutarta: patvirtinti už BUAB „Bendra idėja“ bankroto administravimą, laikotarpiui nuo 2012 m. sausio 5 d. iki 2016 m. kovo 5 d. bendrą 38 133,30 Eur + PVM dydžio sąmatą; patvirtinti už BUAB „Bendra idėja“ bankroto administravimą, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 6 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, mėnesinę 762,67 Eur + PVM dydžio bendrą administravimo išlaidų sąmatą“.AB DNB bankas kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti 2016-04-01 kreditorių susirinkime priimtą nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo (padidinimo) skundą grįsdama tuo, kad bankroto administratorė, turėdama pareigą, tinkamai nepagrindė papildomų administravimo išlaidų būtinybės, neįrodė, kad 2010-04-29 nutarimu patvirtinta administravimo lėšų suma yra išnaudota, o tokiomis aplinkybėmis priimtas nutarimas pažeidžia CK 1.5 str. įtvirtintus principus, kreditorių teisėtus interesus gauti kuo didesnį savo turimų finansinių reikalavimų patenkinimą UAB „Bendra idėja“ bankroto byloje.Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties matyti, kad teismas pareiškėjos skundą atmetė iš esmės dėl to, kad ji pati tinkamai nepasinaudojo ĮBĮ įtvirtinta teise gauti informaciją iš bankroto administratorės (ĮBĮ 21 str. 2 d. 2 p.), o duomenų, kad bankroto administratorė būtų tokios informacijos neteikusi, byloje nenustatė. Taip pat nors pirmosios instancijos teismas ir sutiko su pareiškėjos pozicija, kad administratorė turi pareigą pagrįsti administravimui skirtų lėšų panaudojimą, tačiau konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad administratorės teikti dokumentai nepagrįstų turėtų išlaidų arba būsimų išlaidų, nes pareiškėja šių aplinkybių neįrodinėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Atsižvelgiant į tai, bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014). Taigi, nurodytos ĮBĮ normos ir teisminė praktika suponuoja išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) bei kreditorių ar/ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-196/2012). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad 2016-04-01 kreditorių susirinkimo nutarimas dėl papildomų administravimo išlaidų tvirtinimo priimtas nepažeidžiant ĮBĮ nustatytos procedūros nėra, šių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Taigi, pareiškėjos ginčijamas 2016-04-01 kreditorių susirinkime priimtas atitinka daugumos kreditorių valią (susirinkime balsavo kreditoriai, kurių patvirtinti finansiniai reikalavimai bankroto byloje sudaro 100 proc. teismo patvirtintų reikalavimų, o skundžiamas nutarimas priimtas 66,56 proc. balsų dauguma).ĮBĮ 23 straipsnio, apibrėžiančio kreditorių kompetenciją, 5 punkte nustatyta kreditorių susirinkimo teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, taip pat nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką bei 9 punkte nustatyta kreditorių susirinkimo teisė nustatyti bankroto administratoriui atlyginimą. Tokio paties turinio nuostatos atkartotos ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalimi administravimo išlaidos, dėl kurių tvirtinimo sprendžia kreditorių susirinkimas, susideda iš administratoriaus atlyginimo ir kitų administravimo išlaidoms priskiriamų būtinųjų išlaidų. Iš šių teisinių nuostatų turinio darytina išvada, kad kreditorių susirinkimas turi prerogatyvą ne tik patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą (įskaitant ir administratoriaus atlyginimo dydį), bet ir, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ją keisti bankroto proceso eigoje. Taigi, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, administravimo išlaidų sąmata gali būti keičiama kreditorių susirinkimo valia net ir tuo atveju, kai ji buvo patvirtinta visam bankroto procesui. Iš 2016-04-01 kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2016/04/01 matyti, kad bankroto administratorė kreditorių susirinkimui teikdama svarstyti administravimo išlaidų klausimą, nurodė aplinkybes, kurių pagrindu siūlė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2016-03-05 ir nuo 2016-03-06 iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, t. y. bankroto administratorė nurodė, kad pagrindinė priežastis, turinti tiesioginę įtaką BUAB „Bendra idėja“ bankroto procedūrų trukmei yra užtrukęs turto realizavimas (kreditorių susirinkimuose 19 kartų svarstytas klausimas dėl turto realizavimo tvarkos). Pagal bankroto administratorės kreditoriams išdėstytą poziciją, likviduojamos įmonės turtas beveik 7 metus nėra parduodamas dėl šių priežasčių: pirma, kreditorių pasyvumas dalyvaujant susirinkimuose (nutarimai priimami tik pakartotiniuose susirinkimuose); antra, nustatomos ne likvidacinės turto pardavimo kainos; trečia, nustatomi ilgi turto pardavimo terminai; ketvirta, iškeltos bylos dėl kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios aplinkybės nei pareiškėjos skunde, nei atskirajame skunde nėra kvestionuojamos, t. y. apeliantė neginčija to, kad bankroto procedūra užsitęsė (bankroto byla įmonei iškelta 2009-07-13, įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto 2010-01-05) ne dėl bankroto administratorės netinkamai atliekamų pareigų. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gali sudaryti objektyvų pagrindą keisti administravimo išlaidų sąmatą, t. y. jas didinti esant kreditorių susirinkimo valiai, o šiuo aspektu negali būti laikoma, kad yra pažeidžiami kreditorių interesai, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CPK 185 str.).Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad bankroto administratorė tinkamai nepagrindė poreikio didinti ankstesniame kreditorių susirinkime nustatytos administravimo išlaidų sąmatos, t. y. neįrodė, kad paskirtos administravimo išlaidos jau yra išnaudotos, taip pat patirtų išlaidų laikotarpiu nuo 2012-01-05 iki 2016-03-05 bei būsimų išlaidų iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro realaus dydžio, o pirmosios instancijos teismas neteisėtai įrodinėjimo naštos pareigą dėl administravimo išlaidų pagrįstumo perkėlė pareiškėjai.Iš 2016-04-01 kreditorių susirinkime priimto ginčijamo nutarimo matyti, kad bankroto administratorė ne tik nurodė priežastis, lėmusias papildomų administravimo išlaidų atsiradimą (žiūrėti į šios nutarties 27 p.), tačiau taip pat ir detalizavo siūlytu nutarimo projektu prašomas patvirtinti administravimo išlaidas laikotarpiu nuo 2012-01-05 iki 2016-03-05 bei nuo 2016-03-06 iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, taip pat, kad 2010-04-29 BUAB „Bendra idėja“ kreditorių komiteto patvirtinta administravimo išlaidų sąmata jau yra išnaudota, o administratorė, turėdama pareigą vykdyti kreditorių nutarimus dėl turto pardavimo tvarkos, įskaitant ir neapsiribojant kitų ĮBĮ nustatytų funkcijų vykdymu, privalo iš savo sąskaitos apmokėti visas būtinas išlaidas. Analogiško pobūdžio motyvacija buvo pateikta ir 2016 m. kovo 31 d kreditorių susirinkimui. Pirmosios instancijos teismas nustatė (šią aplinkybę patvirtina ir bylos medžiaga), kad pareiškėjai 2016-03-23 kreipusis į bankroto administratorę su prašymu pateikti informaciją, kiek administravimo išlaidų sąmatos šią dieną yra padengta ir iš kokių lėšų, administratorė pateikė pajamų-sąnaudų suvestinę už laikotarpį nuo 2009-06-29 – 2016-03-24, o pareiškėja daugiau pastabų neteikė, papildomų klausimų neturėjo, pirminių ir (ar) kitokių dokumentų bankroto administratorės neprašė. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas neneigė, kad pareiškėja nesidomėjo patirtų bankroto administravimo išlaidų klausimu, o konstatavo, kad gavusi minėtą pajamų-sąnaudų suvestinę papildomų (patikslinančių) duomenų neprašė, klausimų kreditorių susirinkime nekėlė. Pažymėtina, kad kartu su atskiruoju skundu priešingi įrodymai, patvirtinantys, kad apeliantei nebuvo suteikta jai aktuali informacija, nepateikė, t. y. nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad bankroto administratorė tinkamai atliko pareigą kreditoriams pateikti jų prašomus duomenis, aktualiu administravimo išlaidų tvirtinimo klausimu. Nors skunde nurodoma, kad bankroto administratorė privalo be atskiro kreditorių prašymo pagrįsti tiek jau faktiškai patirtas bankroto administravimo išlaidas, tiek papildomai prašomų administravimo išlaidų dydį, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima laikyti, kad bankroto administratorė tokių išlaidų nėra pagrindusi tiek, kiek jos požiūriu, buvo reikalinga. Kaip minėta, tiek 2016-03-31 kreditorių susirinkime, tiek 2016-04-01 kreditorių susirinkime buvo pateikta išsami argumentacija su išlaidų paskaičiavimo lentelėmis, o byloje nepaneigta, kad bankroto administratorė būtų nepagrįstai atsisakiusi teikti papildomą informaciją kreditoriams. Kitų kreditorių skundų šiuo klausimu nėra. Nustačius šias aplinkybes negalima sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskirstė įrodinėjimo naštos pareigą, t. y. pareiškėja teikdama skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo savo poziciją turi grįsti įrodymais, patvirtinančias priimto nutarimo neteisėtumą (CPK 178 str.). Šių argumentų (motyvų) pagrindu atmestinas ir atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo priimta skundžiama nutartis prieštarauja Vilniaus apygardos 2012-07-02 nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-4159-431/2012. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-4159-431/2012, kurioje buvo nagrinėjami AB DNB banko ir AB Ūkio banko skundai dėl 2012-03-01 kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo UAB „Bendra idėja“ bankroto byloje, priešingai nei nagrinėjamu atveju, kreditorių susirinkimo nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos panaikintas dėl to, kad kreditoriams nebuvo pateikta prašoma informacija (išsami ataskaita ir duomenys apie administravimo išlaidų faktinį panaudojimą, objektyvūs duomenys, pagrindžiantys papildomos sąmatos poreikį ir kt.). Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos, o, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė įrodymų (argumentų), kad bankroto administratorė lėšas būtų panaudojusi ne pagal paskirtį, taip pat duomenų, kodėl papildomos administravimo išlaidos negali būti tvirtinamos, neteikė.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir neneigiant atskirajame skunde nurodytos teismų praktikos, kurioje teigiama, kad bankroto administratorė turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, tačiau nagrinėjamu atveju nustačius, kad bankroto administratorė kreditorių susirinkimui teikdama svarstyti papildomą administravimo išlaidų sąmatą, kartu pateikė argumentuotą paaiškinimą, o kreditoriai, kurie balsų dauguma priėmė ginčijamą nutarimą, papildomų paaiškinimų, pirminių dokumentų ir kt. informacijos neprašė, pastabų neteikė, o tiek kiek prašė - gavo (apeliantė gavusi suvestinę daugiau į bankroto administratorę taip pat nesikreipė), darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo panaikinti ginčijamą 2016-04-01 kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 4-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtinta papildoma administravimo išlaidų sąmata. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, įvertino reikšmingas bylos aplinkybes bei esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).BUAB „Bendra idėja“ bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašė priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teismui pateikė atstovavimo sutartį Nr. PV/16/10/18-1, 2016-10-25 PVM sąskaitą faktūrą serija PV Nr. 161025-01, 2016-10-26 mokėjimo nurodymą Nr. 28.Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (CPK 98 str. 3 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Teismas, įvertinęs Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, sprendžia, kad būtinos ir pagrįstos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sudaro 308,76 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš AB DNB banko (j. a. k. 112029270) BUAB „Bendra idėja“ (j. a. k. 300578509), atstovaujamai bankroto administratorės UAB „Admivita“, priteisti 308,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.